| Table of Contents | Words: Alphabetical - Frequency - Inverse - Length - Statistics | Help | IntraText Library |
| Šatrijos Ragana Sename Dvare IntraText - Concordances (Hapax - words occurring once) |
Part
507 12| tiek jų yra gražių, juk atsiunčiau jums, - niūniuoja žemaičių 508 12| bajoras, nes, atsimenu, kartą atsiuntė Liudvikui laišką su lako 509 3 | munduru ir kad kunigėlis atsiuntęs paprašyti Nikio kailiniukų, 510 2 | Tartum po mano kojomis atsivėrė bedugnė, ir aš turiu į ją 511 3 | ąžuolui ji tuojau įsakys atsiverti ir išberti auksinių pinigų 512 11| panelės paveikslą, kurį ciocia atsivežė ir tuojau liepė pakabinti 513 3 | lašas, nuo gimtinės jūros atskirtas,~ ar ūžia upeliu, ar 514 3 | ypatingo pasaulėlio, visai atskirto nuo likusiojo pasaulio ir 515 9 | naivi, vaikiška, iš karto atskleidžianti jo balandišką sielą.~ 516 4 | Pilkų, storų debesų skaros atskyrė mus nuo jos. Pasiilgusi 517 6 | šen ten juoduoja pirštų atspaudai, tačiau visoms trims atrodo, 518 3 | savo kromu.~ Ir kaip čia atspėsi? Juk dar rudenį Šmulka atėjęs 519 1 | čia mun puondzijvs biteles atspijsdins - pondzijvs biteles atspijsdina, 520 10| Grožis tai begalės atspindis. Tai nujautimas dievo."~ 521 6 | paskutiniųjų gęstančių saulėlydžių atspindžių, atrodo gyvi. Štai, kaip 522 3 | kiekvienas supras, kad atstojo ne dėl kokių niekų, ir niekas 523 12| taptų vertais savo giminės atstovais.~ Mamatė tylėjo, žiūrėdama 524 10| jis tiki, kad visos jos atsvers kažin kame kažkokią svarstyklių 525 9 | pelno. Tokia žmona būtų jį atsvėrusi šiek tiek. Jis tai jaučia 526 1 | Paveiziejau - tikra: atjoudou, atūž spijtlius kap tik nu mūsų 527 3 | Ak, grožio anojo čia atvaizdas menkas, nublankęs,~ ak, 528 1 | ašarėlių giria, stebėdamos savo atvaizdu tvenkinio veidrodyje. Kažkoks 529 1 | vieną prie savo balto švarko atvarto, tarė mamatei:~ - Gerai, 530 3 | negalėjau būti. Kap tik aš atvažiava į tų Londoną, tuojau mun 531 7 | Gerai, kad tamsta nors kartą atvažiavai. Jaunoji taip nekantriai 532 7 | mužikus, bet vakare.~ Atvažiavę radome klebonijos kambarius 533 11| Kadangi svarbiausias dėdės atvažiavimo tikslas yra medžioklė, tai 534 6 | Koks džiaugsmas! Atvažiavome su mamate į Kalnėnus.~ 535 5 | važiavuom, Sakaleli, ale užtat atvažiavuom į Užgirius, pri sava gerų 536 5 | paerzinti šį tą. Levanardai atvažiavus, visados jo klausia, kodėl 537 6 | papuoštus. Kiek tik kartų atvažiuojame į Kalnėnus, ji visados kuo 538 5 | tekini bėgame priešais atvažiuojantį. Koks džiaugsmas! Išskyrus 539 11| sujudo: ciocia Karusia parašė atvažiuosianti drauge su dėde Bolesiu. 540 13| pakalbėjo su manim ir pakvietė atvažiuoti pas ją su mamate.~ - 541 5 | kad vėl kuo greičiausiai atvažiuotų.~ 542 5 | šunelį Murzą, kad Sierotka atvedusi gražų kumeliuką, kad Jonelis 543 2 | ant akių skarele.~ - Atvedžiau, poniteli, sava mergikį, - 544 5 | myliausis, dieku sveikas muni atvežįs. Par tava eiklias kojeles 545 11| kad paskui kas į mišką atvežtų pietų, būtinai su tradiciniu 546 10| taip pat tikėjimas, tik atvirkščias. Kadangi mūsų pojūčiai neduoda 547 1 | nieko nebelikę. Ir šypsodama atvožia skrynią, kad pamatyčiau 548 6 | mamatės ją pažiūrėti. Bet, atvožusios sunkų skrynios viršų, visados 549 7 | niekaip negalėjau anksčiau atvykti, o jaunoji kvietė mane taip 550 13| mano muzikos, dabar visai atšalo. Kartais, gavus kokių naujų 551 8 | Baisiai man reiktų geros audėjos, - sakė viena. - Noriu ausdinti 552 7 | vištoms, kad būtų dėslios, ir audeklą galima austi, kaip iš linų.~ - 553 9 | kažkokio nuostabaus, nežemiško audeklo: buvo jis lyg tie perliniai 554 6 | juokingiausia tai, kad, audrai neatėjus, bočelis neturi 555 6 | debesėlio, jau bijo ir laukia audros. Paskui šaukia vežėją ir 556 1 | vis. Ir jųjų kvapo bangos audžia seną seną aukso sapną. ~* * * ~ 557 9 | kad tai individualybė. Augalotas, liesas, nuskustu asketo 558 1 | tolybėn, pro tamsias pušis, augančias sodno gale, tarsi ieškodama 559 14| nesupranti? Kuo ji pavirs, augdama tokioje atmosferoje? Ne, 560 11| neturėjus. Ir kam gi visa tai auginama, šeriama, globojama? Papjauti. 561 6 | Pranciškos tam tyčia mamatei auginamus, ir padedame skinti dideles, 562 4 | atsako Nika.~ - Dykaduonį auginat, dykaduonį, dykaduonį, - 563 8 | atmenat, vaikai, kaip vasarą auginote kirvarpas? - tarė mamatė, 564 11| gyventi sodžiuje ir visa tai auginti. Mamatė nieko neatsako.