| Table of Contents | Words: Alphabetical - Frequency - Inverse - Length - Statistics | Help | IntraText Library |
| Šatrijos Ragana Sename Dvare IntraText - Concordances (Hapax - words occurring once) |
Part
8019 10| nykstančius šešėlius!~ Sukultos viltys, sugriauti sumanymai, neištarti 8020 5 | smūtkeliai tinka, bet į šv. Vincentą bijau žiūrėti, kad sutemus 8021 5 | dar ko žiūrėti. Yra šv. Vincentas su auksuotu arnotu, kairiojoje 8022 5 | neapsakomai grožis, ypač šv. Vincentu, o Juozapas vežėjas perkas 8023 2 | kryžiaus. Baisiomis, didelėmis vinimis perdūrė jo meilingas rankeles 8024 2 | kiekvienas negeras darbas esąs vinis, kurią kalame į šventą viešpaties 8025 14| šen ir ten dreba liūdnos violetinės gėlelės - paskutinės rudens 8026 13| saujas kibirkščių, ir su violetinio atlaso rūbu. Labai mėgstu 8027 3 | ant upelio, su tokiu štai violetiniu varpeliu semias šaltą, kristalinį 8028 6 | sudžiūvusiose rankose amžinai mirga virbalai ir kabo žekė. Jos akių liga 8029 12| būtų, jo nuomone, begalinis virėjo orumo pažeminimas, prie 8030 13| Nieko daugiau, tik kaišia. O virimą turiu prižiūrėti pati asmeniškai, 8031 14| atsakė mamatė, o jos lupelės virpėjo. - Visa mano nelaimė, kad 8032 8 | didelėmis akimis, ir skaudžiai virptelėjo jos lūpos.~ - Ar tėveliui 8033 6 | o dabar kažin, kaip čia virs".~ Patys bėgiojame pas 8034 8 | dažnai atsitinką, kad rugiai virstą dirsėmis. Kitas skundės 8035 12| pietumis nesirūpino, nes virti tarnams būtų, jo nuomone, 8036 4 | ir Nikai atnešti malkų iš virtuvės ir kuria ugnį židinyje. 8037 4 | kybojo parudavusi laikrodžio virvelė, ant galvos riogsojo šiaudų 8038 2 | plonos, striugos, kaip kokios virvelės. Koks čia gražumas! O kai 8039 5 | ploni lyg dvi juodi aksomini virveli antakiai - viskas stebėtina 8040 14| džiaugias kaip kokia dovana virš programos. ~ Turėjau 8041 11| kelias kėdes, o ant pat viršaus lėkštę, kad, vagiui įsilaužus, 8042 6 | atvožusios sunkų skrynios viršų, visados randame ją savo 8043 2 | Mums nutilus, iš ąžuolų viršūnių atsiliepia kitas choras, 8044 9 | besusivaldyti. Aš jau tuoks visaduos buvau gailestingos širdies, 8045 7 | ponas viršininkas.~ - Da, visaip esti. Ir ne tik batiuškoms, - 8046 1 | Pirma darbininki buvau visami dvari. Kad lioubam išeiti 8047 3 | neėstų kits kita.~ - Visgi ne su tokiu apetitu, kaip 8048 1 | pasakė mamatė, duodama pilną visko pridėtą pintinėlę.~ Pašokau 8049 1 | Sauguok dijvi! Ir tap par daug viskuo turu iš jų maluonis, visa 8050 14| pakapyje, ir daržo sklypelį. Visoje trobelėje tėra dvi ruteli, 8051 9 | nebeteks. Juk kiekvieną valandą visokie žandarai ir uriadnikai gali 8052 13| nesupyksi? Dabar tiek turiu visokio darbo, kad negalėsiu dažnai 8053 4 | atgal ir sodina į vietą. Vistas eina toliau. Kunigėlis vėl 8054 9 | pamislysi! Vo dabar jau visuoki pabrika, visuokias mašinas, 8055 13| kurios nutarė būti naudingos visuomenei ir šviesti liaudį.~ Bet 8056 10| Kunigą", ar "Valenrodą", ar "Vitolio raudą", visuomet graudu 8057 10| mamą, visados baigiu jais. "Vivis, mater!" Ir tu, Kazele, 8058 9 | siela auksuotu taku, į savo vizijas įsižiūrėjusi, - ir ilgis 8059 14| draugija - gauta nuo manęs višta ir iš kažin kur priklydusi 8060 12| pasitaiko juk ir aklai vištai grūdas. Bet juk buvo du 8061 7 | Ir vaistams tinka, ir vištoms, kad būtų dėslios, ir audeklą 8062 11| apveizėti mamatės ūkio - vištų, kalakutų, ančių, kiaulių. 8063 6 | pašaukęs savo favoritą vižlą, vardu Karo, į vidurį kambario, 8064 8 | tokią gražią padę padirbo iš vlučkų - visokios kvietkos ir kanarkos, 8065 2 | baisios mergaitės akys. Vokai buvo sutinę lyg rutuliai 8066 8 | jos voko. Kaip baisu, kad vokas nei nekrustelėjo... Jaučiu, 8067 4 | tėvelis ėmė išrodinėti, kad po vokiečiais būtų dar blogiau, nes jie 8068 8 | susipratę numetė nuo savęs vokiečių kailį ir atgimė. Duos dievas, 8069 4 | taip svetimas, kaip koks vokietis ar prancūzas.~ - "A my 8070 8 | vaistininkas, - ir kalbėjo vokiškai. Bet susipratę numetė nuo 8071 8 | Štai musė atsitūpė ant jos voko. Kaip baisu, kad vokas nei 8072 8 | žvilgsnį.~ - Sužieduotuvės - voratinklis, - pridūrė kita.~ Paskui 8073 5 | tiesi noselė, ir akys kaip vosilkos, ilgomis juodomis blakstienomis, 8074 3 | akiplėšas, neramiai čirendami, voverėlė stebėjos nuo medžio šakos, 8075 6 | mėgsta valsą "Nevozvratnoje vremia". Iškėlęs galvą, traukia 8076 2 | ruokou, kad negal plauti su vundeniu. Saka, liekarstas nemačysią, - 8077 1 | biteles, pasistatyk viedrą vundens, pasiimk krapylą, ir kap 8078 5 | duonelės pavalgiusi, čysto vundinelio užgėrusi, - sakė viena moteriškė.~ - 8079 2 | Muna kasas!~ - Tylėk, Vuoniki, begėde! - sušuko supykusi 8080 13| turtą. Bet ne visiems taip vyksta, - pridėjo tyliau ir atsiduksėjo.