| Table of Contents | Words: Alphabetical - Frequency - Inverse - Length - Statistics | Help | IntraText Library |
| Šatrijos Ragana Sename Dvare IntraText - Concordances (Hapax - words occurring once) |
Part
1507 11| prancūzų švelnusis "je m'en fiche".~ Kai kurie svečiai 1508 8 | dažnai renkamas panelių į figūras. Išėjus šokti visoms trims 1509 7 | taurelę". Buvau aš tuomet filialistu Paežeryje, o ten pat yra 1510 12| apie kuriuos nėra sapnavę filosofai.~ - Kas gi padarė tokios 1511 9 | tikriausiai būtų buvęs žymus filosofas. O gal ir didis skaptuotojas. 1512 9 | Vesti jis neapsives, nes jo filosofija jam neleidžia. Jei jis kuomet 1513 8 | miela žiūrėti. Tinklinės firankos ant langų, palmos ant kumodos, 1514 13| išėjus, nebebūtų kas dirbąs fiziškus darbus. Kiti manė, kad rašymas 1515 8 | sukilo slavų tautos, kyla flamandai ir kiti.~ - Tai kas kita, 1516 4 | Ponas Kazlauskis, įkūnytoji flegma, nė kiek nesusijaudinęs, 1517 7 | kvepiantį rezetomis ir flioksais, ir įeiname į bažnyčią, 1518 10| pasaulį atomus vėl į senąją formą surinkus, kokios bus tos 1519 10| visų jėgų kibtis į irias formas ir nykstančius šešėlius! 1520 10| faktas, kad viskas tik irios formos ir nykstantieji šešėliai. 1521 9 | šį trapių ir nepastovių formų pasaulį, tą nykstančių šešėlių 1522 1 | Dabar čia bus tavo fotelis, Irusia, o kai čia sėdėsi, 1523 6 | pasaulyje nėra tobulybės, Franucieczko, - atsako mamatė.~ - 1524 4 | ponui Kazlauskiui.~ - E, fuszer pan jesteś! - šaukia tėvelis. - 1525 6 | ranka į cukrinę. Sučiupęs gabalėlį cukraus, skubinai kiša jį 1526 13| kad jų tarpe esą ir labai gabių, kad, išvažiavus karnavalui, 1527 14| nesistengiu pataisyti to, ką jis gadina. Aš tik stengiuos davinėti 1528 4 | Liudvikai? Be reikalo nervus gadinies. Geriau nelošti.~ Ir 1529 13| Karusiai: tolydžio kas nors gadino jai ūpą. Bet blogiausia 1530 4 | kad jau po vidunakčio ir gaidys tikrai bus nugiedojęs, tai 1531 1 | abudu ėmė pūstis kaip tie gaidžiai, besirengdami šokti ant 1532 3 | juodas akis pakėlęs, savo gaidžiu balseliu sako tas eiles 1533 7 | kaip bedžiaugtis. Tik Nika gailavo, kad bažnyčioje nemovima 1534 4 | Užtat mes visi sujudome, gailėdamies gražiojo juoduko. Tėvelis, 1535 10| jėgas. Prasidės raudojimai, gailėjimos Liudviko, kad turi tokią 1536 8 | kelias savaites, ir mes labai gailėjomės savo žaidimo draugės.~ 1537 6 | man randas. Dėkingumu ir gailesiu tvinsta siela. Bėgu pas 1538 2 | didelė taip pat juk tavęs gailėsiuos. Aš prašysiu pono dievo, 1539 9 | jau tuoks visaduos buvau gailestingos širdies, vis mun lioub būti 1540 9 | kitąsyk norėjau pasirinkti, - gailestingosios sesers. Tuomet tikrai būčiau 1541 3 | atsiminiau vengrus, ir gailestis suspaudė man širdį.~ - 1542 3 | akimirksniu pavaryti, ne gailėtis.~ - Kaip gerai sugalvojai, 1543 4 | paukšteliai nutilo, tik kikiliai gailiai čirškia palangėse. Kažko 1544 2 | Klausyk, Onele, na, ko gi čia gailies tokių kasų? Veizėk, kokios 1545 8 | Kazimierienė.~ - Ko čia gailietijs? Juk ateisėt pri munis. 1546 14| ir iš visos širdies jos gailiuos. Žinojau, kad Boleś mėgsta 1547 9 | sudegina indą ir padaro gaisrą. Tokia kibirkštėlė gal yra 1548 8 | būt, ar šmėkla pasidys, ar gaisras kils.~ Po pietų prasidėjo 1549 8 | kliūtis. Jaunoji, visa į gaisrus pašokusi, pribėgo prie vaistininkų, 1550 11| ir medžioklės tualetas gaišina man daug laiko.~ Medžiotojai 1551 2 | nepasako, tik stengias kaip galėdamas jai įtikti. Jai truputį 1552 2 | gydo, bet šiandien kaip galėjau persiskirti su ja, kad ir 1553 10| gali būti didesnė laimė už galėjimą tarti tuos linksmus žodžius. 1554 7 | mus su mamate, tai puikiai galėjome gėrėtis jo vaidinimu. Atsisėdęs 1555 3 | apžiūrėsime ir tas puikias galerijas, kuriose yra garsieji paveikslai.~ - 1556 1 | tik viena bobutė teturi galės.~ Atidavus lauktuves 1557 4 | sakau beveik verkdama.~ - Galėsi rasti ir nebūdama riteriu. 1558 13| išvažiavus karnavalui, vaikai galėsią ilsėtis, nes "lepszy rydz 1559 2 | tokios pat, kaip mes? Ar mes galėsime pažinti kits kitą?~ - 1560 9 | Davinėsiu jas, kam tik galėsiu. Be to, dar ir Liudvikas 1561 10| ir begalę; jaučiu savyje galią nepabaigiamąją ir nepraeinamąją, 1562 9 | gal tų daryti. Vo muna tas galiejims, žinuoma, menks tiera, neišiejus 1563 5 | Kristus buva vestuviese Galiliejes Kanuo - ale vis, ruoduos, 1564 13| kad žmona turi visokiais galimais būdais stengtis daryti savo 1565 14| paukščiai, išleisti iš narvelio: galime vėl bėgioti tutinėdami po 1566 4 | stebuklas - nedrumsdama tylos, galinga banga kyla aukštyn, aukštyn, 1567 11| kaspinu apsijuosusi ir, matyt, galingiausioji, nes jai aukojama daugiausia 1568 7 | į kambariuką - toks buvo galinis, kur niekas neužeidavo - 1569 14| juokingų pusių, tinkinti kiek galint - štai vienatinis kelias, 1570 11| medžiotojų kaip lengvai galinti nutikti nelaimė.