Part

   1    1|       pilnatis pereiti į delčią, kaip ir buvo nusakęs šlubasis Doveikos
   2    1|           šunies balsu, kaleno dantim ir labai nenoriai traukėsi
   3    1|          kėkštas, pašiaušęs plunksnas ir žmogų prisileisdamas pernelyg
   4    1|               jog atrodė vakaras būtų ir suotėmis smelktųsi iš visų
   5    1|          pačią miško širdį. Garbanota ir širma pelkynų pušelių sriūtis,
   6    1| neapžvelgiamai liūliuojanti iki ežero ir jį apsupanti, sušvito šviežiu
   7    1|            pašaknių. Sniegas kniojosi ir čirškė aplediję spygliai.
   8    1|           Griūvančių medžių trenksmas ir jų sukelto vėjo ūžesys pjovėsi
   9    1|               ūžesys pjovėsi biržėmis ir skynimais. Žalios metalinės
  10    1|          balsu zirzė pjūklai, žlegėjo ir viauksėjo kirviai, ir eigulį
  11    1|         žlegėjo ir viauksėjo kirviai, ir eigulį šaukiančiojo ūkavimas
  12    1|            viršaus. Aptraukė kirtimus ir įsivėlė tarp medžių. Pirštinės
  13    1|           sudrėko, avalynė atsileido, ir apšerkšnijusios darbininkų
  14    1|        greitomis pratrintu tarp kelmų ir atvašų, vienas po kito šliaužė
  15    1|         užėjusios ant plikos šaknies, ir pliauškėjo botagai ir keiksmai
  16    1|        šaknies, ir pliauškėjo botagai ir keiksmai įkandin sekančių
  17    1|               neūžaugų pušelių plotai ir kelmynai, pašiaušti skurdžiu
  18    1|           pašiaušti skurdžiu atžalynu ir kur ne kur sėkline pušim.
  19    1|         urkštynių surankioti kirtėjai ir nuplukdyti pavasarį į Melamedo
  20    1|             galėjo nebent nusispjauti ir pagrūmoti kirkočiu, jei
  21    1|              pajuto atsileidusį apavą ir mėgino persukti autus, pasidėjęs
  22    1|        susirinksi, - atlenkęs geležtę ir senu įpročiu brūkštelėjęs
  23    1|            sekamas jo nevykęs darbas, ir tai jam kėlė apmaudą.~    -
  24    1|                Šunies darbas - šunies ir duona. Ir viskas. Pažiūrėk,
  25    1|             darbas - šunies ir duona. Ir viskas. Pažiūrėk, kokios
  26    1|          Tilius. Ar pasaka apie mešką ir jos taukus?~    Petras sukukeno
  27    1|                Jo rankos kėlė pagarbą ir pasigėrėjimą. Neišdribusios
  28    1|               rankelėmis, viskas lūžo ir trupėjo. Turėdamas tokius
  29    1|               Gyvas žarijas grabinėja ir visai neskubėdamas neša
  30    1|           palaiko prispaudęs. Kalvis, ir tai šalčiau nesielgia su
  31    1|          šakas, sniegas nebeatsilaiko ir patęžta. Ir iš įkaitusios
  32    1|             nebeatsilaiko ir patęžta. Ir iš įkaitusios žievės plyšio
  33    1|           ašmenis, pasispjaudė delnus ir, atidžiai apvedęs akimis
  34    1|                ieškojo jos pasvirimo. Ir šakų išsidėstymas, ir vėjas
  35    1|      pasvirimo. Ir šakų išsidėstymas, ir vėjas turėjo didelės reikšmės
  36    1|             abiem keliais, persisukęs ir svyruodamas visu liemeniu,
  37    1|              rankos švaistėsi plačiai ir laisvai. Koks būtų medis -
  38    1|              sniego šlapiais keliais. Ir tai strėnas vargino ir nugarą
  39    1|                Ir tai strėnas vargino ir nugarą smelkė.~    - Tik
  40    1|                Įprasi - nieko,- guodė ir mokė senasis kirtėjas.~   
  41    1|                o jis vis dar neįprato ir nebetikėjo susilyginti su
  42    1|             kokį žabelį ar skiedrelę. Ir Petras turėjo įprotį. O
  43    1|            pjuvenomis, atlaužęs galvą ir ją kraipydamas, tartum vieno
