| Table of Contents | Words: Alphabetical - Frequency - Inverse - Length - Statistics | Help | IntraText Library |
| Šatrijos Ragana Sename Dvare IntraText - Concordances (Hapax - words occurring once) |
Part
2512 1 | avilys išspietė.~ - Bene juokouji puonelis, - tarė Spudis, 2513 6 | didžiausia pagarba. Jei juoksies, aš būsiu priverstas atimti 2514 6 | supyko už tokius skaudžius juokus? Nė kiek. Bučiuoti išbučiavo 2515 12| ir blizganti žemė gedulių juosta juoduoja ant sidabrinio 2516 9 | Jau ne lietuviškai jūra tau ūžia. ~ O gal ir 2517 3 | nuvešiu toli į užsienį, ir per jūras važiuosime, į Paryžių, į 2518 5 | raudoną lyg kraujas. Yra šv. Jurgis, kurs, ant balto žirgo sėdėdamas, 2519 3 | vandenio lašas, nuo gimtinės jūros atskirtas,~ ar ūžia upeliu, 2520 3 | skrenda jau už devynerių jūrų ir devynių kalnų atnešti 2521 1 | bitis ir įsimeti. Ale tu, Juzeli, - saka, - eik tučtujau 2522 10| šermukšnių kekes, liūdnai kabančias ant nuogų šakų.~ Pas 2523 14| ateities juodai uždangai kabant prieš ją, nelaimingąją. ~ 2524 14| mamate porą gražių žolynėlių, kabiname ant sienos kilimą, tiesiame 2525 12| pakabinsianti.~ - Ragai kabos mano kabinete, - tarė dėdė, - 2526 5 | ir būsu bedrebųs dėl sava kaile. Aš tun gera numanau. Bet 2527 3 | buvęs, bet tuojau išėjęs. Jo kailinėliai kabo priemenėje. O lauke 2528 3 | atsiuntęs paprašyti Nikio kailiniukų, bijodamas išleisti vaiką 2529 8 | dabar vėl reikėtų gyventi kaime, tai per savaitę gyvenimas 2530 7 | kaip reikiant, arba grynų "kaimiečių" o tokia draugija, kokia 2531 3 | užeidamas pakeliui ir į kaimus, žinojo visų dvarų gyventojus, 2532 4 | tebebūdami, juodu su kitais kaimynais dažnai lošdavę kortomis. 2533 14| dvi ruteli, nes neseniai kaimynas pasigėręs išdaužė visus 2534 8 | paklausė savo žvaliąją kaimynę:~ - Ko panelė Agota linki 2535 4 | Kad neturėtumėm tokio kaimyno, kaip vokiečiai, tai galėtumėm 2536 13| tarė dėdė Aleksandras savo kaimynui, - kaip jis šį kartą nenuvažiavo 2537 14| kaip norės dievas. Už tokią kainą aš nepirksiu ateities savo 2538 11| ir graži pramoga, bet ji kainuojanti jai visados daug nervų. 2539 7 | akimirksniu pasitraukė į kairę.~ - Daugiau to nebus, 2540 9 | po vieną ant jo ištiesto kairiojo delno, o jis - su neapsakoma 2541 5 | Vincentas su auksuotu arnotu, kairiojoje rankoje turi kryžių, o su 2542 6 | A, tinginiai! Tik kaitintis prieš saulę temoka, - bara 2543 9 | nunėriau jam ilgą, platų kaklaryšį. Kiek man buvo džiaugsmo, 2544 3 | su dideliu mėlynu pampiu kaktoje. Paklaustas, kas jį nutiko, 2545 3 | Pridiejįs rankelį pri kaktuos, atsiriemįs į tvuorą, ir 2546 11| peniukšliais, grožis ilganosiais kalakutais, sakos viso ko labai pasiilgusi, 2547 11| apveizėti mamatės ūkio - vištų, kalakutų, ančių, kiaulių. Gėris nutukusiais 2548 2 | darbas esąs vinis, kurią kalame į šventą viešpaties Jėzaus 2549 4 | aukštyn ilgas skalas lyg kalavijus, vaikščiojame, iš pradžios 2550 13| saloną ir sužinojęs, apie ką kalbama. - Niekas geriau neįvertins 2551 13| pasiimti.~ - Tamstos vis kalbate apie neesminius dalykus, - 2552 3 | tėvelis.~ - Apie ką taip kalbatės? - paklausė.~ - Kaip 2553 10| suinteresavo jis mane, ir kalbėjau su juo. Pasakojo, kad Maskvoje 2554 13| paties stalo stovėdamas, kalbėjęs į jaunavedžius. Ir kai jis 2555 11| dėdės užgauti ir ilgai dar kalbėjomės, kokia gėda tokiam dideliam 2556 13| kasdieninius nuobodumus. Kalbėkime apie dailę, literatūrą, 2557 11| kantrybės, tarė:~ - Jei kalbėsim apie pavojų, tai jis grūmoja 2558 8 | žemaitiškai tarpusavyje kalbėsis? - pasakė kita ponia. - 2559 1 | bučiuodamas.~ - Jei abudu kalbėsite, tai ponia nieko nesupras, - 2560 13| balsą.~ Po tos įžangos kalbėtojas atsikreipė į retus ir mylimus 2561 7 | aplinkui, vaišindamas ir kalbindamas svečius.~ - Valgykit, 2562 3 | tokiais meiliais žodeliais kalbinusi.~ Bet retai tegali mamatė 2563 10| mane, kuris žodis žmonių kalboje yra baisiausias, atsakyčiau: 2564 3 | laukiame jo parvažiuojant Kalėdoms. Jonelio siela tą linksmąją 2565 1 | antrame tvenkinio krante, kalena gandras; ties mano kojomis 2566 4 | Monsalvatą. Aukštame aukštame kalne stovėjo Monsalvato rūmai. 