~ - 565 4 | taria klebonas. - Kad augintumėt avį, tai vilnų turėtumėt, 566 9 | vedžioja ant pasaitėlio ir auklėja" ir įkvepia man tos meilės, 567 12| myliu, vaikai būtų tinkamiau auklėjami. Jis pats, vargšas, taip 568 12| apskritai perdaug demokratiškai auklėji vaikus. Toks, pavyzdžiui, 569 14| giminaičiai gautų tinkamą auklėjimą ir mokslą, tad lavinsime 570 14| neinąs niekais. Koks vaikų auklėjimas! Ir norint negalima esą 571 14| palengvinti jums sunkų vaikų auklėjimo uždavinį, nutarėme pasiimti 572 13| panelės beveik visos groja, aukodamos muzikai kartais nemaža laiko, 573 6 | mąsto apie savo akis ir aukoja jas Kristui. Bet netikiu, 574 11| galingiausioji, nes jai aukojama daugiausia poterių ir prieš 575 13| tamstos aukso širdį ir norą aukotis - gražiausius moters sielos 576 4 | galvos auksinės. Viršum auksagalvių bokštų, mėlyname danguje - 577 8 | padeklamuoja.~ Fantas buvo auksaplaukio vaistininko. Atsistojęs 578 3 | dar žemiau - laibų irisų auksas. Daubos dugne švelniai ošia 579 14| aukščiau vis, aukščiau.~ Pro auksaveides žvaigždes,~ pro saulės 580 1 | vakarais mėnesio ir žvaigždžių auksinamas, ir įsigiedojęs, įsikvepėjęs, 581 12| žaliaplaukės driadės pilstys jiems auksinį midų į sidabro taurages. 582 1 | kiaušinių, turi margo ir auksinio popierio sparnelius ir uodegas 583 14| vysčiai, ~ siela - drugys auksinis - nulėks pas jus į lizdą. ~ 584 8 | vaivorykštė, ir turėjo tokius auksinius taškelius?~ - O vienas 585 8 | kiekvienas susivaldymas auksu ir vaivorykšte varsoja jūsų 586 11| rami ir saldi. Bet už visas aukščiausiai stovi Liurdiškė: ji gražiausioji, 587 14| stinga, ir dar iškeltų lig aukščiausios potencijos. Tuomet būtų 588 6 | šypso gražusis juodakis, aukštakaktis prabočius, kurs man taip 589 3 | geltonieji, tautos svajotojai: aukštesni ir laibesni, švelniomis, 590 5 | muna stuonc ruoduos kap ir aukštesnis. Žinuoms, ir muoterystės 591 13| tikybos, skaityti ir rašyti, o aukštesnysis mokslas esąs liaudžiai pavojingas, 592 7 | žiburėliais. Pas krotas stovi aukšti stiebai, apvynioti žalumu 593 11| stovėjo pakinkyti vežimai su aukštomis sėdynėmis, uždengtomis margais 594 5 | arklį ir nulipo nuo savo aukštos sėdynės. Tuojau ir visi 595 13| į Paryžių ir ten išėjęs aukštuosius mokslus, susipažinęs su 596 13| suprantu, kad tai užgauna tavo aukštus principus. Bet ką padarysi - 597 12| ūpo, iškilusio į tokias aukštybes, kad po pietų pasišaukė 598 8 | vis jai reikia taip pat aukštynaka gulėti... Ak ne! Juk ji 599 1 | bejoudoujanti kap kepuri ont aule. Vis lioubam pasergieti: 600 8 | audėjos, - sakė viena. - Noriu ausdinti rankšluosčius. Reik dukteriai 601 3 | prie mamatės kelių, pridėjo auselę prie puokščių ir klausės, 602 6 | prie uodegos ir musė prie ausies, Karo vis guli lyg padvėsęs.~ - 603 13| ir matyti buvo, kad gaudė ausimis jųdviejų žodžius. Po vakarienės, 604 13| dideliais deimantiniais auskarais, barstančiais saujas kibirkščių, 605 7 | žiedus ir apyrankes, ausyse auskarus, ant kaklo karolius ir sagas. 606 1 | čia suka, čia šildo, čia aušina, čia prideda, čia atima - 607 3 | važinėjas Juozapas, arklius aušindamas, o brikoje sėdi Nika ir 608 3 | o pro langus ėmė žiūrėti aušra. Nika su savo skripkele 609 11| juodais rėžiais paženklintu. Aušros Vartų - man tinka, nes tokia 610 10| nuo pat mažens, kai vaikas auštant turi kelti gyvulių ganyti 611 4 | klebonas. - Kad augintumėt avį, tai vilnų turėtumėt, o 612 1 | kaip tik ir mano vienas avilys išspietė.~ - Bene juokouji 613 9 | kad vilks atsiguls šalip avineli, tat toumet ir bus svieta 614 5 | žaliųjų dobilelių ir auksa aviželių. Atsilsiesi ir pasisuotinsi.~ 615 12| lapai, pievoje tyliai ganos avys svajotojos. Vienoje vietoje 616 10| Tarvydų sūnuose ir marčiose. "Azija!Barbarai!" - sakė jie vienas 617 1 | kojomis mėlynuoja dangaus ašarėlių giria, stebėdamos savo atvaizdu 618 1 | tai rankelės brangios?~ Ašaroms apsirasojo žiedas...~ 619 4 | Pasiilgusi žemė skęsta ašarose ir dreba nuo šalčio, jos 620 14| balsas. Paskui, skausmingas, ašarotas, skundės: ~ Vien ilgesys 621 8 | mirtų, mamate? - klausiau ašarotu balsu.~ - Nežinau, Irusia, 622 8 | ir sukos tiktai apie savo ašį, nes pabaigė šokęs daugiausia 623 6 | tamsaus rūbo. Mamatė groja aštuntąją Bethoveno sonatą, bočelio 624 14| didelė mergelė, jau pabaigė aštuonerius metus, laikas jai mokytis 625 2 | kalnelį. Auga ant jo keli ąžuolai ir riogso trys kryžiai, 626 5 | prikalti smūtkelį prie seno ąžuolo pakelyje ir renkasi labiausiai 627 3 | pagydyti; gal šitam senam ąžuolui ji tuojau įsakys atsiverti 628 3 | žydų, kurie giedojo: "Pas Babilono upes sėdėjome ir verkėme..."