Part

  1 1 |            kažką mąsto, kažką žino, kas kitiems uždengta; kad kiekvienas
  2 1 |                   Eik, eik, pupeli, kas aš do vijšni puonams! Kuoki
  3 2 |             tai kitą.~    - Mamate, kas bus, jei tu taip mirsi,
  4 2 | paveikslėlių?~    - Viso ko yra, ko kas geidžia.~    - O ar sielos
  5 2 |       kasdien praleisdama be jos. O kas gal žinoti, ar ilgai dar
  6 2 |         raudonos lyg kraujas.~    - Kas jai pasidarė? - klausė mamatė.~    -
  7 3 |         muzika gėrėtis. Dažniausiai kas nors pertraukia, vos jai
  8 3 |          visados galima esą daryti, kas malonu. Bet aš norėčiau,
  9 3 |             mamatė nedrąsiai.~    - Kas per klausimas! - sušuko
 10 3 |          kits kito, gėrėdamies tuo, kas klojas jiems po kojų. O
 11 3 |             O ar aš? O ar aš?~    - Kas ar tu? - paklausė tėvelis,
 12 3 |              Girdžiu, mamate! Tarsi kas griežtų tylitelaičiai ant
 13 3 |          nuo saulės, nyksta viskas, kas sieloje pikta ir biauru.~    -
 14 3 |       pasaulyje. Čia viskas galima, kas ten teatsitinka pasakose.
 15 3 |         Įsismalsinę ėmėme spėlioti, kas. Bet vis nevyko. Tik prie
 16 3 |       žinojo visų dvarų gyventojus, kas kokio būdo, kas kam giminė,
 17 3 |         gyventojus, kas kokio būdo, kas kam giminė, nešiojo pasveikinimus,
 18 3 |        neturįs trijų seserų. Bet nė kas, aš viena viską padarysianti.~    -
 19 3 |          didžių darbų dirbti!~    - Kas nori būti riteriu, tas jau
 20 3 |         pampiu kaktoje. Paklaustas, kas jį nutiko, atsako trumpai,
 21 3 |          gimnaziją ir, nors nežinia kas, nepriimsiu pravoslavijos.
 22 4 |            Na, na, dar dievas žino, kas kam duos. Rusija - tai milžinas
 23 4 |     mongolus. Paskui ėmė svarstyti, kas būsią, karui ištikus, kas
 24 4 |           kas būsią, karui ištikus, kas kam padėsiąs.~    - Žinoma,
 25 4 |        lietuvių. O tie koroniažai - kas tai per nesimpatingi žmonės!
 26 4 |            branginamieji Jagėlionai kas tokie? ar lenkai?~    Tėvelis
 27 4 |            galvoj, ne galvoj.~    - Kas gi man galvoj, klebonėli?~    -
 28 4 |       arklio, nei brikelio, matyti, kas nors būsiąs pavogęs. Dabar
 29 4 |             akis išplėtę, stebimės, kas čia yra.~    - Cha, cha,
 30 4 |          makštį.~    - Ar gali būti kas malonesnis už malonų svečią
 31 4 |       mamatė.~    - Išdainavau tai, kas man visados veržias į lūpas,
 32 4 |               ilgus, baimingas: gal kas pikta nutiko mamatę? Gal
 33 5 |            tos pusvakarių valandos? Kas kelias minutes bėgame klausti
 34 5 |          Domeikis ir tarė:~    - Vo kas jums darbo? Jūs anos darbo
 35 5 |          visa tai taip žiba, tartum kas ant jos bertų kibirkščių
 36 5 |    atsiliepiau nedrąsiai.~    - Tai kas? Tai ne jos nuopelnas -
 37 5 |      nespėjusį ateiti prieš pietus? Kas tai gali būti per reikalas
 38 5 |    nedirbant, man kažko drovu. Tu - kas kita, tu prižiūri darbą.
 39 5 |        sodno tvorą.~    - Ar žinai, kas? Tai Levanarda! - linksmai
 40 5 |          kitaip pagražintas. Tartum kas jam būtų pasakęs, kuo mus
 41 5 |            seniau papasakotų.~    - Kas tave išmokė tiek pasakų? -
 42 6 |        globoja ji tuos savo daržus. Kas juos kritikuoja, tas ją
 43 6 |             Ji tuomet tepyksta, kai kas užgauna jos daržus ar kai
 44 6 |                aš jums papasakosiu, kas atsitiko, kai mamatė buvo
 45 6 |         viską pristačiau ir veiziu, kas čia bus. Ištepė tą sėtinį,
 46 6 |           tas Kazė netaupąs arklių, kas tai esąs per ūkis. Tačiau,
 47 6 |            Jie visados reiškia tai, kas jam tą dieną įstrigo į širdį. "
 48 6 |        Bočelis suraukė kaktą.~    - Kas čia juokinga? Tik kvailiui
 49 7 |            nusprendžiau, kad tai ne kas kitas, tik tas blondinas
 50 7 |        sulauksi! Juk daug piršos, o kas iš to? Už mužiko eiti nenoriu;
 51 7 |       patiko man, na, ir nuėjau. Ir kas iš to? Savo dalį kaip į
 52 7 |        dabar tik vargstam, ir gana. Kas man dabar iš to gražumo?