2567 9 | išmargintoje, neaukštame kalnelyje, stovėjo Kristus. Jo ilgas 2568 2 | padeda bobutei nusileisti nuo kalno. Visą kelią mamatė eina 2569 3 | Ir, nepaisant visos jo kaltės ir patiekto nerimo, mintis, 2570 3 | išlėkė, su akmeniu iškulta. Kaltininko jokio nebuvo matyti. Netrukus 2571 12| kol susirinks medžiotojai. Kalvelė čia staigiai leidžias žemyn, 2572 4 | velosipedą ir davė mūsų kalviui apkaustyti. Bet velosipedas 2573 12| puikią miško aikštę ant kalvos, kur buvo sutarta valgyti 2574 1 | už upių, tarp daubų ir kalvų stovi seno dvaro medinis 2575 9 | išieje. Uo aš įlindau į sava kamarą, nusimazguojau kruviną burną 2576 3 | reikalauja dispozicijų, ar kambarinei reikia kažko pasiklausti, 2577 7 | savim atsinešdavo. Nueis į kambariuką - toks buvo galinis, kur 2578 14| dienas glaustis po savo kambariukų kampelius, bijant įkyrėti 2579 3 | bausmę - visą rytdieną sėdėti kambariuose, kad tik dievas, esą, stipriau 2580 4 | tat buvo, dar tebebuvau kamendorium Josvainiuose. Nuvažiavau 2581 14| daužo langines ir kaukia kamine, padangėse kabo storos debesų 2582 4 | pavidalą. Rodos, kad tamsesni kampai pilni kažkokių būtybių. 2583 11| šoninės kišenėlės kyšojo kampelis tam tikros medžiokliškos 2584 14| glaustis po savo kambariukų kampelius, bijant įkyrėti svečiams; 2585 8 | kad mudu su Nika, sėdėdami kampelyje, plyšome juokais. Muzikos 2586 7 | apžiūrėjome, apėjome visus kampus. Rodos, tiktai valgyk, gerk 2587 8 | pikčiurnėlė.~ Mažoje kanapėlėje sėdėjo dvi paneli ir aš. 2588 8 | vlučkų - visokios kvietkos ir kanarkos, kaip tik gyvos.~ Kitame 2589 14| jaučias skriaudžiami, nekaltai kankinami ir nuolat kyla prieš poną. " 2590 4 | pasišvenčia, o tamsta ją taip kankini. Iš tikro, šventa jos kantrybė.~ 2591 5 | dieviška ranka... ~ Bet kantičkos brangiai kaštuoja, ir aš 2592 11| ciocią, bet paskui, nustojęs kantrybės, tarė:~ - Jei kalbėsim 2593 5 | buva vestuviese Galiliejes Kanuo - ale vis, ruoduos, arčiau 2594 10| motina ir sesuo; kirminams: kapas yra mano namai, ir tamsybėse 2595 10| pasakoti apie gulinčio tame kape savo vyro ligą ir mirtį 2596 4 | nekaštuojanti jam nė po dvi kapeiki metams.~ - Tai kokie 2597 10| Mėgstu vaikščioti po kapines. Niekur kitur tokia gili 2598 10| siūlas. Rodos, tolimame kapinių kampe atsisėdo Melancholija 2599 14| mane pinigus - visą savo kapitalą, kelis rublius, suvyturtus 2600 5 | kaštuoja, ir aš neturiu tiek kapitalo. Tat perkuos "Vaikų knygelę" 2601 8 | neklausyti. Visa tai panelių kaprizai. Prašom gerai pabarti, ir 2602 1 | vertu, čia munuoji su Domici kapsta - tik staigu Domici ir saka: " 2603 8 | nunešė Kazelės lėlutę į kapus, įleido į baisiai gilią 2604 7 | tiktai valgyk, gerk ir karaliauk. O ar tamsta manai, kad 2605 3 | vandenį; gal lanko savo karalystę, lengvomis pėdelėmis po 2606 9 | ir mažiausią kampelį savo karalystėje! ~ Buvo Levanarda su 2607 9 | Ir toumet prasidies ta karalysti, kuriuos nie ausis yra girdiejusi, 2608 8 | šiandien su atkara širdimi, karčiai mąstydama, kad tiktai jose 2609 7 | eisiu? Namie neleidžia, ar į karčiamą? Luomas neleidžia, savo 2610 7 | nepadoru klebonijoje gerti kaip karčiamoje."~ "Persižegnoju, tėve, 2611 3 | blizgius batus su pentinais ir kardelį. Pasipuošė Nika ir rimtai 2612 3 | mane atmintumei, kai žūsiu kare. O jo didžiulėse juodose 2613 10| Tepametie jie tą lenkų kalbos karikatūrą, teimie kalbėti žemaitiškai - 2614 4 | liūdna... o gal net ir ašarų karolėliai rieda per jos mylimus skruostelius, 2615 6 | kažkokias sageles, kaspinus, karolėlius, kartais gražius skiautelius 2616 13| mūsų būrio.~ - Ponia Karolina, vyro kulto skelbėja, gali 2617 13| Rodos, šiandien ponios Karolinos malonė nusigręžė nuo tavęs, 2618 5 | kaklo kybo aukso ir sidabro karoliukai - visa tai taip žiba, tartum 2619 7 | ausyse auskarus, ant kaklo karolius ir sagas. Viena, iš Rygos 2620 9 | če mun dabar bus. Ar če kars muni, ar piaus. Bet deltuo 2621 13| Ir šiaipjau nelabai kas kart prieštaraudavo, nes jis 2622 14| švenčiausiuoji dijva valia. Kap kartas atsiminsu anus visus, ar 2623 3 | gal ji, manau, tą vieną kartelį nori lašelį pieno motinai 2624 6 | nuožmiai suraukęs kaktą, vis kartodamas tuos žodžius, bėgte nubėgo 2625 8 | į visus žaislelius, tik kartoninę karvelę, Nikos atneštą, 2626 3 | lyg koks nykštukų šalies karvedys. Vaikščiojo, vaikščiojo 2627 8 | žaislelius, tik kartoninę karvelę, Nikos atneštą, paglostė 2628 7 | stovi abarėse, ir kokios karvės! Tešmenys kaip viedrai. 2629 2 | akimis, pareis vakari numij karvis ganius ir sakys: "Mamuneli, 2630 8 | jos sveikatą. Aš dabar dar karščiau prašysiu poną dievą.~ - 2631 12| pat miške bigoso, kurs tik karštas tėra tikrai skanus.~ 2632 4 | Nes ir tamsta pilna karšto troškimo, ir tamstai skamba 2633 11| gėlė, iš meilės dievo ir karštų meldimų, pas jį siunčiamų, 2634 13| vaikus, apie visus tuos kasdieninius nuobodumus. Kalbėkime apie 2635 10| darbas ir darbas dėl juodo kasdienio duonos kąsnelio, pradedant 2636 8 | galvelė, plonomis aukso kaselėmis apsupta... Juk niekados, 2637 2 | buvo supinti į dvi plonuti kaseli, tikri pelių uodegėli.