Part

  1 1 |             žiūriu į savo veikalą - iš tikrųjų menką ir ydingą,
  2 1 |       galvos storų kasų vainikas, o iš blankaus veido liūdnai ir
  3 1 |       žiūrėjo juodos didžiulės akys iš po antakių lyg kregždės
  4 1 |       skrybėle atrodė kaip išlindęs iš krūmų pasakos nykštukas.~    -
  5 1 |             būtų, - atsakė Rimeika, iš eilės mamatės ranką bučiuodamas.~    -
  6 1 |          inkilas, muna ir bitis. Vo iš kur žina, kad tava? Juk
  7 1 |         Pašokau per mastą nuo žemės iš to džiaugsmo.~    - Ar galima
  8 1 |        Paukšteliai gudriai padirbti iš tuščių kiaušinių, turi margo
  9 1 |         vijšni puonams! Kuoki nauda iš munis, prastuos buobas?
 10 1 |            tap par daug viskuo turu iš jų maluonis, visa kuo esu
 11 1 |             kad neišsinertų kartais iš tamsybių kokia tų pasakų
 12 2 |    Atsisėdus šalia, skaičiau balsu "Iš jaunos našlaitės atsiminimų".
 13 2 |           tos našlaitės mama?~    - Iš kur tau tokios mintys, Irusia?
 14 2 |           draskė mano mažą širdelę, iš akių upeliais tekėjo ašaros,
 15 2 |          bus drauge dievo sodnuose? Iš ten jau niekuomet nereiks
 16 2 |             apie mirtį vėl išsinėrė iš kažkokių sielos gelmių,
 17 2 |          rutuliai ir paraudonavę, o iš po jų vos težiūrėjo akys,
 18 2 |        miglą.~    - Juk, rodos, esi iš Kerbedlaukės?~    - Nuje,
 19 2 |                    Nuje, puoniteli, iš Kerbedlaukis, Mažeikieni.~    -
 20 2 |            Reti, gelsvi plaukeliai, iš priešakio mažumą sudailinti,
 21 2 |         išgirdusi tai, ūmai ištrūko iš glamonėjančių ją mamatės
 22 2 |         pusę taisos parėdus, bastos iš kerčios į kerčią, ir kad
 23 2 |           Domeiki! Juk visi juokias iš tavęs. Paėmęs diržą, sudrožk
 24 2 |        Skausmas veria man širdį, ir iš akių rieda ašaros. Greit
 25 2 |          baimės bei skausmo paimta, iš visos sielos prisižadu visados
 26 2 |       grzeczną" Gailestingai šypsau iš to savo vaikiškumo, dabar
 27 2 |       Jėzaus žaizdas. Mums nutilus, iš ąžuolų viršūnių atsiliepia
 28 2 |              o kažkur atkalnyje ima iš visos gerklės rėkti gegužė.
 29 3 |            ir melodijų, sklindančių iš vieno jo kampo. Ten groja
 30 3 |        muzikos: kai mamatė skambina iš reto - ir jis palengva judina
 31 3 |         retai traukia smičių, o kai iš po mamatės rankų ima byrėti
 32 3 |       ašaros nejučiomis ima riedėti iš akių, o širdį taip skauda.
 33 3 |        pianino, ir ji pradėjo groti iš natų, kol žvakės pasibaigė,
 34 3 |             tariau, - kodėl visados iš pradžios groji "Warum"?~    -
 35 3 |       kanapos ir atėjo pas pianiną. Iš visos tos elegijos jis,
 36 3 |           porcijų, o pieno atsipila iš to, ką gauna sriubai užbaltinti.
