Part

  1 1 |     platus, su dideliu prieangiu, ant baltų stiebų rymančiu, pilnas
  2 1 |          visas gėlėmis apibertas. Ant jo kranto auga gluosnis,
  3 1 |         su mamate. Mamatė išpjovė ant vieno stuobrelio mano raidę
  4 1 |         paskutinis žvilgesys puls ant mano staltiesėlės, ir ji
  5 1 |           žiūrimas, yra laikrodis ant spintelės... Ir čia vėl
  6 1 |        Skėtelio paūksmėje juodavo ant galvos storų kasų vainikas,
  7 1 |         kitoje sodno pusėje. Ten, ant aukšto tvenkinio kranto,
  8 1 |        mamatės neseniai padiegtų. Ant visų baltavo gražūs, dideli
  9 1 |         ją mamatei į kasų vainiką ant kaktos ir gėrėjaus, kad
 10 1 |           kaktos ir gėrėjaus, kad ant juodų plaukų ji atrodė lyg
 11 1 |      gaidžiai, besirengdami šokti ant kits kito.~    - Vyrai,
 12 1 |     sparnelius ir uodegas ir kabo ant ilgų siūlų. Pačiame viduryje
 13 1 |          ir, atsisėdusi virtuvėje ant žemos kėdelės, tarp pilnų
 14 1 |           mieliau.~    Atsisėdome ant suolelio, šalia ratelio,
 15 2 |           antklodėlę. Pasilenkusi ant staklelių, piešė ji su kreida
 16 2 |       savo darbą, pasisodino mane ant kelių ir ėmė raminti. Sakė,
 17 2 |       mergaite su žemai užsmaukta ant akių skarele.~    - Atvedžiau,
 18 2 |         ir bematant kasos nukrito ant žemės. Vėl apsiašarojo Onelės
 19 2 |       mamate į mūsų kalnelį. Auga ant jo keli ąžuolai ir riogso
 20 2 |           švarkeliais, kiekvienam ant kaklo perkelinis skepečiukas,
 21 2 |           stengias nepasipainioti ant tako tėveliui, nes tėvelis
 22 2 |          Štai matau jį prieš save ant didelio, juodo kryžiaus
 23 3 |    leidžia brėkis savo pilką šydą ant pasinėrusios spalvų ir garsų
 24 3 |          pavidalu, su užvyniotais ant sukamųjų pagaliukų siūlais
 25 3 |   palengva judina savo pirštelius ant "stygų" ir retai traukia
 26 3 |          Sutemus užžiebiau žvakes ant pianino, ir ji pradėjo groti
 27 3 |     kvepia jazminai! Lyg vainikas ant kažkieno kapo. Ak, kaip
 28 3 | dainuojant, pametė savo skripkelę ant kanapos ir atėjo pas pianiną.
 29 3 |          gražiąją Madoną, mamate, ant angelėlių dugno?~    - Madoną...
 30 3 |      daubos, todėl dabar, sustoję ant jos kranto, visi vienu balsu
 31 3 |   kitoniškas yra šitas atskardis, ant kurio mes stovime. Ant jo
 32 3 |            ant kurio mes stovime. Ant jo įžulnių šonų medžiai
 33 3 |       kame nors. Gal, pasilenkusi ant upelio, su tokiu štai violetiniu
 34 3 |      Manai, kad geroji žynė pyktų ant tavęs už tą langą? - paklausiau.-
 35 3 |         kas griežtų tylitelaičiai ant plonučių stygelių.~    -
 36 3 |    žvirbliui, vienam pasilikusiam ant stogo. Nuo to sykio per
 37 3 |       žila barzda ir nudribusiais ant skruostų žilais garbanotais
 38 3 |      parėjus tuoj atnešė jam pati ant lėkštelės tų reikiamųjų
 39 3 |         daiktų, gražiai sudėstytų ant švarių tektūros lapų. Visas
 40 3 |    lėkštos medinės dėžės, sudėtos ant kita kitos ir įkištos į
 41 3 |       ašaros, kaip rasos lašeliai ant tamsaus našlelių aksomo.~    -
 42 3 |            ir mano ašaros nukrito ant peiliuko.~    - Juk žinai,
 43 3 |     riteriškai tu rengies į kovą. Ant mažo popierio lapelio didelėmis,
 44 4 |         nudėvėta tabokina sutana, ant krūtinės kybojo parudavusi
 45 4 |    parudavusi laikrodžio virvelė, ant galvos riogsojo šiaudų skrybėlė,
 46 4 | tepasukamas, be to, dar vis virto ant šono. Klebonas liepė jį
 47 4 |          mažą daiktelį, padėjo jį ant stalo.~    Tai naujiena.