~ - 2638 8 | Po saloną sukinėjos kaskart daugiau porų. Ponas Jonavičius, 2639 3 | o ryšelyje smulkūs mėsos kąsneliai. Aišku, sako, kad nupiaustinėta 2640 10| dėl juodo kasdienio duonos kąsnelio, pradedant nuo pat mažens, 2641 3 | vieną - ir užkandęs cukraus kąsneliu, įgydavo jėgų ir energijos 2642 9 | nevalgius pati, negu skaičiavus kąsnius kitų.~ Dieve, kaip man 2643 11| puikiu baltu rūbu, mėlynu kaspinu apsijuosusi ir, matyt, galingiausioji, 2644 6 | Man kažkokias sageles, kaspinus, karolėlius, kartais gražius 2645 4 | A my sobie nie damy w kaszę dmuchać, nie damy, proszę 2646 10| kuklūs parašai ant kapų katakombose. "Stepanai, gyvas esi!" " 2647 1 | nebnories beatidouti." - "Juk kataliks, juk ne žyds", - sakau. 2648 14| iš kažin kur priklydusi katė. Žmonės atneša jam šio to, 2649 13| atsakė mamatė, - nes jau katekizme liepiama nemokančius mokyti.~ - 2650 2 | kad aš juk jau mokinusis katekizmo ir turinti atsiminti, jog 2651 6 | prakalbins ir paglostys katiną, žiūrėk, šuo jau bededąs 2652 6 | favoritas, didelis, pilkas katinas, dažniausiai guli purkuodamas 2653 4 | pasipriešinčiau, kaip kitąsyk Katkevičius. Gana jie mus užkrėtė savo 2654 7 | nebenoriu būti tavo svočia. Gal katra tavo seserų mane užvaduotų. 2655 10| dulkių sauja po kiekvienu kauburėliu - visas pasaulis pats savyje, 2656 1 | ir visi tie aitvarai ir kaukai jai tarnauja. Pabaigus jai, 2657 11| skalikų, linksmai lojančių ir kaukiančių iš to džiaugsmo, kad eina 2658 1 | baidyklių: ugniaakių aitvarų, kaukų pikčiurnų, ir gudrių kipšų, 2659 14| brangūs pabūklėliai, dramblio kaulo. Negirdėtas įžūlumas! Pareikalavau, 2660 8 | jos nemandagiai elgiasi su kavalieriais.~ Panelės ėmė teisintis.~ - 2661 8 | Puodelį, per kurį panos kavalieriams ir kavalieriai panoms stipriai 2662 9 | Penktas metas nuvari muni į Kavkaziją. Kap tik nuvari, kap mata 2663 11| burną ir sukramtyti.~ Po kavos dėdė su tėveliu išėjo pasivaikščioti, 2664 6 | Atamanu. Bevažiuojant dėdei Kazei su gražiausiuoju arkliu 2665 8 | Mata, puoniteli, kun mums Kazeli padarė. Juk tat ana reikieje 2666 5 | džiaugsmas! Išskyrus dėdę Kazį, nėra mums meilesnio svečio 2667 8 | Mamatė, priėjus prie Kazimierienės, meiliai glosto jai galvą, 2668 14| Pronciškus, paskou į metus Kazimiers, pou kits kita visi nu munis 2669 3 | linksmesniu balsu. - Tik užgink Kazimierui pasakoti apie tą sugavimą. 2670 11| kilimais. Mūsų liokajus Kaziukas, einąs drauge šaulio pareigas, 2671 12| panów, ir jos, kažkokios Kazlauskaitės, urėdo dukters, tokios žemos 2672 4 | mamatei, nemaža ir ponui Kazlauskiui.~ - E, fuszer pan jesteś! - 2673 13| kartais įvykti toks juokingas kazusas, kad tuo būdu nusipelnytų 2674 8 | Pamačius mus, šyptelėjo, bet kažkaip keistai, liūdnai.~ - 2675 3 | švelniai ošia mažutis upelis. Kažkame, gilumoje, miegūsta lakštingala 2676 3 | jazminai! Lyg vainikas ant kažkieno kapo. Ak, kaip baisu, kad 2677 12| kad jos sūnaus vaikai auga kažkokiais chlopomanais. Norėčiau, 2678 14| sukrovė aukštą karietą iš kėdžių ir, atsisėdę su ilgais botagais, 2679 11| Virtuvėje širdo Nikodemas, keikdamas, kad "przestoisia śniadania". 2680 13| išmokęs jis gali meluoti ir keikti. Skaitymas - tai ta pati 2681 13| nepastebėti. Juk pačios esame tais keistais faktais, - nusijuokė viena 2682 5 | kai kur baltavo permatomi, keisti debesiai, lyg kažkokio neregėto 2683 4 | liūdna,~ Vis ilgesio keisto pilna. ~ Ir skliauto 2684 3 | tarė mamatė, - kokios tai keistos gėlės tie irisai! Jie, rodos, 2685 9 | prisipainiuoje dar kažin kuoks keists ilgiejimos. Tap lioub būti 2686 10| apie raudonas šermukšnių kekes, liūdnai kabančias ant nuogų 2687 3 | visą miestelį, dar aukščiau kėlė jį mudviejų akyse. ~ 2688 8 | laukeliai - ~ Julijonos tai keleliai… ~ Visiems taip patiko 2689 9 | sunku ir koktu! ~ Jau keleri metai, kaip esu nutarus 2690 11| jaunesnė už dėdę, už kurį yra keleriais metais vyresnė.~ Dėdei 2691 1 | dijvui garbie, kame susirenk keles buobas. Daugiau nieka neišgirsi, 2692 6 | ims dainuoti rečitatyvu keletą kokių nors žodžių. Jie visados 2693 2 | ji einanti žvaigždėtais keliais pas dievą. Ir jei ji buvusi 2694 6 | kurio portretą pasiėmė, keliaudama į Žemaičius, ir vaikščioja 2695 3 | paklausė.~ - Kaip keliausime po Europą, Nikai užaugus 2696 11| medžioti. Visi buvo pasirengę keliauti ir nuobodžiavo, laukdami 2697 10| neįžvelgiamas pasaulis. Šit jau kelinti metai, kaip regiu tuos pranašingus 2698 7 | šausiu.