Part

  1 1 |        tarsi medaus kvapas kutena man nosį, bet nepaisau nieko
  2 1 |        siuvu kuo uoliausiai. Taip man saldu, linksma mąstant,
  3 1 |       atsimenu mamatės norą, kad, man čia sėdint, tik geros mintys
  4 1 |       antrame jo gale mamatę. Ėjo man priešais, vesdama už rankos
  5 1 |       pralėkė lengvutė šypsena, o man dingtelėjo, ar tik ji kažko
  6 1 |        atėjo net pas mane. Padėsi man juodu nuteisti.~    Spūdis
  7 1 |          jūs! Tuo savo godumu jau man įkyrėjote, - kalbėjo toliau
  8 1 |   spiečium. Imk ir neškis. Ir kad man daugiau nebesibartumėt.
  9 1 |      teisėjas, Liudvikai. Be galo man patinka ta tavo sąmojinga
 10 1 |           negu aplink mane. Rodos man, kad nuėjus ten įžengiu
 11 1 |   atmosferai mane apipūtus, rodos man visados, kad jau pasakos
 12 1 |      bobutės salono baldas. Rodės man visados, kad toje skrynioje
 13 1 |          bobutės suktą, tai rodos man, kad tai nėra paprastas
 14 1 |         medžiuose. Šiurpuliai ėjo man per nugarą. Žinojau, kad
 15 1 |           godžiai klausiau. Rodės man, kad bobutė pati yra geroji
 16 2 |          dienomis, mamatė pradėjo man siūti antklodėlę. Pasilenkusi
 17 2 |         motina, skausmas suspaudė man širdį, o akys pasruvo ašaromis.
 18 2 |     našlaitės verkiau. Žaibu šovė man į galvą mintis, kad jei
 19 2 |          sielos gelmių, Stebėtina man pasirodė, kad taip nebranginau
 20 2 |          Ir išprašiau, kad leistų man pabūti ten pat.~    Pirma
 21 2 |   greičiausiai eina namo.~    Bet man labai tinka Domeikienė,
 22 2 |          skauda... Skausmas veria man širdį, ir iš akių rieda
 23 2 |       mandagi.~    Ir ūmai ateina man į galvą, kaip, kol dar buvau
 24 3 |                  Kodėl nepasakėte man, vaikeliai, kad taip vėlu? -
 25 3 |     pasėdėti prie pianino. Malonu man, tai atsiminus. Ji grojo,
 26 3 |        Tėvelis pažiūrėjo nustebęs man į akis, paglostė čiuprelę
 27 3 |     mamatė. - Jei mane myli, turi man padėti eiti savo priedermes,
 28 3 |         malonu ir gera. Ir skaudu man, jei taip nėra. Žinau, kad
 29 3 |           namo, eina į šalį. Taip man pasirodė, kad ji atsipila
 30 3 |         Tačiau tas tavo švelnumas man atrodo keistas. Jei jau
 31 3 |     Pavogus? Ne, tikrai, Marinia, man rodos, kad ir būtumei ją
 32 3 |    knygoje.~    Tėvelis sako, kad man esanti gėda pasakomis tikėti,
 33 3 |        pasaka.~    - Žinai, Nika, man rodos, kad šitoje dauboje
 34 3 |      tyliai, drovėdamos.~    - Ir man rodos, - atsakė jis ir ištarė
 35 3 |     pasakišku grožiu.~    - Rodos man, kad ir mano ausys gėris
 36 3 |          tarė ji. - Rodos, skamba man iš jų kažkokia tyli, be
 37 3 |    vengrus, ir gailestis suspaudė man širdį.~    - Kad turėčiau
 38 3 |          niekam nematant, atidavė man jį, sakydamas:~    - Kad
 39 4 |           ne galvoj.~    - Kas gi man galvoj, klebonėli?~    -
 40 4 |     dantis, dantis. Matot, išlūžo man priešakinis dantis, sunku
 41 4 |         priešakinis dantis, sunku man kalbėti, tai išsidrožiau
 42 4 |         ponas Narmantas. - Be to, man rodos, nekenktų, kad ir
 43 4 |          ir drėgna. Mamatė liepia man ir Nikai atnešti malkų iš
 44 4 |               Išdainavau tai, kas man visados veržias į lūpas,
 45 4 |               Muzika vis skambėjo man ausyse, neleisdama tuojau
 46 4 |          nakčiai, tariau:~    - O man iš visų ponų labiausiai
 47 4 |   Žvilgterėjau į mamatės lovą, ir man rodos, kad mamatės joje
 48 4 |          per suplikacijas... Taip man sopa mamatės ašaros...~   
 49 4 |           Ūmai galvoje švisterėjo man mintis eiti pas ją. Baisu...