~ - 8081 7 | ir pilstydamas alų bei vyną, tai rodės, kad po kambarį 8082 14| Pataikavimas daug už tave vyresnei moteriškei, mylinčiai tavo 8083 8 | nubėgau pas mamatę.~ Vyresnieji bajorai kalbėjos apie ūkio 8084 13| su poniomis salone, kur vyresniosios susispietė aplink didžiąją 8085 11| aikvoti. Jau aš žinojau iš vyresniųjų kalbų, kad dėdė yra šykštus 8086 11| su kvailais klausimais į vyresniuosius. Ir apskritai geriausia, 8087 14| tokie pasileidę, kaip tas jų vyresnysis sūnus. Tiesiog bjaurus berniukas! 8088 3 | riterio atsisveikinimą. ~ Vyriausia sesė žirgelį veda, ~ 8089 13| lioviaus. Štai turite tamstos vyriausiąją priežastį. Yra ji ne mumyse, 8090 13| visų apylinkės dvarininkų vyriausias, per pirmąjį lenkmetį buvo 8091 11| ir dar keli nepažįstami vyrukai, su šautuvais ant pečių 8092 14| sunkūs plyš lėlutės-kūno vysčiai, ~ siela - drugys auksinis - 8093 8 | patiko. Visi juokės.~ - O vyskupas Valančauskis kiek knygelių 8094 6 | Turi savo bibliotekoje vyskupo Valančauskio, savo bičiulio, 8095 14| triumfo vartai, kaip kokiam vyskupui, prieangis nukabinėtas vainikais. 8096 6 | dažnai varto "Žemaičių vyskupystę" ir sako:~ - Senoviška 8097 6 | vaiko veidą, paskui suvystė vystyklais kaip vaiką ir papirko auklę, 8098 6 | nuo manęs didelio sėtinio, vystyklų, aš viską pristačiau ir 8099 11| kurių tautų išmintis tebėra vystykluose, tai gaila laiko eiti su 8100 9 | genialių viešpačių, kaip Vytautas.~ Rusų spaudžiama, savų 8101 13| sąsiedzi. Kitąsyk kiekviena Vytauto puota baigdavos seno vaidilos 8102 3 | braukdamas stygas su smičiumi - vytele, lanku sulenkta ir surišta 8103 1 | spijtlius kap tik nu mūsų vyšnyna. "Vo Jerguteliau, - saka 8104 13| Jeszcze raz ostatni wajdelota przemawia do was, kochani 8105 13| ostatni wajdelota przemawia do was, kochani i szanowni sąsiedzi. 8106 13| Ależ przegrał daleko waż niejszą grę - tarė gailestingai 8107 13| yra ore. Już je czuć na wirzchołkach. Taigi, kochana pani Maryniu, - 8108 4 | Łapcie panu pleść, nie w wista grać!~ Ponas Kazlauskis, 8109 12| šūvį, - tarė tėvelis. - Na wiwat Bolesiowi.~ Medžiotojai 8110 13| kanapą, sako dėdienei:~ - Właściwie, w dobrem towarzystwie rozwódki 8111 13| Bronislavai.~ - Ależ, Bolesiu, wypada ci przecież podać ramię 8112 11| sėstų ir tėvelis.~ - Wypadki chodzą po ludziach. Kas 8113 1 | veikalą - iš tikrųjų menką ir ydingą, bet mano akyse labai gražų. 8114 14| Betgi, reikia pripažinti, ypatingas tos Aleksandrienės talentas 8115 14| nori savo žmonoje rasti tų ypatybių, kurių pats stinga, ir dar 8116 6 | nesavu balsu: "Jezus Marja! zabili mi dziecko!" ir, galvą suspaudęs, 8117 13| doskonałe, Aleksander był zachwycony.~ - Pasigailėkit, mielosios 8118 4 | I zvukov niebies zamienit nie mogli jei skučnyje piesni 8119 4 | išgąsčio mes języka w gębie zapomnieliśmy. Tik visi mašinaliai pasitraukėme 8120 13| tiesa, "bez dziewiczych zasłon, ale z dziewiczym rumieńcem 8121 13| powinny być przyjmowane. To zawsze działa demoralizująco..~ - 8122 12| reikia "trzymać język za zęmbami".~ Netrukus šauliai atnešė 8123 13| Aleksandrienė, rodos, malonės zenite, - tarė juokdamos ponia 8124 4 | mogli jei skučnyje piesni ziemli, - pakartojo pusbalsiu mamatė.~ - 8125 5 | keliuko, o viršum jų linksmai zirzėjo bičių spiečiai. Ore, džiaugsmingai 8126 7 | kažkoks nuobodus vabzdys zirzeklis. Klebono liokajus Pruncė, 8127 13| Nie przyszło mi na myśl. Zresztą, esu labai patenkintas ta, 8128 12| nuolat minėti, że masz męża zucha.~ Tarnaitės nešė jau 8129 5 | turįs jau ilgus batus su zuikeliais, kad Juozapas vežėjas sugavęs 8130 11| vyro, nes, taikindamas į zuikį priešais, jis gali kliūti 8131 6 | dainuoti:~ - Rubuilis zuikis kopūstienei tinka! ~ 8132 6 | šiltas rankelkas, o panai Zuzanai pagalvėlį adatoms. Kryželiai 8133 4 | daina svetima. ~ - I zvukov niebies zamienit nie mogli 8134 4 | atėjo Munkus su skripka ir Zykas su kontrabasu ir, susėdusiu 8135 7 | baltas kokardėles su mirtos šakelėmis. Rūtą panelė Paulina išmetė 8136 3 | Lietuvoje, ir susimaišę, šakomis susipynę, nuaudė skaidrių, 8137 3 | voverėlė stebėjos nuo medžio šakos, užrietusi papurusią uodegą 8138 12| laibomis kojelėmis, puikiais, šakotais ragais ir grakščia, išmintinga 8139 5 | io" apysakėlę apie "Gaidį Šalaputą ir kovą Šlykštuolį". Visas 8140 9 | prisaki, kad vilks atsiguls šalip avineli, tat toumet ir bus 8141 14| suspaus mane letenos kietos šaltam savo glėbyje! ~ Ir nėra 8142 11| besimaudydama prisiverčiu pasinerti šaltame vandenyje", - pamaniau, 8143 11| kad būsi šalia su savo šaltu krauju ir begaline drąsa.~ 8144 3 | toje stebuklingoje daubos šalyje, tikriausiai tebegyvena 8145 9 | aplinkybė, kad pas mus nėra Šaričių ordino, - būčiau gavus darbuotis 8146 6 | bzz...