| Table of Contents | Words: Alphabetical - Frequency - Inverse - Length - Statistics | Help | IntraText Library |
| Šatrijos Ragana Sename Dvare IntraText - Concordances (Hapax - words occurring once) |
Part
3513 8 | gėręs, šok negėręs,~ Šok mergytę nusitvėręs! ~- padainavo 3514 4 | švelniai garbanotus plaukus ir merkė akis, tartum pailsusias 3515 6 | bijojau ir dabar išsigandus merkiu akis.~ Jau mirė paskutiniai 3516 8 | pasakė ponas gelžkelininkas, mesdamas į ją be galo jausmingą žvilgsnį.~ - 3517 3 | aš lauku. Aš mislija, kad mesija jau būtų atėjęs, tai krikščionys 3518 3 | kvailystėmis ir laukti dar mesijos.~ - Nu, aš lauku. Aš 3519 12| triumfingi trimitėlio tonai. Mestą obalsį pakėlė kitas trimitėlis, 3520 11| dėdę, už kurį yra keleriais metais vyresnė.~ Dėdei tas pareiškimas 3521 4 | nekaštuojanti jam nė po dvi kapeiki metams.~ - Tai kokie gi politikos 3522 8 | užbėrė žemėmis. Ir mamatė metė saujelę, ir mums liepė.~ - 3523 14| munis išeje. Par trejus metelius trys vaka kiaukšt, kiaukšt - 3524 3 | ašaromis akyse prisipažino metęs akmeniuką ir netyčia papuolęs 3525 8 | likos tuščios, nebegyvos, ir metėt jas laukan, o gražūs drugiai 3526 13| breliokais" ir retkarčiais mėtydamas žvilgesį į mamatę, o ji 3527 12| ir nuolat minėti, że masz męża zucha.~ Tarnaitės nešė 3528 13| esant vietos, jis taręs Mickevičiui:~ - Adasiu, posuń się.~ 3529 12| driadės pilstys jiems auksinį midų į sidabro taurages. Pagaliau 3530 4 | tamsių kambarių, visiems miegant. Bet noras vis auga - ilgus, 3531 8 | įsikūrusį Maskvoje. Nika jau miegojo kunigėlio kambaryje, o aš, 3532 8 | lenkiškai. Ten jau, liuob, mielas pone, žemaitiškai neišsižiosi. 3533 6 | pradėjau: "Tėvyne Lietuva, mielesnė už sveikatą!"… ir, nė karto 3534 1 | Juo baisiau klausyti, juo mieliau.~ Atsisėdome ant suolelio, 3535 8 | kas tau buvo gražiausia. Mieliausia žmogui, atminus ne tas valandas, 3536 9 | jos mylimųjų kelių, o jos mielos, atgajos rankelės mane glamonėdavo? 3537 13| zachwycony.~ - Pasigailėkit, mielosios ponios! - sudėjus rankas, 3538 6 | neturėčiau tokių brangių, mielų svetelių. Neturėčiau kam 3539 11| Vilniuje, dėdei išėjus į miestą, ciocia įpėdin jam siunčianti 3540 14| teturi griūvantį lauželį miestelio gale, pakapyje, ir daržo 3541 6 | Ant marių krašto, Palangos miestely... - traukiame savo plonais 3542 11| tarė sveikindamasis, - man, miesto žmogui, nepratusiam keltis 3543 1 | tasgaties, išejom visi miešlų vežti. Aš ir sakau sava 3544 1 | vežam mas, tasgaties, tus miešlus, jau pijta nebetuoli, atvežiau 3545 2 | pabaigus plauti.~ - Kap par miglą.~ - Juk, rodos, esi iš 3546 3 | sumals. Aš negalėjau nė naktį mijgoti, nė dijną atsilsėti. Ir 3547 5 | broliukams ir Žvirbliukams apie Mikę melagį ir Pruncę paukštvanagį.~ 3548 2 | sakydavau: "Boże, bądż miłościw nademną grzeczną" Gailestingai 3549 3 | užbaltinti. O gal vagia ir milždama.~ - Gal būti. Neseniai 3550 3 | kalnai, kuriuose kitąsyk milžinai sėdėdami kits kitam degdavo 3551 5 | debesiai, lyg kažkokio neregėto milžino paukščio plunksnos. Saldžiai 3552 3 | būti. Neseniai nuėjo ji milžti karvių, kurios ganėsi žardienoje. 3553 3 | Žiūriu, Uršulė su pilna milžtuve, užuot grįžus tiesiai namo, 3554 1 | mąstau, kad juk negali būti minčių, geresnių už tą, kaip patiekti 3555 4 | ir atsisėdęs tevažiuoja, mindamas kojomis pedalus.~ Atėjo 3556 12| šilta. Liūdnai šypsodama, mini gamta praėjusias jaunystės 3557 9 | tegaliu: nuredukuoti lig minimum savo pačios išlaidas - ką 3558 14| šilkiniai plaukeliai nebe taip minkštai raitysis mano pirštuose.~ - 3559 10| smailios adatėlės, apvyturtos minkštais saldžių žodžių šilkais.~ 3560 11| išsigandome, bet tuojau suskambėjo minkštas ciocios balsas:~ - Žužu! 3561 1 | jaunos mergelės dantis, minkština tą žiaurumą. Turėdama nesveikas 3562 13| kaip jis. Nes Rusijoje mintį panaikinti baudžiavą pirmieji 3563 6 | barė Mykolą kokias dešimtį minučių. Paskui nutilo ir išėjo 3564 12| grįžome į aikštę.~ Dar minutę paskalijo šunes ir nutilo. 3565 5 | pusvakarių valandos? Kas kelias minutes bėgame klausti mamatę, ar 3566 6 | sudžiūvusiose rankose amžinai mirga virbalai ir kabo žekė. Jos 3567 9 | giedodamas, lėkė jis aukštyn, mirguliuodamas prieš saulę ir žėrėdamas 3568 14| ir kiti. Bet dar ne tujau miri. Dar nubučiava bruolius, 3569 8 | viena bobelė.~ - Užtat ir mirims anuos buva dyvinas, puoniteli. 3570 9 | vabzdžio sparnelius. Ir akies mirksniu drugys virto paukšteliu 3571 14| tėvelis. Aš nenoriu, Nika! Aš mirsiu be jūsų! Ir žinai, kaip 3572 8 | Nebepagysu. Aš žinau, kad mirsu.