  44    1|                Gerai, jog šeštadienis ir poilsio valanda jau čia
  45    1|           sulaukti to vakaro. Kantrus ir kietas jis, ir botago kirtį
  46    1|                Kantrus ir kietas jis, ir botago kirtį priimtų blakstienomis
  47    1|        lopinyje nurėžė staigų brūkšnį ir griuvo, lengvai užkliudydama
  48    1|            nutvilkdama pavėjui. Žalia ir kupli kaip vanta eglė, dunkstelėjusi
  49    1|             trenksmu, panėrė į sniegą ir nurimo. Tik drūtgalys, porą
  50    1|       glėbiais ant priblėsusio laužo, ir dūmų kamuoliai mušėsi per
  51    1|            kamuoliai mušėsi per žalią ir storą dangą, sukdamiesi
  52    1|               storą dangą, sukdamiesi ir gręždamiesi į papilkavusią
  53    1|           pypkę.~    - Sukasi vikriai ir vis pro langą, ar nepareina
  54    1|                Nosis visai prisiplojo ir beveik dingo galybėje smulkių
  55    1|              jau kita kalba. Arba kad ir vyresnioji... Bet ta jau
  56    1|             Pasakos.~    - Nu ne. Juk ir tu nesisakytum, jeigu kokios.~    -
  57    1|                Hm... Kartais taip lyg ir atrodytų. O Každaila sako
  58    1|            sako pas mus. Tačiau kartą ir aš tvirtai suabejojau. Ir
  59    1|             ir aš tvirtai suabejojau. Ir laukiau, kas bus toliau.~   
  60    1|               Šiurmėlės nubėgo nugara ir strėnomis, girdint, ką tas
  61    1|               stiklinaitė dažniausiai ir padaro juokų. Iškrinta koks
  62    1|            Iškrinta koks gelžgalėlis, ir nebeaišku rytą, kas toj
  63    1|              trenksmu griuvo medžiai, ir tratanti eglišakių liepsna
  64    1|              nė lašo. Pasiimu uždarbį ir namolei. Įkrisiu į roges
  65    1|         Įkrisiu į roges kokio mužiko, ir pavėžys didumą, - svarstė
  66    1|               vyras rimtas, pagyvenęs ir kandęs dantį į visokią duoną.
  67    1|           atsitikę, jog atsikeli rytą ir niekaip nesusigraibai apie
  68    1|        Išvirkščią megztuką užsitrauki ir, beplėšdamas žemėn, visas
  69    1|         painioja kažin kas tau kojas. Ir tik paskui pradedi atitokti,
  70    1|               kažkas ne taip. O kas - ir nežinai. Gal sapnavai, ar
  71    1|           paistai. Jei neišmanai, tai ir tylėk. Sakiau, kad negersiu,
  72    1|             Sakiau, kad negersiu, tai ir negersiu. Ar ne laikas užkąsti?~    -
  73    1|           mokėjimo diena, mestų darbą ir su šviesa pareitų namo.
  74    1|                Gal motina sirguliuoja ir mini nesulaukdama. Gal koks
  75    1|        laiškas? Arba pakvietimas? Na, ir kodėl taip negalėtų būti?
  76    1|           taip negalėtų būti? Pareini ir randi. Prašau, mes tamstą
  77    1|              pagalvoti. Praėjo ruduo, ir žiema jau baigiasi... Taip
  78    1|                buvimo lyg parengtyje. Ir į mišką jis atėjo su slapta,
  79    1|               žinant, kad gali paskui ir nebetekti tokių malonumų?
  80    1|              kad taip ilgai užtrunka. Ir tariamieji malonumai apkarsta.
  81    1|               malonumai apkarsta. Jau ir žiema bėga. Bet... kodėl,
  82    1|           kokia nors gera žinelė? Net ir šiandien pat, tarkim...
  83    1|           nepriviliojamas. Jis netiki ir tik šaiposi. Kas tavo rankose -
  84    1|              Pratrynė akis šluotražiu ir nebenori dirbti. Lengvos
  85    1|             susipažinti pradžiai. Dar ir tau darbo parūpinčiau. Kokiu
  86    1|             tas reikšmės neturi. Gali ir iš geležinkelių ateiti.
