| Table of Contents | Words: Alphabetical - Frequency - Inverse - Length - Statistics | Help | IntraText Library |
| Šatrijos Ragana Sename Dvare IntraText - Concordances (Hapax - words occurring once) |
Part
7518 4 | stebuklas - nedrumsdama tylos, galinga banga kyla aukštyn, 7519 12| paslaptingą pasaką apie kažkokius tyrus, skaidrius, kristalinius 7520 2 | Apakinsi mergikę, ir bus ubagė visam amžiui.~ - Dijvi 7521 9 | mano siela. Yra joje ir tų ūbų laukų melancholijos, ir 7522 13| Pójdź, dziecię, ja cię uczyć!" Tamstos gėritės Konopnickiene, 7523 4 | malkų iš virtuvės ir kuria ugnį židinyje. Matau, kad ji 7524 1 | trobelė baisiausių baidyklių: ugniaakių aitvarų, kaukų pikčiurnų, 7525 12| pietauti. Braškėjo tiktai ugniakurai. Aplink vieną sukinėjos 7526 7 | pikta, jis bijojo jos kaip ugnies. Pasigėrus jam visur kliūdavo, 7527 9 | kreipdami anus, kur nuories, nie ugnijs - gal prasimanys nedegamas 7528 10| deginamų dievams amžinojoje ugnyje. Myliu dainas, pilnas poezijos, 7529 3 | kromu toks vienas.~ - Ui, kad poniteli tars žodį, 7530 14| Rudenio pilką dienelę ~ per ūkanotus laukus ~ ir per nuliūdusį 7531 5 | vaikščiojant... Tikrai, ne už ūkininko reikėjo tau ištekėti... 7532 1 | stovėjo du mūsų kaimynu ūkininku su kepurėmis rankose, guviai 7533 12| vargšas, taip susirūpinęs ūkiu ir reikalais, galima sakyti, 7534 9 | mano tas skaitymas kenkė ūkiui. Teskaitydavau tuomet, kai 7535 9 | reikalauja su galva pasinerti ūkyje, kad tas ūkis duotų keliasdešimt 7536 6 | pieva klosto,~ Stovi ten ulonas poste,~ O mergelė kaip 7537 8 | berniukas, atiduočiau savo ulonišką uniformą.~ - Tegu geriausiai 7538 3 | Jau tu išaugęs iš savo uloniškų rūbų, jau rengiesi žengti 7539 3 | Ir atvežė Nikai gražią ulono uniformą: tamsiai mėlyną 7540 7 | Paulina į brolius, ir būtinai ulonu pasirėdžiusį. Mamatė ir 7541 11| svečiai būtų priimti nec plus ultra. Ir, kaip visados, įvyko 7542 1 | dijvą pykinsiu sava lijžuviu umžiaus pabaiguo.~ - Tai bobutė 7543 1 | Tat jau, mat, į tievą. Umžiną atilsį, kų lioub paimti, 7544 13| Gužauskienė. - Ūkis - ak, c'est un conte pour dormir debuot! 7545 4 | Bet jau tiktai jokios unijos su lenkais, saugok dieve! 7546 9 | bijuojau sava dūšią pražudyti. Untras muna tarnystės metas susilaukėm 7547 5 | Bet aš ne tik del tuo. Iš untruos puses veizant, tas muna 7548 1 | rudenį vaška žvakę šventa Untuona altuoriou nulijsu. Utarnike 7549 1 | pusis medaus, kad mun švents Untuonc atspijsdina bitis? - pasakė 7550 9 | juodu valandelį ir išieje. Uo aš įlindau į sava kamarą, 7551 1 | auksinio popierio sparnelius ir uodegas ir kabo ant ilgų siūlų. 7552 2 | paskui mamatę visur kaip uodegėlė: mamatė į virtuvę - ir aš 7553 2 | abiem rankom savo pelių uodegėles, įsispraudė į kambario kerčią 7554 2 | plonuti kaseli, tikri pelių uodegėli.~ - Pirmų pirmiausia, 7555 6 | Atlekia dar varna prie uodegos ir musė prie ausies, Karo 7556 7 | Panelė Paulina su baltu uodegotu rūbu sėdėjo prieš veidrodį, 7557 3 | Skripkos balsas panašus į uodo birbimą. Bet dabar jo visai 7558 6 | poste,~ O mergelė kaip uogelė~ Neša krepšį rožių. ~ 7559 11| ciocia.~ Dėdė ištisą dieną uoliai rengės medžioti. Atnešęs 7560 1 | nieko ir vis tik siuvu kuo uoliausiai. Taip man saldu, linksma 7561 12| sunkus ir nejudrus kaip uolos luitas. Suskaudo man širdį, 7562 9 | gelžkelia - jau ir puo uorą laksta - vo juk tata dar 7563 9 | tavuors tap gilia, kad unc nė uostyti neužoud.~ Ir dabar jau, 7564 3 | Žvirbliukas. Juozapas, įvažiavęs į upę, užkliudė už akmens, ir 7565 2 | mano mažą širdelę, iš akių upeliais tekėjo ašaros, šlapindamos 7566 3 | jūros atskirtas,~ ar ūžia upeliu, ar lytumi verkia, nerimsta,~ 7567 3 | kurie giedojo: "Pas Babilono upes sėdėjome ir verkėme..."~ 7568 1 | Už miškų, už upių, tarp daubų ir kalvų stovi 7569 12| pagadinti dėdės Bolesio ūpo, iškilusio į tokias aukštybes, 7570 12| kažkokios Kazlauskaitės, urėdo dukters, tokios žemos kondicijos 7571 9 | valandą visokie žandarai ir uriadnikai gali uždėti ant jo savo 7572 9 | atlaidus, ir gana. Paruodau uriadninkou, je ciekavijas. Vo kits 7573 13| panelės užpuolė jį visu urmu, lyg vapsvos, durstydamos 7574 3 | reikia šiaip ar taip užbaigti Uršulės klausimą.~ - Ką gi su 7575 4 | Prūsa, prūsa,~ Tavo rudi ūsa. ~ Paskui muzikantai 7576 14| Po tėvelio šviesiais ūsais klaidžiojo linksma šypsena. ~* * * ~ 7577 7 | nulupto veido, retais rausvais ūseliais ir apskritomis, kaip pelėdos, 7578 11| užmiršta, kad to vaiko turima ūsus ir esama jau seno.