~ Ir tuojau pat keliolika šūvių perplėšė miegūstą 2699 2 | Pirma įėjo moteriškė, vedina keliolikos metų mergaite su žemai užsmaukta 2700 10| juodu rengiąsi pas mus kelioms savaitėms.~ Boleś norįs 2701 11| laikui, kalbame noveną, kad kelionė būtų laiminga. Bešnibždant 2702 9 | paguliejau kuokią nedielį iš kelionies nuvargįs, ir nu tuo laika 2703 5 | krūvomis pražydę abipusiai keliuko, o viršum jų linksmai zirzėjo 2704 1 | nesulauktumia! Neturu nie vijna kelma, nie liekarstuoms medaus 2705 11| miesto žmogui, nepratusiam keltis su saule. Be to, nors esu 2706 4 | tėvelis jo privengia, tai jis kenčia mažiausia. Nieko nebodamas, 2707 1 | nekrikštytų vaikų, ir dvasių, kenčiančių savo bausmę girgždančiuose 2708 9 | kad mano tas skaitymas kenkė ūkiui. Teskaitydavau tuomet, 2709 3 | mislijau, kad muni pasmaugs. Aš kentėjau visą žijmą, o pavasarį aš 2710 14| ir paskui vėl kantriai kentėsiu durstoma. Kad ne tos Karusios 2711 14| švenčiausiuoji muotineli tijk kentieje. Tik diekavuoti ir diekavuoti 2712 13| laimingas, sulaukęs nusisekusio kepinėlio, - pridūrė ponas Jonavičius. - 2713 11| buterbrodus, rinko geriausius kepinėlius - dėdei tereikėjo pačiam 2714 11| Atsidėjęs gėrė jis kavą su kepiniais.~ - Pani bratowej aukso 2715 1 | veizu bejoudoujanti kap kepuri ont aule. Vis lioubam pasergieti: 2716 1 | einu į suodną - nebesų kepuris. Na, tat jau tikra mūsų 2717 10| ir ten tebekvepia rezetų keras; valandomis diemedžiai dvelkia 2718 2 | Juk, rodos, esi iš Kerbedlaukės?~ - Nuje, puoniteli, 2719 2 | Nuje, puoniteli, iš Kerbedlaukis, Mažeikieni.~ - Klausyk, 2720 2 | taisos parėdus, bastos iš kerčios į kerčią, ir kad visus darbus 2721 1 | Mamatė ėjo nuo vieno kerelio prie kito, lytėjo rožes 2722 1 | dirvelė, pilna jaunų rožių kerelių, pačios mamatės neseniai 2723 2 | Ar dabar duosies kerpama? - paklausė mamatė.~ - 2724 8 | ramiai, įlindęs į kokią kertę.~ Bet jaunojo, matyti, 2725 4 | Brėkis pasitraukė į kambario kertes, rados šilta ir jauku. Kokia 2726 1 | aukštų - sulig mamate - kerų, kažin kieno ir kažin kada 2727 13| sumurmėjo: "Tai mes būsime Kęstučiais", - ponas Tarvydas užbaigė 2728 13| liaudies, tad, kaip du kartu du keturi, pradės rašyti prieš ponus 2729 6 | baltų sienų juoduoja dideli keturkampiai, ir rodos, kad visi tie 2730 14| salono viduryje pasikinkė ketvertą arklių, sukrovė aukštą karietą 2731 11| mėgsta ir pasivažinėti. Į ketvertu mūsų gražių, juodų arklių 2732 4 | Praėjus kokiam valandos ketvirčiui, eina į mamatės kambarį 2733 4 | tėvelis. - Teliepie pridirbti ketvirtą tekinį, kad nevirstų, pakinkyti 2734 6 | į kabinetą ir davė mažą, ketvirtainę, seną, žalsvu apdaru knygutę.~ - 2735 12| trimitėlis, ir trečias, ir ketvirtas. Vienas skardenos arčiau, 2736 4 | lošti nemėgsta, tai, nesant ketvirto partnerio, ji sėdas už staliuko. 2737 11| nesirūpinant paukščiais ir kiaulėmis - tai duoda dabar daugiausia 2738 10| darysi? Tik eik, žiūrėk, kad kiaulės būtų gerai pašertos, kad 2739 11| vištų, kalakutų, ančių, kiaulių. Gėris nutukusiais peniukšliais, 2740 1 | mažyčiu, tur būt, balandžio kiaušinėliu. Toliau žalia, didelė skrynia, 2741 1 | viduryje didžiausias žąsies kiaušinis, lyg viso to būrelio motina, 2742 1 | gudriai padirbti iš tuščių kiaušinių, turi margo ir auksinio 2743 4 | tvenkinys - slaptinga, aukso kibirkštimis degančia gelme, tamsios 2744 10| ir juokinga iš visų jėgų kibtis į irias formas ir nykstančius 2745 14| ak, suspaus mane letenos kietos šaltam savo glėbyje! ~ 2746 1 | Kad nežinuotume, kijnuo įsimete, tai tebūnij tava, 2747 4 | paukšteliai nutilo, tik kikiliai gailiai čirškia palangėse. 2748 8 | būdavo. Kiti atsisėdo lošti kikso. Jų pačios, tarp kurių sėdėjo 2749 13| jo bendradarbiai, žinoma, kilę iš liaudies, tad, kaip du 2750 8 | prirašė.~ - Nes pats buvo kilęs iš mužikų, iš mužikų, - 2751 12| iš jo kailio padarysianti kilimėlį, o ragus, gražiai aptaisytus, 2752 6 | jis lygiai sėdas šalia ant kilimėlio ir pradeda dainuoti. Labiausiai 2753 14| nutiesta mirusių lapų auksiniu kilimu, o ant jo šen ir ten raudonuoja 2754 12| Tarnaitės krausto indus, kilimus ir kitus daiktus. Nikodemas 2755 12| vertė pareina ne nuo jo kilmės, bet nuo jo doros.~ - 2756 12| Ką pasakytų mūsų motina - kilminga ponia - pamačius, kad jos 2757 8 | Atsistojęs prie pečiaus ir galvos kilstelėjimu atmetęs nudrykusius ant 2758 13| žvilgterėjo į mamatę ir kinktelėjo savo grakščią galvelę.~ 2759 5 | ir čia prasideda arklio kinkymo scena, kuri mums visados 2760 6 | užlaikyti, liepus jam arklius kinkyti, sako:~ - Šiandien nepatarčiau 2761 1 | kaukų pikčiurnų, ir gudrių kipšų, ir laumių viliūgių, ir 2762 10| esi, mano motina ir sesuo; kirminams: kapas yra mano namai, ir 2763 2 | verkti.