~ 629 1 | O mas, prastas buobas, bačkuo užauguses, svieta nemačiuses, 630 14| senc, menks, vo del tuo nie badu nemirštu, nie niekur nieka 631 2 | pabaigoje, sakydavau: "Boże, bądż miłościw nademną grzeczną" 632 7 | taip neištekėjom, už tokio bagočiaus. - Aš tai jau geriausiai 633 13| kiekviena Vytauto puota baigdavos seno vaidilos giesme. Ištikimas 634 6 | geriame arbatą. Pagaliau taip baigia:~ - Be reikalo, be reikalo 635 2 | To akompanimento lydimi, baigiame maldas ir visi skirstomės, 636 13| Tokios gražios eilės! Juk jos baigias žodžiais: "Pójdź, dziecię, 637 10| mąstau apie mamą, visados baigiu jais. "Vivis, mater!" Ir 638 8 | Prašom gerai pabarti, ir baigtas reikalas.~ - Ką čia taip 639 13| doros kodekse parašyta, kad baimė dėl savo kailio paliuosuoja 640 4 | noras vis auga - ilgus, baimingas: gal kas pikta nutiko mamatę? 641 2 | nebebus, o aš pasiliksiu. Baisa ir skausmas draskė mano 642 8 | ėjome pasivaikščioti. Aš vis baisėdamos glaudžiaus prie mamatės.~ - 643 14| kad mane kažkas stumia į baisią, juodą duobę. Pagrobiau 644 9 | įspūdis, ir, atėjus tikrai tai baisiajai valandai, rodės man, kad 645 1 | baisių baisių baidyklių! Juo baisiau klausyti, juo mieliau.~ 646 13| nusikreipė dėl vieno baisių baisiausio nuotykio.~ Ir mamatė 647 1 | Ir prigužė pilna trobelė baisiausių baidyklių: ugniaakių aitvarų, 648 6 | kuntušas! O ten, pas duris, baisioji prabobutė su žalsvu rūbu 649 14| sekundė arčiau mane neša jų baisiojo glėbio. ~ Šaltas prakaitas 650 2 | jį prikalė prie kryžiaus. Baisiomis, didelėmis vinimis perdūrė 651 8 | tamstai atėjo į galvą vaidinti bajorą?~ - Gal norėjau išblaškyti 652 8 | mužikiška, - atsiliepė kažkokia bajorė.~ - Čekai taip pat manė 653 10| tas anormalus stovis, kad bajorija išsižadėjo savo kalbos ir 654 7 | visos draugijos ir taip bajoriškai erzino paneles, kad jos 655 7 | mužiko eiti nenoriu; už bajoro, kuris jau visiškai nusigyvenęs, 656 10| luomo už mūsų smulkiuosius bajorus. Proto ir širdies kultūra 657 8 | ponia. - Tai kam tada ta bajorystė?~ - O Barzdžių pons Paškevičia, 658 3 | brėkio pilkume baltais balandėliais švytuodamos, greitai bėginėja 659 9 | karto atskleidžianti jo balandišką sielą.~ Pasakojo jis 660 1 | visai mažyčiu, tur būt, balandžio kiaušinėliu. Toliau žalia, 661 6 | muzikos: ir seni, sunkūs baldai, ir didžiulės dygliuotos 662 1 | gražiausias bobutės salono baldas. Rodės man visados, kad 663 14| džiaugsmo patiekti. Pakelkit balių ir pakvieskit Žvirbliukus.~ 664 13| drauge su Mickevičium buvęs baliuje pas kunigaikštienę Čartoriskienę 665 3 | veda, ~ Jaunesnė rusvą balnelį deda,~ O ta jauniausia 666 4 | Šiaulius, sustojom pasiganyti Balnugarėje ir, kaip tyčiomis, dievas 667 6 | traukiame savo plonais balseliais, vėl bočelio pritariami.~ 668 8 | sugraudinta Kazimierienė ima balsiai verkti. Prie mamatės artinas 669 11| medžiotojų, daug šunų, kad būtų balsinga ir būru, kad visi, skaniai 670 11| tamsta nepažįsti manęs ant balso?" - šaukia už durų ponas 671 1 | žmonių akys, apie tokius balsus, kokių niekados nėra girdėjusios 672 8 | Kazelės paskutinį kartą. Ant baltai užtiesto stalo guli ji, 673 4 | kiti - vis lietuviai ir baltarusiai. O visi tie jų branginamieji 674 4 | Geriausia mums butų jungtis su baltarusiais, nes jų ir būdas panašus 675 4 | nesusijaudinęs, košia savo lenkiškai baltarusišku žargonu:~ - Nie, pan, 676 11| ilgai rėdos, išeina dar baltesnė, nufrizuota, nuparfumuota, 677 8 | galvelės, su paveikslėliu baltose kaip popieris rankutėse. 678 12| sidabrinių ir smaragdinių samanų, baltuoja, geltonuoja ir raudonuoja 679 3 | smaragdinis konvalijų žalumas su baltuojančiais kur-ne-kur lyg snaigulės 680 1 | pasodintų. Buvo juodu pilnu baltuojančių pumpurų, bet žiedo dar neradome 681 5 | pamatėme prie kupstelio baltuojant tėvelio švarką ir tiesiai 682 1 | šypsena, rodanti sveikus, baltus kaip jaunos mergelės dantis, 683 6 | ant langų žydi raudonos balzaminos, auksinės žibutės ir žaliuoja 684 10| džiaugsmas - už sopulių, tai balžiedžio žiedas po sudžiūvusiais 685 2 | balsai, panašūs į širšinų bambėjimą, ir susipynę plaukia banga 686 3 | seną, suglemžtą konvertą ir bando išlieti savo jausmus. ~ 687 11| puria rankele, panašia į bandutę, maldingai žegnojo važiuojančius.~ 688 11| mažas, baltas, purias lyg bandutės rankeles, taip pat blizgančias 689 13| tarė kita, - aš tikrai bandyčiau. Bet kaip čia mokysi lenkiškai, 690 6 | Pranciškai eina palšas, gauruotas bandšunis Ešerys, taip gerai užauklėtas, 691 11| ir dėl to, kad visą kelią baras su dėde. Be to, priešais 692 12| Jonelis, - matyti, šitas baravykas buvo kavalierius.