 48 4 |     raitydamos ore, lekia tiesiai ant stalo, tiesiai ant stalo.
 49 4 |        tiesiai ant stalo, tiesiai ant stalo. Iš to išgąsčio mes
 50 4 |            mamatė, padėjus kortas ant stalo, sako:~    - Ar ne
 51 4 |     būtybė. Prieš poną Jonavičių, ant pulpito, buvo padėtos natos,
 52 4 |         krisdamos baltais taškais ant grindų. Laikrodis valgomajame
 53 4 |       Irusia. Ir kaipgi čia pykti ant tavęs, vaikeli brangusis!
 54 5 |     dryžas kilimas žaliuojančiose ant Ventos kranto, judėjo žmonių
 55 5 |    Gaspadorius, sėdėdamas aukštai ant grėbiamosios, traukė pradalges
 56 5 |           ir gražu. Be skepetėlės ant galvos ji dar gražesnė.
 57 5 |     prisagstytos blizgančių sagų, ant kaklo kybo aukso ir sidabro
 58 5 |         tai taip žiba, tartum kas ant jos bertų kibirkščių saujas.~    -
 59 5 |         nebe toks mažas, kad mane ant rankų nešiotų! Leisk!~    -
 60 5 |   vežimėlį, sėsdamies šalia jo ir ant skrynelės su šventaisiais.
 61 5 |    kraujas. Yra šv. Jurgis, kurs, ant balto žirgo sėdėdamas, apsivilkęs
 62 5 |          rūbais, su aukso vainiku ant galvos. Yra liūdnai rymančių
 63 5 |     žaibai, smertis, klapatai~    Ant tavęs! ~    O angelas plonai
 64 5 |           sodiname jį valgomajame ant kanapos arba alėjoje ant
 65 5 |          ant kanapos arba alėjoje ant suolo ir, patys atsisėdę
 66 6 |    Padvėsė šuo! ~    Karo tiesias ant grindų ir nė nekrustelia.
 67 6 |            jis lygiai sėdas šalia ant kilimėlio ir pradeda dainuoti.
 68 6 |      dažniausiai guli purkuodamas ant aukštai, gašiai paklotos
 69 6 |        švarus, baltomis sienomis; ant langų žydi raudonos balzaminos,
 70 6 |    žibutės ir žaliuoja jeronimai, ant sienų kabo maišeliai su
 71 6 |        kitos tebedžiūsta pabertos ant stalo. Tarp Pilkšio ir Ešerio
 72 6 |    akimirksniu šoka nuo lovos jai ant peties ir tol limenas, kol
 73 6 |          jau bededąs savo letenas ant jos kelių ar ant pečių ir
 74 6 |          letenas ant jos kelių ar ant pečių ir bekišąs snukį prie
 75 6 |     paėmęs vaiką nuo auklės, supa ant rankų.~    - Atsargiai,
 76 6 |          paleido suvystytą sėtinį ant žemės. Bočelis kad šoks,
 77 6 |          medauninkų širdį, riterį ant arklio ir gaidį, spalvotu
 78 6 |  kalbėdamas rytmetinius poterius. Ant kiekvieno lango padėta maldaknygė,
 79 6 |      atbėgęs praneša pietus esant ant stalo.~    Po pietų bočelis
 80 6 |   smailiai žiūrėdamas į stovinčią ant stalo cukrinę. Apėjęs kelis
 81 6 |      slenka pana Verusia ir sėdas ant kėdelės čia pat prie durų,
 82 6 |           sunėrus blankias rankas ant savo tamsaus rūbo. Mamatė
 83 6 |          agavos, ir eilė portretų ant sienų. Kai kurie nyksta
 84 6 |          dainuoti "Birutę".~    - Ant marių krašto, Palangos miestely... -
 85 6 |           tamsą. Portretų vietoje ant baltų sienų juoduoja dideli
 86 7 |        tas blondinas ilga čiupra, ant kaktos nudribusia, ir su
 87 7 |      dirbtines gėles plaukuose ir ant krūtinės, ant rankų žiedus
 88 7 |        plaukuose ir ant krūtinės, ant rankų žiedus ir apyrankes,
 89 7 |       apyrankes, ausyse auskarus, ant kaklo karolius ir sagas.
