Part

  1 1 |            pažiūrėti, ar nepražydo jau mūsų rožės.~    Nuėjome
  2 1 |         žydi tos rožės!~    Mamatė jau ne į rožes žiūrėjo, bet
  3 1 |           kaip buva. Tasgaties, aš jau numaniau muna biteles žadunt
  4 1 |            biteles žadunt spijsti, jau kelinta dijna vis veizu
  5 1 |            tasgaties, tus miešlus, jau pijta nebetuoli, atvežiau
  6 1 | Jerguteliau, - saka munuoji, - tat jau mūsų biteles bus išspijtusias?
  7 1 |         kuo čia skubieti, vis tiek jau žinau, kame anuos yr, pats
  8 1 |     Rimeike! Kų tik įkieli inkilą, jau bitis ir įsimeti. Ale tu,
  9 1 |            nebesų kepuris. Na, tat jau tikra mūsų bičių būta. Dar
 10 1 |               pertraukė tėvelis, - jau viską pasakei. Dabar tu,
 11 1 |          inkils, tuo ir bitis. Tat jau žinuoms daikts.~    - Kad
 12 1 |            atidouti bitis? Mat, aš jau čia stuoruojous, vargstu,
 13 1 |            įkieliau, vo vakar, tat jau petnyčiuo, jau ir besunčes
 14 1 |          vakar, tat jau petnyčiuo, jau ir besunčes bitis. Pondzijvs
 15 1 |          besunčes bitis. Pondzijvs jau tikra stebuklinga priiemi
 16 1 |           įsikarščiavęs. - Juk unc jau ir tap tur bičių, vo aš
 17 1 |   nedrąsiai mamatė.~    O tėvelis, jau suerzintas, pasakė smarkiai:~    -
 18 1 |        tuščia jūs! Tuo savo godumu jau man įkyrėjote, - kalbėjo
 19 1 |             rodos man visados, kad jau pasakos neklausau, bet pati "
 20 1 |       atidavusi dukterims, o dabar jau beveik visai nieko nebelikę.
 21 1 |       pupeli, tuoki maža bebūdama, jau muokas, kningas skaita,
 22 1 |          plepiejuses, ir gana. Tad jau aš verčiau vijna pati.~    -
 23 1 |                E, senatvie žmuogus jau nebedraugus. Pasenįs, ar
 24 1 |     kuožnas sava lizdą susikruovi, jau aš anims neberūpu, tieveliai,
 25 1 |       rišieji tur paskou eiti. Tat jau, mat, į tievą. Umžiną atilsį,
 26 1 |          trumpa - dviejų.~    - Ta jau pasakysu vijną ilgą.~    -
 27 2 |        verkti nereikią.~    Bet aš jau nebe tos našlaitės verkiau.
 28 2 |          visi miršta. Tėvelio tėvų jau nebėra, mamatės mamos nebėra -
 29 2 |          raminti. Sakė, kad aš juk jau mokinusis katekizmo ir turinti
 30 2 |      drauge dievo sodnuose? Iš ten jau niekuomet nereiks persiskirti?~    -
 31 2 |           savo sodnus priimtų.~    Jau visiškai buvau nurimus.
 32 2 |           dousi kuokią ruodą. Pati jau nebnumanau, kų bedaryti
 33 2 |          to savo vaikiškumo, dabar jau gerai žinodama, kad nors
 34 3 |          kur jos reikalaujama.~    Jau praskambėjo slėpiningas
 35 3 |            tarė Nika.~    - Gal aš jau tuomet nė paeiti nebegalėsiu
 36 3 |            man atrodo keistas. Jei jau tau nerūpi tavo manta, tai
 37 3 |           darbą.~    Mamatė, nieko jau nebeatsakius, nuėjo paskui
 38 3 |             jos liepiamas, skrenda jau už devynerių jūrų ir devynių
 39 3 |           pasakomis tikėti, nes aš jau nebesanti tokia maža. Ten,
 40 3 |            pasaulyje, gal iš tikro jau nieko nebėra, bet čia, toje
 41 3 |          bus? Žinoms, ilgu. Ale aš jau paprata: aš žina, kad vakams
 42 3 |             Aš mislija, kad mesija jau būtų atėjęs, tai krikščionys
 43 3 |         Kas nori būti riteriu, tas jau iš anksto turi prie to rengtis.