~ - Aš nenoru kirpdinti plaukų! - sakė kukčiodama. - 2764 8 | vaikai, kaip vasarą auginote kirvarpas? - tarė mamatė, patylėjus 2765 9 | merdėjančios tautos reginy! Tautos, kitados didžios, tiek gražių dainų 2766 4 | išlaidų: vieną reik mokyti, kitai kraitį ruošti, trečiai vestuves 2767 1 | per tiltelį, atsidūrėme kitoje sodno pusėje. Ten, ant aukšto 2768 3 | jame savi įstatai, visai kitoki, negu aname nuobodžiame 2769 5 | Levanarda seka vis naujas, vis kitokias ir niekados negali atkartoti 2770 14| būtų pasireiškusios, esant kitokioms sąlygoms, ir jei nepasireiškia, 2771 4 | Paskui šokėjai eina dar kitokius šokius, bet mes su mamate 2772 10| ir jei duoda laiko augti kitoms žmogaus dvasios jėgoms, 2773 12| ir nebūtų jos nukreipęs kiton pusėn.~ - Bet juk tamsta, 2774 1 | keista, taip nematyta, taip kitoniška, negu aplink mane. Rodos 2775 3 | gyvena paslaptis.~ Visai kitoniškas yra šitas atskardis, ant 2776 5 | apie tai, ką yra išskaitęs kitose knygose ir pats begyvendamas 2777 10| mylimas būtų miręs.~ Bet kituose tie siūlai jau seniai nutraukti. 2778 7 | pasipuošti savo puikiuoju kiveriu su kuodu. Bet tėvelis sako, 2779 7 | jo bjaurumą, bet apie jo kišenę.~ - Priprasi, nebijok! 2780 7 | Plikiui tai bėda, o kad turi kišenėj, visi vargai lengvai pakeliami. " 2781 11| rago sagutėmis, iš šoninės kišenėlės kyšojo kampelis tam tikros 2782 5 | Paskui Levanarda traukia iš kišenės mums lauktuvių: tris dailiai 2783 11| balsą dainuojant: ~ Tupi kiškis po ežia, po ežia palindęs,~ 2784 12| Nepalaikyk už pikta, Maryniu, kad kišuos ne į savo dalykus, bet kadangi 2785 3 | Ne tik neatjaučia, bet klaidingai aiškina. Nieko nesakai, 2786 6 | egzaminuosiu, turėsi be klaidos man atsakinėti. Kiekvienas 2787 14| tėvelio šviesiais ūsais klaidžiojo linksma šypsena. ~* * * ~ 2788 3 | pro antrą daubą - niūrią, klaikią, tokiomis stačiomis sienomis, 2789 6 | salonas man net ir dieną klaikus. Tad labai džiaugiuos, kai 2790 5 | Perkūnai, žaibai, smertis, klapatai~ Ant tavęs! ~ O angelas 2791 7 | trys žydeliai su skripka, klarnetu ir kontrabasu, o priemenėje 2792 1 | sauso veido, stambiais klasiškais brėžiais, atrodo lyg kokia 2793 14| žmonėmis: kokie jie esą klastingi, nedėkingi, vagys. Žinoma, 2794 2 | meilės, - sušuko, - kam klausai visokių bobų! Juk reikia 2795 4 | paprastoje kanapos kertelėje, klausėme muzikos. Pono Jonavičiaus 2796 14| mes, sutūpę prie jos kojų, klausėmės. ~ Jau paskutiniai garsai 2797 14| savo akimis ir stebėdamasis klausi save: ar tai iš tikrųjų?~ 2798 4 | nebyliai. Paskui kits kitą klausiam: "Ar matei? - Mačiau. - 2799 3 | neužmirša, ko Šmulkai reik.~ Klausiamas, iš kur atsiradęs, ar nevažiavęs 2800 4 | bijau praryti.~ Politikos klausimai buvo išsemti, pradėjo kalbėti 2801 11| nedrįsta kreiptis su kvailais klausimais į vyresniuosius. Ir apskritai 2802 4 | kalbėti. Todėl pono Narmanto klausimui nebuvo jokio atsakymo.~ 2803 11| atsako ciocia. Paskui ėmė klausinėti jo pačios, visų vaikų vardus, 2804 6 | dar niekur, bet atsidėję klausomės. Tuojau prasidės juokingas 2805 5 | jo iškalba, o klausytojai klausos, įbedę akis į jo lūpas, 2806 2 | tų stebuklingų melodijų klausydamos, sutinka savo mylimuosius, 2807 7 | taip ir reik tokiam. Manęs klausydams nesigailės, - sakė, mamatės 2808 13| kurs pirma gėrėdamasis klausydavo mano muzikos, dabar visai 2809 4 | užaugsi didesnė. O dabar klausykit toliau apie Parsifalį.~ 2810 7 | proto neturėdamas, tavęs klausys. Kaip jam pasakysi, taip 2811 3 | Bet ne tik muzikos klausysime, Nika, - kalbėjo mamatė, - 2812 5 | vanduo teka jo iškalba, o klausytojai klausos, įbedę akis į jo 2813 8 | užbaigė deklamatorius.~ Klausytojų tarpe kilo ūžesys. Kiekvienas 2814 13| paraudo, nuleido akis ant klavišų ir stipriais akordais užbaigė 2815 7 | ėmė juoktis kartu su pačiu klebonu, tik nesijuokė ponas viršininkas.~ - 2816 14| apsiautė rudens nuotaika. Klevų alėja nutiesta mirusių lapų 2817 13| gyvenimo proza, į kurią klimpsta visos artistiškai poetiškos 2818 7 | ugnies. Pasigėrus jam visur kliūdavo, ir net barzdą gerokai jam 2819 12| šalį, kiek tikiu, kad Boleś kliudė, ir dar į pat širdį.~ - 2820 3 | eiti savo priedermes, ne kliudyti.~ Berods, sako mamatė, 2821 7 | supykus atbėgs, ir man dar klius."~ "Neišdrįs, - sako. - 2822 11| zuikį priešais, jis gali kliūti kartais į medžiotoją užpakalyje.