| Table of Contents | Words: Alphabetical - Frequency - Inverse - Length - Statistics | Help | IntraText Library |
| Šatrijos Ragana Sename Dvare IntraText - Concordances (Hapax - words occurring once) |
Part
5014 11| savo balta, puria rankele, panašia į bandutę, maldingai žegnojo 5015 14| pasiduodu čia savo prigimčiai, panašiai į prigimtį straigės, kuri, 5016 2 | didelėmis, išmintingomis akimis, panašiomis į Nikos akis, plačiai išskėtęs 5017 6 | ir vikri, žema, kresna, panašiu į susiraukusį raudoną obuoliuką 5018 1 | baltų rožių yra kažkokio panašumo...~ Ir tariau:~ - 5019 1 | Mamate, rožės į tave panėši.~ - Kuo, Irute?~ - 5020 10| kad ir užmirštąja, kad ir paniekintąja.~ Kiek sykių skaitau 5021 8 | yra kaip tik pavergtų ir paniekintų tautų atgimimas. Štai, mums 5022 10| tiktai pasibiaurėjimo ir paniekos aristokratiškuose ponų Tarvydų 5023 8 | kavalieriams ir kavalieriai panoms stipriai drožė su žiužiu, 5024 3 | ir mano sielos stygą, ir panorėjau nors į jį duoti mamatei 5025 12| tikroji motina - pani z panów, ir jos, kažkokios Kazlauskaitės, 5026 1 | tėvelis. - Spūdi, tu pirma papasakok viską, kaip buvo.~ - 5027 5 | negali atkartoti seniau papasakotų.~ - Kas tave išmokė tiek 5028 13| jį panašų į Mėlynbarzdį, papieštą mano pasakų knygoje.~ - 5029 13| pirmojoje pusėje savo sielos papildinį ir vainiką.~ - Duos dievas, 5030 11| stovėjo ciocia Karusia, su papiliotų aureole, su baltu rytmetiniu 5031 6 | vystyklais kaip vaiką ir papirko auklę, kad, liepus ponui 5032 11| auginama, šeriama, globojama? Papjauti. Tai be galo nemalonu. Geriau 5033 8 | Ten dvi įdomios panelės - paplepi su jomis. Nori - važiuoji 5034 9 | visur toks tamsumas, toks paprasčiausių dalykų nežinojimas? Kaip 5035 3 | ramiai ir meiliai, kaip paprastai, užvožus pianiną, ji eina, 5036 7 | stambiais brėžiais. Su savo paprastais naminiais drabužiais atrodydavo 5037 4 | Paskui, atsisėdę su Nika savo paprastoje kanapos kertelėje, klausėme 5038 3 | juodą maišą. Prekės vis paprastos, kartais tik iš netyčių 5039 3 | sugrįža, - pasakojo Šmulka vėl paprastu balsu, - aš tuojau atgija. 5040 11| papusryčiavę, važiuotų susėdę į paprastus ratus, margais kilimais 5041 3 | Žinoms, ilgu. Ale aš jau paprata: aš žina, kad vakams ten 5042 11| tėvelis nebesitverdamas paprašė svečius į valgomąjį, o pats 5043 3 | kad kunigėlis atsiuntęs paprašyti Nikio kailiniukų, bijodamas 5044 1 | tarė:~ - Juk yra toks paprotys: jei į kieno inkilą susimes 5045 9 | devyniolikos metų vaikis - Paprūsė, pri sava puona už untrą 5046 3 | metęs akmeniuką ir netyčia papuolęs į rutę.~ - Manai, kad 5047 8 | Reikia ją gražiai gražiai papuošti tai didelei, džiaugsmingai 5048 7 | Jaunieji atsisėdo gale stalo, papuošto dideliu tortu su jųdviejų 5049 11| tikros medžiokliškos nosinės, papuoštos briedžių galvomis, prie 5050 6 | gaidį, spalvotu liukrumi papuoštus. Kiek tik kartų atvažiuojame 5051 3 | instrumentų.~ Mamatė papurtino galvą, tartum nukrėsdama 5052 1 | šyptelėjo ir tarė:~ Ir, papurtinus galvą, tarytum norėdama 5053 3 | medžio šakos, užrietusi papurusią uodegą ir priglaudusi prie 5054 11| būru, kad visi, skaniai papusryčiavę, važiuotų susėdę į paprastus 5055 11| begaline drąsa.~ Linksmai papūtė ragus šauliai, džiaugdamies, 5056 11| pasakysianti, kad pas mus esą "po parafijańsku". Ir mums, vaikams, tėvelis 5057 7 | tamsta matai, ne apolonas ir parako neišgalvos, neišgalvos.~ 5058 3 | to atpylusi, kad jai taip parankiau nešti į ledinę, būtumei 5059 2 | buvo sutinę lyg rutuliai ir paraudonavę, o iš po jų vos težiūrėjo 5060 2 | Kad užputuses akys, kad paraudonavuses, šit, kap dabar. Muni ir 5061 2 | akys gel." Biškį buva by parauduses, ir daugiau nieka. Vuo Jasaitieni 5062 1 | lapeliais, pačiame viduryje vos paraudusiais. Ir rodės, kad po tuo raudonumu 5063 10| į širdį, kaip tie kuklūs parašai ant kapų katakombose. "Stepanai, 5064 6 | bičiulio, knygų su jo paties parašais, dažnai varto "Žemaičių 5065 10| Perskaičiau, ką esu čia kana kados parašiusi, kad prisidėčiau prie lietuvių 5066 13| vyrai falšuosią vekselių parašus. Dar kiti net ir skaityme 5067 5 | rodo šventuosius. Nors daug pardavė bekeliaudamas, tačiau yra 5068 6 | tolimesnis dėdė, Danilovičius, pardavęs už gerus pinigus arklį nesveikų 5069 5 | iš Varnių, kur jam pavykę parduoti daug šventųjų, be galo mūsų 5070 2 | lovoje, o antrą pusę taisos parėdus, bastos iš kerčios į kerčią, 5071 9 | žinau, kad kuomet nors tai paregėsiu, ir žinau, kad kuomet nors 5072 13| Priežastis labai aiški: naujos pareigos, laiko stoka, - atsakė viena 5073 14| kaulo. Negirdėtas įžūlumas! Pareikalavau, kad duotų jam rykščių. 