Part

  1 1 |            kaktą... Motin mano! ar ne tavo rankos - baltos, meilios,
  2 1 |        meilingai glamonėja?~    Ar ne tavo tai rankelės brangios?~   
  3 1 |          seno dvaro medinis rūmas. Ne aukštas, bet ilgas ir platus,
  4 1 |             Pasirinkau šią dovaną, ne kitokią, giliai viską apgalvojusi.
  5 1 |             bet žiedo dar neradome nė vieno.~    - Tavo seneliai
  6 1 |          tos rožės!~    Mamatė jau ne į rožes žiūrėjo, bet kažkur
  7 1 |  beatidouti." - "Juk kataliks, juk ne žyds", - sakau. Tujau, tasgaties,
  8 1 |          biteles atsiimti." - "Kur ne! - saka. - Muna inkilas,
  9 1 |        gale, - saka, - ar tava, ar ne tava, mun nerūp, muna inkils,
 10 1 |      būdams pamatia lekunt, vo gal ne tava buva. Vo unt gala,
 11 1 |           Vo unt gala, ar tava, ar ne tava - tijk tuo. Tai kam
 12 1 |     Padarykite taip ir judu.~    - Ne, kam aš dabar, tasgaties,
 13 1 |            ir tap tur bičių, vo aš ne.~    - Kaip sau norite, -
 14 1 |           žinau aš kelį ir į sūdą. Ne aš būsu, jei sūds neprisūdys
 15 1 |   sugautąjį spiečių - juk neturėjo nė vieno, - o tau, Spūdi, aš
 16 1 |          Rimeika, - sakė Spūdis, - ne aš būsu, tasgaties, je kitą
 17 1 |           bobutę - kaip tai miela! Ne tik dėl to, kad ji moka
 18 1 |             skrynia buvo apytuštė, nė vienos mano svajojamos gražybės.
 19 1 |         kuo esu partekus.~    - Ar ne nuobodu taip vienai vis
 20 1 |           vijna pati.~    - Bet ar ne liūdna vienai, bobute?~    -
 21 1 |                  Buvau, pupeli. Ir ne tik jauna, bet ir maža esu
 22 1 |             kad užtruksitau?~    - Ne, ne! Mamatė leido pasiklausyti -
 23 1 |         kad užtruksitau?~    - Ne, ne! Mamatė leido pasiklausyti -
 24 1 |        nugarą. Žinojau, kad vakare ne tik neisiu į tamsų kambarį,
 25 1 |     mačiusi aitvarą, bobute?~    - Ne, pupeli. Vyra nabašninkas
 26 2 |         mano mamatė gali mirti. Ir ne tik gali, bet ir turi, jei
 27 2 |         tik gali, bet ir turi, jei ne dabar, tai kada nors. Juk
 28 2 |      sveika.~    - Taip, dabar gal ne, bet vis tiek kada nors
 29 2 |            kukčiodama. - Niekados, nė kai užaugsiu! Aš ir užaugus
 30 2 |        sielos? Pagalios, juk siela ne visada bus atsiskyrus, juk
 31 2 |             kad sielų negalima esą nė palytėti, kad jos lyg dujos
 32 2 |     misliju sau, kur bebiegsu, kad ne pri ponitelis. Gal dousi
 33 2 |      mergikės gydyti neapsiimu, aš ne daktaras. Su akimis nėra
 34 2 |         graužk, namo grįždama, kad ne taip būtų liūdna, nelaimingąsias
 35 2 |           užsegtas. Rodos, kad tai ne vaikai, bet suaugę juokingi
 36 2 |            gėdina jį:~    - Ar tau ne gėda, Domeiki! Juk visi
 37 2 |           Į tokį patarimą Domeikis nė sakyti nieko nesako, tik
 38 3 |       padėti eiti savo priedermes, ne kliudyti.~    Berods, sako
 39 3 |           Berods, sako mamatė, kad ne visados galima esą daryti,
 40 3 |           vijęsis, apsivylęs sako: ne, tat ne tai! Kodėl žmogaus
 41 3 |            apsivylęs sako: ne, tat ne tai! Kodėl žmogaus sieloje
 42 3 |         Visi važiuosime.~    - Bet ne tik muzikos klausysime,
 43 3 |                  Gal aš jau tuomet nė paeiti nebegalėsiu pasenęs, -
 44 3 |          prasijuokė tėvelis.~    - Ne, tėveli! Tuojau aš užaugsiu,
 45 3 |           sugauti už rankos.~    - Ne, niekaip negalėjau... Tai
 46 3 |        privalo, tai ir gali.~    - Ne! Ne viską žmogus gali. Galima
 47 3 |             tai ir gali.~    - Ne! Ne viską žmogus gali. Galima
 48 3 |            nunešti.~    - Pavogus? Ne, tikrai, Marinia, man rodos,
 49 3 |          neatjaučia ir nebrangina. Ne tik neatjaučia, bet klaidingai
 50 3 |        Labai gali būti. Bet aš juk ne dėl to, kad jie mane brangintų...