 44 3 |         dažnai mamatė.~    Ir Nika jau rengias. Neseniai pareina
 45 3 |            diena pasėdėti ne tokia jau didelė nelaimė, ypač žiemą.
 46 3 |          Sapnuoju sapną, riterėli. Jau tu išaugęs iš savo uloniškų
 47 3 |     išaugęs iš savo uloniškų rūbų, jau rengiesi žengti pirmą žingsnį
 48 3 |            pirmą žingsnį pasaulin. Jau laukia ten tavęs, riterėli,
 49 3 |            Sapnas draikosi toliau. Jau riterėlis pasaulyje, ir
 50 4 |         atsakė klebonas.~    - Bet jau tiktai jokios unijos su
 51 4 |          ją už 20 kapeikų ir dėvįs jau 10 metų, o kadangi padėvėsiąs
 52 4 |          būsiąs pavogęs. Dabar tai jau klebonas tikrai susijaudins,
 53 4 |      Narmantas.~    - Klebonai, ar jau važinėjies su savo velosipedu? -
 54 4 |            arbatą, klebonas pasakė jau kažin kelintą kartą:~    -
 55 4 |          Tėvelis paklausė poną, ar jau pabaigęs sėti.~    - Nepabaigė,
 56 4 |            klebonas čia atvažiavo, jau apie 30 metų. Pasakoja,
 57 4 |      pertraukė tylą pats klebonas, jau visiškai nurimęs:~    -
 58 4 |        netikėčiau, netikėčiau.~    Jau žinojau, kokie tai dalykai.
 59 4 |       Klebonas buvo juos pasakojęs jau kažin kiek sykių ir vis
 60 4 |            nebešaukia. ~* * * ~    Jau antra diena, kaip nematome
 61 4 |         bet mes su mamate grįžtame jau į savo galą.~    Nors dar
 62 4 |           vėlus vakaras, kambariai jau pasinėrę brėkyje. Vėsu ir
 63 4 |    žegnojuos, o paskui mąstau, kad jau po vidunakčio ir gaidys
 64 4 |            baidyklių viešpatavimas jau pasibaigęs. Svarbiausia -
 65 4 |            kad kažkas mane veja ir jau jau grobia. Štai valgomasis
 66 4 |            kažkas mane veja ir jau jau grobia. Štai valgomasis
 67 4 |            grobia. Štai valgomasis jau laimingai išeitas. Jau ir
 68 4 |  valgomasis jau laimingai išeitas. Jau ir salonas, visų kambarių
 69 4 |         Bet susivaldau. Priemenėje jau ne taip baugu. Nulipus nuo
 70 4 |     nepabaigiamą. Žemė ir dangus - jau viena. Tokią naktį amžinybė
 71 5 |      bėgame klausti mamatę, ar tik jau ne laikas, ir pagalios taip
 72 5 |          net svaigino.~    Iš tolo jau pamatėme prie kupstelio
 73 5 |      stengdamasis išsiveržti. - Aš jau nebe toks mažas, kad mane
 74 5 |           tėveliui:~    - Norėčiau jau eiti. Vaikai gali dar pasilikti
 75 5 |       kumeliuką, kad Jonelis turįs jau ilgus batus su zuikeliais,
 76 5 |           dabar valgysu putrą, kad jau esu prisigierįs arbatelis.
 77 5 |             kodėl jis nevedąs, kad jau seniai esąs laikas, jau
 78 5 |            jau seniai esąs laikas, jau jis pražilęs, paskui niekas
 79 6 |             Tik gaila, kad bobutės jau seniai nebėra. Labiausiai
 80 6 |           tas ją mirtinai užgauna, jau geriau tepeikie ją pačią.
 81 6 |      paglostys katiną, žiūrėk, šuo jau bededąs savo letenas ant
 82 6 |          jos lankyti su mamate. Ji jau laukia mūsų, užkaitus savo
 83 6 |          baisi aklumo šmėkla stovi jau :šalia jos. Gal dėl to nabagė
 84 6 |            man į atmintį ir žinomi jau man žodžiai: "Prašykite,
 85 6 |         didelio kiemo, blogas ūpas jau pranykęs, veidas giedrijas.