5074 6 | tarpu taiso visą štuką. Pareikalavo nuo manęs didelio sėtinio, 5075 3 | pamačiau tėvelį skubiai pareinant į namus. Nujaučiau, kad 5076 2 | poniteli, vis skundės akimis, pareis vakari numij karvis ganius 5077 14| Eik miegoti. Aš netrukus pareisiu.~ Ir nuėjo į sodną, o 5078 11| metais vyresnė.~ Dėdei tas pareiškimas nepadarė jokio įspūdžio. 5079 13| Sužinojęs tamstų nuomones, pareiškiu savąją, - tarė ponas Jonavičius. - 5080 9 | Ir kuoks tat stebuklas, parėjįs numij, paguliejau kuokią 5081 1 | sakau. Tujau, tasgaties, parejuom numij pijtų, einu į suodną - 5082 3 | imdavo dėstyti kromą. Mamatė parėjus tuoj atnešė jam pati ant 5083 13| smunka.~ Tuo tarpu mamatė, parėjusi į saloną, įsimaišė į panelių 5084 3 | be bausmės. Pedagogija, paremta vienu švelnumu - tai tik 5085 5 | džiaugsmingo choro.~ Ir mamatė parinko iš "Przyjaciel'io" apysakėlę 5086 6 | prirengtus, iš savo daiktų parinktus mažmožius ir duoda kiekvienam. 5087 14| betupėsime. Ir kuomet nors parlėkę neberasite nė mudviejų... 5088 14| kitiems.~ - O mes ir vėl parlėksime, mamate.~ - Taip, bet 5089 5 | kokiame kambario kampe.~ Parodęs šventuosius, Levanarda traukias 5090 8 | nepaklausys, tai aš jam parodysiu! - tarė.~ Kokiais žodžiais 5091 4 | dabar klausykit toliau apie Parsifalį.~ Ir savo melodingu balsu 5092 4 | mamatės kambarį ir netrukus parsiveda mamatę atgal ir sodina į 5093 1 | jų maluonis, visa kuo esu partekus.~ - Ar ne nuobodu taip 5094 4 | nemėgsta, tai, nesant ketvirto partnerio, ji sėdas už staliuko. Aš 5095 4 | urėdas, paprastas visto partneris. Mamatė nekenčia kortų, 5096 4 | sutana, ant krūtinės kybojo parudavusi laikrodžio virvelė, ant 5097 9 | šventūsius į atlaidus, ir gana. Paruodau uriadninkou, je ciekavijas. 5098 8 | turi čia pat? - saka. - Paruodyk." Paruodžiau žvakį. "O sierčikų 5099 7 | pietūs paruošti, viskas paruošta!~ - Tai būtų skandalas! 5100 6 | Retkarčiais, kai stalas paruoštas vakarienei, bet nėra dar 5101 7 | Svečiai suvažiavę, pietūs paruošti, viskas paruošta!~ - 5102 14| Matot, pasiilgome jūsų ir parvažiavome greičiau, - tarė ciocia.~ - 5103 3 | džiaugsmingi laukiame jo parvažiuojant Kalėdoms. Jonelio siela 5104 3 | išlieti savo jausmus. ~ Parvažiuos Nika, o Janekas džiaugiasi 5105 9 | duodavo savo arklius gydytojui parvežti ir šiaipjau sušelpia.~ 5106 13| Tarvydas kaži kaip privažiavo Paryžiaus laikus ir pasakojo, kaip 5107 9 | mane "dvasios vedžioja ant pasaitėlio ir auklėja" ir įkvepia man 5108 1 | pertraukė tėvelis, - jau viską pasakei. Dabar tu, Rimeika, ką pakalbėsi?~ - 5109 3 | varpelius ir gėrėdamos jų pasakišku grožiu.~ - Rodos man, 5110 14| savo būdo gyvumo - kartais pasako tai, ko sakyti nepritiktų. 5111 14| po saloną, kažką tyliai pasakodama. Tvarkydama skrynelę su 5112 4 | jis dažnai džiaugdamasis pasakodavo, kad nupirkęs ją už 20 kapeikų 5113 5 | pasisukęs mūsų linkui. O mes jam pasakojame įvairias naujienas: kad 5114 1 | neregėtų ir negirdėtų, kaip pasakoje. Paklausiau sykį neiškentus, 5115 4 | dalykai. Klebonas buvo juos pasakojęs jau kažin kiek sykių ir 5116 4 | originalus įdomių anekdotų pasakojimas, bet mūsų širdis turi užsikariavęs 5117 6 | drauge su juo po saloną, jo pasakojimų apie užjūrių tėvynę beklausydama, 5118 3 | sako, kad man esanti gėda pasakomis tikėti, nes aš jau nebesanti 5119 14| manyti, kad aš kam nors pasakosiu?!~ Paskui nuėjusi užrakinau 5120 1 | Bobutėle, pasaką pasakyk! - pertraukiau.~ - Vuo 5121 13| Atleisk tamsta, bet man tas pasakymas atrodo perdaug lengvabūdis.~ - 5122 11| aristokratišką skonį ir tuojau pasakysianti, kad pas mus esą "po parafijańsku". 5123 1 | svieta nemačiuses, kų mas pasakysma? Tik niekus plepam plepiejuses, 5124 12| Labai, labai man skaudu. Ką pasakytų mūsų motina - kilminga ponia - 5125 11| norėjo tėvelis. Tėvelis pasamdė ir panaktinį visam tam laikui, 5126 2 | visus darbus dirba vyras ir pasamdyta merga. Dėl to vaikai apleisti 5127 3 | pačioje širdyje to ypatingo pasaulėlio, visai atskirto nuo likusiojo 5128 3 | rengiesi žengti pirmą žingsnį pasaulin. Jau laukia ten tavęs, riterėli, 5129 3 | rankų ima byrėti greiti pasažai - ir jo piršteliai skubiai 5130 8 | kitas pasakojo, kaip jis pasėjęs gryniausius rugius, o užaugusios 5131 11| jis mažne tapo didelių pasėkų priežastim: mat, patraukęs 5132 11| treti metai, kaip matėmės. Pasenau.~ - Ne, ciocia nė kiek 5133 3 | tuomet nė paeiti nebegalėsiu pasenęs, - prasijuokė tėvelis.