 37 3 |             mamatė ir norėjo išeiti iš salono. Bet tėvelis sulaikė.~    -
 38 3 |              paklausė mamatė.~    - Iš pradžios norėjau tuojau
 39 3 |       tėvelį, o po valandėlės išėjo iš kabineto apsiverkusi Uršulė. ~* * * ~   
 40 3 |            dideliame pasaulyje, gal iš tikro jau nieko nebėra,
 41 3 |               tariau liūdnai.~    - Iš kur žinai, kad nėra? Juk
 42 3 |           matę nė gyvatės išlendant iš sienos, o klebonas matė, -
 43 3 |             ji. - Rodos, skamba man iš jų kažkokia tyli, be galo
 44 3 |           gėlės - tai žemės šypsena iš džiaugsmo, kad ją dievas
 45 3 |        dugną, ėjome išilgai upelio. Iš visų pusių žalių sienų apsupti,
 46 3 |       varlelės iššoko nusigandusios iš po mūsų kojų, paukšteliai
 47 3 |  mėlynsparnius šilvarnius į nupintą iš konvalijų vežimą, ji išvažiavo
 48 3 |       Šmulkai reik.~    Klausiamas, iš kur atsiradęs, ar nevažiavęs
 49 3 |       Šmulka dėstė kromelį, kurs nė iš tolo negalėjo lygintis su
 50 3 |          vis paprastos, kartais tik iš netyčių įsimaišęs koks gražesnis
 51 3 |          nori būti riteriu, tas jau iš anksto turi prie to rengtis.
 52 3 |         negalėję nė žodžio pratarti iš to nusistebėjimo, tik išsižioję
 53 3 |          vaikščioti po savo saloną, iš visų pusių žiūrėjęs ir grožėjęsis.~   
 54 3 |            riterėli. Jau tu išaugęs iš savo uloniškų rūbų, jau
 55 4 |      raudono veido dviem pagurklėm, iš kurio žiūrėjo geros, pilkos
 56 4 |    nekrustelėjęs fotelyje, taip pat iš lėto, kaip visados, jis
 57 4 |           parėjo tėvelis, šaukdamas iš tolo:~    - Klebonai, yra
 58 4 |         privažiavo brika, ir išlipo iš jos ponas Narmantas.~    -
 59 4 |              kurs įspėjo, kad nieko iš to nebūsią, tuojau pasidirbdino
 60 4 |        nebūsią, tuojau pasidirbdino iš medžio velosipedą ir davė
 61 4 |          atsakė klebonas ir, išėmęs iš burnos kažkokį mažą daiktelį,
 62 4 |           Nėra ko nė klausti.~    - Iš kur esi taip informuotas,
 63 4 |        tinka, ypač kad tie dalykai, iš tikro, be galo nepaprasti.
 64 4 |            ir aš. Tik ūmai žiūrim - iš vieno kambario kampo beišlendanti
 65 4 |           stalo, tiesiai ant stalo. Iš to išgąsčio mes języka w
 66 4 |          nebodamas, jis tik juokias iš visų tų šauksmų.~    Kartais,
 67 4 |             tamsta ją taip kankini. Iš tikro, šventa jos kantrybė.~   
 68 4 |            kalavijus, vaikščiojame, iš pradžios lėtai, iš vieno
 69 4 |    vaikščiojame, iš pradžios lėtai, iš vieno kambario galo į kitą,
 70 4 |          man ir Nikai atnešti malkų iš virtuvės ir kuria ugnį židinyje.
 71 4 |           neseniai jis teparvažiavo iš kažin kokių užsienių į savo
 72 4 |        nakčiai, tariau:~    - O man iš visų ponų labiausiai patinka
 73 4 |        greičiau pas ją!~    Iššokau iš lovos, apsivilkau jupele
 74 4 |            tik imsiu bėgti, - žinau iš prityrimo, - tuojau rodysis,
 75 5 |        choro.~    Ir mamatė parinko iš "Przyjaciel'io" apysakėlę
 76 5 |              aš į vidurį, broliukai iš šonų. Mamatė pažiūrėjo į
 77 5 |      stiprus, kad net svaigino.~    Iš tolo jau pamatėme prie kupstelio
 78 5 |        puodeliuose, kiti išsitraukė iš šieno ėdmenis, kuriuos buvo
 79 5 |            bobos gavo, kam tyčiojas iš Domeikienės. Ji tokia gera,
 80 5 |              kaip sakai, tai tokių, iš kurių semtis turiu teisės.~    -
 81 5 |           Levanarda sakos važiuojąs iš šv. Petro iš Varnių, kur
 82 5 |        sakos važiuojąs iš šv. Petro iš Varnių, kur jam pavykę parduoti
 83 5 |            Sakalėlis pasiilgęs, nes iš Varnių pats pasisukęs mūsų
 84 5 |      visados be galo tinka, Išlipęs iš vežimėlio, Levanarda žegnojas,
 85 5 |            Paskui Levanarda traukia iš kišenės mums lauktuvių:
 86 5 |             lauktuvių: tris dailiai iš medžio išskaptuotus šaukštus,