~ - 2823 14| straigės, kuri, su mažiausia kliūtimi susidūrus, kuo greičiausiai 2824 3 | kito, gėrėdamies tuo, kas klojas jiems po kojų. O jiems po 2825 3 | aukštai pakilę nuo žemės klonių...~ Į saloną įėjo tėvelis.~ - 2826 6 | Žydi gėlės, pieva klosto,~ Stovi ten ulonas poste,~ 2827 11| yra tarpininkė tarp mūsų, klūpojančių žemai, ir dievo, kurs su 2828 14| Paijškuok dabar." Pasiiemiau kningą ir meldous, kap tas kad 2829 5 | ką yra išskaitęs kitose knygose ir pats begyvendamas prityręs 2830 6 | ketvirtainę, seną, žalsvu apdaru knygutę.~ - Štai duodu tau trumpą 2831 9 | kibirkštėlė gal yra tos menkos knygutės? Žiūriu į jas ir mąstau 2832 4 | prieangio važiavo nepažįstamas kočas. Netrukus įėjo į saloną 2833 13| na wirzchołkach. Taigi, kochana pani Maryniu, - man leista 2834 13| wajdelota przemawia do was, kochani i szanowni sąsiedzi. Kitąsyk 2835 11| bijojusi. Kiekvieną kartą, kočui kiek į vieną pusę pakrypus, 2836 12| Dar jai yra laiko pasaulio kodeksą išmokti.~ - Antra, bučiuojamasi 2837 13| mamatė. - Bet kokiame doros kodekse parašyta, kad baimė dėl 2838 14| tau kažkoks baisus doros kodekso peržengimas. Kaip sau nori, 2839 12| stirna ilgomis, laibomis kojelėmis, puikiais, šakotais ragais 2840 7 | O prisegus vis žiurėjo į kokardėlę savo pelėdos akimis, tartum 2841 7 | segioti visiems ponams baltas kokardėles su mirtos šakelėmis. Rūtą 2842 14| priekaištų, kad esą matyti, kokioje draugijoje mėgstame dažnai 2843 1 | kerčioje riogsojo didelis žalių koklių pečius, o prie pečiaus visados 2844 10| tai gerai sako tie be galo koktūs man žodžiai, kad geriau 2845 8 | kaip nuvažiavau mokytis į Kolainius, tai jau vien lenkiškai. 2846 7 | nepasiekiama liokajiška savo kolegos tobulybe.~ Viena jaunosios 2847 4 | užburtu rūmu balto marmuro kolonomis, miegūstas tvenkinys - slaptinga, 2848 3 | spindi saulėje lyg marmuro kolonos kažkokios angos, už kurios 2849 4 | kokią nors naują politikos kombinaciją.~ Kitame ilgo kiemo gale 2850 4 | varė toliau savo politines kombinacijas. Labai storas ir nutukęs, 2851 13| pasturlakiais.~ - Senas komediantas!~ Tuo tarpu ponas Tarvydas 2852 7 | noriu.~ - Ne, jau sakau, komedija be pinigų! Ar tik ne mažas 2853 12| šalį nuo stirnos.~ - Komedijos! Ir jis visai negirdėjo 2854 13| priminti, kaip jis darbavęsis komisijoje, tai visi tebeatmeną.~ 2855 10| mažiausiai pusės to savo komiškumo. Bet ką jie kalti, kad seka 2856 6 | paveikslėlius, dėžutes. Jos sena komodėlė vis eina tuštyn. Bet nepriimti 2857 6 | rankomis ištraukus savo senos komodėlės stalčių, ima iš anksto prirengtus, 2858 6 | ir pana Pranciška ima iš komodos ir dalina mums medauninkų 2859 13| mamatės išbėrė visą maišą komplimentų ir pavadino ją "matka ludu". 2860 13| się.~ Pagaliau, pasakęs komplimentus panelėms ir pavadinęs jas 2861 13| netinkamų salone, - tarė ponia Konarskienė.~ - Ir kame juos mokyti? 2862 13| chłopomanją, - tarė ponas Konarskis, atkišdamas apatinę lūpą, 2863 12| bosas, paskui baritonas - ir koncertas pasibaigė.~ Bet prasidėjo 2864 6 | užkimšus, o mes gėrimės kaip koncerte.~ Pana Zuzana lepina 2865 13| meili, linksma, auksinė. Koncertui pasibaigus, ponas Jonavičius 2866 12| urėdo dukters, tokios žemos kondicijos žmogaus. Dar kas žino, ar 2867 12| to szaraczkowy. Kokia čia konfidencija su tokiais žmonėmis!~ - 2868 13| kitaip verstis. Išeina agnūs konfitūrai. Turiu daug užsakymų. Kelios 2869 6 | tuojau vaišina arbata su konfitūromis. Begeriant mums, pasakoja 2870 13| Dėl to įsteigiau sausų konfitūrų fabriką, tikrąjį fabriką. 2871 4 | energijai pakelti pilstėmės konjako į arbatą?~ - Buvo, buvo, - 2872 13| abstrakcijose, nutūpsiu ant konkrečios dirvos. Tai labiau tamstas 2873 13| uczyć!" Tamstos gėritės Konopnickiene, bet koks grynai platoniškas 2874 14| čia nieko nepadarysiu, tik konstatuoju faktą, kad Aleksandrui toli 2875 13| juoktis.~ - Tad faktas konstatuotas, - tarė ponas Jonavičius. - 2876 10| čia, užkampyje, be jokio kontakto su plačiuoju pasauliu, ką 2877 6 | atvažiavęs pas jus, visados kontroliuosiu, kaip ji atrodo. Mokykis 2878 3 | Taip besikalbėdami, skynėme konvalijas ir nešėme mamatei, kuri, 2879 3 | kad ir mano ausys gėris konvalijomis, - tarė ji. - Rodos, skamba 2880 3 | plunksną ir seną, suglemžtą konvertą ir bando išlieti savo jausmus. ~ 2881 5 | kažkas jam liepęs pastatyti koplyčėlę. Vienas bernas yra apsižadėjęs 2882 6 | dainuoti:~ - Rubuilis zuikis kopūstienei tinka! ~ Snusterėjęs 2883 4 | panašus į lietuvių. O tie koroniažai - kas tai per nesimpatingi 2884 4 | kaip sakydavo tas, žinai, koroniažas, kunigaikščio įgaliotinis.~ - 2885 3 | nuo senatvės pageltusios kortelės.