Part

  1 1 |           į galvą, ir mąstau, kad juk negali būti minčių, geresnių
  2 1 |         Puoniteli, jo mylestieni, juk tur būti unt svieta teisybi.~    -
  3 1 |         nebnories beatidouti." - "Juk kataliks, juk ne žyds", -
  4 1 |     beatidouti." - "Juk kataliks, juk ne žyds", - sakau. Tujau,
  5 1 |         Vo iš kur žina, kad tava? Juk nesigynia." - "Kad ir nesigyniau, -
  6 1 |        tava, vo dabar, tasgaties, juk aš pats sava akimis matiau,
  7 1 |      Mamatė šypsodama tarė:~    - Juk yra toks paprotys: jei į
  8 1 |          Rimeika įsikarščiavęs. - Juk unc jau ir tap tur bičių,
  9 1 |    laikosi tą sugautąjį spiečių - juk neturėjo nė vieno, - o tau,
 10 1 |           Dijva valia. Puondzijvs juk nieka bluoga nepadara. Gal
 11 1 |          ruožunčių už dūšeles. Ir juk, ruoduos, netrumpa gyvenu,
 12 1 |       dijvi! Kur aš anus diečiau? Juk esu pavalgiusi ir apsidariusi
 13 2 |         palikus mažą dukrelę, tai juk ir mano mamatė gali mirti.
 14 2 |          ne dabar, tai kada nors. Juk visi žmonės miršta, juk
 15 2 |           Juk visi žmonės miršta, juk nuolat girdžiu mirus tai
 16 2 |        tau tokios mintys, Irusia? Juk matai, kad esu visai sveika.~    -
 17 2 |           užaugus didelė taip pat juk tavęs gailėsiuos. Aš prašysiu
 18 2 |         ėmė raminti. Sakė, kad aš juk jau mokinusis katekizmo
 19 2 |         mylimos sielos? Pagalios, juk siela ne visada bus atsiskyrus,
 20 2 |         ne visada bus atsiskyrus, juk žinai, kad paskui ji vėl
 21 2 |         kam klausai visokių bobų! Juk reikia šiokį tokį savo protą
 22 2 |              Kap par miglą.~    - Juk, rodos, esi iš Kerbedlaukės?~    -
 23 2 |            reik nukirpti plaukus. Juk vis tiek jų nebeiššukuosi,
 24 2 |          Ar tau ne gėda, Domeiki! Juk visi juokias iš tavęs. Paėmęs
 25 2 |     kabantį. Koks baisus kryžius! Juk tiktai su adata įsidurk
 26 3 |         viską užmiršta begrodama. Juk neseniai, kai tėvelio nebuvo
 27 3 |           mamatei atsakymą.~    - Juk sakei pati, mamate, kad
 28 3 |    trokšta kartais siela...~    - Juk ir mane pasiimsi, Nika? -
 29 3 |     rankos.~    - Žinai, Marinia, juk aš taip ir maniau, kad nesugavai.
 30 3 |           rūpėti tavo tarnų dora. Juk, leisdama vogti, demoralizuoji
 31 3 |           Labai gali būti. Bet aš juk ne dėl to, kad jie mane
 32 3 |         jos vietą - Marcelė, kuri juk labai norėjo būti virėja.
 33 3 |           Iš kur žinai, kad nėra? Juk mes nepažįstame visų žmonių.
 34 3 |          nepažįstame visų žmonių. Juk daug žmonių nėra matę nė
 35 3 |          tą langą? - paklausiau.- Juk iškūlei netyčia.~    - Ne,
 36 3 |          tikriausiai nepyktų, nes juk tuojau prisipažinai.~   
 37 3 |              Ir kaip čia atspėsi? Juk dar rudenį Šmulka atėjęs
 38 3 |       vaikus? Ar neilgu jų dabar? Juk čia neturi nė vieno artimo
 39 3 |         Jis esąs doras žydelis ir juk negalįs tikėti visomis talmudo
 40 3 |       nukrito ant peiliuko.~    - Juk žinai, kad visi riteriai
 41 3 | nusistebėjom abi su mamate.~    - Juk pats mačiau. Valiaus ten
 42 4 |    išleisti, pinigus išleisti. Ir juk nuolat sakau: "Szan?j grosz!
 43 4 |           noriu žinoti, nes ir aš juk būsiu riteris ir josiu ieškoti
 44 4 |      sakau liūdnai. - O ką aš? Aš juk mergelė...~    - Tu būsi
 45 4 |          vaikščioja patvenkinyje: juk tokia graži mėnesiena. Bet
 46 5 |            ligotais ir kuprotais. Juk dar neprisižiūrėjai gerai,
 47 5 |        esu prisigierįs arbatelis. Juk pati numana, kad negal unt
 48 5 |   muoterystės stuonc yra švents - juk pats Jiezus Kristus buva
 49 6 |         baisiai pasipiktinus, nes juk "visados taip buvo ir viso
 50 6 |                  Dovanok, ponali, juk aš netyčioms.~    - Žinau,
 51 7 |        mamatę.~    - Gražumas tai juk dar ne viskas, - atsakė
 52 7 |           nuo grafo ant rendos, o juk ir savo turi nemaža turto.
 53 7 |          pirmoji sesuo.~    - Bet juk ne tas vienas jaunikis pasaulyje, -
 54 7 |         Klausyk! Ką ten sulauksi! Juk daug piršos, o kas iš to?