 51 3 |            smarkiai kalbėjo:~    - Ne, tuo būdu nieko neįveiksi.
 52 3 |       geriau bus pašalinus blogumą ne tokiu smarkiu būdu. Dabar
 53 3 |     kiekvienas supras, kad atstojo ne dėl kokių niekų, ir niekas
 54 3 |     biaurybę akimirksniu pavaryti, ne gailėtis.~    - Kaip gerai
 55 3 |       vaikščiodama, nesumindžiojus nė vieno žiedelio - su mėlynu
 56 3 |           ją temato, o gyvų žmonių nė vienas nėra sutikęs, - tariau
 57 3 |          Juk daug žmonių nėra matę nė gyvatės išlendant iš sienos,
 58 3 |         Juk iškūlei netyčia.~    - Ne, ne už sukūlimą, bet kad
 59 3 |         iškūlei netyčia.~    - Ne, ne už sukūlimą, bet kad pamelavau, -
 60 3 |         meiliu kvapu - tartum būtų ne tautiečiai raudonskruosčių
 61 3 |         pasirodyti dėl to, kad mes ne vargšai našlaičiai, bet
 62 3 |  tamsiosios daubos juodasis ponas. Ne kitur, tik tame sename,
 63 3 |          visą sumals. Aš negalėjau nė naktį mijgoti, nė dijną
 64 3 |        negalėjau nė naktį mijgoti, nė dijną atsilsėti. Ir dar
 65 3 |           jų dabar? Juk čia neturi nė vieno artimo žmogaus, -
 66 3 |        nepridėsu, ar aš ten yr, ar ne; anij mun atraša grometas.
 67 3 |      neėstų kits kita.~    - Visgi ne su tokiu apetitu, kaip žydeliai
 68 3 |         Šmulka dėstė kromelį, kurs nė iš tolo negalėjo lygintis
 69 3 |          neturįs trijų seserų. Bet nė kas, aš viena viską padarysianti.~    -
 70 3 |           Nika!~    - Ką tu kalbi? Nė viena riterio sesuo taip
 71 3 |       Juozukas pradėjo skęsti. Bet ne veltui su juo buvo riteris.
 72 3 |         kambarį tvainydamasis, kad nė pentinų nebuvo girdėti.
 73 3 |      pranyko: viena diena pasėdėti ne tokia jau didelė nelaimė,
 74 3 |    begalinio: Žvirbliukai negalėję nė žodžio pratarti iš to nusistebėjimo,
 75 3 |        žiūrėjęs ir grožėjęsis.~    Ne mažiau pagauta dvasia stebėjomės
 76 4 |            kits kitą. Skubame taip ne tiek pas kleboną, kiek pas
 77 4 |      džiaugsmo, - sako Nika.~    - Ne džiaugsmo reikia žiūrėti,
 78 4 |            Bet tie doros pamokymai nė kiek nemažina mūsų širdyse
 79 4 |         skrybėlė nekaštuojanti jam nė po dvi kapeiki metams.~    -
 80 4 |         tam polityka! Politika tau ne galvoj, ne galvoj.~    -
 81 4 |            Politika tau ne galvoj, ne galvoj.~    - Kas gi man
 82 4 |           tarė klebonas. - Nėra ko nė klausti.~    - Iš kur esi
 83 4 |            ir nuo tos dienos kortų nė į rankas nebeima.~    -
 84 4 |                 Klebonas yra matęs ne tik tą vieną gyvatę, bet
 85 4 |      Kazlauskis, įkūnytoji flegma, nė kiek nesusijaudinęs, košia
 86 4 |          ant stalo, sako:~    - Ar ne per daug erzinies, Liudvikai?