 86 6 |       nematyti nė vieno debesėlio, jau bijo ir laukia audros. Paskui
 87 6 |        nutilo ir išėjo į valgomąjį jau visiškai ramus.~    Čia
 88 6 |      žodžio jam nepasakęs, bočelis jau buvo beeinąs toliau, bet
 89 6 |            sienų. Kai kurie nyksta jau prieblandoje, kiti, nušviesti
 90 6 |        išsigandus merkiu akis.~    Jau mirė paskutiniai gilūs sonatos
 91 6 |     peršauta krūtine. Bet tai buvo jau taip seniai, ir brangiojo
 92 6 |    brangiojo bernelio asmuo paliko jau toks žydras, kad atsiminimas
 93 6 |           visi tie prabočiai nuėjo jau gulti. Tik pas pat pianiną
 94 7 |        radome klebonijos kambarius jau pilnus svečių. Viename salono
 95 7 |          atsakė mamatė.~    - Gana jau, gana! Kad jis nė pakalbėti
 96 7 |                 Apie turtingumą ką jau ir besakysi, - atsiliepė
 97 7 |          tokio bagočiaus. - Aš tai jau geriausiai galiu poniai
 98 7 |     užduoda, kad dieve sergėk. Man jau įgriso.~    - Ten tai jau
 99 7 |          jau įgriso.~    - Ten tai jau jokios ponios neturėsi ant
100 7 |          nenoriu; už bajoro, kuris jau visiškai nusigyvenęs, vėl
101 7 |        sesuo. - Juk manasis, rods, jau ir gražus, ir mokytas, iš
102 7 |        Paulinėle, - tarė mamatė, - jau visai nebenoriu būti tavo
103 7 |           ir to užteks.~    Mamatė jau nieko nebesakė. Dėstė balto
104 7 |       žanro vaizdais. Be to... Čia jau neįdomu.~    - O gal kaip
105 7 |      Paulinka, aš noriu.~    - Ne, jau sakau, komedija be pinigų!
106 7 |        einu veizėti - o mano otiec jau begulįs išsitiesęs ar lovoje,
107 7 |              guldom nabagą į lovą. Jau tik ryto metą, išsimiegojęs,
108 8 |        galva gimtiniame žanre. Bet jau gana narstytis. Tai jau
109 8 |            jau gana narstytis. Tai jau perdaug "nuobodžios žemės
110 8 |         savo brolį. Tuodu teisinos jau namie įsakę jam nešokti,
111 8 |        gana to, kad sėkmingai. Jis jau nebešoko. Bastės po kambarį,
112 8 |      nespėjo dar atsisėsti, kai ji jau ėjo šokti, o pabaigus sėdos
113 8 |           reikalaujanti, kad dabar jau ne taip, kaip kad būdavo.
114 8 |                 Ach, gaila, kad aš jau susižiedavęs. - pasakė ponas
115 8 |           mokytis į Kolainius, tai jau vien lenkiškai. Ten jau,
116 8 |            jau vien lenkiškai. Ten jau, liuob, mielas pone, žemaitiškai
117 8 |           įsikūrusį Maskvoje. Nika jau miegojo kunigėlio kambaryje,
118 8 |       sergančios Kazelės. Ji sirgo jau kelias savaites, ir mes
119 8 | džiaugdavos kiekvienu mažmožiu, ir jau iš anksto gėrėjomės jos
120 8 |        nebskaust.~    - Matai. Gal jau netrukus ir visai pagysi.~    -
121 8 |    Kazimieras pasakyti, kad Kazelė jau mirus.~    Niekas negelbėjo:
122 8 |             Juk niekados, niekados jau nebeišgirsiu ir nebematysiu.