~ Tuo 693 10| sūnuose ir marčiose. "Azija!Barbarai!" - sakė jie vienas kitam.~ 694 6 | nesiliaudamas greit vaikščiojęs, barė Mykolą kokias dešimtį minučių. 695 12| vampterėjo bosas, paskui baritonas - ir koncertas pasibaigė.~ 696 1 | bičių ir nedousu. Vo del tų barnių, kuo dabar besibarsi, kad 697 3 | nusimanė neišsisuksiąs nuo barsenos, todėl įėjo į kambarį tvainydamasis, 698 13| deimantiniais auskarais, barstančiais saujas kibirkščių, ir su 699 8 | poterius, paskui mamatė barsto ant baltos jupelės mūsų 700 11| pyksta, ir juodu pradeda bartis. Mane tai labai juokina 701 8 | išspręsti šį klausimą. Aš čia baru paneles, kad jos nemandagiai 702 8 | tada ta bajorystė?~ - O Barzdžių pons Paškevičia, amžiną 703 11| apykakle, prisiūta mažučių barškaliukų. Nežiūrint savo mažumo, 704 4 | praeidami pro kits kitą, barškiname pagaliu į pagalį ir dainuojame: ~ 705 14| tai buvo ženklas? Gal tai barškino likimas, kaip Bethoveno 706 3 | auksinių pinigų krūvą vargšei, basai našlaitei. Ir ji pati turi 707 2 | kurs kabo pas mano lovelę: basas, su baltais marškinėliais, 708 3 | o kaip reikia, dabar vėl bastaisi su tuo savo kromu toks vienas.~ - 709 8 | sėkmingai. Jis jau nebešoko. Bastės po kambarį, vis į savo Pavlinką 710 2 | antrą pusę taisos parėdus, bastos iš kerčios į kerčią, ir 711 9 | juoki muoksla, nie nieka. Bat kiti nė tijk nemuok. Dijvas 712 11| medžiotojas. Gašūs, liakeruoti batai, žalsvas kostiumas su gražiomis 713 7 | vaikščiojo rimtai, čiūžaudamas su batais, ir, paduodamas valgius, 714 7 | balto veliumo raukšles, segė batisto gėlių vainiką, bet žiūrėjo 715 7 | visaip esti. Ir ne tik batiuškoms, - tarė jis. - Girtuokliai 716 7 | matuška siųs klausti, ar nėra batiuškos.~ "Nėra, - sako, - buvo, 717 8 | žemaitiškai, ir net ant savo Baublio parašė: "Čia kitą sykį pagonys 718 14| geriausiu tėvu. Jei tėvas ir baudžia, jei tėvas ir spaudžia, 719 14| ir nusižeminę bučiuoja tą baudžiančią ranką. O anieji, vadinamoji 720 13| mane, tiek pasidarbavusį baudžiavai panaikinti. Bet vykdyti 721 9 | Amerikuo, nebiera pas mus baudžiavuos, girdieti, kad jau ir vaiske 722 3 | apsieiti be drausmės, be bausmės. Pedagogija, paremta vienu 723 6 | Verusia tokia gera, tai bausti dievas jos neturi už ką, 724 11| lankytis ciocia nemėgsta. Bažnyčios giesmės blogai veikiančios 725 9 | šloujous stainė, puonc ir beateinųs. Kap mata pripouli prie 726 1 | pri anuo, paskou nebnories beatidouti." - "Juk kataliks, juk ne 727 8 | drožė su žiužiu, o susitikę bebėgdami, grobstė kits kitą į glėbį, 728 2 | bedingsu, misliju sau, kur bebiegsu, kad ne pri ponitelis. Gal 729 1 | tamsta, pupeli, tuoki maža bebūdama, jau muokas, kningas skaita, 730 9 | nors esu girdėjus ir mačius bebudėdama, ar sapne. Šiandien visa 731 14| drovu, kad nebeatmenu, ką bedariau, rodos, tariau "przepraszam" 732 9 | nebeįgaliejau. Kų aš če dabar bedarysu, kad išpildyčiau kiek begaliedams 733 11| nekenkiąs. Dėl to, tėveliui bededant, dėdė sėdėjo ne perdaug 734 6 | katiną, žiūrėk, šuo jau bededąs savo letenas ant jos kelių 735 13| ciocė tėvelį.~ - Kodėl bėdinas? - nustebo tėvelis. - Ir 736 2 | išgunstis paiemie. Kur dabar bedingsu, misliju sau, kur bebiegsu, 737 4 | nesirūpinsi, kad našlaičiai, bėdini, kur būtų dingę, kur būtų 738 10| sveikindama poną. Bet tos bėdinos vargo dainelės tesukėlė 739 9 | prasimanys, kad žmuonims nebreks bedirbti nie juoki sunki darba. Nebebijuos 740 4 | besėdintį prieangyje ir bedisputuojantį su tėveliu apie politiką.~ - 741 3 | tikras ponc ir doud uždirbti bėdnam žydeliu.~ Taip kalbėdamas, 742 3 | gera gyvenat, jums jokios bėdos nėr, jūs munis nereikalingi - 743 14| man į širdį - paukštelį bedrebantį; ~ ak, suspaus mane letenos 744 5 | veiziek, tučtujau aš ir būsu bedrebųs dėl sava kaile. Aš tun gera 745 5 | būdams, nemuokyts, vo delto, bedruožiniedams sava šventūsius, apmisliju 746 2 | po mano kojomis atsivėrė bedugnė, ir aš turiu į ją įkristi, 747 7 | mudu patys nežinome, kaip bedžiaugtis. Tik Nika gailavo, kad bažnyčioje 748 6 | nepasakęs, bočelis jau buvo beeinąs toliau, bet Mykolas, priėjęs 749 2 | ir matyti buvo, kad kaip begalėdama stengėsi suvaldyti savo 750 9 | kelias tiesias tolybėn, begalėn. Ir eina tuo keliu mano 751 10| vergai."~ "Grožis tai begalės atspindis. Tai nujautimas 752 11| su savo šaltu krauju ir begaline drąsa.~ Linksmai papūtė 753 3 | miestelyje. O įspūdžio būta begalinio: Žvirbliukai negalėję nė 754 7 | veidas buvo tvinte patvinęs begaliniu džiaugsmu ir neapsakomu 755 9 | literatūros - ko gi daugiau begaliu trokšti? ~ Ne, ne visada 756 3 | kits kitam, o žydžiukai bėgę paskui, šaukdami: "Oto zei! 757 2 | kasas!