| Table of Contents | Words: Alphabetical - Frequency - Inverse - Length - Statistics | Help | IntraText Library |
| Šatrijos Ragana Sename Dvare IntraText - Concordances (Hapax - words occurring once) |
Part
4014 13| kalba tokia mužikiška ir nekultūringa.~ - Kad lenkiškai, - 4015 11| to vieno bijau: ar mūsų nekultūringieji žemaičių zuikiai sugebės 4016 3 | tarė:~ - Seni žmonys nelaba tepritink pri jaunųjų.~ - 4017 2 | reginyje semdama jėgų savo nelaimei pakelti.~ Pagalios galvelė 4018 10| sielvartai, širdgėlos ir nelaimės, kurių ji yra pranašė, blanksta 4019 14| uždangai kabant prieš ją, nelaimingąją. ~ Kas ten slepias už 4020 10| būti galutinai, be vilties, nelaimingas. Viena žinau: kad aš netikėčiau, 4021 2 | kad ne taip būtų liūdna, nelaimingąsias kasas atsiminus. ~* * * ~ 4022 10| tikinčių žmonių! Nėra pasaulyje nelaimingesnių už juos. Nes nors ir nelaimių 4023 8 | kitus, o gal ir geriau. Nelaimingoji šokėja pati nežinojo, ką 4024 2 | Dijvi sauguok nuo tuokiuos nelaimis. Tat mat buobų klausyti. 4025 10| nelaimingesnių už juos. Nes nors ir nelaimių kalnai prislėgtų žmogų, 4026 1 | ar tik ji kažko nenumanė. Nelaukdama mano atsakymo, tarė:~ - 4027 2 | visą pasaulį. Aš žinau: jis nelaužydavo palaužtos lendrės, negesindavo 4028 11| ilgai beldės, ir ciocia vis neleido atidaryti, bijodama, ar 4029 4 | vis skambėjo man ausyse, neleisdama tuojau užmigti atsigulus. 4030 3 | padarysianti.~ - Bet aš tavęs neleisiu, Nika!~ - Ką tu kalbi? 4031 8 | ją, ėjo vesti kitos. Bet nelemta jam buvo daugiau besotinti 4032 6 | Vienas tik žmogus Kalnėnuose nelepina mūsų ir nesistengia mums 4033 9 | mąstau sau, kodėl likimas neliepė man gyventi mieste? Tegu 4034 3 | stipriau nenubaustų ir nelieptų dar ir gulėti. Čia Nikos 4035 14| girdėti ir prašyčiau niekados neliesti tos temos.~ Po pietų 4036 13| Kiekvienas mūsų, dvarininkų, nelojalumas duos progos valdžiai nuversti 4037 7 | ūkininkas. Negeria, kortomis nelošia ir turtingas.~ - Apie 4038 4 | nervus gadinies. Geriau nelošti.~ Ir eina į savo kambarį.~ 4039 6 | dygsniai kreivi, akelės nelygios, šen ten juoduoja pirštų 4040 14| ypatybės išlygina visas nelygybes. Ak, kad šiame pasaulyje 4041 14| pani bratowej…~ - Nieko nemačiau, nieko negirdėjau! - pertraukiau, 4042 1 | bačkuo užauguses, svieta nemačiuses, kų mas pasakysma? Tik niekus 4043 10| sužeistais nagais, niekados nemačiusias šepečiuko, - ir mąsčiau, 4044 2 | vundeniu. Saka, liekarstas nemačysią, - tarė moteriškė, mažumą 4045 7 | malonėsite?~ - Ne, ačiū, nemalonėju, - atsakinėjo nepasiduodami 4046 10| padeda pakelti visus gyvenimo nemalonumus. Kieno sielos ta mintis 4047 9 | aš mačiau.~ Anaiptol nemanau, kad mano tas skaitymas 4048 8 | čia baru paneles, kad jos nemandagiai elgiasi su kavalieriais.~ 4049 9 | kad iš tikrųjų Liudvikas nemano, kad "vis tiek, ar vienu 4050 13| kiek apie savo pareigas nemąstančius, - juokės ponia Gužauskienė.~ - 4051 5 | Domeiki, - pasakė bernas. - Ar nemata, kad pavydelninkės? Pačios 4052 6 | pats valgydamas apsimeta nematąs. Iš tikro negalima tvertis 4053 3 | per visą žiemą ir pavasarį nematėme Šmulkos ir numanėme jį išvažiavus. 4054 1 | muna biteles susimeti." - "Nematiau", - saka. "Eikiau paveizieti", - 4055 12| yra išsigandęs, kad nieko nemato ir negirdi.~ Gerai supratau, 4056 11| ištikimą tarnaitę, kad, dėdės nematoma, sektų jį. Tarsi dėdė mažas 4057 1 | viskas taip keista, taip nematyta, taip kitoniška, negu aplink 4058 14| davinėti taip, kad Liudvikas nematytų. Valandomis niekinu save 4059 4 | doros pamokymai nė kiek nemažina mūsų širdyse ožio meilės. 4060 12| Žinai, Irusia, aš niekados nemedžiosiu, - tyliai pasakė Nika.~ 4061 9 | gulieti par kiauras naktis nemieguodams ir bliauti kap tas kūdikis. 4062 14| visus, ar naktijs čiesi nemijguodams, ar dijną kumet, tap pradies 4063 2 | kūnas temiršta, o siela yra nemiri; kad, apleidus tą savo sumenkusį, 4064 8 | suspaudęs.~ - Ne, mamate! Ji nemirs! Juk mes tiek meldėmės už 4065 8 | Tegu geriausiai niekas nemiršta, - sakau, šluostydamos akis.~ 4066 14| menks, vo del tuo nie badu nemirštu, nie niekur nieka Yra gerų 4067 7 | vyrą. Neaukštas, kresnas, nemitrus, raudono, tartum nulupto 4068 13| nes jau katekizme liepiama nemokančius mokyti.~ - Nepasakysiu, 4069 9 | Liudvikas sako, kad aš nemokanti valdyti tarnų, kad pati 4070 8 | žemaitiškų dainelių ar tamstos nemokat? - paklausė mamatė.~ - 4071 8 | lai nedarąs jai gėdos, o nemokėdamas šokti, lai sėdįs ramiai, 4072 14| Liudviko iritacija dėl mano nemokėjimo tvirtai įsigyti Karusios 4073 8 | paklausė mamatė.