| Table of Contents | Words: Alphabetical - Frequency - Inverse - Length - Statistics | Help | IntraText Library |
| Šatrijos Ragana Sename Dvare IntraText - Concordances (Hapax - words occurring once) |
Part
6515 7 | paruošta!~ - Tai būtų skandalas! Gana, gana! Išardyti visas 6516 13| ir kad vakarienė atrodytų skanesnė, - tarė mamatė ir ėmė skambinti 6517 12| saldainių būtų daugiau ir skanesnių. Įeidama į krautuvę, sutikau 6518 11| balsinga ir būru, kad visi, skaniai papusryčiavę, važiuotų susėdę 6519 7 | kai meldžiamoji įdėsi, bus skaniau.~ - Prašom nusiraminti 6520 11| tikslas. Bolesiui visados skaniausia tai, prie ko aš pridedu 6521 5 | vakarienės, kuriai išvirusi skanios putrelės.~ - Dieku, dieku, 6522 14| svečių buvo likę visokių skanių daiktų. Pavalgę šokome su 6523 5 | valgo vynuoges, gėris jų skanumu, tartum pats būtų vaikas. 6524 6 | gausybės rago įvairiausių skanumynų ir taip mus vaišina, kad 6525 12| tik karštas tėra tikrai skanus.~ Nors jau ruduo, tačiau 6526 9 | filosofas. O gal ir didis skaptuotojas. Nes, nepaisant technikos 6527 10| naktimis, apie pilkų rūkų skaras, apie raudonas šermukšnių 6528 12| trečias, ir ketvirtas. Vienas skardenos arčiau, kitas toliau. Puikiai 6529 3 | įeiname į aukštą pievos skardį. Toli, horizonte, lyg milžiniškas 6530 8 | Ūmai suskambo man Kazelės skardus juokas lyg sidabrinis varpelis, 6531 4 | spindulėlio. Pilkų, storų debesų skaros atskyrė mus nuo jos. Pasiilgusi 6532 3 | šelpia vargšus, pamotės skaudinamus našlaičius ir myli mandagius 6533 9 | užsiliko mano atmintyje skaudus to sapno įspūdis, ir, atėjus 6534 10| šiandien dar tebėra gyvas, skaudžiausias širdies skausmas. Nes daug 6535 2 | mirties bijoti. Kai ateis ta skaudžioji valanda, žinosi, kad persiskirsime 6536 6 | manot, kad supyko už tokius skaudžius juokus? Nė kiek. Bučiuoti 6537 2 | stengėsi suvaldyti savo širdies skausmą. Nuolat tik žiūrėjo į mamatės 6538 14| mamatės balsas. Paskui, skausmingas, ašarotas, skundės: ~ 6539 9 | sielos. Drovu man rodyti savo skausmus, drovu kalbėti apie tai, 6540 2 | Cioceli, - sakau, - nognia skaust, bliaun muna mergiki. "Tat 6541 13| Ponia Karolina, vyro kulto skelbėja, gali mums prikišti, kad 6542 12| balsu:~ - Tokias keistas skelbi pažiūras, Maryniu, kad aš 6543 13| panelės.~ - Koks įžūlumas skelbti atvirai tokius dalykus!~ - 6544 2 | ir surištais po smakreliu skepečiukais. Berniukai taip pat su ilgomis 6545 2 | kiekvienam ant kaklo perkelinis skepečiukas, dailiai sudėtas ir blizgančia 6546 14| mažiausį daiktelį. Puikus tuoks skepets buva, pluonc, tris rublius 6547 2 | nuo antros, žvilgterėjo skersomis į mamatę kartą, paskui antrą, 6548 14| palytėjo, ~ sušuksiu, laimėj skęsdama: Mamate mano!~ ~ 6549 4 | nuo jos. Pasiilgusi žemė skęsta ašarose ir dreba nuo šalčio, 6550 3 | mažesnis Juozukas pradėjo skęsti. Bet ne veltui su juo buvo 6551 1 | saulės nušviestą debesėlį. Skėtelio paūksmėje juodavo ant galvos 6552 1 | skrybėlės, tik su baltu skėteliu dengės galvą nuo saulės. 6553 6 | karolėlius, kartais gražius skiautelius lėlių rūbams, berniukams - 6554 9 | Ir mąstau sau dabar: kuo skiriasi sapnas nuo tikrenybės? Sapno 6555 2 | baigiame maldas ir visi skirstomės, skubėdami į darbą. Tik 6556 5 | visi liovėsi dirbę ir ėmė skirstytis. Ordinarininkai susėdo poromis, 6557 5 | tuoks. Mun ženatvi niera skirta. Iš vijnuos puses veizunt, 6558 9 | jau antrą kartą. Ar tas skirtas, kad sapnas greit praeina, 6559 14| Dabar tikrai nebeturės kur skirti savo rendezvous. Vargšė 6560 14| Žinoma, skaudu mums būtų skirtis su Irusia, bet tai jos naudai. 6561 5 | Mata, puoneli, vijnam žmogu skirts tuoks gyvenims, kitam tuoks. 6562 4 | sulenkėję, o koks pobūdžio skirtumas lig šiol užsiliko. Susieisi 6563 12| nešė jau garuojantį bigosą, skleidžiantį malonų alkaniems medžiotojams 6564 4 | ilgesio keisto pilna. ~ Ir skliauto giesmė buvo jai laukiama, ~ 6565 5 | dantys, čiuksėjo stūmėjas, sklido bernų, arklius raginančių, 6566 3 | jazmininių kvapų ir melodijų, sklindančių iš vieno jo kampo. Ten groja 6567 7 | iš to gražumo? Nei su juo skolas išmokėsi, nei pavalgysi.~ - 6568 6 | kartą ir aš nepasilieku skolinga. Atvežiau panai Pranciškai 6569 9 | šeimininkavimo užtektų. Bet turime skolų. Kad galėtumėm jas išmokėti, 6570 11| juk turinti aristokratišką skonį ir tuojau pasakysianti, 6571 3 | Senas rūmas gobias slaptinga skraiste ir ima svajoti, pilnas jazmininių 6572 3 | gėlių, lyg gyvosios gėlės, skrajoja įvairiaspalviai drugiai. 