| Table of Contents | Words: Alphabetical - Frequency - Inverse - Length - Statistics | Help | IntraText Library |
| Šatrijos Ragana Sename Dvare IntraText - Concordances (Hapax - words occurring once) |
Part
1007 13| Tai tik viena iš viso mūsų būrio.~ - Ponia Karolina, vyro 1008 11| medalis už kepinius, - tarė. - Burnoje tirpsta.~ - Labai džiaugiuos, 1009 4 | atsakė klebonas ir, išėmęs iš burnos kažkokį mažą daiktelį, padėjo 1010 9 | gėrį. Svaiginuos poezijos burtais, gyvenu kartu su jos herojais 1011 11| mokanti savo amatą ir tai būsiančios išlaidos be reikalo, bet 1012 7 | tokia draugija, kokia ten būsianti, per daug erzinanti nervus.~ 1013 4 | brikelio, matyti, kas nors būsiąs pavogęs. Dabar tai jau klebonas 1014 7 | načelnikai, - sako priėjęs su buteliu rankoje prie pašto viršininko,- 1015 11| Ta puoni kap tik butelka arielkuos neužkimšta. Ir 1016 11| Nesiliaudama rūpinos ji vyru: tepė buterbrodus, rinko geriausius kepinėlius - 1017 6 | kai dėdė nori įvesti kokią būtiną pataisą tuose daržuose. 1018 9 | šeimininkė... žinau.~ Kad būtumėm turtingi, mano šeimininkavimo 1019 14| laiką, vaikeliai, kad ilgiau būtumėt tokiais mažais paukšteliais 1020 4 | dejavo ir skundės tartum gyva būtybė. Prieš poną Jonavičių, ant 1021 4 | tamsesni kampai pilni kažkokių būtybių. Nežvalgaus niekur į šalis, 1022 1 | Ar ir tu, bobute, pirma buvai jauna? - klausia Nika.~ 1023 1 | svieta teisybi.~ - Del buvimo kur nebus. Tik bėda, kad 1024 10| žemės gyvenimas tėra vien jo būvio vienas momentas, - tai juk 1025 13| towarzystwie rozwódki nie powinny być przyjmowane. To zawsze działa 1026 13| wszystko doskonałe, Aleksander był zachwycony.~ - Pasigailėkit, 1027 13| paskui padainavo: "gdybym ja była słoneczkiem na niebe " - 1028 1 | nepabaigiamas pasakas, kažkokias bylas slėpiningas, ilgias, amžinas 1029 3 | iš po mamatės rankų ima byrėti greiti pasažai - ir jo piršteliai 1030 14| prieangis nukabinėtas vainikais. Cały dom nastrojony na najwyższy 1031 14| tas kad saki. Tik staigu capt munij už runkas. "Papuneli, 1032 13| baliuje pas kunigaikštienę Čartoriskienę ir kaip paskui Mickevičius 1033 5 | pilnos judėjimo ir garsų. Čarškėjo grėbiamosios dantys, čiuksėjo 1034 8 | atsiliepė kažkokia bajorė.~ - Čekai taip pat manė savo kalbą 1035 10| pasibaigė Vengruose, pasibaigė Čekuose.~ Nors pati užauklėta 1036 11| tokia, kaip paveiksluose. Čenstakavietės - drebu, tokia baisi ji 1037 7 | visi rikiuojas sulig tuo ceremonialu: pirma eina jaunoji su svočia, 1038 7 | Paežeryje, o ten pat yra ir cerkvė. Ir buvo tuomet popas, otiec 1039 3 | glostydama žydo pažaliavusį chalatą. - Taip džiaugiaus, kad 1040 3 | ilgu, juodu, pažaliavusiu chalatu kromo pratrinta nugara. 1041 1 | sąmojingą ištarą, negu priversti chamą prie teisybės. ~* * * ~ - 1042 10| didžiausia panieka žiūri į "chamus". Dieve, kaip jie kalba 1043 12| sūnaus vaikai auga kažkokiais chlopomanais. Norėčiau, kad mano brangiausio 1044 13| vaginėti.~ - To coś pachnie chłopomanją, - tarė ponas Konarskis, 1045 8 | sugrįžęs, nenorėjau būti chlopu, ir su tėvais vien lenkiškai 1046 11| ir tėvelis.~ - Wypadki chodzą po ludziach. Kas gali žinoti? 1047 5 | mes prie to džiaugsmingo choro.~ Ir mamatė parinko iš " 1048 4 | ponai, o mes - jų liokajai, chudopachołki. Kaip jie mus vaizduoja 1049 13| žodžiais: "Pójdź, dziecię, ja cię uczyć!" Tamstos gėritės 1050 9 | Paruodau uriadninkou, je ciekavijas. Vo kits tavuors tap gilia, 1051 11| įsismalsino dėdė Boleś.~ - Ciekawy jestem, ne dėl to, kad mane 1052 14| atsiminsu anus visus, ar naktijs čiesi nemijguodams, ar dijną kumet, 1053 4 | savo vietoje, traukdamas cigarą. Kunigėlis pašokęs bėgioja 1054 11| lauktuvių: kiekvienam po tuščią cigarų dėžę, kurias ciocia, jam 1055 13| biedny Liudeczku? - paklausė ciocė tėvelį.~ - Kodėl bėdinas? - 1056 2 | bliaun. Aš pri Jasaitienis. Cioceli, - sakau, - nognia skaust, 1057 14| veikalus artistų, ~ kurių čionai neteko tau regėti.~ O 1058 3 | žiūrėjo į akiplėšas, neramiai čirendami, voverėlė stebėjos nuo medžio 1059 4 | nutilo, tik kikiliai gailiai čirškia palangėse. Kažko liūdna. 1060 5 | Čarškėjo grėbiamosios dantys, čiuksėjo stūmėjas, sklido bernų, 1061 1 | Viršum mano galvos gieda ir čiulba paukšteliai; toli, antrame 1062 9 | bitė iš žiedų medų, taip aš čiulpiu iš jos gėrį. Svaiginuos 1063 11| kad tėvelis gėrėdamasis jį čiupinėjo, o Nikos akys žibėjo, į 1064 7 | tik tas blondinas ilga čiupra, ant kaktos nudribusia, 1065 3 | nustebęs man į akis, paglostė čiuprelę ir nuėjo į savo kambarį, 1066 5 | laiko nusitvėręs už ilgos čiupros velnią. Velnias juodas kaip 1067 7 | pirštinėmis, vaikščiojo rimtai, čiūžaudamas su batais, ir, paduodamas 1068 14| viskas ten labai, labai comme il faut.