~ - Liudeczku 1571 10| jaučiu visomis savo sielos galiomis.~ Niekas manęs taip negraudina, 1572 9 | stumtina stumu žmuonis pri tuo galutine ruojaus."~ Labai mėgstu 1573 3 | iškėlę savo keistas auksines galvas.~ - Žiūrėkit, - tarė 1574 6 | vis šaukė ir vadino juos galvažudžiais. Tik pamatęs savo akimis 1575 3 | švelniomis, šviesiai geltonomis galvelėmis ir meiliu kvapu - tartum 1576 3 | nepriglaudus lūpų prie jų aksominių galvelių... Paskui įeiname į aukštą 1577 3 | tuojau atgija. Melnyčia galvo nebėr, nieks nespaud. Eidams 1578 4 | mamatės ašaros...~ Ūmai galvoje švisterėjo man mintis eiti 1579 11| nosinės, papuoštos briedžių galvomis, prie šono kabojo aptaisytas 1580 13| ji ne mumyse, bet mūsų "galvose ir viešpačiuose'.~ - 1581 14| gyvenimą, tai jis nebėga galvotrūkiais paskui tą laimę, neįtempia 1582 11| o jis - orą viršum mūsų galvų. Ciocia ėmė į mus žiūrėti 1583 8 | puoniteli. Ne mūsų menkuoms galvuoms tat išnešti. Dijva valia. 1584 9 | sava menku pruotu iemiau galvuoti, kad tap ir daruos pasaulė. 1585 12| Liūdnai šypsodama, mini gamta praėjusias jaunystės ir 1586 12| apsiausto.~ Bet netrukus tą gamtos tylą ima ardyti pasklidę 1587 5 | vedame jį į savo namus pas gandro lizdą, sodno gale, kur auga 1588 3 | ji milžti karvių, kurios ganėsi žardienoje. Už valandėlės 1589 2 | pareis vakari numij karvis ganius ir sakys: "Mamuneli, tap 1590 12| geltoni lapai, pievoje tyliai ganos avys svajotojos. Vienoje 1591 10| auštant turi kelti gyvulių ganyti ar per kiauras dienas ne 1592 11| šilkinį rūbą, aibę šviesių garbanėlių ant galvos, labai baltą 1593 4 | jis savo tamsius, švelniai garbanotus plaukus ir merkė akis, tartum 1594 1 | mažileli! Prasta dijvui garbie, kame susirenk keles buobas. 1595 1 | atsiiemįs. Lai būn dijvui unt garbies, lai unc laikuos tas bitis.~ 1596 9 | fantazingų padavimų nuaudusios, garbingą istoriją gyvenusios, turėjusios 1597 8 | mano mėgstama iš viso mano garderobo. Gaila buvo Kazelės, bet 1598 5 | mamatė visuomet jam tiekia to gardumyno. Pagėrus jam arbatą, ateina 1599 13| Deja! laimingus padaro juos gardūs pieteliai, linksma medžioklėlė, 1600 5 | bevalgydamas rūgusį pieną su gardžiu šutiniu, taip nusiteikė, 1601 6 | beklausydama, gimtinės kalbos garsais besigėrėdama. Paskui eina 1602 12| smalsių ir įžūlių akių. Joks garsas netrukdo tų melancholingų 1603 13| su Mickevičium ir kitais garsiais žmonėmis.~ - Dabar gal 1604 11| kuo iškilniausią ir kuo garsiausią, tokią, kokią dėdė mėgsta: 1605 4 | dureń. O kaip reikia, jų garsiausieji vyrai - toks Mickevičius, 1606 3 | puikias galerijas, kuriose yra garsieji paveikslai.~ - Ir tą 1607 3 | stebuklingų simfonijų orkestrų ir garsių artistų? Gerai, Nika, važiuosime. 1608 6 | imsiu mokytis apie tuos savo garsiuosius protėvius.~ Bočelis be 1609 10| pelėsiais apaugusi, miela. Jos garsuose, rodos, girdžiu šventų girių 1610 5 | kad perdėm buvo girdėti jo garsus juokas. Užtat ordinarininkai 1611 13| Visai man netinka tas jūsų garsusis ponas Jonavičius, - sakė 1612 12| Tarnaitės nešė jau garuojantį bigosą, skleidžiantį malonų 1613 1 | Tai bent būsite išmintingi gaspadoriai. Prasibylinėsite dešimtį 1614 12| pirmiausia, krautuvėse, gatvėse ir apskritai viešose vietose 1615 13| pusę, ir matyti buvo, kad gaudė ausimis jųdviejų žodžius. 1616 10| turi savyje mirties grūdą, gaudyti nykstančius šešėlius!~ 1617 14| taip atsitinka, tačiau kai gauni žmogus susidurti su tikru 1618 14| šneka ir šneka.~ Kartais gaunu ir prisijuokti. Šiandien 1619 6 | Pranciškai eina palšas, gauruotas bandšunis Ešerys, taip gerai 1620 4 | ir užpuls mus.~ - Ir gaus į kailį, - tarė tėvelis.~ - 1621 8 | kas taip skaudu! Ir vis gausiau tekėjo ašaros iš mano akių. 1622 11| ciocia atveš mums gražių ir gausių lauktuvių, kaip kitąsyk 1623 11| mums lauktuves, kurios savo gausumu ir gražumu pranešė mūsų 1624 6 | semia pana Zuzana lyg iš gausybės rago įvairiausių skanumynų 1625 14| pirštas; visa jo draugija - gauta nuo manęs višta ir iš kažin 1626 1 | nepamislytų, kad nuoru kuo nuors gauti. Sauguok dijvi! Ir tap par 1627 14| tokie artimi giminaičiai gautų tinkamą auklėjimą ir mokslą, 1628 14| noriejįs, tumet pinkias būčiau gavįs.~ Apyaklis, kurčias, 1629 1 | dabar besibarsi, kad abudu gavuom po spijtlių.