 55 7 |             tarė antroji sesuo. - Juk manasis, rods, jau ir gražus,
 56 7 |          nei pavalgysi.~    - Bet juk toks bjaurus, toks bjaurus…
 57 7 |        Neduok tu dieve! Ponitėle, juk padarytumei man gėdą visam
 58 7 |        negriausiu. Priprasiu. Nes juk ponia būsiu, ir to užteks.~   
 59 7 | įdomiausia... Kas įdomiausia, tai juk dažniausiai slepiama.~   
 60 7 |           prie pašto viršininko,- juk esi rusas, o rusas mėgsta
 61 8 |       tuojau padėjo į šalį.~    - Juk tu šiandien geresnė, Kazele? -
 62 8 |         Kodėl taip manai, Kazele? Juk pati sakaisi esanti sveikesnė.~    -
 63 8 |                Ko čia gailietijs? Juk ateisėt pri munis. Aš išeisu
 64 8 |            Ne, mamate! Ji nemirs! Juk mes tiek meldėmės už jos
 65 8 |        aukso kaselėmis apsupta... Juk niekados, niekados jau nebeišgirsiu
 66 8 |        nebematysiu. Kaip tai yra? Juk Kazelė dar nepabaigė statyti
 67 8 |            Ko taip verki, Irusia? Juk Kazelė danguje.~    - Bet
 68 8 |        tos jupelės.~    - Mamate, juk tai mano gražiausioji jupelė...~    -
 69 8 |           kun mums Kazeli padarė. Juk tat ana reikieje muni numarinti
 70 8 |       aukštynaka gulėti... Ak ne! Juk ji niekados nebeapsivers,
 71 8 |         ji niekados nebeapsivers, juk čia tiktai tuščia lėlutė.
 72 9 |      MAMATĖS UŽRAŠAI~[1] ~    Yra juk pasaulyje žmonių, kurie
 73 9 |     vakarų kaip didžiausio gėrio. Juk daugiau negirdžiu niekur
 74 9 |        suprasti. Bet vaikai - tai juk aš pati.~    Tačiau kartais
 75 9 |            o tikrenybė pasilieka? Juk tai tik iliuzija. Ir tikrenybėje
 76 9 |           ir puo uorą laksta - vo juk tata dar ne gals. Kad jau
 77 9 |   žmuogaus pruotelis tijk iškila, juk unc kils ir dar. Paskuo
 78 9 |        nie ligų tijk neprisileis. Juk kuokių tat dabar daktarų
 79 9 |        baisi - tamsta, puoniteli, juk tų viskų geriau už mumi
 80 9 |         gal jau mudviem nebeteks. Juk kiekvieną valandą visokie
 81 9 |            Kodėl kodėl pamelavau! Juk tai mano daiktas ir turiu
 82 10|        jie kalti, kad seka ponus? Juk kiekvienas stengias imti
 83 10|       kalbos ir priėmė svetimąją? Juk pasibaigė Vengruose, pasibaigė
 84 10|    gyventi su tokiu tikėjimu? Nes juk tai taip pat tikėjimas,
 85 10|      būvio vienas momentas, - tai juk jis negali būti galutinai,
 86 10|           man ta gražioji muzika! Juk nieko daugiau negirdžiu,
 87 11|        būtų gražu, ciocia Karusia juk turinti aristokratišką skonį
 88 11|         savo rūpinimąsi juo - kas juk yra mūsų pirmoji pareiga
 89 11|      paklausė dėdė Aleksandras. - Juk patarlės - tautų išmintis.~    -
 90 12|        kas čia per mistifikacija? Juk negaliu tikėti, kad tas
 91 12|                  Tiesa, pasitaiko juk ir aklai vištai grūdas.
 92 12|          aklai vištai grūdas. Bet juk buvo du šūviu, aiškiai girdėjau.~    -
 93 12|     šaunant?~    - Net nesapnavo. Juk šaudamas jis užsimerkia
 94 12|  nukreipęs kiton pusėn.~    - Bet juk tamsta, pone Boleslovai,
 95 12|    daineles - tiek jų yra gražių, juk atsiunčiau jums, - niūniuoja
 96 13|            ak, tiek gražių dalykų juk yra pasaulyje!~    Ponios
 97 13|                Sunku nepastebėti. Juk pačios esame tais keistais
 98 13|     negali būti bešališka. Tamsta juk seniai žinomas įbingęs antifeministas.~   
 99 13|             Tokios gražios eilės! Juk jos baigias žodžiais: "Pójdź,
100 13|       puikų sumanymą labai sunku. Juk tamsta žinai, kaip žiauriai
101 13|        žinoti? - pasakė mamatė. - Juk galima viską daryti slapta.
102 13|      labai nemalonu... Bet tamsta juk nesupyksi? Dabar tiek turiu
103 14|           tuos svečius. Iš tikro, juk ne kasdien galima sutikti
104 14|          idealesniu būdu. Bjauru! Juk iš teorijos puikiausiai
105 14|        susižinojo, kame susitiko? Juk, rodos, Boleś niekur nevaikščioja
106 14|       prie jos, šnibždėjau:~    - Juk neduosi manęs, mamate, juk
107 14|        Juk neduosi manęs, mamate, juk neduosi!~    O akys pilnos
108 14|          mamatė neleis.~    - Bet juk visados yra taip, kaip nori
109 14|         pavadinti, kaip vaikišku. Juk tokio išlavinimo mes jai
110 14|          mes jai negalėsim duoti. Juk ir aš ją labai myliu, ir
111 14|     reikalautų Irusios laimė. Bet juk jie iškreips mūsų vaiko
112 14|     teturie tai, kas brangiausia. Juk visados yra taip, kaip tu