~ - Ką darysi, 1069 13| Gužauskienė. - Ūkis - ak, c'est un conte pour dormir debuot! Jau 1070 13| iš visų laimėjęs.~ - A cóż ty, biedny Liudeczku? - 1071 7 | ir kunigėlis gieda "Veni, creator". Žmonės taip grūdas ant 1072 8 | iššlouti, vo, gavus dvari cukerkelį, ir munij lioub atnešti.~ - 1073 6 | pas kažkokius nepaprastus cukrinius žirnius, panos Pranciškos 1074 3 | nusiėmęs kepurę, ėmė kramtyti cukrų.~ - Tegul poniai pondzijvs 1075 13| proponuoju užmiršti ponią Cvierčakevičienę su visais jos gerbiamaisiais 1076 12| balsų choras, pradedant cypiais diskantais, baigiant storais 1077 2 | Melskis už mus!" - atsakinėja cypūs moteriški balsai, plonučiai 1078 5 | sausos duonelės pavalgiusi, čysto vundinelio užgėrusi, - sakė 1079 12| šeimyna ir dainavimas - do czego to podobne! Kokie rezultatai! 1080 11| pacierze do Matki Boskej Częstochowskiej, - užduoda ciocia.~ - 1081 13| tamstos, jau yra ore. Już je czuć na wirzchołkach. Taigi, 1082 7 | ponas viršininkas.~ - Da, visaip esti. Ir ne tik 1083 8 | sykį pagonys piovė ožką, o dabarčiaus gyvena Dionizas Poška."~ 1084 10| dėsnių išsivadavusi, nuregi dabartį ir ateitį, - ir kai materija 1085 9 | tikrenybėje tėra tiktai dabartis. Kas praėjo - tas jau tampa 1086 3 | Atleisk, Liudvikai, aš nei dablysiu, nei per ausį drošiu, - 1087 10| kapą moteriškė pasilenkusi daigstė žiemines gėles, retkarčiais 1088 1 | darau". Rodos, kad visi daiktai bobutės kambarėlyje kažką 1089 3 | įsimaišęs koks gražesnis daiktelis. Tą menką kromelį bežiūrėdama, 1090 8 | dar ir visus kitus savo daiktelius, kad tik kuo daugiausia 1091 1 | ir bitis. Tat jau žinuoms daikts.~ - Kad nežinuotume, 1092 13| nuobodumus. Kalbėkime apie dailę, literatūrą, meilę, politiką - 1093 12| Daugirdams, kartais, užuot dainavę lenkų daineles - tiek jų 1094 6 | Neša krepšį rožių. ~ Tą dainelę pats bočelis mums pritaria, 1095 8 | Dunojuj. ~ - O žemaitiškų dainelių ar tamstos nemokat? - paklausė 1096 4 | susikibę į poras, sukamės dainuodami: ~ Šoka prūsas su prūsiki,~ 1097 10| daugiausia girdėtų, mokėtų, dainuotų mūsų žemaitiškų dainų, pasakų, 1098 2 | gydyti neapsiimu, aš ne daktaras. Su akimis nėra juokų. Tat 1099 9 | neprisileis. Juk kuokių tat dabar daktarų yra! Tuokias reperacijas 1100 13| vistą.~ - Ależ przegrał daleko waż niejszą grę - tarė gailestingai 1101 9 | noras iškrauti nors mažą dalelę to, kas ten, sieloje, prisirinko. 1102 9 | nedaug jis tegauna, nes pusę dalija veltui. Kas bus, jei ta 1103 6 | Pranciška ima iš komodos ir dalina mums medauninkų širdį, riterį 1104 6 | niekaip negalima, nes tas dalinimas tiekia jai didžiausio džiaugsmo.~ 1105 3 | dievas sutvėrė ir didiems dalykams paskyrė. Bežiūrint į ją, 1106 13| sugrįžau į savo kertelę, vieno dalyko tetrokšdama: taip sėdėti, 1107 9 | lijpė, kų turu, su kitas dalytis. Tat pradiejau dar ir vaikus 1108 7 | mane užvaduotų. Nenoriu dalyvauti tokiame sakramento profanavime. 1109 11| kad ir mes tame meldimesi dalyvautume. Maldos yra laikomos prieš 1110 8 | žaidė žaislus, kuriuose dalyvavo mamatė ir mudu. Puodelį, 1111 11| kelio, o likusiam laikui dangenas pas tėvelį - ir ten jau 1112 3 | vasarnamis velnio, kurs žiemai dangindavos į jaują. Eidami pro šalį, 1113 4 | linksmybę nepabaigiamą. Žemė ir dangus - jau viena. Tokią naktį 1114 6 | Danilovičius nedorėlis, Danilovičiukai nedorėliukai!~ Gerai 1115 4 | tai išsidrožiau liepos dantį ir įstatau. O valgydamas 1116 13| Tamstos nesate taip apkrautos darbais, kad, turėdamos gerų norų, 1117 13| reikalo priminti, kaip jis darbavęsis komisijoje, tai visi tebeatmeną.~ 1118 1 | nudžiugs mamatė, šį mano darbelį pamačius. Ir didžiuodamosi 1119 6 | arklidėje pastatyti paprastą darbinį arklį tokio pat bėro plauko. 1120 5 | ieškodama, - atsakė tėvelis.~ Darbininkams pavalgius ir pradėjus vėl 1121 5 | Džiaukitės būdamos pačios tokios darbininkės.~ - Kų čia su anoms prasidedi, 1122 1 | užaugau aukšta, tvirta. Pirma darbininki buvau visami dvari. Kad 1123 13| pirmiausia jie užkirsti mūsų darbininkų vaikams. Tad mano mintis 1124 3 | smarkiu būdu. Dabar pats darbymetis, kiekvienas supras, kad 1125 4 | už malonų svečią tokioje darganoje? - tarė sveikindamos mamatė. - 1126 3 | Kai ką nors pikto darome... Bet kad nematome jo tada.