Part

  1 1 |            jos gražų, laibą stuomenį, buvo panašus į saulės nušviestą
  2 1 |              ir kažin kada pasodintų. Buvo juodu pilnu baltuojančių
  3 1 |              aukšto tvenkinio kranto, buvo maža dirvelė, pilna jaunų
  4 1 |           pirma papasakok viską, kaip buvo.~    - Pasakysu, puoneli,
  5 1 |            mūro name, kuriame kitąsyk buvo bravoras, mažame kambarėlyje
  6 1 |          visus turtus. Tiesa, skrynia buvo apytuštė, nė vienos mano
  7 1 |               visų esamųjų ten daiktų buvo balto muslino kepurė, dailiai
  8 1 |         paimti, tų padirbti. Užtat ir buvo mylims senuoje puona, kap
  9 2 |         baisios mergaitės akys. Vokai buvo sutinę lyg rutuliai ir paraudonavę,
 10 2 |            akimis. Visas jos pakaušis buvo aptekęs šašais, bjauriais,
 11 2 |       šlapiais, pūliuotais, net koktu buvo žiūrėti. Reti, gelsvi plaukeliai,
 12 2 |          priešakio mažumą sudailinti, buvo supinti į dvi plonuti kaseli,
 13 2 |              tylitelaičiai, ir matyti buvo, kad kaip begalėdama stengėsi
 14 3 |             ilgiau skambintumei, taip buvo gražu, - atsakiau.~    -
 15 3 |               Nika. ~    Kokia maloni buvo mudviem ta naktis! Dar niekados,
 16 3 |              muziką. Nors labai sunku buvo išdrįsti, nubėgau priešais
 17 3 |              žmogus, nutvėręs tai, ką buvo vijęsis, apsivylęs sako:
 18 3 |      notrelėse.~    - Aišku, kad taip buvo. Ir ką? Galėjai ją sugauti
 19 3 |            mes negyvenome seniau, kol buvo milžinų ir kitokių nepaprastų
 20 3 |            iškūliau.~    Su tuo langu buvo taip. Užvakar, būdamos su
 21 3 |                pasakė Nika.~    Gaila buvo palikti tą gražiąją daubą.
 22 3 |             vidų. Nenuostabu, kad ten buvo vasarnamis velnio, kurs
 23 3 |               pat namų mūsų smalsumas buvo nuramintas: prieangyje sėdėjo
 24 3 |           kromeliu.~    - Ir neskaudu buvo palikti vaikus? Ar neilgu
 25 3 |                Visas Šmulkos kromelis buvo kelios lėkštos medinės dėžės,
 26 3 |          skęsti. Bet ne veltui su juo buvo riteris. Pagrobęs draugą,
 27 4 |             visu pasauliu. Apsivilkęs buvo gerokai nudėvėta tabokina
 28 4 |              kur būtų dingę.~    Mums buvo be galo įdomu, ar yra pasaulyje
 29 4 |               nes velosipedo istorija buvo labai juokinga. Neseniai
 30 4 |                   Politikos klausimai buvo išsemti, pradėjo kalbėti
 31 4 |               žaliojo staliuko?~    - Buvo, buvo, - tarė klebonas atkarai,
 32 4 |         žaliojo staliuko?~    - Buvo, buvo, - tarė klebonas atkarai,
 33 4 |               konjako į arbatą?~    - Buvo, buvo, - vėl mostelėjęs
 34 4 |         konjako į arbatą?~    - Buvo, buvo, - vėl mostelėjęs ranka,
 35 4 |           kokie tai dalykai. Klebonas buvo juos pasakojęs jau kažin
 36 4 |              mamatė.~    - Seniai tat buvo, dar tebebuvau kamendorium
 37 4 |          visto. Tačiau tas džiaugsmas buvo neilgas, nes, ponui Narmantui
 38 4 |               Jonavičių, ant pulpito, buvo padėtos natos, bet jis visai
 39 4 |              gražios mėlynos akys vis buvo nukreiptos į mamatę. Retkarčiais
 40 4 |                    Ir skliauto giesmė buvo jai laukiama, ~    O žemės
 41 4 |             aš, mamate! Taip man ilgu buvo tavęs... maniau, kad kokia
 42 5 |              lizdelyje.~    Apysakėlė buvo tokia juokinga, kad vos
 43 5 |        daiktus, ir nuėjome.~    Diena buvo karšta, saulėta; valandėlėmis
 44 5 |              į kupstus. Tylios pievos buvo dabar pilnos judėjimo ir
 45 5 | įvairiaspalviai sijonai. Šieno kvapas buvo toks stiprus, kad net svaigino.~   
 46 5 |            taip nusiteikė, kad perdėm buvo girdėti jo garsus juokas.