~ - Kur nemokėsime, - atsakė pana Telesfora. - 4074 13| tų vaikelių, kurių niekas nemoko. Mūsų pensijoje buvo toks 4075 9 | daugiau žinanti, kaipgi nemokysiu, nerodysiu, nepatarsiu? 4076 7 | gailavo, kad bažnyčioje nemovima kepurėmis ir jis negalėsiąs 4077 9 | nieka. Bat kiti nė tijk nemuok. Dijvas munij lijpė, kų 4078 9 | Senuovė nie iš tuola tap nemuokieje. Vo antra vertus, nu kits 4079 5 | menks žmuogelis būdams, nemuokyts, vo delto, bedruožiniedams 4080 9 | rankų iškrita.~ - Aš nemušau, puoneli, - sakau, - tat 4081 14| kad visi visi kalti, ir nemylėjau visų. Nuėjau pas tėvelį - 4082 3 | Kodėl? Ar vaikai nemylėjo? - stebėjos mamatė.~ - 4083 13| būti tas jos vyras, kad nemyli tokios stebėtinos ponios. 4084 7 | save visam gyvenimui prie nemylimo žmogaus.~ Sesers net 4085 14| tariau:~ - Aš ciocios nemyliu, mamate, kad ir tiek dovanų 4086 14| Kaip sunku, pažinus žmones, neniekinti jų! Reikia nuolat mąstyti 4087 8 | Ponas Jonavičius, kad ir nenorėdamas, turėjo šokti, dažnai renkamas 4088 8 | mužikas!" Ir namo sugrįžęs, nenorėjau būti chlopu, ir su tėvais 4089 1 | Kur nesutiksi, puoneli! Nenoriejau atidouti bičių ir nedousu. 4090 13| yra tas jausmas! Tamstos nenorite nė pabandyti įkūnyti tų 4091 3 | tik dievas, esą, stipriau nenubaustų ir nelieptų dar ir gulėti. 4092 5 | skaistus veidelis, visai nenudegintas saulės, ir tiesi noselė, 4093 3 | susirūpinusi ir nusiminusi. - Kodėl nenuėjote patys gulti?~ - Norėjom, 4094 6 | mamatė niekados nepraleidžia nenuėjus drauge pasimelsti. Tose 4095 4 | arkliu - juoduku. Juozapas nenukinkęs pastatė jį kartu su brikeliu 4096 14| laimė, kad jis ant manęs nenukrito! Tai mamatės mylinti rankelė 4097 3 | nieko nepamatai, nenuvoki, nenumanai, ir galima tave apgaudinėti 4098 1 | dingtelėjo, ar tik ji kažko nenumanė. Nelaukdama mano atsakymo, 4099 9 | nie mamunelis - ničnieka. Nenumaniau toukart, kad tat tuoki dijva 4100 1 | nebedraugus. Pasenįs, ar nuori, ar nenuori, turi vijns būti. Mata dabar, 4101 1 | surinkus. Su aitvaru, pupeli, nenuoriek niekumet susidieti. Tij 4102 1 | ruoduos, kuo prašyti praša. Nenuoru aš lundžiuoti puonams į 4103 3 | gluosniai rodė pajuodavusį vidų. Nenuostabu, kad ten buvo vasarnamis 4104 9 | nepasakuosu, vis tijk nenupasakuosi. Pri visų vargų prisipainiuoje 4105 2 | visam amžiui. Kodėl bent nenuplovei? Argi galima taip nešvariai 4106 12| mane ir į ciocią. O aš, nenusimanydama, ką čia blogai padariusi, 4107 8 | nepaklausė jos ir, nė kiek nenusiminęs, išvedė šokti kažkokią panelę. 4108 11| nepraleidžia nė vieno šventadienio nenuvažiavęs į bažnyčią, o kartais ir 4109 13| kaimynui, - kaip jis šį kartą nenuvažiavo į Rymą pas Pijų IX!~ - 4110 3 | reiškia - nieko nepamatai, nenuvoki, nenumanai, ir galima tave 4111 10| ir niekados gailestingai nenušluosčiusios prakaituotos nuo darbo kaktos? ~ 4112 12| berniukas, niekuomet bent nenužudysiu tokio gražaus, nekalto padaro." 4113 4 | neišreiškiamą, linksmybę nepabaigiamą. Žemė ir dangus - jau viena. 4114 10| begalę; jaučiu savyje galią nepabaigiamąją ir nepraeinamąją, kuri visus 4115 1 | šnibžda jiedviem kažkokias nepabaigiamas pasakas, kažkokias bylas 4116 1 | Puondzijvs juk nieka bluoga nepadara. Gal ir gera, kad tap vijna 4117 11| Dėdei tas pareiškimas nepadarė jokio įspūdžio. Atsidėjęs 4118 6 | nuo jos dar ir akis? Ne, nepadarys to gerasis dievulis.~ 4119 2 | baisu, vaikeli, bet nieko nepadarysi.~ - Bet aš nenoriu, kad 4120 14| nepritiktų. Žinoma, aš čia nieko nepadarysiu, tik konstatuoju faktą, 4121 6 | juos praeiti, meiliai jų nepaglosčius.~ - A, tinginiai! Tik 4122 14| Bet manęs tas patarimas nepaguodė. Taip tik Nika tegali manyti, 4123 1 | kvapas kutena man nosį, bet nepaisau nieko ir vis tik siuvu kuo 4124 1 | kokia tų pasakų baidyklė. Nepaisydama to, godžiai klausiau. Rodės 4125 6 | knygelę - ir viskas. To nepaisydami, mylime ir bočelį, labiausiai 4126 6 | Prancišką, ji beveik nieko nepajėgia dirbti. Ji tegali nerti, 4127 13| mužikų vaikų draugija. Pačios nepajus, kaip įsigys įvairių bruožų, 4128 5 | liūdnomis akimis. Ir tikrai nepajutome, kaip atėjo pusvakarių laikas. 4129 4 | visur pirmininkauti tiesiog nepakenčiamas. O bliaga?~ - Tiesa, 4130 8 | gavęs gerą patartį, jis nepaklausė jos ir, nė kiek nenusiminęs, 4131 8 | dar kartą, griežtai, o jei nepaklausys, tai aš jam parodysiu! - 4132 3 | Jonelis. Garbė dievu, kad nepakliuva į akį, - sako Juozapas, 4133 6 | sveikatą!"… ir, nė karto nepaklydusi, pasakiau keliasdešimt eilučių. 