| Table of Contents | Words: Alphabetical - Frequency - Inverse - Length - Statistics | Help | IntraText Library |
| Šatrijos Ragana Sename Dvare IntraText - Concordances (Hapax - words occurring once) |
Part
3012 6 | deimantinėmis sagomis užsegtas kuntušas! O ten, pas duris, baisioji 3013 6 | puikusis ponas su raudonu kuntušu, deimantais spindįs, ir 3014 2 | paskui ji vėl susivienys su kūnu.~ - Kaip gera, mamate! 3015 9 | Ir dabar jau, ruoduos, kuokios munij dar laimes berek? 3016 9 | ligų tijk neprisileis. Juk kuokių tat dabar daktarų yra! Tuokias 3017 1 | užauginau - vuo kame visi? Vaika kuožnas sava lizdą susikruovi, jau 3018 5 | savo luošais, ligotais ir kuprotais. Juk dar neprisižiūrėjai 3019 3 | horizonte, lyg milžiniškas kupstas riogso Šatrija, arčiau - 3020 5 | Iš tolo jau pamatėme prie kupstelio baltuojant tėvelio švarką 3021 5 | vyrai ir moters krovė į kupstus. Tylios pievos buvo dabar 3022 3 | žalumas su baltuojančiais kur-ne-kur lyg snaigulės žiedelių varpeliais, 3023 7 | Neišdrįs, - sako. - Kurgi aš eisiu? Namie neleidžia, 3024 5 | prašyti jo prie vakarienės, kuriai išvirusi skanios putrelės.~ - 3025 9 | tėvus, visus tuos žmones, su kuriais gyvenau, visus atsitikimus, 3026 11| pledu?~ - Tėve mūsų, kursai esi danguje... Nika, kodėl 3027 11| vaikai nedrįsta kreiptis su kvailais klausimais į vyresniuosius. 3028 6 | Kas čia juokinga? Tik kvailiui viskas juokinga. Išmintingas 3029 3 | negalįs tikėti visomis talmudo kvailystėmis ir laukti dar mesijos.~ - 3030 4 | nusikratyti jaunystės - kvailystės atsiminimais.~ - O ar 3031 5 | sėdėdamas, apsivilkęs žaliu, kvaldaliemeniu kikliku ir geltonomis kelnėmis, 3032 3 | lygintis su turtingais, kvapiais vengrų kromais, pilnais 3033 4 | siunčia žvaigždėms savo kvapius atdūsius ir kaip žvaigždės 3034 5 | paukščio plunksnos. Saldžiai kvepėjo balti dobilai, krūvų krūvomis 3035 7 | taip per klebonijos kiemą, kvepiantį rezetomis ir flioksais, 3036 3 | pas vaikus. Jie seniai jį kviečią, ten geriau jam būsią, negu 3037 7 | anksčiau atvykti, o jaunoji kvietė mane taip nuoširdžiai, kad, 3038 8 | Su lankeliu šį bei tą, kvietkas puikias padirba. Be darbo 3039 8 | padirbo iš vlučkų - visokios kvietkos ir kanarkos, kaip tik gyvos.~ 3040 3 | robak się lęgnie i w bujnym kwiecie"?~ Paskutinysis klausimas 3041 5 | blizgančių sagų, ant kaklo kybo aukso ir sidabro karoliukai - 3042 4 | tabokina sutana, ant krūtinės kybojo parudavusi laikrodžio virvelė, 3043 9 | paukštis prieš tuos gyvuosius, kylančius nuo viešpaties delno.~ 3044 13| svarstyklių lėkšteli: vienai kylant, krinta antroji. Bet manoji 3045 1 | Douk po sūda! Matysma, kynuo čia būs teisybi.~ Ir 3046 11| sagutėmis, iš šoninės kišenėlės kyšojo kampelis tam tikros medžiokliškos 3047 1 | rūbas, apsiaučiąs jos gražų, laibą stuomenį, buvo panašus į 3048 4 | platus trikampis, antras laibas lyg juoda lazda.~ - Lėkim 3049 3 | svajotojai: aukštesni ir laibesni, švelniomis, šviesiai geltonomis 3050 12| didelė stirna ilgomis, laibomis kojelėmis, puikiais, šakotais 3051 3 | hiacintų taškai, dar žemiau - laibų irisų auksas. Daubos dugne 3052 11| jos nervus, primenančios laidotuves. O ji labai nemėgsta viso 3053 11| gyventi. Niekuomet nedalyvauja laidotuvėse ir negali žiūrėti į grabą. 3054 14| drauge! Tai mūsų laimingiausi laikai - ir mano, ir jūsų. Bet 3055 11| Žvirbliukų išmoktą posakį. Aš laikausi šiaip taip ant to paties 3056 11| dalyvautume. Maldos yra laikomos prieš Liurdo šv. panelės 3057 14| jiems po kojų. Aleksandras laikos šiek tiek rezervuotai. Betgi, 3058 1 | priešingai. Tegu Rimeika laikosi tą sugautąjį spiečių - juk 3059 9 | pildyti dijva įsakymus. Laikou einant, žmuonys palijkt 3060 1 | rutelėmis. Kambarėlio sienos laikraščiais išlipytos, asla švariai 3061 4 | lauke, - sako. - O aš dar laikraščių neperskaičiau kaip reikiant.~ 3062 4 | sako Nika.~ Pametę laikraštį, bėgame pro kits kitą. Skubame 3063 13| pradėjo eiti žemaitiškas laikraštis. Visi jo bendradarbiai, 3064 4 | krūtinės kybojo parudavusi laikrodžio virvelė, ant galvos riogsojo 3065 9 | atėję akrūtų statuomasis laiks - puonc ir atidavė muni 3066 1 | dijvui unt garbies, lai unc laikuos tas bitis.~ Atsisveikinę 3067 1 | kokias iškilmingas apeigas laikydama. Kadangi kastinį tevalgau 3068 7 | skambindamas pentinais ir gražiai laikydamas kiverį, kaip tėvelis mokė. 3069 4 | prūsą, šokame blezdingėlę, laikydami su viena ranka skepetėlės 3070 7 | Ko jam betruks? Trumpai laikysiu, taip ir reik tokiam. Manęs 3071 14| visų savo jėgų vien tik tai laimei sugauti žūt būt, nerėkia 3072 14| palytėjo, ~ sušuksiu, laimėj skęsdama: Mamate mano!