Part

  1 1 |               stuobrelio mano raidę ir tarė:~    - Dabar čia bus tavo
  2 1 |              Nelaukdama mano atsakymo, tarė:~    - Eisim pažiūrėti,
  3 1 |               vis daugiau aptingsta, - tarė mamatė. - Einame pas manuosius.~   
  4 1 |             mane, liūdnai šyptelėjo ir tarė:~    Ir, papurtinus galvą,
  5 1 |           Nunešime bukietą tėveliui, - tarė.~    Išrinkus puikiausią
  6 1 |             savo balto švarko atvarto, tarė mamatei:~    - Gerai, kad
  7 1 |                 bučiuodamas jai ranką, tarė:~    - Puoniteli, jo mylestieni,
  8 1 |                ponia nieko nesupras, - tarė tėvelis. - Spūdi, tu pirma
  9 1 |              aš bekalbiesu, puoneli, - tarė Rimeika.- Aš tijk tesakau:
 10 1 |             davi?~    Mamatė šypsodama tarė:~    - Juk yra toks paprotys:
 11 1 |          medaus, kad tat muna bitis! - tarė Spūdis, matyti, labai nepatenkintas
 12 1 |                     Kaip sau norite, - tarė vėl mamatė, - aš negaliu
 13 1 |            Vyrai, dėl tokių niekų... - tarė nedrąsiai mamatė.~    O
 14 1 |                muna bitis užgruobtų, - tarė Spūdis.~    - Bet tuščia
 15 1 |              Bene juokouji puonelis, - tarė Spudis, krapštydamasis pakaušį.~    -
 16 1 |         tėvelio ir, bučiuodamas ranką, tarė:~    - Kur nesutiksi, puoneli!
 17 1 |               Mamatė, balsu juokdamos, tarė:~    - Esi ideališkas teisėjas,
 18 1 |                sėdi prie to pečiaus, - tarė Nika.~    - Te, mažileli!
 19 2 |              poniteli, sava mergikį, - tarė,- gal dousi kuokią ruodą.
 20 2 |                liekarstas nemačysią, - tarė moteriškė, mažumą išsigandusi.~   
 21 2 |             pirmiausia, mano mažyte, - tarė mamatė, apžiūrėjus galvą
 22 2 |                glostydama jai veidelį, tarė:~    - Klausyk, Onele, na,
 23 3 |              taip, Irusia, niekados, - tarė mamatė. - Jei mane myli,
 24 3 |                liūdniems akordams, jis tarė:~    - Mamate, kai aš užaugsiu
 25 3 |               jos kažkokias mintis, ir tarė šypsodama:~    - Pasiklausyti
 26 3 |                mumis važiuosi, visi, - tarė Nika.~    - Gal aš jau tuomet
 27 3 |           tuojau važiuosime, - karštai tarė Nika.~    - Gerai, gerai,
 28 3 |            bloga šeimininkė, - liūdnai tarė mamatė.~    - Reiktų tau
 29 3 |                 nei per ausį drošiu, - tarė mamatė ir norėjo išeiti
 30 3 |               sugalvojai, Liudvikai, - tarė mamatė linksmesniu balsu. -
 31 3 |            ausys gėris konvalijomis, - tarė ji. - Rodos, skamba man
 32 3 |           brangioji plonute stygele! - tarė mamatė ir pabučiavo tas
 33 3 |              galvas.~    - Žiūrėkit, - tarė mamatė, - kokios tai keistos
 34 3 |         platųjį pasaulį pasižiūrėti, - tarė mamatė.~    - O gal yra,
 35 3 |              velnio dauboje, vaikai? - tarė šypsodama mamatė. - Dažnai
 36 3 |                      Užtat jaučiate, - tarė mamatė.~    Įėję į kelią,
 37 3 |              Ten kažkas jūsų laukia, - tarė jis.~    Įsismalsinę ėmėme
 38 3 |                vieno artimo žmogaus, - tarė mamatė.~    - Nu, kap be
 39 3 |       pasilenkė prie mamatės ir tyliai tarė:~    - Seni žmonys nelaba
 40 3 |                   Vargšas Šmulkelis, - tarė gailestingai mamatė, glostydama
 41 4 |                     Ir gaus į kailį, - tarė tėvelis.~    - Na, na, dar
 42 4 |                lėto, kaip visados, jis tarė:~    - Pavogė! Tai kaip
 43 4 |              džiaugsmo. Tik nusijuokęs tarė:~    - Štai tau ir vagis!