 87 4 |        diena, kaip nematome saulės nė spindulėlio. Pilkų, storų
 88 4 |           lytaus mamatė neėmė mūsų nė į bažnyčią. Apie pusvakarius
 89 4 |           Bet Nika oponuoja.~    - Ne! Mamatė dar nepabaigė pasakoti,
 90 4 |      sudūzgė.~    - Pažiūrėkit, ar ne tėvelis parvažiavo, - tarė
 91 4 |         mus su violončele.~    Jis ne tik griežia, bet ir dainuoja.
 92 4 |          Bet dabar reikia miegoti, ne apie poną Jonavičių mąstyti,
 93 4 |         susivaldau. Priemenėje jau ne taip baugu. Nulipus nuo
 94 4 |         Vaikai turi naktį miegoti, ne bėgioti.~    - Aš maniau,
 95 5 |         klausti mamatę, ar tik jau ne laikas, ir pagalios taip
 96 5 |          Net ir mamatė ėmė juoktis ne tik lūpomis, bet ir tomis
 97 5 |      nedrąsiai.~    - Tai kas? Tai ne jos nuopelnas - ir kad man
 98 5 |         puikiai. Pabūčiau dar, kad ne Banienė. Be to, ilgai taip
 99 5 |            vaikščiojant... Tikrai, ne už ūkininko reikėjo tau
100 5 |             O gal geriausiai visai ne.~    Ir, palikus mus su
101 5 |          švelniai jam atsako: ~    Ne taip yr baisi pekliška mūka,~   
102 5 |          šnibžda kits kitam:~    - Ne, ir kap unc gal tap nupasakoti,
103 5 |           tun gera numanau. Bet aš ne tik del tuo. Iš untruos
104 6 |         Karo tiesias ant grindų ir nė nekrustelia. Negyvas, ir
105 6 |           linksmesnė, nes myli mus ne mažiau už Pilkšį ir Ešerį.
106 6 |            iš pradžios nenorėjo jų nė prisileisti, vis šaukė ir
107 6 |           tokius skaudžius juokus? Nė kiek. Bučiuoti išbučiavo
108 6 |         kunigaikščio eik, o kitaip ne. Būtumei sau namie buvus,
109 6 |     svetelių. Neturėčiau kam duoti nė dovanėlių, - ir pana Pranciška
110 6 |           pirkinėti dovanėlių, nes nė kiek neturi susikrovus pinigų.
111 6 |        atimtų nuo jos dar ir akis? Ne, nepadarys to gerasis dievulis.~   
112 6 |         kiekvieną pravarinę, - bet ne per arti, kad arklys neįspirtų, -
113 6 |           Ir nors danguje nematyti nė vieno debesėlio, jau bijo
114 6 |       asmuo buvo kaip tik Mykolas. Nė žodžio jam nepasakęs, bočelis
115 6 |        mielesnė už sveikatą!"… ir, nė karto nepaklydusi, pasakiau
116 6 |         nemėgsta valgyti saldainių ne tik kitiems matant, bet
117 6 |   mėgstamąją pjesę. Rodos man, kad ne tik mes, bet viskas tame
118 7 |                 Vestuvės prasidėjo ne, kaip paprasta mūsų krašte,
119 7 |           ir jungtuvės ketino būti ne rytą, kaip pas mužikus,
120 7 |       visus, nusprendžiau, kad tai ne kas kitas, tik tas blondinas
121 7 |     klebonas. - Kaip tamsta matai, ne apolonas ir parako neišgalvos,
122 7 |               Gražumas tai juk dar ne viskas, - atsakė mamatė.~    -
123 7 |            Gana jau, gana! Kad jis nė pakalbėti gražiai nemoka.