123 8 |         namelio sodne! Nebepabaigs jau niekados, niekados... Jau
124 8 |          jau niekados, niekados... Jau niekados nebežaisim su ja
125 8 |    Atiduosiu jupelę, mamate... Man jau nebegaila.~    Stipriai
126 8 |           buva dyvinas, puoniteli. Jau senia saki vis mirsianti
127 8 |       toujau šaukti kitų, misliju, jau miršt. Uždegiau žvakį. Bet
128 8 |           Irusia, lėlutė...~    Ir jau nebebaisu man buvo, kad
129 9 |           tai sunku ir koktu! ~    Jau keleri metai, kaip esu nutarus
130 9 |           rodės man, kad gyvenu ją jau antrą kartą. Ar tas skirtas,
131 9 |         dabartis. Kas praėjo - tas jau tampa sapnu.~    Kad kartais
132 9 |           visus atsitikimus, kurie jau niekados niekados nebesugrįš -
133 9 |           palieka ten pėdsaką.~    Jau septinti metai, kaip atsisveikinau
134 9 |           Šemetai: ~    Tu negirdi jau šaukimo senolių,~    Jau
135 9 |           jau šaukimo senolių,~    Jau ne lietuviškai jūra tau
136 9 |       sunku buva besusivaldyti. Aš jau tuoks visaduos buvau gailestingos
137 9 |           Kas būt buvį daugiau, aš jau nebeišmanau. Unc būtų poulįs
138 9 |      klausyti. Nie vijna, nie kita jau nebier šio pasaule - dijve,
139 9 |          ir laiką maskuoliauti, ir jau prašvita mun nuodieje pareiti
140 9 |         Bet paskou kad suėmė muni, jau nebišeinu iš lazareta, palikau
141 9 |             iemiau skaityti. Buvau jau išmuokįs ir maskuoliška
142 9 |          dabar pamislysi! Vo dabar jau visuoki pabrika, visuokias
143 9 |     visuokias mašinas, gelžkelia - jau ir puo uorą laksta - vo
144 9 |          juk tata dar ne gals. Kad jau tas žmuogaus pruotelis tijk
145 9 |        išskaitįs iš knygų. Nebiera jau juodųjų vergų Amerikuo,
146 9 |         baudžiavuos, girdieti, kad jau ir vaiske tap nebmuš - viskas
147 9 |            ruoduos, puoniteli, kap jau visi žmuonys visiška tap
148 9 |       pareiti į sava kraštų, ta aš jau dabar gyvenčiau pagal tų
149 9 |      uostyti neužoud.~    Ir dabar jau, ruoduos, kuokios munij
150 9 |         mąstau, kad sveikintis gal jau mudviem nebeteks. Juk kiekvieną
151 10|             Bet kituose tie siūlai jau seniai nutraukti. Štai buvome
152 10|    tebebūdamas vaiku, jis visuomet jau bus lyg svetimtautis. ~   
153 10|           o nežinojau, kad mirties jau stovėta šalia jos.~    "
154 10|        neįžvelgiamas pasaulis. Šit jau kelinti metai, kaip regiu
155 10|           nieko daugiau...~    Ak, jau žinau, kodėl mama buvo vakar
156 11|           sodne dar kartą gracuoja jau apžėlusius takus. Atvažiavo
157 11|         ponas Tarvydas. Durys buvo jau užrakintos ir užsklęstos.
158 11|            Bet abudu berniuku buvo jau visai pasiryžę pirmiau susipažinti
159 11|           būt, nepažintumėt manęs. Jau treti metai, kaip matėmės.