~ ~ 3073 13| nustebo tėvelis. - Ir aš laimėjau: Boleś laimėjo preferansą, 3074 13| lošimo karalius, nes iš visų laimėjęs.~ - A cóż ty, biedny 3075 13| Ir aš laimėjau: Boleś laimėjo preferansą, o aš vistą.~ - 3076 4 | naktimis.~ - Gal būsi laimingesnė, Irusia, ir turėsi sielą, 3077 14| mums gera drauge! Tai mūsų laimingiausi laikai - ir mano, ir jūsų. 3078 11| šiaip taip ant to paties laipsnio, nes stengiuos tinkinti 3079 4 | baugu. Nulipus nuo prieangio laiptų, matau šviesų stuomenį, 3080 4 | kelti, vestuves kelti.~ - Laisva valia, klebonai, - juokėsi 3081 14| Jonelis tuojau ėmė naudotis ta laisve: salono viduryje pasikinkė 3082 12| kartą atsiuntė Liudvikui laišką su lako antspaudu, kuriame 3083 12| atsiuntė Liudvikui laišką su lako antspaudu, kuriame buvo 3084 9 | gelžkelia - jau ir puo uorą laksta - vo juk tata dar ne gals. 3085 3 | ir jo piršteliai skubiai laksto, o smičius šokinėti šokinėja.~ 3086 3 | tokį dokumentą: ~Amžinasis lakštelis ~ Stoju į gimnaziją ir, 3087 4 | viršum visų tų stebuklų lakštingalos giesmė - didžiausias stebuklas - 3088 6 | šokolado stogu ir cukraus langais. Iš daugybės "aptečkos" 3089 11| Atdarame savo kambario lange stovėjo ciocia Karusia, 3090 4 | didele, mėlyna, baltais langeliais nosine. Paskui, patogiai 3091 4 | septyniaspalvis vaivorykštės lankas...~ Kieme sudūzgė.~ - 3092 3 | Ilgokai nebuvome lankę daubos, todėl dabar, sustoję 3093 8 | įvairių poniškų darbų. Su lankeliu šį bei tą, kvietkas puikias 3094 3 | kristalinį vandenį; gal lanko savo karalystę, lengvomis 3095 12| galvelės.~ Ciocia nemėgsta lankstytis, tad, pamačius per binoklius 3096 3 | stygas su smičiumi - vytele, lanku sulenkta ir surišta su siūlais. 3097 6 | bijodama, kad tas dažnas jos lankymas liūdnai mums nepasibaigtų.~ 3098 6 | dar vieną kartą einame jos lankyti su mamate. Ji jau laukia 3099 11| nori įeiti.~ Bažnyčioje lankytis ciocia nemėgsta. Bažnyčios 3100 4 | neatutuoti, jei ten renonsas! Łapcie panu pleść, nie w wista 3101 6 | bočeliui ranką ir, praskleidus lapelį, pamačiau žodį "Kukuvoitis". 3102 3 | kovą. Ant mažo popierio lapelio didelėmis, kreivomis raidėmis 3103 9 | imu plunksną ir rašau tuos lapelius. Tai pasikalbėjimas su savim. ~ 3104 10| sidabriniu šydu šventąjį lauką, tyliai skambina rudens 3105 12| tylūs ir tušti pilkuoja laukai, nuo medžių tyliai krinta 3106 14| vaikščiojęs šitais laukais, ~ kuris nebūtų čia verkęs, ~ 3107 8 | nebegyvos, ir metėt jas laukan, o gražūs drugiai lėkė kažkur 3108 7 | rūbu sėdėjo prieš veidrodį, laukdama, kol jai prisegs veliumą.~ - 3109 11| keliauti ir nuobodžiavo, laukdami dėdės, kurs lig šiol nesirodė 3110 8 | aukštai: ~ Nearti juodi laukeliai - ~ Julijonos tai keleliai… ~ 3111 1 | atejau paskou.~ - Je! lauki būdams pamatia lekunt, vo 3112 4 | skliauto giesmė buvo jai laukiama, ~ O žemės daina svetima. ~ - 3113 3 | pasiilgę ir džiaugsmingi laukiame jo parvažiuojant Kalėdoms. 3114 11| džiaugdamies, kad nuobodus laukimas pasibaigė, dar stipriau 3115 13| turi čia tarti savo veto. Laukime. Jūs nežinote to, ką aš 3116 9 | Senuovė žmuonys buva kap ir laukinia - kuoks vargings gyvenims 3117 1 | kojas, ji negali dirbti lauko darbų ir verpia net ir vasarą, 3118 14| spalvos mase; murzinuose laukuose, tarp rugienų ražų, šen 3119 1 | kad bobutė pati yra geroji laumė, ir visi tie aitvarai ir 3120 1 | pikčiurnų, ir gudrių kipšų, ir laumių viliūgių, ir mirusių nekrikštytų 3121 14| Dabar teturi griūvantį lauželį miestelio gale, pakapyje, 3122 14| auklėjimą ir mokslą, tad lavinsime Irusią kuo rūpestingiausiai. 3123 9 | suėmė muni, jau nebišeinu iš lazareta, palikau nebepanašus į žmuogų. 3124 14| purpuriniai taškai, lyg kraujo lašai, išvarvėję iš sužeistos 3125 3 | netikras.~ Taip vandenio lašas, nuo gimtinės jūros atskirtas,~ 3126 1 | nie liekarstuoms medaus lašele. Munuoji saka: "Įkelk inkilą 3127 3 | manau, tą vieną kartelį nori lašelį pieno motinai nunešti.~ - 3128 3 | žibėjo ašaros, kaip rasos lašeliai ant tamsaus našlelių aksomo.~ - 3129 3 | būdavo pailsęs ir prašydavo lašelio degtinės. Išgėręs mažą taurelę - 3130 14| jos paakiuose žibant du lašeliu. Apkabinus jos kaklą abiem 3131 14| nubučiavau tuos žibančius lašelius ir tariau:~ - Aš ciocios 3132 3 | jai taip parankiau nešti į ledinę, būtumei patikėjus. Gaila, 3133 3 | wszystko zmiecie, robak się lęgnie i w bujnym kwiecie"?