~ - Kodėl taip manai, 3573 7 | ponams baltas kokardėles su mirtos šakelėmis. Rūtą panelė Paulina 3574 8 | gali reikti, kad Kazelė mirtų, mamate? - klausiau ašarotu 3575 2 | Bet aš nenoriu, kad mirtumei, mamate, - tariau kukčiodama. - 3576 2 | savo mylimuosius, anksčiau mirusius, ir laukia tų, kurie dar 3577 8 | šaukti kitų, misliju, jau miršt. Uždegiau žvakį. Bet ne, 3578 14| tonas, lyg sužeistos širdies mirštamas dejavimas.~ - Man labiausiai 3579 3 | gyvybės medžio kokiai nors mirštančiai motinai pagydyti; gal šitam 3580 10| taškeliai rudens kvapo dugne - mirštančių lapų kvapo. Ant kiekvieno 3581 14| Marceleli, - sakau, - bene miršti?" - "Ne, - saka, - kap imsu 3582 14| jaunikis? ~ Nuostabi mįslė yra žmogaus siela. Kas, 3583 3 | Nu, aš lauku. Aš mislija, kad mesija jau būtų atėjęs, 3584 13| Kokį? Kodėl kalbi taip mįslingai? Žinai, kad mėgstu visur 3585 12| Liudvikai, kas čia per mistifikacija? Juk negaliu tikėti, kad 3586 10| diemedžiai dvelkia savo mistišką kvapą. Bet tai vien taškeliai 3587 10| Ir ateina didžioji Sėjėja mistiškomis armingomis akimis, blankiu 3588 3 | priglaudusi prie krūtinės savo mitrias kojeles - bet žynės niekur 3589 11| tėvelį padarysiant tai daug mitriau už jį, nes jis dar nesąs 3590 1 | Maluonesnes anam tuos vijnas mišeles, kur užperku kasmet, rublelį 3591 1 | turu šiltą trobelę. Nebent mišeliems užpirkti už dūšeles. Bet 3592 5 | munij anų priūži, tumsiasis mišks prišnibždieje, auksa žvaigždeles 3593 12| kristalinis upelis, tarsi sekdamas miškui paslaptingą pasaką apie 3594 3 | Šumano "Warum" ir gašus Mocarto menuetas, ir plaukia dabar 3595 4 | zvukov niebies zamienit nie mogli jei skučnyje piesni ziemli, - 3596 8 | vieną kitą ir vėl ėjo kitur, mojuodamas su ranka ir murmėdamas:~ - 3597 9 | šeimininkių šeimininkę, mokančią iš kiekvieno daikto ištraukti 3598 11| kad ir mūsų virėja gerai mokanti savo amatą ir tai būsiančios 3599 13| slapta. Aš pati kiek jau metų mokau po truputį, o lig šiol niekas 3600 14| netieks mums nemalonumų ir mokės įvertinti tai, ką jai padarysime.~ 3601 10| kuo daugiausia girdėtų, mokėtų, dainuotų mūsų žemaitiškų 3602 1 | kita.~ - Bepigu, kad mokiečiau. Dabar tamsta, pupeli, tuoki 3603 4 | kodėl?~ - Todėl, kad mano mokiniai noromis mokos, kad šeimyna 3604 2 | raminti. Sakė, kad aš juk jau mokinusis katekizmo ir turinti atsiminti, 3605 4 | kad mano mokiniai noromis mokos, kad šeimyna dabar linksmai 3606 13| ir rašyti, o aukštesnysis mokslas esąs liaudžiai pavojingas, 3607 13| aplankyti mamatės, savo mokslo draugės. Žinau, kad ji buvo 3608 13| ir ten išėjęs aukštuosius mokslus, susipažinęs su Mickevičium 3609 13| persekioja valdžia privatų mokymą.~ - Kam valdžia turi 3610 13| bandyčiau. Bet kaip čia mokysi lenkiškai, kad jie nieko 3611 14| Neverk, Irusia, nevažiuosi. Mokysies čia pat, kol užaugsi didesnė.~ - 3612 4 | Visi sako jį esant labai mokytą ir artistą. Viena mamatė 3613 14| prancūzę boną, geriausius mokytojus, muzikos lekcijas. Ir šiaipjau 3614 4 | duos. Rusija - tai milžinas molinėmis kojomis. Tik kojas pamušti - 3615 4 | esą kultūringesni už rusus mongolus. Paskui ėmė svarstyti, kas 3616 4 | prijojo riteris Parsifalis Monsalvatą. Aukštame aukštame kalne 3617 4 | Aukštame aukštame kalne stovėjo Monsalvato rūmai. Visi balto marmuro, 3618 3 | liepėja, viskas tik laukia jos mostelėjimo. Gal tas šit paukštelis, 3619 6 | ir gana. O dėdė priėjęs mosuoja su ranka jam prie pat snukio.~ - 3620 5 | bučiuotis, ypač su tokia moterim, kaip Domeikienė, kuri visus 3621 14| Pataikavimas daug už tave vyresnei moteriškei, mylinčiai tavo vyro seseriai, 3622 13| Jonavičius. - Muzika yra moteriškėms - nekalbu apie išimtis - 3623 2 | mus!" - atsakinėja cypūs moteriški balsai, plonučiai vaikų 3624 2 | nueiti rytą į bažnyčią. Moteriškos eina nešinos ir vedinos 3625 8 | sėdėjo mamatė, pasakojo savo moteriškus reikalus.~ - Baisiai 3626 2 | plėsdami mėlynas akis, motinoms su mamate besikalbant. Sunkiai 3627 10| poryt ištikšiu kaip tas muilo burbulas? Jei esu - ir nebūsiu? 3628 5 | Ne taip yr baisi pekliška mūka,~ Kaip yra meili dieviška 3629 9 | juk tų viskų geriau už mumi žina, muokslus išiejusi, 3630 13| vyriausiąją priežastį. Yra ji ne mumyse, bet mūsų "galvose ir viešpačiuose'.~ - 3631 3 | vienu tuo savo generolišku munduru ir kad kunigėlis atsiuntęs 3632 4 | pažiūrėti. Tuojau atėjo Munkus su skripka ir Zykas su kontrabasu 3633 1 | tuoki maža bebūdama, jau muokas, kningas skaita, šmuotą 3634 14| buva, pluonc, tris rublius muokiets, lijpi atidouti Strazdauskiene, 3635 9 | tiera, neišiejus nie juoki muoksla, nie nieka. Bat kiti nė 3636 9 | viskų geriau už mumi žina, muokslus išiejusi, aš tijk težinau, 3637 9 | puo atlaidus. Kad būčiau muokytas, būčiau ėjįs į kunigus. 