~ Ciocia 7579 13| Ach, gdybyż to ich uszczęśliwiało! - sušuko ponia Gužauskienė. - 7580 1 | Untuona altuoriou nulijsu. Utarnike įkieliau, vo vakar, tat 7581 1 | kap judu dabar. Vuo paskou užaugau aukšta, tvirta. Pirma darbininki 7582 11| ir stebėtis, kad mes taip užaugę ir kad esą panašūs vienas 7583 1 | tievelius, vyrą, trejetą vaikų užauginau - vuo kame visi? Vaika kuožnas 7584 8 | tų auksinių plunksnelių užaugtų mano sielos sparnuose.~ 7585 14| nenori, mamate, kad mes užaugtume?~ - Žinoma, kad noriu! 7586 1 | prastas buobas, bačkuo užauguses, svieta nemačiuses, kų mas 7587 8 | pasėjęs gryniausius rugius, o užaugusios dirsės, ir taip dažnai atsitinką, 7588 10| pasibaigė Čekuose.~ Nors pati užauklėta lenkų kalba, tačiau myliu 7589 6 | bandšunis Ešerys, taip gerai užauklėtas, kad niekados neįkelia kojos 7590 12| motina. Jos pareiga taip užauklėti vaikus, kad jie taptų vertais 7591 3 | tuojau pašauksiu ją - ir užbaigsime tą dalyką.~ - Ar manęs 7592 3 | Palauk, reikia šiaip ar taip užbaigti Uršulės klausimą.~ - 7593 3 | iš to, ką gauna sriubai užbaltinti. O gal vagia ir milždama.~ - 7594 8 | į baisiai gilią duobę ir užbėrė žemėmis. Ir mamatė metė 7595 8 | įdės ją į tamsią duobę ir užbers žemėmis. Ak, kaip baisu!~ 7596 3 | Rodos, kad čia kažkokia užburta, laiminga šalis, kurios 7597 6 | atėjusi gauna mus varyti iš užburtosios trobelės, bijodama, kad 7598 14| tyko užpulti mane, pro tą uždangą einančią?~ Baisios galvos 7599 14| viešpatie, ~ ateities juodai uždangai kabant prieš ją, nelaimingąją. ~ 7600 4 | nebeprasiskleis tas pilkas, nuobodus uždangalas. Bet mamatė džiaugias, sakydama, 7601 10| ranką, veda už stebuklingos uždangos, kur sėdi paslaptis. Kaip 7602 14| prie žiburio.~ Mamatė uždarė pianiną, ir nuėjome į valgomąjį, 7603 8 | paskutinį kartą. Kazelė gulėjo uždaryta mėlyname grabelyje, rūtomis 7604 9 | Giliai glūdi mūsų sielos, uždarytos materijos bryzuose, sunkumo 7605 14| jums sunkų vaikų auklėjimo uždavinį, nutarėme pasiimti ją pas 7606 13| mamatės pasiūlymą.~ - Tai uždavinys, didesnis už mūsų jėgas. 7607 8 | kitų, misliju, jau miršt. Uždegiau žvakį. Bet ne, akeles vėl 7608 8 | gražia eiti pri dijvule". - "Uždegsu, - sakau, - už, pupeli." - " 7609 8 | tik kap aš pradiesu mirti, uždek žvakelį, aš nuoru gražia 7610 1 | spirėjų žydinčių krūmų uždengtas, visas gėlėmis apibertas. 7611 11| su aukštomis sėdynėmis, uždengtomis margais kilimais. Mūsų liokajus 7612 9 | žandarai ir uriadnikai gali uždėti ant jo savo geležinę leteną. 7613 9 | kiek begaliedams tų dijva uždietųjų prydermį? Nou pat mažens 7614 3 | Ponc yr tikras ponc ir doud uždirbti bėdnam žydeliu.~ Taip 7615 3 | Nikai užaugus ir pinigų daug uždirbus, - atsakė mamatė.~ - 7616 14| lempa, ant staliuko maloniai ūžė samovaras, o Nika su Joneliu, 7617 3 | apskričius, nuo dvaro lig dvaro, užeidamas pakeliui ir į kaimus, žinojo 7618 9 | pati.~ Tačiau kartais užeina didelis noras iškrauti nors 7619 14| nevaikščiojome su mamate. Tad visur užeiname: ir pas senelį Lukošių, 7620 7 | namie gerti. Kaip tik liuob užeis jam noras, jis tuojau pas 7621 9 | žolių reikia pereiti, kol užeisi tokį žiedą. Vien tik pažiūrėjus 7622 8 | Klausytojų tarpe kilo ūžesys. Kiekvienas norėjo išreikšti 7623 8 | sudrožtas, niekas nesijuto užgautas, priešingai, juo smarkiau 7624 11| kambarį. Mes jautėmės dėdės užgauti ir ilgai dar kalbėjomės, 7625 5 | pavalgiusi, čysto vundinelio užgėrusi, - sakė viena moteriškė.~ - 7626 8 | Anij ai nepasaki. Gesti užgesa kap žvakeli, ir gana.~ 7627 1 | mamatė paskaičius norės užgesinti žvakę, jos paskutinis žvilgesys 7628 9 | užvožtos, kad užgestų. Bet užgesintose, rodos, anglyse kartais 7629 9 | Anglys aklinai užvožtos, kad užgestų. Bet užgesintose, rodos, 7630 8 | būt,~ Tą garbę gavome užgimę,~ Jai ir neturim leist 7631 3 | linksmesniu balsu. - Tik užgink Kazimierui pasakoti apie 7632 5 | drybsotumėm, bene pats mums užgintumia? - tarė viena.~ - Na 7633 5 | ale užtat atvažiavuom į Užgirius, pri sava gerų prietelių. 7634 14| beviešint, mano žaizdelės kiek užgis, ir paskui vėl kantriai 7635 1 | unc neteisinga muna bitis užgruobtų, - tarė Spūdis.~ - Bet 7636 6 | atbėgame mes su dėde ir drauge užimame vietą kanapoje; tylitelaičiai, 7637 3 | mun įstatė melnyčią. Tas ūžims, tas trenksmas, tas liarms - 7638 6 | arklius. Jei visos pravarinės užimtos, patenkintas kalbina vežėją.