~ 3134 9 | supratimą. Ir viskų muni leida dijvulis. Šijk tijk pasitaisius, 3135 9 | spiečiai. Ir nesiliaudami leidos jie po vieną ant jo ištiesto 3136 7 | monotoniu, niūriu balsu: "Jums leidus!" Kadangi jis kartojo tuos 3137 2 | dirbanti, kiek sveikata leidžianti, ir linksmai sau juokias, 3138 9 | Tik vakarais, atsigulus, leidžiu sau taip pasigėrėti. Ir 3139 6 | svečiai, taip pat juokais leipdami, nuėjo paskui bočelį. Bet 3140 3 | rūpėti tavo tarnų dora. Juk, leisdama vogti, demoralizuoji savo 3141 3 | jūs munis nereikalingi - leiskit muni atgal numij, aš vėl 3142 8 | užgimę,~ Jai ir neturim leist pražūt. ~ Netikėtai išgirstos 3143 13| kochana pani Maryniu, - man leista taip tave vadinti, nes gali 3144 5 | Pabučiouk muni, tai leisu, - juokės Domeikienė.~ - 3145 14| geriausius mokytojus, muzikos lekcijas. Ir šiaipjau elgsimės su 3146 4 | laibas lyg juoda lazda.~ - Lėkim pasitikti, - sako Nika.~ 3147 3 | didesnysis puonatis.~ Tekina lekiu pas Niką.~ - Nika, tu 3148 1 | Je! lauki būdams pamatia lekunt, vo gal ne tava buva. Vo 3149 3 | sumeistruota skripkele - paprasta, lėkšta lentele, išpjauta skripkos 3150 3 | tuoj atnešė jam pati ant lėkštelės tų reikiamųjų daiktų. Šmulka 3151 13| esame lyg dvi svarstyklių lėkšteli: vienai kylant, krinta antroji. 3152 3 | Šmulkos kromelis buvo kelios lėkštos medinės dėžės, sudėtos ant 3153 6 | kartais gražius skiautelius lėlių rūbams, berniukams - paveikslėlius, 3154 8 | patylėjus valandėlę. - Kaip iš lėlučių ritos drugiai? Lėlutės likos 3155 14| Netrukus sunkūs plyš lėlutės-kūno vysčiai, ~ siela - drugys 3156 7 | apvynioti žalumu ir apkabinėti lempelėmis. Žiūrėtojų pilna. Visa tai, 3157 2 | negesindavo pradėjusios gesti lempelės. Ir jį prikalė prie kryžiaus. 3158 14| susidūrus, kuo greičiausiai lenda į savo kaušą, ir jei ką 3159 2 | jis nelaužydavo palaužtos lendrės, negesindavo pradėjusios 3160 9 | manęs nešvelniai nepalytėtų, lendu į išsisukinėjimų ir melų 3161 9 | ilgai dar matysiu. Taip lengva man dabar ir linksma, ir 3162 13| Pabandykim būti valandėlę lengvabūdės, sekdamos savo ponus vyrus, 3163 13| veikalais ir kalbėti apie lengvabūdesnius rašytojus, - tarė ponas 3164 13| pasakymas atrodo perdaug lengvabūdis.~ - Kaip tat! Pabandykim 3165 13| sekdamos savo ponus vyrus, lengvabūdiškai kovojančius dabar žaliajame 3166 13| neįvykus, laimės man tiekia ir lengvabūdiškesni dalykai, ir dėl to paduodu 3167 8 | prakaitą liejo, sukdami savo lengvakojes šokėjas. Jaunasis, žinoma, 3168 10| yra pranašė, blanksta ir lengvėja. ~ Ką reiškia tie žiaurūs 3169 1 | tradicija.~ - Matai, Marinia, lengviau sugalvoti sąmojingą ištarą, 3170 3 | gal lanko savo karalystę, lengvomis pėdelėmis po gėlių kilimą 3171 9 | dešiniosios rankos pirštais lengvučiai, švelniai glostė vabzdžio 3172 1 | Per jos lūpas pralėkė lengvutė šypsena, o man dingtelėjo, 3173 4 | Jagėlionai kas tokie? ar lenkai?~ Tėvelis užsidegė, nes 3174 4 | tiktai jokios unijos su lenkais, saugok dieve! Pirmas tam 3175 7 | jaunosios veidą, kai ji lenkės prie klebono rankos, pralėkė 3176 12| Kokie rezultatai! Vaikų lenkiškas akcentas kartais tiesiog 3177 10| stilių, tas tesiklausai jų lenkiškos kalbos. Kaip jie prijuokino 3178 13| vyriausias, per pirmąjį lenkmetį buvo pabėgęs į Paryžių ir 3179 13| pradės rašyti prieš ponus ir lenkus. Atminkite mano žodį.~ - 3180 3 | skripkele - paprasta, lėkšta lentele, išpjauta skripkos pavidalu, 3181 6 | dūšele? ~ Vienas nori lentų grabui, kitas rugių sėklai, 3182 6 | koncerte.~ Pana Zuzana lepina mus kaip tikroji bobutė. 3183 14| matyti, kad tai motinos lepinamas valiūkėlis. Dar gerai, kad 3184 13| vaikai galėsią ilsėtis, nes "lepszy rydz niż nic". Bet visa 3185 6 | nusileido~ Vaikučius lest šaukia… ~ Pana Verusia 3186 9 | uždėti ant jo savo geležinę leteną. Ir kas gali žinoti, ar 3187 6 | žiūrėk, šuo jau bededąs savo letenas ant jos kelių ar ant pečių 3188 10| tokiomis neestetiškomis letenomis. Ir mąsčiau dar, kaip mažai 3189 4 | nekrustelėjęs fotelyje, taip pat iš lėto, kaip visados, jis tarė:~ - 3190 4 | kleboną, nes juokina mus jo lėtumas ir originalus įdomių anekdotų 3191 9 | labai džiaugiuos, sulaukus Levanardos. Tat nėra paprastas žmogus. 3192 11| žurnale medžiotojas. Gašūs, liakeruoti batai, žalsvas kostiumas 3193 6 | blizgių, tartum tamsiai žaliu liakieriu nuteptų agurkėlių.~ - 3194 3 | ūžims, tas trenksmas, tas liarms - ai vai! Melnyčia vis sukas 3195 13| O, kad čia būtų lenkų liaudis, tai būtų visai, visai kas 3196 14| drėkina kaktą, širdis plakus liaujasi... ~ Geležinį baidyklių 3197 4 | nors kartą, tai tie ponai liausis tamstą erzinę.