~ 2886 4 | vyrai - toks Mickevičius, Kosciuška, Kraševskis ir kiti - vis 2887 11| elegantišką dėdės Bolesio kostiumą, tarė:~ - Aš tik to vieno 2888 11| liakeruoti batai, žalsvas kostiumas su gražiomis rago sagutėmis, 2889 13| ponus vyrus, lengvabūdiškai kovojančius dabar žaliajame lauke ir 2890 9 | po tų gyvenimo disonansų, kovos ir nesusipratimų negalima 2891 4 | nė kiek nesusijaudinęs, košia savo lenkiškai baltarusišku 2892 10| žūvant drauge su juo. Kas per košmaras toks gyvenimas! Žinoti, 2893 7 | viedrai. Staininiai arkliai, kožnas po du šimtu, kaip iš pieno 2894 6 | kur stovi mahoninė jos kraičio skrynia, ir, atidariusi 2895 13| tas baisus lenkiškų žodžių kraipymas - tikrai, nors bėk į pasaulio 2896 6 | gašiai. Dedas baltą apikaklę, krakmolintą krūtinę, velkas ilgu švarku, 2897 13| į tą pusę ir nekantriai kramto lūpas, - ženklas, kad kas 2898 3 | paskui, nusiėmęs kepurę, ėmė kramtyti cukrų.~ - Tegul poniai 2899 1 | toli, antrame tvenkinio krante, kalena gandras; ties mano 2900 6 | dideles, storas ankštis. Krapų ir žydinčių aguonų kvapas 2901 1 | viedrą vundens, pasiimk krapylą, ir kap tik ims spijsti, 2902 1 | puonelis, - tarė Spudis, krapštydamasis pakaušį.~ - Je, juokausiu 2903 7 | jaunoji nebeturėjo. Klebonas kratės, sakės nemėgstąs sentimentalių 2904 14| spaudžia, ~ o kojos plūsta kraujais. ~ Tuomet, išskėtęs sparnus,~ 2905 9 | didelį suopulį, pamačiau kraujį varvant iš nuosies, ir tučtoujau 2906 11| būsi šalia su savo šaltu krauju ir begaline drąsa.~ Linksmai 2907 4 | atsiliepė tėvelis. - Kam gi kraus, neturėdamas nei žmonos, 2908 12| valgyti pietūs. Tarnaitės krausto indus, kilimus ir kitus 2909 8 | rankšluosčius. Reik dukteriai kraitį krauti.~ - O ar tamstos dukrelė 2910 10| rudenį.~ Reikia man dabar krautis kantrybę, įtempus visas 2911 12| ir skanesnių. Įeidama į krautuvę, sutikau pono Kazlauskio 2912 12| grįždami namo, sustojome prie krautuvės pirkti saldainių, ciocia 2913 12| Pirmų pirmiausia, krautuvėse, gatvėse ir apskritai viešose 2914 10| Kiek sykių skaitau Kraševskio "Litwa" ar "Kunigą", ar " 2915 4 | Mickevičius, Kosciuška, Kraševskis ir kiti - vis lietuviai 2916 9 | pagyti ir pareiti į sava kraštų, ta aš jau dabar gyvenčiau 2917 6 | bočelis susiraukęs eina į kredensinį kambarį, per visą kelią 2918 4 | kyla, čia leidžias - lyg kregždė belakiodama. Paskui šokėjai 2919 4 | čia šilta ir miela kaip kregždelėms lizdelyje, kur neužpučia 2920 2 | ant staklelių, piešė ji su kreida žvaigždes ir ratelius, o 2921 9 | Nebebijuos žmuonys nie perkūnų, kreipdami anus, kur nuories, nie ugnijs - 2922 12| stirnos, o dėdė didžiuodamasis kreipė kiekvieno dėmesį į stirnos 2923 11| Liudeczku drogi, - kreipės į tėvelį, - visa mano viltis 2924 5 | velnias storu ir žiauriu balsu kreipias į angelą: ~ Strielbos, 2925 13| jaunavedžius. Ir kai jis dabar kreipiąsis į tą pačią pusę, kaip ir 2926 13| pasinaudodama šiuo susirinkimu. Kreipiuos specialiai į paneles. Viena, 2927 11| mandagieji vaikai nedrįsta kreiptis su kvailais klausimais į 2928 10| biaurias, žiubriaodes, storais, kreivais pirštais ir šlykščiais, 2929 6 | į visas puses, dygsniai kreivi, akelės nelygios, šen ten 2930 3 | popierio lapelio didelėmis, kreivomis raidėmis rašai tokį dokumentą: ~ 2931 1 | ir bus daug svečių, ir kremas, ir taip gražu visur, ir 2932 6 | mergelė kaip uogelė~ Neša krepšį rožių. ~ Tą dainelę pats 2933 14| Topilę, ir pas bobutę, kol krepšiukas visai ištuštėjo.~ Grįždama 2934 14| Tad pavalgę, prikrautu krepšiuku nešini, visi išėjome pasivaikščioti.~ 2935 5 | sulipome į didelį raudoną krėslą: aš į vidurį, broliukai 2936 6 | dar tvirta ir vikri, žema, kresna, panašiu į susiraukusį raudoną 2937 7 | imtis tokį vyrą. Neaukštas, kresnas, nemitrus, raudono, tartum 2938 3 | raudonieji - juokingos gėlės, kresnos, žemos, riebios, lyg geros, 2939 4 | pavydžiai savo išradimą? Reikia krikščioniškai leisti ir kitiems juo naudotis.~ - 2940 13| sekė.~ - Man tai vien krikščionybe tekvepia, - atsakė mamatė, - 2941 3 | mesija jau būtų atėjęs, tai krikščionys tap neėstų kits kita.~ - 2942 10| Taip gaila man tos savo krikšto dukrelės! Svajojau mokyti 2943 14| apsiverkę...~ Ašaros krint nuo šakų, ~ sunkias į 2944 4 | sidabrinės šviesos bangos, krisdamos baltais taškais ant grindų. 2945 9 | dabar, besistengdama nors krislelį naudos kitiems atnešti.~ 2946 3 | violetiniu varpeliu semias šaltą, kristalinį vandenį; gal lanko savo 2947 12| o pakalnėje kugžda mažas kristalinis upelis, tarsi sekdamas miškui 2948 12| kažkokius tyrus, skaidrius, kristalinius kaip jis pats dalykus. Paupėlyje, 2949 9 | primityvus.