  87    1|               skiria. Pasipraktikuoju ir vaikštau po peroną raudona
  88    1|           kviečia užimti vietelę. Kad ir laiškanešiu. Vis geriau,
  89    1|             pažastų pusnyse. Neblogai ir sargu kokioj įstaigoj ar
  90    1|               žioji.~    - Tad gal ką ir nukąsiu.~    - Šuniškas
  91    1|             kaimiečio kieme loti, bet ir įkąsti mokančio. Iš viso -
  92    1|            tarnybas, o jų laukimu tik ir tebegyvena. Kartą pamėginęs,
  93    1|            lygintis su geru vyru, na? Ir dar su tokiais pažymėjimais?~    -
  94    1|     centimetrai. Tokiam berniukui lyg ir turėtų savaime atsirasti
  95    1|       pakabesnio.- Jis išpūtė krūtinę ir trenkė kumštimi tartum kūle,
  96    1|         plaukų, - dėl jų greičiausiai ir buvo vadinamas Raudonuoju, -
  97    1|           veidą. Patrynė rankove nosį ir įdėmiai, tartum pirmą kartą,
  98    1|             turėjo įvertinti jo statų ir išnašų stovą, keldamas galvą
  99    1|            tariant prastais žodžiais, ir yra tam, kad pridengtų plikus
 100    1|         neliečia. Apvilk šitą stuobrį ir manysi, kad jau nuovados
 101    1|             kadangi abudu lygiai buki ir iškirmiję. O kepurės su
 102    1|                O kepurės su žvaigždėm ir auksiniais šniūrais vožiamos
 103    1|              save pagarbą kelia, nors ir nuplikusi būtų taip kaip
 104    1|      išmintingą žmogų aš kepurę keliu ir be prievartos.~    - Nenorėk,
 105    1|              Nenorėk, kad visi sargai ir pasiuntiniai būtų aukštus
 106    1|        Nenoriu. Bet jie pasiuntiniais ir liks.~    - Reikia ir tokių.
 107    1|   pasiuntiniais ir liks.~    - Reikia ir tokių. Be jų neapsieisi.
 108    1|               Be jų neapsieisi. Be jų ir mokytos galvos susisuktų.
 109    1|               valdininkėlį:~    - Tas ir blogai, kad tau to užtenka.~   
 110    1|              Petro žodžiai, jo tvirta ir pašaipi nuomonė apie visa,
 111    1|            tikrųjų? Aha, pigu spręsti ir niekinti, kai viskas aišku
 112    1|            niekinti, kai viskas aišku ir norai tokie menki, jog užtenka
 113    1|             jis vargo su tąja mintimi ir skaičiavo, skaičiavo. Jeigu
 114    1|               sutelkta jėga raumenyse ir kietam, geležiniam pakaušy.
 115    1|          galėjo su bet kuom susiremti ir laimėti, ne sumušdamas,
 116    1|          žmogui? Jei esi išvėsęs, tai ir būk amžinu pagrumda, arba
 117    1|             anksto pasmerkta nesėkmei ir pražūčiai?~    - Man neužtenka,
 118    1|       pradžiai. Aš gal užsikabinčiau. Ir prasitrynęs ko nors geresnio
 119    1|        irzliai nusipurtė Tilius.- Kad ir ką daryčiau, to, kas praėjo,
 120    1|               sviestu plaukus tepdavo ir pusę nosinės išleidęs iš
 121    1|             sau duoną užsidirbti, bet ir motinai padėti, nes tėvas
 122    1|               bet plonas, kaip gysla. Ir tiek ten tos tvermės. Nugara
 123    1|          Bliaunu su ašarom, bet sėju, ir tiek. Paskui jau ką gi.
 124    1|           žemės per mažai.~    - Žiu, ir girininkas! - pertraukė
 125    1|            sniegu, išsilenkdami kelmų ir rietuvių. Prieš tai kirtimuose
 126    1|           įgaliotiniu, kažką žymėjosi ir tarėsi, plėstaudami rankomis.
 127    1|    spraginėjimą laužo šakų, į riksmus ir keiksmus vežėjų. Jie kėlė
 128    1|               tartum miško papuošalas ir didelė jo dalis. Rodos,
 129    1|        įsismagino paspjaudytos rankos ir kirvius leido iš peties.
 130    1|              kirvius leido iš peties. Ir pjūklus traukė atsilošdami.
 131    1|         savaites, mėnesius, visą ilgą ir gilią žiemą. Visa tai jis
 132    1|              panerdamos, pamurdydamos ir nusinešdamos kartu. Jis
 133    1|       nepatyrusį vaiką vieną teriolis ir vargti. Kokie čia gali būti
 134    1|       atiduoti sunkią donę saviškiams ir tik tada pagalvoti apie
 135    1|            save. Kai užaugino brolius ir seseris, jis - vyriausias,
 136    1|         svarbu? Vis tiek šeštadienis, ir nebe kiek jau to darbo liko.