3638 5 | aukštesnis. Žinuoms, ir muoterystės stuonc yra švents - juk 3639 14| pradedu gijduoti: ~ Stuovi muotina verkdama, ~ Unt tuo kryžiaus 3640 14| dijvas ir anuo švenčiausiuoji muotineli tijk kentieje. Tik diekavuoti 3641 7 | pasigėrėdamas, jaunoji murma tyliai, neaiškiai.~ Pasibaigus 3642 1 | šalį. Gyvena bobutė sename mūro name, kuriame kitąsyk buvo 3643 5 | kad gavome mažą šunelį Murzą, kad Sierotka atvedusi gražų 3644 13| atsiminti, kas yra tie vaikai: murzini, nešukuoti, puslaukiniai...~ - 3645 14| nešvarios spalvos mase; murzinuose laukuose, tarp rugienų ražų, 3646 1 | esamųjų ten daiktų buvo balto muslino kepurė, dailiai pasiūta 3647 13| beveik visos groja, aukodamos muzikai kartais nemaža laiko, tiek 3648 4 | Tavo rudi ūsa. ~ Paskui muzikantai ima griežti greičiau, o 3649 8 | kartą išsidangino ponas muzikantas. Galėjo tai padaryti anksčiau.~ 3650 3 | orkestrų, kur daug daug muzikantų griežia kokiu šimtu įvairių 3651 13| faktu: nei literatė, nei muzikė niekados nėra gera pati, 3652 13| ponia Tarvydienė. - Per daug muzikuoti - nesveika, bet truputį, 3653 4 | grindų. Laikrodis valgomajame muša dvylika. Žvilgterėjau į 3654 4 | smarkiai sujudo kėdėje ir, mušdamas su kumštim per stalą, sušuko:~ - 3655 7 | nepasigersiu! - šaukia popelis, mušdamasis į krūtinę. - Aš tik išmesiu 3656 2 | kol dar buvau mažesnė, mušdamos į krūtinę poterių pabaigoje, 3657 8 | priešingai, juo smarkiau mušė, juo buvo linksmiau.~ 3658 9 | juokia gyvuolelia neesu mušįs. Aš tata šloujous stainė, 3659 9 | nebeišmanau. Unc būtų poulįs munis mušti, aš jutau, kad nebūč nusileidįs. 3660 6 | jaunikį. Išsivedė ponaičiai jį muštis "za ojczyznę" - ir jis nebesugrįžo. 3661 5 | numana, kad negal unt puona mužika svadinti.~ Tėvelis mėgsta 3662 8 | Bet kas gali dainuoti mužikiškas dainas.~ - Ne viskas 3663 7 | pačią jungtuvių dieną, nes mužikiškų pintuvių vakaro ceremonijų 3664 7 | piršos, o kas iš to? Už mužiko eiti nenoriu; už bajoro, 3665 7 | ketino būti ne rytą, kaip pas mužikus, bet vakare.~ Atvažiavę 3666 4 | vokietis ar prancūzas.~ - "A my sobie nie damy w kaszę dmuchać, 3667 6 | greit vaikščiojęs, barė Mykolą kokias dešimtį minučių. 3668 6 | limenas, kol ir jam teks mylavimų. O kai ji kartais prakalbins 3669 14| jie žino, kad jis tai daro mylėdamas, jų naudai, ir nusižeminę 3670 8 | Kazelė, nebe ta, kurią taip mylėjau, su kuria juokdavaus ir 3671 3 | Aš pasakysiu. Vaik? laba mylėje, ger? davė valgyti, nupirka 3672 1 | tarė:~ - Puoniteli, jo mylestieni, juk tur būti unt svieta 3673 4 | naudos.~ - Bet mes jį taip mylim, - atsiliepiau aš.~ - 3674 2 | Kazimiero gaspadoriaus vaikais, mylimais mūsų žaidimo draugais, tėvelio 3675 6 | ji iš savo rėmų, išsiveda mylimąjį brolį, šarvais apkaustytą, 3676 6 | pana Verusia - visi tokie mylimi. Tik gaila, kad bobutės 3677 14| pasakojant, kaip mirė jo mylimoji duktė Marcelė.~ "Kap 3678 6 | ką, ir kad ji neturi nei mylimosios mamatės, nei dukrelės, taip 3679 2 | klausydamos, sutinka savo mylimuosius, anksčiau mirusius, ir laukia 3680 14| tave vyresnei moteriškei, mylinčiai tavo vyro seseriai, senoviškų 3681 14| su dievu - tai santykis mylinčio vaiko su geriausiu tėvu. 3682 2 | kits kitą?~ - Kaipgi mylinčioji siela nepažins mylimos sielos? 3683 6 | mamatės, nei dukrelės, taip mylinčios ją, kaip aš savo mamatę, - 3684 5 | gražios ir geros ir jis visas mylįs, todėl ir negalįs vienos 3685 13| Nie przyszło mi na myśl. Zresztą, esu labai patenkintas 3686 11| Maryniu! O tem się nie myśli. Taip yra ir taip turi būti. 3687 7 | turėjau liokajų - guldom nabagą į lovą. Jau tik ryto metą, 3688 6 | jau :šalia jos. Gal dėl to nabagė visuomet tokia liūdna ir 3689 14| Marcelė.~ "Kap pasijuta nabageli, kad jau nebegera, ir pradieje 3690 14| kap tas kad saki. Ana, nabagi, gul tap nuslabniejusi. 3691 7 | apipešdavo, apipešdavo. Tai jis, nabags, bijojo namie gerti. Kaip 3692 8 | kartą savo gyvenime matau nabašninką, bet man nebaisu. Kazelė 3693 1 | Ne, pupeli. Vyra nabašninkas sakies matįs, bet munij 3694 1 | lioubam išeiti vedu su vyra nabašninku rugių piauti - tai tik lioub 3695 7 | paskutinės!~ - Pone načelnikai, - sako priėjęs su buteliu 3696 2 | sakydavau: "Boże, bądż miłościw nademną grzeczną" Gailestingai šypsau 3697 14| piktjuokis... ~ Ak įsmigs tie nagai man į širdį - paukštelį 3698 10| ir šlykščiais, sužeistais nagais, niekados nemačiusias šepečiuko, - 3699 8 | dabar jos pamėlynavusius nagelius ir melsvas lūpeles. Ir tas 3700 14| neseserą, viską išmėtė, o vieną nagų šlifuojamąjį pabūklėlį sulaužė. 