~ - 7639 13| išėjusios mokslą, gal gyviau užjaučiate tuos, kuriems visi takeliai 7640 6 | saloną, jo pasakojimų apie užjūrių tėvynę beklausydama, gimtinės 7641 6 | mamate. Ji jau laukia mūsų, užkaitus savo mažą samovarėlį, ir 7642 14| skverbiasi į visus sielos užkampius. Ilgu viso ko: saulėtų vasaros 7643 3 | visados tik vieną - ir užkandęs cukraus kąsneliu, įgydavo 7644 9 | šauk:~ - Ak tu! - saka, užkeikė biaurias maskoliškas žuodžias, 7645 6 | Mamatė bėga iš salono, ausis užkimšus, o mes gėrimės kaip koncerte.~ 7646 3 | Juozapas, įvažiavęs į upę, užkliudė už akmens, ir brika apvirto. 7647 4 | Katkevičius. Gana jie mus užkrėtė savo netvarka ir įtraukė 7648 6 | tėvelis nori jį ilgiau užlaikyti, liepus jam arklius kinkyti, 7649 14| neieškos. O jei ateitų, tai užlįsi už žaliojo pečiaus. Neverk!~ 7650 1 | tieveliai, vyrs senia akeles užmerki. Dijva valia. Puondzijvs 7651 9 | tikrenybė - ne čia. Amžinojo užmigimo valanda - tai pabudimo valanda.~ 7652 1 | mano staltiesėlės, ir ji užmigs, apie mane mąstydama... 7653 10| Štai dabar pelenuose užmigsiu, o jei manęs rytą ieškosi, 7654 13| nepildome žmonų pareigų, užmiršdamos muziką, užuot džiuginusios 7655 10| širdį su motina, kad ir užmirštąja, kad ir paniekintąja.~ 7656 13| pirmų pirmiausia proponuoju užmiršti ponią Cvierčakevičienę su 7657 9 | kartu su jos herojais ir užmirštu viską, viską...~ Kodėl 7658 13| kurios gal jau net natas yra užmiršusios, išskyrus ponias Mariją 7659 3 | Tegul poniai pondzijvs užmoka. Šmulka taip ilgai nebuva, 7660 5 | mažiau ar daugiau. Jei pati užmokėsi gydytojui, tai gal ir važiuos.~ - 7661 5 | Banys gali ir pats užmokėti. Bet kaip dažnai reiktų 7662 9 | nusileidįs. Gal unc muni būtų užmušįs, gal aš anų. Bet puondzivs 7663 7 | dešiniąją pirštinę, meta ją užpakalin ant pamergių; kiekviena 7664 1 | tuos vijnas mišeles, kur užperku kasmet, rublelį beverpdama 7665 6 | saloną, saulėlydžio aukso užpiltą, ir sėdas už pianino. Pirmiems 7666 1 | trobelę. Nebent mišeliems užpirkti už dūšeles. Bet mun tap 7667 4 | kada nors vokiečiai ims ir užpuls mus.~ - Ir gaus į kailį, - 7668 14| sutūpusios~ budriai tyko užpulti mane, pro tą uždangą einančią?~ 7669 13| Jonavičius.~ Bet panelės užpuolė jį visu urmu, lyg vapsvos, 7670 2 | dijvuleliau myliausis! Kad užputuses akys, kad paraudonavuses, 7671 14| pasakosiu?!~ Paskui nuėjusi užrakinau altaną. Dabar tikrai nebeturės 7672 10| kampelį ir devyniais raktais užrakinti, ne rodyti man - trejeto 7673 11| Tarvydas. Durys buvo jau užrakintos ir užsklęstos. Ponas Tarvydas 7674 3 | stebėjos nuo medžio šakos, užrietusi papurusią uodegą ir priglaudusi 7675 8 | bet "Pawlinka" griežtai užsakė, kad nedrįstų jos vesti, 7676 13| agnūs konfitūrai. Turiu daug užsakymų. Kelios mergaitės per ištisas 7677 4 | ar lenkai?~ Tėvelis užsidegė, nes be galo nemėgo koroniažų. 7678 1 | mažesnįjį broliuką. Neturėjo užsidėjusi skrybėlės, tik su baltu 7679 3 | nenori - nenori, pats sau ten užsidirbi, tat gali grįžti. Mas tau 7680 3 | aš tave nuvešiu toli į užsienį, ir per jūras važiuosime, 7681 4 | teparvažiavo iš kažin kokių užsienių į savo dvarą. Visi sako 7682 4 | tėvelio žodžius, tarė:~ - Užsigauk, klebonai, ir supyk nors 7683 13| antifeministas.~ Labiausiai užsigavo panelės.~ - Koks įžūlumas 7684 8 | traukė šokti. Bet toji užsigavus tarė:~ - Atsiprašau, 7685 1 | pramokau išsiuvinėti ir užsigeidžiau pirmąjį savo darbo vaisių 7686 12| naštą, neturi laiko jais užsiimti. Pagaliau tai ne jo darbas. 7687 11| Jei būtinai reikia, tai užsiimu, žinoma.~ - Mano nuomone, - 7688 4 | pasakojimas, bet mūsų širdis turi užsikariavęs kunigėlis, ypač nuo to laiko, 7689 14| samovaras, o Nika su Joneliu, užsikvempę ant stalo, žiūrėjo kažkokius 7690 11| atsakė tėvelis.~ Dėdė užsimerkė ir staiga, tarsi pasiryžęs 7691 8 | ponas pašto viršininkas, užsimovęs baltas pirštines, nusilenkė 7692 7 | bažnyčią. Sesers ir tetos užsipuolė ant klebono, kad palaimintų 7693 8 | Gera tau! Tiek daug eilių užsirašei iš guvernantės.~ Tuo 7694 11| Durys buvo jau užrakintos ir užsklęstos. Ponas Tarvydas ilgai beldės, 7695 2 | keliolikos metų mergaite su žemai užsmaukta ant akių skarele.~ - 7696 3 | Nepaisydamas kunigėlio užtarimo, tėvelis žiauriai jį sudraudė 7697 9 | turtingi, mano šeimininkavimo užtektų. Bet turime skolų. Kad galėtumėm 7698 14| jos grožis visados jau bus užtemdytas altanos.~ Laimė, kad 7699 3 | nuaudė skaidrių, jaunų spalvų užtiesalą. Jo žaliame dugne balti 7700 1 | patalais išklota ir margai užtiesta, štai ties langu staliukas, 7701 8 | paskutinį kartą. Ant baltai užtiesto stalo guli ji, gražiai aprėdyta 7702 8 | panelei apsiėmus padėti, užtraukė grynu ir nebiauriu balseliu, 7703 1 | ar numij nepasizges, kad užtruksitau?~ - Ne, ne! Mamatė leido 7704 4 | dangaus garsai, ir negali jų užvaduoti nuobodžios žemės dainos.