~ O Spūdis 1630 13| bet kai paskui padainavo: "gdybym ja była słoneczkiem na niebe " - 1631 13| ciocia Karusia.~ - Ach, gdybyż to ich uszczęśliwiało! - 1632 6 | Kasdien brėkštant pana Verusia geba kalbėti rožančių. Jei tik 1633 4 | to išgąsčio mes języka w gębie zapomnieliśmy. Tik visi 1634 13| atsikreipė į retus ir mylimus Gedimino pilies svečius. Sakės turįs 1635 2 | Tėvelis suerzintas gėdina jį:~ - Ar tau ne gėda, 1636 12| dirvą, ir blizganti žemė gedulių juosta juoduoja ant sidabrinio 1637 2 | ima iš visos gerklės rėkti gegužė. To akompanimento lydimi, 1638 3 | spindulėliu. Tad šiltą, saulėtą gegužės dieną einame į daubą.~ 1639 2 | Viso ko yra, ko kas geidžia.~ - O ar sielos visados 1640 2 | Mamuneli, tap mun akys gel." Biškį buva by parauduses, 1641 2 | litanijos giedame "Dievas mūsų gelbėtojas", paskui suplikacijas, o 1642 14| dreba liūdnos violetinės gėlelės - paskutinės rudens gėlės.~ 1643 4 | kaip žvaigždės kažką kugžda gėlėms. Girdžiu šnabždant sparnus 1644 2 | girdi mus dievas. Rodos, gėlėtomis pievomis vaikščioja Jėzus 1645 9 | gali uždėti ant jo savo geležinę leteną. Ir kas gali žinoti, 1646 11| darydavo iš vidaus langines geležinėmis štangomis, prieš langus 1647 14| plakus liaujasi... ~ Geležinį baidyklių tų glėbį suminkštink, 1648 4 | aukso kibirkštimis degančia gelme, tamsios eglaitės - vienuolėmis, 1649 1 | tvenkinys paslaptingomis gelmėmis, vakarais mėnesio ir žvaigždžių 1650 10| nesąmoningai veikia jos gelmėse, - nusileidžia iš antžemiškų 1651 2 | išsinėrė iš kažkokių sielos gelmių, Stebėtina man pasirodė, 1652 6 | Šalia agurkų šen ir ten gelsvai žali, juokingi, pilvoti 1653 2 | koktu buvo žiūrėti. Reti, gelsvi plaukeliai, iš priešakio 1654 7 | apskritomis, kaip pelėdos, gelsvomis akimis.~ - Rekomenduoju 1655 12| gulėjo ant žalių samanų. Ant gelsvos krūtinės juodavo nedidelė 1656 2 | kartą nupluoviau - kad ims gelti, muna mergiki niekur netveras, 1657 3 | viso ko pilnas. Aukščiau geltonieji, tautos svajotojai: aukštesni 1658 12| smaragdinių samanų, baltuoja, geltonuoja ir raudonuoja grybų galvelės.~ 1659 9 | pabrika, visuokias mašinas, gelžkelia - jau ir puo uorą laksta - 1660 8 | valdininkas gyrė panelėms gelžkelininkų gyvenimą.~ - Gyventi 1661 3 | kleboniją su vienu tuo savo generolišku munduru ir kad kunigėlis 1662 9 | kaip Gražina, ir tokių genialių viešpačių, kaip Vytautas.~ 1663 9 | kurio didžiausieji pasaulio genijai menką šešėlį ir silpną aidą 1664 6 | ir dainuoja. Kadangi tie gentys neretai duoda bočeliui progos 1665 3 | pasakysiu. Vaik? laba mylėje, ger? davė valgyti, nupirka mun 1666 9 | pusė biedos, bet ir tam gerajam, turint visą valią, supykus 1667 6 | ir akis? Ne, nepadarys to gerasis dievulis.~ Vienas tik 1668 13| sumanymo ar didelė esi feminų gerbėja?~ - Bet tai dar nereiškia, 1669 13| Cvierčakevičienę su visais jos gerbiamaisiais veikalais ir kalbėti apie 1670 13| Jonavičius tarė:~ - Dabar, gerbiamųjų ponių nutarimu, pradedame 1671 7 | Luomas neleidžia, savo luomą gerbiu!"~ Aš jam niekados neduodavau 1672 6 | Kaip tik tinka tau. Veizėk, gerbk ją, atvažiavęs pas jus, 1673 13| nereiškia, kad yra už ką labiau gerbti antrąją žmonijos pusę.~ - 1674 11| nuomone, - kalbėjo ciocia, gerdama kavą, - kiekviena žmona 1675 11| tėveliais sėdėjo valgomajame, gerdami kavą. Vos tik įėjome į kambarį, 1676 11| jokio įspūdžio. Atsidėjęs gėrė jis kavą su kepiniais.~ - 1677 3 | stovi toliau nuo kits kito, gėrėdamies tuo, kas klojas jiems po 1678 3 | snieginius varpelius ir gėrėdamos jų pasakišku grožiu.~ - 1679 1 | kasų vainiką ant kaktos ir gėrėjaus, kad ant juodų plaukų ji 1680 8 | mažmožiu, ir jau iš anksto gėrėjomės jos laime. Bet ji padėkojus 1681 8 | ne per vestuves? ~ Šok gėręs, šok negėręs,~ Šok mergytę 1682 8 | šalį.~ - Juk tu šiandien geresnė, Kazele? - paklausė mamatė.~ - 1683 8 | paklausė mamatė.~ - Geresni. Nieks nebskaust.~ - 1684 1 | juk negali būti minčių, geresnių už tą, kaip patiekti džiaugsmo 1685 11| valandėlę, o ciocia tuo tarpu geria kavą ir kalba su mumis. 1686 6 | Pranciška dar vis kalba, kol geriame arbatą. Pagaliau taip baigia:~ - 1687 2 | Žinoma, Irute. Kad ir geriausi viso pasaulio artistai susirinkę 1688 6 | tą melnyčią. Nuvarys man geriausiąją kumelę.~ Nors malūnas 1689 5 | darba nedirbu, - sako.~ Geriausias jam valgis - arbata su pyragu, 1690 14| santykis mylinčio vaiko su geriausiu tėvu. Jei tėvas ir baudžia, 1691 6 | salono, ausis užkimšus, o mes gėrimės kaip koncerte.