 50 4 |       mamatė ir tyliai šūkterėjo, man prie jos pribėgus.~    -
 51 4 |              Tai aš, mamate! Taip man ilgu buvo tavęs... maniau,
 52 5 |         išlėksitau pri darbo.~    Man buvo malonu, kad bobos gavo,
 53 5 |       pribėgus pabučiavau tą taip man tinkantį veidą.~    Tėvelis,
 54 5 |         ne jos nuopelnas - ir kad man daugiau to nebebūtų. Mamatė
 55 5 |            Bet kaip dažnai reiktų man - ir kaip skaudu, kad negaliu.~    -
 56 5 |           pačiai nieko nedirbant, man kažko drovu. Tu - kas kita,
 57 5 |       renkasi labiausiai tinkamą. Man smūtkeliai tinka, bet į
 58 5 |       žiemos vakarais. Ypač tinka man angelo ir velnio pasikalbėjimas,
 59 6 |    mažmožius ir duoda kiekvienam. Man kažkokias sageles, kaspinus,
 60 6 |   patiekti mums džiaugsmo. Graudu man randas. Dėkingumu ir gailesiu
 61 6 |         Verusia neapaktų!" Ateina man į atmintį ir žinomi jau
 62 6 |           į atmintį ir žinomi jau man žodžiai: "Prašykite, ir
 63 6 |        Vis į tą melnyčią. Nuvarys man geriausiąją kumelę.~   
 64 6 |            Keistas dalykas! Rodės man, kad atvažiavau su trejetu.~   
 65 6 |     valgyti pietus, bočelis liepė man padeklamuoti. Kaip tik neseniai
 66 6 |   egzaminuosiu, turėsi be klaidos man atsakinėti. Kiekvienas žmogus
 67 6 |     sugėdinta.~    Knygelė atrodė man dabar kažkoks šventas daiktas.
 68 6 |           mėgstamąją pjesę. Rodos man, kad ne tik mes, bet viskas
 69 6 |      aukštakaktis prabočius, kurs man taip tinka! Kaip puikiai
 70 6 |           į saloną melstis. Rodos man, kad kada nors pranyks ta
 71 6 |          Salonas vis eina tamsyn. Man randas nejauku, traukia
 72 6 |          kambarį. Kalnėnų salonas man net ir dieną klaikus. Tad
 73 7 |            ir parodė, kokiu būdu. Man mamatė liepė apsivilkti
 74 7 |          atvažiavo, kaip piršlys. Man labiausiai rūpėjo, kuris
 75 7 |        užduoda, kad dieve sergėk. Man jau įgriso.~    - Ten tai
 76 7 |   apžiūrėti viso ko gerai, patiko man, na, ir nuėjau. Ir kas iš
 77 7 |        tik vargstam, ir gana. Kas man dabar iš to gražumo? Nei
 78 7 |         Ponitėle, juk padarytumei man gėdą visam amžiui! Nebijok,
 79 7 |  pasitenkinimu savim.~    - Ar ir man prisegsite? - paklausė.~   
 80 7 |        kiverį, kaip tėvelis mokė. Man baisiai nemalonu, gėda,
 81 7 | šypsodamas, prašo:~    - Tai įdėk man, Paulinka, aš noriu.~    -
 82 7 |        matuška supykus atbėgs, ir man dar klius."~    "Neišdrįs, -
 83 8 |           reikalus.~    - Baisiai man reiktų geros audėjos, -
 84 8 |              tarė mamatė.~    - O man mama neleidžia dainuoti
 85 8 |           būti... Liga sunki.~    Man širdis taip susopo, tartum
 86 8 |       ėmiau verkti. Ūmai suskambo man Kazelės skardus juokas lyg
 87 8 |      neliūdna be savo mamatės? Ir man taip liūdna, kad jos nebebus
 88 8 |       Atiduosiu jupelę, mamate... Man jau nebegaila.~    Stipriai
 89 8 |    gyvenime matau nabašninką, bet man nebaisu. Kazelė atrodo man
 90 8 |        man nebaisu. Kazelė atrodo man tokia pat, kaip prieš kelias
 91 8 |  blankumas, ir nejudrumas pradeda man rodytis baisūs. Štai musė
 92 8 |              atsakė mamatė.~    O man buvo taip malonu malonu,
 93 8 |                  Ir jau nebebaisu man buvo, kad ją taip prislėgė.