 87 5 |          anglis, susirietęs, matyt, iš tos baimės ir skausmo, baltas
 88 5 |        knygelę" ir paskui skaitysiu iš jos broliukams ir Žvirbliukams
 89 5 |           gandras" atvežė lauktuvių iš Afrikos. Levanarda valgo
 90 5 |           Mun ženatvi niera skirta. Iš vijnuos puses veizunt, muna
 91 5 |              Bet aš ne tik del tuo. Iš untruos puses veizant, tas
 92 6 |          linksminti. Alpte alpstame iš to dvasios pagavimo, kai
 93 6 |             jausmingai. Mamatė bėga iš salono, ausis užkimšus,
 94 6 |           stogu ir cukraus langais. Iš daugybės "aptečkos" stalčelių
 95 6 |       dėžučių semia pana Zuzana lyg iš gausybės rago įvairiausių
 96 6 |            atėjusi gauna mus varyti iš užburtosios trobelės, bijodama,
 97 6 |            raudoną obuoliuką veidu, iš kurio linksmai žiūri visados
 98 6 |          pasakoja juokingų anekdotų iš praėjusių laikų. Bet mes
 99 6 |           Ištepė tą sėtinį, išdirbo iš tolo panašų į vaiko veidą,
100 6 |             tai būta juokų. Bočelis iš pradžios nenorėjo jų nė
101 6 |             išbučiavo visus svečius iš to džiaugsmo, kad tai netiesa.
102 6 |               ir pana Pranciška ima iš komodos ir dalina mums medauninkų
103 6 | Besisveikindama su mumis, ji verkia iš džiaugsmo, kad mato mus
104 6 |            kartą; atsisveikindama - iš širdies skausmo, kad gal
105 6 |        senos komodėlės stalčių, ima iš anksto prirengtus, iš savo
106 6 |           ima iš anksto prirengtus, iš savo daiktų parinktus mažmožius
107 6 |         stengiamės kuo greičiausiai iš ten išsprukti. Šviesi ir
108 6 |        senutę. Po kiekvieno poterio iš pat širdies gilumos pridedu: "
109 6 |           bočelis meldžias paeiliui iš kiekvienos. Meldžias pusbalsiu,
110 6 |            daržinės, apypiktis eina iš arklidės į sodną, balsu
111 6 |             labai panašus į bočelį. Iš karto rodės, kad bočeliui
112 6 |             kaip ji atrodo. Mokykis iš jos atsidėjusi, aš egzaminuosiu,
113 6 |              bočeli... Aš taip tik, iš pradžios... - teisinaus
114 6 |             jo kambaryje dėžutę lyg iš netyčių, per vieną dieną
115 6 |        valgydamas apsimeta nematąs. Iš tikro negalima tvertis nesijuokus,
116 6 |          padedami, dainuojame: ~    Iš už miško, iš padangių~   
117 6 |       dainuojame: ~    Iš už miško, iš padangių~    Slėnyje plačiajam~   
118 6 |          stuomuo tartum nori išeiti iš rėmų. Myliu tą gražiąją
119 6 |            užviešpatavus, išeina ji iš savo rėmų, išsiveda mylimąjį
120 6 |          kada nors pranyks ta knyga iš skrynios. Ir kartais prašau
121 7 |          kaip paprasta mūsų krašte, iš vakaro, bet pačią jungtuvių
122 7 |           karolius ir sagas. Viena, iš Rygos atvažiavusi, laikė
123 7 |            kožnas po du šimtu, kaip iš pieno plaukę. O grūdų svirne,
124 7 |              Juk daug piršos, o kas iš to? Už mužiko eiti nenoriu;
125 7 |          jau ir gražus, ir mokytas, iš tolo, mat, nebuvo kaip apžiūrėti
126 7 |          man, na, ir nuėjau. Ir kas iš to? Savo dalį kaip į vandenį
127 7 |              ir gana. Kas man dabar iš to gražumo? Nei su juo skolas
128 7 |               Panelė Paulina pašoko iš vietos.~    - Neduok tu
129 7 |          Rūtą panelė Paulina išmetė iš vestuvių apeigų, kad nebūtų "
130 7 |   dvarininkės jungtuvės, tai turėjo iš ko imtis pavyzdį. Išeidami
131 7 |             imtis pavyzdį. Išeidami iš namų, visi rikiuojas sulig
132 7 |          audeklą galima austi, kaip iš linų.~    - Gana, gana! -
133 7 |           liokajus - aukštas, tarsi iš medžio greituoju išdrožtu,
134 7 |    jaunosios pusseserė, atvažiavusi iš Rygos, stengėsi vaišinti
135 8 |          trims klebono dukterėčioms iš karto, salono grindys ėmė
136 8 |           bedaryti, ir visa paraudo iš gėdos. O jis, paleidęs ją,
137 8 |       gracija: ir panos nebeėjo, ir iš kitos pusės atsistojo kliūtis.