~ - Tylėk, Vuoniki, begėde! - sušuko supykusi motina. - 758 6 | arbata su konfitūromis. Begeriant mums, pasakoja juokingų 759 3 | ir, ilgesio stumiamas, bėgęs tolyn nesiliauja,~ skubėdams 760 1 | Raudoniems saulėlydžiams begęstant, baltų rožių sidabrinės 761 3 | balandėliais švytuodamos, greitai bėginėja po klavišus. Šalia manęs 762 4 | cigarą. Kunigėlis pašokęs bėgioja po kambarį.~ - Kaip galima, 763 4 | balti, ilgi pirštai greitai bėgiojo po stygas, o violončelė 764 14| balsingai varydami savo bėglius žirgus. Tarnaitės tvarko 765 11| vagiui įsilaužus, kėdės begriūdamos ir lėkštės besikuldamos 766 3 | muziką - ji viską užmiršta begrodama. Juk neseniai, kai tėvelio 767 6 | kartodamas tuos žodžius, bėgte nubėgo į miegamąjį, užsidarė 768 9 | muni pri savis.~ Tap beguliedams be darba, iemiau skaityti. 769 5 | yra.~ - Matyt, nusibodo begulint, tai ir atėjo, pramogėlės 770 7 | veizėti - o mano otiec jau begulįs išsitiesęs ar lovoje, ar 771 11| labai pasiilgusi, mieste begyvendama, esą taip malonu gyventi 772 5 | išskaitęs kitose knygose ir pats begyvendamas prityręs ir sugalvojęs, - 773 12| pasakęs, kad kai kurie asmens beironizuodami patys tampa juokingi, jei 774 4 | iš vieno kambario kampo beišlendanti gyvatė, gyvatė, ir, raitydamos 775 8 | tie... Bryzas, šaltas ir bejausmis. "Ach, na tym śviecie śmierć 776 1 | kelinta dijna vis veizu bejoudoujanti kap kepuri ont aule. Vis 777 13| kraipymas - tikrai, nors bėk į pasaulio galą.~ - Be 778 1 | ką pakalbėsi?~ - Kų aš bekalbiesu, puoneli, - tarė Rimeika.- 779 5 | šventuosius. Nors daug pardavė bekeliaudamas, tačiau yra dar ko žiūrėti. 780 7 | su duona ir druska.~ Beketinant eiti pietauti, atvažiavo 781 5 | šaukia Nika.~ - Levanarda! Bėkim priešais!~ Ir, išlindę 782 6 | jos kelių ar ant pečių ir bekišąs snukį prie jos veido. Tad 783 8 | malonu malonu, tų žodžių beklausant, ir, rodės, būčiau atidavus 784 4 | čia leidžias - lyg kregždė belakiodama. Paskui šokėjai eina dar 785 1 | sakau. Nuejuom. Beūžiunčes, belakstunčes bitis aplink inkilą. "Na, 786 13| ištarmės ir pildau...~ Belaukdami vakarienės, visi lošėjai 787 2 | dirbti, kaip ir kitos. Ko belauki?~ Į tokį patarimą Domeikis 788 11| užsklęstos. Ponas Tarvydas ilgai beldės, ir ciocia vis neleido atidaryti, 789 13| gyvenusiam Anglijoje ir Belgijoje, tas klausimas seniai išspręstas 790 12| ciociai taip savo jausmus beliejant, antrame aikštės gale dėdė 791 11| vagis. Svečiui nesiliaujant belsti, nuėjo pas duris pati ciocia. " 792 9 | lioub apmislyti. Tap tata bemislijant, iemė mun aiškieti, kad 793 9 | dijnas, ir viskų apmųstau. Ir bemųstydams su sava menka galvele, aš 794 13| žemaitiškas laikraštis. Visi jo bendradarbiai, žinoma, kilę iš liaudies, 795 3 | likusiojo pasaulio ir nieko bendro su juo neturinčio. Viešpatauja 796 1 | kad tap vijna reik amžių bengti: viskų sau žmuogus apmisliji, 797 1 | kalbėk apie ką kita.~ - Bepigu, kad mokiečiau. Dabar tamsta, 798 10| bet tuojau nutraukčiau to beprasmio gyvenimo siūlą.~ Bet 799 14| lungą. Mažrimieni sava darže beraviejunti. Išbiegįs pruo duris, pašaukiau, 800 9 | kuokios munij dar laimes berek? Prisinešu knygelių, paskleisu 801 3 | skubėdams atgal mėlynojon, beribėn tėvynėn. ~ Nika, išgirdęs 802 5 | Ordinarininkai susėdo poromis, o bernai, mergos ir keli samdininkai 803 3 | tiesūs, rimti, lyg tų dievo bernaičių pulkai, rengdamies ištikimai 804 6 | taip seniai, ir brangiojo bernelio asmuo paliko jau toks žydras, 805 2 | smakreliu skepečiukais. Berniukai taip pat su ilgomis kelnėmis 806 6 | skiautelius lėlių rūbams, berniukams - paveikslėlius, dėžutes. 807 11| vėlesniam laikui. Bet abudu berniuku buvo jau visai pasiryžę 808 5 | čiuksėjo stūmėjas, sklido bernų, arklius raginančių, šūkavimai, 809 6 | darbinį arklį tokio pat bėro plauko. Atamanas išbuvo 810 5 | žiba, tartum kas ant jos bertų kibirkščių saujas.~ - 811 3 | Jo žaliame dugne balti beržų stuobriai spindi saulėje 812 7 | Apie turtingumą ką jau ir besakysi, - atsiliepė sesuo.~ - 813 4 | Sugrįžę radome kleboną besėdintį prieangyje ir bedisputuojantį 814 3 | išvažiavus. Ir štai dabar Šmulka besėdįs prieangyje, greta kromo, 815 1 | del tų barnių, kuo dabar besibarsi, kad abudu gavuom po spijtlių.