 94 8 |          ją taip prislėgė. Liūdna man buvo visą dieną, ir vis
 95 8 |       tariau labai nustebusi. - O man taip malonu klausytis, taip
 96 9 |    galėtumėm jas išmokėti, reiktų man sugebėti iš kiekvieno mažmožio
 97 9 |        sau, kodėl likimas neliepė man gyventi mieste? Tegu sau
 98 9 |      daiktų, - bet užtat nereiktų man nuolat rūpintis ir žiūrėti,
 99 9 |        mano turtas, ar visi dirba man tiek, kiek reikia, nereiktų
100 9 |     kąsnius kitų.~    Dieve, kaip man visa tai sunku ir koktu! ~   
101 9 |        visų jos šakų tiktai viena man dabar tėra prieinama - literatūra.
102 9 |            Be muzikos, tiekia jis man ir knygų iš savo turtingos
103 9 |     vaikams? Negaliu. Brangūs jie man, bet jaučiu, kad, gyvendama
104 9 |          Liudvikas, kad geriausia man būtų buvus visai netekėjus...~   
105 9 |      visai netekėjus...~    Rodos man vis, kad tikras mano pašaukimas
106 9 |    kuriems nėra kas padedąs. Taip man jų visados buvo gaila. Ir
107 9 |      neišlieju savo sielos. Drovu man rodyti savo skausmus, drovu
108 9 |       pabudau.~    Iš akių tekėjo man džiaugsmo ašaros, širdis
109 9 |          dar matysiu. Taip lengva man dabar ir linksma, ir gera.~   
110 9 |         baisiajai valandai, rodės man, kad gyvenu ją jau antrą
111 9 |       apvalkalais apsigobę. Rodos man, kad šiame gyvenime mes
112 9 |            Kaip neapsakomai gaila man viso ko, kas nyksta! O liūdnasis
113 9 |          mane. Slovackis negalėtų man prikišti, kaip Šemetai: ~   
114 9 | pasaitėlio ir auklėja" ir įkvepia man tos meilės, kurios taip
115 9 |        Kana kados prašiau jį, kad man išskaptuotų smūtkelį. Tai
116 9 |       ilgą, platų kaklaryšį. Kiek man buvo džiaugsmo, matant,
117 10|          juokai per ašaras. Gaila man jų Gaila man visų juokingų
118 10|        ašaras. Gaila man jų Gaila man visų juokingų žmonių. Kodėl
119 10|         poezijos, ašarų, ilgesio. Man rodos, jokia tauta neturi
120 10|   liaudies dainų, kaip mes. Rodos man, kad lenkų kalba - tai tik
121 10|           raudą", visuomet graudu man ir liūdna, tarsi kas mylimas
122 10|          dainų, pasakų, padavimų. Man rodos, jei žmogus nepasisavins
123 10|         Mirė Kazelė... Taip gaila man tos savo krikšto dukrelės!
124 10|           sako tie be galo koktūs man žodžiai, kad geriau būti
125 10|        padvėsusiu liūtu.~    Kaip man gaila, kaip gaila taip tikinčių
126 10|      raktais užrakinti, ne rodyti man - trejeto vaikų motinai.~   
127 10|           motinai.~    Koks gėris man ta gražioji muzika! Juk
128 10|       sodžiaus rudenį.~    Reikia man dabar krautis kantrybę,
129 10|       praeina - štai mintis, kuri man daugiausia padeda pakelti
130 11|           Dar atmenu, kaip, esant man pas juos su tėveliais prieš
131 11|            Sveika, Marija", rodos man, kad dievo motinos yra kelios
132 11|      kelios ir kiekviena vaidinas man tokia, kaip paveiksluose.
