Part

  1 1 |     atsilošus. Kana kados radova tą kampelį su mamate. Mamatė
  2 1 |         būti minčių, geresnių už tą, kaip patiekti džiaugsmo
  3 1 |     kvapas - tai rožių kalba. Ir ta savo kalba pasakoja jos
  4 1 |          bėda, kad tu nuori, kad ta teisybi vis tava būtų, -
  5 1 |           kvailiai, kvailiai! Už tą jūsų godumą reiktų su judviem
  6 1 | priešingai. Tegu Rimeika laikosi tą sugautąjį spiečių - juk
  7 1 |   Liudvikai. Be galo man patinka ta tavo sąmojinga ištara. Tik
  8 1 |       slepianti. Bet ji atsakė - tą mažumą šiokių tokių skurlių,
  9 1 |       mergelės dantis, minkština tą žiaurumą. Turėdama nesveikas
 10 1 |       jei trumpa - dviejų.~    - Ta jau pasakysu vijną ilgą.~    -
 11 2 |        yra nemiri; kad, apleidus tą savo sumenkusį, paliegusį
 12 2 |        mirties bijoti. Kai ateis ta skaudžioji valanda, žinosi,
 13 2 |     vaistų. O kad mamatė juokias tą ligą esant, tur būt, nuo
 14 2 |      ligos žaibais išlakstys, ir ta tavo gražioji taip ims dirbti,
 15 3 |        Kokia maloni buvo mudviem ta naktis! Dar niekados, rodos,
 16 3 |    garsieji paveikslai.~    - Ir tą gražiąją Madoną, mamate,
 17 3 |         Pagaliau, gal ji, manau, tą vieną kartelį nori lašelį
 18 3 |         Kazimierui pasakoti apie tą sugavimą. Tegu niekas nežino,
 19 3 |     pašauksiu ją - ir užbaigsime tą dalyką.~    - Ar manęs būtinai
 20 3 |        viešpatė yra geroji žynė, ta pati, kuri šelpia vargšus,
 21 3 |       nežinodamas.~    - O ar aš tą langą iškūliau! - atsakė
 22 3 |          žynė pyktų ant tavęs už tą langą? - paklausiau.- Juk
 23 3 |               Gaila buvo palikti tą gražiąją daubą. Norėjome
 24 3 |        koks gražesnis daiktelis. Tą menką kromelį bežiūrėdama,
 25 3 |        rusvą balnelį deda,~    O ta jauniausia atkelia vartus. ~   
 26 3 |           Užsigavau į tvorą.~    Tą pačią dieną aš su mamate
 27 3 |         būsi riteris! Žinau apie tą tavo pampį...~    - Ką žinai?
 28 3 |          Kalėdoms. Jonelio siela tą linksmąją dieną tvinsta
 29 4 |     arklidę. O klebonas per visą tą laiką, kuo ramiausiai sėdėdamas
 30 4 |      klebonas.~    - O ar atmeni tą gražiąją žydelkėlę, kuri
 31 4 |      tais pačiais žodžiais ir su ta pačia intonacija, tartum
 32 4 |            esi skaitęs kame nors tą anekdotą ar sapnavęs ir
 33 4 |        Klebonas yra matęs ne tik tą vieną gyvatę, bet dar ir
 34 4 |        laukiu pasakojant ir apie tą antrąjį nuostabų dalyką.