138 8 |           tokią gražią padę padirbo iš vlučkų - visokios kvietkos
139 8 |        Klebonas be paliovos judėjo: iš valgomojo ėjo į savo miegamąjį,
140 8 |        kuriame sėdėjo dalis svečių, iš ten į saloną. Čia žiūrėjo
141 8 |           Tiek daug eilių užsirašei iš guvernantės.~    Tuo tarpu
142 8 |         eilės sužadino visų dėmesį. Iš kito kambario suėjo seniai
143 8 |          tau! - piktinos jaunoji. - Iš Maskvos atvažiavęs, žemaitiškas
144 8 |                 Nes pats buvo kilęs iš mužikų, iš mužikų, - tarė
145 8 |          pats buvo kilęs iš mužikų, iš mužikų, - tarė klebonas.~   
146 8 |           išrinkome kelis mažmožius iš savo žaislų jai lauktuvių
147 8 |          kiekvienu mažmožiu, ir jau iš anksto gėrėjomės jos laime.
148 8 |           vis gausiau tekėjo ašaros iš mano akių. Priėjo Nika su
149 8 |            labiausiai mano mėgstama iš viso mano garderobo. Gaila
150 8 |         mamatė. Kartu išėmėm jupelę iš spintos, pažvelgiau dar
151 8 |             vandeniu šlekšterėti. O iš tikro - Kazelė mirė, ir
152 8 |         patylėjus valandėlę. - Kaip iš lėlučių ritos drugiai? Lėlutės
153 8 |           drugys - siela. Išsiritus iš savo lėlutės, lekia sau
154 9 |             žmonės.~    Bet aš nesu iš jų tarpo... Aš nesu gera
155 9 |       išmokėti, reiktų man sugebėti iš kiekvieno mažmožio ištraukti
156 9 |              reikalauja dailės. Bet iš visų jos šakų tiktai viena
157 9 |           literatūra. Tad kaip bitė iš žiedų medų, taip aš čiulpiu
158 9 |         žiedų medų, taip aš čiulpiu iš jos gėrį. Svaiginuos poezijos
159 9 |             tiekia jis man ir knygų iš savo turtingos bibliotekos.