~ - Atskrido šarka šuniui prie akies, - ir 8147 6 | išsiveda mylimąjį brolį, šarvais apkaustytą, kurio portretą 8148 3 | milžiniškas kupstas riogso Šatrija, arčiau - mažesnieji kalnai, 8149 3 | išvažiavo kur nors. Gal į Šatrijos kalną - į platųjį pasaulį 8150 12| Net nesapnavo. Juk šaudamas jis užsimerkia ir taip yra 8151 4 | Netrukus parėjo tėvelis, šaukdamas iš tolo:~ - Klebonai, 8152 3 | o žydžiukai bėgę paskui, šaukdami: "Oto zei! Oto zei!" Ir 8153 9 | Šemetai: ~ Tu negirdi jau šaukimo senolių,~ Jau ne lietuviškai 8154 9 | menkutės. Smaugiamo vaiko šauksmas, vejamo žvėries riksmas. 8155 4 | jis tik juokias iš visų tų šauksmų.~ Kartais, labai retai, 8156 8 | stulpu atsistoje. Aš toujau šaukti kitų, misliju, jau miršt. 8157 5 | pradžiugins - valgyti su mediniais šaukštais, kaip šeimyna, tai buvo 8158 5 | pradedame eiti pietų, tais savo šaukšteliais nešini.~ Po pietų, visai 8159 12| Nikodemas su dideliu verdamuoju šaukštu, o pas kitą šauliai šildės 8160 11| liokajus Kaziukas, einąs drauge šaulio pareigas, ir dar keli nepažįstami 8161 12| Dėdė Aleksandras, agnus šaulys, net šokterėjo ir gal būtų 8162 12| jis visai negirdėjo tavęs šaunant?~ - Net nesapnavo. Juk 8163 2 | Dirba kaip du vyru, niekados šaunaus žodelio jai nepasako, tik 8164 12| ožys. Duodu Bolesiui ženklą šauti ir pats drožiu tiesiai į 8165 11| nepažįstami vyrukai, su šautuvais ant pečių ir spindinčiais 8166 2 | jos pakaušis buvo aptekęs šašais, bjauriais, šlapiais, pūliuotais, 8167 9 | Kad būtumėm turtingi, mano šeimininkavimo užtektų. Bet turime skolų. 8168 13| ciocios Karusios, gyrėsi savo šeimininkavimu.~ - Vos vos išsisukau 8169 3 | geros, patenkintos savim šeimininkės, kurių ūkis viso ko pilnas. 8170 13| save, savo sūnus ir namų šeimininkus.~ - Jeszcze raz ostatni 8171 12| dienos sutinku su seneliu Šekspyru, kad yra pasaulyje dalykų, 8172 13| poniai Bronislavai pradėjus šelmiškai juoktis, ciocia stojas ir, 8173 3 | geroji žynė, ta pati, kuri šelpia vargšus, pamotės skaudinamus 8174 9 | kitur, o aš taip norėjau šelpti savus žmonelius, kuriems 8175 9 | negalėtų man prikišti, kaip Šemetai: ~ Tu negirdi jau šaukimo 8176 10| nagais, niekados nemačiusias šepečiuko, - ir mąsčiau, kiek jos 8177 11| kam gi visa tai auginama, šeriama, globojama? Papjauti. Tai 8178 6 | Tai gera, gera, dūšele, šerk, nesigailėk, kad nesulystų.~ 8179 10| rūkų skaras, apie raudonas šermukšnių kekes, liūdnai kabančias 8180 8 | maža, nebus kuo gyvulių šerti; kitas skundės, kad pūdymas 8181 9 | didžiausieji pasaulio genijai menką šešėlį ir silpną aidą tėra sugavę.~ 8182 10| irios formos ir nykstantieji šešėliai. Kaipgi kvaila ir juokinga 8183 6 | kanapoje; tylitelaičiai, it šešėlis, slenka pana Verusia ir 8184 9 | formų pasaulį, tą nykstančių šešėlių pasaulį ir eina, amžinybės 8185 7 | Paulinka važiavome žvanguose. Šešiasdešimt karvių stovi abarėse, ir 8186 5 | Juozapas vežėjas sugavęs šešką. Ilgai kalbėtis nėra laiko, 8187 1 | kartą per metus, didžiajame šeštadienyje, ir, atsisėdusi virtuvėje 8188 4 | įkvėpė tamstai aplankyti mus šiandieną?~ - Ilgėjimos saulės...~ 8189 4 | virvelė, ant galvos riogsojo šiaudų skrybėlė, apie kurią jis 8190 9 | dviese!~ Liudvikas buvo Šiauliuose ir, kaip visuomet, privežė 8191 4 | mudu kartą, važiuodami į Šiaulius, sustojom pasiganyti Balnugarėje 8192 8 | apie ūkio rūpesčius. Kad šiemet pašaro maža, nebus kuo gyvulių 8193 6 | Reik paveizėti, ar sausas šienas. ~ Vežimui sustojus, 8194 9 | viskų muni leida dijvulis. Šijk tijk pasitaisius, paleida 8195 12| šaukštu, o pas kitą šauliai šildės bigosą, kurio ir jiems patiekė 8196 12| Nikodemu. Virėjas važiuoja šildyti ten pat miške bigoso, kurs 8197 1 | dideli žiedai švelniais lyg šilkai ir baltais lyg sniegas lapeliais, 8198 10| minkštais saldžių žodžių šilkais.~ Viskas praeina - štai 8199 11| šviesiai pilką blizgantį šilkinį rūbą, aibę šviesių garbanėlių 8200 14| nebe taip žiūrės, ir jūsų šilkiniai plaukeliai nebe taip minkštai 8201 7 | apsirėdė su savo melsvu šilkiniu rūbu, kurs jai taip tinka.~ 8202 3 | bijodamas išleisti vaiką be šilto drabužio tokiame speige. 8203 3 | Mamatė myli saulę ir šilumą. Sako, kad mūsų krašte esą 8204 3 | džiaugtis kiekvienu saulės ir šilumos spindulėliu. Tad šiltą, 8205 3 | pakinkyti mėlynsparnius šilvarnius į nupintą iš konvalijų vežimą, 8206 13| tikrąjį fabriką. Vaisių šįmet tokia begalė, ir tokie jie 8207 3 | Krūmuose ir medžiuose čirena šimtai paukščių, kurių čia, lygiai 8208 2 | kokios niekas nesąs girdėjęs šioje žemėje.~ - Ar ten gražiau 8209 2 | visokių bobų! Juk reikia šiokį tokį savo protą turėti! 