4134 12| patylėjus, tarė mamatei:~ - Nepalaikyk už pikta, Maryniu, kad kišuos 4135 4 | atsidėjus - tikrai tuščia, nepaliesta. Kame mamatė? Tikriausiai 4136 8 | viena, ko už jokius turtus nepalytėčiau. Ir galų gale toks siaubas 4137 9 | bijodama, kad manęs nešvelniai nepalytėtų, lendu į išsisukinėjimų 4138 3 | nesakai, tai reiškia - nieko nepamatai, nenuvoki, nenumanai, ir 4139 5 | bijau žiūrėti, kad sutemus nepamatyčiau to ilgačiuprio kokiame kambario 4140 2 | niekas žemėje nesąs matęs ir nepamatysiąs, kad ir visą pasaulį iškeliautų, 4141 9 | iejau, aplink tų nie mislyti nepamislijau.~ Bet nieka nebuva. Nuvarė 4142 1 | lundžiuoti puonams į akis, kad nepamislytų, kad nuoru kuo nuors gauti. 4143 6 | stebuklingu talentu.~ Visai nepanaši į paną Prancišką yra pana 4144 9 | perverdama juos savo spinduliais. Nepanėšėjo į jokį paveikslą, bet aš 4145 4 | dalykai, iš tikro, be galo nepaprasti. Klebonas visados taip daro: 4146 3 | buvo milžinų ir kitokių nepaprastų daiktų. Dabar visi tokie 4147 6 | Paskui einame pas kažkokius nepaprastus cukrinius žirnius, panos 4148 9 | nepatenkintas. Gink dieve, nepasakė to niekados, bet aš mačiau.~ 4149 6 | tik Mykolas. Nė žodžio jam nepasakęs, bočelis jau buvo beeinąs 4150 3 | nuvedė gulti.~ - Kodėl nepasakėte man, vaikeliai, kad taip 4151 8 | neblika Kazelės. Anij ai nepasaki. Gesti užgesa kap žvakeli, 4152 2 | niekados šaunaus žodelio jai nepasako, tik stengias kaip galėdamas 4153 4 | rado šventąjį Gralį.~ - Nepasakojai, mamate.~ - Papasakosiu, 4154 4 | taip ir darai, tai bent nepasakok garsiai. Na, kaip dabar 4155 9 | Kijk tin teka pakelti - nepasakuosu, vis tijk nenupasakuosi. 4156 13| nemokančius mokyti.~ - Nepasakysiu, kad jaunoms panelėms būtų 4157 9 | viską, viską...~ Kodėl nepasakyti čia, kur kalbu pati su savim, 4158 11| ji dar nesena, ir niekas nepasakytų, kad amžiumi galėtų būti 4159 14| du sūnu, visi išmirė lig nepasenę; turėjo gražų gyvenimą, 4160 11| Ne, ciocia nė kiek nepaseno, - tariau. - Labai gerai 4161 6 | jos lankymas liūdnai mums nepasibaigtų.~ Ateina pana Pranciška 4162 7 | nemalonėju, - atsakinėjo nepasiduodami svečiai.~ Bet labiausiai 4163 1 | tijk, unc tuoms biteliems nepasidžiaugs, - atsiliepė Spūdis piktai. - 4164 7 | apkvaišo, besistebėdamas tokia nepasiekiama liokajiška savo kolegos 4165 13| parodė, kad tokiu keliu nepasieksime nieko.~ - Esant mums 4166 11| užuot stebėjęsi juo, ar nepasielgs tikrai žemaitiškai, iliustruodami 4167 8 | atminimas, kad savo draugei nepasigailėjai to, kas tau buvo gražiausia. 4168 8 | aukso plunksnelė, nes Irusia nepasigailėjo to, kas jai buvo brangu, - 4169 7 | Persižegnoju, tėve, nepasigersiu! - šaukia popelis, mušdamasis 4170 3 | netrukdoma. Paskui neiškenčiau nepasigyrusi, ką padariau.~ - Niekados 4171 6 | Bet šį kartą ir aš nepasilieku skolinga. Atvežiau panai 4172 11| neužkimšta. Ir bijuok, kad nepasilijtų.~ Važinėtis tinka mums 4173 8 | su kuo už jokius turtus nepasilikčiau viena, ko už jokius turtus 4174 2 | įvairiais reikalais, ji stengias nepasipainioti ant tako tėveliui, nes tėvelis 4175 14| kitokioms sąlygoms, ir jei nepasireiškia, tai kaip maža čia mūsų 4176 10| padavimų. Man rodos, jei žmogus nepasisavins visa tai, tebebūdamas vaiku, 4177 1 | pertraukiau.~ - Vuo ar numij nepasizges, kad užtruksitau?~ - 4178 6 | vaikščiojo į arklidę ir nepastebėjo apgaulės.~ Bočeliui viską 4179 13| ją užmiršta?~ - Sunku nepastebėti. Juk pačios esame tais keistais 4180 9 | siela. Meta šį trapių ir nepastovių formų pasaulį, tą nykstančių 4181 10| įvaizdžiai stovi čia prieš akis nepastovumas visų žemės daiktų, tas amžinasis 4182 8 | blogiausiai. Bet vis dėlto nepataikyta…~ - Verkti nereikės jaunajam.~ - 4183 6 | kinkyti, sako:~ - Šiandien nepatarčiau važiuoti. Bus audra.~ - 4184 9 | kaipgi nemokysiu, nerodysiu, nepatarsiu? Gyventi vien vyrui ir vaikams? 4185 6 | grakščios lūpelės kažkuo nepatenkintos - tartum ji apsivylusi, 4186 13| ženklas, kad kas nors jai nepatinka. Pagalios, poniai Bronislavai 4187 7 | praskalauti. Namie, žinai, nepatogu..."~ "Na, ką gi, tėve 4188 2 | Kaipgi mylinčioji siela nepažins mylimos sielos? Pagalios, 4189 11| jūs, vaikeliai, tur būt, nepažintumėt manęs. Jau treti metai, 4190 4 | Bet nuo prieangio važiavo nepažįstamas kočas. Netrukus įėjo į saloną 4191 3 | žinai, kad nėra? Juk mes nepažįstame visų žmonių. Juk daug žmonių 4192 11| šaulio pareigas, ir dar keli nepažįstami vyrukai, su šautuvais ant 4193 11| pati ciocia. "Ar tamsta nepažįsti manęs ant balso?" - šaukia 4194 4 | sako. - O aš dar laikraščių neperskaičiau kaip reikiant.~ Bet ir 4195 3 | tėvelio nebuvo namie ir niekas nepertraukė, mamatė grojo ir grojo be 4196 13| gali mums prikišti, kad nepildome žmonų pareigų, užmiršdamos 4197 14| dievas. Už tokią kainą aš nepirksiu ateities savo vaikams.