133 11|             drebu, tokia baisi ji man atrodo su savo tamsiu veidu,
134 11|       paženklintu. Aušros Vartų - man tinka, nes tokia rami ir
135 11|       siunčiamų, pražydusi. Rodos man, kad ta lempelė, kabanti
136 11|  stengiuos tinkinti ciociai, nors man ir nuobodu.~    Mūsų svečiai
137 11|            tarė sveikindamasis, - man, miesto žmogui, nepratusiam
138 11|       medžioklės tualetas gaišina man daug laiko.~    Medžiotojai
139 11|          bet kad noriu žinoti, ką man tie jų zuikiai iliustruos, -
140 12|         šūvis buvo baisus, bet ne man, tik vargšei stirnai, nuo
141 12|       kaip uolos luitas. Suskaudo man širdį, ir pamaniau:~    "
142 12|          O aš džiaugiuos tuo, nes man labai svarbu, kad mano vaikai
143 12|      krašto žmonės"? Labai, labai man skaudu. Ką pasakytų mūsų
144 12|       laikiau rankose, ūmai rados man nemalonūs, ir nutariau nevalgyti
145 13|           pour dormir debuot! Jau man jis lig šiol! - ir ponia
146 13|      pareiga? Atleisk tamsta, bet man tas pasakymas atrodo perdaug
147 13|          tam dar neįvykus, laimės man tiekia ir lengvabūdiškesni
148 13|          ponia Gužauskienė.~    - Man rodos, kad visų tų priežasčių
149 13|          viena antra.~    - Visai man netinka tas jūsų garsusis
150 13|           įsirašysiu į tą ratelį. Man taip gaila tų vaikelių,
151 13|          jis visu kuo sekė.~    - Man tai vien krikščionybe tekvepia, -
152 13|          vienu laipsniu aukščiau. Man, gyvenusiam Anglijoje ir
153 13|       pasaulio galą.~    - Be to, man rodos, kad tai yra dorinė
154 13|           kochana pani Maryniu, - man leista taip tave vadinti,
155 13|   žmonijos pusę.~    - Tiesa. Bet man ypač skaudu, kad taip sunku
156 13|          ką dabar turiu pasakyti. Man labai nemalonu... Bet tamsta
157 13| Peterburge? - juokės tėvelis.~    Man rodės, kad linksmiausia
158 13|           net ir juokais.~    - O man visai ne! Tai jai už visas
159 14|    įsigyti Karusios malonės, būtų man labai linksma vaišinti tuos
160 14|       ištiko! Vieną dieną reikėjo man eiti kažko į sodno altaną.
161 14|  negirdėjau! - pertraukiau, tokia man buvo gėda ir taip koktu
162 14|          nemėgsta Domeikienės. Ir man dabar jos grožis visados
163 14|       beviešės pas mus.~    Rodos man, kad palytėjau šlykščių
164 14|         mūsų pačių nuopelno. ~    Man rodos, kad pasitenkinimo
165 14|    niekinu save už tai, o kartais man rodos, kad tai vienintelis
166 14|           širdimi noromis sutiko. Man be galo rūpi, kad mano tokie
167 14|            ką jai padarysime.~    Man ūmai pasirodė, kad mane
168 14|        vietos. Ašaros jau riedėjo man per veidą.~    - Padėkok,
169 14|          su mumis važiuoti?~    - Man gaila mamatės... ir visų... ~   
170 14|          ir aš ją labai myliu, ir man be galo skaudu būtų su ja
171 14|          egoistę! Tiesa, būtų tai man baisus smūgis, bet persigalėčiau,
172 14|              Žinai, Irute, - tarė man, - dėlto gerai kartais,
173 14|        mirštamas dejavimas.~    - Man labiausiai gaila, że już
174 14|               Ak įsmigs tie nagai man į širdį - paukštelį bedrebantį; ~   
175 14|        savo glėbyje! ~    Ir nėra man galios sustoti, ir nėra
176 14|           galios sustoti, ir nėra man galios išvengti. ~    Kiekviena
177 14|       pasiliksiu viena.~    Baisu man rados, ir tariau mamatei:~    -
178 14|              ir tavo liūdnos akys man šypterės laimingai. ~