~ - 7705 7 | Gal katra tavo seserų mane užvaduotų. Nenoriu dalyvauti tokiame 7706 4 | garsiai. Na, kaip dabar užvažiuosi pas tamstą, kad tapai toks 7707 6 | lūpelės taip atkaro? Nakčiai užviešpatavus, išeina ji iš savo rėmų, 7708 9 | niekinama... Anglys aklinai užvožtos, kad užgestų. Bet užgesintose, 7709 3 | meiliai, kaip paprastai, užvožus pianiną, ji eina, kur jos 7710 3 | išpjauta skripkos pavidalu, su užvyniotais ant sukamųjų pagaliukų siūlais 7711 9 | atvirai negaliu: Liudvikas užšauks, ir turės būti taip, kaip 7712 3 | ir grojo be galo; Sutemus užžiebiau žvakes ant pianino, ir ji 7713 8 | negalėčiau prisėsti šalia?~ - Va tai tau! Aš niekam nedraudžiu 7714 14| širdijs. Kų čia aš, menks vabals, kap tas kad saki, nuoru 7715 7 | sukinėjas kažkoks nuobodus vabzdys zirzeklis. Klebono liokajus 7716 9 | lengvučiai, švelniai glostė vabzdžio sparnelius. Ir akies mirksniu 7717 6 | per dieną vadžioja mus į vadinamąją "aptečką", į malonų kambarėlį, 7718 6 | linksmąjį, gražųjį, gerąjį dėdę. Vadiname jį "saldžiuoju dėdele", 7719 9 | mano lig šiol tais vardais vadinami, prieš tai, ką dabar jutau, 7720 14| baudžiančią ranką. O anieji, vadinamoji inteligentija, prieš dievą - 7721 1 | Nuėjome pirma prie vadinamųjų mano rožių - dviejų senų, 7722 9 | toumet ir bus svieta gals. Vadinas, apent sugrįš į ruojų. Ir 7723 6 | prisileisti, vis šaukė ir vadino juos galvažudžiais. Tik 7724 13| man leista taip tave vadinti, nes gali būti mano anūkė, - 7725 11| vėlu. O dėdė Aleksandras, vadžiodamas savo akis po elegantišką 7726 6 | Po kelis kartus per dieną vadžioja mus į vadinamąją "aptečką", 7727 4 | sėdėdamas fotelyje, stebėjos vagies drąsa. Netrukus parėjo tėvelis, 7728 3 | Pasirodo, kad tai esama vagilkos.~ - Kaip? Ar sugavai 7729 13| prie darbo ir dar daugiau vaginėti.~ - To coś pachnie chłopomanją, - 7730 11| dėdė ir ciocia baisiai bijo vagių. Vilniuje jie saugojas visokiais 7731 11| pat viršaus lėkštę, kad, vagiui įsilaužus, kėdės begriūdamos 7732 14| esą klastingi, nedėkingi, vagys. Žinoma, visa tai moka mūsų " 7733 13| tradicijai, paskutinysis vaidila per kiekvieną jūsų puotą 7734 13| Vytauto puota baigdavos seno vaidilos giesme. Ištikimas tradicijai, 7735 13| panelėms ir pavadinęs jas vaidilutėmis, - į ką vienas jaunikaitis 7736 7 | puikiai galėjome gėrėtis jo vaidinimu. Atsisėdęs už stalo, ponas 7737 3 | mamatė.~ - Aš pasakysiu. Vaik? laba mylėje, ger? davė 7738 5 | sava gerų prietelių. Če vaikelia - myli paukštuželia, če 7739 2 | pievomis vaikščioja Jėzus vaikelis toks, kaip paveiksle, kurs 7740 13| ratelį. Man taip gaila tų vaikelių, kurių niekas nemoko. Mūsų 7741 9 | dažnai šypsena - naivi, vaikiška, iš karto atskleidžianti 7742 14| negaliu pavadinti, kaip vaikišku. Juk tokio išlavinimo mes 7743 2 | Gailestingai šypsau iš to savo vaikiškumo, dabar jau gerai žinodama, 7744 6 | Juodas varnas nusileido~ Vaikučius lest šaukia… ~ Pana Verusia 7745 3 | ir sugrįža, ir Šmulka vėl vaikščio su kromeliu.~ - Ir neskaudu 7746 4 | ilgas skalas lyg kalavijus, vaikščiojame, iš pradžios lėtai, iš vieno 7747 14| pro langą, pamačiau mamatę vaikščiojančią po kiemą. Jau laikas buvo 7748 5 | svajoti, kur nors vienai vaikščiojant... Tikrai, ne už ūkininko 7749 8 | buvo visą dieną, ir vis vaikščiojau paskui mamatę. O pavakarį 7750 3 | numij, aš vėl su kromeliu vaikščiosiu." "Tatele, - sako, - je 7751 14| vyskupui, prieangis nukabinėtas vainikais. Cały dom nastrojony na 7752 7 | tebuvo padaryta mažučiam rūtų vainikėliui, kurį mamatė įsegė jai tarp 7753 5 | rymančių smūtkelių, erškėčiais vainikuotų, ir daug kitų. Žiūrėtojai 7754 10| grūdas neapmirs, neduos vaisiaus..."~ Ir ateina didžioji 7755 9 | baudžiavuos, girdieti, kad jau ir vaiske tap nebmuš - viskas eit 7756 7 | atsakė ponas Jonavičius. - Ir vaistams tinka, ir vištoms, kad būtų 7757 7 | po viena ranka ilgaplaukį vaistininką, po antra Niką ir žengia 7758 8 | karto, salono grindys ėmė vaitoti. Liesi ir blankūs vaistininkai 7759 4 | milžiniškas septyniaspalvis vaivorykštės lankas...~ Kieme sudūzgė.~ - 7760 7 | pasigrožėti tokiais gimtinio žanro vaizdais. Be to... Čia jau neįdomu.~ - 7761 11| patarlių.~ - O tą, kuri daug vaizdingiau reiškia tą pat, ką prancūzų 7762 4 | chudopachołki. Kaip jie mus vaizduoja literatūroje? Kiekvienas 7763 13| tokios stebėtinos ponios. Ir vaizduojuos jį panašų į Mėlynbarzdį, 7764 14| kanapoje, prasidėjo kalbos apie vaišes pas dėdę Aleksandrą. Ciocia 7765 6 | niekados pats nesiperka. Vaišinamas vieną kitą teima, bet kai, 7766 7 | stalo; vaikščioja aplinkui, vaišindamas ir kalbindamas svečius.