~ - 4198 10| galią nepabaigiamąją ir nepraeinamąją, kuri visus tuos išbarstytus 4199 4 | matęs. Žinau, kad nieko nepramanai, bet čia pats nesijunti 4200 14| Kartais be galo sunku ištverti neprasijuokus.~ Deja, kai kurie originalumai 4201 11| sveikindamasis, - man, miesto žmogui, nepratusiam keltis su saule. Be to, 4202 3 | jokio pieno nei mėsos. Ji ir neprašė.~ - Žinoma, kad meluoja. 4203 1 | Eisim pažiūrėti, ar nepražydo jau mūsų rožės.~ Nuėjome 4204 1 | Tat tas Igniuks, biaurybi, nepridabuoje!" Kų čia bedarysi, tasgaties? 4205 11| žinome, kad balsu stebėtis nepridera. Išėjus mums, ciocia kelias 4206 3 | yra gera, aš anims nieka nepridėsu, ar aš ten yr, ar ne; anij 4207 3 | juos su pirštais, neiškenti nepriglaudus lūpų prie jų aksominių galvelių... 4208 3 | gimnaziją ir, nors nežinia kas, nepriimsiu pravoslavijos. Ir stengsiuosi 4209 6 | komodėlė vis eina tuštyn. Bet nepriimti niekaip negalima, nes tas 4210 8 | jaunasis ir sako:~ - Ar nepriimtumėte manęs į vidurį?~ - Nebėra 4211 9 | truobas, - nie ligų tijk neprisileis. Juk kuokių tat dabar daktarų 4212 10| ir moku taip elgtis.~ "Neprisisotina akis bežiūrėdama, nei ausis 4213 5 | ligotais ir kuprotais. Juk dar neprisižiūrėjai gerai, kaip puikiai eina 4214 1 | sūdą. Ne aš būsu, jei sūds neprisūdys tau sugrunžinti mun tų spijtlių.~ - 4215 8 | jai pritartų, nes "niekam nepritariant, koks čia dainavimas" - 4216 14| kartais pasako tai, ko sakyti nepritiktų. Žinoma, aš čia nieko nepadarysiu, 4217 14| teatspėjama tokiu būdu: žmogus neprivalo per daug reikalauti iš gyvenimo. 4218 5 | Domeikienės. Ji tokia gera, nėmaž nepyksta, tik niūniuoja vis šypsodama. 4219 13| nors... retai... Tamsta nepyksti?~ Pono Jonavičiaus gražus 4220 3 | Nika.~ - E, tikriausiai nepyktų, nes juk tuojau prisipažinai.~ 4221 3 | gyvenat, jums jokios bėdos nėr, jūs munis nereikalingi - 4222 3 | nebuva su kuo alsuoti. Aš nerada niekur vijtas, aš mislijau, 4223 1 | baltuojančių pumpurų, bet žiedo dar neradome nė vieno.~ - Tavo seneliai 4224 13| niekados neateidavo. Taip nieko neraginama, nerasdama jokio atgarsio, 4225 3 | žiemą. Bet kai paskui mamatė nerami liepė jam gerti vaistų, 4226 6 | audra? - klausia bočelis ir neramus eina nuo vieno lango pas 4227 14| žemę aplėkę, ~ nieko neranda, ak nieko,~ kas jas galėtų 4228 14| sugraudmo jūsų gerumas, kad nerandu žodžių savo dėkingumui išreikšti. 4229 13| Taip nieko neraginama, nerasdama jokio atgarsio, ėmiau vis 4230 14| motiną žemę. ~ Ak! čia nerasi smiltelio, ~ kurs kitą 4231 14| gal nei tavęs, nei tėvelio nerasime? - paklausė Nika.~ - 4232 8 | taip juokinga ir lig šiol neregėta, kad mudu su Nika, sėdėdami 4233 5 | keisti debesiai, lyg kažkokio neregėto milžino paukščio plunksnos. 4234 1 | būti puikių puikių daiktų, neregėtų ir negirdėtų, kaip pasakoje. 4235 9 | anglyse kartais kažkur - neregima - rusi kibirkštėlė. Kartais 4236 13| face beveik niekados jos neregiu, bet šiandien ji visai nusikreipė 4237 3 | jokios bėdos nėr, jūs munis nereikalingi - leiskit muni atgal numij, 4238 9 | visuomet, privežė aibę visokių nereikalingų daiktų. Kaip čia sutaikinti? 4239 8 | nepataikyta…~ - Verkti nereikės jaunajam.~ - Tai kaip 4240 3 | vengrų.~ - O aš arklį, kad nereikėtų jam nešioti, - pasakė Nika.~ 4241 2 | sodnuose? Iš ten jau niekuomet nereiks persiskirti?~ - Niekuomet. 4242 13| gerbėja?~ - Bet tai dar nereiškia, kad yra už ką labiau gerbti 4243 14| laimei sugauti žūt būt, nerėkia ir nesidrasko, jos neradęs, 4244 9 | susitvarkys, kad nie vienam nereks per daug vargti, tat ir 4245 6 | dainuoja. Kadangi tie gentys neretai duoda bočeliui progos piktintis, 4246 6 | tarpu salonas vis labiau nerias į tamsą. Portretų vietoje 4247 3 | Ėmėm nerimauti. Laimė, tas nerimastis neilgai tetruko. Atėjo klebono 4248 3 | lauke speigas.~ Ėmėm nerimauti. Laimė, tas nerimastis neilgai 4249 12| prašau tave, Aleksandrai, nerodyk to savo netikėjimo. Teturie 4250 9 | žinanti, kaipgi nemokysiu, nerodysiu, nepatarsiu? Gyventi vien 4251 6 | nepajėgia dirbti. Ji tegali nerti, todėl jos sudžiūvusiose 4252 7 | juodais drabužiais ir baltomis nertinėmis pirštinėmis, vaikščiojo 4253 1 | ar tava, ar ne tava, mun nerūp, muna inkils, muna ir bitis." 4254 4 | sėdėdamas už staliuko, nervingai maišo kortas. Praėjus kokiam 4255 14| nuolat bara, ir dėdė toks nervingas...~ Nika pamąstė valandėlę.~ - 4256 11| kainuojanti jai visados daug nervų. Per tokią didelę medžioklę 4257 3 | klaidingai aiškina. Nieko nesakai, tai reiškia - nieko nepamatai, 4258 2 | Domeikis nė sakyti nieko nesako, tik kuo greičiausiai eina 4259 5 | nueiti greičiau, kad Banys nesakytų esant per vėlu ir negalėsiant 4260 4 | Su ponu Jonavičiumi nesame dar labai apsipratę, nes 4261 10| apmiršta, o sielos galios nesąmoningai veikia jos gelmėse, - nusileidžia 4262 12| tavęs šaunant?