~ Pana 1692 13| ja cię uczyć!" Tamstos gėritės Konopnickiene, bet koks 1693 4 | kelintą kartą:~ - Aš namie geriu be cukraus, o svečiuose 1694 6 | Kristui. Bet netikiu, kad gerojo dievulio valia būtų tokia 1695 3 | pasakose. Tad ėmėme ieškoti gerosios žynės. Žiūrėjome už medžių, 1696 14| savo egoizmą paaukoti vaiko gerovei.~ - Ak, Liudvikai, kaip 1697 5 | mergelę, girdamas jų grožį ir gerumą. Levanarda juokias, sakydamas, 1698 14| Taip mane sugraudmo jūsų gerumas, kad nerandu žodžių savo 1699 6 | Danilovičius, pardavęs už gerus pinigus arklį nesveikų kojų. 1700 9 | puondzivs atiemi nu anų visas gerybes, išvari vargti ir nusprendi, 1701 3 | pasinėrusios spalvų ir garsų gėryje žemės. Senas rūmas gobias 1702 9 | tap nebmuš - viskas eit geryn. Ir mun tap ruoduos, puoniteli, 1703 9 | kurie, slapstydamies nuo gesintojų galios, jas rašė, baigiant 1704 3 | Bet žybtelėjus akimirksniu gęsta, ir visai ramiai ir meiliai, 1705 6 | nušviesti paskutiniųjų gęstančių saulėlydžių atspindžių, 1706 12| čia dėdė Boleś gražiu gestu ištiesė ranką į tą pusę, 1707 1 | Ist nur ein Gleichnis.~ Getė ~ Raudoniems saulėlydžiams 1708 5 | giedoti giesmes, šeimynos giedamas žiemos vakarais. Ypač tinka 1709 2 | dievui.~ Po litanijos giedame "Dievas mūsų gelbėtojas", 1710 9 | drugys. Stebuklingu balseliu giedodamas, lėkė jis aukštyn, mirguliuodamas 1711 3 | turėjo būti tų žydų, kurie giedojo: "Pas Babilono upes sėdėjome 1712 5 | jas, lyg suaugusi mergaitė giedoti giesmes, šeimynos giedamas 1713 12| jau ruduo, tačiau diena giedra ir šilta. Liūdnai šypsodama, 1714 6 | ūpas jau pranykęs, veidas giedrijas. Jei veža šieną, tai, paėjėjęs 1715 9 | kurie plaukia pro saulę giedriomis vasaros dienomis, - tuomet 1716 9 | ir tų vasaros saulėlydžių giedros, ir rudens vėjų nusiminimo, 1717 9 | įvirtau į luovą. Galva be gala gielė. Guliu ir misliju, kas če 1718 1 | sau, puoterelius kalbu, gijdu gijsmes ir ruožunčių už 1719 14| saki. Bet tujau ir pradedu gijduoti: ~ Stuovi muotina verkdama, ~ 1720 1 | puoterelius kalbu, gijdu gijsmes ir ruožunčių už dūšeles. 1721 13| mamatė. - Taip nemalonu gildyti kam nors širdį, net ir juokais.~ - 1722 10| kapines. Niekur kitur tokia gili ramybė nevaldo mano sielos, 1723 8 | idėja, juo brangesnė ir juo giliau leidžia šaknis į žmogaus 1724 3 | akmens, ir brika apvirto. Gilu ten nebuvo, ir Nika, greitai 1725 6 | kiekvieno poterio iš pat širdies gilumos pridedu: "Dieve, duok, kad 1726 6 | Jau mirė paskutiniai gilūs sonatos akordai, o jų aidai 1727 14| rūpi, kad mano tokie artimi giminaičiai gautų tinkamą auklėjimą 1728 3 | Amžinasis lakštelis ~ Stoju į gimnaziją ir, nors nežinia kas, nepriimsiu 1729 13| pareiga mokyti vaiką jo gimtąja kalba. Kitaip nesiskirtume 1730 8 | o gal pasinerti su galva gimtiniame žanre. Bet jau gana narstytis. 1731 7 | mėgstu pasigrožėti tokiais gimtinio žanro vaizdais. Be to... 1732 6 | jūsų mamatė neseniai buvo gimusi. Vieną kartą atvažiuoja 1733 11| tokiam dideliam ponui bijoti ginklo.~ - Aš dabar jau nebijau 1734 14| šį kartą aš iš visų jėgų ginsiu savo teises.~ Niekados 1735 1 | nesuturėsi, aukšta lek, gintis, viskų metus - viel nier 1736 5 | jam vieną ir kitą mergelę, girdamas jų grožį ir gerumą. Levanarda 1737 12| kartu? - pasakė kažkas. - Girdėjome du šūviu greit po viens 1738 1 | balsus, kokių niekados nėra girdėjusios žmonių ausys, ir apie tokią 1739 10| mano vaikai kuo daugiausia girdėtų, mokėtų, dainuotų mūsų žemaitiškų 1740 9 | karalysti, kuriuos nie ausis yra girdiejusi, nie akis regiejusi.~ 1741 9 | nebiera pas mus baudžiavuos, girdieti, kad jau ir vaiske tap nebmuš - 1742 6 | mąstome. Ir tuojau pat girdime:~ - Danilovičius nedorėlis, 1743 11| ir nesidžiaugtume, dėdei girdint, nes jis nemėgstąs pinigų 1744 2 | visą pasaulį iškeliautų, ir girdinti tokią puikią muziką, kokios 1745 5 | grėbė niūniuodama.~ - A girdit, koki linksma Domeikienė, 1746 1 | kenčiančių savo bausmę girgždančiuose medžiuose. Šiurpuliai ėjo 1747 8 | Kokia sunki sukti! Kaip girnos.~ Mamatė vos tesitvėrė 1748 2 | būčiau mandagių mandagiausia, girtis negražu nei žmonėms, nei 1749 7 | batiuškoms, - tarė jis. - Girtuokliai dažnai labai geri žmonės.~ - 1750 14| valandėlės atėjo mamatė ir, glamonėdama mane, tarė:~ - Neverk, 1751 9 | mielos, atgajos rankelės mane glamonėdavo? Argi visa tai buvo iš tikro? 1752 2 | išgirdusi tai, ūmai ištrūko iš glamonėjančių ją mamatės rankų ir, nutvėrus 1753 9 | Kristau, taip meilingai glamonėjąs menkus drugelius ir taip 1754 1 | įsisvajojęs sodnas.~ Meilingai glaudžia sodnas prie plačios krūtinės 1755 8 | pasivaikščioti. Aš vis baisėdamos glaudžiaus prie mamatės.