~ - 1127 9 | iemiau galvuoti, kad tap ir daruos pasaulė. Senuovė žmuonys 1128 9 | nemalonu slėpti ką nors, tartum daryčiau ką pikta! O atvirai negaliu: 1129 11| kiekvieną vakarą tarnai darydavo iš vidaus langines geležinėmis 1130 7 | Kaip jam pasakysi, taip darys, nes matyti, kad be galo 1131 3 | negražiai pasielgti, žinau, ką darysiu, - tariau. - Pažiūrėsiu 1132 2 | ir aš į virtuvę; mamatė į daržą - ir aš paskui. Atėjo ligonių, 1133 14| pruo lungą. Mažrimieni sava darže beraviejunti. Išbiegįs pruo 1134 14| miestelio gale, pakapyje, ir daržo sklypelį. Visoje trobelėje 1135 6 | kokią būtiną pataisą tuose daržuose. Ji nemėgsta jokių pataisų 1136 1 | Už miškų, už upių, tarp daubų ir kalvų stovi seno dvaro 1137 11| Prieangyje ir kabinete sėdėjo daugelis ponų, medžiokliškai apsirėdžiusių, 1138 12| o kas jos? Tu - panelė Daugirdaitė, kurios bobutė - tėvo tikroji 1139 12| jų manieros nėra tinkamos Daugirdams, kartais, užuot dainavę 1140 13| tikras turtas šeimininkei. Daugybę receptų jau išbandžiau - 1141 6 | stogu ir cukraus langais. Iš daugybės "aptečkos" stalčelių ir 1142 14| barškina į rutes, vėjas daužo langines ir kaukia kamine, 1143 1 | kad mun pats puondzijvs davi?~ Mamatė šypsodama tarė:~ - 1144 9 | visų knygelių po vieną. Davinėsiu jas, kam tik galėsiu. Be 1145 1 | panašus į saulės nušviestą debesėlį. Skėtelio paūksmėje juodavo 1146 6 | danguje nematyti nė vieno debesėlio, jau bijo ir laukia audros. 1147 14| ir nužydėjusių gėlių, ir debesėlių, nuplaukusių į nežinomą 1148 5 | baltavo permatomi, keisti debesiai, lyg kažkokio neregėto milžino 1149 13| est un conte pour dormir debuot! Jau man jis lig šiol! - 1150 4 | Pyksiu, kai mane išmokysi. Dėdamas cukraus į arbatą, klebonas 1151 6 | dėvėti švariai ir gašiai. Dedas baltą apikaklę, krakmolintą 1152 6 | Vadiname jį "saldžiuoju dėdele", nes niekados neatvyksta 1153 13| ciocia stojas ir, paėmus dėdienės Aleksandrienės ranką, sako:~ - 1154 3 | milžinai sėdėdami kits kitam degdavo pypkes.~ - Mamate, kaip 1155 14| kur viršum stalo linksmai degė lempa, ant staliuko maloniai 1156 10| jaučiu kvapą šventų žolių, deginamų dievams amžinojoje ugnyje. 1157 7 | įeiname į bažnyčią, kuri degte dega žiburėliais. Pas krotas 1158 3 | užsimovė kepurę, išgėrė degtinę, paskui, nusiėmęs kepurę, 1159 6 | ponas su raudonu kuntušu, deimantais spindįs, ir ji, viską palikus, 1160 6 | Kaip puikiai raudonuoja jo deimantinėmis sagomis užsegtas kuntušas! 1161 13| jaunesnė su savo dideliais deimantiniais auskarais, barstančiais 1162 11| labai baltą veidą, spindžius deimantus ausyse ir mažas, baltas, 1163 14| sužeistos širdies mirštamas dejavimas.~ - Man labiausiai gaila, 1164 10| nuvytusias gėles, apie vėjų dejavimus, apie lytaus teškėjimą juodomis 1165 3 | kuri, po liepa atsisėdus, dėjo jas į gražius bukietus, 1166 4 | langų, tegu vėjas liūdnai dejuoja - mums čia šilta ir miela 1167 13| manai, kad jie bus už tai dėkingi? - paklausė dėdienė Aleksandrienė. - 1168 6 | džiaugsmo. Graudu man randas. Dėkingumu ir gailesiu tvinsta siela. 1169 14| kad nerandu žodžių savo dėkingumui išreikšti. Jūsų sumanymas 1170 8 | norim būt... - ~užbaigė deklamatorius.~ Klausytojų tarpe kilo 1171 13| mamatė. - Ką tik viena panelė deklamavo "Przed sądem". Tokios gražios 1172 3 | pusbalsiu neva dainuoti, neva deklamuoti: ~ Siela vis nerimsta... 1173 5 | vežimėlio, Levanarda žegnojas, dėkodamas dievui laimingai atkeliavęs, 1174 6 | ranką labai dienai, paskui - dėkodami už pusryčius, paskui - už 1175 5 | laimingai atkeliavęs, paskui dėkoja arkliui, kad jį atvežė. 1176 1 | lauktuves ir išklausius bobutės dėkojimus, klausiu:~ - Kodėl pati 1177 2 | Kad, poniteli, ana toki delikatni! ~ Tėvelis suerzintas 1178 9 | kars muni, ar piaus. Bet deltuo negailiejaus tap padarįs. 1179 12| Maryniu, kad apskritai perdaug demokratiškai auklėji vaikus. Toks, pavyzdžiui, 1180 12| Taigi. Žinau tavo demokratiškus principus. Leisk pasakyti 1181 13| przyjmowane. To zawsze działa demoralizująco..~ - Visai sutinku su 1182 3 | dora. Juk, leisdama vogti, demoralizuoji savo šeimyną. Švelnumas 1183 1 | skrybėlės, tik su baltu skėteliu dengės galvą nuo saulės. Jai taip 1184 13| Kiekvienas tarnas supykęs gali denuncijuoti.~ - Gerai, sakysime, 1185 7 | tinka, ir vištoms, kad būtų dėslios, ir audeklą galima austi, 1186 9 | materijos bryzuose, sunkumo dėsnio valdomuose. Ir ritinėjas 1187 10| siela, iš erdvės ir laiko dėsnių išsivadavusi, nuregi dabartį 1188 10| dėl to taip ir nekenčiu despotizmo ir bijau, kad instinktyviai 1189 3 | jėgų ir energijos ir imdavo dėstyti kromą. Mamatė parėjus tuoj 1190 4 | nėra ko, nes patektumėm "z deszczu pod rynnę".