~ Ir tas jo kristališkumas. Tikras "dievo žmogus". 2950 9 | ir atjaus viena kitą.~ Kristau, taip meilingai glamonėjąs 2951 9 | patvinusi. Tebejuntu ant savęs Kristaus žvilgesį, tebematau jo dievišką 2952 10| iš visur, turi lyg grūdai kristi į savą žemę. Dėl to stengiuos, 2953 6 | savo akis ir aukoja jas Kristui. Bet netikiu, kad gerojo 2954 9 | melancholingame, susimąsčiusiame Kristuje, rymančiame taip kantriai 2955 6 | tuos savo daržus. Kas juos kritikuoja, tas ją mirtinai užgauna, 2956 6 | Tvirtas, jaunas ir mylimas krito miške po pušimi su peršauta 2957 12| vargšei stirnai, nuo jo kritusiai. Gali mane pasveikinti: 2958 3 | turtingais, kvapiais vengrų kromais, pilnais puikių, įvairių 2959 3 | pamokos jis pirksiąs pusę kromelio.~ - Kam versti? Aš žina, 2960 3 | tektūros lapų. Visas Šmulkos kromelis buvo kelios lėkštos medinės 2961 7 | degte dega žiburėliais. Pas krotas stovi aukšti stiebai, apvynioti 2962 7 | Žmonės taip grūdas ant krotų, kad jos, rodos, tuojau 2963 5 | kurias vyrai ir moters krovė į kupstus. Tylios pievos 2964 3 | Koktu atsiminus, kad tokia kručis sėdi namuose. Bet dabar 2965 3 | visas apaugęs medžiais ir krūmais. Susirinko ten įvairiausi 2966 3 | įvairiaspalviai drugiai. Krūmuose ir medžiuose čirena šimtai 2967 8 | Pečiau, pečiau, kviečiu į krūmus!~ - O ką dievas davė?~ - 2968 1 | mamatei.~ - Irusia!~ Krūptelėjau, išgirdusi mamatės balsą. 2969 5 | Viskas linksminos, džiaugės, krutėjo, gyveno. Plačiose pievose, 2970 5 | stumdamas ritinius į dideles krūvas, kurias vyrai ir moters 2971 14| Mes čia sėdime, susitūpę į krūvelę prie tavęs, kaip tik paukšteliai 2972 9 | sava kamarą, nusimazguojau kruviną burną ir įvirtau į luovą. 2973 14| jau tartum plunksnelė,~ kruvinos kojos nebskauda.~ Lekia 2974 5 | kvepėjo balti dobilai, krūvų krūvomis pražydę abipusiai keliuko, 2975 5 | Saldžiai kvepėjo balti dobilai, krūvų krūvomis pražydę abipusiai 2976 5 | spiečiai. Ore, džiaugsmingai krykšdamos, šmaikščiojo kregždės lyg 2977 6 | Zuzanai pagalvėlį adatoms. Kryželiai eina į visas puses, dygsniai 2978 2 | keli ąžuolai ir riogso trys kryžiai, ir taip gražu žiūrėti nuo 2979 13| ci przecież podać ramię którejś ze starszych pań! - tarė 2980 6 | bočelis tuojau liepia atnešti kūdikį į saloną. Bematant ateina 2981 10| nudirbti, kol iš švelnių kūdikio rankelių pavirto tokiomis 2982 9 | nemieguodams ir bliauti kap tas kūdikis. Smertis če pat, vo če nie 2983 9 | Kad kartais atsimenu savo kūdikystę ir jaunystę, visą tą laiką, 2984 12| Pats ponas kukorius ir trys kukčikai važiavę į mišką.~ Pasiėmę 2985 4 | eglaitės - vienuolėmis, kukliomis viešpaties tarnaitėmis. 2986 12| buvusios medžioklės. Pats ponas kukorius ir trys kukčikai važiavę 2987 11| esant tokį graikštų ir tokį kulinarinio meno žinovą, kad jokia virėja 2988 13| išbandžiau - žinai, kaip mėgstu kulinarų meną - wszystko doskonałe, 2989 5 | Strielbos, armatos, kulkos, granatos,~ Perkūnai, 2990 13| Ponia Karolina, vyro kulto skelbėja, gali mums prikišti, 2991 10| bajorus. Proto ir širdies kultūra nestovi jie nė kiek aukščiau 2992 4 | vokiečiai vis dėlto esą kultūringesni už rusus mongolus. Paskui 2993 10| yra išaugęs iš savo tautos kultūros. Svetimų kultūrų turtai, 2994 10| tautos kultūros. Svetimų kultūrų turtai, renkami jo iš visur, 2995 2 | ima rinktis mūsų šeimyna, kumečiai ir kiti apylinkės gyventojai, 2996 6 | Nuvarys man geriausiąją kumelę.~ Nors malūnas čia pat, 2997 5 | Sierotka atvedusi gražų kumeliuką, kad Jonelis turįs jau ilgus 2998 14| čiesi nemijguodams, ar dijną kumet, tap pradies gnaibyti širdelį, 2999 8 | firankos ant langų, palmos ant kumodos, po lempa tokią gražią padę 3000 8 | reikėjo prašyti pečių į kūmus.~ - Pečiau, pečiau, kviečiu 3001 4 | sujudo kėdėje ir, mušdamas su kumštim per stalą, sušuko:~ - 3002 8 | Mata, puoniteli, kun mums Kazeli padarė. Juk 3003 10| skaitau Kraševskio "Litwa" ar "Kunigą", ar "Valenrodą", ar "Vitolio 3004 13| Telšių apskrityje - jis su kunigaikščiu Oginskiu. Nesą reikalo priminti, 3005 13| Mickevičium buvęs baliuje pas kunigaikštienę Čartoriskienę ir kaip paskui 3006 7 | vaistininkas, kitas - kunigas, sesuo ištekėjusi už stoties 3007 3 | netrukus parėjo Nika drauge su kunigėliu. Riteris nusimanė neišsisuksiąs 3008 9 | būčiau ėjįs į kunigus. Kunigs geriausia gal tų daryti. 3009 5 | tap nupasakoti, nebūdams kunigu!~ Be to, Levanarda gauna 3010 9 | muokytas, būčiau ėjįs į kunigus. Kunigs geriausia gal tų 3011 3 | bučiuoti. Ir būk tu mun tuoks kuntrus, kap tas didesnysis puonatis.~