 44 4 |           ponas Narmantas nesiliovė ir tarė dar sykį:~    - Atvažiavau
 45 4 |               klebonui gerą patarlę, - tarė tėvelis. - Teliepie pridirbti
 46 4 |             išgirdusi tėvelio žodžius, tarė:~    - Užsigauk, klebonai,
 47 4 |                Nepabaigė, nepabaigė, - tarė klebonas. - Nėra ko nė klausti.~    -
 48 4 |          staliuko?~    - Buvo, buvo, - tarė klebonas atkarai, mostelėjęs
 49 4 |                Neužsigauk, klebonai, - tarė tėvelis, - esi skaitęs kame
 50 4 |               ne tėvelis parvažiavo, - tarė mamatė.~    Nubėgome pas
 51 4 |            svečią tokioje darganoje? - tarė sveikindamos mamatė. - Kokia
 52 4 |             tuojau pat, nuleidus akis, tarė:~    - Kaip gaila, kad Liudviko
 53 4 |         nuobodžios yra žemės dainos, - tarė mamatė. Bet tuojau paraudo,
 54 5 |              Mamatė pažiūrėjo į mus ir tarė šypsodama:~    - Atrodot
 55 5 |            pietų.~    - Ką aš matau, - tarė mamatė, žiūrėdama į tuos
 56 5 |                prisiartino Domeikis ir tarė:~    - Vo kas jums darbo?
 57 5 |                pats mums užgintumia? - tarė viena.~    - Na tik, pamėginkitau!
 58 5 |              nemėgstu bobų bučiuoti! - tarė Nika ir išsprukęs pabėgėjo
 59 5 | Besivartaliojant mums po šieną, mamatė tarė tėveliui:~    - Norėčiau
 60 6 |         bočelis pažiūrėjo į arklius ir tarė:~    - Keistas dalykas!
 61 6 |              ir bučiuodamas jam ranką, tarė:~    - Dovanok, ponali,
 62 7 |               galiu poniai pasakyti, - tarė antroji, - nes su Paulinka
 63 7 |              pagavimas.~    - Taigi, - tarė jaunoji, - gerai apžiūrėjome,
 64 7 |          ničnieko. Pati viena ponia, - tarė pirmoji sesuo.~    - Bet
 65 7 |        beveiksi.~    - Neduok dieve! - tarė antroji sesuo. - Juk manasis,
 66 7 |               tai net širdis pyksta, - tarė jaunoji.~    - O tu negalvok
 67 7 |                    Žinai, Paulinėle, - tarė mamatė, - jau visai nebenoriu
 68 7 |         bučiuodama.~    - Paulinėle, - tarė mamatė, - geriau pasišalinti
 69 7 |               kurs, peržegnojęs juodu, tarė panelei Paulinai:~    -
 70 7 |            Sveikindamos su juo, mamatė tarė:~    - Gerai, kad tamsta
 71 7 |             gal kaip tik įdomiausia? - tarė mamatė.~    - O gal kaip
 72 7 |                žybtelėjo pykčiu, ir ji tarė, nors ir tyliai, bet griežtai:~    -
 73 7 |                Ir ne tik batiuškoms, - tarė jis. - Girtuokliai dažnai
 74 8 |                tai aš jam parodysiu! - tarė.~    Kokiais žodžiais kalbino
 75 8 |               ištekėti "na stancja", - tarė viena panelė.~    - Ach,
 76 8 |                artinantis kleboną, jis tarė:~    - Klebone, prašom išspręsti
 77 8 |              šokti. Bet toji užsigavus tarė:~    - Atsiprašau, ar tai
 78 8 |           viskas biauru, kas mužikų, - tarė mamatė.~    - O man mama
 79 8 |               niekinimu ir atmetimu, - tarė mamatė. O ponas Jonavičius
 80 8 |              šaknis į žmogaus širdį, - tarė ponas Jonavičius.~    -
 81 8 |               kalbą esant mužikišką, - tarė ilgaplaukis vaistininkas, -
 82 8 |                iš mužikų, iš mužikų, - tarė klebonas.~    Pasikalbėjimą
 83 8 |               pilnomis ašarų akimis ir tarė:~    - Ko taip verki, Irusia?