6573 13| aš manau kitaip. Ir užuot skrajojus abstrakcijose, nutūpsiu 6574 3 | paukštelis, jos liepiamas, skrenda jau už devynerių jūrų ir 6575 14| palikęs taip ilgai, ~ skrendu pas jus, mamate, vis artyn, 6576 13| Reikia turėti atmintyje tą skriaudą, kuri bus padaryta visai 6577 9 | Kaip brangu viskas, kas skriaudžiama, spaudžiama, persekiojama! 6578 14| Vergai, kurie visados jaučias skriaudžiami, nekaltai kankinami ir nuolat 6579 9 | taip egoistiškai, iš tikro skriausčiau savo vaikus, ne dabar, besistengdama 6580 4 | padainavo: ~ Nakčia skrido angelas padebesy… ~ Mamatė 6581 3 | pagaliukai! Visai kaip tikroje skripkoje. Pasikišęs savo skripką 6582 14| lizdelis...~ - Kur mes skrisime, mamate?~ - Kiekvienas 6583 11| Visados raudoni dėdės skruostai dar labiau paraudo, ir jis 6584 4 | karolėliai rieda per jos mylimus skruostelius, kaip sekmadienį bažnyčioje 6585 3 | barzda ir nudribusiais ant skruostų žilais garbanotais peisais 6586 8 | rieda per jos raukšlėtus skruostus.~ - Kas gal permanyti 6587 1 | broliuką. Neturėjo užsidėjusi skrybėlės, tik su baltu skėteliu dengės 6588 5 | sėsdamies šalia jo ir ant skrynelės su šventaisiais. Labai širdingai 6589 1 | Rodės man visados, kad toje skrynioje turi būti puikių puikių 6590 4 | laikraštį, bėgame pro kits kitą. Skubame taip ne tiek pas kleboną, 6591 2 | maldas ir visi skirstomės, skubėdami į darbą. Tik Domeikienė 6592 3 | bėgęs tolyn nesiliauja,~ skubėdams atgal mėlynojon, beribėn 6593 11| daug laiko.~ Medžiotojai skubėjo įtikinti, kad dar nesą per 6594 2 | eiklias kojeles, visados skubėjusias gerai daryti. Štai matau 6595 4 | į tamsų, troškų kambarį. Skubėkim, Irusia, reikia tau miegoti, 6596 11| pertraukė tėvelis, prašydamas skubėti, nes seniai laikas važiuoti. 6597 5 | suerzintu balsu. - Bene skubi pas kokį ligonį, nespėjusį 6598 1 | tat, misliju, nier kuo čia skubieti, vis tiek jau žinau, kame 6599 6 | Sučiupęs gabalėlį cukraus, skubinai kiša jį į burną ir atsimerkęs 6600 4 | niebies zamienit nie mogli jei skučnyje piesni ziemli, - pakartojo 6601 14| girdėjus iš jo lūpų nė vieno skundo žodžio. Nei ant žmonių, 6602 6 | nemėgsta jokių pataisų ir skundžia dėdę mamatei, baisiai pasipiktinus, 6603 14| visų pusiu tenka girdėti skundžiantis mūsų žmonėmis: kokie jie 6604 9 | mieste? Tegu sau turėčiau ir skurdžias pajamas - nesu jokio savo 6605 14| rublius, suvyturtus į raudoną skurliuką. Surinko juos besimelsdamas " 6606 14| sužeistos širdies. Ilgesys skverbiasi į visus sielos užkampius. 6607 3 | Taip besikalbėdami, skynėme konvalijas ir nešėme mamatei, 6608 3 | moterų tarnija - tai tavo skyrius, ir tu privalai ja rūpintis 6609 9 | pradedant tais, kurie, slapstydamies nuo gesintojų galios, jas 6610 13| Juk galima viską daryti slapta. Aš pati kiek jau metų mokau 6611 10| suplaka širdis. Yra kažkokių slaptingų siūlų, rišančių vaiko širdį 6612 8 | Štai, mums bematant, sukilo slavų tautos, kyla flamandai ir 6613 6 | tylitelaičiai, it šešėlis, slenka pana Verusia ir sėdas ant 6614 4 | baisiausias. Drebėdama žengiu per slenkstį. Šviesu čia, nors skaityk, 6615 6 | už miško, iš padangių~ Slėnyje plačiajam~ Juodas varnas 6616 7 | įdomiausia, tai juk dažniausiai slepiama.~ Jaunieji atsisėdo gale 6617 1 | neiškentus, ką bobutė joje slepianti. Bet ji atsakė - tą mažumą 6618 14| nelaimingąją. ~ Kas ten slepias už jos? Kokios nuožmios 6619 1 | savotišku gyvenimu, pilnu slėpinių. Štai pasienyje sena, vargi 6620 5 | ilga ietimi baisų, raudoną slibiną. O šalia jo išsigandusi, 6621 13| padainavo: "gdybym ja była słoneczkiem na niebe " - mąsčiau, kad 6622 9 | jų kalba kalbina ji mane. Slovackis negalėtų man prikišti, kaip 6623 7 | rinktis. Primo - kad nebūtų smailia nosimi, sekundo - ne liesa, 6624 6 | sudėjęs užpakalyje rankas ir smailiai žiūrėdamas į stovinčią ant 6625 14| Baisios galvos jau kilst, smailianagės jau tiesiasi letenos, ~ 6626 13| Dėdienė Aleksandrienė, žvairi, smailianosė blondinė, atsisėdusi šalia 6627 7 | kavalieriai.~ - Mat, tos smailianosės yra labai piktos, labai 6628 10| nevykusią žmoną. Tokios mažos, smailios adatėlės, apvyturtos minkštais 6629 11| smarkiai loti plonučiu ir smailiu lyg adata balseliu. Bent 6630 14| liežuvėlis kartais mažumą per smailus, - tarė ciocia. - Užtai 6631 12| voratinklių apsiaustu gobdamos nuo smalsių ir įžūlių akių. Joks garsas 6632 4 | juokias klebonas, pamatęs mūsų smalsumą. - Tai yra mano dantis, 6633 3 | Tik prie pat namų mūsų smalsumas buvo nuramintas: prieangyje 6634 6 | mąstau sau, ir, nesitverdama smalsumu, atsistojau pas duris ir 6635 9 | praėjusią naktį.~ Plačioje smaragdinėje pievoje, gėlių išmargintoje, 6636 3 | margaspalvis kilimas: čia smaragdinis konvalijų žalumas su baltuojančiais 6637 12| Paupėlyje, ant sidabrinių ir smaragdinių samanų, baltuoja, geltonuoja 6638 8 | užgautas, priešingai, juo smarkiau mušė, juo buvo linksmiau.