160 9 |         gyvendama taip egoistiškai, iš tikro skriausčiau savo vaikus,
161 9 |          atnešti.~    Aš žinau, kad iš tikrųjų Liudvikas nemano,
162 9 |          visados buvo gaila. Ir kas iš to, kad pasilikau? Mano
163 9 |             žodžiai apie šaltinius? Iš kur jis žino?~    Kaip nemalonu
164 9 |    šeimininkių šeimininkę, mokančią iš kiekvieno daikto ištraukti
165 9 |            į jokį paveikslą, bet aš iš karto jį pažinau. Visas
166 9 |        vaikais. Pajutau, kad mirštu iš laimės... ir pabudau.~   
167 9 |           laimės... ir pabudau.~    Iš akių tekėjo man džiaugsmo
168 9 |     glamonėdavo? Argi visa tai buvo iš tikro? Nebėra mamos, pranyko
169 9 |            kaip dažnai, kaip dažnai iš po tų gyvenimo disonansų,
170 9 |          šypsena - naivi, vaikiška, iš karto atskleidžianti jo
171 9 |          muna arklį?~    Mun šlouta iš rankų iškrita.~    - Aš
172 9 |             pamačiau kraujį varvant iš nuosies, ir tučtoujau muna
173 9 |           mata ir prisimeti drugys. Iš pradžiuos dar šiap tap;
174 9 |           suėmė muni, jau nebišeinu iš lazareta, palikau nebepanašus
175 9 |        baugu klausytis. Senuovė nie iš tuola tap nemuokieje. Vo
176 9 |         težinau, kijk esu išskaitįs iš knygų. Nebiera jau juodųjų
177 9 |           paguliejau kuokią nedielį iš kelionies nuvargįs, ir nu
178 9 |         kaip vaikas. Mamunėlė atima iš jo tuojau visus gautus už
179 10|    kiekvienas stengias imti pavyzdį iš to, kas, jo nuomone, stovi
180 10|            buvo vienas vaistininkas iš Maskvos. Padeklamavo lietuviškas
181 10|            tėvynei, jei yra išaugęs iš savo tautos kultūros. Svetimų
182 10|          kultūrų turtai, renkami jo iš visur, turi lyg grūdai kristi
183 10|           žemėje rastųs rojus - kas iš to, jei pasiliktų mirtis?
184 10|           jei pasiliktų mirtis? Kas iš to rojaus, jei kiekvieną
185 10|        nustoti mylimųjų asmenų? Kas iš gėrio, grožio, tiesos, jei
186 10|      puvėsiai, niekas, nebūvis? Kas iš to rojaus, jei pati ryt
187 10|            tuos pranašingus sapnus. Iš pradžių, mamai mirus, sapnuodavau
188 10|         netrūksta mirus, kad siela, iš erdvės ir laiko dėsnių išsivadavusi,
189 10|          jos gelmėse, - nusileidžia iš antžemiškų sričių, mylinti
190 10|           Kaipgi kvaila ir juokinga iš visų jėgų kibtis į irias
191 10|          kokio nebuvo ir nebus.~    Iš kur manyje, pelene ir dulkėje
192 10|         kiek jos gavo nudirbti, kol iš švelnių kūdikio rankelių
193 10|         mažai tiems žmonėms tetenka iš gyvenimo gėrio taurės. Nieko,
194 10|       nebegaudo laimės valandų. Kas iš jų, kad ir jos praeis? Ir
195 11|          mūsų namuose nėra langinių iš vidaus, o dėdė ir ciocia
196 11|    kiekvieną vakarą tarnai darydavo iš vidaus langines geležinėmis
197 11|         gink dieve, nevartoti kokių iš Žvirbliukų išmoktų manierų,
198 11|             nes ciocia Karusia daug iš vaikų reikalaujanti ir kiekvieną
199 11|              mąsčiau, kad jos esama iš tikro idealios žmonos. Nesiliaudama
200 11|             aikvoti. Jau aš žinojau iš vyresniųjų kalbų, kad dėdė
201 11|     įvairiomis gudrybėmis teišgauna iš jo pinigų, o kartais net
202 11|            kartais net ir pati imas iš jo stalčiaus, pasinaudodama
203 11|          lyg kažkokia dangaus gėlė, iš meilės dievo ir karštų meldimų,
204 11|          pasikalbėti, tai tars kokį iš Žvirbliukų išmoktą posakį.
205 11|           neapleisi jo.~    Tėvelis iš pradžios ramino ciocią,
206 11|     linksmai lojančių ir kaukiančių iš to džiaugsmo, kad eina medžioti.
207 11|              kurs lig šiol nesirodė iš savo kambario. Valgomajame
208 11|           gražiomis rago sagutėmis, iš šoninės kišenėlės kyšojo
209 12|            tylą ima ardyti pasklidę iš miško balsai. Tai skalija
210 12|             pat stirnos širdį išėjo iš Bolesio rankos. Čia tavo
211 12|             tai turi pasakyti, kaip iš tikro buvo.~    - Buvo taip.