~ - Gerai, 3198 14| savim, kaip visados:~ - Liczę na dyskrecję pani bratowej…~ - 3199 4 | trošku. Pro langinių mėnulius liejasi sidabrinės šviesos bangos, 3200 8 | blankūs vaistininkai prakaitą liejo, sukdami savo lengvakojes 3201 14| Vien ilgesys mano lieka per amžius, Amžiną 3202 2 | plauti su vundeniu. Saka, liekarstas nemačysią, - tarė moteriškė, 3203 1 | Neturu nie vijna kelma, nie liekarstuoms medaus lašele. Munuoji saka: " 3204 1 | ir veizam, kur čia anuos lieks. Tik matom, pasisuka statia 3205 2 | po kojų, su trumpučiais liemenėliais ir surištais po smakreliu 3206 1 | mamate! - sušukau pribėgus ir liemenį jai apkabinus.~ O ji, 3207 3 | nešėme mamatei, kuri, po liepa atsisėdus, dėjo jas į gražius 3208 3 | medžių ir gėlių karalaitė ir liepėja, viskas tik laukia jos mostelėjimo. 3209 13| mamatė, - nes jau katekizme liepiama nemokančius mokyti.~ - 3210 3 | tas šit paukštelis, jos liepiamas, skrenda jau už devynerių 3211 8 | važiuoji dykai paulioti į Liepoją, nori į Dvinską - tai į 3212 4 | kalbėti, tai išsidrožiau liepos dantį ir įstatau. O valgydamas 3213 14| kad jei mamatė ir tėvelis lieps važiuoti, tai ir reiks. 3214 4 | gražią gražią knygą. Vikrios liepsnelės skabariai šokinėja po sausus 3215 14| žvaigždžių~ ieško kitų, liepsnotesnių,~ ant saulės amžinos 3216 8 | salono grindys ėmė vaitoti. Liesi ir blankūs vaistininkai 3217 7 | medžio greituoju išdrožtu, liesu, nuskustu veidu, su juodais 3218 9 | Nepaisant visų lenkiškų rūbų, lietuvė yra mano siela. Yra joje 3219 4 | Kraševskis ir kiti - vis lietuviai ir baltarusiai. O visi tie 3220 4 | literatūroje? Kiekvienas lietuvis tai "poczciwy dureń. O kaip 3221 10| lenkiškai! Kas nori studijuoti lietuvišką stilių, tas tesiklausai 3222 8 | Netikėtai išgirstos lietuviškos eilės sužadino visų dėmesį. 3223 3 | įvairiausi medžiai, kokių tik yra Lietuvoje, ir susimaišę, šakomis susipynę, 3224 14| Taip. Aleksandro liežuvėlis kartais mažumą per smailus, - 3225 13| savo pasileidusių suktis liežuvėlių gyliais.~ Dėdienė Aleksandrienė 3226 5 | akis išvertęs ir iškišęs liežuvį, raudoną lyg kraujas. Yra 3227 10| temažesnį už save vaiką tampyti, ligi kapo. Darbas - meiliausias 3228 5 | balsu. - Bene skubi pas kokį ligonį, nespėjusį ateiti prieš 3229 9 | Kaip "nesičiupinėsi" su ligonimis, kaip nesirūpinsi, kad visur 3230 2 | daržą - ir aš paskui. Atėjo ligonių, prašančių pagalbos. Lig 3231 5 | kiauras dienas savo luošais, ligotais ir kuprotais. Juk dar neprisižiūrėjai 3232 9 | tijk nemuok. Dijvas munij lijpė, kų turu, su kitas dalytis. 3233 14| tris rublius muokiets, lijpi atidouti Strazdauskiene, 3234 1 | puoną dijvą pykinsiu sava lijžuviu umžiaus pabaiguo.~ - 3235 14| puota, nes nuo svečių buvo likę visokių skanių daiktų. Pavalgę 3236 14| likimas, kaip Bethoveno Likimo simfonijoje?~ Ir, vėl 3237 14| būti nepatenkintas savo likimu. Tačiau nesu girdėjus iš 3238 8 | lėlučių ritos drugiai? Lėlutės likos tuščios, nebegyvos, ir metėt 3239 14| dabar. Tuščias ir liūdnas liks lizdelis. Ir tik mudu su 3240 11| tesėdi du trečdaliu kelio, o likusiam laikui dangenas pas tėvelį - 3241 3 | pasaulėlio, visai atskirto nuo likusiojo pasaulio ir nieko bendro 3242 6 | lovos jai ant peties ir tol limenas, kol ir jam teks mylavimų. 3243 13| jai vešlūs plaukai, kaip linai, akys lyg žibutės, koks 3244 6 | prabobutė su žalsvu rūbu linkčioja savo aukštai, keistai nufrizuotą 3245 13| geriausią vyrą, užbaigė linkėdamas, kad visuomet tarp jųdviejų 3246 8 | Tai kaip tik geras linkėjimas per vestuves.~ - O vienmarškiniai 3247 8 | kaimynę:~ - Ko panelė Agota linki tiems gumulėliams?~ - 3248 3 | Kalėdoms. Jonelio siela tą linksmąją dieną tvinsta tokia laime, 3249 6 | nebėra. Labiausiai mylime linksmąjį, gražųjį, gerąjį dėdę. Vadiname 3250 6 | linksma, o sulaukus mūsų - dar linksmesnė, nes myli mus ne mažiau 3251 3 | Liudvikai, - tarė mamatė linksmesniu balsu. - Tik užgink Kazimierui 3252 6 | visokiais būdais stengias mus linksminti. Alpte alpstame iš to dvasios 3253 10| meiliausias prietelis ir linksmintojas, jei ne per ilgas ir jei 3254 10| laimė už galėjimą tarti tuos linksmus žodžius. Kiek kartų mąstau 3255 4 | Jaučiu laimę neišreiškiamą, linksmybę nepabaigiamą. Žemė ir dangus - 3256 7 | audeklą galima austi, kaip iš linų.~ - Gana, gana! - juokės 3257 4 | turi būti ponai, o mes - jų liokajai, chudopachołki. Kaip jie 3258 7 | besistebėdamas tokia nepasiekiama liokajiška savo kolegos tobulybe.~ 3259 7 | Dzidoriuku - tokį turėjau liokajų - guldom nabagą į lovą. 3260 7 | Nepyk, Paulinka...~ Liokajui padavus jaunajai kažkokį 3261 14| kertelėje, verkiau. Nika liovės piešęs ir sėdėjo susirūpinęs. 