 47 5 |             iš šieno ėdmenis, kuriuos buvo atsinešę, grįždami po pietų.~    -
 48 5 |         išlėksitau pri darbo.~    Man buvo malonu, kad bobos gavo,
 49 5 |          šaukštais, kaip šeimyna, tai buvo mūsų svajonė. Ir tuojau
 50 6 |             trypsi tarp ežių. Kitąsyk buvo ji čia šeimininkė, kaip
 51 6 |   pasipiktinus, nes juk "visados taip buvo ir viso ko buvo, o dabar
 52 6 |          visados taip buvo ir viso ko buvo, o dabar kažin, kaip čia
 53 6 |        mėgstame klausyti, kaip mamatė buvo maža.~    - Palaukit, vaikai, -
 54 6 |              kas atsitiko, kai mamatė buvo visiškai mažutė. Bočelis
 55 6 |          jaunas, jūsų mamatė neseniai buvo gimusi. Vieną kartą atvažiuoja
 56 6 |          arklį nesveikų kojų. Bočelis buvo labai pasipiktinęs, dėl
 57 6 |           esti kartojama.~    O vakar buvo kitokia. Per pusryčius dėdė
 58 6 |              kad trečiasis arklys jam buvo pasivaidenęs. Arba kaip
 59 6 |        pasivaidenęs. Arba kaip pernai buvo su Atamanu. Bevažiuojant
 60 6 |               apliejo knygą. Bočeliui buvo tai baisus smūgis, nes kiekviena
 61 6 |             Čia pirmas sutiktas asmuo buvo kaip tik Mykolas. Nė žodžio
 62 6 |            jam nepasakęs, bočelis jau buvo beeinąs toliau, bet Mykolas,
 63 6 |             peršauta krūtine. Bet tai buvo jau taip seniai, ir brangiojo
 64 7 |              jos, ir jaunojo šeimynos buvo bajorai, tad vestuvės turėjo
 65 7 |               jaunų vyrų būrelis. Tai buvo jaunasis su savo palydovais.
 66 7 |           kurs, kaip paskui pasirodė, buvo pašto viršininkas ir atvažiavo,
 67 7 |         jaunojo brolis, vaistininkas. Buvo dar ir antras vaistininkas,
 68 7 |               savo kampą.~    Panelės buvo labai pasipuošusios. Turėjo
 69 7 |              pro šalį, pro viską, kas buvo aplinkui, tartum jos siela
 70 7 |             panelės Paulinos tualetas buvo pabaigtas. Lengvas jaunosios
 71 7 |          jaunasis. Jo raudonas veidas buvo tvinte patvinęs begaliniu
 72 7 |             tarpu subrėško, ir laikas buvo eiti į bažnyčią. Sesers
 73 7 |        ceremonialą. Kaip tik neseniai buvo vienos dvarininkės jungtuvės,
 74 7 |              panelės. Kita stalo pusė buvo paskirta ponams. Bet ponas
 75 7 |             panelių. Kadangi ta vieta buvo beveik priešais mus su mamate,
 76 7 |             ten pat yra ir cerkvė. Ir buvo tuomet popas, otiec Akindin,
 77 7 |         Akindin, otiec Akindin. Geras buvo žmogelis, tik viena nelaimė -
 78 7 |           buteliuką mylėjo. O matuška buvo be galo pikta, jis bijojo
 79 7 |             Nueis į kambariuką - toks buvo galinis, kur niekas neužeidavo -
 80 7 |                  Tas Dzidorius gudrus buvo vaikis, niekados neįduodavo
 81 7 |       batiuškos.~    "Nėra, - sako, - buvo, bet išėjo."~    Svečiai
 82 7 |                    Ir tėvas Akindinas buvo geras žmogelis, geras. Tik
 83 8 |                tad į tą pirmąjį valsą buvo tikrai miela žiūrėti. Atlikus
 84 8 |               panelę. Dieve mano! Tai buvo taip juokinga ir lig šiol
 85 8 |        kurioje pradėjo. Juokingiausia buvo tai, kad jis, matyti, tvirtai
 86 8 |          vesti kitos. Bet nelemta jam buvo daugiau besotinti mūsų akis
 87 8 |                juo smarkiau mušė, juo buvo linksmiau.~    Paskui teisė
 88 8 |              padeklamuoja.~    Fantas buvo auksaplaukio vaistininko.