8210 1 | Bet ji atsakė - tą mažumą šiokių tokių skurlių, kur turėjusi, 8211 12| ir seniai žinoma. Bet nuo šios dienos sutinku su seneliu 8212 2 | norėdamas priglausti prie širdelės visą pasaulį. Aš žinau: 8213 14| kumet, tap pradies gnaibyti širdelį, kap tas kad saki. Bet tujau 8214 10| nelaimę. Juo didesnė bus širdgėla, juo meilingiau ji mane 8215 10| budėdami, - sielvartai, širdgėlos ir nelaimės, kurių ji yra 8216 11| nukrautą stalą. Virtuvėje širdo Nikodemas, keikdamas, kad " 8217 1 | niekados nėra patyrusios žmonių širdys.~ O aš pamąsčiau, kad 8218 4 | pamokymai nė kiek nemažina mūsų širdyse ožio meilės. Paėmę kunigėlį 8219 9 | perkūnas netrupina medžių nei širdžių... Eina ten, į grožio tėvynę, 8220 5 | mums, Levanarda stabdo savo širvą Sakalėlį, ir visas trejetas 8221 2 | ir vyrų balsai, panašūs į širšinų bambėjimą, ir susipynę plaukia 8222 14| nebūtų ~ vaikščiojęs šitais laukais, ~ kuris nebūtų 8223 3 | mirštančiai motinai pagydyti; gal šitam senam ąžuolui ji tuojau 8224 3 | Žinai, Nika, man rodos, kad šitoje dauboje turi gyventi geroji 8225 13| šiandien, pasinaudodama šiuo susirinkimu. Kreipiuos specialiai 8226 1 | kap tik: tas tuoks, tas šiuoks, tas tap padarįs, tas šiap 8227 9 | zostaw! ~ Tij žodžia lig šiuol tebeskumb muna ausyse.~ 8228 3 | stalo vienmarškinis ir rašė šiuos žodžius… ~ O brangiosios, 8229 1 | girgždančiuose medžiuose. Šiurpuliai ėjo man per nugarą. Žinojau, 8230 13| kaklą. - Nutarkime nekalbėti šįvakar nei apie ūkį, nei apie vyrą, 8231 11| kelias ir, apsivilkus gražiu šlafrokėliu, vaikščioja po visus namus. 8232 6 | pusryčius, su savo turkišku šlafroku, aukštas, apstus, visai 8233 14| šnabždūs lapai pavirto šlapia ir sunkia nešvarios spalvos 8234 2 | aptekęs šašais, bjauriais, šlapiais, pūliuotais, net koktu buvo 8235 14| Jau ruduo - šlapias, purvinas, pilkas. Lytus 8236 2 | upeliais tekėjo ašaros, šlapindamos mamatės rūbą.~ Tada mamatė, 8237 8 | atgyja, su gyvybės vandeniu šlekšterėti. O iš tikro - Kazelė mirė, 8238 14| viską išmėtė, o vieną nagų šlifuojamąjį pabūklėlį sulaužė. Žinot, 8239 9 | gyvuolelia neesu mušįs. Aš tata šloujous stainė, puonc ir beateinųs. 8240 9 | primušia muna arklį?~ Mun šlouta iš rankų iškrita.~ - 8241 2 | akių rieda ašaros. Greit šluostau jas, kad niekas nepamatytų. 8242 7 | sukirpta uodega, kuri lyg šluostukas juokingai vilkos užpakalyje. 8243 8 | niekas nemiršta, - sakau, šluostydamos akis.~ Visą dieną buvo 8244 10| storais, kreivais pirštais ir šlykščiais, sužeistais nagais, niekados 8245 14| kad palytėjau šlykščių šlykščiausią varlę - ir vis tebejaučiu 8246 8 | spindžios, kitos pilkos, šlykščios.~ - Aš žinau, - tarė 8247 14| Rodos man, kad palytėjau šlykščių šlykščiausią varlę - ir 8248 5 | Gaidį Šalaputą ir kovą Šlykštuolį". Visas trejetas sulipome 8249 5 | džiaugsmingai krykšdamos, šmaikščiojo kregždės lyg juodos strėlos. 8250 13| drabstote į mus tokiais šmeižtais? - tarė vienas ponas, atėjęs 8251 3 | ir linksma.~ - Vargšas Šmulkelis, - tarė gailestingai mamatė, 8252 1 | muokas, kningas skaita, šmuotą gali žinuoti. O mas, prastas 8253 1 | į Ignį: "Ak tu, pijmenc šmuote, - sakau, - kam bitis išlakina!" - " 8254 10| sudžiūvusiais lapais.~ Ruduo. Šnabžda po kojomis pageltę lapai; 8255 11| pasivaikščioti valandą po šnabždančias pageltusiais lapais alėjas. 8256 4 | kažką kugžda gėlėms. Girdžiu šnabždant sparnus angelų, nusileidžiančių 8257 14| Alėjose margi, lengvi, šnabždūs lapai pavirto šlapia ir 8258 7 | nulėkusi per šimtą mylių nuo tų šnekančių moterų ir visų tų vestuvių.~ 8259 8 | Nieko neskauda, nedejuoja, šnekas, kaipgi mirs? Bet mamatė 8260 8 | reikalas.~ - Ką čia taip šnekatės nieko nedirbdami! - sušuko 8261 5 | valo, nesiliaudamas jo šnekinęs.~ - Sakaleli muna, prieteli 8262 5 | Bučiuoja jam į aksomines šnerves, glosto kaktą, plakšnoja 8263 14| prisiglaudusi prie jos, šnibždėjau:~ - Juk neduosi manęs, 8264 13| kitame stalo gale svečiai šnibždėjo:~ - Matot, liaudies prietelis! 8265 4 | sijonikį. ~ Pabaigę prūsą, šokame blezdingėlę, laikydami su 8266 8 | matyti, tvirtai tikėjos šokąs nė kiek ne blogiau už kitus, 8267 8 | ir geriau. Nelaimingoji šokėja pati nežinojo, ką bedaryti, 8268 8 | sukdami savo lengvakojes šokėjas. Jaunasis, žinoma, norėjo 8269 8 | į saloną. Čia žiūrėjo į šokėjus, kalbino vieną kitą ir vėl 8270 8 | apie savo ašį, nes pabaigė šokęs daugiausia per žingsnį nuo 8271 8 | neklausydamas, be jokio takto šokinėjo jis aukštyn, sunkus kaip 8272 3 | skubiai laksto, o smičius šokinėti šokinėja.~ Kaip puikiai, 8273 4 | šokėjai eina dar kitokius šokius, bet mes su mamate grįžtame 8274 8 | ir pradėjo valsą. Mamatė šoko be galo gražiai, o pono 8275 6 | trobelę medauninkų sienomis, šokolado stogu ir cukraus langais. 