 84 8 |               bijau!~    Išėjus mamatė tarė:~    - Per ilgai laikiau
 85 8 |           vasarą auginote kirvarpas? - tarė mamatė, patylėjus valandėlę. -
 86 8 |           šlykščios.~    - Aš žinau, - tarė Nika, - gerų žmonių sielos
 87 8 |         prikels archangelo trimitas, - tarė mamatė.~    - Kazelės lėlutė,
 88 8 |         Jonavičiui išvažiavus, tėvelis tarė:~    - Nors kartą išsidangino
 89 11|            pražilusį ir praplikusį, ir tarė:~    - Žinoma, kad ciocia.~   
 90 11|           aukso medalis už kepinius, - tarė. - Burnoje tirpsta.~    -
 91 11|               idealų maža pasaulyje, - tarė mamatė.~    Žiūrėdama į
 92 11|            paskui, nustojęs kantrybės, tarė:~    - Jei kalbėsim apie
 93 11|             visados mėgsti juokauti, - tarė lyg pasipiktinusi ciocia.~   
 94 11|              Nika, visai nesuvokdamas, tarė:~    - Jei dėdė taip bijo
 95 11|             dar labiau paraudo, ir jis tarė:~    - Pirmų pirmiausia,
 96 11|                   O aš būsiu vežėju, - tarė Jonelis. ~* * * ~    Ryto
 97 11|        atleisite už mano pavėlavimą, - tarė sveikindamasis, - man, miesto
 98 11|                dėdės Bolesio kostiumą, tarė:~    - Aš tik to vieno bijau:
 99 11|               jų zuikiai iliustruos, - tarė, gromuliuodamas bifšteksą.~    -
100 12|           daugiau.~    - Neieškokim, - tarė rimtai Jonelis, - matyti,
101 12|                egzageruoji, Karusia, - tarė dėdė, bučiuodamas ciociai
102 12|           Ragai kabos mano kabinete, - tarė dėdė, - bet kailis turi
103 12|        Nutildęs alkį, dėdė Aleksandras tarė:~    - Lig šiol maniau,
104 12|                aš šoviau antrą šūvį, - tarė tėvelis. - Na wiwat Bolesiowi.~   
105 12|            duodamas dvidešimt kapeikų, tarė:~    - Važiuodama per miestelį,
106 12|               ir, valandėlę patylėjus, tarė mamatei:~    - Nepalaikyk
107 12|            tikri savo krašto žmonės, - tarė mamatė.~    Ciocia paraudo,
108 13|                mano Irusią, Bronciu, - tarė jai mamatė, pažvelgus į
109 13|         pasipiktino. Ir ciocia Karusia tarė:~    - Nuobodu tai, kas
110 13|           lengvabūdesnius rašytojus, - tarė ponas Jonavičius.~    -
111 13|                     Pamatysi tamsta, - tarė ponia Bronislava, - kai
112 13|               motina nei šeimininkė, - tarė ciocia Karusia.~    Į tai
113 13|           pasibaigus, ponas Jonavičius tarė:~    - Dabar, gerbiamųjų
114 13|              negalima nė skaičiuoti, - tarė ponia Bronislava, - per
115 13|          džiuginusios ja savo vyrus, - tarė juokdamos ponia Tarvydienė. -
116 13|             Tad faktas konstatuotas, - tarė ponas Jonavičius. - Dabar
117 13|             rasti atliekamą valandą, - tarė ponas Jonavičius.~    -
118 13|            balsai. O ponia Gužauskienė tarė:~    - O aš manau kitaip.