124 7 |           turi nemaža turto. Mudvi nė viena taip neištekėjom,
125 7 |       pirmoji sesuo.~    - Bet juk ne tas vienas jaunikis pasaulyje, -
126 7 |    įsimylėjęs.~    - Na, ir giminė ne bet kokia, ne tarp kokių
127 7 |            ir giminė ne bet kokia, ne tarp kokių prasčiokų pakliūsiu,
128 7 |     Išardyti visas vestuves!~    - Ne, ponitėle, negriausiu. Priprasiu.
129 7 |           liokajus Pruncė, visados ne perdaug buklus, dabar visiškai
130 7 |         ponas ar malonėsite?~    - Ne, ačiū, nemalonėju, - atsakinėjo
131 7 |          Paulinka, aš noriu.~    - Ne, jau sakau, komedija be
132 7 |         komedija be pinigų! Ar tik ne mažas vaikas, ar nereikia
133 7 |      nusiraminti ir atsiminti, kad ne chamų vestuvėse sėdi!~   
134 7 |     privirė. Kada privalgysit, jei ne per vestuves? Garbė dievui,
135 7 |        mėgsta išgerti.~    - Kodėl ne? Išgerti visados galima.
136 7 |                Da, visaip esti. Ir ne tik batiuškoms, - tarė jis. -
137 7 |          smailia nosimi, sekundo - ne liesa, tercio - nerauplėta,
138 8 |          ponas vaistininkas.~    - Ne per blogiausiai. Bet vis
139 8 |       turima dar vieno talento, ir ne bet kokio. Taip tamsta juokinai
140 8 |             jis nepaklausė jos ir, nė kiek nenusiminęs, išvedė
141 8 |      matyti, tvirtai tikėjos šokąs nė kiek ne blogiau už kitus,
142 8 |      tvirtai tikėjos šokąs nė kiek ne blogiau už kitus, o gal
143 8 |       vieno kito, klausė:~    - Ar ne tiesa, kokia mano žmona
144 8 |       reikalaujanti, kad dabar jau ne taip, kaip kad būdavo. Kiti
145 8 |         erzinti paneles, kodėl jos ne su visais einančios šokti.
146 8 |           nešoka. Kada šoksit, jei ne per vestuves? ~    Šok gėręs,
147 8 |                 Atsiprašau, ar tai ne didesnis familiarumas, negu
148 8 |           mužikiškas dainas.~    - Ne viskas biauru, kas mužikų, -
149 8 |      kiekvienas nori eiti aukštyn, ne žemyn. Tam ir progresas.
150 8 |          Jonavičius.~    - O dėlto nė viens dvarponis nešneka
151 8 |          stipriai suspaudęs.~    - Ne, mamate! Ji nemirs! Juk
152 8 |         prašysiu poną dievą.~    - Ne visados išklauso mus dievas,
153 8 |        mirs, tai taip reikėjo.~    Ne, ne! Nereikia! Dievulėli,
154 8 |          tai taip reikėjo.~    Ne, ne! Nereikia! Dievulėli, nereikia!
155 8 |         Mieliausia žmogui, atminus ne tas valandas, kuriose jis
156 8 |           numarinti ir apgijduoti, ne munij, sena buoba, anų.~   
157 8 |       Žinuoms, žinuoms, puoniteli. Ne mūsų menkuoms galvuoms tat
158 8 |         miršt. Uždegiau žvakį. Bet ne, akeles vėl pradieje judieti.