3701 8 | siaubas pagrobė mane į savo nagus, kad, visa drebėdama, su 3702 9 | nežydėtų dažnai šypsena - naivi, vaikiška, iš karto atskleidžianti 3703 14| Cały dom nastrojony na najwyższy ton, Karusia narstos džiaugsme 3704 4 | akompanuodamas, padainavo: ~ Nakčia skrido angelas padebesy… ~ 3705 9 | savim. ~ Gražios dabar naktys, mėnesiena. Be galo mėgstu 3706 13| jį į savo butą ir ten jis nakvojęs vienoje lovoje su juo. Ir 3707 12| būti. To ci się przecież należy. Sveikinu ir didžiuojuos 3708 10| kirminams: kapas yra mano namai, ir tamsybėse pasiklojau 3709 4 | atidengdamas savo sielą. Senas namas pavirto užburtu rūmu balto 3710 8 | dar nepabaigė statyti savo namelio sodne! Nebepabaigs jau niekados, 3711 8 | niekados nebežaisim su ja savo nameliuose. Ak, kodėl dievuliui reikia 3712 7 | brėžiais. Su savo paprastais naminiais drabužiais atrodydavo ji 3713 13| tokį mažą ratelį, kurio nariai apsiimtų mokyti tuos vaikus?~ 3714 12| rasdami vis daugiau šeimynos narių.~ - Štai radau mamą! - 3715 4 | apie jį kalbėti. Todėl pono Narmanto klausimui nebuvo jokio atsakymo.~ 3716 4 | buvo neilgas, nes, ponui Narmantui išvažiavus, tuojau atėjo 3717 14| na najwyższy ton, Karusia narstos džiaugsme kaip inkstas taukuose, 3718 8 | gimtiniame žanre. Bet jau gana narstytis. Tai jau perdaug "nuobodžios 3719 5 | žvaigždeli, če puonelis - narsusis erelis. Unc tau negailias 3720 14| lyg paukščiai, išleisti iš narvelio: galime vėl bėgioti tutinėdami 3721 14| labiausiai gaila, że już nas ostatnie ptaszki pożegnaly, - 3722 14| nukabinėtas vainikais. Cały dom nastrojony na najwyższy ton, Karusia 3723 13| kai kurios gal jau net natas yra užmiršusios, išskyrus 3724 4 | ant pulpito, buvo padėtos natos, bet jis visai į jas nežiūrėjo. 3725 13| jaunoms panelėms būtų labai naudinga mužikų vaikų draugija. Pačios 3726 10| tuomet tegali būti tikrai naudingas savo tėvynei, jei yra išaugęs 3727 13| priklausiau, - kurios nutarė būti naudingos visuomenei ir šviesti liaudį.~ 3728 10| Karusia rašo, kad, naudodamies tokiu gražiu rudeniu, juodu 3729 2 | 2] ~* * * ~ Naudodamos šviesiomis vasaros dienomis, 3730 11| reikiant apsipažinęs su ta naująja sistema. Kam be reikalo 3731 5 | pasakas. Ir Levanarda seka vis naujas, vis kitokias ir niekados 3732 11| Šautuvas yra naujintelaitis, naujausios sistemos, patroninis, toks 3733 4 | padėjo jį ant stalo.~ Tai naujiena. Tai matome dar pirmą kartą. 3734 5 | jam pasakojame įvairias naujienas: kad gavome mažą šunelį 3735 11| perdaug arti.~ Šautuvas yra naujintelaitis, naujausios sistemos, patroninis, 3736 13| Priežastis labai aiški: naujos pareigos, laiko stoka, - 3737 1 | nukirstas, išleido tris naujus stuobrelius ir sudarė tarsi 3738 3 | vargšus, pamotės skaudinamus našlaičius ir myli mandagius ir paklusnius 3739 3 | pinigų krūvą vargšei, basai našlaitei. Ir ji pati turi čia būti 3740 3 | rasos lašeliai ant tamsaus našlelių aksomo.~ - Nika, tu nežūsi! 3741 12| savo pečių nešąs visą ūkio naštą, neturi laiko jais užsiimti. 3742 9 | materialią naudą. "Vienas kito naštas neškite." ~ Ponas Jonavičius 3743 7 | pasigėrėdamas, jaunoji murma tyliai, neaiškiai.~ Pasibaigus jungtuvėms, 3744 9 | kuriuose visi asmens labai neaiškūs, matomi lyg per rūką, lyg 3745 6 | duok, kad pana Verusia neapaktų!" Ateina man į atmintį ir 3746 6 | pat niekados neišleidžia neapdovanojus. Drebančiomis, išblyškusiomis 3747 11| tokios aukso širdies, neapleisi jo.~ Tėvelis iš pradžios 3748 14| Gaila, labai gaila, kad neapmąstei, jog taip gali atsitikti. 3749 9 | kairiojo delno, o jis - su neapsakoma šypsena ant savo dieviškų 3750 14| taukuose, Bolesio ūpas taip pat neapsakomas. Aleksandrienė - įkūnytas 3751 7 | patvinęs begaliniu džiaugsmu ir neapsakomu pasitenkinimu savim.~ - 3752 2 | Mažeikiene. Aš mergikės gydyti neapsiimu, aš ne daktaras. Su akimis 3753 9 | mirs pirm jo? Vesti jis neapsives, nes jo filosofija jam neleidžia. 3754 11| savo vaikų neturėdamas, neapsivežąs su jais, todėl mes turį 3755 8 | jis aukštyn, sunkus kaip neaptašytas rąstas, ir sukos tiktai 3756 8 | balseliu, tik per aukštai: ~ Nearti juodi laukeliai - ~ Julijonos 3757 13| Tas "paskui" niekados neateidavo. Taip nieko neraginama, 3758 1 | Kodėl pati niekados neateini pas mus, bobute?~ - Eik, 3759 6 | juokingiausia tai, kad, audrai neatėjus, bočelis neturi jokios pretenzijos 3760 10| žinau, kad "ką tu sėji, neatgis, jei pirmiau neapmirs. Mirtis 3761 12| šokterėjo ir gal būtų neiškentęs neatidengęs paslapties, kad tėvelis 3762 8 | bus maloniau paskui. Jei neatiduosi jupelės, apsivilksi ja kelis 3763 9 | puoniteli, musiek anuos neatmeni. Sunki buvo laika. Kur puonc 3764 13| Drovėdamos nuleidau akis ir neatsakiau nieko.