 89 8 |               prirašė.~    - Nes pats buvo kilęs iš mužikų, iš mužikų, -
 90 8 |               Po vestuvių, per kurias buvo taip linksma, netrukus atėjo
 91 8 |       raudonais aksominiais žirniais, buvo gražiausia ir labiausiai
 92 8 |            viso mano garderobo. Gaila buvo Kazelės, bet gaila ir tos
 93 8 |                    Bet kad taip sunku buvo persiskirti su gražiausiuoju
 94 8 |            nepasigailėjai to, kas tau buvo gražiausia. Mieliausia žmogui,
 95 8 |     šluostydamos akis.~    Visą dieną buvo labai liūdna. Neturėjau
 96 8 |           drugys, atmeni, mamate, kur buvo toks spalvotas, puikus,
 97 8 |             taškelius?~    - O vienas buvo toks pilkas, lyg nešvarus.
 98 8 |             nepasigailėjo to, kas jai buvo brangu, - atsakė mamatė.~   
 99 8 |              atsakė mamatė.~    O man buvo taip malonu malonu, tų žodžių
100 8 |                  Ir jau nebebaisu man buvo, kad ją taip prislėgė. Liūdna
101 8 |             taip prislėgė. Liūdna man buvo visą dieną, ir vis vaikščiojau
102 9 |            kad tikras mano pašaukimas buvo tas, kurį kitąsyk norėjau
103 9 |          padedąs. Taip man jų visados buvo gaila. Ir kas iš to, kad
104 9 |     nesvajojame dviese!~    Liudvikas buvo Šiauliuose ir, kaip visuomet,
105 9 |               Kristus. Jo ilgas rūbas buvo kažkokio nuostabaus, nežemiško
106 9 |        nuostabaus, nežemiško audeklo: buvo jis lyg tie perliniai debesėliai,
107 9 |               karto jį pažinau. Visas buvo lyg vidaus saulės nušviestas
108 9 |            prieš tai, ką dabar jutau, buvo lyg pieštas paukštis prieš
109 9 |              džiaugsmo ašaros, širdis buvo laime patvinusi. Tebejuntu
110 9 |            glamonėdavo? Argi visa tai buvo iš tikro? Nebėra mamos,
111 9 |        kampelį savo karalystėje! ~    Buvo Levanarda su nauju transportu.
112 9 |          musiek anuos neatmeni. Sunki buvo laika. Kur puonc gers, tai
113 9 |             platų kaklaryšį. Kiek man buvo džiaugsmo, matant, kaip
114 10|         aukščiau už jį.~    Vestuvėse buvo vienas vaistininkas iš Maskvos.
115 10|               laiko, kaip tie žodžiai buvo ištarti, tiek dideliausių
116 10|             Ak, jau žinau, kodėl mama buvo vakar pas mane atėjusi!
117 11|       atvažiavo ponas Tarvydas. Durys buvo jau užrakintos ir užsklęstos.