~ - Koks 1756 1 | nuskyniau vieną baltą rožę, ir glaudžiu prie žiedo karštą kaktą... 1757 3 | traukdama jų nuostabų kvapą, glausdama prie lūpų jų snieginius 1758 14| išsigandusi, vėl nusiminusi, glausdamos prie mamatės.~ - O tavo 1759 14| kambarius, nebereikia per dienas glaustis po savo kambariukų kampelius, 1760 14| arčiau mane neša jų baisiojo glėbio. ~ Šaltas prakaitas drėkina 1761 14| letenos kietos šaltam savo glėbyje! ~ Ir nėra man galios 1762 1 | Vergänaliche~Ist nur ein Gleichnis.~ Getė ~ Raudoniems 1763 6 | Rūpestingai ir pavydžiai globoja ji tuos savo daržus. Kas 1764 11| visa tai auginama, šeriama, globojama? Papjauti. Tai be galo nemalonu. 1765 9 | pirštais lengvučiai, švelniai glostė vabzdžio sparnelius. Ir 1766 3 | Nika, - pasakė tėvelis, glostydamas jam galvelę, o atsikreipęs 1767 8 | kurios galvelę tiek kartų glostydavau ir bučiavau. Tai kažkas 1768 9 | esame tokie asmens. Giliai glūdi mūsų sielos, uždarytos materijos 1769 3 | apušės joje teaugo ir ištrešę gluosniai rodė pajuodavusį vidų. Nenuostabu, 1770 1 | Šį pavasarį dažnai sėdžiu gluosnio fotelyje, nes ruošiu dovanėlę 1771 1 | apibertas. Ant jo kranto auga gluosnis, kurio stuobrys, matyti, 1772 3 | tame sename, išdūlėjusiame gluosnyje.~ - Kam ieškoti velnio 1773 14| dijną kumet, tap pradies gnaibyti širdelį, kap tas kad saki. 1774 9 | drogi, dość, dość! Zostaw go, zostaw! ~ Tij žodžia 1775 12| sidabriniu voratinklių apsiaustu gobdamos nuo smalsių ir įžūlių akių. 1776 3 | gėryje žemės. Senas rūmas gobias slaptinga skraiste ir ima 1777 1 | slėpiningas, ilgias, amžinas godas. O tuodu klauso - tylūs 1778 1 | kvailiai, kvailiai! Už tą jūsų godumą reiktų su judviem pasielgti 1779 1 | Bet tuščia jūs! Tuo savo godumu jau man įkyrėjote, - kalbėjo 1780 1 | aš čia dabar su tokiais goduoliais! Eik į sodną, ten pas bityną, 1781 1 | baidyklė. Nepaisydama to, godžiai klausiau. Rodės man, kad 1782 8 | Gieda lakštingala gojuj,~ Verkia mergelė Dunojuj. ~ - 1783 11| laidotuvėse ir negali žiūrėti į grabą. Užtat dėdė nepraleidžia 1784 8 | gulėjo uždaryta mėlyname grabelyje, rūtomis apkaišytame. Drebėdama 1785 6 | Vienas nori lentų grabui, kitas rugių sėklai, trečias 1786 4 | panu pleść, nie w wista grać!~ Ponas Kazlauskis, įkūnytoji 1787 8 | besotinti mūsų akis savo gracija: ir panos nebeėjo, ir iš 1788 12| greitas kaip vėjas, vikrus ir gracingas, dabar tįsojo sunkus ir 1789 11| dulkina, sodne dar kartą gracuoja jau apžėlusius takus. Atvažiavo 1790 13| atkišdamas apatinę lūpą, kaip grafas Č., kurį jis visu kuo sekė.~ - 1791 7 | Tokį dvarą tur paėmęs nuo grafo ant rendos, o juk ir savo 1792 11| tvirtina dėdę Bolesį esant tokį graikštų ir tokį kulinarinio meno 1793 2 | didesnįjį - pasipuošusi, grakšti, skaisti, linksma. Ji pirmoji 1794 4 | ir josiu ieškoti šventojo Gralio.~ - Vis tik apie riterius 1795 4 | Nie, pan, ja dobrze gram, pan.~ Kadangi kunigėlis 1796 5 | Strielbos, armatos, kulkos, granatos,~ Perkūnai, žaibai, smertis, 1797 10| šypsena ant raudonų lyg granatų žiedas lūpų ir, savo baltomis, 1798 11| kabojo jai ant auksinės grandinėlės, ir stebėtis, kad mes taip 1799 8 | stygas, paėmė mane toks graudis, kad išbėgau į vaikų kambarį, 1800 3 | ėmė austi kažkokią liūdną, graudžią melodiją, ir jos taktu mamatė 1801 12| mišką. Ciocia Karusia vėl graudžiai atsisveikino su dėde ir, 1802 2 | keli saldainiai.~ - Še, graužk, namo grįždama, kad ne taip 1803 5 | skepetėlės ant galvos ji dar gražesnė. Aukso kasos, apsuktos aplink 1804 14| jau matai, už viską čia gražesnį, ~ už Alpių ežerus, už 1805 3 | iš netyčių įsimaišęs koks gražesnis daiktelis. Tą menką kromelį 1806 8 | ji atidavė Kazelei savo gražiausiąjį rūbelį? - paklausė Nika.~ - 1807 4 | atvažiavo jis pas mus savo gražiausiu arkliu - juoduku. Juozapas 1808 13| širdį ir norą aukotis - gražiausius moters sielos žiedus, tačiau 1809 14| sulaužė. Žinot, tie mano gražieji, tokie brangūs pabūklėliai, 1810 9 | gynėjai, ir tokių moterų, kaip Gražina, ir tokių genialių viešpačių, 1811 11| medžioti. Atnešęs savo šautuvą gražioje makštyje, prašė tėvelio 1812 4 | visi sujudome, gailėdamies gražiojo juoduko. Tėvelis, pasiėmęs 1813 6 | Labiausiai mylime linksmąjį, gražųjį, gerąjį dėdę. Vadiname jį " 1814 12| dėmesį į stirnos nepaprastą gražumą ir didumą. Ciocia Karusia 1815 11| kurios savo gausumu ir gražumu pranešė mūsų drąsiausias 1816 2 | pirmoji visos apylinkės gražuolė. Tik bėda, kad ir pirmoji 1817 6 | Štai, kaip linksmai šypso gražusis juodakis, aukštakaktis prabočius, 1818 1 | nė vienos mano svajojamos gražybės. Gražiausias visų esamųjų 1819 13| przegrał daleko waż niejszą grę - tarė gailestingai ciocia 1820 5 | kaip puikiai eina darbas su grėbiamąja ir stūmėju.