~ - 5134 1 | žmuogus jau nebedraugus. Pasenįs, ar nuori, ar nenuori, turi 5135 6 | dabar pana Zuzana, bet kaip paseno, pavedė jai prižiūrėti daržus, 5136 11| nieko taip nebijo, kaip pasenti, ir visados nori atrodyti 5137 1 | kepuri ont aule. Vis lioubam pasergieti: ar aš, munuoji, ar duktie 5138 4 | baidyklių viešpatavimas jau pasibaigęs. Svarbiausia - eiti pamažėliais, 5139 10| atgimti? Kodėl neturėtų kartą pasibaigti tas anormalus stovis, kad 5140 7 | noriu, kad kuo greičiau pasibaigtų ta eisena. Pagaliau stojamės 5141 10| dainelės tesukėlė tiktai pasibiaurėjimo ir paniekos aristokratiškuose 5142 12| pažaisti, tai nuoširdžiai pasibučiavome. Važiuojant toliau, ciocia 5143 11| ir viena mums terūpėjo: pasidalyti džiaugsmu ir dovanomis su 5144 13| sumanymo gražumo už mane, tiek pasidarbavusį baudžiavai panaikinti. Bet 5145 9 | mąstau apie visus prie jų pasidarbavusius - pradedant tais, kurie, 5146 2 | lyg kraujas.~ - Kas jai pasidarė? - klausė mamatė.~ - 5147 9 | pruotu ir sava išgale apent pasidarytų unt svieta ruojų. Kap visi 5148 8 | fanto savininkė, mažumą pasididžiavo, ėmė prašyti, kad kas nors 5149 4 | nieko iš to nebūsią, tuojau pasidirbdino iš medžio velosipedą ir 5150 14| nemoku atvirai priešintis ir pasiduodu čia savo prigimčiai, panašiai 5151 8 | Tai tur būt, ar šmėkla pasidys, ar gaisras kils.~ Po 5152 13| tikslui pasiekti - ištekėti. Pasiekus tikslą, ji, būdama nebereikalinga, 5153 14| įėjo tėvelis.~ - Gražiai pasielgei, Irusia, tartum būtumei 5154 12| savo dukteriai jos netikusį pasielgimą, tai aš jaučiu pareigą.tai 5155 14| prie mamatės.~ - O tavo pasielgimo, Marynia, irgi kitaip negaliu 5156 13| Aleksander był zachwycony.~ - Pasigailėkit, mielosios ponios! - sudėjus 5157 14| pažiūrėjus į mane, tarė:~ - Pasigailėsi kada nors, bet bus per vėlu.~ 5158 4 | važiuodami į Šiaulius, sustojom pasiganyti Balnugarėje ir, kaip tyčiomis, 5159 7 | priesaikos žodžius kalba garsiai, pasigėrėdamas, jaunoji murma tyliai, neaiškiai.~ 5160 9 | liečia vien mane, mano pačios pasigėrėjimą ar materialią naudą. "Vienas 5161 13| velkąs, visados su didžiausiu pasigėrėjimu klausau grojant ponią Mariją.~ - 5162 14| ruteli, nes neseniai kaimynas pasigėręs išdaužė visus langus. Išėjus 5163 9 | atsigulus, leidžiu sau taip pasigėrėti. Ir tai yra tikrai "mano" 5164 7 | bijojo jos kaip ugnies. Pasigėrus jam visur kliūdavo, ir net 5165 7 | Be to, retkarčiais mėgstu pasigrožėti tokiais gimtinio žanro vaizdais. 5166 14| ir prisijuokti. Šiandien pasigyrė senelis, kad jam peršą kažką.~ - 5167 3 | patvuory buovijos, pagalius pasiiemį. Tik staiga Jonelis, kažin 5168 14| litaniją. Paijškuok dabar." Pasiiemiau kningą ir meldous, kap tas 5169 3 | pasaulyje, ir mes čia, namie, pasiilgę ir džiaugsmingi laukiame 5170 1 | pasistatyk viedrą vundens, pasiimk krapylą, ir kap tik ims 5171 3 | siela...~ - Juk ir mane pasiimsi, Nika? - paklausiau.~ - 5172 14| duktė Marcelė.~ "Kap pasijuta nabageli, kad jau nebegera, 5173 7 | su aukso pensne. Bet kaip pasijutau apsivylusi, kai klebonas, 5174 5 | glėbį Niką.~ Berniukas pasijuto be galo įžeistas.~ - 5175 4 | Šoka prūsas su prūsiki,~ Pasikaišę sijonikį. ~ Pabaigę prūsą, 5176 2 | gražų veidą, meiliai su ja pasikalba ir švelniai primena motinos 5177 8 | mužikų, - tarė klebonas.~ Pasikalbėjimą pertraukė jaunoji, primindama, 5178 9 | nebetverous, ruoduos, ėmįs pasikarsu ar pasipiausu. Gal ir būčiau 5179 9 | ir tučtoujau muna runka pasikieli ir druoži puonou atgal.~ 5180 14| laisve: salono viduryje pasikinkė ketvertą arklių, sukrovė 5181 3 | kaip tikroje skripkoje. Pasikišęs savo skripką po smakreliu, 5182 14| sumanymas liečia tave, tai pasiklausyk ir tu.~ Paskui kalbėjo 5183 10| mano namai, ir tamsybėse pasiklojau savo lovą..."~ Tiek amžių 5184 14| žemaitiškai, bet teneesie tokie pasileidę, kaip tas jų vyresnysis 5185 13| vapsvos, durstydamos savo pasileidusių suktis liežuvėlių gyliais.~ 5186 3 | paklausė Jonelis.~ O Nika, pasilenkęs prie mamatės kelių, pridėjo 5187 14| gul tap nuslabniejusi. Aš pasilenkįs ir veizu. "Papuneli, kuo 5188 1 | savo plonais piršteliais ir pasilenkus traukė jų nuostabų kvapą.~ - 5189 11| nebėra laiko dėl tos baimės "pasilieti" ir dėl to, kad visą kelią 5190 10| rastųs rojus - kas iš to, jei pasiliktų mirtis? Kas iš to rojaus, 5191 9 | reikaluose.~ Vakar būčiau pasilikusi pievoje, nors kuo greičiausiai 5192 3 | kaip tam žvirbliui, vienam pasilikusiam ant stogo. Nuo to sykio 5193 13| ateina į saloną dėdė Boleś, pasiliuosavęs nuo kortų, ir, atsisėdęs 5194 10| Ir prieš įsitikinimą, kad pasimatysime nebe sapne, nebe šio gyvenimo 5195 6 | nepraleidžia nenuėjus drauge pasimelsti. Tose tyliose pavakario 5196 4 | vėlus vakaras, kambariai jau pasinėrę brėkyje. Vėsu ir drėgna. 5197 4 | žėrintį, paskui į žemę, pasinėrusią sidabrinėje prieblandoje. 5198 3 | brėkis savo pilką šydą ant pasinėrusios spalvų ir garsų gėryje žemės. 