3262 13| groti ir netrukus visai lioviaus. Štai turite tamstos vyriausiąją 3263 2 | Jonavičių? - paklausiau liovus verkusi.~ - Žinoma, Irute. 3264 2 | mamate besikalbant. Sunkiai lipdama į kalną savo ligos supančiotomis 3265 2 | nei ponui dievui.~ Po litanijos giedame "Dievas mūsų gelbėtojas", 3266 13| faktas pasilieka faktu: nei literatė, nei muzikė niekados nėra 3267 4 | Kaip jie mus vaizduoja literatūroje? Kiekvienas lietuvis tai " 3268 9 | bibliotekos. Turiu muzikos, turiu literatūros - ko gi daugiau begaliu 3269 10| sykių skaitau Kraševskio "Litwa" ar "Kunigą", ar "Valenrodą", 3270 1 | ištikimas visų mūsų džiaugsmų ir liūdesių savo prieglobstin priėmėjas. 3271 9 | man viso ko, kas nyksta! O liūdnasis merdėjančios tautos reginy! 3272 3 | Ir, nutilus paskutiniems liūdniems akordams, jis tarė:~ - 3273 1 | kuožną grieką gailis. Vo del liūdnuma - nie biškį neliūdna. Verpu 3274 14| gali būti išlaidesnis už Liudviką, o tačiau jis irituojasi 3275 14| nėra tokia švelni, kaip Liudvikienė. Dėl to ir sugrįžau greičiau.~ - 3276 13| dėl to, kad turite daugiau liuoso laiko, antra - neseniai 3277 11| visas aukščiausiai stovi Liurdiškė: ji gražiausioji, jauniausioji, 3278 11| Maldos yra laikomos prieš Liurdo šv. panelės paveikslą, kurį 3279 9 | Levanarda. Kaip trukdo savas lizdas darbuotis "dievui ant garbės"!~ 3280 14| pasakiau aš.~ - Ir visi lizdeliai tokie liūdni ir tušti, - 3281 5 | par dijnų dijnas, tai ir lo.~ - Kad norėtumėm, tai 3282 11| sudveiluotų skalikų, linksmai lojančių ir kaukiančių iš to džiaugsmo, 3283 3 | naktį išgirdęs šunis labai lojant, atsikėlęs ir išėjęs pažiūrėti. 3284 3 | važiava, aš visą žijmą išbuva Londone, o pavasarį aš atgal sugrįža.~ - 3285 10| miega jų ūksmėje, ošia jiems lopšio dainą. Gėlės, paukščiai, 3286 5 | o po pijtų ir netoli nuo lovelės tenueina.~ Taip tyčiojos 3287 4 | nes tėvelis, pats gerai lošdamas, yra labai nekantrus. Daugiausia, 3288 4 | kitais kaimynais dažnai lošdavę kortomis. Bet vieną kartą 3289 13| Belaukdami vakarienės, visi lošėjai susirinko į saloną. Dėdė 3290 4 | eina į savo kambarį.~ Lošimas pertrauktas. Ponas Kazlauskis 3291 13| ne tik medžioklės, bet ir lošimo karalius, nes iš visų laimėjęs.~ - 3292 14| Žinoma, visa tai moka mūsų "ludek pobożny". Bet ar "ponai" - 3293 13| komplimentų ir pavadino ją "matka ludu". Ir niekas negalįs taip 3294 11| Wypadki chodzą po ludziach. Kas gali žinoti? Vis ramiau, 3295 12| sunkus ir nejudrus kaip uolos luitas. Suskaudo man širdį, ir 3296 14| kaip noriu?" O mano senelis Lukošius - ne jis vienas, yra tokių 3297 1 | prašyti praša. Nenuoru aš lundžiuoti puonams į akis, kad nepamislytų, 3298 14| Niekur nieka. Veizu pruo lungą. Mažrimieni sava darže beraviejunti. 3299 14| atidouti Strazdauskiene, kitą lungoutą - sava puode. Buva če daug 3300 7 | Luomas neleidžia, savo luomą gerbiu!"~ Aš jam niekados 3301 7 | neleidžia, ar į karčiamą? Luomas neleidžia, savo luomą gerbiu!"~ 3302 10| nėra pasaulyje juokingesnio luomo už mūsų smulkiuosius bajorus. 3303 14| Ačiū puonou dijvou už visas luoskas!"~ Senelis mėgsta pasikalbėti. 3304 9 | kruviną burną ir įvirtau į luovą. Galva be gala gielė. Guliu 3305 5 | per kiauras dienas savo luošais, ligotais ir kuprotais. 3306 13| Konarskis, atkišdamas apatinę lūpą, kaip grafas Č., kurį jis 3307 5 | mamatė ėmė juoktis ne tik lūpomis, bet ir tomis savo visados 3308 14| brangių pripuolus ilgioms lūpoms, ~ kaip Tomas viešpaties 3309 8 | skaudžiai virptelėjo jos lūpos.~ - Ar tėveliui netinka 3310 11| pacierzy do Matki Boskej Lurdzkiej. ~ Jei ciocia turi kokį 3311 7 | kad jos, rodos, tuojau luš. Panelė Paulina, nusimovus 3312 11| laukus ar į mišką, tai ciocią lydi mamatė ir mes. Mums tai 3313 5 | važiuoja namo, "pri mamunelės". Lydime jį lig miško ir nuoširdžiai 3314 12| Antra, bučiuojamasi tik su lygiais sau asmenimis. Ar pamąstei, 3315 3 | kurs nė iš tolo negalėjo lygintis su turtingais, kvapiais 3316 4 | linksmai šoka, kad lytus lyja ir kad skaičiau gražią gražią 3317 1 | vieno kerelio prie kito, lytėjo rožes savo plonais piršteliais 3318 14| kad Boleś mėgsta gražiąją lytį, bet maniau jo tą jausmą 3319 3 | ar ūžia upeliu, ar lytumi verkia, nerimsta,~ ir, 3320 11| ką prancūzų švelnusis "je m'en fiche".