~ Ir tėvelis 1191 6 | kambarį rėdytis. Mėgsta dėvėti švariai ir gašiai. Dedas 1192 14| aplinkui - štai eina jau devintą dešimtį, turėjo tris dukteris 1193 4 | nupirkęs ją už 20 kapeikų ir dėvįs jau 10 metų, o kadangi padėvėsiąs 1194 3 | liepiamas, skrenda jau už devynerių jūrų ir devynių kalnų atnešti 1195 10| tolimausią sielos kampelį ir devyniais raktais užrakinti, ne rodyti 1196 9 | Buvau toumet - kokių devyniolikos metų vaikis - Paprūsė, pri 1197 3 | jau už devynerių jūrų ir devynių kalnų atnešti aukso obuoliuko 1198 14| išbuvau, kap tas kad saki, devyniuolika metų, aš dabar, mat, žanysious! 1199 9 | išvažiavęs išleidžia tas kelias dešimtis visai be reikalo? Aiškinu 1200 9 | lūpų - baltais, šviesingais dešiniosios rankos pirštais lengvučiai, 1201 11| kiekvienam po tuščią cigarų dėžę, kurias ciocia, jam nematant, 1202 3 | buvo kelios lėkštos medinės dėžės, sudėtos ant kita kitos 1203 6 | aptečkos" stalčelių ir dėžučių semia pana Zuzana lyg iš 1204 6 | mamatė padeda jo kambaryje dėžutę lyg iš netyčių, per vieną 1205 6 | berniukams - paveikslėlius, dėžutes. Jos sena komodėlė vis eina 1206 8 | gražiai gražiai papuošti tai didelei, džiaugsmingai iškilmei, 1207 13| atrodo dar jaunesnė su savo dideliais deimantiniais auskarais, 1208 11| kalbėjomės, kokia gėda tokiam dideliam ponui bijoti ginklo.~ - 1209 10| žodžiai buvo ištarti, tiek dideliausių atmainų įvyko gyvenime, 1210 5 | keli samdininkai sudarė didesnį būrį. Tas būrys, bevalgydamas 1211 2 | neša mažesnįjį, o ji veda didesnįjį - pasipuošusi, grakšti, 1212 3 | mun tuoks kuntrus, kap tas didesnysis puonatis.~ Tekina lekiu 1213 3 | kad ją dievas sutvėrė ir didiems dalykams paskyrė. Bežiūrint 1214 6 | lazda vienoje rankoje ir su didinamuoju stikleliu antroje, eina 1215 9 | žymus filosofas. O gal ir didis skaptuotojas. Nes, nepaisant 1216 12| stirnos nepaprastą gražumą ir didumą. Ciocia Karusia žiūrėjo 1217 9 | gyvenusios, turėjusios tokių didvyrių, kaip Pilėnų gynėjai, ir 1218 13| vyresniosios susispietė aplink didžiąją kanapą. Ciocia Karusia atrodo 1219 1 | teateina vieną kartą per metus, didžiajame šeštadienyje, ir, atsisėdusi 1220 9 | į grožio tėvynę, kurio didžiausieji pasaulio genijai menką šešėlį 1221 13| jungą velkąs, visados su didžiausiu pasigėrėjimu klausau grojant 1222 10| vaisiaus..."~ Ir ateina didžioji Sėjėja mistiškomis armingomis 1223 9 | reginy! Tautos, kitados didžios, tiek gražių dainų nudainavusios, 1224 3 | nedarė! Kaip galima neleisti didžių darbų dirbti!~ - Kas 1225 3 | atmintumei, kai žūsiu kare. O jo didžiulėse juodose akyse žibėjo ašaros, 1226 12| žiūrėti stirnos, o dėdė didžiuodamasis kreipė kiekvieno dėmesį 1227 1 | mano darbelį pamačius. Ir didžiuodamosi žiūriu į savo veikalą - 1228 12| nematai, kaip džiaugias ir didžiuojas?~ - Matau ir mirštu juokais. 1229 1 | Saugok dijvi! Kur aš anus diečiau? Juk esu pavalgiusi ir apsidariusi 1230 1 | Žinuoms, tasgaties. Diekou, puoneli. Vis tijk, kap 1231 10| rezetų keras; valandomis diemedžiai dvelkia savo mistišką kvapą. 1232 6 | bučiuojame jam ranką labai dienai, paskui - dėkodami už pusryčius, 1233 14| paukščių... ~ Rudenio pilką dienelę ~ per ūkanotus laukus ~ 1234 5 | anų.~ Paviešėjęs dvi dieni, Levanarda važiuoja namo, " 1235 7 | ką gi, tėve Akindinai, dievai nematė, skalaukite. Tik 1236 12| galios. Rodės, kad tai miško dievaičiai, girių viešpačiai, šaukia 1237 10| kvapą šventų žolių, deginamų dievams amžinojoje ugnyje. Myliu 1238 9 | ir taip neišreiškiamai, dieviškai šypsodamas į mus žiūrįs, 1239 9 | neapsakoma šypsena ant savo dieviškų lūpų - baltais, šviesingais 1240 8 | reikėjo.~ Ne, ne! Nereikia! Dievulėli, nereikia! Rytą vakarą karštai 1241 6 | Bet netikiu, kad gerojo dievulio valia būtų tokia baisi ir 1242 6 | Ne, nepadarys to gerasis dievulis.~ Vienas tik žmogus Kalnėnuose 1243 8 | savo nameliuose. Ak, kodėl dievuliui reikia to, kas taip skaudu! 1244 1 | visi tij meta - kap vijna dijnele. Ir kur, ruoduos, tas muna 1245 9 | jau nebier šio pasaule - dijve, douk judum amžinųjų šviesybį! 1246 8 | Buobuteli, douk munij dijvo mūkelį." Paiemus nubučiava 1247 2 | tirščių. Rytmetį veizu - ak tu dijvuleliau myliausis! Kad užputuses 1248 8 | užaugus, būtų įtikus ir dijvuliui, ir žmuonims. Lioub atiejus 1249 4 | pasienyje, ėmė žvitriai dilinti stygas su smičiais. Šokėjai 1250 1 | ruoduos, tas muna gyvenims dinga?~ - Ar ir tu, bobute, 1251 3 | pražuvo. Niekas nematė, kur dingo. Padavė pietus - jo nėra. 1252 1 | lengvutė šypsena, o man dingtelėjo, ar tik ji kažko nenumanė. 1253 8 | ožką, o dabarčiaus gyvena Dionizas Poška."~ Eilutės patiko. 