~ 6639 3 | pašalinus blogumą ne tokiu smarkiu būdu. Dabar pats darbymetis, 6640 5 | gali būti per reikalas toks smarkus?~ - Jei tau įdomu, galiu 6641 9 | mažos, plonos ir menkutės. Smaugiamo vaiko šauksmas, vejamo žvėries 6642 6 | suskambėjus, ateina bočelis ir smenga į didelį fotelį salono kampe; 6643 4 | žvitriai dilinti stygas su smičiais. Šokėjai eina prūsą, ir 6644 3 | stygų" ir retai traukia smičių, o kai iš po mamatės rankų 6645 8 | tik pradėjo braukyti su smičium per stygas, paėmė mane toks 6646 3 | griežia, braukdamas stygas su smičiumi - vytele, lanku sulenkta 6647 3 | piršteliai skubiai laksto, o smičius šokinėti šokinėja.~ Kaip 6648 4 | Dzieci" piešinius, nuėjo arti smilčių su savo žagrele.~ - O, 6649 14| žemę. ~ Ak! čia nerasi smiltelio, ~ kurs kitą sykį nebūtų ~ 6650 10| juokingesnio luomo už mūsų smulkiuosius bajorus. Proto ir širdies 6651 3 | pilnas pieno, o ryšelyje smulkūs mėsos kąsneliai. Aišku, 6652 13| Bet ką padarysi - dora smunka.~ Tuo tarpu mamatė, parėjusi 6653 5 | labiausiai tinkamą. Man smūtkeliai tinka, bet į šv. Vincentą 6654 9 | kantriai ir rimtai. Mano smūtkelis labai pavyko Levanardai. 6655 5 | galvos. Yra liūdnai rymančių smūtkelių, erškėčiais vainikuotų, 6656 3 | baltuojančiais kur-ne-kur lyg snaigulės žiedelių varpeliais, žemiau 6657 3 | Nika su savo skripkele snaudė viename kanapos gale, aš 6658 13| geri, jie dar labiau ims snausti prie darbo ir dar daugiau 6659 11| keikdamas, kad "przestoisia śniadania". Pagalios tėvelis nebesitverdamas 6660 3 | glausdama prie lūpų jų snieginius varpelius ir gėrėdamos jų 6661 12| su Nika pamatėme stirnos snukelio gale kraujo, rados taip 6662 6 | ar ant pečių ir bekišąs snukį prie jos veido. Tad nebėra 6663 6 | mosuoja su ranka jam prie pat snukio.~ - Atskrido vapsva šuniui 6664 6 | kopūstienei tinka! ~ Snusterėjęs bočelis visą laiką lig vėlybo 6665 4 | ar prancūzas.~ - "A my sobie nie damy w kaszę dmuchać, 6666 4 | parsiveda mamatę atgal ir sodina į vietą. Vistas eina toliau. 6667 5 | daug pasakoti. Brėkštant sodiname jį valgomajame ant kanapos 6668 10| mūsų ir mėgstanti gražų sodžiaus rudenį.~ Reikia man dabar 6669 11| esą taip malonu gyventi sodžiuje ir visa tai auginti. Mamatė 6670 6 | groja aštuntąją Bethoveno sonatą, bočelio mėgstamąją pjesę. 6671 6 | Jau mirė paskutiniai gilūs sonatos akordai, o jų aidai dar 6672 4 | suplikacijas... Taip man sopa mamatės ašaros...~ Ūmai 6673 14| pabučiavau jam ranką ir širdį sopama nuėjau kalbėti poterių su 6674 14| neramiai. Jos akyse mačiau sopulingą išgąstį. - Koks tai buvo 6675 14| Žingsniais tyliais, sopulingais ~ eina lėtai Ilgesys. ~ 6676 10| už ašarų, džiaugsmas - už sopulių, tai balžiedžio žiedas po 6677 14| šlapia ir sunkia nešvarios spalvos mase; murzinuose laukuose, 6678 8 | atmeni, mamate, kur buvo toks spalvotas, puikus, kaip vaivorykštė, 6679 1 | po antakių lyg kregždės sparnai. Mažas Jonelis šalia jos 6680 9 | skaidriais, įvairiaspalviais sparneliais, kokius turėjo drugys. Stebuklingu 6681 4 | Tokią naktį amžinybė savo sparnu paliečia žmogaus sielą. 6682 9 | akmeninė makštis, bet lengvas sparnuotas rūbas, kiaurai dvasios spindulių 6683 8 | Kaip čia pakilsi, kad net spauda užginta, užginta.~ - 6684 13| krūvą. O juo labiau būsime spaudžiami mes, tautos kakta, juo labiau 6685 3 | vijni dūma. Kap muni ėmė spausti tij dūma, mun nebuva su 6686 13| šiuo susirinkimu. Kreipiuos specialiai į paneles. Viena, dėl to, 6687 3 | kabo priemenėje. O lauke speigas.~ Ėmėm nerimauti. Laimė, 6688 3 | be šilto drabužio tokiame speige. Ilgai netrukus parėjo Nika 6689 9 | šaltinius rodo, kad jis spėja, kas atsitiko su mano apyranke. 6690 3 | jaują. Eidami pro šalį, spėliojome, kur čia gali tupėti tos 6691 3 | jis.~ Įsismalsinę ėmėme spėlioti, kas. Bet vis nevyko. Tik 6692 1 | Rimeika laikosi tą sugautąjį spiečių - juk neturėjo nė vieno, - 6693 1 | bityną, ūksmėje, rasi rėtį su spiečium. Imk ir neškis. Ir kad man 6694 1 | je kitą vasarą nesugausu spijtliaus. Matysma, kokį teisybę tumet 6695 1 | tikra: atjoudou, atūž spijtlius kap tik nu mūsų vyšnyna. " 6696 5 | skambėjo juokas. Grėbliai spindėjo saulėje lyg auksiniai, baltavo 6697 11| su šautuvais ant pečių ir spindinčiais lyg auksiniai trimitėliais, 6698 6 | raudonu kuntušu, deimantais spindįs, ir ji, viską palikus, nukeliavo 6699 10| sugauti nors vieną saulės spindulėlį, be kurio negali gyvuoti, 6700 4 | kaip nematome saulės nė spindulėlio. Pilkų, storų debesų skaros 6701 3 | kiekvienu saulės ir šilumos spindulėliu. Tad šiltą, saulėtą gegužės 6702 12| tik sveikas, bet dar taip spinduliuojąs džiaugsmu, kad aš tuojau 6703 13| saloną. Dėdė Boleś, visas spinduliuotas, pranešė ciociai Karusiai, 6704 8 | sielos. Vienos gražios, spindžios, kitos pilkos, šlykščios.