~ - Kodėl gi taip 3765 6 | kaip juokiamės, kad bočelis neatskyrė sėtinio nuo mamatės!~ - 3766 4 | šaukia tėvelis. - Kaip galima neatutuoti, jei ten renonsas! Łapcie 3767 7 | nuoširdžiai, kad, visai neatvažiavęs, būčiau buvęs nemandagus. 3768 6 | niekados neatvyksta pas mus, neatvežęs saldainių. Mūsų išmane, 3769 6 | saldžiuoju dėdele", nes niekados neatvyksta pas mus, neatvežęs saldainių. 3770 8 | ar tamstos dukrelė pati neaudžia? - paklausė mamatė.~ - 3771 9 | pievoje, gėlių išmargintoje, neaukštame kalnelyje, stovėjo Kristus. 3772 7 | Paulina gali imtis tokį vyrą. Neaukštas, kresnas, nemitrus, raudono, 3773 9 | ten, kur rožės nevysta ir nebaigia žydėti, kur vanagas nedrasko 3774 8 | matau nabašninką, bet man nebaisu. Kazelė atrodo man tokia 3775 8 | Ak ne! Juk ji niekados nebeapsivers, juk čia tiktai tuščia lėlutė. 3776 14| ir rados taip drovu, kad nebeatmenu, ką bedariau, rodos, tariau " 3777 3 | darbą.~ Mamatė, nieko jau nebeatsakius, nuėjo paskui tėvelį, o 3778 8 | Irusia, lėlutė...~ Ir jau nebebaisu man buvo, kad ją taip prislėgė. 3779 9 | bedirbti nie juoki sunki darba. Nebebijuos žmuonys nie perkūnų, kreipdami 3780 10| mąstanti, taip pat rytoj nebebūsiu.~ Ir štai aš, pelenas 3781 11| mane dundesys. Mamatės jau nebebuvo lovoje. Tuojau prikėliau 3782 3 | padariau.~ - Niekados nebedaryk taip, Irusia, niekados, - 3783 6 | žydras, kad atsiminimas nebedrasko žaizdos, tik kvepia kažkokios 3784 1 | E, senatvie žmuogus jau nebedraugus. Pasenįs, ar nuori, ar nenuori, 3785 8 | akis savo gracija: ir panos nebeėjo, ir iš kitos pusės atsistojo 3786 14| žiūri į gyvenimą, tai jis nebėga galvotrūkiais paskui tą 3787 8 | jupelę, mamate... Man jau nebegaila.~ Stipriai stipriai pabučiavo 3788 14| taip gausiai ištryško, kad, nebegalėdama nė padėkoti dėdei, kuo greičiausiai 3789 3 | aš jau tuomet nė paeiti nebegalėsiu pasenęs, - prasijuokė tėvelis.~ - 3790 4 | peržegnojus, nuėjo.~ Nubudau ir nebegaliu užmigti. Kambaryje šilta 3791 10| mintis yra leitmotyvas, tas nebegaudo laimės valandų. Kas iš jų, 3792 14| pasijuta nabageli, kad jau nebegera, ir pradieje sakyti dispazicijas, 3793 14| išlekia ten, iš kur niekas nebegrįžta. Į tėvų dausas. Taip yra, 3794 14| mamate.~ - Taip, bet jau nebegyvensime taip, kaip dabar. Tuščias 3795 8 | Lėlutės likos tuščios, nebegyvos, ir metėt jas laukan, o 3796 9 | ligų. Bet sunkia dirbti nebeįgaliejau. Kų aš če dabar bedarysu, 3797 4 | dienos kortų nė į rankas nebeima.~ - Niekus kalbi, o net 3798 10| taip, kas nužengs į kapą, nebeišeis nei besugrįš į savo namus... 3799 8 | Juk niekados, niekados jau nebeišgirsiu ir nebematysiu. Kaip tai 3800 9 | būt buvį daugiau, aš jau nebeišmanau. Unc būtų poulįs munis mušti, 3801 2 | plaukus. Juk vis tiek jų nebeiššukuosi, o nukirpus greičiau pagysi...~ 3802 14| paskutiniąsias dienas ji su manim nebekalbėjo. Tik kelis kartus žiauriai 3803 1 | dabar jau beveik visai nieko nebelikę. Ir šypsodama atvožia skrynią, 3804 8 | niekados jau nebeišgirsiu ir nebematysiu. Kaip tai yra? Juk Kazelė 3805 12| Mamatė ramino, bet ciocia jau nebenorėjo nė grybauti, ir grįžome 3806 5 | pražilęs, paskui niekas jo nebenorėsiąs. Perša jam vieną ir kitą 3807 7 | tarė mamatė, - jau visai nebenoriu būti tavo svočia. Gal katra 3808 8 | statyti savo namelio sodne! Nebepabaigs jau niekados, niekados... 3809 8 | netrukus ir visai pagysi.~ - Nebepagysu. Aš žinau, kad mirsu.~ - 3810 6 | skausmo, kad gal daugiau nebepamatys. Ji negali mums pirkinėti 3811 9 | nebišeinu iš lazareta, palikau nebepanašus į žmuogų. Lioub gulieti 3812 4 | nebeprašvis saulelė, niekados nebeprasiskleis tas pilkas, nuobodus uždangalas. 3813 4 | liūdna. Rodos, niekados nebeprašvis saulelė, niekados nebeprasiskleis 3814 8 | Kazelė mirė, ir niekas jos nebeprikels. Ir tuojau įdės ją į tamsią 3815 3 | tuojau atgija. Melnyčia galvo nebėr, nieks nespaud. Eidams su 3816 14| Ir kuomet nors parlėkę neberasite nė mudviejų... O gal rudens 3817 13| Pasiekus tikslą, ji, būdama nebereikalinga, nyksta.~ Ponios sujudo.~ - 3818 1 | susikruovi, jau aš anims neberūpu, tieveliai, vyrs senia akeles 3819 3 | pasakomis tikėti, nes aš jau nebesanti tokia maža. Ten, dideliame 3820 1 | neškis. Ir kad man daugiau nebesibartumėt. Tai toks mano teismas. 