~ - 7767 14| Aleksandrui toli lig to meilumo ir vaišingumo, kuriuo pasižymi Liudvikas. 7768 8 | pačiai panelei Agotai.~ - Vaje kaip blogai išsitariau! 7769 14| Par trejus metelius trys vaka kiaukšt, kiaukšt - ir neblika. 7770 1 | Igniuk, - sakau, - tu, vakali, pridabuok biteles, pasistatyk 7771 2 | vis skundės akimis, pareis vakari numij karvis ganius ir sakys: " 7772 6 | Retkarčiais, kai stalas paruoštas vakarienei, bet nėra dar samovaro ir 7773 11| Atsisėdę ciocia ir dėdė pradeda vakarinėmis maldomis, kurias ciocia 7774 3 | pavasarį aš saka vakams: "Vakelia, - aš saka, - jūs čia sau 7775 8 | gaila, kad, mata, toki gera vaks buva. Ruoduos, kad būtų 7776 9 | munij darbs. Ir pradiejau vakščiuoti į Prūsus. Tudu amatu tap 7777 6 | savo bibliotekoje vyskupo Valančauskio, savo bičiulio, knygų su 7778 8 | juokės.~ - O vyskupas Valančauskis kiek knygelių žemaitiškai 7779 8 | Mieliausia žmogui, atminus ne tas valandas, kuriose jis linksminos 7780 5 | Diena buvo karšta, saulėta; valandėlėmis nuo vakarų pusės dvelkė 7781 9 | ausyse.~ Pasitumpė juodu valandelį ir išieje. Uo aš įlindau 7782 14| duoda kartais trumpų laimės valandėlių, tai yra jo malonė, ne pareiga. 7783 11| nusidėjėlius dabar ir mūsų mirties valandoje... Boleczku, ar tau nešalta? 7784 6 | Tose tyliose pavakario valandose mano tebemaža galvelė ima 7785 7 | švarkais, išskyrus vieną su valdininko uniforma, kurs, kaip paskui 7786 9 | bryzuose, sunkumo dėsnio valdomuose. Ir ritinėjas žemės dulkėse 7787 3 | turi kitus gelbėti ir pats valdytis, - sako dažnai mamatė.~ 7788 13| nelojalumas duos progos valdžiai nuversti ant mūsų naujų 7789 2 | laikyti akis!~ Mamatė valė, plovė tas vargšes "sukirmėjusias" 7790 10| Litwa" ar "Kunigą", ar "Valenrodą", ar "Vitolio raudą", visuomet 7791 5 | Kad ir sausą duonelę valga, ale užtat poni, - atsiliepė 7792 7 | padavus jaunajai kažkokį valgį ir jai atsisakius paimti, 7793 7 | su batais, ir, paduodamas valgius, prieš kiekvieną asmenį 7794 4 | Burbus. Visi sėdime už stalo, valgydami vakarienę, vakarienę - ponas, 7795 7 | visus kampus. Rodos, tiktai valgyk, gerk ir karaliauk. O ar 7796 5 | juokdamasis, - kap aš dabar valgysu putrą, kad jau esu prisigierįs 7797 3 | Juk pats mačiau. Valiaus ten aplink stainę, vo puonačia 7798 14| kad tai motinos lepinamas valiūkėlis. Dar gerai, kad pats pamačiau 7799 6 | popieriu, įdėjau į mūsų valizą, mąstydama, kad, sugrįžus 7800 5 | plakšnoja per sprandą, šluosto, valo, nesiliaudamas jo šnekinęs.~ - 7801 10| jie nė kiek aukščiau už valstiečius, o putlūs, pilni pretenzijos, 7802 4 | vėl vaidinti rolę Europos valstybių tarpe. Kaip gaila, kad mes 7803 14| neapleiskit tieveli!" Dar pabuva valundelę. Dar iemiau iš untra karta 7804 12| antras, paskui trumpai vampterėjo bosas, paskui baritonas - 7805 4 | pridėjęs prie lūpų sulenktą vamzdžiu ranką, ėmė dainuoti rečitatyvu, 7806 9 | ir nebaigia žydėti, kur vanagas nedrasko vieversėlio lizdo, 7807 3 | silpnas, netikras.~ Taip vandenio lašas, nuo gimtinės jūros 7808 8 | numirėliai atgyja, su gyvybės vandeniu šlekšterėti. O iš tikro - 7809 11| prisiverčiu pasinerti šaltame vandenyje", - pamaniau, žiūrėdama 7810 5 | kiekvienas turi gyventi. Lyg vanduo teka jo iškalba, o klausytojai 7811 6 | pat snukio.~ - Atskrido vapsva šuniui prie nosies, bzz... 7812 13| užpuolė jį visu urmu, lyg vapsvos, durstydamos savo pasileidusių 7813 14| toumet saldžiausiuoje Jiezaus varda litaniją. Paijškuok dabar." 7814 9 | jausmai, mano lig šiol tais vardais vadinami, prieš tai, ką 7815 1 | ruošiu dovanėlę mamatės vardinėms. Žiemą pramokau išsiuvinėti 7816 1 | ir netrukus bus mamatės vardinės, ir bus daug svečių, ir 7817 10| seniai nutraukti. Štai buvome vardinėse pas ponus Tarvydus. Vakare 7818 6 | pašaukęs savo favoritą vižlą, vardu Karo, į vidurį kambario, 7819 4 | patogiai kėdėje atsikolęs, varė toliau savo politines kombinacijas. 7820 7 | o kad turi kišenėj, visi vargai lengvai pakeliami. "Turėsi 7821 3 | tavęs, riterėli, darbas ir vargas, nežinomas namie. Ir riteriškai 7822 1 | slėpinių. Štai pasienyje sena, vargi lova, aukštai patalais išklota 7823 9 | Kad ne "mamunėlė", jis vargiai beturėtų ko valgyti, nes 7824 9 | kap ir laukinia - kuoks vargings gyvenims anims buva, kap 7825 7 | Pasibaigus jungtuvėms, vargoninkas sugriežė maršą, ir einame 7826 13| tautos kakta, juo labiau vargs visa tauta. Šią valandą 7827 7 | nusigyvenom, dabar tik vargstam, ir gana. Kas man dabar 7828 1 | aš jau čia stuoruojous, vargstu, įkelu, lauku, kada čia 7829 9 | nenupasakuosi. Pri visų vargų prisipainiuoje dar kažin 7830 2 | Mamatė valė, plovė tas vargšes "sukirmėjusias" akis.