118 11|               kad nėra čia ko bijoti. Buvo tai gražus, visai mažutis
119 11|            laikui. Bet abudu berniuku buvo jau visai pasiryžę pirmiau
120 11|              akyse. Tuo tarpu pavojus buvo pašalintas, ir priėjome
121 11|                   Ciocia Karusia visa buvo šviesi ir blizgi. Turėjo
122 11|               kad eina medžioti. Visi buvo pasirengę keliauti ir nuobodžiavo,
123 11|             medžiotojas pasirodė.~    Buvo taip pasipuošęs, kaip neseniai
124 12|          miško aikštę ant kalvos, kur buvo sutarta valgyti pietūs.
125 12|               matyti, šitas baravykas buvo kavalierius.~    Tuo tarpu
126 12|         bijojau! Tas paskutinis šūvis buvo toks baisus...~    - Visados
127 12|              bijoti? Tiesa, kad šūvis buvo baisus, bet ne man, tik
128 12|          aklai vištai grūdas. Bet juk buvo du šūviu, aiškiai girdėjau.~    -
129 12|               pasakyti, kaip iš tikro buvo.~    - Buvo taip. Žinai,
130 12|             kaip iš tikro buvo.~    - Buvo taip. Žinai, stovėjau per
131 12|              pasirodė, kad mano šūvis buvo kokia puse sekundės pirmesnis.
132 12|      Kazlauskio dukteris. Kadangi jos buvo mano geros pažįstamos, nes
133 12|            ciocia paklausė:~    - Kas buvo tiedvi mergaiti, su kuriomis
134 12|               lako antspaudu, kuriame buvo kažkoks herbas.~    Ciocia
135 13|         mokslo draugės. Žinau, kad ji buvo ištekėjus, bet vyras buvo
136 13|             buvo ištekėjus, bet vyras buvo toks negeras ir nemandagus,
137 13|            Jonavičius. Bet gražiausia buvo, kai pradėjo dainuoti ponia
138 13|             Bronislava, - per trumpas buvo mano ištekėjimas.~    -
139 13|              vaikus ir, matyti, labai buvo patenkintos viena antra.~    -
140 13|         niekas nemoko. Mūsų pensijoje buvo toks panelių būrelis, -
141 13|              tai kam gi?~    Nuomonės buvo įvairios. Vieni sakė, kad,
142 13|             lojalumas. 63-tieji metai buvo mūsų sielų žiedas, bet parodė,
143 13|               prieštaraudavo, nes jis buvo visų apylinkės dvarininkų
144 13|      vyriausias, per pirmąjį lenkmetį buvo pabėgęs į Paryžių ir ten
145 13|                  atsiduso ciocia.~    Buvo tai kažkokia nediena ciociai
146 13|             kad linksmiausia už stalo buvo poniai Bronislavai ir dėdei
147 13|              jųdviejų pusę, ir matyti buvo, kad gaudė ausimis jųdviejų
148 14|          lydimi. Kai tėvelis sugrįžo, buvo jau vėlybas vakaras. Greitais
149 14|   vaikščiojančią po kiemą. Jau laikas buvo mums gulti, tad nubėgau
150 14|                pertraukiau, tokia man buvo gėda ir taip koktu kalbėti
151 14|                turėjo gražų gyvenimą, buvo išteklingas ūkininkas -
152 14|           visą savaitę. Todėl didelis buvo mūsų nustebimas, kai penktos
153 14|              blankus jos veidas dabar buvo paraudęs.~    - Egzageruoji,
154 14|              vėlu.~    Mamatei ciocia buvo šalta kaip ledas. O dėdė
155 14|              kaip ledas. O dėdė Boleś buvo toks, kaip visados, ir negalima
156 14|             kaip visados, ir negalima buvo numanyti, ar jis pyksta,
157 14|         pasaulyje praeina.~    Pietūs buvo labai linksmi ir guvūs,
158 14|        pakvieskit Žvirbliukus.~    Ir buvo labai iškilni puota, nes
159 14|         iškilni puota, nes nuo svečių buvo likę visokių skanių daiktų.
160 14|            nei girdėti.~    - Kas čia buvo? Kas čia buvo? - klausė
161 14|                 Kas čia buvo? Kas čia buvo? - klausė mamatė neramiai.
162 14|         sopulingą išgąstį. - Koks tai buvo ženklas? Gal tai barškino