8276 14| visokių skanių daiktų. Pavalgę šokome su Žvirbliukais, mamatei 8277 6 | sėtinį ant žemės. Bočelis kad šoks, kad sušuks nesavu balsu: " 8278 8 | griežia, o jie nešoka. Kada šoksit, jei ne per vestuves? ~ 8279 12| Aleksandras, agnus šaulys, net šokterėjo ir gal būtų neiškentęs neatidengęs 8280 11| gražiomis rago sagutėmis, iš šoninės kišenėlės kyšojo kampelis 8281 3 | dabar po kits kito ilgūs Šopeno noktiurnai. Ak, kokie liūdni 8282 2 | našlaitės verkiau. Žaibu šovė man į galvą mintis, kad 8283 12| puse sekundės pirmesnis. Jo šovinį radau medyje, per kelis 8284 11| vidaus langines geležinėmis štangomis, prieš langus statydavo 8285 5 | bernų, arklius raginančių, šūkavimai, skambėjo juokas. Grėbliai 8286 12| Puikiai skambėjo trimitėlių šūkiai, pilni gyvybės ir galios. 8287 4 | Krūptelėjo mamatė ir tyliai šūkterėjo, man prie jos pribėgus.~ - 8288 3 | praskambėjo slėpiningas Šumano "Warum" ir gašus Mocarto 8289 5 | naujienas: kad gavome mažą šunelį Murzą, kad Sierotka atvedusi 8290 10| žodžiai, kad geriau būti gyvu šunimi, negu padvėsusiu liūtu.~ 8291 3 | Praėjusią naktį išgirdęs šunis labai lojant, atsikėlęs 8292 11| numaniau, kad domėjimos šuniuku reikia atidėti vėlesniam 8293 11| staiga pakėlė,~ Riksmą, šurmulį sukėlė,~ Dėl katės! Dėl 8294 5 | rūgusį pieną su gardžiu šutiniu, taip nusiteikė, kad perdėm 8295 12| Tai aš šoviau antrą šūvį, - tarė tėvelis. - Na wiwat 8296 12| pritariami, retkarčiais dunda šūviai, ilgu aidu atsiliepdami 8297 8 | tokia prasta šneka, bet prie švaraus darbo ji netinka.~ - 8298 3 | daiktų, gražiai sudėstytų ant švarių tektūros lapų. Visas Šmulkos 8299 5 | kupstelio baltuojant tėvelio švarką ir tiesiai ten nuėjome.~ 8300 7 | apsirėdę, su juodais ilgais švarkais, išskyrus vieną su valdininko 8301 2 | pat su ilgomis kelnėmis ir švarkeliais, kiekvienam ant kaklo perkelinis 8302 1 | prisisegęs vieną prie savo balto švarko atvarto, tarė mamatei:~ - 8303 6 | krakmolintą krūtinę, velkas ilgu švarku, statos kuodą. Taip pasipuošęs, 8304 13| kad vaikus galima išmokyti švarumo, kad jų tarpe esą ir labai 8305 3 | būtinai nukeliausime ir į Šveicariją, Nika. Ten balti kalnai 8306 2 | niekur žemėje, gražiau negu Šveicarijoje, kur, kaip skaičiau, esą 8307 14| savo taigojimu nėra tokia švelni, kaip Liudvikienė. Dėl to 8308 1 | baltavo gražūs, dideli žiedai švelniais lyg šilkai ir baltais lyg 8309 3 | aukštesni ir laibesni, švelniomis, šviesiai geltonomis galvelėmis 8310 14| veidą ~ rankelės tavo švelnios, kvapios kaip tos rožės, ~ 8311 3 | sykį suprasti, kad jie tavo švelnumo neatjaučia ir nebrangina. 8312 3 | Pedagogija, paremta vienu švelnumu - tai tik idealistų svajonės. 8313 11| reiškia tą pat, ką prancūzų švelnusis "je m'en fiche".~ Kai 8314 1 | baltos, meilios, kvapios ir švelnutės - taip mane meilingai glamonėja?~ 8315 5 | nuo vakarų pusės dvelkė švelnutis vėjelis, maloniai vėsindamas 8316 2 | sukalbėti penkerius poterius į švenčiausias viešpaties Jėzaus žaizdas. 8317 8 | galo linksma. Kiekvieną šventadienį susirenkam pas ką nors. 8318 4 | ir tą patį. Aš taip myliu šventąją Elžbietą, - prašau.~ 8319 6 | nes kiekviena knyga jam šventenybė.~ - Visa knyga niekais! - 8320 9 | tiek prisidėjusi prie to švento darbo. Kuo gi daugiau galiu? 8321 4 | ir nebūdama riteriu. Ir šventoji Elžbieta rado šventąjį Gralį.~ - 8322 4 | riteris ir josiu ieškoti šventojo Gralio.~ - Vis tik apie 8323 11| labiau mėgsta melstis, negu šventomis. Kaip juokinga, kad ciocia 8324 7 | vėl kitaip susigretinę. Šventoriuje kažkoks kavalierius pribėgęs 8325 1 | visur, ir saulė taip puikiai šviečia ir šildo.~ - Mamate, - 8326 13| kuriems visi takeliai į šviesą yra užkirsti. Pirmų pirmiausia 8327 14| jos neradęs, o kiekviena šviesia valandėle džiaugias kaip 8328 9 | dieviškų lūpų - baltais, šviesingais dešiniosios rankos pirštais 8329 2 | Naudodamos šviesiomis vasaros dienomis, mamatė 8330 11| blizgantį šilkinį rūbą, aibę šviesių garbanėlių ant galvos, labai 8331 4 | blogiau, nes toje blandžioje šviesoje kiekvienas daiktas imas 8332 4 | mėnulius liejasi sidabrinės šviesos bangos, krisdamos baltais 8333 9 | dijve, douk judum amžinųjų šviesybį! Įbiega, įbiegusi puoli 8334 4 | ašaros...~ Ūmai galvoje švisterėjo man mintis eiti pas ją. 8335 2 | savo baltomis rankelėmis švytuodama. Atsisėdus šalia, skaičiau 8336 3 | pilkume baltais balandėliais švytuodamos, greitai bėginėja po klavišus. 8337 3 | leidžia brėkis savo pilką šydą ant pasinėrusios spalvų 8338 10| pridengusi savo plačiu sidabriniu šydu šventąjį lauką, tyliai skambina 8339 9 | jisai, reiktų turėti žmoną šykščią, šeimininkių šeimininkę, 8340 6 | kurio linksmai žiūri visados šypsančios pilkos akys.