5199 9 | ruoduos, ėmįs pasikarsu ar pasipiausu. Gal ir būčiau sau galą 5200 6 | kojų. Bočelis buvo labai pasipiktinęs, dėl to dabar taip ir dainuoja. 5201 13| ir ciocia Karusia labai pasipiktino. Ir ciocia Karusia tarė:~ - 5202 6 | skundžia dėdę mamatei, baisiai pasipiktinus, nes juk "visados taip buvo 5203 4 | saugok dieve! Pirmas tam pasipriešinčiau, kaip kitąsyk Katkevičius. 5204 10| instinktyviai jaučiuos neturinti pasipriešinimo jėgos.~ Kad kas paklaustų 5205 9 | vo aš vis delto drįsau pasipryšinti ir paruodžiau, kad nie puonou 5206 3 | su pentinais ir kardelį. Pasipuošė Nika ir rimtai vaikščioja 5207 7 | kepurėmis ir jis negalėsiąs pasipuošti savo puikiuoju kiveriu su 5208 2 | mažesnįjį, o ji veda didesnįjį - pasipuošusi, grakšti, skaisti, linksma. 5209 13| mėgstu žiūrėti į gražias, pasipuošusias ponias. Bet šiandien ypač 5210 7 | Panelės buvo labai pasipuošusios. Turėjo dirbtines gėles 5211 7 | brolius, ir būtinai ulonu pasirėdžiusį. Mamatė ir tėvelis nenorėjo, 5212 14| bet maniau jo tą jausmą pasireiškiant kiek idealesniu būdu. Bjauru! 5213 9 | Niekur taip pilnai nėra pasireiškusi lietuvių siela, kaip tame 5214 14| apie tai, kaip jos būtų pasireiškusios, esant kitokioms sąlygoms, 5215 11| eina medžioti. Visi buvo pasirengę keliauti ir nuobodžiavo, 5216 1 | spintelei pas jos lovą. Pasirinkau šią dovaną, ne kitokią, 5217 6 | džiaugiuos, kai Mykolas, pasirodęs tarpduryje, praneša:~ - 5218 3 | gal yra, tik nenori mums pasirodyti dėl to, kad mes ne vargšai 5219 11| berniuku buvo jau visai pasiryžę pirmiau susipažinti su Žužu. 5220 11| užsimerkė ir staiga, tarsi pasiryžęs žūt būt įvykdyti kokį baisų 5221 3 | kur taip einanti naktį, pasisakiusi einanti pas motiną, dieną 5222 8 | sukeltas, kažkur giliai pasislėpė.~ - Jei taip, tai esu 5223 10| nėra baisi. Tai juokas, pasislėpęs už ašarų, džiaugsmas - už 5224 11| dažniausiai tuo laiku taip pasislepia, kad niekur negalima jo 5225 14| ir dėdei išvažiuojant, tu pasislėpsi kur nors. Žinai, kur geriausia? 5226 6 | gudrūs padarai. Taip moka pasislėpti, kad nepamatysi.~ Šalia 5227 1 | reikiamos medžiagos, ir štai, pasislėpus fotelyje, kad mamatė nepamatytų, 5228 2 | mamatė, pametus savo darbą, pasisodino mane ant kelių ir ėmė raminti. 5229 1 | vakali, pridabuok biteles, pasistatyk viedrą vundens, pasiimk 5230 1 | Išrinkus puikiausią rožę, pasistiepusi įsegiau ją mamatei į kasų 5231 1 | anuos lieks. Tik matom, pasisuka statia unt Rimeike, statia 5232 5 | pasiilgęs, nes iš Varnių pats pasisukęs mūsų linkui. O mes jam pasakojame 5233 5 | aviželių. Atsilsiesi ir pasisuotinsi.~ Sakalėlis klauso, ausis 5234 11| galėtų būti mamatės motina. Pasisveikinę su ciocia, pabučiavome ranką 5235 5 | šventaisiais. Labai širdingai pasisveikinus, prasideda gyvas pasikalbėjimas. 5236 12| nušovė, ir gana.~ - Tiesa, pasitaiko juk ir aklai vištai grūdas. 5237 9 | leida dijvulis. Šijk tijk pasitaisius, paleida muni suvisu numij. 5238 5 | teisės reikalauti: primo, kad pasitartumei su juo, sekundo, kad pabūtumei 5239 14| nuopelno. ~ Man rodos, kad pasitenkinimo gyvenimu paslaptis teatspėjama 5240 7 | džiaugsmu ir neapsakomu pasitenkinimu savim.~ - Ar ir man prisegsite? - 5241 14| vieną, tarė, daug mažiau pasitikėdamas savim, kaip visados:~ - 5242 11| vežėjais niekados negalima esą pasitikėti, jie tyčiomis kartais galį 5243 8 | ponitelė ateis, ir Nika, aš pasitiksu. Aš nebijau mirti. Aš noru 5244 4 | zapomnieliśmy. Tik visi mašinaliai pasitraukėme kiek nuo stalo, kad gyvatė 5245 13| turįs iliuzijos, kad laikas pasitraukęs atgal ir kad tai esanti 5246 9 | tebeskumb muna ausyse.~ Pasitumpė juodu valandelį ir išieje. 5247 13| visai kitaip priėmė mamatės pasiūlymą.~ - Tai uždavinys, didesnis 5248 1 | muslino kepurė, dailiai pasiūta mamatės bobutei dovanų; 5249 6 | Bočeliui labai patiko. Pagyręs pasivadino mane į kabinetą ir davė 5250 6 | trečiasis arklys jam buvo pasivaidenęs. Arba kaip pernai buvo su 5251 11| Boleś mėgsta tolimesnius pasivaikščiojimus ir kasdien, taip pat prieš 5252 13| Aleksandrienės ranką, sako:~ - Pasivaikščiokim valandėlę, jau per ilgai 5253 4 | papasakoti ir sąsiuvinių pasiveizėti. Paskui leido šeimynai pašokti, 5254 11| dėdę. Kol svečiai susėdo, pasivėlavęs medžiotojas pasirodė.~ 5255 7 | tarė mamatė, - geriau pasišalinti nuo pat altoriaus, negu 5256 12| aukštybes, kad po pietų pasišaukė mane ir, duodamas dvidešimt 5257 8 | jos šviesūs plaukeliai pasišiaušę atrodė kaip aureolė. Nebuvo 5258 4 | galima! Ponia Marija mums pasišvenčia, o tamsta ją taip kankini. 