~ - Net nesapnavo. Juk šaudamas jis užsimerkia 4263 13| priežastis nėra svarbi. Tamstos nesate taip apkrautos darbais, 4264 6 | Bočelis kad šoks, kad sušuks nesavu balsu: "Jezus Marja! zabili 4265 8 | puikias padirba. Be darbo nesėdi. Kad išpuošė seklyčią, miela 4266 11| primerktomis akimis, atrodė ji dar nesena, ir niekas nepasakytų, kad 4267 14| mano kambarį, atidarė mano neseserą, viską išmėtė, o vieną nagų 4268 12| vietose nesibučiuojama. Argi nesi dar to girdėjus nuo mamos?~ - 4269 12| apskritai viešose vietose nesibučiuojama. Argi nesi dar to girdėjus 4270 9 | buvę per vėlu.~ Kaip "nesičiupinėsi" su ligonimis, kaip nesirūpinsi, 4271 7 | farmaceutai, imkit dar, nesididžiuokit. Atsigaukit bent kiek, nes 4272 14| sugauti žūt būt, nerėkia ir nesidrasko, jos neradęs, o kiekviena 4273 11| per daug nesigirtume ir nesidžiaugtume, dėdei girdint, nes jis 4274 6 | gera, gera, dūšele, šerk, nesigailėk, kad nesulystų.~ Bet 4275 7 | Valgykit, valgykit, nesigailėkit, užteks visiems. Mano bobos 4276 7 | tokiam. Manęs klausydams nesigailės, - sakė, mamatės rankas 4277 8 | Dijvulis toks gers.~ - Ar nesigailėsi mus palikti, Kazele? - paklausė 4278 3 | gėlės, kurių kvapu niekas nesigėri? Kodėl viso ko galas yra 4279 11| tomis dovanomis per daug nesigirtume ir nesidžiaugtume, dėdei 4280 1 | kur žina, kad tava? Juk nesigynia." - "Kad ir nesigyniau, - 4281 1 | Juk nesigynia." - "Kad ir nesigyniau, - sakau, - ale žinau, tasgaties, 4282 2 | žirniai nuo sienos. Ji net nesijaučia kalta, sakos dirbanti, kiek 4283 6 | o kad bočelis be reikalo nesijaudintų, liepė į jo vietą arklidėje 4284 4 | nepramanai, bet čia pats nesijunti pramanęs.~ - Neskaičiau, 4285 7 | kartu su pačiu klebonu, tik nesijuokė ponas viršininkas.~ - 4286 6 | atimti knygelę.~ - Aš nesijuoksiu, bočeli... Aš taip tik, 4287 6 | Iš tikro negalima tvertis nesijuokus, matant, ką bočelis kartais 4288 8 | stipriausiai sudrožtas, niekas nesijuto užgautas, priešingai, juo 4289 8 | ir jis pats geriau lai nesikeliąs ant juokų ir lai nedarąs 4290 11| bijodama, ar ne vagis. Svečiui nesiliaujant belsti, nuėjo pas duris 4291 4 | Bet ponas Narmantas nesiliovė ir tarė dar sykį:~ - 4292 9 | kados paklausė, kodėl jos nesimaunu. Atsakiau, kad sulūžusi. 4293 4 | koroniažai - kas tai per nesimpatingi žmonės! Tas jų putlumas, 4294 11| būti tylūs lyg pelės ir nesipainioti jam po kojų.~ Tėvelio 4295 6 | saldainius. Bet niekados pats nesiperka. Vaišinamas vieną kitą teima, 4296 7 | O laime! Ir jaunasis nesirengia su manim grumtis?~ Mamatė 4297 11| laukdami dėdės, kurs lig šiol nesirodė iš savo kambario. Valgomajame 4298 11| Negalima būti gera šeimininke, nesirūpinant paukščiais ir kiaulėmis - 4299 12| Nikodemas tais pietumis nesirūpino, nes virti tarnams būtų, 4300 7 | trys vyrai.~ Klebonas nesisėda už stalo; vaikščioja aplinkui, 4301 2 | kiek galėdama, nuo jos nesiskirsiu. ~* * * ~ Ryto metą pradėjau 4302 7 | nei manieromis, nei kalba nesiskirti nuo visos draugijos ir taip 4303 13| jo gimtąja kalba. Kitaip nesiskirtume nuo rusų, - tarė mamatė.~ - 4304 6 | Kalnėnuose nelepina mūsų ir nesistengia mums įtikti. Tai bočelis. 4305 14| nevykusi žmona Liudvikui, nes nesistengiu pataisyti to, ką jis gadina. 4306 12| Įsivaizduok, Karusieczko, nesiteiravau. Bet veikiausiai bajoras, 4307 4 | prūsą, ir mudu su Nika, nesitenkindami žiūrėję, einame drauge su 4308 14| Žužu ir tarnaitė.~ - Nesitikėjot taip greit mūsų sulaukti. 4309 4 | Liudviko nėra namie. Ir nesitikiu jo šiandien sugrįšiant dėl 4310 6 | pramanė, mąstau sau, ir, nesitverdama smalsumu, atsistojau pas 4311 6 | Mudvi su aukle juokiamės, nesitveriam, o svečiai, taip pat juokais 4312 12| su kitokia brika ciocia nesivažinėja. Paskui seka ratai su pietumis, 4313 13| Dėdienė Aleksandrienė beveik nesišalino nuo ciocios Karusios. Kalbėjo 4314 9 | nutarus šiokiomis dienomis neskaityti (žinoma, išskyrus laikraščius). 4315 7 | nematė, skalaukite. Tik neskalaukit per stipriai, nes, matai, 4316 8 | nei mirs, nei ką. Nieko neskauda, nedejuoja, šnekas, kaipgi 4317 3 | vaikščio su kromeliu.~ - Ir neskaudu buvo palikti vaikus? Ar 4318 2 | darbą. Tik Domeikienė niekur neskuba ir eina pamažu, plepėdama 4319 3 | Melnyčia galvo nebėr, nieks nespaud. Eidams su savo kromeliu, 4320 8 | Bet tasai, laimingas, nespėjo dar atsisėsti, kai ji jau 4321 5 | Bene skubi pas kokį ligonį, nespėjusį ateiti prieš pietus? Kas 4322 10| Proto ir širdies kultūra nestovi jie nė kiek aukščiau už 4323 8 | skundės, kad pūdymas dar nesuartas; kitas pasakojo, kaip jis 4324 3 | žmogus - tai vaikas be galo nesubtilus, baisus storžievis. Tik 4325 1 | tasgaties, je kitą vasarą nesugausu spijtliaus. Matysma, kokį 4326 3 | juk aš taip ir maniau, kad nesugavai. Tačiau tas tavo švelnumas 4327 3 | neramiai mamatė.