~ - 6705 11| galvos, labai baltą veidą, spindžius deimantus ausyse ir mažas, 6706 1 | nepamatytų, siuvu staltiesėlę spintelei pas jos lovą. Pasirinkau 6707 1 | žiūrimas, yra laikrodis ant spintelės... Ir čia vėl turės mane 6708 8 | Kartu išėmėm jupelę iš spintos, pažvelgiau dar į ją paskutinį 6709 1 | pussalėlis, į tvenkinį įsikišęs, spirėjų žydinčių krūmų uždengtas, 6710 5 | išlindę pro žinomą mums spragą, tekini bėgame priešais 6711 5 | glosto kaktą, plakšnoja per sprandą, šluosto, valo, nesiliaudamas 6712 10| nusileidžia iš antžemiškų sričių, mylinti ir rūpestinga.~ 6713 3 | atsipila iš to, ką gauna sriubai užbaltinti. O gal vagia 6714 7 | Gal ponia malonėsite sriubos? O ponas ar malonėsite?~ - 6715 3 | išsikapanojęs, atsistojo stačias, o mažesnis Juozukas pradėjo 6716 3 | niūrią, klaikią, tokiomis stačiomis sienomis, kad beveik niekados 6717 12| medžiotojai. Kalvelė čia staigiai leidžias žemyn, o pakalnėje 6718 7 | Tešmenys kaip viedrai. Staininiai arkliai, kožnas po du šimtu, 6719 2 | antklodėlę. Pasilenkusi ant staklelių, piešė ji su kreida žvaigždes 6720 6 | kartais daro. Retkarčiais, kai stalas paruoštas vakarienei, bet 6721 6 | Iš daugybės "aptečkos" stalčelių ir dėžučių semia pana Zuzana 6722 11| kartais net ir pati imas iš jo stalčiaus, pasinaudodama tuo, kad 6723 6 | ištraukus savo senos komodėlės stalčių, ima iš anksto prirengtus, 6724 1 | užtiesta, štai ties langu staliukas, o viršum jo būrys paukštelių, 6725 14| kilimą, tiesiame ant stalo staltiesę. Norėčiau, kad tai mokytojai 6726 1 | žvilgesys puls ant mano staltiesėlės, ir ji užmigs, apie mane 6727 8 | Tai būtų gera ištekėti "na stancja", - tarė viena panelė.~ - 6728 13| przecież podać ramię którejś ze starszych pań! - tarė ciocia, prie 6729 6 | krūtinę, velkas ilgu švarku, statos kuodą. Taip pasipuošęs, 6730 9 | jo tuojau visus gautus už statulėles ir knygas pinigus, maitina 6731 9 | nepaisant technikos menkumo, jo statulėlėse yra kažko, kas jas dvasina, 6732 9 | dijnų kap tik atėję akrūtų statuomasis laiks - puonc ir atidavė 6733 3 | Kitas atskardis, aukštas ir status, visas apaugęs medžiais 6734 11| štangomis, prieš langus statydavo ant viena kitos po kelias 6735 8 | Juk Kazelė dar nepabaigė statyti savo namelio sodne! Nebepabaigs 6736 11| sistema. Kam be reikalo statytis pavojun? Berods, šautuvas 6737 1 | Tai kam tus inkilus žmonis statytų, kad reiktų atidouti bitis? 6738 14| nenori tikėti savo akimis ir stebėdamasis klausi save: ar tai iš tikrųjų?~ 6739 1 | dangaus ašarėlių giria, stebėdamos savo atvaizdu tvenkinio 6740 11| tualetą, Bolesi, ir, užuot stebėjęsi juo, ar nepasielgs tikrai 6741 3 | Ne mažiau pagauta dvasia stebėjomės į jį ir mudu su Joneliu. 6742 9 | žavi mane mirtis... ~ Stebėtinai realius sapnus sapnuoju. 6743 13| vyras, kad nemyli tokios stebėtinos ponios. Ir vaizduojuos jį 6744 6 | reikalaudamos, kad kiti grožėtųs ir stebėtųs mano stebuklingu talentu.~ 6745 9 | saulės nušviestas ir toks stebuklingai gražus, kad žmonių kalba 6746 4 | prieblandoje. Kaip gražu! Tą stebuklingąją naktį viskas yra stebuklas. 6747 3 | nieko nebėra, bet čia, toje stebuklingoje daubos šalyje, tikriausiai 6748 10| paėmus mūsų ranką, veda už stebuklingos uždangos, kur sėdi paslaptis. 6749 4 | Kaip gaila palikti tuos stebuklus ir eiti į tamsų, troškų 6750 10| gėlė įtempia visas jėgas, stengdamos sugauti nors vieną saulės 6751 14| kurios sugauti čia stengeis iškreiptą toną, ~ ir 6752 13| važiuosiu į Varšuvą.~ Mamatė stengės sugriauti visas tas kliūtis. 6753 6 | žinoma, mums malonus, ir mes stengiamės kuo greičiausiai iš ten 6754 6 | Atmintyje kyla jos meilė, jos stengimos patiekti mums džiaugsmo. 6755 14| tikrąja dukterimi. O jei ji stengsis būti gera ir paklusni, duosime 6756 3 | nepriimsiu pravoslavijos. Ir stengsiuosi būti visiems paguoda, o 6757 13| visokiais galimais būdais stengtis daryti savo vyrą laimingą, - 6758 10| parašai ant kapų katakombose. "Stepanai, gyvas esi!" "Gyvas esi, 6759 7 | Pas krotas stovi aukšti stiebai, apvynioti žalumu ir apkabinėti 6760 10| lapų kvapo. Ant kiekvieno stiebelio kabo voratinklių siūlas. 6761 1 | dideliu prieangiu, ant baltų stiebų rymančiu, pilnas meilių 6762 6 | arklys neįspirtų, - žiūri per stiklelį, skaito arklius. Jei visos 6763 6 | rankoje ir su didinamuoju stikleliu antroje, eina apžiūrėti 6764 3 | prasijuokė mamatė. - Ar turi stiklinėlę?