160 11|          nemėgstąs pinigų aikvoti. Jau aš žinojau iš vyresniųjų
161 11|        Iruš, širdele, įleisk Žužu, jau jis, tur būt, nori įeiti.~   
162 11|         vaiko turima ūsus ir esama jau seno.~    Ciocia Karusia
163 11|       dangenas pas tėvelį - ir ten jau tikras, nieko netemdomas
164 11|      atsisėdęs ne per arti.~    Aš jau numaniau, kad tas dėdės
165 11|      bijoti ginklo.~    - Aš dabar jau nebijau šautuvo, - sakė
166 11|    pažadino mane dundesys. Mamatės jau nebebuvo lovoje. Tuojau
167 12|            tikrai skanus.~    Nors jau ruduo, tačiau diena giedra
168 12|          Mamatė ramino, bet ciocia jau nebenorėjo nė grybauti,
169 12|          zucha.~    Tarnaitės nešė jau garuojantį bigosą, skleidžiantį
170 13|         Vos vos išsisukau iš namų, jau neturėjau vilties gėrėtis
171 13|        atsiduksėjo.~    - Tur būt, jau esi mačiusi, Karusieczko, -
172 13|       šeimininkei. Daugybę receptų jau išbandžiau - žinai, kaip
173 13|          conte pour dormir debuot! Jau man jis lig šiol! - ir ponia
174 13|      terūpi, ir paskui gailis, bet jau per vėlu, - pasakė ciocia
175 13|          ponia Bronislava. Aš pati jau nebežinojau, kuo labiau
176 13|          niebe " - mąsčiau, kad ji jau yra saulelė, tokia meili,
177 13|            ponios - kai kurios gal jau net natas yra užmiršusios,
178 13|          atėjęs iš kabineto. - Aš, jau seniai moterystės jungą
179 13|         Pasivaikščiokim valandėlę, jau per ilgai sėdėjome. - Ir
180 13|                Ir to laiko ne taip jau pervirš. Tai svečiai, tai
181 13|               atsakė mamatė, - nes jau katekizme liepiama nemokančius
182 13|            Gal dar nežinot, bet aš jau esu girdėjęs, kad Tilžėje
183 13|        daryti slapta. Aš pati kiek jau metų mokau po truputį, o
184 13|         Tos malonės, anot tamstos, jau yra ore. Już je czuć na
185 13|           tyliai tarė:~    - O jei jau radau ir negaliu pasiekti?.. ~   
186 14|          Kai tėvelis sugrįžo, buvo jau vėlybas vakaras. Greitais
187 14|           vaikščiojančią po kiemą. Jau laikas buvo mums gulti,
188 14|           dabar jos grožis visados jau bus užtemdytas altanos.~   
189 14|          daug aplinkui - štai eina jau devintą dešimtį, turėjo
190 14|         jis meldžias "už dūšeles". Jau kas kas, o jis, rodos, galėtų
191 14|         Kap pasijuta nabageli, kad jau nebegera, ir pradieje sakyti
192 14|        munij už runkas. "Papuneli, jau mirštu, skaityk litaniją."
193 14|            nenoru. Apie smertį rek jau munij mislyti, ne apie ženatvį.
194 14|             saulėtų vasaros dienų, jau nuskendusių amžinybėje,
195 14|       aukštyn Ilgesys.~    Kryžius jau tartum plunksnelė,~    kruvinos
196 14|           užtai prancūziškai kalbą jau visai sklandžiai.~    Čia
197 14|       kalbėjo toliau:~    - Irusia jau didelė mergelė, jau pabaigė
198 14|         Irusia jau didelė mergelė, jau pabaigė aštuonerius metus,
199 14|        Nejudėjau iš vietos. Ašaros jau riedėjo man per veidą.~    -
200 14|          išsigandęs.~    - Tėvelis jau leido...~    - Tai mamatė
201 14|           Nika tegali manyti, o aš jau žinau, kad jei mamatė ir
202 14|         pyksta, ar ne. ~* * * ~    Jau ruduo - šlapias, purvinas,
203 14|          debesų drobulės. Šiandien jau išvažiavo dėdė ir ciocia,
204 14|          jos kojų, klausėmės. ~    Jau paskutiniai garsai nurimo, ~   
205 14|    paskutiniai garsai nurimo, ~    Jau paskutiniai paukščiai išskrido… - ~   
206 14|       jaučiu…~    Ak, kaip greitai jau!~    Ak, kaip greitai jau! ~   
207 14|          jau!~    Ak, kaip greitai jau! ~    Mirė paskutinis žemas
208 14|            mamate.~    - Taip, bet jau nebegyvensime taip, kaip
209 14|       einančią?~    Baisios galvos jau kilst, smailianagės jau
210 14|            jau kilst, smailianagės jau tiesiasi letenos, ~    balti
211 14|         letenos, ~    balti dantys jau blizga, jau skamba, jau
212 14|           balti dantys jau blizga, jau skamba, jau žvanga jų piktjuokis... ~   
213 14|            jau blizga, jau skamba, jau žvanga jų piktjuokis... ~   
214 14|      lizdelį ~    susukę ten, kame jau nieks neirsta. ~    Girdi
215 14|          nieks neirsta. ~    Girdi jau, motina, harmoniją stebuklingą, ~   
216 14|      iškreiptą toną, ~    ir grožį jau matai, už viską čia gražesnį, ~