~ - 7831 3 | žynė, ta pati, kuri šelpia vargšus, pamotės skaudinamus našlaičius 7832 14| palytėjau šlykščių šlykščiausią varlę - ir vis tebejaučiu ant 7833 3 | į krūmų tankmę. Kelios varlelės iššoko nusigandusios iš 7834 6 | į šoną.~ Atlekia dar varna prie uodegos ir musė prie 7835 5 | mėlynoje erdvėje, kaip dangaus varpeliai skambėjo vieversiai. Viskas 7836 3 | kur-ne-kur lyg snaigulės žiedelių varpeliais, žemiau raudoni ir geltoni 7837 8 | skardus juokas lyg sidabrinis varpelis, žibtelėjo jos šviesi galvelė, 7838 3 | su tokiu štai violetiniu varpeliu semias šaltą, kristalinį 7839 3 | prie lūpų jų snieginius varpelius ir gėrėdamos jų pasakišku 7840 9 | dirbti šventūsius, šaukštus, varpsčius ir vežiuoti puo atlaidus. 7841 8 | susivaldymas auksu ir vaivorykšte varsoja jūsų sielų sparnelius.~ - 7842 14| į kiemą, iškelti triumfo vartai, kaip kokiam vyskupui, prieangis 7843 6 | paties parašais, dažnai varto "Žemaičių vyskupystę" ir 7844 12| tiesiog horrible. Kartais jie vartoja net ištisus žemaitiškus 7845 11| rėžiais paženklintu. Aušros Vartų - man tinka, nes tokia rami 7846 9 | suopulį, pamačiau kraujį varvant iš nuosies, ir tučtoujau 7847 14| botagais, važiuoja, balsingai varydami savo bėglius žirgus. Tarnaitės 7848 13| visam karnavalui važiuosiu į Varšuvą.~ Mamatė stengės sugriauti 7849 13| panelės, ką tik sugrįžusios iš Varšuvos ir Rygos "pensijų", sunkiai 7850 3 | Nenuostabu, kad ten buvo vasarnamis velnio, kurs žiemai dangindavos 7851 1 | dous biteles, kitą rudenį vaška žvakę šventa Untuona altuoriou 7852 5 | sodno gale, kur auga didelės vašoklės. Tai yra vynuogės, kurių 7853 14| trys, kaip tame lizdelyje vašoklėse.~ - Tiesa, Nika, - tarė 7854 3 | Londoną, jis atsakė:~ - Aš važiava, aš visą žijmą išbuva Londone, 7855 12| kukorius ir trys kukčikai važiavę į mišką.~ Pasiėmę pintinėles, 7856 6 | klausia jo nuomonės apie važiavimą.~ - Baugu važiuoti, ponali, - 7857 4 | langą. Bet nuo prieangio važiavo nepažįstamas kočas. Netrukus 7858 7 | antroji, - nes su Paulinka važiavome žvanguose. Šešiasdešimt 7859 5 | siediejau kap kuoks puonc. Tuoli važiavuom, Sakaleli, ale užtat atvažiavuom 7860 3 | užsimerkęs.~ Kitą kartą važinėjas Juozapas, arklius aušindamas, 7861 4 | Klebonai, ar jau važinėjies su savo velosipedu? - paklausė. - 7862 12| dvidešimt kapeikų, tarė:~ - Važiuodama per miestelį, nusipirk saldainių 7863 7 | 7] ~* * * ~ Važiuojame į panelės Paulinos vestuves, 7864 11| bandutę, maldingai žegnojo važiuojančius.~ 7865 5 | pasikalbėjimas. Levanarda sakos važiuojąs iš šv. Petro iš Varnių, 7866 8 | paplepi su jomis. Nori - važiuoji dykai paulioti į Liepoją, 7867 3 | tamsta, tėveli, su mumis važiuosi, visi, - tarė Nika.~ - 7868 3 | pardavinėti savo kromą, tuojau važiuosiąs į Londoną pas vaikus. Jie 7869 7 | tėvelis nenorėjo, kad mudu važiuotume, nes vaikams geriausia esą 7870 9 | dijva kelia, kurias unc ved muni pri savis.~ Tap 7871 7 | Dviejų jaunosios seserų vedama, nuėjo ji į jos kambarį, 7872 2 | buvusi gera, tai dievas vedąs ją į savo rojaus sodnus, 7873 2 | Pirma įėjo moteriškė, vedina keliolikos metų mergaite 7874 2 | Moteriškos eina nešinos ir vedinos tyčia tai iškilmei nupraustais 7875 1 | teisybi ir kap čia dabar vedum būs. Pats sava akimis matiau, 7876 7 | atvažiavusi, laikė rankoje vėduoklę.~ Jaunosios nebuvo salone, 7877 9 | O gal ir mane "dvasios vedžioja ant pasaitėlio ir auklėja" 7878 3 | amžinai nuvargęs. Tokie veidai turėjo būti tų žydų, kurie 7879 2 | anąją, gražiu, tik išbalusiu veideliu ir didelėmis mėlynomis akimis. 7880 7 | uodegotu rūbu sėdėjo prieš veidrodį, laukdama, kol jai prisegs 7881 1 | savo atvaizdu tvenkinio veidrodyje. Kažkoks saldus, tarsi medaus 7882 3 | pentinais žvangėdamas ir į visus veidrodžius žiūrėdamas, lyg koks nykštukų 7883 1 | didžiuodamosi žiūriu į savo veikalą - iš tikrųjų menką ir ydingą, 7884 13| visais jos gerbiamaisiais veikalais ir kalbėti apie lengvabūdesnius 7885 9 | mano mėgstamiausias "dailės veikalas". Niekur taip pilnai nėra 7886 14| už Alpių ežerus, už veikalus artistų, ~ kurių čionai 7887 11| Bažnyčios giesmės blogai veikiančios jos nervus, primenančios 7888 12| Karusieczko, nesiteiravau. Bet veikiausiai bajoras, nes, atsimenu, 7889 3 | niekas jos neims. Ką gi veiks pas motiną įname? Taigi 7890 3 | iškęsti viską... viską... bet veikti prieš savo prigimtį kartais 7891 1 | nier kap. Stovam tik ir veizam, kur čia anuos lieks. Tik 7892 5 | del tuo. Iš untruos puses veizant, tas muna stuonc ruoduos 7893 5 | kažkas atvažiuoja! - sušukau, veizėdama į kelią pro sodno tvorą.