~ Kai kurie 3321 1 | grožybes, kokių niekados nėra mačiusios žmonių akys, apie tokius 3322 11| kaip neseniai mano matytas madų žurnale medžiotojas. Gašūs, 3323 6 | eina į priemenę, kur stovi mahoninė jos kraičio skrynia, ir, 3324 7 | kartojo tuos žodžius ir mainydamas lėkštes, ir pilstydamas 3325 1 | valgis, bet kažkoks šventas maistas, kurio tiekti tik viena 3326 9 | statulėles ir knygas pinigus, maitina jį ir rėdo. Tiesą sakant, 3327 6 | jeronimai, ant sienų kabo maišeliai su sėklomis; kitos tebedžiūsta 3328 1 | gi darysi su tokiu pasakų maišeliu, - nusijuokė mamatė. - Teesie 3329 4 | sėdėdamas už staliuko, nervingai maišo kortas. Praėjus kokiam valandos 3330 9 | Ir auga manyje amžinas maištas. Štai taip pasiaukoti kokiai 3331 4 | violončele, įdėta į didelę juodą makštį.~ - Ar gali būti kas 3332 9 | mums nebe sunki akmeninė makštis, bet lengvas sparnuotas 3333 11| Atnešęs savo šautuvą gražioje makštyje, prašė tėvelio jį sudėti.~ 3334 2 | akompanimento lydimi, baigiame maldas ir visi skirstomės, skubėdami 3335 11| rankele, panašia į bandutę, maldingai žegnojo važiuojančius.~ 3336 11| dėdė pradeda vakarinėmis maldomis, kurias ciocia balsu skaito, 3337 4 | liepia man ir Nikai atnešti malkų iš virtuvės ir kuria ugnį 3338 6 | Nėra pasaulyje vietos, malonesnės už Kalnėnus. Gyvena čia 3339 4 | Ar gali būti kas malonesnis už malonų svečią tokioje 3340 4 | trokštu, kad mamatei būtų maloniausia, geriausia, linksmiausia.~ 3341 11| plunksna.~ - Tamstos maloningai atleisite už mano pavėlavimą, - 3342 13| kad tuo būdu nusipelnytų malonių nebebus kam duoti? - tarė 3343 6 | geriausiąją kumelę.~ Nors malūnas čia pat, už daržinės, apypiktis 3344 1 | tuo nedaug ir tereikalaun. Maluonesnes anam tuos vijnas mišeles, 3345 1 | par daug viskuo turu iš jų maluonis, visa kuo esu partekus.~ - 3346 10| pranašingus sapnus. Iš pradžių, mamai mirus, sapnuodavau ją kas 3347 4 | nėra prisirišęs prie menkos mamonos, - atsiliepė tėvelis. - 3348 2 | karvis ganius ir sakys: "Mamuneli, tap mun akys gel." Biškį 3349 7 | tarė antroji sesuo. - Juk manasis, rods, jau ir gražus, ir 3350 2 | ir tikrai būčiau mandagių mandagiausia, girtis negražu nei žmonėms, 3351 11| griežtai įsakė elgtis kuo mandagiausiai ir kuo tyliausiai, už stalo 3352 11| Pirmų pirmiausia, mandagieji vaikai nedrįsta kreiptis 3353 2 | kad nors ir tikrai būčiau mandagių mandagiausia, girtis negražu 3354 3 | skaudinamus našlaičius ir myli mandagius ir paklusnius vaikus. Ji 3355 4 | ir toks gražus, ir toks mandagus.~ - Bet dabar reikia 3356 7 | Jonavičius ūmai ėmė nei manieromis, nei kalba nesiskirti nuo 3357 12| žemaitiškus žodžius, kartais ir jų manieros nėra tinkamos Daugirdams, 3358 11| kokių iš Žvirbliukų išmoktų manierų, nes ciocia Karusia daug 3359 7 | Priprasi, nebijok! Tikėk manimi Paulinka. Ir prie gražaus 3360 13| kylant, krinta antroji. Bet manoji visuomet stovi aukščiau - 3361 3 | Jei jau tau nerūpi tavo manta, tai turėtų rūpėti tavo 3362 1 | tarė mamatė. - Einame pas manuosius.~ Perėję per tiltelį, 3363 14| veizi į muni?' - saka. "Marceleli, - sakau, - bene miršti?" - " 3364 10| ponų Tarvydų sūnuose ir marčiose. "Azija!Barbarai!" - sakė 3365 1 | aukštai patalais išklota ir margai užtiesta, štai ties langu 3366 3 | patiestas gražių gražiausias margaspalvis kilimas: čia smaragdinis 3367 9 | išreikšti. Aplink jį skrajojo margaspalvių drugių spiečiai. Ir nesiliaudami 3368 5 | auksiniai, baltavo marškiniai, margavo įvairiaspalviai sijonai. 3369 14| pasivaikščioti.~ Alėjose margi, lengvi, šnabždūs lapai 3370 1 | iš tuščių kiaušinių, turi margo ir auksinio popierio sparnelius 3371 1 | Toliau žalia, didelė skrynia, margomis gėlėmis ir žvaigždėmis išrašyta - 3372 6 | reikalo, be reikalo ištekėjai, Marinėle. Aš visados sakydavau: nebent 3373 6 | dainuoti "Birutę".~ - Ant marių krašto, Palangos miestely... - 3374 6 | sušuks nesavu balsu: "Jezus Marja! zabili mi dziecko!" ir, 3375 7 | jungtuvėms, vargoninkas sugriežė maršą, ir einame namo, vėl kitaip 3376 2 | lovelę: basas, su baltais marškinėliais, šviesiais garbanotais plaukeliais 3377 5 | saulėje lyg auksiniai, baltavo marškiniai, margavo įvairiaspalviai 3378 14| sunkia nešvarios spalvos mase; murzinuose laukuose, tarp 3379 9 | saka, užkeikė biaurias maskoliškas žuodžias, negal nie pasakyti. - 3380 9 | baudžiavą. Sutrumpina ir laiką maskuoliauti, ir jau prašvita mun nuodieje 3381 9 | skaityti. Buvau jau išmuokįs ir maskuoliška skaityti. Ir buva ten tuoks 3382 1 | pintinėlę.~ Pašokau per mastą nuo žemės iš to džiaugsmo.~ - 3383 1 | Taip man saldu, linksma mąstant, kaip nudžiugs mamatė, šį 3384 10| vaikščiojanti ir apie visa tai mąstanti, taip pat rytoj nebebūsiu.~ 3385 6 | čia šiandien padainuos? - mąstome. Ir tuojau pat girdime:~ - 3386 12| kambarį ir nuolat minėti, że masz męża zucha.