~ Įdavus 8341 2 | nademną grzeczną" Gailestingai šypsau iš to savo vaikiškumo, dabar 8342 3 | žmogaus siela. O nuo tos šypsenos, kaip ledas nuo saulės, 8343 14| visus, - tarė ji, liūdnai šypsodamos. - Eik miegoti. Aš netrukus 8344 9 | paskui į mano vaikus - ir šypterėjo.~ - Viešpatie! - sušukau 8345 14| ir tavo liūdnos akys man šypterės laimingai. ~ Prie rankų 8346 1 | jau numaniau muna biteles žadunt spijsti, jau kelinta dijna 8347 4 | nuėjo arti smilčių su savo žagrele.~ - O, klebonas! - sako 8348 5 | granatos,~ Perkūnai, žaibai, smertis, klapatai~ Ant 8349 2 | skersai, pamatysi, visos ligos žaibais išlakstys, ir ta tavo gražioji 8350 8 | paskutinė!~ Tarpušokiuose žaidė žaislus, kuriuose dalyvavo 8351 6 | neįdomu, bet kai paskui žaidėm kieme, bočelis, eidamas " 8352 12| Toks, pavyzdžiui, dažnas žaidimas su gaspadoriaus vaikais, 8353 13| Ponas Jonavičius tylėjo, žaisdamas su savo "breliokais" ir 8354 8 | su kuria juokdavaus ir žaisdavau, kurios galvelę tiek kartų 8355 14| Tvarkydama skrynelę su žaislais priemenėje, išgirdau ūmai 8356 1 | susipešusiais dėl menko žaislelio: atimti visai, kad nebūtų 8357 8 | šaltai pažiūrėjo į visus žaislelius, tik kartoninę karvelę, 8358 8 | kelis mažmožius iš savo žaislų jai lauktuvių ir nuėjome.~ 8359 14| Aleksandrus beviešint, mano žaizdelės kiek užgis, ir paskui vėl 8360 6 | kad atsiminimas nebedrasko žaizdos, tik kvepia kažkokios džiaugsmingos 8361 6 | agurkų šen ir ten gelsvai žali, juokingi, pilvoti arbūzai 8362 1 | balandžio kiaušinėliu. Toliau žalia, didelė skrynia, margomis 8363 3 | daubą.~ Žengiame eže tarp žaliai sidabrinių, neseniai išplaukusių 8364 1 | švariai iššluota, visados žaliais ajerais išbarstyta. Tur 8365 3 | jaunų spalvų užtiesalą. Jo žaliame dugne balti beržų stuobriai 8366 12| kitą į puotą, per kurią žaliaplaukės driadės pilstys jiems auksinį 8367 3 | gražus; paveizėsu į pijvas - žalias ir margas; niekur dūmų, 8368 13| kad rašymas esąs liaudžiai žalingas, nes mergaitės pramokusios 8369 3 | tavo ypatybės yra labai žalingos namų poniai ir šeimininkei.~ - 8370 5 | tau negailias nieka, duod žaliųjų dobilelių ir auksa aviželių. 8371 6 | balzaminos, auksinės žibutės ir žaliuoja jeronimai, ant sienų kabo 8372 5 | milžiniškas dryžas kilimas žaliuojančiose ant Ventos kranto, judėjo 8373 2 | susipynę plaukia banga žemyn į žalius laukus ir margas pievas. 8374 11| medžiokliškas pirštines ir žalsvą skrybėlę su erelio plunksna.~ - 8375 11| Gašūs, liakeruoti batai, žalsvas kostiumas su gražiomis rago 8376 3 | čia smaragdinis konvalijų žalumas su baltuojančiais kur-ne-kur 8377 7 | aukšti stiebai, apvynioti žalumu ir apkabinėti lempelėmis. 8378 9 | kiekvieną valandą visokie žandarai ir uriadnikai gali uždėti 8379 8 | pasinerti su galva gimtiniame žanre. Bet jau gana narstytis. 8380 7 | pasigrožėti tokiais gimtinio žanro vaizdais. Be to... Čia jau 8381 14| devyniuolika metų, aš dabar, mat, žanysious! Kad būčiau noriejįs, tumet 8382 5 | juokų, rimtai pasakė:~ - Žanytijs aš niekumet nežanysious. 8383 3 | milžti karvių, kurios ganėsi žardienoje. Už valandėlės nuėjau ten 8384 4 | savo lenkiškai baltarusišku žargonu:~ - Nie, pan, ja dobrze 8385 13| praėjo. Sėdėjau kaip ant žarijų. Ak, Bronia, kokios nuobodžios 8386 1 | Pačiame viduryje didžiausias žąsies kiaušinis, lyg viso to būrelio 8387 9 | sidabrinėmis naktimis...~ Ir žavi mane mirtis... ~ Stebėtinai 8388 5 | iš vežimėlio, Levanarda žegnojas, dėkodamas dievui laimingai 8389 11| panašia į bandutę, maldingai žegnojo važiuojančius.~ 8390 4 | nurimti. Tat pirmiausia žegnojuos, o paskui mąstau, kad jau 8391 9 | ir skaudžiai kits kitą žeidžia. Ir kaip dažnai, kaip dažnai 8392 6 | amžinai mirga virbalai ir kabo žekė. Jos akių liga palengva 8393 12| ponas Kazlauskis?~ - Želvių dvaro urėdas, - tariau.~ - 8394 6 | bet dar tvirta ir vikri, žema, kresna, panašiu į susiraukusį 8395 13| baudžiavą pirmieji esą davę Žemaičiai, Žemaičiuose - Telšių apskritis, 8396 13| pirmieji esą davę Žemaičiai, Žemaičiuose - Telšių apskritis, o Telšių 8397 6 | portretą pasiėmė, keliaudama į Žemaičius, ir vaikščioja drauge su 8398 3 | išvaikščiodavo visus tris Žemaitijos apskričius, nuo dvaro lig 8399 14| negirdėjusi iš jų nė vieno žemaitiško žodžio, užtai prancūziškai 8400 12| jie vartoja net ištisus žemaitiškus žodžius, kartais ir jų manieros 8401 14| jau! ~ Mirė paskutinis žemas tonas, lyg sužeistos širdies 8402 3 | nerimsta... Jai ilgu plačiojoje žemėj,~ jai dieną ir naktį 8403 4 | angelų, nusileidžiančių žemėn sidabriniais mėnesio spinduliais. 8404 10| Dažnai mąstau: kad žmonija, žengdama pirmyn, taip ištobulintų 8405 3 | dieną einame į daubą.