1254 1 | sėdėjai, Irusia? O ką ten dirbai?~ Per jos lūpas pralėkė 1255 5 | to, ilgai taip žiūrėti į dirbančius žmones, pačiai nieko nedirbant, 1256 13| jį išėjus, nebebūtų kas dirbąs fiziškus darbus. Kiti manė, 1257 13| nėra vaikų. Nes ką aš ten dirbčiau?~ - Bet pas mane turėsi 1258 5 | Tuojau ir visi liovėsi dirbę ir ėmė skirstytis. Ordinarininkai 1259 7 | labai pasipuošusios. Turėjo dirbtines gėles plaukuose ir ant krūtinės, 1260 5 | esu tam pasišventįs ir dirbu. Vo kap tik atsiras pati, 1261 9 | Šimtą kartų beveliju pati dirbus, negu vertus kitus, šimtą 1262 7 | kaip liepia ceremonialas, diriguoja ir tvarko. Pati ima po viena 1263 8 | atsitinką, kad rugiai virstą dirsėmis. Kitas skundės šeimyna, 1264 8 | gryniausius rugius, o užaugusios dirsės, ir taip dažnai atsitinką, 1265 12| Vienoje vietoje artojas aria dirvą, ir blizganti žemė gedulių 1266 1 | tvenkinio kranto, buvo maža dirvelė, pilna jaunų rožių kerelių, 1267 13| nutūpsiu ant konkrečios dirvos. Tai labiau tamstas įtikins. 1268 2 | juokias iš tavęs. Paėmęs diržą, sudrožk porą kartų skersai, 1269 12| choras, pradedant cypiais diskantais, baigiant storais bosais, 1270 12| nutilo. Atsiliepė vienas diskantas, antras, paskui trumpai 1271 9 | dažnai iš po tų gyvenimo disonansų, kovos ir nesusipratimų 1272 14| nebegera, ir pradieje sakyti dispazicijas, kap tas kad saki. Viskų 1273 3 | Ar šeimininkė reikalauja dispozicijų, ar kambarinei reikia kažko 1274 4 | my sobie nie damy w kaszę dmuchać, nie damy, proszę pana", 1275 5 | Saldžiai kvepėjo balti dobilai, krūvų krūvomis pražydę 1276 5 | negailias nieka, duod žaliųjų dobilelių ir auksa aviželių. Atsilsiesi 1277 13| dėdienei:~ - Właściwie, w dobrem towarzystwie rozwódki nie 1278 4 | žargonu:~ - Nie, pan, ja dobrze gram, pan.~ Kadangi kunigėlis 1279 3 | kreivomis raidėmis rašai tokį dokumentą: ~Amžinasis lakštelis ~ 1280 14| nukabinėtas vainikais. Cały dom nastrojony na najwyższy 1281 11| viską pastebėdama, visu kuo domėdamos, o radus kur dulkių ar kitokią 1282 1 | mylims.~ Bet aš nelabai domėjaus bobutės biografija.~ - 1283 11| rimtesnė - numaniau, kad domėjimos šuniuku reikia atidėti vėlesniam 1284 13| tarpu visas salonas ėmė domėtis tuo pasikalbėjimu ir reikšti 1285 5 | tokias gražias pasakas, taip domis mūsų reikalais, taip moka 1286 14| peržengimas. Kaip sau nori, tai donkichotiškumas. Nugręžus akis nuo kai kurių 1287 13| man rodos, kad tai yra dorinė pareiga mokyti vaiką jo 1288 13| ak, c'est un conte pour dormir debuot! Jau man jis lig 1289 13| kulinarų meną - wszystko doskonałe, Aleksander był zachwycony.~ - 1290 11| nes yra labai turtinga ir dosni.~ Kai rytą nuėjome sveikintis 1291 13| nuomone, gana mums to poniško dosnumo ir tos nonšalancijos. Jei 1292 3 | Ponc yr tikras ponc ir doud uždirbti bėdnam žydeliu.~ 1293 1 | gluosnio fotelyje, nes ruošiu dovanėlę mamatės vardinėms. Žiemą 1294 8 | balseliu.~ Nešdami savo dovanėles, manėme, kad ji labai nudžiugs, 1295 6 | bučiuodamas jam ranką, tarė:~ - Dovanok, ponali, juk aš netyčioms.~ - 1296 13| pirmosioms jungtuvių sukaktuvėms dovanosi savo žmonai visus ponios 1297 13| viešpačiuose'.~ - Kam tamstos drabstote į mus tokiais šmeižtais? - 1298 3 | išleisti vaiką be šilto drabužio tokiame speige. Ilgai netrukus 1299 3 | davė valgyti, nupirka mun drabužius. Kap anij ten gyvena, ai 1300 3 | mamatei. ~ ~ Sapnas draikosi toliau. Jau riterėlis pasaulyje, 1301 14| tokie brangūs pabūklėliai, dramblio kaulo. Negirdėtas įžūlumas! 1302 9 | noriu. Nėra jėgų atvirai ir drąsiai ginti tas savo teises, ir 1303 11| ir gražumu pranešė mūsų drąsiausias svajones. Apdovanojus ciocia 1304 2 | pasiliksiu. Baisa ir skausmas draskė mano mažą širdelę, iš akių 1305 13| dalykus!~ - Aš tiktai turiu drąsos žvilgterėti tiesai į akis, - 1306 3 | juo buvo riteris. Pagrobęs draugą, traukė jį prie kranto, 1307 2 | vaikais, mylimais mūsų žaidimo draugais, tėvelio pramintais Žvirbliukais 1308 8 | tau atminimas, kad savo draugei nepasigailėjai to, kas tau 1309 14| kad esą matyti, kokioje draugijoje mėgstame dažnai būti. Nika 1310 3 | pedagogija negali apsieiti be drausmės, be bausmės. Pedagogija, 1311 6 | neišleidžia neapdovanojus. Drebančiomis, išblyškusiomis rankomis 1312 13| kiekvieną jūsų puotą kelia savo drebantį balsą.~ Po tos įžangos 1313 12| kūnas, dar prieš pusvalandį drebėjęs gyvybe, greitas kaip vėjas, 1314 11| paveiksluose. Čenstakavietės - drebu, tokia baisi ji man atrodo 1315 4 | pasinėrę brėkyje. Vėsu ir drėgna. Mamatė liepia man ir Nikai 1316 14| glėbio. ~ Šaltas prakaitas drėkina kaktą, širdis plakus liaujasi... ~ 1317 12| per kurią žaliaplaukės driadės pilstys jiems auksinį midų 1318 9 | kas nebus, vo aš vis delto drįsau pasipryšinti ir paruodžiau, 1319 13| šalį eidamas, nes tėvelis drįsdavo jam dažnai prieštarauti. 