3821 11| śniadania". Pagalios tėvelis nebesitverdamas paprašė svečius į valgomąjį, 3822 1 | numij pijtų, einu į suodną - nebesų kepuris. Na, tat jau tikra 3823 9 | kurie jau niekados niekados nebesugrįš - visuomet turiu įspūdžio, 3824 6 | muštis "za ojczyznę" - ir jis nebesugrįžo. Tvirtas, jaunas ir mylimas 3825 13| baisiai graži, - tariau, nebesuvaldydama savo dvasios pagavimo. Ji 3826 9 | sveikintis gal jau mudviem nebeteks. Juk kiekvieną valandą visokie 3827 6 | ilgokai; pasibaigus joms, nebetoli ir pietūs. Tuomet bočelis 3828 1 | tus miešlus, jau pijta nebetuoli, atvežiau vežimą, vertu, 3829 7 | jaunuosius, nes tėvų jaunoji nebeturėjo. Klebonas kratės, sakės 3830 9 | niekur vijtuos nebrundu, nebetverous, ruoduos, ėmįs pasikarsu 3831 4 | tėvelis tą vakarą per daug nebešaukia. ~* * * ~ Jau antra diena, 3832 8 | niekados... Jau niekados nebežaisim su ja savo nameliuose. Ak, 3833 13| Bronislava. Aš pati jau nebežinojau, kuo labiau gėrėtis: ar 3834 8 | padėti, užtraukė grynu ir nebiauriu balseliu, tik per aukštai: ~ 3835 9 | Nie vijna, nie kita jau nebier šio pasaule - dijve, douk 3836 11| favoritu, nes ji nieko taip nebijo, kaip pasenti, ir visados 3837 3 | nerimo, mintis, kad jis, nebijodamas nei šalčio, nei žydų, pats 3838 11| bjauru! Tylėk tuojau! Eikš. Nebijokit, vaikeliai, jis nekanda.~ 3839 1 | paraudęs Rimeika.~ - Nebijuok, žinau aš kelį ir į sūdą. 3840 9 | paskou kad suėmė muni, jau nebišeinu iš lazareta, palikau nebepanašus 3841 9 | girdieti, kad jau ir vaiske tap nebmuš - viskas eit geryn. Ir mun 3842 1 | tučtujau pri anuo, paskou nebnories beatidouti." - "Juk kataliks, 3843 2 | dousi kuokią ruodą. Pati jau nebnumanau, kų bedaryti su tuoms anuos 3844 4 | kenčia mažiausia. Nieko nebodamas, jis tik juokias iš visų 3845 3 | tavo švelnumo neatjaučia ir nebrangina. Ne tik neatjaučia, bet 3846 2 | Stebėtina man pasirodė, kad taip nebranginau mamatės, tiek laiko kasdien 3847 9 | prasimanys, kad žmuonims nebreks bedirbti nie juoki sunki 3848 9 | ilgu, kad niekur vijtuos nebrundu, nebetverous, ruoduos, ėmįs 3849 14| plunksnelė,~ kruvinos kojos nebskauda.~ Lekia aukščiau vis, 3850 8 | mamatė.~ - Geresni. Nieks nebskaust.~ - Matai. Gal jau netrukus 3851 8 | O sierčikų ar turi? Gal nebsuspiesi suijškuoti." - "Yra, - sakau, - 3852 9 | munis mušti, aš jutau, kad nebūč nusileidįs. Gal unc muni 3853 4 | verkdama.~ - Galėsi rasti ir nebūdama riteriu. Ir šventoji Elžbieta 3854 5 | unc gal tap nupasakoti, nebūdams kunigu!~ Be to, Levanarda 3855 10| Esate brangiai atpirkti nebūkite žmonių vergai."~ "Grožis 3856 1 | kitam.~ - Verčiau lai nebūn nie vijnam, kap kad unc 3857 4 | įspėjo, kad nieko iš to nebūsią, tuojau pasidirbdino iš 3858 10| muilo burbulas? Jei esu - ir nebūsiu? Kaip gyventi su tokiu tikėjimu? 3859 10| galas - puvėsiai, niekas, nebūvis? Kas iš to rojaus, jei pati 3860 3 | Nebėra milžinų...~ Ilgokai nebuvome lankę daubos, todėl dabar, 3861 4 | valandėlę tylėjome kaip nebyliai. Paskui kits kitą klausiam: " 3862 11| kad svečiai būtų priimti nec plus ultra. Ir, kaip visados, 3863 11| amžinai gyventi. Niekuomet nedalyvauja laidotuvėse ir negali žiūrėti 3864 8 | nesikeliąs ant juokų ir lai nedarąs jai gėdos, o nemokėdamas 3865 4 | brangusis! Bet daugiau taip nedaryk. Vaikai turi naktį miegoti, 3866 3 | gavusi nuo ponios.~ - Nedaviau jai jokio pieno nei mėsos. 3867 13| kokios vaikiškos lūpelės! Nedažnai ją tematau, nes gyvena tolokai 3868 9 | ugnijs - gal prasimanys nedegamas truobas, - nie ligų tijk 3869 8 | nei ką. Nieko neskauda, nedejuoja, šnekas, kaipgi mirs? Bet 3870 3 | pakeitimas įvyko.~ - Nedėk į juos jausmų, kurių jie 3871 14| kokie jie esą klastingi, nedėkingi, vagys. Žinoma, visa tai 3872 9 | šiap tap; pakries kuokį nedėlį, ir apent sveiks. Bet paskou 3873 12| gelsvos krūtinės juodavo nedidelė žaizda, pro kurią išbėgo 3874 9 | numij, paguliejau kuokią nedielį iš kelionies nuvargįs, ir 3875 13| ciocia.~ Buvo tai kažkokia nediena ciociai Karusiai: tolydžio 3876 5 | dirbančius žmones, pačiai nieko nedirbant, man kažko drovu. Tu - kas 3877 5 | jums darbo? Jūs anos darbo nedirbat. Džiaukitės būdamos pačios 3878 8 | čia taip šnekatės nieko nedirbdami! - sušuko pribėgęs jaunojo 3879 5 | valgyti, kad aš sunki darba nedirbu, - sako.~ Geriausias 3880 6 | nedorėlis, Danilovičiukai nedorėliukai!~ Gerai numanau, kodėl 3881 14| turėtų teisės prikaišioti nedorybę jokio išlavinimo negavusiam 3882 1 | inkils, muna ir bitis." Ir nedoud. "Tai, - sakau, - eikiau 3883 1 | Nenoriejau atidouti bičių ir nedousu. Vo del tų barnių, kuo dabar 3884 9 | nebaigia žydėti, kur vanagas nedrasko vieversėlio lizdo, kur perkūnas 3885 8 | Va tai tau! Aš niekam nedraudžiu sėstis.~ Bet tasai, laimingas, 3886 11| pirmiausia, mandagieji vaikai nedrįsta kreiptis su kvailais klausimais 3887 8 | Pawlinka" griežtai užsakė, kad nedrįstų jos vesti, nes ji nenorinti 3888 4 | didžiausias stebuklas - nedrumsdama tylos, galinga banga kyla 3889 7 | gerbiu!"