119 13|               mus tokiais šmeižtais? - tarė vienas ponas, atėjęs iš
120 13|                tai ne tamstos žmona, - tarė ponia Gužauskienė.~    -
121 13|          nuomones, pareiškiu savąją, - tarė ponas Jonavičius. - Muzika
122 13|              išgirsti tokią nuomonę, - tarė dėdienė Aleksandrienė, paslaptingai
123 13|        nusigręžė nuo tavęs, Marynia, - tarė ponia Bronislava mamatei,
124 13|               rodos, malonės zenite, - tarė juokdamos ponia Bronislava.~    -
125 13|            pilnumą tu tokia tuštutė, - tarė ponia Bronislava ir pabučiavo
126 13|             coś pachnie chłopomanją, - tarė ponas Konarskis, atkišdamas
127 13|            bruožų, netinkamų salone, - tarė ponia Konarskienė.~    -
128 13|             apie neesminius dalykus, - tarė ponas Jonavičius. - Visa
129 13|             išspręstas ir pabaigtas, - tarė ponas Jonavičius.~    -
130 13|       Jonavičius.~    - Kaip keista, - tarė mamatė. - Ką tik viena panelė
131 13|                       Kad lenkiškai, - tarė kita, - aš tikrai bandyčiau.
132 13|               nesiskirtume nuo rusų, - tarė mamatė.~    - Ak, Marija,
133 13|                pani Maryniu, czołem! - tarė ponas Tarvydas, atėjęs į
134 13|              kad tai gali atsitikti, - tarė mamatė. - Bet kokiame doros
135 13|           malonių nebebus kam duoti? - tarė ponas Jonavičius.~    -
136 13|         vakarienė atrodytų skanesnė, - tarė mamatė ir ėmė skambinti
137 13|                išgirdau apie tamstą, - tarė mamatė, - kad tamsta antifeministas.~    -
138 13|             pasilenkė arčiau ir tyliai tarė:~    - O jei jau radau ir
139 13|        težiūrėjo į savo rankas. Paskui tarė, vis nekeldama akių:~    -
140 13|               daleko waż niejszą grę - tarė gailestingai ciocia Karusia.~    -
141 13|            którejś ze starszych pań! - tarė ciocia, prie jo priėjus.~    -
142 13|              kalbą.~    - Stebėtina, - tarė dėdė Aleksandras savo kaimynui, -
143 13|                 Ar ne gana, Bronciu? - tarė jai mamatė. - Taip nemalonu
144 13|            viskas pasaulyje praeina, - tarė vėl mamatė, - kad ir pono
145 14|               ciocią, Irusia, visus, - tarė ji, liūdnai šypsodamos. -
146 14|             Boleś, sutikęs mane vieną, tarė, daug mažiau pasitikėdamas
147 14|               parvažiavome greičiau, - tarė ciocia.~    - Gerai sako
148 14|           Dabar tu perdedi, Bolesiu, - tarė ciocia. - Ką darysi? Labai
149 14|          kartais mažumą per smailus, - tarė ciocia. - Užtai Aleksandrienės
150 14|                 ciocia pašaukė mane ir tarė:~    - Kadangi mano sumanymas
151 14|            rimta ir mandagi mergelė, - tarė dėdė Boleś, - todėl tikiuos,
152 14|               ašarų. Tuo tarpu tėvelis tarė:~    - Taip mane sugraudmo
153 14|                     Padėkok, Irusia, - tarė tyliai mamatė. - Ciocia
154 14|           mamatė ir, glamonėdama mane, tarė:~    - Neverk, Irusia, nevažiuosi.
155 14|                o paskui pakalbėsime, - tarė tėvelis ir išėjo.~    Tačiau
156 14|            žiauriai pažiūrėjus į mane, tarė:~    - Pasigailėsi kada
157 14|         linksma.~    - Žinai, Irute, - tarė man, - dėlto gerai kartais,
158 14|          ostatnie ptaszki pożegnaly, - tarė Nika.~    - Kai paukštelių
159 14|           gaila, vaikeliai, viso ko, - tarė mamatė.~    - Žinai, mamate,
160 14|             mamate, ką aš pamąsčiau, - tarė Nika. - Mes čia sėdime,
161 14|        vašoklėse.~    - Tiesa, Nika, - tarė mamatė. - Esat mano brangiausieji