~ Tėvelis erzino Šmulką, 6765 6 | ėmė žiūrėti į Jonelį per stikliuką.~ - Taip, taip, gražus 6766 10| nori studijuoti lietuvišką stilių, tas tesiklausai jų lenkiškos 6767 7 | vaišinti svečius aukštu stiliumi.~ - Gal ponia malonėsite 6768 14| tų ypatybių, kurių pats stinga, ir dar iškeltų lig aukščiausios 6769 2 | burnelę įsikišę, vaikai stingas į mus, plėsdami mėlynas 6770 3 | arklidę.~ - Vo delto stipria sudruožė ponatis Jonelis. 6771 13| nuleido akis ant klavišų ir stipriais akordais užbaigė valsą.~ - 6772 8 | tuščiąją kėdę. Bet kad ir stipriausiai sudrožtas, niekas nesijuto 6773 2 | visi. Ir Kazimieras savo stipriu balsu traukia visų šventųjų 6774 5 | Šieno kvapas buvo toks stiprus, kad net svaigino.~ Iš 6775 12| bet ne man, tik vargšei stirnai, nuo jo kritusiai. Gali 6776 3 | vienam pasilikusiam ant stogo. Nuo to sykio per visą žiemą 6777 6 | medauninkų sienomis, šokolado stogu ir cukraus langais. Iš daugybės " 6778 7 | pasibaigtų ta eisena. Pagaliau stojamės prieš altorių, ir kunigėlis 6779 13| šelmiškai juoktis, ciocia stojas ir, paėmus dėdienės Aleksandrienės 6780 3 | Amžinasis lakštelis ~ Stoju į gimnaziją ir, nors nežinia 6781 13| naujos pareigos, laiko stoka, - atsakė viena ponių.~ - 6782 14| kaukia kamine, padangėse kabo storos debesų drobulės. Šiandien 6783 3 | galo nesubtilus, baisus storžievis. Tik tuomet tegalima su 6784 1 | viskų metus - viel nier kap. Stovam tik ir veizam, kur čia anuos 6785 13| jis, už to paties stalo stovėdamas, kalbėjęs į jaunavedžius. 6786 10| nežinojau, kad mirties jau stovėta šalia jos.~ "Tavo akys 6787 3 | atskardis, ant kurio mes stovime. Ant jo įžulnių šonų medžiai 6788 6 | ir smailiai žiūrėdamas į stovinčią ant stalo cukrinę. Apėjęs 6789 10| pasibaigti tas anormalus stovis, kad bajorija išsižadėjo 6790 9 | prikalbės... Ir kaip ta straigė, bijodama, kad manęs nešvelniai 6791 14| prigimčiai, panašiai į prigimtį straigės, kuri, su mažiausia kliūtimi 6792 14| muokiets, lijpi atidouti Strazdauskiene, kitą lungoutą - sava puode. 6793 14| liūdnos, svajingos ~ lekia strėla į tolybę, ~ veržiasi 6794 5 | šmaikščiojo kregždės lyg juodos strėlos. Dar aukščiau, kažkur mėlynoje 6795 5 | kreipias į angelą: ~ Strielbos, armatos, kulkos, granatos,~ 6796 2 | Veizėk, kokios plonos, striugos, kaip kokios virvelės. Koks 6797 8 | tik veizu - akeles stakt, stulpu atsistoje. Aš toujau šaukti 6798 5 | arklių velkamas stūmėjas, stumdamas ritinius į dideles krūvas, 6799 9 | durstos su kits kitu, ir stumdos, ir skaudžiai kits kitą 6800 5 | darbas su grėbiamąja ir stūmėju.~ - Mačiau. Labai puikiai. 6801 14| pasirodė, kad mane kažkas stumia į baisią, juodą duobę. Pagrobiau 6802 3 | nerimsta,~ ir, ilgesio stumiamas, bėgęs tolyn nesiliauja,~ 6803 9 | pusis - ot tap, ruoduos, stumtina stumu žmuonis pri tuo galutine 6804 9 | ot tap, ruoduos, stumtina stumu žmuonis pri tuo galutine 6805 1 | Mamatė išpjovė ant vieno stuobrelio mano raidę ir tarė:~ - 6806 1 | nukirstas, išleido tris naujus stuobrelius ir sudarė tarsi fotelį, 6807 3 | žaliame dugne balti beržų stuobriai spindi saulėje lyg marmuro 6808 1 | kranto auga gluosnis, kurio stuobrys, matyti, kitąsyk nukirstas, 6809 4 | ilgo kiemo gale pasirodė du stuomeniu. Vienas storas, plikas, 6810 6 | baltas prabobutės anglės stuomuo tartum nori išeiti iš rėmų. 6811 1 | atidouti bitis? Mat, aš jau čia stuoruojous, vargstu, įkelu, lauku, 6812 3 | atsiriemįs į tvuorą, ir stuov. Vo Jonelis tuojau, pametįs 6813 14| ir pradedu gijduoti: ~ Stuovi muotina verkdama, ~ Unt 6814 3 | klausimas užgavo ir mano sielos stygą, ir panorėjau nors į jį 6815 3 | Mano tu brangioji plonute stygele! - tarė mamatė ir pabučiavo 6816 3 | tylitelaičiai ant plonučių stygelių.~ - Mano tu brangioji 6817 2 | kad tai ne vaikai, bet suaugę juokingi nykštukų žmonės. 6818 5 | galėčiau, atsiskleidus jas, lyg suaugusi mergaitė giedoti giesmes, 6819 14| Jaučiuos, tartum būčiau subadyta tūkstančiu adatėlių... Gal 6820 7 | brangiausią ordiną.~ Tuo tarpu subrėško, ir laikas buvo eiti į bažnyčią. 6821 3 | jų kažkokia tyli, be galo subtili melodija.~ - Ar jos dainuoja, 6822 3 | kurių reikia taikinti labai subtilias pedagogijos priemones - 6823 3 | pripažįstu, kad atsitinka tokių subtilių vaikų, prie kurių reikia 6824 4 | tabokinę, pauostė tabokos, sučiaudėjo ir nusišluostė nosį su didele, 6825 12| Karusia ir sėdėjo, keistai sučiaupusi lūpas.