~ - 7894 7 | poterius sukalbu, einu veizėti - o mano otiec jau begulįs 7895 1 | tai tik lioub visi ir veizieti. Kap dabar muna Kaziuks 7896 6 | aš viską pristačiau ir veiziu, kas čia bus. Ištepė tą 7897 5 | skirta. Iš vijnuos puses veizunt, muna darbs pavuojings, 7898 4 | rodysis, kad kažkas mane veja ir jau jau grobia. Štai 7899 9 | Smaugiamo vaiko šauksmas, vejamo žvėries riksmas. Menkos 7900 5 | vakarų pusės dvelkė švelnutis vėjelis, maloniai vėsindamas įkaitusį 7901 1 | būrys paukštelių, judančių vėjui pro langą dvelktelėjus. 7902 13| jaunikiams, o vyrai falšuosią vekselių parašus. Dar kiti net ir 7903 11| domėjimos šuniuku reikia atidėti vėlesniam laikui. Bet abudu berniuku 7904 7 | laukdama, kol jai prisegs veliumą.~ - Ką, ponitėle, ar 7905 5 | paskui ėjo dviejų arklių velkamas stūmėjas, stumdamas ritinius 7906 5 | nusitvėręs už ilgos čiupros velnią. Velnias juodas kaip anglis, 7907 4 | tuojau pasidirbdino iš medžio velosipedą ir davė mūsų kalviui apkaustyti. 7908 4 | kalviui apkaustyti. Bet velosipedas išėjo labai sunkus, vos 7909 4 | Neseniai tėvelis pirko Nikai velosipedėlį trimis tekiniais. Klebonui 7910 4 | galą.~ Nors dar nėra vėlus vakaras, kambariai jau pasinėrę 7911 14| tėvelis sugrįžo, buvo jau vėlybas vakaras. Greitais žingsniais 7912 6 | Snusterėjęs bočelis visą laiką lig vėlybo vakaro sėdi, įsikasęs į 7913 1 | tevalgau kartą per metus, Velykų laiku, ir visados bobutės 7914 4 | norėčiau dar išgirsti apie Vengrijos Žvaigždelę ką nors daugiau, 7915 10| svetimąją? Juk pasibaigė Vengruose, pasibaigė Čekuose.~ 7916 3 | bežiūrėdama, atsiminiau vengrus, ir gailestis suspaudė man 7917 14| sugyventi su kits kitu: vengti iritacijos ir daryti, ką 7918 7 | altorių, ir kunigėlis gieda "Veni, creator". Žmonės taip grūdas 7919 5 | kilimas žaliuojančiose ant Ventos kranto, judėjo žmonių būriai. 7920 12| sukinėjos Nikodemas su dideliu verdamuoju šaukštu, o pas kitą šauliai 7921 1 | 1] ~Akles Vergänaliche~Ist nur ein Gleichnis.~ 7922 10| baisiausias, atsakyčiau: vergas.~ "Esate brangiai atpirkti 7923 9 | nesu jokio savo įpročio vergė ir moku atsisakyti nuo daugelio 7924 9 | knygų. Nebiera jau juodųjų vergų Amerikuo, nebiera pas mus 7925 2 | baisiai skauda... Skausmas veria man širdį, ir iš akių rieda 7926 4 | po stygas, o violončelė verkė, dejavo ir skundės tartum 7927 3 | Babilono upes sėdėjome ir verkėme..."~ Šmulka išvaikščiodavo 7928 14| laukais, ~ kuris nebūtų čia verkęs, ~ kaip mano štai Ilgesys. ~ 7929 14| pilką rūką, ~ veržias per verkiantį mišką~ tolimon mėlynon 7930 3 | langą iškūliau! - atsakė verksmingu balsu Nika.~ Ėmėme juoktis, 7931 2 | Jonavičių? - paklausiau liovus verkusi.~ - Žinoma, Irute. Kad 7932 8 | tarp jų bobutė; ant lovos verkšlena Kazimierienė, o pakrosnyje 7933 1 | negali dirbti lauko darbų ir verpia net ir vasarą, šiltomis 7934 1 | liūdnuma - nie biškį neliūdna. Verpu sau, puoterelius kalbu, 7935 13| niekus. Tad sumaniau kitaip verstis. Išeina agnūs konfitūrai. 7936 12| užauklėti vaikus, kad jie taptų vertais savo giminės atstovais.~ 7937 3 | sugrudo, kad sakėsi nesąs vertas būti riteriu. Ir galų gale 7938 12| įkvėpti vaikams, kad žmogaus vertė pareina ne nuo jo kilmės, 7939 13| Tamstos nuomonė neturi vertės, nes negali būti bešališka. 7940 7 | O vis dėlto dilgėlė daug vertesnė už rožę, - atsakė ponas 7941 1 | nebetuoli, atvežiau vežimą, vertu, čia munuoji su Domici kapsta - 7942 6 | darbo staltiesėlę, panai Verusiai šiltas rankelkas, o panai 7943 14| lekia strėla į tolybę, ~ veržiasi per pilką rūką, ~ veržias 7944 3 | tie irisai! Jie, rodos, veržte veržias aukštyn, kuo toliausiai 7945 1 | mamatę. Ėjo man priešais, vesdama už rankos mano mažesnįjį 7946 5 | švelnutis vėjelis, maloniai vėsindamas įkaitusį veidą. Skaidriai 7947 7 | juokės.~ - Mamate, kaip aš vesiu tokią baidyklę? - tariau 7948 5 | pats Jiezus Kristus buva vestuviese Galiliejes Kanuo - ale vis, 7949 4 | kambariai jau pasinėrę brėkyje. Vėsu ir drėgna. Mamatė liepia 7950 6 | apsirgo. Dėdė paliko jį pas veterinorių Telšiuose, o kad bočelis 7951 13| protas turi čia tarti savo veto. Laukime. Jūs nežinote to, 7952 14| Nika, Nika! mane ciocia vešis į Vilnių... aš pas juos 7953 4 | ir kad po jo viskas imsią vešliau augti ir gražiai žydėti. 