 53 7 |         kažkur pro šalį, pro viską, kas buvo aplinkui, tartum jos
 54 7 |          gal kaip tik įdomiausia... Kas įdomiausia, tai juk dažniausiai
 55 8 |            talentą turėdamas.~    - Kas tamstai atėjo į galvą vaidinti
 56 8 |      pasididžiavo, ėmė prašyti, kad kas nors jai pritartų, nes "
 57 8 |        atsakė pana Telesfora. - Bet kas gali dainuoti mužikiškas
 58 8 |                   Ne viskas biauru, kas mužikų, - tarė mamatė.~    -
 59 8 |        flamandai ir kiti.~    - Tai kas kita, kas kita, - atsiliepė
 60 8 |           kiti.~    - Tai kas kita, kas kita, - atsiliepė klebonas. -
 61 8 |          širdis taip susopo, tartum kas būtų ją stipriai suspaudęs.~    -
 62 8 |          kodėl dievuliui reikia to, kas taip skaudu! Ir vis gausiau
 63 8 |                   Pamąstyk, Irusia, kas tau pačiai bus maloniau
 64 8 |          draugei nepasigailėjai to, kas tau buvo gražiausia. Mieliausia
 65 8 |         raukšlėtus skruostus.~    - Kas gal permanyti dievo takus,
 66 8 |            Irusia nepasigailėjo to, kas jai buvo brangu, - atsakė
 67 8 |             kad ne viskas darytina, kas malonu, - atsakė ir nuėjo
 68 9 |              Bet negaliu daryti to, kas nemalonu kitam, artimam
 69 9 |             žmonelius, kuriems nėra kas padedąs. Taip man jų visados
 70 9 |           jų visados buvo gaila. Ir kas iš to, kad pasilikau? Mano
 71 9 |             drovu kalbėti apie tai, kas šventa ir brangu, sudėta
 72 9 |       iškrauti nors mažą dalelę to, kas ten, sieloje, prisirinko.
 73 9 |           lig šiol nebuvau žinojus, kas yra laimė, dvasios pagavimas,
 74 9 |   tikrenybėje tėra tiktai dabartis. Kas praėjo - tas jau tampa sapnu.~   
 75 9 |          širdį? Kaip brangu viskas, kas skriaudžiama, spaudžiama,
 76 9 |      neapsakomai gaila man viso ko, kas nyksta! O liūdnasis merdėjančios
 77 9 |            mylimasis arklys. Musiek kas nuors priskundė puonou,
 78 9 |            druoži puonou atgal.~    Kas būt buvį daugiau, aš jau
 79 9 |            gielė. Guliu ir misliju, kas če mun dabar bus. Ar če
 80 9 |  negailiejaus tap padarįs. Misliju: kas bus, kas nebus, vo aš vis
 81 9 |          padarįs. Misliju: kas bus, kas nebus, vo aš vis delto drįsau
 82 9 |          išgijau visiška - ruoduos, kas su runka imti atiemi nu
 83 9 |           jo statulėlėse yra kažko, kas jas dvasina, kas primena
 84 9 |             kažko, kas jas dvasina, kas primena primityvus.~   
 85 9 |             nes pusę dalija veltui. Kas bus, jei ta mamunėlė mirs
 86 9 |            savo geležinę leteną. Ir kas gali žinoti, ar ilgai dar
 87 9 |      šaltinius rodo, kad jis spėja, kas atsitiko su mano apyranke.
 88 10|           kaip jie kalba lenkiškai! Kas nori studijuoti lietuvišką
 89 10|        stengias imti pavyzdį iš to, kas, jo nuomone, stovi aukščiau
 90 10|         graudu man ir liūdna, tarsi kas mylimas būtų miręs.~   
 91 10|       pasipriešinimo jėgos.~    Kad kas paklaustų mane, kuris žodis
 92 10|            nyksta ir praeina, taip, kas nužengs į kapą, nebeišeis
 93 10|          širdies skausmas. Nes daug kas atsimainė, bet pasiliko
 94 10|        atsimainė, bet pasiliko tai, kas svarbiausia, - mirtis. Dažnai
 95 10|           kad žemėje rastųs rojus - kas iš to, jei pasiliktų mirtis?