5259 4 | staliuko. Aš žinau, kad tai pasišventimas, ir net sunkus, nes tėvelis, 5260 5 | pavuojaus nebijau, esu tam pasišventįs ir dirbu. Vo kap tik atsiras 5261 9 | patenkinta, nes būčiau visiškai pasišventusi paskirtam tikslui. Bet tėvai 5262 14| meilumo ir vaišingumo, kuriuo pasižymi Liudvikas. O ir Aleksandrienė 5263 1 | Vakare, mąsčiau, kai mamatė paskaičius norės užgesinti žvakę, jos 5264 14| kap imsu mirti, pasakysu. Paskaitysi toumet saldžiausiuoje Jiezaus 5265 12| į aikštę.~ Dar minutę paskalijo šunes ir nutilo. Atsiliepė 5266 7 | panelės. Kita stalo pusė buvo paskirta ponams. Bet ponas Jonavičius 5267 3 | rengdamies ištikimai dirbti pono paskirtąjį darbą. Tik kai kurie neužaugos, 5268 9 | būčiau visiškai pasišventusi paskirtam tikslui. Bet tėvai nė girdėti 5269 11| liepė pakabinti viename paskirtųjų sau kambarių, kartu su visados 5270 9 | berek? Prisinešu knygelių, paskleisu į visas pusis - ot tap, 5271 12| tą gamtos tylą ima ardyti pasklidę iš miško balsai. Tai skalija 5272 6 | paną Zuzaną, prašau jos paskolinti rožančių ir, tylitelaičiai 5273 9 | iškila, juk unc kils ir dar. Paskuo takių mašinų prasimanys, 5274 3 | prireiks, tai ir išdablysiu paskutiniais žodžiais ir galų gale net 5275 14| visai netekau, ir per tas paskutiniąsias dienas ji su manim nebekalbėjo. 5276 3 | čia neturi. Ir, nutilus paskutiniems liūdniems akordams, jis 5277 11| mamate puošiame kambarius paskutinių rudens gėlių bukietais, 5278 6 | prieblandoje, kiti, nušviesti paskutiniųjų gęstančių saulėlydžių atspindžių, 5279 14| kap tas kad saki. Viskų paskyri, mažiausį daiktelį. Puikus 5280 10| noras greičiau pasiekti paslaptį!~ Ak ne! mirtis nėra 5281 12| būtų neiškentęs neatidengęs paslapties, kad tėvelis nebūtų įsimaišęs 5282 12| upelis, tarsi sekdamas miškui paslaptingą pasaką apie kažkokius tyrus, 5283 13| tarė dėdienė Aleksandrienė, paslaptingai šypsodama.~ - Kam? Kam? - 5284 10| stebuklinga yra sapnų šalis! Paslaptingas, neįžvelgiamas pasaulis. 5285 1 | didelis miegūstas tvenkinys paslaptingomis gelmėmis, vakarais mėnesio 5286 1 | balsą. Greit sudėjus darbą, paslėpiau jį už krūmų ir nubėgau.~ 5287 3 | ji atsipila pieną į indą, paslėptą notrelėse.~ - Aišku, 5288 3 | jis ir ištarė mano giliai paslėptąją viltį. - O kad mes ją šiandien 5289 4 | mamatę? Gal įkrito į tvenkinį paslydus? Greičiau, greičiau pas 5290 3 | vijtas, aš mislijau, kad muni pasmaugs. Aš kentėjau visą žijmą, 5291 7 | apsivylusi, kai klebonas, pasodinęs mamatę kanapoje, ėmė rekomenduoti 5292 1 | kažin kieno ir kažin kada pasodintų. Buvo juodu pilnu baltuojančių 5293 7 | tokį, kur netur žemės - pasogą išleis, ir ką paskui beveiksi.~ - 5294 14| nieko,~ kas jas galėtų pasotint, ~ kas jas galėtų nutildyt. ~ 5295 2 | suspaudė man širdį, o akys pasruvo ašaromis. Metus knygą, prisiglaudžiau 5296 12| padariusi, išsigandau ir pastačiau akis.~ - Pirmų pirmiausia, 5297 4 | juoduku. Juozapas nenukinkęs pastatė jį kartu su brikeliu vežiminėje. 5298 5 | Sakalėlis klauso, ausis pastatęs, tiesia į savo poną galvą 5299 11| kartais ir į virtuvę, viską pastebėdama, visu kuo domėdamos, o radus 5300 9 | to nutarimo priežasties? Pastebėjau, kad Liudvikas, radęs mane 5301 13| muziką. Ar tamstos esate pastebėję šį keistą faktą, kad kiek 5302 6 | kitokia. Per pusryčius dėdė pastebėjo, kad Jonelis esąs labai 5303 11| Laimė, kad mamatė, tai pastebėjus, laiku įstatė juodu į tinkamas 5304 11| reikalaujanti ir kiekvieną mažmožį pastebinti. O dėdė Boleś nelabai vaikus 5305 14| žmuonių, apveiz muni, turu pastuogį. Ačiū puonou dijvou už visas 5306 13| prietelis! O ordinariją duoda pasturlakiais.~ - Senas komediantas!~ 5307 6 | kiša į šieną savo lazdą ir, pasukinėjęs ją, sako:~ - Sausas, 5308 3 | kas kam giminė, nešiojo pasveikinimus, o kartais ir laiškus. Atėjęs 5309 12| jo kritusiai. Gali mane pasveikinti: nušoviau puikų ožį, esu 5310 8 | mirtinai sergą ligonys pasveiksta, net numirėliai atgyja, 5311 3 | žmogus gali. Galima tik pasyviai iškęsti viską... viską... 5312 14| visados viską egzageruoji. Pataikavimas daug už tave vyresnei moteriškei, 5313 1 | Gerai, kad atėjai, Marinia. Pataikinai kaip tik į teismą. Spūdis 5314 6 | nori įvesti kokią būtiną pataisą tuose daržuose. Ji nemėgsta 5315 14| sugadinęs, tą antras būtų pataisęs.~ Gerai sako Karusia, 5316 6 | daržuose. Ji nemėgsta jokių pataisų ir skundžia dėdę mamatei, 5317 14| Liudvikui, nes nesistengiu pataisyti to, ką jis gadina. Aš tik 5318 11| Boleś įsisėdo į gražiausiai pataisytus ratus, būtinai reikalaudamas, 5319 1 | sena, vargi lova, aukštai patalais išklota ir margai užtiesta, 5320 7 | plaukę. O grūdų svirne, o patalynės, o mėsos - pilni pašaliai 5321 7 | paėmiau, kokią klebonas patari! - ūmai atsiliepė jaunasis 5322 14| Neverk!~ Bet manęs tas patarimas nepaguodė. Taip tik Nika 5323 11| Nedaug težinau žemaičių patarlių.