1320 14| padangėse kabo storos debesų drobulės. Šiandien jau išvažiavo 1321 3 | nei dablysiu, nei per ausį drošiu, - tarė mamatė ir norėjo 1322 8 | kavalieriai panoms stipriai drožė su žiužiu, o susitikę bebėgdami, 1323 12| Bolesiui ženklą šauti ir pats drožiu tiesiai į širdį. Maniau, 1324 9 | meilingai glamonėjąs menkus drugelius ir taip neišreiškiamai, 1325 9 | jį skrajojo margaspalvių drugių spiečiai. Ir nesiliaudami 1326 9 | muna runka pasikieli ir druoži puonou atgal.~ Kas būt 1327 9 | munij be gala tika ir sekies druožinieti. Tad pradiejau dirbti šventūsius, 1328 7 | jaunųjų teta su duona ir druska.~ Beketinant eiti pietauti, 1329 5 | traukias ir knygų: trumpas, drūtas kantičkas, gražiai apdarytas 1330 5 | pavydelninkės? Pačios norėtų drybsoti par dijnų dijnas, tai ir 1331 5 | Kad norėtumėm, tai ir drybsotumėm, bene pats mums užgintumia? - 1332 5 | pievose, lyg milžiniškas dryžas kilimas žaliuojančiose ant 1333 13| medžioklėlė, įdomus preferansėlis, drzemka poobiednis, bet muzika?!~ 1334 3 | Nusileidę į daubos dugną, ėjome išilgai upelio. Iš 1335 3 | Madoną, mamate, ant angelėlių dugno?~ - Madoną... būtinai, 1336 2 | nė palytėti, kad jos lyg dujos blaškančiosi ir nykstančios. 1337 14| pasakojant, kaip mirė jo mylimoji duktė Marcelė.~ "Kap pasijuta 1338 8 | šokti visoms trims klebono dukterėčioms iš karto, salono grindys 1339 14| elgsimės su ja kaip su tikrąja dukterimi. O jei ji stengsis būti 1340 1 | kur turėjusi, atidavusi dukterims, o dabar jau beveik visai 1341 1 | pasergieti: ar aš, munuoji, ar duktie prieję paveizam. Vo vakar, 1342 10| Ir štai aš, pelenas ir dulkė, tarp pelenų ir dulkių vaikščiojanti, 1343 10| Iš kur manyje, pelene ir dulkėje tarp pelenų ir dulkių, tas 1344 10| neišdainuotos dainos... Puvėsiai, dulkės, pelenai... Ir kiekviena 1345 9 | valdomuose. Ir ritinėjas žemės dulkėse tie vargšai bryzai, durstos 1346 11| kambarius, visur mazgoja, dulkina, sodne dar kartą gracuoja 1347 14| Tuo tarpu lytus liovėsi dulksnojęs, ir žvilgterėjo saulė. Tad 1348 3 | žalias ir margas; niekur dūmų, visur gražu ir linksma.~ - 1349 3 | negalėjau būti per tuos dūmus. Fabriks unt fabrika, ir 1350 12| pritariami, retkarčiais dunda šūviai, ilgu aidu atsiliepdami 1351 11| metą anksti pažadino mane dundesys. Mamatės jau nebebuvo lovoje. 1352 5 | paukštuželia, če puoniteli kap ta dungaus žvaigždeli, če puonelis - 1353 8 | gojuj,~ Verkia mergelė Dunojuj. ~ - O žemaitiškų dainelių 1354 5 | Unc tau negailias nieka, duod žaliųjų dobilelių ir auksa 1355 1 | lauktuvių, - pasakė mamatė, duodama pilną visko pridėtą pintinėlę.~ 1356 12| pietų pasišaukė mane ir, duodamas dvidešimt kapeikų, tarė:~ - 1357 14| gyvenimas nėra kažkokia laimės duodamoji įstaiga, bet sunki, varginga 1358 9 | ar daugiau". Kiek kartų duodavo savo arklius gydytojui parvežti 1359 5 | šypsodama.~ - Kad ir sausą duonelę valga, ale užtat poni, - 1360 9 | prydermi yra ne tik pačiam būti duoram, bet dar ir kitus muokyti 1361 9 | Kap visi žmuonys paliks duori, pildys dijva įsakymus, 1362 9 | Aduomą ir Ijvą laimingus ir duorus. Anudum sugriešijus, puondzivs 1363 2 | mamatės kasas.~ - Ar dabar duosies kerpama? - paklausė mamatė.~ - 1364 14| stengsis būti gera ir paklusni, duosime ne tik mokslą, bet dar kitokiu 1365 6 | Prašykite, ir bus jums duota", ir tai, kad pana Verusia 1366 4 | Kiekvienas lietuvis tai "poczciwy dureń. O kaip reikia, jų garsiausieji 1367 5 | ir geltonomis kelnėmis, duria su ilga ietimi baisų, raudoną 1368 7 | Ir dar geriau, kad durnius - savo proto neturėdamas, 1369 13| visas tas adatas, kuriomis dursto tave, - atsakė ponia Bronislava.~ - 1370 14| paskui vėl kantriai kentėsiu durstoma. Kad ne tos Karusios adatos 1371 9 | dulkėse tie vargšai bryzai, durstos su kits kitu, ir stumdos, 1372 13| visu urmu, lyg vapsvos, durstydamos savo pasileidusių suktis 1373 14| savo trobelėje, tik su "dūšelėmis"; eite retai teišeina, nes 1374 9 | padarįs, bet bijuojau sava dūšią pražudyti. Untras muna tarnystės 1375 11| Mūsų senas dvaras labai sujudo: ciocia Karusia 1376 7 | tik neseniai buvo vienos dvarininkės jungtuvės, tai turėjo iš 1377 8 | O dėlto nė viens dvarponis nešneka žemaitiškai. Nes 1378 3 | ir į kaimus, žinojo visų dvarų gyventojus, kas kokio būdo, 1379 10| ištartas. Mūsų amžinajai dvasiai išbarstytus po pasaulį atomus 1380 9 | statulėlėse yra kažko, kas jas dvasina, kas primena primityvus.