~ 816 1 | teismą. Spūdis su Rimeika besibylinėdami atėjo net pas mane. Padėsi 817 14| išvaikščiuoje. Palikau vijnc pats besiedįs pri luovas, kap tas kad 818 6 | gimtinės kalbos garsais besigėrėdama. Paskui eina į priemenę, 819 5 | vos tepaskaičiau, nuolat besijuokdama, broliukų pritariama. Net 820 13| kalbėjo ir retkarčiais žiūrėjo besijuokiančiomis akimis į mamatę. Ciocia 821 2 | akis, motinoms su mamate besikalbant. Sunkiai lipdama į kalną 822 11| kėdės begriūdamos ir lėkštės besikuldamos greičiau visus prižadintų. 823 11| pečių.~ "Kaip tik aš, kai besimaudydama prisiverčiu pasinerti šaltame 824 14| skurliuką. Surinko juos besimelsdamas "už dūšeles" ir paskyrė 825 2 | žemės, plačiais sijonėliais, besipainiojančiais joms po kojų, su trumpučiais 826 1 | pūstis kaip tie gaidžiai, besirengdami šokti ant kits kito.~ - 827 7 | buvusios tikros. Mudviem besirengiant segioti, priėjo jaunasis. 828 9 | regiejusi.~ Vis tata tap besirgdams apdūmuojįs, aš supratau, 829 7 | dabar visiškai apkvaišo, besistebėdamas tokia nepasiekiama liokajiška 830 9 | skriausčiau savo vaikus, ne dabar, besistengdama nors krislelį naudos kitiems 831 6 | visuomet tokia liūdna ir opi. Besisveikindama su mumis, ji verkia iš džiaugsmo, 832 12| atsisveikino su dėde ir, jam besitolinant, vėl su balta, puria rankele 833 5 | nebebūtų. Mamatė tylėjo. Besivartaliojant mums po šieną, mamatė tarė 834 9 | ruojus. Visuokias knygeles beskaitydams, aš sava menku pruotu iemiau 835 1 | Matysma, kokį teisybę tumet beskelbsi.~ - Na, tai viel eisma 836 8 | nelemta jam buvo daugiau besotinti mūsų akis savo gracija: 837 10| nužengs į kapą, nebeišeis nei besugrįš į savo namus... Štai dabar 838 7 | galo sumenkote, piliules besukdami. Dar paskui jokia pana jūsų 839 1 | tat jau petnyčiuo, jau ir besunčes bitis. Pondzijvs jau tikra 840 9 | valią, supykus sunku buva besusivaldyti. Aš jau tuoks visaduos buvau 841 14| laikos šiek tiek rezervuotai. Betgi, reikia pripažinti, ypatingas 842 7 | apskalbtas, ir pavalgęs. Ko jam betruks? Trumpai laikysiu, taip 843 14| senu paukščiu - nuliūdę betupėsime. Ir kuomet nors parlėkę 844 9 | mamunėlė", jis vargiai beturėtų ko valgyti, nes su pinigais 845 6 | pusryčių Mykolas, liokajus, betvarkydamas kabinetą, išvertė buteliuką 846 1 | paveizieti", - sakau. Nuejuom. Beūžiunčes, belakstunčes bitis aplink 847 5 | didesnį būrį. Tas būrys, bevalgydamas rūgusį pieną su gardžiu 848 6 | pernai buvo su Atamanu. Bevažiuojant dėdei Kazei su gražiausiuoju 849 7 | pasogą išleis, ir ką paskui beveiksi.~ - Neduok dieve! - tarė 850 11| Tiesą sakant, aš bevelyčiau visiškai jo neturėjus. Ir 851 1 | užperku kasmet, rublelį beverpdama surinkus. Su aitvaru, pupeli, 852 14| kad mūsų svečiai neilgai beviešės pas mus.~ Rodos man, 853 13| sėdinti jaunoji - tiesa, "bez dziewiczych zasłon, ale 854 13| vertės, nes negali būti bešališka. Tamsta juk seniai žinomas 855 14| Norėčiau kartais sustabdyti tą beširdį laiką, vaikeliai, kad ilgiau 856 11| kad kelionė būtų laiminga. Bešnibždant paskui kits kitą "Tėve mūsų" 857 10| surinkus, kokios bus tos biauriosios vargo rankos? Ir kaip atrodys 858 3 | Nors, tiesą sakant, reiktų biaurybę akimirksniu pavaryti, ne 859 1 | išspijtusias? Tat tas Igniuks, biaurybi, nepridabuoje!" Kų čia bedarysi, 860 6 | kitaip nekalba. Turi savo bibliotekoje vyskupo Valančauskio, savo 861 9 | knygų iš savo turtingos bibliotekos. Turiu muzikos, turiu literatūros - 862 6 | vyskupo Valančauskio, savo bičiulio, knygų su jo paties parašais, 863 1 | paveizieti, nie pakalbieti. Kad biednas pri turtinga eit, tai ruoduos, 864 13| laimėjęs.~ - A cóż ty, biedny Liudeczku? - paklausė ciocė 865 9 | puonc gers, tai dar pusė biedos, bet ir tam gerajam, turint 866 1 | nie puokaičia negulįs, biegu pri Rimeike. "Susiedeli, - 867 11| tarė, gromuliuodamas bifšteksą.~ - Kodėl neinteresuoja? - 868 12| važiuoja šildyti ten pat miške bigoso, kurs tik karštas tėra tikrai 869 11| pietų, būtinai su tradiciniu bigosu.~ Visą dieną prieš medžioklę 870 14| savo kambariukų kampelius, bijant įkyrėti svečiams; nebereikia 871 3 | norėčiau ją sutikti, bet ir bijočiau... Žinai, dėl to atsitikimo 872 3 | paprašyti Nikio kailiniukų, bijodamas išleisti vaiką be šilto 873 11| numaniau, kad tas dėdės bijojimas šautuvo yra toks dalykas 874 11| vežant, ciocia nesiliauja bijojusi. Kiekvieną kartą, kočui 875 1 | ir apšviestame sėdėdama bijosiu žvilgterėti pro atdaras 876 9 | būčiau sau galą padarįs, bet bijuojau sava dūšią pražudyti. Untras 877 11| arielkuos neužkimšta. Ir bijuok, kad nepasilijtų.~ Važinėtis 878 4 | dievas atnešė tuojau ir Bilevičių? Ir, užuot atsilsėję porą 879 3 | tat gali grįžti. Mas tau biliotą nupirksma." Ot, Šmulka ir 880 1 | nelabai domėjaus bobutės biografija.