~ Tarnaitės 3387 2 | savo rojaus sodnus, kur ji matanti tokių gražybių, kokių niekas 3388 11| jis nekanda.~ Mes patys matėme, kad nėra čia ko bijoti. 3389 11| manęs. Jau treti metai, kaip matėmės. Pasenau.~ - Ne, ciocia 3390 10| visados baigiu jais. "Vivis, mater!" Ir tu, Kazele, gyva esi!~ 3391 9 | mano pačios pasigėrėjimą ar materialią naudą. "Vienas kito naštas 3392 1 | Vyra nabašninkas sakies matįs, bet munij neteka.~ - 3393 13| komplimentų ir pavadino ją "matka ludu". Ir niekas negalįs 3394 6 | verkia iš džiaugsmo, kad mato mus dar kartą; atsisveikindama - 3395 1 | kur čia anuos lieks. Tik matom, pasisuka statia unt Rimeike, 3396 4 | stalo.~ Tai naujiena. Tai matome dar pirmą kartą. Todėl, 3397 9 | visi asmens labai neaiškūs, matomi lyg per rūką, lyg kokiais 3398 1 | kokia rimta ir žiauri Romos matrona. Bet meili šypsena, rodanti 3399 9 | šypseną ir ilgai ilgai dar matysiu. Taip lengva man dabar ir 3400 11| pasipuošęs, kaip neseniai mano matytas madų žurnale medžiotojas. 3401 11| jiedviem kambarius, visur mazgoja, dulkina, sodne dar kartą 3402 4 | zapomnieliśmy. Tik visi mašinaliai pasitraukėme kiek nuo stalo, 3403 9 | visuoki pabrika, visuokias mašinas, gelžkelia - jau ir puo 3404 8 | padėjėjas, telegrafistai, mašinistai - visų ir nesuskaitysi - 3405 9 | kils ir dar. Paskuo takių mašinų prasimanys, kad žmuonims 3406 14| kad ilgiau būtumėt tokiais mažais paukšteliais ir ilgiau galėčiau 3407 6 | kad, liepus ponui atnešti mažąją panelę, atneštų vaiko vietoj 3408 1 | kuriame kitąsyk buvo bravoras, mažame kambarėlyje su vienu giliai 3409 11| Labai gerai atsimenu.~ O mažasis Jonelis atsiliepė:~ - 3410 2 | Mažeikieni.~ - Klausyk, Mažeikiene. Aš mergikės gydyti neapsiimu, 3411 2 | puoniteli, iš Kerbedlaukis, Mažeikieni.~ - Klausyk, Mažeikiene. 3412 1 | būrelio motina, aplinkui mažesni, o jų tarpe du visai mažyčiu, 3413 3 | riogso Šatrija, arčiau - mažesnieji kalnai, kuriuose kitąsyk 3414 14| kad saki. Viskų paskyri, mažiausį daiktelį. Puikus tuoks skepets 3415 10| žemaitiškai - ir tuojau nustos mažiausiai pusės to savo komiškumo. 3416 2 | Ar matai bent kiek, mažilėle? - paklausė mergaitės, pabaigus 3417 1 | tarė Nika.~ - Te, mažileli! Prasta dijvui garbie, kame 3418 11| reikalaujanti ir kiekvieną mažmožį pastebinti. O dėdė Boleś 3419 9 | man sugebėti iš kiekvieno mažmožio ištraukti pelno, reiktų 3420 8 | kad džiaugdavos kiekvienu mažmožiu, ir jau iš anksto gėrėjomės 3421 11| Nežiūrint savo mažumo, jis mažne tapo didelių pasėkų priežastim: 3422 3 | riteriškai tu rengies į kovą. Ant mažo popierio lapelio didelėmis, 3423 8 | truputį pikčiurnėlė.~ Mažoje kanapėlėje sėdėjo dvi paneli 3424 1 | vienu giliai įleistu langu, mažomis, saulės nudažytomis rutelėmis. 3425 7 | Išimtis tebuvo padaryta mažučiam rūtų vainikėliui, kurį mamatė 3426 11| raudona apykakle, prisiūta mažučių barškaliukų. Nežiūrint savo 3427 11| barškaliukų. Nežiūrint savo mažumo, jis mažne tapo didelių 3428 1 | mažesni, o jų tarpe du visai mažyčiu, tur būt, balandžio kiaušinėliu. 3429 2 | Pirmų pirmiausia, mano mažyte, - tarė mamatė, apžiūrėjus 3430 11| patinka. Tik gaila, kad tą medalį nusipelniau ne aš, bet virėjas, - 3431 11| Pani bratowej aukso medalis už kepinius, - tarė. - Burnoje 3432 3 | kromelis buvo kelios lėkštos medinės dėžės, sudėtos ant kita 3433 5 | pradžiugins - valgyti su mediniais šaukštais, kaip šeimyna, 3434 1 | ir kalvų stovi seno dvaro medinis rūmas. Ne aukštas, bet ilgas 3435 9 | Tad kaip bitė iš žiedų medų, taip aš čiulpiu iš jos 3436 5 | darbininkus, pritepė su medum daug duonos riekių, kurias 3437 12| pirmesnis. Jo šovinį radau medyje, per kelis žingsnius į šalį 3438 3 | ir status, visas apaugęs medžiais ir krūmais. Susirinko ten 3439 4 | nežinai, kad dabar nėra medžiojamasis laikas, - atsakė ponas Narmantas. - 3440 13| gardūs pieteliai, linksma medžioklėlė, įdomus preferansėlis, drzemka 3441 11| kabinete sėdėjo daugelis ponų, medžiokliškai apsirėdžiusių, ir gyvai 3442 11| sidabru ragas. Rankoje laikė medžiokliškas pirštines ir žalsvą skrybėlę 3443 11| kyšojo kampelis tam tikros medžiokliškos nosinės, papuoštos briedžių 3444 11| taip pat norėjo pamatyti medžiotojus išvažiuojant, greit apsirėdžiau 3445 13| tamstas įtikins. Visados mėgau muziką ir pas tėvus daug 3446 11| nors esu didelis medžioklės mėgėjas, bet retai temedžioju, ir 3447 8 | gražiausia ir labiausiai mano mėgstama iš viso mano garderobo. 3448 6 | Bethoveno sonatą, bočelio mėgstamąją pjesę. Rodos man, kad ne 3449 9 | išskaptuotų smūtkelį. Tai mano mėgstamiausias "dailės veikalas". Niekur 3450 11| užpakalyje.