~ Mano širdyje 6826 6 | atsimerkęs vėl vaikščioja, lig sučiulpia. Paskui vėl kartoja tą pačią 6827 6 | siekia su ranka į cukrinę. Sučiupęs gabalėlį cukraus, skubinai 6828 3 | lakštingala retkarčiais sučiurliuos kokį trilių ir vėl tuojau 6829 2 | plaukeliai, iš priešakio mažumą sudailinti, buvo supinti į dvi plonuti 6830 4 | judi, o tai nesveika. Vėl sudarytumėm kompaniją, kaip kitąsyk, 6831 9 | Kartais ji atgaivina anglis, sudegina indą ir padaro gaisrą. Tokia 6832 6 | vaikščioja aplink stalą, sudėjęs užpakalyje rankas ir smailiai 6833 5 | jo išsigandusi, rankeles sudėjusi, stovi karalaitė su mėlynais 6834 3 | įvairių daiktų, gražiai sudėstytų ant švarių tektūros lapų. 6835 9 | tai, kas šventa ir brangu, sudėta pačiame mano sielos dugne. 6836 2 | perkelinis skepečiukas, dailiai sudėtas ir blizgančia saga užsegtas. 6837 3 | kelios lėkštos medinės dėžės, sudėtos ant kita kitos ir įkištos 6838 14| O lizdelį viesulas sudraskė... ~* * * ~ Dabar visi 6839 3 | užtarimo, tėvelis žiauriai jį sudraudė ir paskyrė bausmę - visą 6840 3 | ir galų gale net per ausį sudrošiu.~ - Atleisk, Liudvikai, 6841 2 | iš tavęs. Paėmęs diržą, sudrožk porą kartų skersai, pamatysi, 6842 8 | Bet kad ir stipriausiai sudrožtas, niekas nesijuto užgautas, 6843 3 | Vo delto stipria sudruožė ponatis Jonelis. Garbė dievu, 6844 1 | į sūdą. Ne aš būsu, jei sūds neprisūdys tau sugrunžinti 6845 4 | vaivorykštės lankas...~ Kieme sudūzgė.~ - Pažiūrėkit, ar ne 6846 11| trimitėliais, laikė būrį sudveiluotų skalikų, linksmai lojančių 6847 10| tai balžiedžio žiedas po sudžiūvusiais lapais.~ Ruduo. Šnabžda 6848 6 | tegali nerti, todėl jos sudžiūvusiose rankose amžinai mirga virbalai 6849 8 | dėmesį. Iš kito kambario suėjo seniai klausytis, įėjo klebonas. 6850 9 | apent sveiks. Bet paskou kad suėmė muni, jau nebišeinu iš lazareta, 6851 14| priemenėje, išgirdau ūmai suerzintą tėvelio balsą:~ - Tikiu, 6852 14| pusiausvyra, ir ką vienas būtų sugadinęs, tą antras būtų pataisęs.~ 6853 3 | gailėtis.~ - Kaip gerai sugalvojai, Liudvikai, - tarė mamatė 6854 5 | begyvendamas prityręs ir sugalvojęs, - viską taip gražiai, sklandžiai 6855 1 | Matai, Marinia, lengviau sugalvoti sąmojingą ištarą, negu priversti 6856 7 | stengias ją sugauti, nes kuri sugaus, ta pirma ištekės. Per visą 6857 1 | Tegu Rimeika laikosi tą sugautąjį spiečių - juk neturėjo nė 6858 3 | vagilkos.~ - Kaip? Ar sugavai ją? - paklausė neramiai 6859 9 | šešėlį ir silpną aidą tėra sugavę.~ Aš žinau, kad visa 6860 5 | zuikeliais, kad Juozapas vežėjas sugavęs šešką. Ilgai kalbėtis nėra 6861 3 | Kazimierui pasakoti apie tą sugavimą. Tegu niekas nežino, kodėl 6862 3 | Pats nesugavau, bet sugavo Kazimieras. Praėjusią naktį 6863 3 | ir būtumei ją už rankos sugavus, o ji tau būtų pasakius 6864 11| nekultūringieji žemaičių zuikiai sugebės įvertinti tavo tualetą, 6865 9 | jas išmokėti, reiktų man sugebėti iš kiekvieno mažmožio ištraukti 6866 6 | pradžios... - teisinaus sugėdinta.~ Knygelė atrodė man 6867 3 | rašyti, ima plunksną ir seną, suglemžtą konvertą ir bando išlieti 6868 8 | tarpu ponas Jonavičius, sugniaužęs tris duonos gumulėlius ir 6869 8 | meiliai glosto jai galvą, ir sugraudinta Kazimierienė ima balsiai 6870 14| tėvelis tarė:~ - Taip mane sugraudmo jūsų gerumas, kad nerandu 6871 2 | Mamatė beklausydama rankas sugrąžė.~ - Dėl dievo meilės, - 6872 14| viesulas kurią juodą naktį sugriaus ir patį lizdelį... Norėčiau 6873 9 | laimingus ir duorus. Anudum sugriešijus, puondzivs atiemi nu anų 6874 7 | jungtuvėms, vargoninkas sugriežė maršą, ir einame namo, vėl 6875 9 | svieta gals. Vadinas, apent sugrįš į ruojų. Ir toumet ateis 6876 4 | Ir nesitikiu jo šiandien sugrįšiant dėl tokio oro.~ - Važiuojant 6877 4 | Pavogė! Tai kaip aš dabar sugrįšiu namo per tokį purvyną?~ 6878 13| nes kelios panelės, ką tik sugrįžusios iš Varšuvos ir Rygos "pensijų", 6879 1 | jei sūds neprisūdys tau sugrunžinti mun tų spijtlių.~ - Douk 6880 14| kad tai vienintelis kelias sugyventi su kits kitu: vengti iritacijos 6881 14| Tujau atbiega Mažrimieni, suieja ir kiti. Bet dar ne tujau 6882 8 | ar turi? Gal nebsuspiesi suijškuoti." - "Yra, - sakau, - viskas 6883 10| kalbant su draugu, dėl to suinteresavo jis mane, ir kalbėjau su 6884 4 | toks daiktas, kuris galėtų sujaudinti kleboną. Vieną rudens vakarą 6885 4 | purvyną?~ Užtat mes visi sujudome, gailėdamies gražiojo juoduko. 6886 13| apsivesi, pirmosioms jungtuvių sukaktuvėms dovanosi savo žmonai visus 6887 2 | kalnų. Tačiau vakare, kai sukalbėjome balsu poterius, aš patylomis 6888 2 | pagalios Kazimieras liepia sukalbėti penkerius poterius į švenčiausias 6889 7 | išeinu šen ten, poterius sukalbu, einu veizėti - o mano otiec 6890 4 | o mes, susikibę į poras, sukamės dainuodami: ~ Šoka prūsas 6891 3 | siūlais stygų vietoje. Ak, tie sukamieji pagaliukai! Visai kaip tikroje 6892 3 | pavidalu, su užvyniotais ant sukamųjų pagaliukų siūlais stygų 6893 11| dar stipriau sulojo ir sukaukė šunes - ir visa kompanija 6894 8 | vaistininkai prakaitą liejo, sukdami savo lengvakojes šokėjas. 