~ - O tą, kuri daug vaizdingiau 5324 8 | mamatė sakė, kad reikią patarnauti Kazelei paskutinį kartą. 5325 8 | įsitikinimų, nes, gavęs gerą patartį, jis nepaklausė jos ir, 5326 4 | Bet dabar nėra ko, nes patektumėm "z deszczu pod rynnę".~ 5327 9 | Tuomet tikrai būčiau buvus patenkinta, nes būčiau visiškai pasišventusi 5328 6 | kalbų, duoda įsakymą visus patenkinti, o pats grįžta prie knygų.~ 5329 12| šildės bigosą, kurio ir jiems patiekė mamatė. Nikodemas tais pietumis 5330 3 | liūdnai paklausė, kodėl jis patiekęs jai tokio nerimo, riteris 5331 3 | nepaisant visos jo kaltės ir patiekto nerimo, mintis, kad jis, 5332 13| kad visuomet ir jiedviem patiem rodytųs, jog jųdviejų vestuvių 5333 7 | ceremonijų, bet vis dėlto sutiko. Patiesė kilimą, ir jaunieji atsiklaupė 5334 3 | po kojų. O jiems po kojų patiestas gražių gražiausias margaspalvis 5335 3 | nešti į ledinę, būtumei patikėjus. Gaila, kad visos tos tavo 5336 7 | Sulauktumei tokio, kurs tau patiktų.~ - Klausyk! Ką ten sulauksi! 5337 6 | tavo valia!" - ašaromis patilžusiu balsu kartoja senelė, ir 5338 1 | dėlto žmonės daug laimės patiria. Štai puikios, kvapios rožės, 5339 11| pasėkų priežastim: mat, patraukęs mūsų dėmesį į save, atgręžė 5340 4 | nekenktų, kad ir pats su manim patrimituotumei. Per mažai judi, o tai nesveika. 5341 3 | kad, būdamas toks žemaičių patriotas, jis privaląs apsikrikštyti. 5342 10| Padeklamavo lietuviškas patriotiškas eiles, girdėjau jį lietuviškai 5343 11| naujintelaitis, naujausios sistemos, patroninis, toks gražus, kad tėvelis 5344 4 | stuomenį, vaikščiojantį patvenkiny, ir tekina bėgu pas jį.~ 5345 4 | Tikriausiai vaikščioja patvenkinyje: juk tokia graži mėnesiena. 5346 7 | raudonas veidas buvo tvinte patvinęs begaliniu džiaugsmu ir neapsakomu 5347 9 | ašaros, širdis buvo laime patvinusi. Tebejuntu ant savęs Kristaus 5348 3 | stainę, vo puonačia tina patvuory buovijos, pagalius pasiiemį. 5349 2 | sukalbėjome balsu poterius, aš patylomis dar pridėjau: "Pone dieve, 5350 1 | laimę, kokios niekados nėra patyrusios žmonių širdys.~ O aš 5351 1 | nušviestą debesėlį. Skėtelio paūksmėje juodavo ant galvos storų 5352 11| šeimininke, nesirūpinant paukščiais ir kiaulėmis - tai duoda 5353 5 | kažkokio neregėto milžino paukščio plunksnos. Saldžiai kvepėjo 5354 14| tie nagai man į širdį - paukštelį bedrebantį; ~ ak, suspaus 5355 14| ilgiau būtumėt tokiais mažais paukšteliais ir ilgiau galėčiau jus laikyti 5356 5 | prietelių. Če vaikelia - myli paukštuželia, če puoniteli kap ta dungaus 5357 5 | apie Mikę melagį ir Pruncę paukštvanagį.~ Sukrovęs atgal savo 5358 7 | peržegnojęs juodu, tarė panelei Paulinai:~ - Nebe vaikas esi, 5359 8 | jomis. Nori - važiuoji dykai paulioti į Liepoją, nori į Dvinską - 5360 4 | klebonas, išėmęs tabokinę, pauostė tabokos, sučiaudėjo ir nusišluostė 5361 1 | besikalbėdami. Tėvelis, pauostęs rožes ir prisisegęs vieną 5362 12| kristalinius kaip jis pats dalykus. Paupėlyje, ant sidabrinių ir smaragdinių 5363 3 | pabaigusi noktiurną, padarė pauzę ir sėdėjo susimąsčiusi.~ - 5364 13| komplimentus panelėms ir pavadinęs jas vaidilutėmis, - į ką 5365 13| visą maišą komplimentų ir pavadino ją "matka ludu". Ir niekas 5366 14| Marynia, irgi kitaip negaliu pavadinti, kaip vaikišku. Juk tokio 5367 5 | laikas. Mamatė, norėdama pavaišinti visus darbininkus, pritepė 5368 8 | žemėmis. Ak, kaip baisu!~ Pavakariais nuėjome su mamate pamatyti 5369 6 | pasimelsti. Tose tyliose pavakario valandose mano tebemaža 5370 1 | buvau pabiegįs." Greituoju pavalgiau pijtus, nie puokaičia negulįs, 5371 5 | tėvelis.~ Darbininkams pavalgius ir pradėjus vėl grėbti, 5372 7 | juo skolas išmokėsi, nei pavalgysi.~ - Bet juk toks bjaurus, 5373 14| pamatęs, kad duodu ko nors pavargėliams. Širdį turi gerą ir pats 5374 3 | reiktų biaurybę akimirksniu pavaryti, ne gailėtis.~ - Kaip 5375 6 | vesti mūsų į daržus, kur nuo pavasario lig rudens ji per kiauras 5376 6 | Zuzana, bet kaip paseno, pavedė jai prižiūrėti daržus, kad 5377 3 | galerijas, kuriose yra garsieji paveikslai.~ - Ir tą gražiąją Madoną, 5378 2 | Jėzus vaikelis toks, kaip paveiksle, kurs kabo pas mano lovelę: 5379 2 | atsitraukė nuo baisių mirties paveikslų ir skrajojo ten, kame taip 5380 11| vaidinas man tokia, kaip paveiksluose. Čenstakavietės - drebu, 5381 1 | munuoji, ar duktie prieję paveizam. Vo vakar, tasgaties, išejom 5382 6 | Palauk, dūšele. Reik paveizėti, ar sausas šienas. ~ 5383 1 | veiziek, bene biteles lek." Paveiziejau - tikra: atjoudou, atūž 5384 11| maloningai atleisite už mano pavėlavimą, - tarė sveikindamasis, - 5385 8 | paskutinis žodis yra kaip tik pavergtų ir paniekintų tautų atgimimas. 