 90 7 |        dvarą tur paėmęs nuo grafo ant rendos, o juk ir savo turi
 91 7 |        jau jokios ponios neturėsi ant savo galvos, nei motinos,
 92 7 |         Sesers ir tetos užsipuolė ant klebono, kad palaimintų
 93 7 |           kelios ašaros nuriedėjo ant baltų pirštinių.~    Rūpindamos,
 94 7 |      creator". Žmonės taip grūdas ant krotų, kad jos, rodos, tuojau
 95 7 |       pirštinę, meta ją užpakalin ant pamergių; kiekviena stengias
 96 7 |          ar lovoje, ar kartais ir ant grindų. Tuomet vedu su Dzidoriuku -
 97 8 |      duonos gumulėlius ir padėjęs ant stalo, paklausė savo žvaliąją
 98 8 |        pats geriau lai nesikeliąs ant juokų ir lai nedarąs jai
 99 8 |       žiūrėti. Tinklinės firankos ant langų, palmos ant kumodos,
100 8 |        firankos ant langų, palmos ant kumodos, po lempa tokią
101 8 |  kilstelėjimu atmetęs nudrykusius ant kaktos plaukus, jis padeklamavo: ~   
102 8 |       kalbėjo žemaitiškai, ir net ant savo Baublio parašė: "Čia
103 8 |          Kazelės paskutinį kartą. Ant baltai užtiesto stalo guli
104 8 |           jupele, su rūtų vainiku ant aukso galvelės, su paveikslėliu
105 8 |    poterius, paskui mamatė barsto ant baltos jupelės mūsų atneštas
106 8 |           moters, tarp jų bobutė; ant lovos verkšlena Kazimierienė,
107 8 |        baisūs. Štai musė atsitūpė ant jos voko. Kaip baisu, kad
108 8 |           negalėtų ten apsiversti ant šono, vis jai reikia taip
109 9 |         naktis. Mėgstu, atsisėdus ant prieangio laipsnių, žiūrėti
110 9 |  nesiliaudami leidos jie po vieną ant jo ištiesto kairiojo delno,
111 9 |             su neapsakoma šypsena ant savo dieviškų lūpų - baltais,
112 9 |   Viešpatie! - sušukau ir puoliau ant kelių su visais vaikais.
113 9 |        laime patvinusi. Tebejuntu ant savęs Kristaus žvilgesį,
114 9 |       guldydavau nuvargusią galvą ant jos mylimųjų kelių, o jos
115 9 |           rudens naktimis "dievui ant garbės". Ir auga manyje
116 9 |         ir mane "dvasios vedžioja ant pasaitėlio ir auklėja" ir
117 9 |     akimis, atrodytų žiaurus, kad ant jo griežtų lūpų nežydėtų
118 9 |         ir uriadnikai gali uždėti ant jo savo geležinę leteną.