159 8 |            aukštynaka gulėti... Ak ne! Juk ji niekados nebeapsivers,
160 8 |           kuomet nors suprasi, kad ne viskas darytina, kas malonu, -
161 9 |        reiktų budriai žiūrėti, kad nė vienas trupinėlis neitų
162 9 |         akompanuoju. Bet jis sakos nė su kuo taip nesutardavęs,
163 9 |      daugiau begaliu trokšti? ~    Ne, ne visada išsižadu savo
164 9 |          begaliu trokšti? ~    Ne, ne visada išsižadu savo norų
165 9 |           skriausčiau savo vaikus, ne dabar, besistengdama nors
166 9 |       paskirtam tikslui. Bet tėvai nė girdėti apie tai nenorėjo;
167 9 |          tik sapnas, o tikrenybė - ne čia. Amžinojo užmigimo valanda -
168 9 |       riksmas. Menkos pažiūrėti ir ne per įdomios skaityti. Kodėl
169 9 |           šaukimo senolių,~    Jau ne lietuviškai jūra tau ūžia. ~   
170 9 |           laksta - vo juk tata dar ne gals. Kad jau tas žmuogaus
171 9 |        vijna žmuogaus prydermi yra ne tik pačiam būti duoram,
172 9 |       muoksla, nie nieka. Bat kiti nė tijk nemuok. Dijvas munij
173 9 |         tavuors tap gilia, kad unc nė uostyti neužoud.~    Ir
174 9 |         Tikras "dievo žmogus". Kad ne "mamunėlė", jis vargiai
175 10|        širdies kultūra nestovi jie nė kiek aukščiau už valstiečius,
176 10|         mirimas,~    Mirimas gi ar ne gyvenimas? ~    Tikrai,
177 10|       devyniais raktais užrakinti, ne rodyti man - trejeto vaikų
178 10|            mamunėle, kaip liūdna! "Ne viskas darytina, kas malonu..."
179 10|        darytina, kas malonu..." Aš ne tik žinau tai, Liudvikai,
180 10|          pasiekti paslaptį!~    Ak ne! mirtis nėra baisi. Tai
181 10|       ganyti ar per kiauras dienas ne kiek temažesnį už save vaiką
182 10|    prietelis ir linksmintojas, jei ne per ilgas ir jei duoda laiko
183 11|            atidaryti, bijodama, ar ne vagis. Svečiui nesiliaujant
184 11|            matėmės. Pasenau.~    - Ne, ciocia nė kiek nepaseno, -
185 11|          Pasenau.~    - Ne, ciocia nė kiek nepaseno, - tariau. -
186 11|          kad tą medalį nusipelniau ne aš, bet virėjas, - atsakė
187 11|        paveikslą dega lempelė. Kad ne ta lempelė, tos ilgos maldos
188 11|            Užtat dėdė nepraleidžia nė vieno šventadienio nenuvažiavęs
189 11|           Tarsi dėdė mažas vaikas, ne didelis, žilas vyras. Tur
190 11|            pavojų, tai jis grūmoja ne tavo vyrui nuo kitų, bet
191 11|     tėveliui bededant, dėdė sėdėjo ne perdaug arti.~    Šautuvas
192 11|          tiktai žiūrėjo, atsisėdęs ne per arti.~    Aš jau numaniau,
193 11|       Boleś.~    - Ciekawy jestem, ne dėl to, kad mane interesuoja
194 12|          bet ciocia jau nebenorėjo nė grybauti, ir grįžome į aikštę.~   
195 12|     ciocios Karusios nujautimų, ir ne tik sveikas, bet dar taip
196 12|         kad šūvis buvo baisus, bet ne man, tik vargšei stirnai,
197 12|         pikta, Maryniu, kad kišuos ne į savo dalykus, bet kadangi
198 12|          kad žmogaus vertė pareina ne nuo jo kilmės, bet nuo jo
199 12|        jais užsiimti. Pagaliau tai ne jo darbas. Tam yra motina.