 35 4 |      juokias linksmas, o tėvelis tą vakarą per daug nebešaukia. ~* * * ~   
 36 4 |        ką nors daugiau, o gal ir tą patį. Aš taip myliu šventąją
 37 4 |        prieblandoje. Kaip gražu! Tą stebuklingąją naktį viskas
 38 5 |    tariau ir pribėgus pabučiavau tą taip man tinkantį veidą.~   
 39 5 |   paukštuželia, če puoniteli kap ta dungaus žvaigždeli, če puonelis -
 40 5 |      mėgsta kartais paerzinti šį tą. Levanardai atvažiavus,
 41 6 |      užburtu kampeliu ir primena tą pasakos trobelę medauninkų
 42 6 |      veiziu, kas čia bus. Ištepė tą sėtinį, išdirbo iš tolo
 43 6 |     panelę, atneštų vaiko vietoj tą sėtinį. Ką jie čia pramanė,
 44 6 |         valandėlei, atsigręžęs į tą pusę, kurioje yra bažnyčia.~   
 45 6 |      vieta pasirodo tuščia, ypač ta, kur stovi favoritė Bebecha,
 46 6 |    melnyčią, į melnyčią... Vis į tą melnyčią. Nuvarys man geriausiąją
 47 6 |     visados reiškia tai, kas jam tą dieną įstrigo į širdį. "
 48 6 |         progos piktintis, tai ir ta daina dažnai esti kartojama.~   
 49 6 |      savaiti Telšiuose, per visą tą laiką bočelis kasdien vaikščiojo
 50 6 |    sučiulpia. Paskui vėl kartoja tą pačią sceną, kol Mykolas
 51 6 |       dūsauja ir ašaras šluosto. Ta daina užgauna jos širdies
 52 6 |          Neša krepšį rožių. ~    Tą dainelę pats bočelis mums
 53 6 |       nori išeiti iš rėmų. Myliu tą gražiąją ponią šviesiais
 54 6 |       man, kad kada nors pranyks ta knyga iš skrynios. Ir kartais
 55 7 |          kuo greičiau pasibaigtų ta eisena. Pagaliau stojamės
 56 7 |        sugauti, nes kuri sugaus, ta pirma ištekės. Per visą
 57 7 |      vietą tarp panelių. Kadangi ta vieta buvo beveik priešais
 58 7 |          tuojau papasakosiu apie tą "išmeskim po taurelę". Buvau
 59 7 |       geras žmogelis, geras. Tik ta viena yda, ta viena yda, -
 60 7 |         geras. Tik ta viena yda, ta viena yda, - atsakė klebonas
 61 8 |          taip pat vikraus, tad į tą pirmąjį valsą buvo tikrai
 62 8 |         taip, tai esu laimingas, tą talentą turėdamas.~    -
 63 8 |        darbų. Su lankeliu šį bei tą, kvietkas puikias padirba.
 64 8 |              Visiems taip patiko ta daina, kad prašė dar daugiau.
 65 8 |  Lietuvninkai mes turim būt,~    Tą garbę gavome užgimę,~   
 66 8 |       kita ponia. - Tai kam tada ta bajorystė?~    - O Barzdžių
 67 8 |  sulysusiais piršteliais, bet ir tą tuojau padėjo į šalį.~    -
 68 8 |         tarliataninė jupelė.~    Ta puikioji jupelė, balto tarliatano,
 69 8 |        kad tai nebe Kazelė, nebe ta, kurią taip mylėjau, su
 70 9 |      smūgis. Sulaikė mane dar ir ta aplinkybė, kad pas mus nėra
 71 9 |        nepastovių formų pasaulį, tą nykstančių šešėlių pasaulį
 72 9 |      kūdikystę ir jaunystę, visą tą laiką, praleistą pas tėvus,
 73 9 |       Kaip sunku ją atjausti per tą materijos rūką ir kaip dažnai,
 74 9 | tūkstančiais siūlų ji surišta su ta savo motina.~    Giliai
 75 9 |       įaugus mano esmės šaknis į tą mano prabočių kraujo prisigėrusią
 76 9 |           iemė mun aiškieti, kad ta baudžiava niera puona dijva
 77 9 |      smertį. Ir toumet prasidies ta karalysti, kuriuos nie ausis
 78 9 |        ir pareiti į sava kraštų, ta aš jau dabar gyvenčiau pagal