~ - Pats nesugavau, bet sugavo Kazimieras. 4328 14| kaip visados, ir dėl to esi nesukalbama. Pirma nurimk, o paskui 4329 4 | tarpe. Kaip gaila, kad mes nesulauksime, ką, klebonai?~ - Nesulauksim, 4330 1 | atidouk, muna! A kad tu nesulauktumia! Neturu nie vijna kelma, 4331 6 | dūšele, šerk, nesigailėk, kad nesulystų.~ Bet jei kokia vieta 4332 3 | gėlių kilimą vaikščiodama, nesumindžiojus nė vieno žiedelio - su mėlynu 4333 13| lenkiškai, kad jie nieko nesupranta?~ - Kaip tat. Sunkiausias 4334 14| mūsų vaiko sielą! Ar to nesupranti? Kuo ji pavirs, augdama 4335 12| Maryniu, kad aš jų net nesuprantu. Ką reiškia "tikri savo 4336 1 | kalbėsite, tai ponia nieko nesupras, - tarė tėvelis. - Spūdi, 4337 13| pradžios dainavo itališkai, ir nesupratau nė vieno žodžio, bet kai 4338 13| nemalonu... Bet tamsta juk nesupyksi? Dabar tiek turiu visokio 4339 4 | įkūnytoji flegma, nė kiek nesusijaudinęs, košia savo lenkiškai baltarusišku 4340 9 | gyvenimo disonansų, kovos ir nesusipratimų negalima pažinti sielos! 4341 3 | liepė jam gerti vaistų, kad nesusirgtų, ir liūdnai paklausė, kodėl 4342 8 | telegrafistai, mašinistai - visų ir nesuskaitysi - draugijos netrūksta, be 4343 9 | jis sakos nė su kuo taip nesutardavęs, kaip su manim. Laukiu tų 4344 1 | bučiuodamas ranką, tarė:~ - Kur nesutiksi, puoneli! Nenoriejau atidouti 4345 12| baisiai nemėgo, kai kas drįso nesutikti su jos nuomone. Ir kalbėjo 4346 10| aš visai netvirtinu, kad nesutiktų - labai gali būti, kad sutiktų - 4347 1 | bedarysi, tasgaties? Suturėti - nesuturėsi, aukšta lek, gintis, viskų 4348 11| nekalbamas, bet Nika, visai nesuvokdamas, tarė:~ - Jei dėdė taip 4349 13| truputį, o lig šiol niekas nesužinojo.~ - Laimingas atsitikimas, 4350 9 | aš kalta, Liudvikai, kad nesvajojame dviese!~ Liudvikas buvo 4351 1 | minkština tą žiaurumą. Turėdama nesveikas kojas, ji negali dirbti 4352 6 | pardavęs už gerus pinigus arklį nesveikų kojų. Bočelis buvo labai 4353 6 | su savim, kaip tas Kazė netaupąs arklių, kas tai esąs per 4354 1 | nie vijnam, kap kad unc neteisinga muna bitis užgruobtų, - 4355 14| atėmė iš jo tą gyvenimą neteisingu būdu. Dabar teturi griūvantį 4356 1 | sakies matįs, bet munij neteka.~ - Kaip būtų gerai, 4357 14| Bet ciocios malonės visai netekau, ir per tas paskutiniąsias 4358 9 | geriausia man būtų buvus visai netekėjus...~ Rodos man vis, kad 4359 14| artistų, ~ kurių čionai neteko tau regėti.~ O aš - lizdelio 4360 9 | neleidžia. Jei jis kuomet nors neteks mamunėlės, norėčiau, kad 4361 11| ir ten jau tikras, nieko netemdomas rojus. ~* * * ~ Kadangi 4362 14| Boleś, - todėl tikiuos, kad netieks mums nemalonumų ir mokės 4363 6 | iš to džiaugsmo, kad tai netiesa. Ak, kaip juokiamės, kad 4364 12| Aleksandrai, nerodyk to savo netikėjimo. Teturie ir jis satisfakcijos. 4365 7 | balsu, tartum išradęs kažką netikėtą ir svarbų.~ 4366 14| išreikšti. Jūsų sumanymas toks netikėtas. Žinoma, skaudu mums būtų 4367 13| rydz niż nic". Bet visa tai netikino, nes nebuvo gero noro.~ 4368 6 | aukoja jas Kristui. Bet netikiu, kad gerojo dievulio valia 4369 3 | anųjų čia atbalsis silpnas, netikras.~ Taip vandenio lašas, 4370 12| nurodyti savo dukteriai jos netikusį pasielgimą, tai aš jaučiu 4371 13| kaip įsigys įvairių bruožų, netinkamų salone, - tarė ponia Konarskienė.~ - 4372 10| taip mūsų siela, šiame netobulybių pasaulyje būdama, veržias 4373 5 | pijtų lovelė, o po pijtų ir netoli nuo lovelės tenueina.~ 4374 12| įžūlių akių. Joks garsas netrukdo tų melancholingų svajonių. 4375 3 | dar valandą skambino,nieko netrukdoma. Paskui neiškenčiau nepasigyrusi, 4376 1 | dūšeles. Ir juk, ruoduos, netrumpa gyvenu, vo kap atmįsiu viskų, 4377 9 | vieversėlio lizdo, kur perkūnas netrupina medžių nei širdžių... Eina 4378 7 | nenoriu; imk vėl tokį, kur netur žemės - pasogą išleis, ir 4379 2 | prašančių pagalbos. Lig šiol neturėdavau jokios pretenzijos žiūrėti, 4380 11| aš bevelyčiau visiškai jo neturėjus. Ir kam gi visa tai auginama, 4381 3 | einanti pas motiną, dieną neturėjusi laiko, o pieną ir mėsą gavusi 4382 7 | Ten tai jau jokios ponios neturėsi ant savo galvos, nei motinos, 4383 11| padarų, nesirūpinti jais ir neturėti.~ - Ak, koks sentimentalizmas, 4384 4 | pavirs, pavirs.~ - Kad neturėtumėm tokio kaimyno, kaip vokiečiai, 4385 8 | gavome užgimę,~ Jai ir neturim leist pražūt. ~ Netikėtai 4386 3 | pasaulio ir nieko bendro su juo neturinčio. Viešpatauja jame savi įstatai, 4387 10| kad instinktyviai jaučiuos neturinti pasipriešinimo jėgos.