5386 7 | tiek. O jei kuomet ir teks paverkti, bus su kuo ašaras nusišluostyti. 5387 3 | lentele, išpjauta skripkos pavidalu, su užvyniotais ant sukamųjų 5388 5 | vis arčiau pri anų.~ Paviešėjęs dvi dieni, Levanarda važiuoja 5389 8 | Bastės po kambarį, vis į savo Pavlinką žiūrėdamas, o kartais net 5390 4 | visados, jis tarė:~ - Pavogė! Tai kaip aš dabar sugrįšiu 5391 4 | matyti, kas nors būsiąs pavogęs. Dabar tai jau klebonas 5392 3 | pieno motinai nunešti.~ - Pavogus? Ne, tikrai, Marinia, man 5393 13| ir skaityme matė didelio pavojaus.~ - Išmokiusios liaudį 5394 13| gyvenamąjį kambarį leisti pavojinga, nes gali ko nors negeistino 5395 13| aukštesnysis mokslas esąs liaudžiai pavojingas, nes, visiems jį išėjus, 5396 11| Jei kalbėsim apie pavojų, tai jis grūmoja ne tavo 5397 11| Kam be reikalo statytis pavojun? Berods, šautuvas turįs 5398 11| Karusios akyse. Tuo tarpu pavojus buvo pašalintas, ir priėjome 5399 5 | būdams vijnc pats, aš tuo pavuojaus nebijau, esu tam pasišventįs 5400 5 | puses veizunt, muna darbs pavuojings, ale būdams vijnc pats, 5401 10| žodžiai apie poną Jonavičių? Pavydą?~ Jei taip, tai reikėjo 5402 12| dėdė Aleksandras.~ - Pavydas! - išdidžiai atsakė dėdė 5403 5 | bernas. - Ar nemata, kad pavydelninkės? Pačios norėtų drybsoti 5404 6 | meilė, tačiau ji nekliudo pavydėti vienas antram savo ponios 5405 9 | kuo geriausiai atlieka. Pavydėtini žmonės.~ Bet aš nesu 5406 5 | Petro iš Varnių, kur jam pavykę parduoti daug šventųjų, 5407 9 | rimtai. Mano smūtkelis labai pavyko Levanardai. Tame galvos 5408 8 | norėjo šokti su žmona, bet "Pawlinka" griežtai užsakė, kad nedrįstų 5409 7 | patalynės, o mėsos - pilni pašaliai visokios naudos. O kambarių 5410 11| Tuo tarpu pavojus buvo pašalintas, ir priėjome prie ciocios, 5411 13| nemalonumų galima visai pašalinti, kitą sumažinti. Čia svarbu 5412 3 | dabar manau, gal geriau bus pašalinus blogumą ne tokiu smarkiu 5413 8 | ūkio rūpesčius. Kad šiemet pašaro maža, nebus kuo gyvulių 5414 6 | dvasios pagavimo, kai dėdė, pašaukęs savo favoritą vižlą, vardu 5415 14| beraviejunti. Išbiegįs pruo duris, pašaukiau, paskou, atsiklaupįs pri 5416 9 | man vis, kad tikras mano pašaukimas buvo tas, kurį kitąsyk norėjau 5417 3 | į mano kabinetą, tuojau pašauksiu ją - ir užbaigsime tą dalyką.~ - 5418 11| pasivaikščioti, o ciocia, pašaukus mus į savo kambarius, išdalijo 5419 11| ar paleisti arklius, kad pašėltų bėgti, ar ką kita padaryti. 5420 10| kad kiaulės būtų gerai pašertos, kad mergos pieno nevogtų - 5421 8 | bajorystė?~ - O Barzdžių pons Paškevičia, amžiną atilsį, aš vos teatmenu, 5422 1 | ir kap tik ims spijsti, pašlakstyk gera - anuos ir susimes 5423 1 | visko pridėtą pintinėlę.~ Pašokau per mastą nuo žemės iš to 5424 7 | turto.~ Panelė Paulina pašoko iš vietos.~ - Neduok 5425 14| krūptelėjo, visi išsigandę pašokome iš vietos ir nubėgome žiūrėti. 5426 13| Dabar gal panelės pašoks, kad nebūtų nuobodu ir kad 5427 4 | pasiveizėti. Paskui leido šeimynai pašokti, o mums pažiūrėti. Tuojau 5428 12| ateidavo su tėvu pas mus pažaisti, tai nuoširdžiai pasibučiavome. 5429 3 | mamatė, glostydama žydo pažaliavusį chalatą. - Taip džiaugiaus, 5430 3 | senas, su ilgu, juodu, pažaliavusiu chalatu kromo pratrinta 5431 12| begalinis virėjo orumo pažeminimas, prie kurio niekas jo nebūtų 5432 11| veidu, dviem juodais rėžiais paženklintu. Aušros Vartų - man tinka, 5433 9 | paveikslą, bet aš iš karto jį pažinau. Visas buvo lyg vidaus saulės 5434 8 | familiarumas, negu leidžia pažintis.~ Klebonas be paliovos 5435 14| palytėjimą. Kaip sunku, pažinus žmones, neniekinti jų! Reikia 5436 12| Kadangi jos buvo mano geros pažįstamos, nes kartais ateidavo su 5437 12| Tokias keistas skelbi pažiūras, Maryniu, kad aš jų net 5438 4 | Kieme sudūzgė.~ - Pažiūrėkit, ar ne tėvelis parvažiavo, - 5439 3 | ką darysiu, - tariau. - Pažiūrėsiu į gėles ir imsiu juoktis, 5440 14| vyro seseriai, senoviškų pažiūrų žmogui, atrodo tau kažkoks 5441 9 | atkreipė veidą į mūsų pusę, pažvelgė į mane, paskui į mano vaikus - 5442 7 | nemoka. Kaip sakoma: nei prie pečio, nei prie svečio.~ - 5443 1 | riogsojo didelis žalių koklių pečius, o prie pečiaus visados 5444 3 | taikinti labai subtilias pedagogijos priemones - imkim kad ir 5445 4 | tevažiuoja, mindamas kojomis pedalus.~ Atėjo mamatė prašyti 5446 3 | savo karalystę, lengvomis pėdelėmis po gėlių kilimą vaikščiodama, 5447 9 | bet ir sapnas palieka ten pėdsaką.~ Jau septinti metai, 5448 9 | srityje, niekas nežūva. Pėdsakas paliko mano sieloje - bet 5449 9 | pražuvo, išsiblaškė be pėdsako. O žinau, kad ir dvasios 5450 3 | už savo pinigus pasirinko peiliuką popieriui piaustyti. Ir 5451 3 | mano ašaros nukrito ant peiliuko.