 79 9 |      dalija veltui. Kas bus, jei ta mamunėlė mirs pirm jo? Vesti
 80 9 |          kad jis neims pinigų už tą savo darbą, ir nunėriau
 81 9 |          matant, kaip jam patiko ta dovana.~    Atsisveikindama
 82 9 |          ko prikalbės... Ir kaip ta straigė, bijodama, kad manęs
 83 10|         lenkiškai. Tepametie jie tą lenkų kalbos karikatūrą,
 84 10|   plakterėjimas - tai žingsnis į tą niekybę ir puvėsius, kuriuose
 85 10|    nuostabu! O širdis įžvelgia į tą neįžvelgiamąją šalį, o širdis
 86 10|      motinai.~    Koks gėris man ta gražioji muzika! Juk nieko
 87 10|          pelenai... Ir kiekviena ta dulkių sauja po kiekvienu
 88 10|          kada nors vėl surinks į tą patį pavidalą, amžiną, vienintelį,
 89 10|        nemalonumus. Kieno sielos ta mintis yra leitmotyvas,
 90 11|     panašūs vienas į šį, kitas į tą.~    - O jūs, vaikeliai,
 91 11|          patinka. Tik gaila, kad tą medalį nusipelniau ne aš,
 92 11|   paveikslą dega lempelė. Kad ne ta lempelė, tos ilgos maldos
 93 11|        pražydusi. Rodos man, kad ta lempelė, kabanti aukštai
 94 11|       žodžius apie ciocią:~    - Ta puoni kap tik butelka arielkuos
 95 11|          reikiant apsipažinęs su ta naująja sistema. Kam be
 96 11|       žemaičių patarlių.~    - O tą, kuri daug vaizdingiau reiškia
 97 11|         daug vaizdingiau reiškia tą pat, ką prancūzų švelnusis "
 98 11|         į artimesnę pažintį.~    Tą kalbą pertraukė tėvelis,
 99 12|      apsiausto.~    Bet netrukus tą gamtos tylą ima ardyti pasklidę
100 12|     gražiu gestu ištiesė ranką į tą pusę, kur gulėjo stirna, -
101 13|   pririšo prie savęs mano akis - ta su juodu aksominiu rūbu,
102 13|      kartą ciocia piktai žiūri į tą pusę ir nekantriai kramto
103 13|      ilgai sėdėjome. - Ir eina į tą salono galą, kur sėdi ponia
104 13|           Aš tuojau įsirašysiu į tą ratelį. Man taip gaila tų
105 13|          keikti. Skaitymas - tai ta pati kalba, tik vienu laipsniu
106 13|       sušuko viena panelė. - Bet ta jų kalba tokia mužikiška
107 13|          panaikinti. Bet vykdyti tą puikų sumanymą labai sunku.
108 13|          Reikia turėti atmintyje tą skriaudą, kuri bus padaryta
109 13|   Zresztą, esu labai patenkintas ta, kurią vedu, - atsakė dėdė
110 13|       kai jis dabar kreipiąsis į tą pačią pusę, kaip ir tuomet,
111 14|          neturėjo gėdos priminti tą atsitikimą. Argi galėjo
112 14|     gražiąją lytį, bet maniau jo tą jausmą pasireiškiant kiek
113 14|        vis tebejaučiu ant pirštų tą palytėjimą. Kaip sunku,
114 14|      nebėga galvotrūkiais paskui tą laimę, neįtempia visų savo
115 14|           ir nusižeminę bučiuoja tą baudžiančią ranką. O anieji,
116 14| ūkininkas - kaži kas atėmė iš jo tą gyvenimą neteisingu būdu.
117 14|      kodėl? Mano nuomone, ir čia ta pati priežastis: jis nori
118 14|        ką vienas būtų sugadinęs, tą antras būtų pataisęs.~   
119 14|       Ciocia ėmė stebėtis, kokia ta Aleksandrienė esanti nepaprasta,
120 14|      Jonelis tuojau ėmė naudotis ta laisve: salono viduryje
121 14|      Norėčiau kartais sustabdyti tą beširdį laiką, vaikeliai,
122 14|    pianino, mamatė pradėjo groti tą gražiąją simfoniją. Bet
123 14|   budriai tyko užpulti mane, pro tą uždangą einančią?~    Baisios