~ 4388 3 | gaila, sako Nika, kad jis neturįs trijų seserų. Bet nė kas, 4389 4 | Tru-tu-tu, duonos neturiu-u-u,~ Ti-liau, ti-liau, duona 4390 1 | A kad tu nesulauktumia! Neturu nie vijna kelma, nie liekarstuoms 4391 2 | gelti, muna mergiki niekur netveras, bliaun. Aš pri Jasaitienis. 4392 10| Liudviko valia. Tuo aš visai netvirtinu, kad nesutiktų - labai gali 4393 6 | Dovanok, ponali, juk aš netyčioms.~ - Žinau, žinau, dūšele. 4394 3 | paskirtąjį darbą. Tik kai kurie neužaugos, išdykėliai, žiūrėk, ims 4395 11| Berods, šautuvas turįs būti neuždarytas, bet kas galįs žinoti?~ 4396 4 | Važiuojant toliau ir neuždengtoje brikoje, galima permirkti 4397 7 | buvo galinis, kur niekas neužeidavo - ir ten sau "išmes, išmes". 4398 9 | atsitolinau. O kad, pati neužgauta, nebūčiau tuojau nuėjus, 4399 7 | Tokia rekomendacija nėmaž neužgavo jaunojo. Jis irgi linksmai 4400 11| kap tik butelka arielkuos neužkimšta. Ir bijuok, kad nepasilijtų.~ 4401 4 | kur neužpučia vėjas ir neužlieja lytus.~ - Dabar turi 4402 3 | taip ilgai nebuva, o ponia neužmirša, ko Šmulkai reik.~ Klausiamas, 4403 9 | gilia, kad unc nė uostyti neužoud.~ Ir dabar jau, ruoduos, 4404 4 | kregždelėms lizdelyje, kur neužpučia vėjas ir neužlieja lytus.~ - 4405 4 | Visi matė. Visi matė.~ - Neužsigauk, klebonai, - tarė tėvelis, - 4406 11| atsakė mamatė.~ - Ar pati neužsiimi virtuve, Marynieczko? - 4407 14| Juk, rodos, Boleś niekur nevaikščioja pats vienas? Ne be reikalo 4408 14| mums linksma: taip ilgai nevaikščiojome su mamate. Tad visur užeiname: 4409 13| nekeldama akių:~ - Labai nevaišinga sakyti tai, ką dabar turiu 4410 10| kitur tokia gili ramybė nevaldo mano sielos, kaip čia, toje 4411 9 | kitus, šimtą kartų beveliju nevalgius pati, negu skaičiavus kąsnius 4412 12| man nemalonūs, ir nutariau nevalgyti nė vieno.~ 4413 9 | paruodžiau, kad nie puonou nevalnu eiti pryš dijva įsakymą. 4414 11| gražiausiai ir, gink dieve, nevartoti kokių iš Žvirbliukų išmoktų 4415 6 | bočelis. Nėra jis mums piktas, nevaržo mūsų, tik mumis nesirūpina. 4416 3 | Klausiamas, iš kur atsiradęs, ar nevažiavęs į Londoną, jis atsakė:~ - 4417 7 | taip tinka.~ Tėvelis nevažiuoja. Sako: arba vestuvės kaip 4418 5 | visados jo klausia, kodėl jis nevedąs, kad jau seniai esąs laikas, 4419 8 | dijvulį". Žinot, kokie nevienodi yra drugiai. Taip pat ir 4420 4 | pridirbti ketvirtą tekinį, kad nevirstų, pakinkyti arklį, ir atsisėdęs 4421 10| pašertos, kad mergos pieno nevogtų - štai ir viskas!~ Norėčiau, 4422 6 | Labiausiai mėgsta valsą "Nevozvratnoje vremia". Iškėlęs galvą, 4423 3 | ėmėme spėlioti, kas. Bet vis nevyko. Tik prie pat namų mūsų 4424 14| Karusia, aš iš tikro esu nevykusi žmona Liudvikui, nes nesistengiu 4425 10| Liudviko, kad turi tokią nevykusią žmoną. Tokios mažos, smailios 4426 9 | ištroškusi, ten, kur rožės nevysta ir nebaigia žydėti, kur 4427 11| valandoje... Boleczku, ar tau nešalta? Gal apdengti su pledu?~ - 4428 14| aš džiaugsminga padedu. Nešame su mamate porą gražių žolynėlių, 4429 12| sakyti, pats ant savo pečių nešąs visą ūkio naštą, neturi 4430 8 | pratarė tyliu balseliu.~ Nešdami savo dovanėles, manėme, 4431 12| męża zucha.~ Tarnaitės nešė jau garuojantį bigosą, skleidžiantį 4432 3 | besikalbėdami, skynėme konvalijas ir nešėme mamatei, kuri, po liepa 4433 6 | Bematant ateina auklė, vaiku nešina. Ponai apstoję sveikina 4434 2 | bažnyčią. Moteriškos eina nešinos ir vedinos tyčia tai iškilmei 4435 6 | darbelių nėra pasaulyje. Jos nešioja juos skersai išilgai po 4436 9 | rašė, baigiant Levanarda, nešiojančiu jas per sieną juodomis rudens 4437 3 | kokio būdo, kas kam giminė, nešiojo pasveikinimus, o kartais 4438 3 | arklį, kad nereikėtų jam nešioti, - pasakė Nika.~ Tėvelis, 4439 5 | mažas, kad mane ant rankų nešiotų! Leisk!~ - Pabučiouk 4440 1 | rėtį su spiečium. Imk ir neškis. Ir kad man daugiau nebesibartumėt. 4441 9 | naudą. "Vienas kito naštas neškite." ~ Ponas Jonavičius 4442 8 | dėlto nė viens dvarponis nešneka žemaitiškai. Nes paprasta 4443 8 | Muzika griežia, o jie nešoka. Kada šoksit, jei ne per 4444 8 | teisinos jau namie įsakę jam nešokti, bet ką padarysi, kad neklauso.~ - 4445 13| yra tie vaikai: murzini, nešukuoti, puslaukiniai...~ - Ir 4446 2 | nenuplovei? Argi galima taip nešvariai laikyti akis!~ Mamatė 4447 14| pavirto šlapia ir sunkia nešvarios spalvos mase; murzinuose 4448 8 | vienas buvo toks pilkas, lyg nešvarus. Tai negeros sielos tokios, - 4449 9 | straigė, bijodama, kad manęs nešvelniai nepalytėtų, lendu į išsisukinėjimų 4450 14| ne apie ženatvį. Kad aš nežanijaus, kap munuoji mire, išbuvau, 4451 5 | Žanytijs aš niekumet nežanysious. Mata, puoneli, vijnam žmogu 4452 3 | taip pat kažkokias gėles nežemiškas.