200 12|   nemalonūs, ir nutariau nevalgyti nė vieno.~
201 13| Aleksandras, radęs tokį turtą. Bet ne visiems taip vyksta, - pridėjo
202 13|           dabar žaliajame lauke ir nė kiek apie savo pareigas
203 13|           itališkai, ir nesupratau nė vieno žodžio, bet kai paskui
204 13|   Bronislavą.~    - Manęs negalima nė skaičiuoti, - tarė ponia
205 13|      vyriausiąją priežastį. Yra ji ne mumyse, bet mūsų "galvose
206 13|        ponią Mariją.~    - Nes tai ne tamstos žmona, - tarė ponia
207 13|          mano mintis yra tokia: ar ne gera būtų įsteigti tokį
208 13|  puslaukiniai...~    - Ir to laiko ne taip jau pervirš. Tai svečiai,
209 13|          reikia šviesti liaudį, ar ne. Jei reikia, tai reikia
210 13|            kiek ir pasiaukoti, jei ne, tai kam gi?~    Nuomonės
211 13|          jausmas! Tamstos nenorite nė pabandyti įkūnyti tų idėjų
212 13|          ėjimo?~    - Čia kaip tik ne savas kailis rūpi. Reikia
213 13|        gražus veidas pabalo.~    - Ne. Klausau ištarmės ir pildau...~   
214 13|        Karusiai, kad esąs šiandien ne tik medžioklės, bet ir lošimo
215 13|     valgomąjį pas mamatę.~    - Ar ne gana, Bronciu? - tarė jai
216 13|         juokais.~    - O man visai ne! Tai jai už visas tas adatas,
217 14|       mylėdama mane tai sakai. Bet nė iš tavęs nenoriu to girdėti
218 14|           jog taip gali atsitikti. Ne tiek dėl mūsų, kiek dėl
219 14|    kantriai kentėsiu durstoma. Kad ne tos Karusios adatos ir kad
220 14|         tos Karusios adatos ir kad ne Liudviko iritacija dėl mano
221 14|        tuos svečius. Iš tikro, juk ne kasdien galima sutikti tokių
222 14|        kurie originalumai pasirodo ne be pamato, pavyzdžiui, tas
223 14|          nevaikščioja pats vienas? Ne be reikalo dėlto Liudvikas
224 14|     valandėlių, tai yra jo malonė, ne pareiga. Jei žmogus taip
225 14|         pobożny". Bet ar "ponai" - ne? Ir kaip dar, tik didesne
226 14|        dievas mane spaudžia? Kodėl ne viskas yra taip, kaip noriu?"
227 14|            mano senelis Lukošius - ne jis vienas, yra tokių daug
228 14|           nesu girdėjus iš jo lūpų nė vieno skundo žodžio. Nei
229 14|          sakau, - bene miršti?" - "Ne, - saka, - kap imsu mirti,
230 14|            suieja ir kiti. Bet dar ne tujau miri. Dar nubučiava
231 14|      smertį rek jau munij mislyti, ne apie ženatvį. Kad aš nežanijaus,
232 14|            žemės sklypelį, tai kuo ne jaunikis? ~    Nuostabi
233 14|         kokia visur esanti tvarka, nė vienas trupinėlis neinąs
234 14|            laiką negirdėjusi iš jų nė vieno žemaitiško žodžio,
235 14|       kambario, būtų sakę, kad tai ne jo darbas. Puikus egzempliorius
236 14|          gera ir paklusni, duosime ne tik mokslą, bet dar kitokiu
237 14|        ištryško, kad, nebegalėdama nė padėkoti dėdei, kuo greičiausiai
238 14|             Irusia, tartum būtumei ne vyresnė už Jonelį. Ciocia
239 14|       augdama tokioje atmosferoje? Ne, ne, niekados! Geriau teneturie
240 14|           tokioje atmosferoje? Ne, ne, niekados! Geriau teneturie
241 14|        numanyti, ar jis pyksta, ar ne. ~* * * ~    Jau ruduo -
242 14|         bijoti kiekvieno judėjimo, ne tokio, kaip reikia, pamokslo
243 14|            nors parlėkę neberasite nė mudviejų... O gal rudens
244 14|     nenoriu. Būsite tie patys, bet ne tokie pat. Ir mylimos jūsų