~ Aš jam niekados neduodavau degtinės, jis su savim atsinešdavo. 3890 10| kviečių grūdas neapmirs, neduos vaisiaus..."~ Ir ateina 3891 10| manęs taip negraudina, taip nedžiugina ir tokios laimės neįkvepia 3892 9 | Trumpai, be tuščių žodžių, neegzageruodamas.~ "Buvau toumet - kokių 3893 4 | namie. Dėl lytaus mamatė neėmė mūsų nė į bažnyčią. Apie 3894 13| Tamstos vis kalbate apie neesminius dalykus, - tarė ponas Jonavičius. - 3895 10| rankelių pavirto tokiomis neestetiškomis letenomis. Ir mąsčiau dar, 3896 3 | atėjęs, tai krikščionys tap neėstų kits kita.~ - Visgi ne 3897 9 | niekaduos nie juokia gyvuolelia neesu mušįs. Aš tata šloujous 3898 5 | narsusis erelis. Unc tau negailias nieka, duod žaliųjų dobilelių 3899 9 | muni, ar piaus. Bet deltuo negailiejaus tap padarįs. Misliju: kas 3900 9 | rūpintis ir žiūrėti, ar negaišta kur mano turtas, ar visi 3901 8 | priėjęs pasiklausti:~ - Ar negalėčiau prisėsti šalia?~ - Va 3902 3 | būta begalinio: Žvirbliukai negalėję nė žodžio pratarti iš to 3903 13| dar kartą lojaliems, ar negalės kartais įvykti toks juokingas 3904 5 | nesakytų esant per vėlu ir negalėsiant prisirengt lig rytojaus.~ - 3905 7 | nemovima kepurėmis ir jis negalėsiąs pasipuošti savo puikiuoju 3906 14| tokio išlavinimo mes jai negalėsim duoti. Juk ir aš ją labai 3907 13| turiu visokio darbo, kad negalėsiu dažnai tamstai akompanuoti. 3908 13| kad, turėdamos gerų norų, negalėtumėt rasti atliekamą valandą, - 3909 7 | tarė jaunoji.~ - O tu negalvok apie jo bjaurumą, bet apie 3910 4 | pasilikti. Mamatė džiaugės negausianti sėdėti prie visto. Tačiau 3911 2 | apylinkės gyventojai, kurie negavo nueiti rytą į bažnyčią. 3912 14| nedorybę jokio išlavinimo negavusiam savo artimui?~ Viena 3913 13| pavojinga, nes gali ko nors negeistino palikti.~ - Ir ką nors 3914 8 | Kazelė jau mirus.~ Niekas negelbėjo: nei vežimas gydytojo, nei 3915 12| baisus šūvis! Jaučiu kažka negera. Dieve, saugok mano brangųjį 3916 8 | vestuves? ~ Šok gėręs, šok negėręs,~ Šok mergytę nusitvėręs! ~- 3917 7 | bet apsukrus ūkininkas. Negeria, kortomis nelošia ir turtingas.~ - 3918 8 | pilkas, lyg nešvarus. Tai negeros sielos tokios, - tariau.~ - 3919 2 | nelaužydavo palaužtos lendrės, negesindavo pradėjusios gesti lempelės. 3920 14| Nieko nemačiau, nieko negirdėjau! - pertraukiau, tokia man 3921 14| prikišti. Per visą laiką negirdėjusi iš jų nė vieno žemaitiško 3922 14| pabūklėliai, dramblio kaulo. Negirdėtas įžūlumas! Pareikalavau, 3923 3 | birbimą. Bet dabar jo visai negirdėti. Griežia Nika, stengdamasis 3924 1 | puikių daiktų, neregėtų ir negirdėtų, kaip pasakoje. Paklausiau 3925 5 | niūniuodama, tarsi nieko negirdinti. Bet prisiartino Domeikis 3926 4 | ir dreba nuo šalčio, jos neglamonėjama. Net paukšteliai nutilo, 3927 10| galiomis.~ Niekas manęs taip negraudina, taip nedžiugina ir tokios 3928 3 | biauru.~ - Kai norėsiu negražiai pasielgti, žinau, ką darysiu, - 3929 7 | vestuves!~ - Ne, ponitėle, negriausiu. Priprasiu. Nes juk ponia 3930 8 | taip padaryti.~ Namo dar negrįžome, bet ėjome pasivaikščioti. 3931 1 | pavalgiau pijtus, nie puokaičia negulįs, biegu pri Rimeike. "Susiedeli, - 3932 2 | išies akis mergikia, je negydysi. Rek, - saka, - išvirinti 3933 6 | grindų ir nė nekrustelia. Negyvas, ir gana. O dėdė priėjęs 3934 3 | Mamate, kaip gaila, kad mes negyvenome seniau, kol buvo milžinų 3935 7 | gudrus buvo vaikis, niekados neįduodavo tėvo Akindino. Liuob matuška 3936 12| ieškojome daugiau.~ - Neieškokim, - tarė rimtai Jonelis, - 3937 14| geriausia? Pas bobutę. Ten neieškos. O jei ateitų, tai užlįsi 3938 6 | užauklėtas, kad niekados neįkelia kojos į ežę.~ Antras 3939 10| nedžiugina ir tokios laimės neįkvepia į širdį, kaip tie kuklūs 3940 4 | Tačiau tas džiaugsmas buvo neilgas, nes, ponui Narmantui išvažiavus, 3941 3 | buvo palikti vaikus? Ar neilgu jų dabar? Juk čia neturi 3942 13| mamate.~ - Kad mamatė neima ten, kur nėra vaikų. Nes 3943 8 | bus.~ Bijodama, kad jis neimtų vykdyti tų savo žodžių, 3944 6 | durys pravertos, tad mes neiname dar niekur, bet atsidėję 3945 14| tvarka, nė vienas trupinėlis neinąs niekais. Koks vaikų auklėjimas! 3946 11| gromuliuodamas bifšteksą.