~ - Žinot, vaikeliai: 4453 9 | buvo kažkokio nuostabaus, nežemiško audeklo: buvo jis lyg tie 4454 4 | Niekus kalbi, o net to nežinai, kad dabar nėra medžiojamasis 4455 3 | Stoju į gimnaziją ir, nors nežinia kas, nepriimsiu pravoslavijos. 4456 3 | paklausė tėvelis, nieko nežinodamas.~ - O ar aš tą langą 4457 9 | toks paprasčiausių dalykų nežinojimas? Kaip aš, mažumą daugiau 4458 8 | Nelaimingoji šokėja pati nežinojo, ką bedaryti, ir visa paraudo 4459 3 | riterėli, darbas ir vargas, nežinomas namie. Ir riteriškai tu 4460 7 | prašomi, sutiko. O mudu patys nežinome, kaip bedžiaugtis. Tik Nika 4461 13| manot, kad nebus ko? Gal dar nežinot, bet aš jau esu girdėjęs, 4462 13| savo veto. Laukime. Jūs nežinote to, ką aš žinau.~ Į tai 4463 1 | žinuoms daikts.~ - Kad nežinuotume, kijnuo įsimete, tai tebūnij 4464 8 | bijojau Kazelės, bet ilgai nežiūrėjau. Ir tau reikėjo taip padaryti.~ 4465 4 | natos, bet jis visai į jas nežiūrėjo. Jo gražios mėlynos akys 4466 12| nei aš, nei mano vaikai nežiūrime į žmogų tuo žvilgsniu. Stengiuos 4467 11| prisiūta mažučių barškaliukų. Nežiūrint savo mažumo, jis mažne tapo 4468 8 | keistas mėlynumas, ir tas nežmoniškas blankumas, ir nejudrumas 4469 3 | našlelių aksomo.~ - Nika, tu nežūsi! Jei tu, tai ir aš, - tariau, 4470 9 | materijos srityje, niekas nežūva. Pėdsakas paliko mano sieloje - 4471 4 | pilni kažkokių būtybių. Nežvalgaus niekur į šalis, tik žiūriu 4472 9 | kad ant jo griežtų lūpų nežydėtų dažnai šypsena - naivi, 4473 13| ilsėtis, nes "lepszy rydz niż nic". Bet visa tai netikino, 4474 9 | kunigeli, nie mamunelis - ničnieka. Nenumaniau toukart, kad 4475 13| gdybym ja była słoneczkiem na niebe " - mąsčiau, kad ji jau 4476 4 | svetima. ~ - I zvukov niebies zamienit nie mogli jei skučnyje 4477 13| Ależ przegrał daleko waż niejszą grę - tarė gailestingai 4478 8 | paskui mane. O tam: kad niekada nereiktų verkti. O trečiam: 4479 9 | Bet tat buva neteisybi, aš niekaduos nie juokia gyvuolelia neesu 4480 12| tokia medžioklė esanti vieni niekai; jam tebesant pusvaikiu 4481 9 | Rusų spaudžiama, savų sūnų niekinama... Anglys aklinai užvožtos, 4482 12| herbas.~ Ciocia Karusia niekinamai išpūtė lūpas.~ - Et, 4483 8 | kurs remias savos kalbos niekinimu ir atmetimu, - tarė mamatė. 4484 14| Liudvikas nematytų. Valandomis niekinu save už tai, o kartais man 4485 3 | kunigėlis atsiuntęs paprašyti Nikio kailiniukų, bijodamas išleisti 4486 12| indais, tarnaitėmis ir Nikodemu. Virėjas važiuoja šildyti 4487 3 | supykis, kap dous su pagaliu Nikou per galvą. Vo Nikis tik 4488 8 | zmiecie..." - pradėjo ji niūniuoti.~ - Ar atmenat, vaikai, 4489 3 | keliu pro antrą daubą - niūrią, klaikią, tokiomis stačiomis 4490 7 | kiekvieną asmenį sakė monotoniu, niūriu balsu: "Jums leidus!" Kadangi 4491 13| ilsėtis, nes "lepszy rydz niż nic". Bet visa tai netikino, 4492 2 | Jasaitienis. Cioceli, - sakau, - nognia skaust, bliaun muna mergiki. " 4493 3 | Ji kaip tik, pabaigusi noktiurną, padarė pauzę ir sėdėjo 4494 13| to poniško dosnumo ir tos nonšalancijos. Jei norime gyvuoti, turime 4495 3 | palikti tą gražiąją daubą. Norėjome pabūti dar valandėlę ir 4496 3 | pikta ir biauru.~ - Kai norėsiu negražiai pasielgti, žinau, 4497 5 | kad pavydelninkės? Pačios norėtų drybsoti par dijnų dijnas, 4498 8 | tik dėl to, Irusia. Argi norėtumei aprėdyti Kazelę su savo 4499 5 | dijnas, tai ir lo.~ - Kad norėtumėm, tai ir drybsotumėm, bene 4500 14| mat, žanysious! Kad būčiau noriejįs, tumet pinkias būčiau gavįs.~ 4501 8 | gimę,~ Lietuvninkai mes norim būt... - ~užbaigė deklamatorius.~ 4502 13| ir tos nonšalancijos. Jei norime gyvuoti, turime išmokti 4503 14| Koks vaikų auklėjimas! Ir norint negalima esą nieko prikišti. 4504 1 | vo aš ne.~ - Kaip sau norite, - tarė vėl mamatė, - aš 4505 5 | pamėginkitau! Kad vyrs paglaudys, nosaras išlėksitau pri darbo.~ 4506 5 | nenudegintas saulės, ir tiesi noselė, ir akys kaip vosilkos, 4507 2 | vaikais švariai nušluostytomis noselėmis. Visi apsivilkę išeiginiais 4508 6 | Atskrido vapsva šuniui prie nosies, bzz... bzz...~ - Atskrido 4509 7 | Primo - kad nebūtų smailia nosimi, sekundo - ne liesa, tercio - 4510 4 | mėlyna, baltais langeliais nosine. Paskui, patogiai kėdėje 4511 11| tam tikros medžiokliškos nosinės, papuoštos briedžių galvomis, 4512 6 | aguonų kvapas kutena mums nosis. Įpėdin panai Pranciškai 4513 4 | stalo, kad gyvatė mums už nosių neužkliūtų, kad neužkliūtų.