6895 8 | sunkus jausmas, tų vestuvių sukeltas, kažkur giliai pasislėpė.~ - 6896 8 | atgimimas. Štai, mums bematant, sukilo slavų tautos, kyla flamandai 6897 7 | tai rodės, kad po kambarį sukinėjas kažkoks nuobodus vabzdys 6898 11| danguje... Nika, kodėl taip sukinėjies? Poteriaudamas turi elgtis 6899 13| nudžiugo ir tuojau pradėjo sukiotis. Ponas Jonavičius, prisitraukęs 6900 2 | valė, plovė tas vargšes "sukirmėjusias" akis.~ - Jasaitieni 6901 7 | pretenzingu rūbu blogai sukirpta uodega, kuri lyg šluostukas 6902 8 | kaip neaptašytas rąstas, ir sukos tiktai apie savo ašį, nes 6903 11| pačiam įsidėti į burną ir sukramtyti.~ Po kavos dėdė su tėveliu 6904 14| pasikinkė ketvertą arklių, sukrovė aukštą karietą iš kėdžių 6905 5 | Pruncę paukštvanagį.~ Sukrovęs atgal savo prekes, Levanarda 6906 3 | neįspįsdavo saulė. Senos, sukrypusios apušės joje teaugo ir ištrešę 6907 1 | laiku, ir visados bobutės suktą, tai rodos man, kad tai 6908 8 | Och! Kokia sunki sukti! Kaip girnos.~ Mamatė 6909 13| durstydamos savo pasileidusių suktis liežuvėlių gyliais.~ 6910 3 | netyčia.~ - Ne, ne už sukūlimą, bet kad pamelavau, - liūdnai 6911 10| nykstančius šešėlius!~ Sukultos viltys, sugriauti sumanymai, 6912 5 | paskaityti, tai nepajusime sulaukę.~ - Tik ką nors labai 6913 7 | patiktų.~ - Klausyk! Ką ten sulauksi! Juk daug piršos, o kas 6914 8 | Duos dievas, ir mes to sulauksime.~ - Nejaugi ir ponai, 6915 9 | kuo greičiausia žmuonys sulauktų tuo ruojaus. Ir tap sau 6916 7 | pasaulyje, - pasakė mamatė. - Sulauktumei tokio, kurs tau patiktų.~ - 6917 14| nagų šlifuojamąjį pabūklėlį sulaužė. Žinot, tie mano gražieji, 6918 4 | keista: taip, rodos, esame sulenkėję, o koks pobūdžio skirtumas 6919 5 | Šlykštuolį". Visas trejetas sulipome į didelį raudoną krėslą: 6920 11| pasibaigė, dar stipriau sulojo ir sukaukė šunes - ir visa 6921 9 | nesimaunu. Atsakiau, kad sulūžusi. Kodėl kodėl pamelavau! 6922 8 | paglostė porą kartų savo sulysusiais piršteliais, bet ir tą tuojau 6923 3 | mislijau, kad muni visą sumals. Aš negalėjau nė naktį mijgoti, 6924 6 | džiaugias, vaiko sulaukęs, sumanė jie pajuokauti. Bobutė, 6925 13| pardavinėti už niekus. Tad sumaniau kitaip verstis. Išeina agnūs 6926 10| Sukultos viltys, sugriauti sumanymai, neištarti žodžiai, neišgertos 6927 13| prašyti, kad pagriežtų pats sumanytojas. Bet jis sakės norįs pirma 6928 13| galima visai pašalinti, kitą sumažinti. Čia svarbu principas: ar 6929 3 | sėdi Nika su savo vežėjo sumeistruota skripkele - paprasta, lėkšta 6930 7 | Atsigaukit bent kiek, nes be galo sumenkote, piliules besukdami. Dar 6931 2 | nemiri; kad, apleidus tą savo sumenkusį, paliegusį kūną, ji einanti 6932 14| Geležinį baidyklių tų glėbį suminkštink, o viešpatie! ~ Taip 6933 13| į ką vienas jaunikaitis sumurmėjo: "Tai mes būsime Kęstučiais", - 6934 9 | Kristus ir, visus prikielįs, sunaikins paskutinį vargą - smertį. 6935 12| ponia - pamačius, kad jos sūnaus vaikai auga kažkokiais chlopomanais. 6936 12| šaukia Nika.~ - O aš sūnelį! - atsiliepia Jonelis.~ 6937 6 | kėdelės čia pat prie durų, sunėrus blankias rankas ant savo 6938 7 | apdaras nelabai pritiko prie sunkaus panelės Paulinos stuomens 6939 14| Ašaros krint nuo šakų, ~ sunkias į motiną žemę. ~ Ak! 6940 13| nesupranta?~ - Kaip tat. Sunkiausias dalykas ir yra tas kalbos 6941 14| padaręs nieko blogo, neturiu sunkių nuodėmių ant savo sąžinės, 6942 9 | uždarytos materijos bryzuose, sunkumo dėsnio valdomuose. Ir ritinėjas 6943 10| aristokratiškuose ponų Tarvydų sūnuose ir marčiose. "Azija!Barbarai!" - 6944 1 | parejuom numij pijtų, einu į suodną - nebesų kepuris. Na, tat 6945 1 | mieliau.~ Atsisėdome ant suolelio, šalia ratelio, o bobutė, 6946 5 | kanapos arba alėjoje ant suolo ir, patys atsisėdę greta, 6947 6 | paėmęs vaiką nuo auklės, supa ant rankų.~ - Atsargiai, 6948 2 | lipdama į kalną savo ligos supančiotomis kojomis, ateina ir bobutė 6949 2 | mažumą sudailinti, buvo supinti į dvi plonuti kaseli, tikri 6950 10| tamsiame užkampyje, stipriau suplaka širdis. Yra kažkokių slaptingų 6951 7 | Sesers net rankomis suplojo.~ - Ponitėle, ką tamsta 6952 14| ir bėgti. Gražu! Ar bent supranti, kokią gėdą mums padarei?~ 6953 3 | pats darbymetis, kiekvienas supras, kad atstojo ne dėl kokių 6954 5 | tartum kuo aiškiausiai suprasdamas kiekvieną žodį.