~ - Kodėl neinteresuoja? - paklausė dėdė Aleksandras. - 3947 13| Kai tamsta apsivesi, taip neironizuosi. Vyrai apsivedę tepamato, 3948 14| susukę ten, kame jau nieks neirsta. ~ Girdi jau, motina, 3949 6 | ne per arti, kad arklys neįspirtų, - žiūri per stiklelį, skaito 3950 3 | kad beveik niekados ten neįspįsdavo saulė. Senos, sukrypusios 3951 10| savo valios pravesti aš neįstengiu. Tur būt, dėl to taip ir 3952 14| galvotrūkiais paskui tą laimę, neįtempia visų savo jėgų vien tik 3953 11| žinovą, kad jokia virėja jam neįtiksianti. Be to, norįs, kad svečiai 3954 9 | kad nė vienas trupinėlis neitų niekais. O aš tai nemoku, 3955 3 | Ne, tuo būdu nieko neįveiksi. Čia yra pedagogija. O pedagogija 3956 13| kalbama. - Niekas geriau neįvertins tamstos sumanymo gražumo 3957 13| Jonavičius. - Bet lig tam dar neįvykus, laimės man tiekia ir lengvabūdiškesni 3958 2 | nepraleidžia, jos smarkiai neišbaręs. O mamatė taip pat mėgsta 3959 10| žodžiai, neišgertos taurės, neišdainuotos dainos... Puvėsiai, dulkės, 3960 7 | ir man dar klius."~ "Neišdrįs, - sako. - Kurgi aš eisiu? 3961 11| kartą ciocia rūpinas, kad neišeitų pats vienas. Tad visados 3962 10| sumanymai, neištarti žodžiai, neišgertos taurės, neišdainuotos dainos... 3963 1 | keles buobas. Daugiau nieka neišgirsi, kap tik: tas tuoks, tas 3964 9 | galiejims, žinuoma, menks tiera, neišiejus nie juoki muoksla, nie nieka. 3965 3 | nieko netrukdoma. Paskui neiškenčiau nepasigyrusi, ką padariau.~ - 3966 12| net šokterėjo ir gal būtų neiškentęs neatidengęs paslapties, 3967 3 | paėmus juos su pirštais, neiškenti nepriglaudus lūpų prie jų 3968 1 | pasakoje. Paklausiau sykį neiškentus, ką bobutė joje slepianti. 3969 6 | Tačiau taip pat niekados neišleidžia neapdovanojus. Drebančiomis, 3970 9 | savo sielą. Niekados niekam neišlieju savo sielos. Drovu man rodyti 3971 13| Taisyklingai kalbėti jų neišmokysi, o tas baisus lenkiškų žodžių 3972 4 | Nesu nuliūdus. Jaučiu laimę neišreiškiamą, linksmybę nepabaigiamą. 3973 9 | menkus drugelius ir taip neišreiškiamai, dieviškai šypsodamas į 3974 7 | pribėgęs sako:~ - Prašom neišsigąsti - šausiu.~ Ir tuojau 3975 1 | tamsų kambarį duris, kad neišsinertų kartais iš tamsybių kokia 3976 3 | kunigėliu. Riteris nusimanė neišsisuksiąs nuo barsenos, todėl įėjo 3977 8 | mielas pone, žemaitiškai neišsižiosi. Tuojau "mužikas! mužikas!" 3978 3 | užsimerkęs (tur būt, kad "neišskaitytumėme" jo meluojant; mat, neseniai 3979 10| viltys, sugriauti sumanymai, neištarti žodžiai, neišgertos taurės, 3980 7 | turto. Mudvi nė viena taip neištekėjom, už tokio bagočiaus. - Aš 3981 3 | giliai pasislėpusi, by kuo neišviliosi. Bet, žinoma, pliaukšti 3982 10| O širdis įžvelgia į tą neįžvelgiamąją šalį, o širdis žino, kodėl 3983 10| sapnų šalis! Paslaptingas, neįžvelgiamas pasaulis. Šit jau kelinti 3984 8 | mes to sulauksime.~ - Nejaugi ir ponai, ir bajorai žemaitiškai 3985 14| dieną dėdė Boleś pavargęs nėjo prieš pietus pasivaikščioti, 3986 3 | nors liūdna - ir ašaros nejučiomis ima riedėti iš akių, o širdį 3987 14| padėkok dėdei ir ciociai.~ Nejudėjau iš vietos. Ašaros jau riedėjo 3988 8 | nežmoniškas blankumas, ir nejudrumas pradeda man rodytis baisūs. 3989 12| dabar tįsojo sunkus ir nejudrus kaip uolos luitas. Suskaudo 3990 6 | tarnais niekados kitaip nekalba. Turi savo bibliotekoje 3991 11| šautuvo yra toks dalykas nekalbamas, bet Nika, visai nesuvokdamas, 3992 13| brūkštelėjo per kaklą. - Nutarkime nekalbėti šįvakar nei apie ūkį, nei 3993 8 | kuokį pusvalandį, nieko nekalbieje. Paskou viel saka: "Kame 3994 13| Muzika yra moteriškėms - nekalbu apie išimtis - viena iš 3995 14| visados jaučias skriaudžiami, nekaltai kankinami ir nuolat kyla 3996 12| nenužudysiu tokio gražaus, nekalto padaro." O kai, arčiau žiūrėdami, 3997 11| Nebijokit, vaikeliai, jis nekanda.~ Mes patys matėme, kad 3998 4 | gerai lošdamas, yra labai nekantrus. Daugiausia, žinoma, tenka 3999 4 | penkerius, tai skrybėlė nekaštuojanti jam nė po dvi kapeiki metams.~ - 4000 13| rankas. Paskui tarė, vis nekeldama akių:~ - Labai nevaišinga 4001 4 | visto partneris. Mamatė nekenčia kortų, bet kadangi tėvelis 4002 10| Tur būt, dėl to taip ir nekenčiu despotizmo ir bijau, kad 4003 11| Atsargumas niekuomet nekenkiąs. Dėl to, tėveliui bededant, 4004 4 | Narmantas. - Be to, man rodos, nekenktų, kad ir pats su manim patrimituotumei. 4005 14| kad saki, nuoru gyventi nekentiejįs, kad pats viešpats dijvas 4006 1 | visados, kad jau pasakos neklausau, bet pati "pasaką darau". 4007 8 | nešokti, bet ką padarysi, kad neklauso.~ - Prašau dabar įsakyti 4008 8 | Et, klebone, prašom neklausyti. Visa tai panelių kaprizai. 4009 6 | broliška meilė, tačiau ji nekliudo pavydėti vienas antram savo 4010 1 | laumių viliūgių, ir mirusių nekrikštytų vaikų, ir dvasių, kenčiančių 4011 4 | manėme. Bet apsirikome. Nei nekrustelėjęs fotelyje, taip pat iš lėto, 4012 8 | Kaip baisu, kad vokas nei nekrustelėjo... Jaučiu, kad tai nebe 4013 6 | tiesias ant grindų ir nė nekrustelia. Negyvas, ir gana. O dėdė