~ 1381 10| tauta neturi tokių švelnių, dvasingų liaudies dainų, kaip mes. 1382 1 | mirusių nekrikštytų vaikų, ir dvasių, kenčiančių savo bausmę 1383 7 | nenorės, kaip būsite tokie dvasnos, nenorės. Aš duosiu gerą 1384 11| sėdas ciocia ir dėdė, mūsų dvejetas ant pryšakinės sėdynės, 1385 5 | valandėlėmis nuo vakarų pusės dvelkė švelnutis vėjelis, maloniai 1386 10| keras; valandomis diemedžiai dvelkia savo mistišką kvapą. Bet 1387 1 | judančių vėjui pro langą dvelktelėjus. Paukšteliai gudriai padirbti 1388 9 | Liudvikai, kad nesvajojame dviese!~ Liudvikas buvo Šiauliuose 1389 4 | Laikrodis valgomajame muša dvylika. Žvilgterėjau į mamatės 1390 6 | sunkūs baldai, ir didžiulės dygliuotos agavos, ir eilė portretų 1391 6 | Kryželiai eina į visas puses, dygsniai kreivi, akelės nelygios, 1392 4 | O nereikia mylėti dykaduonių, nereikia, nereikia.~ 1393 8 | su jomis. Nori - važiuoji dykai paulioti į Liepoją, nori 1394 14| visados:~ - Liczę na dyskrecję pani bratowej…~ - Nieko 1395 8 | Užtat ir mirims anuos buva dyvinas, puoniteli. Jau senia saki 1396 4 | noromis lošia vistą, o "z dziadkiem" lošti nemėgsta, tai, nesant 1397 13| być przyjmowane. To zawsze działa demoralizująco..~ - Visai 1398 7 | ant grindų. Tuomet vedu su Dzidoriuku - tokį turėjau liokajų - 1399 7 | tegrįždavo namo.~ Tas Dzidorius gudrus buvo vaikis, niekados 1400 4 | apžiūrėjęs "Przyjaciel Dzieci" piešinius, nuėjo arti smilčių 1401 13| baigias žodžiais: "Pójdź, dziecię, ja cię uczyć!" Tamstos 1402 6 | Jezus Marja! zabili mi dziecko!" ir, galvą suspaudęs, vis 1403 13| sėdinti jaunoji - tiesa, "bez dziewiczych zasłon, ale z dziewiczym 1404 4 | skrybėlė, apie kurią jis dažnai džiaugdamasis pasakodavo, kad nupirkęs 1405 11| Linksmai papūtė ragus šauliai, džiaugdamies, kad nuobodus laukimas pasibaigė, 1406 11| visados eina drauge mamatė, džiaugdamos proga pabūti bažnyčioje, 1407 8 | kaip sveika būdama kad džiaugdavos kiekvienu mažmožiu, ir jau 1408 12| nemėgsta gyventi atsiskyręs, ir džiaugiamės, rasdami vis daugiau šeimynos 1409 3 | Parvažiuos Nika, o Janekas džiaugiasi ir laukia. Sėdėjo prie rašomojo 1410 3 | pažaliavusį chalatą. - Taip džiaugiaus, kad esi su vaikais, o kaip 1411 14| najwyższy ton, Karusia narstos džiaugsme kaip inkstas taukuose, Bolesio 1412 14| kambarį mokytojai, o aš džiaugsminga padedu. Nešame su mamate 1413 3 | čia, namie, pasiilgę ir džiaugsmingi laukiame jo parvažiuojant 1414 5 | prisidėkime ir mes prie to džiaugsmingo choro.~ Ir mamatė parinko 1415 13| vaikus?~ Pirma atsiliepė džiaugsmingu balsu jaunutė panelė Milvydaitė:~ - 1416 5 | Jūs anos darbo nedirbat. Džiaukitės būdamos pačios tokios darbininkės.~ - 1417 13| užmiršdamos muziką, užuot džiuginusios ja savo vyrus, - tarė juokdamos 1418 3 | būtinai, būtinai... ir Džokondą slaptinga šypsena... Taip, 1419 5 | kiti išsitraukė iš šieno ėdmenis, kuriuos buvo atsinešę, 1420 4 | degančia gelme, tamsios eglaitės - vienuolėmis, kukliomis 1421 14| gali mane įtarti esant čia egoistę! Tiesa, būtų tai man baisus 1422 9 | jaučiu, kad, gyvendama taip egoistiškai, iš tikro skriausčiau savo 1423 14| persiskirti, bet reikia savo egoizmą paaukoti vaiko gerovei.~ - 1424 6 | Mokykis iš jos atsidėjusi, aš egzaminuosiu, turėsi be klaidos man atsakinėti. 1425 14| tai ne jo darbas. Puikus egzempliorius auga, nėra ką sakyti!~ - 1426 10| neduoda įrodymų, jog dvasia egzistuoja be kūno, tai tikime ją žūvant 1427 3 | kaip visados, pripirko eibę įvairių daiktų. Nika už 1428 3 | labai norėjo būti virėja. Eidama į laukus, Uršulė nebeturės 1429 3 | žiemai dangindavos į jaują. Eidami pro šalį, spėliojome, kur 1430 3 | galvo nebėr, nieks nespaud. Eidams su savo kromeliu, paveizėsu 1431 1 | smarkiai:~ - Kaip tat! Eikite į teismą. Tai bent būsite 1432 11| fe, bjauru! Tylėk tuojau! Eikš. Nebijokit, vaikeliai, jis 1433 6 | didžiulės dygliuotos agavos, ir eilė portretų ant sienų. Kai 1434 8 | Gera tau! Tiek daug eilių užsirašei iš guvernantės.~ 1435 6 | nepaklydusi, pasakiau keliasdešimt eilučių. Bočeliui labai patiko. 1436 1 | šalia jos su savo balta eilute, neseniai pakeitusia jupelę, 1437 14| užpulti mane, pro tą uždangą einančią?~ Baisios galvos jau 1438 8 | kodėl jos ne su visais einančios šokti. Pamatęs artinantis 1439 11| Mūsų liokajus Kaziukas, einąs drauge šaulio pareigas, 1440 7 | kuo greičiau pasibaigtų ta eisena. Pagaliau stojamės prieš 1441 5 | pietus tėvelis pasisakė eisiąs į pievas ir kad mes atneštumėm 1442 1 | mano atsakymo, tarė:~ - Eisim pažiūrėti, ar nepražydo 1443 8 | dieną mamatė pasakė, kad eisime aplankyti sergančios Kazelės. 