~ - Juk žinai, kad visi 5452 3 | skruostų žilais garbanotais peisais yra be galo liūdnas, tartum 5453 5 | atsako: ~ Ne taip yr baisi pekliška mūka,~ Kaip yra meili 5454 9 | skaityti. Ir buva ten tuoks pelčeris, be gala gers žmogelis - 5455 10| dainos... Puvėsiai, dulkės, pelenai... Ir kiekviena ta dulkių 5456 10| nebebūsiu.~ Ir štai aš, pelenas ir dulkė, tarp pelenų ir 5457 10| nebus.~ Iš kur manyje, pelene ir dulkėje tarp pelenų ir 5458 10| savo namus... Štai dabar pelenuose užmigsiu, o jei manęs rytą 5459 11| mes turį būti tylūs lyg pelės ir nesipainioti jam po kojų.~ 5460 10| Tokia ji senutė, amžių pelėsiais apaugusi, miela. Jos garsuose, 5461 13| turime išmokti traukti pelną iš kiekvieno daikto. Dėl 5462 13| taip nemoka. Turėsiu gero pelnelio, pamatysit.~ - Tu esi 5463 4 | ir radęs arklį, įėjusį į peludę. Kaip pirma klebonas neparodė 5464 11| kiaulių. Gėris nutukusiais peniukšliais, grožis ilganosiais kalakutais, 5465 4 | klebonas pralaimėjęs dvidešimt penkis rublius, ir nuo tos dienos 5466 4 | tik nukritęs sniegas, jų penkių bokštų galvos auksinės. 5467 9 | nuodieje pareiti numij.~ Penktas metas nuvari muni į Kavkaziją. 5468 14| buvo mūsų nustebimas, kai penktos dienos pavakarį privažiavo 5469 13| kurių niekas nemoko. Mūsų pensijoje buvo toks panelių būrelis, - 5470 13| sugrįžusios iš Varšuvos ir Rygos "pensijų", sunkiai tesusikalba žemaitiškai. 5471 3 | kambarį tvainydamasis, kad nė pentinų nebuvo girdėti. Nepaisydamas 5472 5 | šutiniu, taip nusiteikė, kad perdėm buvo girdėti jo garsus juokas. 5473 2 | Baisiomis, didelėmis vinimis perdūrė jo meilingas rankeles ir 5474 9 | žmogus. Daug žolių reikia pereiti, kol užeisi tokį žiedą. 5475 1 | Einame pas manuosius.~ Perėję per tiltelį, atsidūrėme 5476 3 | šalčio, nei žydų, pats vienas perėjo per visą miestelį, dar aukščiau 5477 9 | perskaitęs viską permąsto ir pergalvoja. Kad jis būtų mokytas, tikriausiai 5478 11| blizgančias žiedais. Apsti, pergniaužta, elegantė, primerktomis 5479 5 | Vincentu, o Juozapas vežėjas perkas jį, nes kaip tik neseniai 5480 2 | švarkeliais, kiekvienam ant kaklo perkelinis skepečiukas, dailiai sudėtas 5481 5 | armatos, kulkos, granatos,~ Perkūnai, žaibai, smertis, klapatai~ 5482 9 | Nebebijuos žmuonys nie perkūnų, kreipdami anus, kur nuories, 5483 5 | neturiu tiek kapitalo. Tat perkuos "Vaikų knygelę" ir paskui 5484 9 | audeklo: buvo jis lyg tie perliniai debesėliai, už kurių slepiasi 5485 8 | skruostus.~ - Kas gal permanyti dievo takus, bobute, - sako 5486 9 | išeina, ir perskaitęs viską permąsto ir pergalvoja. Kad jis būtų 5487 13| žibutės, koks baltas ir permatomas lyg porcelianas veidelis, 5488 5 | danguje tik kai kur baltavo permatomi, keisti debesiai, lyg kažkokio 5489 10| lūpų ir, savo baltomis, permatomomis, ilgapirštėmis rankomis 5490 4 | neuždengtoje brikoje, galima permirkti kiaurai, - pasakė ponas 5491 6 | pasivaidenęs. Arba kaip pernai buvo su Atamanu. Bevažiuojant 5492 13| tamsta žinai, kaip žiauriai persekioja valdžia privatų mokymą.~ - 5493 14| tai man baisus smūgis, bet persigalėčiau, jei to reikalautų Irusios 5494 14| jus geriausia.~ Ciociai persirėdžius ir su darbeliu rankoj atsisėdus 5495 2 | skaudžioji valanda, žinosi, kad persiskirsime tik trumpai valandėlei.~ - 5496 7 | gerti kaip karčiamoje."~ "Persižegnoju, tėve, nepasigersiu! - šaukia 5497 10| bus lyg svetimtautis. ~ Perskaičiau, ką esu čia kana kados parašiusi, 5498 14| tuomet į mano sielą, kaip perskaičius išmintingą knygą.~ Kiek 5499 9 | kada tik begaliedams. Ir perskaitįs viskų lioub apmislyti. Tap 5500 11| įneša ir ciocia, dažnai juos pertraukdama:~ - Melskis už mus nusidėjėlius 5501 3 | gėrėtis. Dažniausiai kas nors pertraukia, vos jai groti pradėjus. 5502 3 | kad ateis pas mamatę ir pertrauks muziką. Nors labai sunku 5503 4 | savo kambarį.~ Lošimas pertrauktas. Ponas Kazlauskis kuo ramiausiai 5504 14| atmintinai temokėjo nedaug, tad, pertraukus ją, ėmė austi kažkokią be 5505 9 | vasaros dienomis, kiaurai perverdama juos savo spinduliais. Nepanėšėjo 5506 9 | spindulių pervertas, kaip perveriami saulės spindulių tie balti 5507 9 | kiaurai dvasios spindulių pervertas, kaip perveriami saulės 5508 13| Ir to laiko ne taip jau pervirš. Tai svečiai, tai į svečius, 5509 6 | krito miške po pušimi su peršauta krūtine. Bet tai buvo jau 5510 7 | atsiklaupė prieš kleboną, kurs, peržegnojęs juodu, tarė panelei Paulinai:~ - 5511 4 | stipriai pabučiavus mane bei peržegnojus, nuėjo.~ Nubudau ir nebegaliu 5512 4 | linksmiausia.~ Mamatei atėjus peržegnoti manęs labai nakčiai, tariau:~ - 5513 14| kažkoks baisus doros kodekso peržengimas. Kaip sau nori, tai donkichotiškumas.