~ - Mačiau. 1821 5 | ponačia, - atsakė ji ir, metus grėblį, pagrobė į glėbį Niką.~ 1822 5 | šūkavimai, skambėjo juokas. Grėbliai spindėjo saulėje lyg auksiniai, 1823 5 | pavalgius ir pradėjus vėl grėbti, nubėgau pažiūrėti Domeikienės, 1824 9 | muokyti ir raginti, kad kuo greičiausia žmuonys sulauktų tuo ruojaus. 1825 12| pusvalandį drebėjęs gyvybe, greitas kaip vėjas, vikrus ir gracingas, 1826 5 | pasakų? - stebimės.~ - Greitasparnis vies munij anų priūži, tumsiasis 1827 3 | mamatės rankų ima byrėti greiti pasažai - ir jo piršteliai 1828 4 | atėjo ponas Kazlauskis, gretimo dvaro urėdas, paprastas 1829 6 | tėvelio pamokytas. - Bus griaustinis, debesys kilst.~ Bočelis 1830 11| negirdi. ~ O paskui griautelėjo visas choras: ~ Skalikus 1831 1 | žemos kėdelės, tarp pilnų grietinės puodų, suka kastinį. Labai 1832 4 | Paskui muzikantai ima griežti greičiau, o mes, susikibę 1833 4 | žiūriu tiesiai priešakin į grindis, ir vis ima mane toks begalinis 1834 8 | dukterėčioms iš karto, salono grindys ėmė vaitoti. Liesi ir blankūs 1835 11| kartais galį įvažiuoti į griovį ar paleisti arklius, kad 1836 4 | padėsiąs.~ - Žinoma, Rusija grius kuomet nors, - sakė tėvelis. - 1837 14| neteisingu būdu. Dabar teturi griūvantį lauželį miestelio gale, 1838 3 | ateinant priešais tėvelį.~ - Grįžkit greičiau namo. Ten kažkas 1839 12| nebenorėjo nė grybauti, ir grįžome į aikštę.~ Dar minutę 1840 4 | šokius, bet mes su mamate grįžtame jau į savo galą.~ Nors 1841 3 | su pilna milžtuve, užuot grįžus tiesiai namo, eina į šalį. 1842 4 | kažkas mane veja ir jau jau grobia. Štai valgomasis jau laimingai 1843 8 | žiužiu, o susitikę bebėgdami, grobstė kits kitą į glėbį, norėdami, 1844 11| ciocia šaukia plonu balsu ir grobsto dėdę už rankos. Dėdę tai 1845 3 | kodėl visados iš pradžios groji "Warum"?~ - Nes siela 1846 3 | ar ne; anij mun atraša grometas. Unt gala, aš ponia tap 1847 11| zuikiai iliustruos, - tarė, gromuliuodamas bifšteksą.~ - Kodėl neinteresuoja? - 1848 6 | Kalnėnus, rodydamos visiems, grožėdamosios pačios ir reikalaudamos, 1849 3 | iš visų pusių žiūrėjęs ir grožėjęsis.~ Ne mažiau pagauta dvasia 1850 6 | reikalaudamos, kad kiti grožėtųs ir stebėtųs mano stebuklingu 1851 9 | kalba neturi žodžių tam grožiui išreikšti. Aplink jį skrajojo 1852 1 | pasakoja jos apie tokias grožybes, kokių niekados nėra mačiusios 1853 10| Begalė atsispindi grožyje, ir dėl to jis taip pagauna 1854 10| kas turi savyje mirties grūdą, gaudyti nykstančius šešėlius!~ 1855 10| renkami jo iš visur, turi lyg grūdai kristi į savą žemę. Dėl 1856 7 | kaip iš pieno plaukę. O grūdų svirne, o patalynės, o mėsos - 1857 11| kalbėsim apie pavojų, tai jis grūmoja ne tavo vyrui nuo kitų, 1858 7 | jaunasis nesirengia su manim grumtis?~ Mamatė nusijuokė.~ - 1859 13| dienas kaišia obuolius ir grūšes. Nieko daugiau, tik kaišia. 1860 12| ciocia jau nebenorėjo nė grybauti, ir grįžome į aikštę.~ 1861 13| Konopnickiene, bet koks grynai platoniškas yra tas jausmas! 1862 6 | neblogai, - giria bočelis, - gryni balseliai. Dabar "Tam na 1863 8 | pasakojo, kaip jis pasėjęs gryniausius rugius, o užaugusios dirsės, 1864 2 | Boże, bądż miłościw nademną grzeczną" Gailestingai šypsau iš 1865 8 | atsiliepė pana Agota. - Turi gubernanką, - sako, - tai ir mokykis 1866 1 | dvelktelėjus. Paukšteliai gudriai padirbti iš tuščių kiaušinių, 1867 1 | aitvarų, kaukų pikčiurnų, ir gudrių kipšų, ir laumių viliūgių, 1868 11| ir kad ciocia įvairiomis gudrybėmis teišgauna iš jo pinigų, 1869 14| tas kad saki. Ana, nabagi, gul tap nuslabniejusi. Aš pasilenkįs 1870 7 | tokį turėjau liokajų - guldom nabagą į lovą. Jau tik ryto 1871 9 | artimiausią asmenį? Argi tikrai guldydavau nuvargusią galvą ant jos 1872 2 | esant, tur būt, nuo ilgo gulėjimo, jis, mamatei ranką bučiuodamas, 1873 9 | nebepanašus į žmuogų. Lioub gulieti par kiauras naktis nemieguodams 1874 10| Verkdama ėmė ji pasakoti apie gulinčio tame kape savo vyro ligą 1875 8 | panelė Agota linki tiems gumulėliams?~ - Tam: tegu visą vakarą 1876 8 | sugniaužęs tris duonos gumulėlius ir padėjęs ant stalo, paklausė 1877 4 | širdies dama, Irusia, - guodžia mane mamatė. - Tu įkvėpsi 1878 3 | gale mamatė dar gavo jį guosti. Norėdama nukreipti jo mintis 1879 8 | daug eilių užsirašei iš guvernantės.