~ Paskui 6955 8 | Gal kuomet nors suprasi, kad ne viskas darytina, 6956 9 | gyvenčiau pagal tų sava supratimą. Ir viskų muni leida dijvulis. 6957 4 | Užsigauk, klebonai, ir supyk nors kartą, tai tie ponai 6958 13| kitaip. Kiekvienas tarnas supykęs gali denuncijuoti.~ - 6959 6 | tesusiprato. Ar manot, kad supyko už tokius skaudžius juokus? 6960 9 | gana. Bijau, kad Liudvikas supyks, kažin ko prikalbės... Ir 6961 2 | Vuoniki, begėde! - sušuko supykusi motina. - Ir žlembs čia 6962 4 | Tu įkvėpsi jam greičiau surasti šventąjį Gralį.~ - Kad 6963 6 | nusistebėjau.~ Bočelis suraukė kaktą.~ - Kas čia juokinga? 6964 6 | sušuko bočelis ir, nuožmiai suraukęs kaktą, vis kartodamas tuos 6965 11| medžioklė, tai tėvelis stengias surengti kuo iškilniausią ir kuo 6966 7 | Visi kiti taip pat griežtai surikiuoti. Nika kelia aukštai kojas, 6967 14| suvyturtus į raudoną skurliuką. Surinko juos besimelsdamas "už dūšeles" 6968 10| pasaulį atomus kada nors vėl surinks į tą patį pavidalą, amžiną, 6969 2 | trumpučiais liemenėliais ir surištais po smakreliu skepečiukais. 6970 4 | Zykas su kontrabasu ir, susėdusiu pasienyje, ėmė žvitriai 6971 10| Pasakojo, kad Maskvoje esąs susidaręs lietuvių patriotų būrelis. 6972 13| kad visų tų priežasčių susideda po truputį, ir teatsispiria 6973 1 | pupeli, nenuoriek niekumet susidieti. Tij pininga tiera geri, 6974 14| tačiau kai gauni žmogus susidurti su tikru faktu, nenori tikėti 6975 14| kuri, su mažiausia kliūtimi susidūrus, kuo greičiausiai lenda 6976 1 | negulįs, biegu pri Rimeike. "Susiedeli, - sakau, - į tamstas inkilą 6977 4 | skirtumas lig šiol užsiliko. Susieisi su koroniažu - ir tuojau 6978 7 | einame namo, vėl kitaip susigretinę. Šventoriuje kažkoks kavalierius 6979 4 | tai jau klebonas tikrai susijaudins, manėme. Bet apsirikome. 6980 14| nebuvau mačius mamatės tokios susijaudinusios. Visuomet tokia rami, dabar 6981 4 | griežti greičiau, o mes, susikibę į poras, sukamės dainuodami: ~ 6982 7 | Su teta kartais gerokai susikivirčijame. Žinoma, čia ji ponia. Kartais 6983 2 | paleidus savo "kasas", susikišo abi kumšti į akis. Mamatė 6984 6 | dovanėlių, nes nė kiek neturi susikrovus pinigų. Tačiau taip pat 6985 1 | Vaika kuožnas sava lizdą susikruovi, jau aš anims neberūpu, 6986 9 | Untras muna tarnystės metas susilaukėm tuos didelės laimes - panaikina 6987 9 | tuomet bus pabudimas, tuomet susilies siela su siela ir susipras, 6988 3 | kokių tik yra Lietuvoje, ir susimaišę, šakomis susipynę, nuaudė 6989 3 | padarė pauzę ir sėdėjo susimąsčiusi.~ - Mamate, - tariau, - 6990 9 | kaip tame melancholingame, susimąsčiusiame Kristuje, rymančiame taip 6991 1 | tuodu klauso - tylūs ir susimąstę.~ Yra sodne mažas pussalėlis, 6992 1 | tamstas inkilą muna biteles susimeti." - "Nematiau", - saka. " 6993 13| išėjęs aukštuosius mokslus, susipažinęs su Mickevičium ir kitais 6994 7 | mamatei ranką, sakė: "malonu susipažint" ir ėjo atgal į savo kampą.~ 6995 11| jau visai pasiryžę pirmiau susipažinti su Žužu. Laimė, kad mamatė, 6996 1 | pasielgti kaip su vaikais, susipešusiais dėl menko žaislelio: atimti 6997 9 | susilies siela su siela ir susipras, ir atjaus viena kitą.~ 6998 8 | ir kalbėjo vokiškai. Bet susipratę numetė nuo savęs vokiečių 6999 6 | reikalu. Tuomet bočelis susiraukęs eina į kredensinį kambarį, 7000 6 | žema, kresna, panašiu į susiraukusį raudoną obuoliuką veidu, 7001 1 | Prasta dijvui garbie, kame susirenk keles buobas. Daugiau nieka 7002 8 | linksma. Kiekvieną šventadienį susirenkam pas ką nors. Tuojau šokiai. 7003 5 | Velnias juodas kaip anglis, susirietęs, matyt, iš tos baimės ir 7004 2 | geriausi viso pasaulio artistai susirinkę imtų groti įvairiausiais 7005 14| puode. Buva če daug žmuonių susirinkį, bet paskou visi išvaikščiuoje. 7006 13| šiandien, pasinaudodama šiuo susirinkimu. Kreipiuos specialiai į 7007 12| ir ciocia pagrybauti, kol susirinks medžiotojai. Kalvelė čia 7008 5 | Po pietų, visai šeimynai susirinkus dėl šventadienio, Levanarda 7009 13| pridūrė antra.~ - Visos čia susirinkusios panelės - be išimties - 7010 3 | dar ir gulėti. Čia Nikos susirūpinimas akimirksniu pranyko: viena 7011 7 | labai tinka jaunajai. Ji susirūpinus, kad viskas būtų, kaip liepia 7012 3 | prikaišiojo ji mudviem, susirūpinusi ir nusiminusi. - Kodėl nenuėjote 7013 8 | atsakė viena panelė.~ - Susispausime, ir užteks. Dar linksmiau 7014 8 | stipriai drožė su žiužiu, o susitikę bebėgdami, grobstė kits 7015 14| kaip juodu susižinojo, kame susitiko? Juk, rodos, Boleś niekur 7016 14| Nika. - Mes čia sėdime, susitūpę į krūvelę prie tavęs, kaip 7017 9 | dijva įsakymus, kap gera susitvarkys, kad nie vienam nereks per