~ Žengiame eže tarp žaliai sidabrinių, 8406 4 | kambarių baisiausias. Drebėdama žengiu per slenkstį. Šviesu čia, 8407 3 | uloniškų rūbų, jau rengiesi žengti pirmą žingsnį pasaulin. 8408 12| eina ožys. Duodu Bolesiui ženklą šauti ir pats drožiu tiesiai 8409 9 | mirguliuodamas prieš saulę ir žėrėdamas lyg brangieji akmens. O 8410 4 | žvaigždėmis ir mėnesiu žėrintį, paskui į žemę, pasinėrusią 8411 1 | atrodo lyg kokia rimta ir žiauri Romos matrona. Bet meili 8412 5 | kuriame velnias storu ir žiauriu balsu kreipias į angelą: ~ 8413 1 | mergelės dantis, minkština tą žiaurumą. Turėdama nesveikas kojas, 8414 5 | karoliukai - visa tai taip žiba, tartum kas ant jos bertų 8415 14| rankom, nubučiavau tuos žibančius lašelius ir tariau:~ - 8416 14| pamačiau jos paakiuose žibant du lašeliu. Apkabinus jos 8417 8 | lyg sidabrinis varpelis, žibtelėjo jos šviesi galvelė, plonomis 8418 7 | bažnyčią, kuri degte dega žiburėliais. Pas krotas stovi aukšti 8419 4 | juoduko. Tėvelis, pasiėmęs žiburį, nuėjo pats į arklidę. O 8420 14| Mamate, eikim iš čia prie žiburio.~ Mamatė uždarė pianiną, 8421 1 | skrynios kampe kartu su žičkine priejuoste ir senovės kikliku - 8422 4 | Kokia laimė sėdėti pas židinį su mamate, prisiglaudus 8423 4 | iš virtuvės ir kuria ugnį židinyje. Matau, kad ji linksma.~ - 8424 9 | pereiti, kol užeisi tokį žiedą. Vien tik pažiūrėjus į jį, 8425 1 | visų baltavo gražūs, dideli žiedai švelniais lyg šilkai ir 8426 11| rankeles, taip pat blizgančias žiedais. Apsti, pergniaužta, elegantė, 8427 3 | nesumindžiojus nė vieno žiedelio - su mėlynu rūbu ir auksinių 8428 3 | kur-ne-kur lyg snaigulės žiedelių varpeliais, žemiau raudoni 8429 9 | literatūra. Tad kaip bitė iš žiedų medų, taip aš čiulpiu iš 8430 3 | vasarnamis velnio, kurs žiemai dangindavos į jaują. Eidami 8431 10| moteriškė pasilenkusi daigstė žiemines gėles, retkarčiais balsu 8432 3 | ir blankus jo veidas su žila barzda ir nudribusiais ant 8433 3 | nudribusiais ant skruostų žilais garbanotais peisais yra 8434 11| mažas vaikas, ne didelis, žilas vyras. Tur būt, taip labai 8435 6 | visai nusiskutęs, juodais žilstančiais plaukais, sušukuotais į 8436 9 | Kaip aš, mažumą daugiau žinanti, kaipgi nemokysiu, nerodysiu, 8437 13| jis sakės geriausiai viską žinąs iš pačių šaltinių. Ir šiaipjau 8438 10| nėra pasaulyje galios tiems žingsniams sustabdyti. Jei taip, tai 8439 10| širdies plakterėjimas - tai žingsnis į tą niekybę ir puvėsius, 8440 1 | vo tou tarpu dousi mun žini atbiegįs". Tat vežam mas, 8441 2 | vaikiškumo, dabar jau gerai žinodama, kad nors ir tikrai būčiau 8442 12| ieškome šalia daugiau, žinodami, kad grybų pulkininkas nemėgsta 8443 3 | užeidamas pakeliui ir į kaimus, žinojo visų dvarų gyventojus, kas 8444 9 | mąsčiau, kad lig šiol nebuvau žinojus, kas yra laimė, dvasios 8445 11| lovoje tevalgo ligonys, bet žinome, kad balsu stebėtis nepridera. 8446 6 | Ateina man į atmintį ir žinomi jau man žodžiai: "Prašykite, 8447 3 | Nu, kap be to bus? Žinoms, ilgu. Ale aš jau paprata: 8448 2 | ateis ta skaudžioji valanda, žinosi, kad persiskirsime tik trumpai 8449 3 | yra jis labai arti jūsų. Žinote, kada...~ - Kai ką nors 8450 11| ir tokį kulinarinio meno žinovą, kad jokia virėja jam neįtiksianti. 8451 9 | Vo muna tas galiejims, žinuoma, menks tiera, neišiejus 8452 1 | kningas skaita, šmuotą gali žinuoti. O mas, prastas buobas, 8453 3 | atsisveikinimą. ~ Vyriausia sesė žirgelį veda, ~ Jaunesnė rusvą 8454 5 | Jurgis, kurs, ant balto žirgo sėdėdamas, apsivilkęs žaliu, 8455 14| balsingai varydami savo bėglius žirgus. Tarnaitės tvarko ciocios 8456 2 | Paėmė mamatė dideles žirkles, ir bematant kasos nukrito 8457 2 | žodžiai atsimuša nuo jos kaip žirniai nuo sienos. Ji net nesijaučia 8458 6 | kažkokius nepaprastus cukrinius žirnius, panos Pranciškos tam tyčia 8459 10| rankas - juodas, biaurias, žiubriaodes, storais, kreivais pirštais 8460 6 | agurkus. Atsargiai praskleidę žiubrius lapus, randame gražių, blizgių, 8461 3 | savo saloną, iš visų pusių žiūrėjęs ir grožėjęsis.~ Ne mažiau 8462 3 | ieškoti gerosios žynės. Žiūrėjome už medžių, į krūmų tankmę. 8463 14| tos pačios, bet nebe taip žiūrės, ir jūsų šilkiniai plaukeliai 8464 13| mane turėsi ką dirbti - žiūrėsi į mane, - juokės ji.~ - 8465 5 | vainikuotų, ir daug kitų. Žiūrėtojai neapsakomai grožis, ypač 8466 7 | ir apkabinėti lempelėmis. Žiūrėtojų pilna. Visa tai, matyti, 8467 2 | baltas rankeles ir kad į mane žiūrėtų tavo akys ir viskas.~ - 8468 4 | dvi paneli ir aš. Tik ūmai žiūrim - iš vieno kambario kampo 8469 1 | pirmutinis daiktas, jos žiūrimas, yra laikrodis ant spintelės... 