1444 7 | Neišdrįs, - sako. - Kurgi aš eisiu? Namie neleidžia, ar į karčiamą? 1445 1 | beskelbsi.~ - Na, tai viel eisma pri puona, kad viel mudu 1446 8 | dungų. Ir aš, kap numirsu, eisu į dungų. Vo dungu tap gera, 1447 14| trobelėje, tik su "dūšelėmis"; eite retai teišeina, nes kojos 1448 13| paliuosuoja nuo pareigų ėjimo?~ - Čia kaip tik ne savas 1449 9 | būčiau muokytas, būčiau ėjįs į kunigus. Kunigs geriausia 1450 11| vadžiodamas savo akis po elegantišką dėdės Bolesio kostiumą, 1451 3 | pas pianiną. Iš visos tos elegijos jis, matyti, tiek tesuprato, 1452 9 | kūno žaizdas, kaip kad daro elgetos per atlaidus.~ Tiesa, 1453 11| nusikalsta: tai neramiai elgias per poterius, tai bėga nuo 1454 8 | paneles, kad jos nemandagiai elgiasi su kavalieriais.~ Panelės 1455 14| muzikos lekcijas. Ir šiaipjau elgsimės su ja kaip su tikrąja dukterimi. 1456 3 | priemenėje. O lauke speigas.~ Ėmėm nerimauti. Laimė, tas nerimastis 1457 4 | neradęs išvažiuotų vėžių, ėmęs ieškoti vežiminėje ir radęs 1458 9 | nebrundu, nebetverous, ruoduos, ėmįs pasikarsu ar pasipiausu. 1459 4 | O ar atmeni, kaip energijai pakelti pilstėmės konjako 1460 3 | kąsneliu, įgydavo jėgų ir energijos ir imdavo dėstyti kromą. 1461 9 | mun lioub būti gaila visų engiamųjų. Ir dar mun be gala tika 1462 3 | su sidabro sagutėmis ir epoletais. Be to, dar aukštą mėlyną 1463 8 | Kazelė toli toli. Ten jai erdva, šviesu, linksma.~ Paskui 1464 5 | aukščiau, kažkur mėlynoje erdvėje, kaip dangaus varpeliai 1465 14| mišką~ tolimon mėlynon erdvėn.~ Bet, visą žemę aplėkę, ~ 1466 10| netrūksta mirus, kad siela, iš erdvės ir laiko dėsnių išsivadavusi, 1467 11| pirštines ir žalsvą skrybėlę su erelio plunksna.~ - Tamstos 1468 5 | če puonelis - narsusis erelis. Unc tau negailias nieka, 1469 7 | kokia ten būsianti, per daug erzinanti nervus.~ Vestuvės prasidėjo 1470 4 | tie ponai liausis tamstą erzinę.~ - Gerai, gerai. Pyksiu, 1471 4 | sako:~ - Ar ne per daug erzinies, Liudvikai? Be reikalo nervus 1472 8 | ponas gelžkelininkas ėmė erzinti paneles, kodėl jos ne su 1473 5 | liūdnai rymančių smūtkelių, erškėčiais vainikuotų, ir daug kitų. 1474 1 | gražybės. Gražiausias visų esamųjų ten daiktų buvo balto muslino 1475 5 | sakydamas, kad visos mergelės esančios jam gražios ir geros ir 1476 14| Nika, - tarė mamatė. - Esat mano brangiausieji paukšteliai, 1477 3 | Kodėl žmogaus sielos esmė yra ilgesys? Kodėl žmogus, 1478 9 | Giliai yra įaugus mano esmės šaknis į tą mano prabočių 1479 13| Gužauskienė. - Ūkis - ak, c'est un conte pour dormir debuot! 1480 10| senus senus, dar, rodos, Euripido ištartus žodžius: ~ Kas 1481 3 | Kaip keliausime po Europą, Nikai užaugus ir pinigų 1482 4 | lemta vėl vaidinti rolę Europos valstybių tarpe. Kaip gaila, 1483 6 | ant stalo. Tarp Pilkšio ir Ešerio viešpatauja broliška meilė, 1484 6 | seklytėlė su Pilkšiu ir Ešeriu labiau mus traukia. Užtat 1485 6 | palšas, gauruotas bandšunis Ešerys, taip gerai užauklėtas, 1486 1 | kambarėlio palangėje, tarp rūtų eželių. Pas mus teateina vieną 1487 3 | Ten balti kalnai ir mėlyni ežerai. Kalnai, kurie saulei į 1488 2 | kaip skaičiau, esą mėlynų ežerų ir baltų kalnų. Tačiau vakare, 1489 14| gražesnį, ~ už Alpių ežerus, už veikalus artistų, ~ 1490 6 | kiauras dienas trypsi tarp ežių. Kitąsyk buvo ji čia šeimininkė, 1491 3 | negalėjau būti per tuos dūmus. Fabriks unt fabrika, ir visi rūksta, 1492 13| valgomąjį.~ - Taip. En face beveik niekados jos neregiu, 1493 13| pačios esame tais keistais faktais, - nusijuokė viena ponia.~ - 1494 13| laiškus jaunikiams, o vyrai falšuosią vekselių parašus. Dar kiti 1495 8 | Atsiprašau, ar tai ne didesnis familiarumas, negu leidžia pažintis.~ 1496 8 | Tegu padeklamuoja.~ Fantas buvo auksaplaukio vaistininko. 1497 9 | dainų nudainavusios, tiek fantazingų padavimų nuaudusios, garbingą 1498 8 | padainuoti. Pana Telesfora, fanto savininkė, mažumą pasididžiavo, 1499 8 | pačius žodžius.~ Vienam fantui mamatė paskyrė padainuoti. 1500 7 | svečius.~ - Valgykit, ponai farmaceutai, imkit dar, nesididžiuokit. 1501 14| ten labai, labai comme il faut.~ - Ką darysi, kad ir 1502 6 | kai dėdė, pašaukęs savo favoritą vižlą, vardu Karo, į vidurį 1503 6 | kojos į ežę.~ Antras favoritas, didelis, pilkas katinas, 1504 6 | tuščia, ypač ta, kur stovi favoritė Bebecha, bočelis suerzintas 1505 11| ciocios balsas:~ - Žužu! fe, bjauru! Tylėk tuojau! Eikš. 1506 13| savo sumanymo ar didelė esi feminų gerbėja?~ - Bet tai dar