~ - Tu visados mėgsti juokauti, - tarė lyg pasipiktinusi 3451 11| kiekviena žmona būtinai turi mėgti virtuvę. Tai viena svarbesniųjų 3452 1 | kambarėlis pilnas kažkokio meilaus, ypatingo kvapo. Tiesiog 3453 5 | Išskyrus dėdę Kazį, nėra mums meilesnio svečio už Levanardą. Jis 3454 3 | rūpestingai apklojusi, tokiais meiliais žodeliais kalbinusi.~ 3455 6 | paskaityti, ir įėjęs kuo meiliausiai klausia:~ - Ką pasakysi, 3456 10| tampyti, ligi kapo. Darbas - meiliausias prietelis ir linksmintojas, 3457 4 | kuri mums tarnavo, kaip meilinaisi jai?~ Ūmai klebonas smarkiai 3458 2 | didelėmis vinimis perdūrė jo meilingas rankeles ir eiklias kojeles, 3459 10| didesnė bus širdgėla, juo meilingiau ji mane glamonėja. Kaip 3460 14| Aleksandrienė - įkūnytas meilumas, įkūnytas atsidavimas savo 3461 14| Aleksandrui toli lig to meilumo ir vaišingumo, kuriuo pasižymi 3462 5 | ir Žvirbliukams apie Mikę melagį ir Pruncę paukštvanagį.~ 3463 10| tolimame kapinių kampe atsisėdo Melancholija ir, pridengusi savo plačiu 3464 9 | Yra joje ir tų ūbų laukų melancholijos, ir tų vasaros saulėlydžių 3465 9 | lietuvių siela, kaip tame melancholingame, susimąsčiusiame Kristuje, 3466 12| Joks garsas netrukdo tų melancholingų svajonių. Blankiose padangėse 3467 13| ponios! - sudėjus rankas, meldė guvi, meili ponia Gužauskienė. - 3468 8 | Ji nemirs! Juk mes tiek meldėmės už jos sveikatą. Aš dabar 3469 11| ir nori, kad ir mes tame meldimesi dalyvautume. Maldos yra 3470 11| iš meilės dievo ir karštų meldimų, pas jį siunčiamų, pražydusi. 3471 14| dabar." Pasiiemiau kningą ir meldous, kap tas kad saki. Tik staigu 3472 7 | nereikia auklės!~ - Bet kai meldžiamoji įdėsi, bus skaniau.~ - 3473 8 | Rytą vakarą karštai karštai meldžiau, kad ji pagytų.~ Bet 3474 8 | jausmingai, ir eilės atrodė melodingos ir gražios... ~ Lietuvninkai 3475 4 | apie Parsifalį.~ Ir savo melodingu balsu mamatė pradėjo:~ - 3476 9 | neteisybi.~ - A, tai tu dar melousi! - saka, ir takšt mun par 3477 1 | spindulių apibertai, šviesus, melsvai pilkas rūbas, apsiaučiąs 3478 8 | pamėlynavusius nagelius ir melsvas lūpeles. Ir tas keistas 3479 7 | o pati apsirėdė su savo melsvu šilkiniu rūbu, kurs jai 3480 9 | lendu į išsisukinėjimų ir melų kaušą.~ 3481 3 | neprašė.~ - Žinoma, kad meluoja. Matyt, mėsą vagia nuo porcijų, 3482 13| to, kad išmokęs jis gali meluoti ir keikti. Skaitymas - tai 3483 5 | sudėjusi, stovi karalaitė su mėlynais rūbais, su aukso vainiku 3484 2 | stingas į mus, plėsdami mėlynas akis, motinoms su mamate 3485 13| vaizduojuos jį panašų į Mėlynbarzdį, papieštą mano pasakų knygoje.~ - 3486 3 | Nika. Ten balti kalnai ir mėlyni ežerai. Kalnai, kurie saulei 3487 5 | strėlos. Dar aukščiau, kažkur mėlynoje erdvėje, kaip dangaus varpeliai 3488 3 | nesiliauja,~ skubėdams atgal mėlynojon, beribėn tėvynėn. ~ Nika, 3489 2 | išbalusiu veideliu ir didelėmis mėlynomis akimis. Visas jos pakaušis 3490 14| verkiantį mišką~ tolimon mėlynon erdvėn.~ Bet, visą žemę 3491 3 | kromeliu, paveizėsu į dangų - mėlyns, gražus; paveizėsu į pijvas - 3492 3 | namie. Liepus pakinkyti mėlynsparnius šilvarnius į nupintą iš 3493 8 | lūpeles. Ir tas keistas mėlynumas, ir tas nežmoniškas blankumas, 3494 1 | gandras; ties mano kojomis mėlynuoja dangaus ašarėlių giria, 3495 13| žinai, kaip mėgstu kulinarų meną - wszystko doskonałe, Aleksander 3496 4 | tamsų dangų, žvaigždėmis ir mėnesiu žėrintį, paskui į žemę, 3497 1 | vaikais, susipešusiais dėl menko žaislelio: atimti visai, 3498 9 | knygeles beskaitydams, aš sava menku pruotu iemiau galvuoti, 3499 9 | Nes, nepaisant technikos menkumo, jo statulėlėse yra kažko, 3500 8 | žinuoms, puoniteli. Ne mūsų menkuoms galvuoms tat išnešti. Dijva 3501 9 | taip meilingai glamonėjąs menkus drugelius ir taip neišreiškiamai, 3502 9 | tokios mažos, plonos ir menkutės. Smaugiamo vaiko šauksmas, 3503 11| graikštų ir tokį kulinarinio meno žinovą, kad jokia virėja 3504 3 | Warum" ir gašus Mocarto menuetas, ir plaukia dabar po kits 3505 4 | ir trošku. Pro langinių mėnulius liejasi sidabrinės šviesos 3506 9 | kas nyksta! O liūdnasis merdėjančios tautos reginy! Tautos, kitados 3507 10| niekados nesutikčiau taip merdėti kas valandą per ilgus metus, 3508 2 | dirba vyras ir pasamdyta merga. Dėl to vaikai apleisti 3509 12| paklausė:~ - Kas buvo tiedvi mergaiti, su kuriomis bučiavais?~ - 3510 2 | gilumoje mažumą pavydžiu mergelėms, nes kartais trokštu turėti 3511 2 | Klausyk, Mažeikiene. Aš mergikės gydyti neapsiimu, aš ne 3512 2 | nutručyti, anij iesti išies akis mergikia, je negydysi. Rek, - saka, -