8470 3 | liepė tuojau eiti namo. Žiūrime, įeina Nika, labai išsigandęs, 8471 9 | dieviškai šypsodamas į mus žiūrįs, duok mums visiems - pabudusiems - 8472 8 | panoms stipriai drožė su žiužiu, o susitikę bebėgdami, grobstė 8473 2 | sušuko supykusi motina. - Ir žlembs čia puonia į pat ausis!~ 8474 13| sukaktuvėms dovanosi savo žmonai visus ponios Cvierčakevičienės 8475 2 | taip myli savo gražiąją žmonelę, kad jam viskas gera. Dirba 8476 9 | taip norėjau šelpti savus žmonelius, kuriems nėra kas padedąs. 8477 10| mirtis. Dažnai mąstau: kad žmonija, žengdama pirmyn, taip ištobulintų 8478 13| ką labiau gerbti antrąją žmonijos pusę.~ - Tiesa. Bet man 8479 1 | tuo. Tai kam tus inkilus žmonis statytų, kad reiktų atidouti 8480 14| priežastis: jis nori savo žmonoje rasti tų ypatybių, kurių 8481 13| prikišti, kad nepildome žmonų pareigų, užmiršdamos muziką, 8482 3 | tyliai tarė:~ - Seni žmonys nelaba tepritink pri jaunųjų.~ - 8483 5 | gyvuolelių. Vo aš, kad ir menks žmuogelis būdams, nemuokyts, vo delto, 8484 9 | lazareta, palikau nebepanašus į žmuogų. Lioub gulieti par kiauras 8485 9 | ruoduos, stumtina stumu žmuonis pri tuo galutine ruojaus."~ 8486 3 | apklojusi, tokiais meiliais žodeliais kalbinusi.~ Bet retai 8487 2 | du vyru, niekados šaunaus žodelio jai nepasako, tik stengias 8488 9 | Zostaw go, zostaw! ~ Tij žodžia lig šiuol tebeskumb muna 8489 14| Nešame su mamate porą gražių žolynėlių, kabiname ant sienos kilimą, 8490 9 | užkeikė biaurias maskoliškas žuodžias, negal nie pasakyti. - Kam 8491 14| Bet kap tik ištariau tus žuodžius: "Jiezau tykusis ir nužemintas 8492 11| neseniai mano matytas madų žurnale medžiotojas. Gašūs, liakeruoti 8493 10| niekybę ir puvėsius, kuriuose žus tavo intelektas, tavo valia, 8494 3 | Kad mane atmintumei, kai žūsiu kare. O jo didžiulėse juodose 8495 3 | riteris, bet nenoriu, kad žūtų. Taip liūdna, kai jis, juodas 8496 3 | žinai, kad visi riteriai žūva. Taip reikia. Tai gražu.~ 8497 10| egzistuoja be kūno, tai tikime ją žūvant drauge su juo. Kas per košmaras 8498 11| kitaip gal būtų amžinai žuvę ciocios Karusios akyse. 8499 1 | ji atrodė lyg sidabrinė žvaigždė. Ir ūmai pamačiau, kad tarp 8500 4 | išgirsti apie Vengrijos Žvaigždelę ką nors daugiau, o gal ir 8501 5 | mišks prišnibždieje, auksa žvaigždeles primirkčioje, - atsako jis.~ 8502 5 | puoniteli kap ta dungaus žvaigždeli, če puonelis - narsusis 8503 4 | Girdžiu, kaip gėlės siunčia žvaigždėms savo kvapius atdūsius ir 8504 2 | paliegusį kūną, ji einanti žvaigždėtais keliais pas dievą. Ir jei 8505 13| Dėdienė Aleksandrienė, žvairi, smailianosė blondinė, atsisėdusi 8506 8 | ant stalo, paklausė savo žvaliąją kaimynę:~ - Ko panelė 8507 14| blizga, jau skamba, jau žvanga jų piktjuokis... ~ Ak 8508 3 | po kambarius, pentinais žvangėdamas ir į visus veidrodžius žiūrėdamas, 8509 3 | valgomajame kambaryje, išgirdome žvangtelėjimą, ir viena lango rutė išlėkė, 8510 7 | nes su Paulinka važiavome žvanguose. Šešiasdešimt karvių stovi 8511 9 | Smaugiamo vaiko šauksmas, vejamo žvėries riksmas. Menkos pažiūrėti 8512 1 | užgesinti žvakę, jos paskutinis žvilgesys puls ant mano staltiesėlės, 8513 8 | mesdamas į ją be galo jausmingą žvilgsnį.~ - Sužieduotuvės - voratinklis, - 8514 12| vaikai nežiūrime į žmogų tuo žvilgsniu. Stengiuos įkvėpti vaikams, 8515 13| mamatę. Ciocia Karusia svaidė žvilgsnius į jųdviejų pusę, ir matyti 8516 4 | valgomajame muša dvylika. Žvilgterėjau į mamatės lovą, ir man rodos, 8517 2 | pramintais Žvirbliukais dėl jų Žvirblinskių pavardės. Pagaliau atdūlina 8518 3 | vienui vienam, kaip tam žvirbliui, vienam pasilikusiam ant 8519 3 | įspūdžio būta begalinio: Žvirbliukai negalėję nė žodžio pratarti 8520 5 | skaitysiu iš jos broliukams ir Žvirbliukams apie Mikę melagį ir Pruncę 8521 3 | brikoje sėdi Nika ir Juozukas Žvirbliukas. Juozapas, įvažiavęs į upę, 8522 4 | susėdusiu pasienyje, ėmė žvitriai dilinti stygas su smičiais. 8523 3 | apmauda ir atkarumas. Bet žybtelėjus akimirksniu gęsta, ir visai 8524 3 | jos veide pirmą valandėlę žybtelia apmauda ir atkarumas. Bet 8525 3 | apsikrikštyti. Jis esąs doras žydelis ir juk negalįs tikėti visomis 8526 3 | ir doud uždirbti bėdnam žydeliu.~ Taip kalbėdamas, Šmulka 8527 4 | O ar atmeni tą gražiąją žydelkėlę, kuri mums tarnavo, kaip 8528 13| kad visuomet tarp jųdviejų žydėtų tokia pat meilė, kad visuomet 8529 3 | gailestingai mamatė, glostydama žydo pažaliavusį chalatą. - Taip 8530 3 | uniformą: tamsiai mėlyną su žydra krūtine ir apikakle, su 8531 6 | bernelio asmuo paliko jau toks žydras, kad atsiminimas nebedrasko 8532 1 | Juk kataliks, juk ne žyds", - sakau. Tujau, tasgaties, 8533 3 | visi rodę jį kits kitam, o žydžiukai bėgę paskui, šaukdami: " 8534 9 | tikriausiai būtų buvęs žymus filosofas. O gal ir didis