~ - Bobutėle, pasaką 881 3 | Skripkos balsas panašus į uodo birbimą. Bet dabar jo visai negirdėti. 882 14| didelę malonę, o tu - tuojau birbti ir bėgti. Gražu! Ar bent 883 6 | pabaigus liepia dainuoti "Birutę".~ - Ant marių krašto, 884 4 | tėveliu apie politiką.~ - Bismark coś knuje, knuje, - sakė 885 9 | prieinama - literatūra. Tad kaip bitė iš žiedų medų, taip aš čiulpiu 886 1 | gana. - Vis tijk, unc tuoms biteliems nepasidžiaugs, - atsiliepė 887 1 | goduoliais! Eik į sodną, ten pas bityną, ūksmėje, rasi rėtį su spiečium. 888 1 | išlakina!" - "Je, - saka, - tik biškiuką buvau pabiegįs." Greituoju 889 7 | gražaus priprasi, ir prie bjauraus priprasi. Paskui vis tiek 890 2 | pakaušis buvo aptekęs šašais, bjauriais, šlapiais, pūliuotais, net 891 7 | Pasirodė, kad jaunasis visų bjauriausias, toks bjaurus, kad niekaip 892 8 | aprėdyti Kazelę su savo bjauriausiu rūbeliu? Reikia ją gražiai 893 7 | mylėti ir būti ištikima, o bjauriesi juo ir eini tiktai dėl jo 894 7 | O tu negalvok apie jo bjaurumą, bet apie jo kišenę.~ - 895 5 | vosilkos, ilgomis juodomis blakstienomis, ir ploni lyg dvi juodi 896 4 | tai dar blogiau, nes toje blandžioje šviesoje kiekvienas daiktas 897 1 | storų kasų vainikas, o iš blankaus veido liūdnai ir meiliai 898 6 | yra pana Verusia. Liesa ir blanki, menkos sveikatos, pusaklė, 899 6 | čia pat prie durų, sunėrus blankias rankas ant savo tamsaus 900 12| melancholingų svajonių. Blankiose padangėse tyliai plaukia 901 10| mistiškomis armingomis akimis, blankiu veidu ir slaptinga šypsena 902 10| nelaimės, kurių ji yra pranašė, blanksta ir lengvėja. ~ Ką reiškia 903 8 | mėlynumas, ir tas nežmoniškas blankumas, ir nejudrumas pradeda man 904 13| na twarzy i z dziewiczym blaskiem w oczach". Paskui, išgyręs 905 2 | palytėti, kad jos lyg dujos blaškančiosi ir nykstančios. O aš noriu, 906 4 | Pabaigę prūsą, šokame blezdingėlę, laikydami su viena ranka 907 4 | tiesiog nepakenčiamas. O bliaga?~ - Tiesa, tiesa. Straszne 908 9 | kiauras naktis nemieguodams ir bliauti kap tas kūdikis. Smertis 909 14| letenos, ~ balti dantys jau blizga, jau skamba, jau žvanga 910 2 | skepečiukas, dailiai sudėtas ir blizgančia saga užsegtas. Rodos, kad 911 11| mažutis pudelėlis baltais blizgančiais plaukais, su raudona apykakle, 912 11| bandutės rankeles, taip pat blizgančias žiedais. Apsti, pergniaužta, 913 5 | aplink galvą, prisagstytos blizgančių sagų, ant kaklo kybo aukso 914 11| Karusia visa buvo šviesi ir blizgi. Turėjo šviesiai pilką blizgantį 915 6 | žiubrius lapus, randame gražių, blizgių, tartum tamsiai žaliu liakieriu 916 3 | su dideliu, baltu kuodu, blizgius batus su pentinais ir kardelį. 917 3 | šeimininkei.~ - Žinau, kad esu bloga šeimininkė, - liūdnai tarė 918 13| nors gadino jai ūpą. Bet blogiausia atsitiko einant vakarienės: 919 8 | vaistininkas.~ - Ne per blogiausiai. Bet vis dėlto nepataikyta…~ - 920 14| Aš nesu padaręs nieko blogo, neturiu sunkių nuodėmių 921 3 | gal geriau bus pašalinus blogumą ne tokiu smarkiu būdu. Dabar 922 13| Aleksandrienė, žvairi, smailianosė blondinė, atsisėdusi šalia ciocios 923 6 | balseliai. Dabar "Tam na błoniu" ~ Žydi gėlės, pieva 924 1 | valia. Puondzijvs juk nieka bluoga nepadara. Gal ir gera, kad 925 5 | jis pasakė:~ - Kad ir boba, bet dėlto labai graži.~ - 926 8 | vaikų, - atsiliepė viena bobelė.~ - Užtat ir mirims anuos 927 8 | Ale aš nebijau mirti. Mun bobuti sakė, kad vaika numirį ein 928 6 | Kiti svečiai kalbas su bočeliu salone, o ponas Šemeta tuo 929 12| tarė tėvelis. - Na wiwat Bolesiowi.~ Medžiotojai žvilgterėjo 930 12| Bet juk tamsta, pone Boleslovai, šovei du kartu? - pasakė 931 12| Taiklus mano svainio Boleslovo šūvis.~ - O aš taip pat 932 14| rūpestingiausiai. Turės prancūzę boną, geriausius mokytojus, muzikos 933 12| diskantais, baigiant storais bosais, ritmingai, trapiai kaukia 934 12| paskui trumpai vampterėjo bosas, paskui baritonas - ir koncertas 935 14| kėdžių ir, atsisėdę su ilgais botagais, važiuoja, balsingai varydami 936 2 | poterių pabaigoje, sakydavau: "Boże, bądż miłościw nademną grzeczną" 937 12| su balta, puria rankele braižė ore kryžių.~ Kai, grįždami 938 8 | persekiojama idėja, juo brangesnė ir juo giliau leidžia šaknis 939 10| jaučiu ant savo lūpų jos brangiausias pasaulyje lūpas, matau jos 940 12| chlopomanais. Norėčiau, kad mano brangiausio brolio, kurį taip myliu, 941 10| atgimimo - visos tos mano brangiausios galvelės, visos tos mano 942 9 | prieš saulę ir žėrėdamas lyg brangieji akmens. O į jo vietą tuojau 943 4 | baltarusiai. O visi tie jų branginamieji Jagėlionai kas tokie? ar 944 3 | ne dėl to, kad jie mane brangintų... Aš kitaip negaliu...