119 9 |          lizdas darbuotis "dievui ant garbės"!~    Liudviko žodžiai
120 10|         šalia jos.~    "Tavo akys ant manęs, ir tuojau nebus manęs.
121 10|           kaip tie kuklūs parašai ant kapų katakombose. "Stepanai,
122 10|         per kelias dienas, jaučiu ant savo lūpų jos brangiausias
123 10|     nunešėme rudens gėlių vainiką ant Liudviko tėvų kapo ir astrų
124 10|        veidu ir slaptinga šypsena ant raudonų lyg granatų žiedas
125 10|            mirštančių lapų kvapo. Ant kiekvieno stiebelio kabo
126 10|          kekes, liūdnai kabančias ant nuogų šakų.~    Pas vieną
127 10|    Priėjau prie jos ir, atsisėdus ant akmens, prakalbinau. Verkdama
128 11|            prieš langus statydavo ant viena kitos po kelias kėdes,
129 11|          kitos po kelias kėdes, o ant pat viršaus lėkštę, kad,
130 11|         Ar tamsta nepažįsti manęs ant balso?" - šaukia už durų
131 11|           aibę šviesių garbanėlių ant galvos, labai baltą veidą,
132 11|       binoklius, kurie kabojo jai ant auksinės grandinėlės, ir
133 11|            Aš laikausi šiaip taip ant to paties laipsnio, nes
134 11|     ciocia ir dėdė, mūsų dvejetas ant pryšakinės sėdynės, o trečiasis
135 11| nepažįstami vyrukai, su šautuvais ant pečių ir spindinčiais lyg
136 11|          dalyką, užsimovė šautuvą ant pečių.~    "Kaip tik aš,
137 12|           gedulių juosta juoduoja ant sidabrinio apsiausto.~   
138 12|  Privažiavome puikią miško aikštę ant kalvos, kur buvo sutarta
139 12|          pats dalykus. Paupėlyje, ant sidabrinių ir smaragdinių
140 12|         išmintinga galvele gulėjo ant žalių samanų. Ant gelsvos
141 12|          gulėjo ant žalių samanų. Ant gelsvos krūtinės juodavo
142 12|    reikalais, galima sakyti, pats ant savo pečių nešąs visą ūkio
143 12|        Mano širdyje pakilo pyktis ant ciocios už mamatę. Saldainiai,
144 13|           abstrakcijose, nutūpsiu ant konkrečios dirvos. Tai labiau
145 13|          progos valdžiai nuversti ant mūsų naujų represijų krūvą.
146 13|      Mamatė paraudo, nuleido akis ant klavišų ir stipriais akordais
147 13|        dažnai prieštarauti. Užtat ant mamatės išbėrė visą maišą
148 13|        kalba praėjo. Sėdėjau kaip ant žarijų. Ak, Bronia, kokios
149 14|         varlę - ir vis tebejaučiu ant pirštų tą palytėjimą. Kaip
150 14|           neturiu sunkių nuodėmių ant savo sąžinės, už ką dievas
151 14|          vieno skundo žodžio. Nei ant žmonių, kurie jį nuskriaudė,
152 14|          kurie jį nuskriaudė, nei ant dievo, kurs tai leido ir
153 14|           lapų auksiniu kilimu, o ant jo šen ir ten raudonuoja
154 14|        akį,~    dar vis aukščiau. Ant tų žvaigždžių~    ieško
155 14|          kitų, liepsnotesnių,~    ant saulės amžinos ieško~   
156 14|           ir kokia laimė, kad jis ant manęs nenukrito! Tai mamatės
157 14|        gražių žolynėlių, kabiname ant sienos kilimą, tiesiame
158 14|           sienos kilimą, tiesiame ant stalo staltiesę. Norėčiau,
159 14|        stalo linksmai degė lempa, ant staliuko maloniai ūžė samovaras,
160 14|       Nika su Joneliu, užsikvempę ant stalo, žiūrėjo kažkokius