 96 10|           to, jei pasiliktų mirtis? Kas iš to rojaus, jei kiekvieną
 97 10|            nustoti mylimųjų asmenų? Kas iš gėrio, grožio, tiesos,
 98 10|          puvėsiai, niekas, nebūvis? Kas iš to rojaus, jei pati ryt
 99 10|            ją žūvant drauge su juo. Kas per košmaras toks gyvenimas!
100 10|            nesutikčiau taip merdėti kas valandą per ilgus metus,
101 10|     Euripido ištartus žodžius: ~    Kas žino, ar mūsų gyvenimas
102 10|                  Vėl sapnavau mamą. Kas mane ištiks?~    Sapnavau
103 10|       dienas - mirė Kazelė. O dabar kas nutiks?~    Kokia stebuklinga
104 10|         mamai mirus, sapnuodavau ją kas naktį, o dabar tik prieš
105 10|        liūdna! "Ne viskas darytina, kas malonu..." Aš ne tik žinau
106 10|     juokinga dėti savo širdį į tai, kas turi savyje mirties grūdą,
107 10|           nebegaudo laimės valandų. Kas iš jų, kad ir jos praeis?
108 11|             nusijuokė ciocia. - Na, kas gi jaunesnis, Janeczku,
109 11|           jam savo rūpinimąsi juo - kas juk yra mūsų pirmoji pareiga
110 11|             labai nemėgsta viso ko, kas primena mirtį, nori būti
111 11|         laiką sako doros pamokslus, kas yra neapsakomai nuobodu.
112 11|        medžiotojų dainų, kad paskui kas į mišką atvežtų pietų, būtinai
113 11|         turįs būti neuždarytas, bet kas galįs žinoti?~    Atsargumas
114 11|             pistonas iššauti ar dar kas nutikti. Viską įtaisė tėvelis,
115 11|         Wypadki chodzą po ludziach. Kas gali žinoti? Vis ramiau,
116 12|                   Sakyk, Liudvikai, kas čia per mistifikacija? Juk
117 12|        negirdi.~    Gerai supratau, kas nušovė stirną, bet supratau
118 12|            sapnavę filosofai.~    - Kas gi padarė tokios įtakos
119 12|           nuomonei? - paklausė kaži kas.~    - Taiklus mano svainio
120 12|              ciocia paklausė:~    - Kas buvo tiedvi mergaiti, su
121 12|          dukters, - atsakiau.~    - Kas tas ponas Kazlauskis?~    -
122 12|             asmenimis. Ar pamąstei, kas tu, o kas jos? Tu - panelė
123 12|              Ar pamąstei, kas tu, o kas jos? Tu - panelė Daugirdaitė,
124 12|             kondicijos žmogaus. Dar kas žino, ar bajoras.~    Per
125 12|             nes baisiai nemėgo, kai kas drįso nesutikti su jos nuomone.
126 13|            tarė:~    - Nuobodu tai, kas yra mūsų pirmoji pareiga?
127 13|         teatsispiria prieš jas tas, kas tikrai, giliai myli muziką
128 13|               Ir mamatė papasakojo, kas atsitiko grįžtant iš miško.~    -
129 13|        kramto lūpas, - ženklas, kad kas nors jai nepatinka. Pagalios,
130 13|        jėgas. Reikia tik atsiminti, kas yra tie vaikai: murzini,
131 13|         visiems jį išėjus, nebebūtų kas dirbąs fiziškus darbus.
132 13|           šventųjų gyvenimus? O jei kas įbruks ką kita? Ar manot,
133 13|      liaudis, tai būtų visai, visai kas kita! - sušuko viena panelė. -
134 13|       šaltinių. Ir šiaipjau nelabai kas kart prieštaraudavo, nes
135 13|          ciociai Karusiai: tolydžio kas nors gadino jai ūpą. Bet
136 14|        išteklingas ūkininkas - kaži kas atėmė iš jo tą gyvenimą
137 14|          meldžias "už dūšeles". Jau kas kas, o jis, rodos, galėtų
138 14|      meldžias "už dūšeles". Jau kas kas, o jis, rodos, galėtų būti
139 14|            yra kurčias, tai nelabai kas tenori su juo kalbėtis.
140 14|            mįslė yra žmogaus siela. Kas, rodos, gali būti išlaidesnis
141 14|        nieko neranda, ak nieko,~    kas jas galėtų pasotint, ~   
142 14|           jas galėtų pasotint, ~    kas jas galėtų nutildyt. ~   
143 14|          ateities, bet teturie tai, kas brangiausia. Juk visados
144 14|           matyti nei girdėti.~    - Kas čia buvo? Kas čia buvo? -
145 14|        girdėti.~    - Kas čia buvo? Kas čia buvo? - klausė mamatė
146 14|        prieš ją, nelaimingąją. ~    Kas ten slepias už jos? Kokios