212 12|            binoklius, sakydama, kad iš jo kailio padarysianti kilimėlį,
213 13|                   Vos vos išsisukau iš namų, jau neturėjau vilties
214 13|        turime išmokti traukti pelną iš kiekvieno daikto. Dėl to
215 13|            ar jos grožiu, ar balsu. Iš pradžios dainavo itališkai,
216 13|                Tiesa. Tai tik viena iš viso mūsų būrio.~    - Ponia
217 13|            daug grodavau. Ištekėjus iš pradžių taip pat grodavau.
218 13|           tarė vienas ponas, atėjęs iš kabineto. - Aš, jau seniai
219 13|        nekalbu apie išimtis - viena iš daugelio priemonių tikrajam
220 13|   papasakojo, kas atsitiko grįžtant iš miško.~    - Bet užtai ponia
221 13|         bendradarbiai, žinoma, kilę iš liaudies, tad, kaip du kartu
222 13|         panelės, ką tik sugrįžusios iš Varšuvos ir Rygos "pensijų",
223 13|        sakės geriausiai viską žinąs iš pačių šaltinių. Ir šiaipjau
224 13|             ir lošimo karalius, nes iš visų laimėjęs.~    - A cóż
225 13|       sklandžiai ir dailiai, tačiau iš tų kalbų visi juokias dėl
226 14|     mylėdama mane tai sakai. Bet nė iš tavęs nenoriu to girdėti
227 14|       tuojau ims, išplėš savo širdį iš krūtinės ir padės jiems
228 14|        taikintis prie aplinkumos, o iš kitos pusės, neturiu užtenkamai
229 14|      linksma vaišinti tuos svečius. Iš tikro, juk ne kasdien galima
230 14|       Atleidžiu jai visas adatas ir iš visos širdies jos gailiuos.
231 14|        idealesniu būdu. Bjauru! Juk iš teorijos puikiausiai žinau,
232 14|    stebėdamasis klausi save: ar tai iš tikrųjų?~    Ir kaip juodu
233 14|       neprivalo per daug reikalauti iš gyvenimo. Reiktų vaikus
234 14|             gyvenimo. Reiktų vaikus iš pat mažens mokyti, kad gyvenimas
235 14|    išmintingą knygą.~    Kiek kartų iš visų pusiu tenka girdėti
236 14|          ūkininkas - kaži kas atėmė iš jo tą gyvenimą neteisingu
237 14|            gauta nuo manęs višta ir iš kažin kur priklydusi katė.
238 14|        likimu. Tačiau nesu girdėjus iš jo lūpų nė vieno skundo
239 14|          leido ir visus artimuosius iš jo atėmė. Tylios ašaros
240 14|        pabuva valundelę. Dar iemiau iš untra karta skaityti litaniją.
241 14|              Gerai sako Karusia, aš iš tikro esu nevykusi žmona
242 14|             kraujo lašai, išvarvėję iš sužeistos širdies. Ilgesys
243 14|          Per visą laiką negirdėjusi iš jų nė vieno žemaitiško žodžio,
244 14|          abejoju, ar tai įvyko, nes iš viso ko matyti, kad tai
245 14|           pats pamačiau jį išeinant iš mano kambario, būtų sakę,
246 14|           ir ciociai.~    Nejudėjau iš vietos. Ašaros jau riedėjo
247 14|            kuo greičiausiai išbėgau iš salono. Nika piešė vaikų
248 14|          Liudvikai, bet šį kartą aš iš visų jėgų ginsiu savo teises.~   
249 14|             lyg paukščiai, išleisti iš narvelio: galime vėl bėgioti
250 14|              sukrovė aukštą karietą iš kėdžių ir, atsisėdę su ilgais
251 14|        greit lekia! - ir išskrisite iš lizdelio... ir tuščias paliks
252 14|         seni paukščiai išlekia ten, iš kur niekas nebegrįžta. Į
253 14|             visi išsigandę pašokome iš vietos ir nubėgome žiūrėti.
254 14|        mamatei:~    - Mamate, eikim iš čia prie žiburio.~    Mamatė
255 14|             mano, į dausas išlėkusi iš lizdo. Bet pirmiau dar išlėkė