~ Tuo tarpu fantus teisė 1880 13| sudėjus rankas, meldė guvi, meili ponia Gužauskienė. - 1881 14| Pietūs buvo labai linksmi ir guvūs, nes, mamatės ir mūsų nuomone, 1882 13| liaudį skaityti, - sakė ponas Gužauskis, - ar tamstos priversite 1883 2 | pretenzijos žiūrėti, kaip mamatė gydo, bet šiandien kaip galėjau 1884 2 | Mažeikiene. Aš mergikės gydyti neapsiimu, aš ne daktaras. 1885 2 | Tat ryto vežk dukrelę pas gydytoją. Veizėk, kad ryto nuvežtumei. 1886 13| pasileidusių suktis liežuvėlių gyliais.~ Dėdienė Aleksandrienė 1887 9 | tokių didvyrių, kaip Pilėnų gynėjai, ir tokių moterų, kaip Gražina, 1888 13| žvilgterėti tiesai į akis, - gynės ponas Jonavičius.~ Bet 1889 8 | gale gelžkelio valdininkas gyrė panelėms gelžkelininkų gyvenimą.~ - 1890 13| šalia ciocios Karusios, gyrėsi savo šeimininkavimu.~ - 1891 11| medžiokliškai apsirėdžiusių, ir gyvai bei balsingai kalbėjo, žiūrėdami 1892 12| žaizda, pro kurią išbėgo gyvastis. Tas lengvas kūnas, dar 1893 3 | daug žmonių nėra matę nė gyvatės išlendant iš sienos, o klebonas 1894 13| Ir kame juos mokyti? Į gyvenamąjį kambarį leisti pavojinga, 1895 3 | saka, - jūs čia sau gera gyvenat, jums jokios bėdos nėr, 1896 9 | tuos žmones, su kuriais gyvenau, visus atsitikimus, kurie 1897 9 | jie man, bet jaučiu, kad, gyvendama taip egoistiškai, iš tikro 1898 7 | negu prikalti save visam gyvenimui prie nemylimo žmogaus.~ 1899 13| maldaknyges ir šventųjų gyvenimus? O jei kas įbruks ką kita? 1900 14| Vilnių... aš pas juos visados gyvensiu... paliksiu jus visus, - 1901 2 | kumečiai ir kiti apylinkės gyventojai, kurie negavo nueiti rytą 1902 3 | kaimus, žinojo visų dvarų gyventojus, kas kokio būdo, kas kam 1903 14| tvarko ciocios ir dėdės gyventus kambarius ir rengia kambarį 1904 13| laipsniu aukščiau. Man, gyvenusiam Anglijoje ir Belgijoje, 1905 9 | nuaudusios, garbingą istoriją gyvenusios, turėjusios tokių didvyrių, 1906 6 | saulėlydžių atspindžių, atrodo gyvi. Štai, kaip linksmai šypso 1907 13| neseniai išėjusios mokslą, gal gyviau užjaučiate tuos, kuriems 1908 14| nelaimė, kad neturiu to visų gyvių instinkto taikintis prie 1909 14| ciocia. - Ką darysi? Labai gyvo būdo berniukas. Bet apskritai 1910 8 | kvietkos ir kanarkos, kaip tik gyvos.~ Kitame salono gale 1911 3 | nutils. Viršum gėlių, lyg gyvosios gėlės, skrajoja įvairiaspalviai 1912 8 | Tam ir progresas. Apie gyvulius vaikščiodamas, dar gali 1913 14| gal taip pat dėl savo būdo gyvumo - kartais pasako tai, ko 1914 9 | aš niekaduos nie juokia gyvuolelia neesu mušįs. Aš tata šloujous 1915 5 | ale vis, ruoduos, arčiau gyvuolelių. Vo aš, kad ir menks žmuogelis 1916 9 | pieštas paukštis prieš tuos gyvuosius, kylančius nuo viešpaties 1917 12| prieš pusvalandį drebėjęs gyvybe, greitas kaip vėjas, vikrus 1918 12| antspaudu, kuriame buvo kažkoks herbas.~ Ciocia Karusia niekinamai 1919 9 | burtais, gyvenu kartu su jos herojais ir užmirštu viską, viską...~ 1920 2 | Mamatė ėmė aiškinti higienos taisykles.~ - Ar matai 1921 6 | panašus. Bet rubuilis, oho, ho! Rubuilis! - kalbėjo pats 1922 3 | aukštą pievos skardį. Toli, horizonte, lyg milžiniškas kupstas 1923 4 | Tai kokie gi politikos horoskopai, klebonėli? - paklausė priėjęs 1924 12| akcentas kartais tiesiog horrible. Kartais jie vartoja net 1925 9 | savo motina.~ Giliai yra įaugus mano esmės šaknis į tą mano 1926 5 | o klausytojai klausos, įbedę akis į jo lūpas, ir šnibžda 1927 9 | savo vaikais, pagautas akis įbedusi į dievo stuomenį. Ir, atsimenu, 1928 9 | judum amžinųjų šviesybį! Įbiega, įbiegusi puoli pri puona, 1929 9 | amžinųjų šviesybį! Įbiega, įbiegusi puoli pri puona, pagruobi 1930 13| Tamsta juk seniai žinomas įbingęs antifeministas.~ Labiausiai 1931 13| šventųjų gyvenimus? O jei kas įbruks ką kita? Ar manot, kad nebus 1932 13| Karusia.~ - Ach, gdybyż to ich uszczęśliwiało! - sušuko 1933 5 | daug duonos riekių, kurias įdavė nešti Anei. Pati paėmė puodelį 1934 6 | šypsančios pilkos akys.~ Įdavus mums po pintinėlę, pana 1935 6 | Kazė yra visokios tobulybės idealas. Rūpindamasis, kad mums 1936 14| jausmą pasireiškiant kiek idealesniu būdu. Bjauru! Juk iš teorijos 1937 11| kad jos esama iš tikro idealios žmonos. Nesiliaudama rūpinos 1938 3 | vienu švelnumu - tai tik idealistų svajonės. Žinoma, pripažįstu, 1939 1 | juokdamos, tarė:~ - Esi ideališkas teisėjas, Liudvikai. Be 1940 11| ideali žmona, o žinai, kad idealų maža pasaulyje, - tarė mamatė.~ 1941 8 | Juo labiau persekiojama idėja, juo brangesnė ir juo giliau 1942 9 | taip pasiaukoti kokiai nors idėjai, tarnauti jai visą gyvenimą - 1943 6 | apvyniojus ją su popieriu, įdėjau į mūsų valizą, mąstydama, 1944 13| nė pabandyti įkūnyti tų idėjų į darbą.