7954 13| pūkeliais apsiūtu. Kokie jai vešlūs plaukai, kaip linai, akys 7955 6 | pranykęs, veidas giedrijas. Jei veža šieną, tai, paėjėjęs daržinės 7956 1 | mun žini atbiegįs". Tat vežam mas, tasgaties, tus miešlus, 7957 12| Pietus medžiotojams vežame visi, susėdę į kočą, nes 7958 11| padaryti. Tačiau ir tėveliui vežant, ciocia nesiliauja bijojusi. 7959 11| ramesnė. Ciocia sako, kad tais vežėjais niekados negalima esą pasitikėti, 7960 11| įstatė juodu į tinkamas vėžes; kitaip gal būtų amžinai 7961 11| rasos, stovėjo pakinkyti vežimai su aukštomis sėdynėmis, 7962 5 | trejetas rioglinamės į jo vežimėlį, sėsdamies šalia jo ir ant 7963 5 | be galo tinka, Išlipęs iš vežimėlio, Levanarda žegnojas, dėkodamas 7964 6 | ar sausas šienas. ~ Vežimui sustojus, kiša į šieną savo 7965 4 | kad, neradęs išvažiuotų vėžių, ėmęs ieškoti vežiminėje 7966 9 | šaukštus, varpsčius ir vežiuoti puo atlaidus. Kad būčiau 7967 2 | akimis nėra juokų. Tat ryto vežk dukrelę pas gydytoją. Veizėk, 7968 6 | Sausas, sausas, geras, Vežkit, dūšele. ~ Paskui eina 7969 1 | tasgaties, išejom visi miešlų vežti. Aš ir sakau sava Igniukou: " 7970 9 | kitu sutink, kits kitą rem. Vežu sau šventūsius į atlaidus, 7971 3 | gluosniai rodė pajuodavusį vidų. Nenuostabu, kad ten buvo 7972 4 | paskui mąstau, kad jau po vidunakčio ir gaidys tikrai bus nugiedojęs, 7973 1 | pridabuok biteles, pasistatyk viedrą vundens, pasiimk krapylą, 7974 7 | kokios karvės! Tešmenys kaip viedrai. Staininiai arkliai, kožnas 7975 14| tinkinti kiek galint - štai vienatinis kelias, kuriuo turėtumei 7976 12| širdį. Maniau, kad šausiu vienkart su juo, bet pasirodė, kad 7977 8 | linkėjimas per vestuves.~ - O vienmarškiniai reikės bėgti pačiai panelei 7978 8 | verkti. O trečiam: kad reiktų vienmarškiniam išbėgti į kiemą.~ - Paskui 7979 3 | Sėdėjo prie rašomojo stalo vienmarškinis ir rašė šiuos žodžius… ~ 7980 3 | daiktų. Dabar visi tokie vienodi.~ - Tiesa, Irute. Viskas 7981 3 | geriau jam būsią, negu čia vienui vienam, kaip tam žvirbliui, 7982 4 | gelme, tamsios eglaitės - vienuolėmis, kukliomis viešpaties tarnaitėmis. 7983 5 | stebimės.~ - Greitasparnis vies munij anų priūži, tumsiasis 7984 13| turėjo Peterburge aukštas vietas, ir jis sakės geriausiai 7985 6 | mažąją panelę, atneštų vaiko vietoj tą sėtinį. Ką jie čia pramanė, 7986 12| gatvėse ir apskritai viešose vietose nesibučiuojama. Argi nesi 7987 9 | žydėti, kur vanagas nedrasko vieversėlio lizdo, kur perkūnas netrupina 7988 5 | dangaus varpeliai skambėjo vieversiai. Viskas linksminos, džiaugės, 7989 11| panaktinį visam tam laikui, kol viešės svečiai. Mat, mūsų namuose 7990 14| Mūsų svečiai ketino viešėti pas dėdę Aleksandrą visą 7991 12| krautuvėse, gatvėse ir apskritai viešose vietose nesibučiuojama. 7992 12| miško dievaičiai, girių viešpačiai, šaukia kits kitą į puotą, 7993 9 | Gražina, ir tokių genialių viešpačių, kaip Vytautas.~ Rusų 7994 13| mumyse, bet mūsų "galvose ir viešpačiuose'.~ - Kam tamstos drabstote 7995 4 | nugiedojęs, tai ir baidyklių viešpatavimas jau pasibaigęs. Svarbiausia - 7996 3 | laiminga šalis, kurios viešpatė yra geroji žynė, ta pati, 7997 3 | čia, lygiai kaip ir gėlių, viešpatija. Oras įkvapintas gėlių. 7998 3 | žmogus, nutvėręs tai, ką buvo vijęsis, apsivylęs sako: ne, tat 7999 1 | tereikalaun. Maluonesnes anam tuos vijnas mišeles, kur užperku kasmet, 8000 3 | rūksta, nieka nematyti, tik vijni dūma. Kap muni ėmė spausti 8001 1 | nuori, ar nenuori, turi vijns būti. Mata dabar, kad ir 8002 5 | ženatvi niera skirta. Iš vijnuos puses veizunt, muna darbs 8003 3 | alsuoti. Aš nerada niekur vijtas, aš mislijau, kad muni pasmaugs. 8004 9 | mamunelis, tap ilgu, kad niekur vijtuos nebrundu, nebetverous, ruoduos, 8005 1 | eik, pupeli, kas aš do vijšni puonams! Kuoki nauda iš 8006 8 | viršininko būta taip pat vikraus, tad į tą pirmąjį valsą 8007 6 | sena, bet dar tvirta ir vikri, žema, kresna, panašiu į 8008 4 | skaičiau gražią gražią knygą. Vikrios liepsnelės skabariai šokinėja 8009 12| gyvybe, greitas kaip vėjas, vikrus ir gracingas, dabar tįsojo 8010 1 | gudrių kipšų, ir laumių viliūgių, ir mirusių nekrikštytų 8011 6 | lyg padvėsęs.~ - Atlėkė vilkas! - smarkiai šaukia dėdė, 8012 7 | lyg šluostukas juokingai vilkos užpakalyje. Nuėjome į saloną, 8013 9 | puondzivs kad prisaki, kad vilks atsiguls šalip avineli, 8014 14| palydėti jųdviejų lig pat Vilniaus. Tie patys arkliai rytoj 8015 14| Nika! mane ciocia vešis į Vilnių... aš pas juos visados gyvensiu... 8016 4 | Kad augintumėt avį, tai vilnų turėtumėt, o dabar ką?~ - 8017 3 | ištarė mano giliai paslėptąją viltį. - O kad mes ją šiandien 8018 11| kreipės į tėvelį, - visa mano viltis tavyje. Tu - tokios aukso