~ 945 6 | buvo jau taip seniai, ir brangiojo bernelio asmuo paliko jau 946 1 | Ar ne tavo tai rankelės brangios?~ Ašaroms apsirasojo 947 3 | rašė šiuos žodžius… ~ O brangiosios, nuo senatvės pageltusios 948 12| negera. Dieve, saugok mano brangųjį vyrą!~ Mamatė ramino, 949 4 | pykti ant tavęs, vaikeli brangusis! Bet daugiau taip nedaryk. 950 3 | smakreliu, Nika griežia, braukdamas stygas su smičiumi - vytele, 951 3 | išdykėliai, žiūrėk, ims ir braukterės tau per veidą. Bet taip 952 8 | Jonavičius. Vos tik pradėjo braukyti su smičium per stygas, paėmė 953 1 | name, kuriame kitąsyk buvo bravoras, mažame kambarėlyje su vienu 954 12| Nutilę visi ėmė pietauti. Braškėjo tiktai ugniakurai. Aplink 955 3 | kaip mamatės rankelės, brėkio pilkume baltais balandėliais 956 13| tylėjo, žaisdamas su savo "breliokais" ir retkarčiais mėtydamas 957 8 | Tie patys brangiausieji brėžiai, vieninteli visame pasaulyje - 958 11| medžiokliškos nosinės, papuoštos briedžių galvomis, prie šono kabojo 959 4 | kad nesą nei arklio, nei brikelio, matyti, kas nors būsiąs 960 4 | nenukinkęs pastatė jį kartu su brikeliu vežiminėje. Klebonui liepus 961 1 | brangioji mamatė ir mylimasis brolelis, ten, anapus tvenkinio, 962 7 | valdininkas - vis jaunojo broliai ir pusbroliai. Kiekvienas, 963 12| nusipirk saldainių sau ir broliams.~ Pavalgę medžiotojai 964 1 | už rankos mano mažesnįjį broliuką. Neturėjo užsidėjusi skrybėlės, 965 5 | raudoną krėslą: aš į vidurį, broliukai iš šonų. Mamatė pažiūrėjo 966 14| nuėjau kalbėti poterių su broliukais ir gulti. ~MAMATĖS UŽRAŠAI ~ 967 5 | paskui skaitysiu iš jos broliukams ir Žvirbliukams apie Mikę 968 5 | tepaskaičiau, nuolat besijuokdama, broliukų pritariama. Net ir mamatė 969 7 | pakvietė panelė Paulina į brolius, ir būtinai ulonu pasirėdžiusį. 970 6 | Pilkšio ir Ešerio viešpatauja broliška meilė, tačiau ji nekliudo 971 10| išlepintos, - jei niekados nebus broliškai palytėjusios juodųjų ir 972 13| Sėdėjau kaip ant žarijų. Ak, Bronia, kokios nuobodžios yra žemės 973 13| su savo baltu piršteliu brūkštelėjo per kaklą. - Nutarkime nekalbėti 974 14| tujau miri. Dar nubučiava bruolius, munij runkas nubučiava 975 13| nepajus, kaip įsigys įvairių bruožų, netinkamų salone, - tarė 976 11| minėti senus laikus, kai bruzdėjo čia, tebebūdama jauna mergaitė. 977 9 | žemės dulkėse tie vargšai bryzai, durstos su kits kitu, ir 978 8 | svetimi, tolimi, nebe tie... Bryzas, šaltas ir bejausmis. "Ach, 979 9 | sielos, uždarytos materijos bryzuose, sunkumo dėsnio valdomuose. 980 12| tiedvi mergaiti, su kuriomis bučiavais?~ - Pono Kazlauskio dukters, - 981 8 | tiek kartų glostydavau ir bučiavau. Tai kažkas visai svetima 982 3 | mudviejų nebuvo labai nakčiai bučiavusi, taip rūpestingai apklojusi, 983 8 | pradieje judieti. Ir viel bučiouja mūkelį. Tik akeles viel 984 8 | įdaviau dijva mūkelį, pradieje bučiouti, tik veizu - akeles stakt, 985 7 | sakė, mamatės rankas bučiuodama.~ - Paulinėle, - tarė 986 12| kodeksą išmokti.~ - Antra, bučiuojamasi tik su lygiais sau asmenimis. 987 6 | tik mumis nesirūpina. Rytą bučiuojame jam ranką labai dienai, 988 14| jūsų akelės, kurias dabar bučiuoju, bus tos pačios, bet nebe 989 5 | bėgioti pas darbininkus bučiuotis, ypač su tokia moterim, 990 3 | Tėvelis erzino Šmulką, kad, būdamas toks žemaičių patriotas, 991 4 | baltarusiais, nes jų ir būdas panašus į lietuvių. O tie 992 10| pussapnyje, bet tikrai, budėdami, - sielvartai, širdgėlos 993 8 | nusibos rašyti, eini sau į bufetą. Ten dvi įdomios panelės - 994 3 | zmiecie, robak się lęgnie i w bujnym kwiecie"?~ Paskutinysis 995 1 | puokštę.~ - Nunešime bukietą tėveliui, - tarė.~ Išrinkus 996 11| paskutinių rudens gėlių bukietais, o tėvelis, visur vaikščiodamas, 997 7 | Pruncė, visados ne perdaug buklus, dabar visiškai apkvaišo, 998 8 | apgijduoti, ne munij, sena buoba, anų.~ Ašaros kaip pupos 999 2 | tuokiuos nelaimis. Tat mat buobų klausyti. Vešu, puoniteli, 1000 3 | vo puonačia tina patvuory buovijos, pagalius pasiiemį. Tik 1001 10| ištikšiu kaip tas muilo burbulas? Jei esu - ir nebūsiu? Kaip 1002 4 | kartą į svečius pas ponus Burbus. Visi sėdime už stalo, valgydami 1003 13| saloną, įsimaišė į panelių būrelį ir taip prabilo:~ - Seniai 1004 5 | mamatė, žiūrėdama į tuos būrelius, - ir Domeikienė yra.~ - 1005 5 | Ventos kranto, judėjo žmonių būriai. Gaspadorius, sėdėdamas 1006 3 | šeimininkių. Dar žemiau būriais stovėjo irisai, iškėlę savo