~ - O, kad čia 1945 7 | šypsodamas, prašo:~ - Tai įdėk man, Paulinka, aš noriu.~ - 1946 8 | jos nebeprikels. Ir tuojau įdės ją į tamsią duobę ir užbers 1947 7 | Bet kai meldžiamoji įdėsi, bus skaniau.~ - Prašom 1948 4 | Jonavičius su savo violončele, įdėta į didelę juodą makštį.~ - 1949 4 | jo lėtumas ir originalus įdomių anekdotų pasakojimas, bet 1950 9 | materijos apsiaustus, kai įdvasinta materija bus mums nebe sunki 1951 12| būtų daugiau ir skanesnių. Įeidama į krautuvę, sutikau pono 1952 11| jau jis, tur būt, nori įeiti.~ Bažnyčioje lankytis 1953 9 | dijva įsakymą. Vo kad pats iejau, aplink tų nie mislyti nepamislijau.~ 1954 3 | jaučiate, - tarė mamatė.~ Įėję į kelią, pamatėme ateinant 1955 11| valgomajame, gerdami kavą. Vos tik įėjome į kambarį, kažkoks padarėlis, 1956 4 | vežiminėje ir radęs arklį, įėjusį į peludę. Kaip pirma klebonas 1957 9 | muokyti. Vo kap tik Tilžė iemi leisti žemaitiškas kningas, 1958 2 | anus nutručyti, anij iesti išies akis mergikia, je 1959 5 | kelnėmis, duria su ilga ietimi baisų, raudoną slibiną. 1960 9 | Aiškinu tai instinktyviu ieškojimu pusiausvyros. Tokiam išlaidžiam 1961 12| baravyką rubuilį, veltui ieškojome daugiau.~ - Neieškokim, - 1962 12| pintinėlę. Radę vieną baravyką, ieškome šalia daugiau, žinodami, 1963 10| užmigsiu, o jei manęs rytą ieškosi, nebebus manęs. Tariau puvėsiams: 1964 4 | koroniažas, kunigaikščio įgaliotinis.~ - Kaipgi! Jie visur 1965 1 | bičių būta. Dar įkibau į Ignį: "Ak tu, pijmenc šmuote, - 1966 1 | ir sakau sava Igniukou: "Igniuk, - sakau, - tu, vakali, 1967 1 | vežti. Aš ir sakau sava Igniukou: "Igniuk, - sakau, - tu, 1968 1 | bus išspijtusias? Tat tas Igniuks, biaurybi, nepridabuoje!" 1969 7 | kad dieve sergėk. Man jau įgriso.~ - Ten tai jau jokios 1970 8 | tai per savaitę gyvenimas įgristų.~ - Tai būtų gera ištekėti " 1971 3 | užkandęs cukraus kąsneliu, įgydavo jėgų ir energijos ir imdavo 1972 9 | puondzivs sutvieri Aduomą ir Ijvą laimingus ir duorus. Anudum 1973 5 | vėjelis, maloniai vėsindamas įkaitusį veidą. Skaidriai mėlyname 1974 1 | priejuoste ir senovės kikliku - įkapėms. Trobos kerčioje riogsojo 1975 8 | Mamatė rengė Kazelei įkapes.~ - Žinai, Irusia, geriausiai 1976 1 | medaus lašele. Munuoji saka: "Įkelk inkilą į klevą, gal būs 1977 1 | čia stuoruojous, vargstu, įkelu, lauku, kada čia mun puondzijvs 1978 1 | tikra mūsų bičių būta. Dar įkibau į Ignį: "Ak tu, pijmenc 1979 1 | čiestis tuo Rimeike! Kų tik įkieli inkilą, jau bitis ir įsimeti. 1980 1 | altuoriou nulijsu. Utarnike įkieliau, vo vakar, tat jau petnyčiuo, 1981 2 | ištepta, o į Onelės ranką įkišti keli saldainiai.~ - Še, 1982 3 | sudėtos ant kita kitos ir įkištos į paprastą juodą maišą. 1983 2 | bedugnė, ir aš turiu į ją įkristi, nes kito kelio nėra. Taip, 1984 4 | pikta nutiko mamatę? Gal įkrito į tvenkinį paslydus? Greičiau, 1985 13| Tamstos nenorite nė pabandyti įkūnyti tų idėjų į darbą.~ - 1986 4 | grać!~ Ponas Kazlauskis, įkūnytoji flegma, nė kiek nesusijaudinęs, 1987 3 | gėlių, viešpatija. Oras įkvapintas gėlių. Rodos, kad čia kažkokia 1988 4 | mamatė. - Kokia geroji žynė įkvėpė tamstai aplankyti mus šiandieną?~ - 1989 9 | pasaitėlio ir auklėja" ir įkvepia man tos meilės, kurios taip 1990 4 | guodžia mane mamatė. - Tu įkvėpsi jam greičiau surasti šventąjį 1991 12| tuo žvilgsniu. Stengiuos įkvėpti vaikams, kad žmogaus vertė 1992 1 | Tuo savo godumu jau man įkyrėjote, - kalbėjo toliau tėvelis, - 1993 14| kambariukų kampelius, bijant įkyrėti svečiams; nebereikia bijoti 1994 5 | laikas, ir pagalios taip įkyrime, kad ji liepia mums paskaityti, 1995 14| viskas ten labai, labai comme il faut.~ - Ką darysi, kad 1996 8 | Kazelės lėlutę į kapus, įleido į baisiai gilią duobę ir 1997 11| amen... Iruš, širdele, įleisk Žužu, jau jis, tur būt, 1998 11| atsakymus, pagaliau liepė įleisti. Taip pat yra ir dėdei esant 1999 9 | romėno profiliu ir giliai įleistomis akimis, atrodytų žiaurus, 2000 1 | kambarėlyje su vienu giliai įleistu langu, mažomis, saulės nudažytomis 2001 5 | sutemus nepamatyčiau to ilgačiuprio kokiame kambario kampe.~ 2002 11| Ciocia ėmė į mus žiūrėti per ilgakočius binoklius, kurie kabojo 2003 8 | prie skurlių. Jei atiduosi, ilgam paliks tau atminimas, kad 2004 11| nutukusiais peniukšliais, grožis ilganosiais kalakutais, sakos viso ko 2005 10| baltomis, permatomomis, ilgapirštėmis rankomis tyliai paėmus mūsų 2006 7 | Pati ima po viena ranka ilgaplaukį vaistininką, po antra Niką 2007 8 | esant mužikišką, - tarė ilgaplaukis vaistininkas, - ir kalbėjo