 137    1|          pietų keletą medžių nuleisti ir sukrauti. Netruks ir vakaras
 138    1|         nuleisti ir sukrauti. Netruks ir vakaras ateiti. Tik jau
 139    1|         paskui atsikelti iš užustalės ir palikti šiltą trobą. Atsigėrė
 140    1|           vadas pasirašė, o jo vardas ir padėtis šį tą reiškia...
 141    1|              kuopon. Jis įtikino, jog ir puskarininkio laipsnis didžiai
 142    1|           antrai tarnybai - liktiniu. Ir tai neblogai. Bet nauji
 143    1|            Geriau bandyti išėjus. Ten ir plačiau, ir vėjai kitokie.
 144    1|               išėjus. Ten ir plačiau, ir vėjai kitokie. Kodėl ne?
 145    1|        gabalais krito sniegas. Epušių ir beržų apledijusios šakelės
 146    1|              žiauraus žiemos apkalimo ir pasipurtydamos trupino skaidrius
 147    1|             sena sparta guldė medžius ir jų šakas vertė ant ugnies.~   
 148    1|      žarstomas kojomis. Dulka, rūksta ir, sūkuriais pakilęs, prineša
 149    2|             keletas gerų pasispyrimų, ir nušvis palaukė. Tos valandos
 150    2|              kiek erdmetrių susikraus ir kiek tau už juos atskaičiuos
 151    2|      krautuvėje. Pasispaudus pavyksta ir itin gražiai užvaryti. Kai
 152    2|            kaip meldų, beveik be šakų ir vienodo storio nuo kelmo
 153    2|                Tik krauk dainuodamas, ir nejuntant dvigubai padaryta.~   
 154    2|            juom pirty, žino. Esą vyrų ir su dviem lankais, tokie
 155    2|              tokio. Užkliudys netyčia ir parmuš ant žemės. Atsirems
 156    2|           pypkei patogiau prisikimšti ir nustums nuo pamatų. Nenorėdamas.
 157    2|       nereiškia Petrui vartyti rąstus ir nešioti pačias storąsias
 158    2|      Įkaitinti sunku. Buką galvą turi ir negreiti susimesti.~   
 159    2|                 Ne tik sveikatos, bet ir patyrimo daugiau už kitus.
 160    2|             tokį nesudėtingą įnagėlį, ir beregint praplatinta. Prie
 161    2|             teliko rūpintis kirviais, ir tai nesudarė jokių sunkumų.
 162    2|         nesudarė jokių sunkumų. Jiedu ir užmokesnį didesnį galėtų
 163    2|              didesnį galėtų pasiimti. Ir nesunkiai galėtų dar daugiau
 164    2|          avižų, dangstė juos gūniomis ir patys su pavilgo tarbelėmis
 165    2|              kurie, ištepti lašiniais ir parudę nuo tabokos dūmų,
 166    2|          tabokos dūmų, vėlėsi po ilga ir užknebusia kaip kobinys
 167    2|                patsai būdamas stačias ir lyg patenkintas tąja netikra
 168    2|              pamautų lašinių bryzelį, ir kuo abejingiausiai tarė:~    -
 169    2|            juostos, tarbas ant pečių, ir namo.~    - Kas ubagui,
 170    2|             su žiurkės dėme pažandėje ir bjauriom žiurkės akim senis.~    -
 171    2|            Pleiky. Prarysi kaip muilą ir nebežinosi - ėdąs ar ne.~    -
 172    2|           šake.~    - Žiema buvo gili ir pastovi, - samprotavo kailiniuotis. -
 173    2|          atmainas dideles.~    - Daug ir nereikia. Dieną kitą, ir
 174    2|              ir nereikia. Dieną kitą, ir pajudės Melamedo popiermalkės.
 175    2|           diena jis rišo savo ateitį. Ir jam nusidavė geru ženklu,
 176    2|               oras, kad keisis darbai ir vieną kartą pasibaigs miško
 177    2|           nors kraujais pagauna lyti. Ir tai bus gerai. Juk šiandien
 178    2|     susižvalgė.~    - Jie, sako, nors ir per naktį. Sako, viską iškirsti
 179    2|                     Tai kas?~    - Ot ir galvelė gi tavo!..~    -
 180    2|             Tylėkit! Ateina.~    - Nu ir kas? Ar mes bijom?~    Eigulys
 181    2|               nešėsi kleimos kirvuką, ir jo penčiai, patepti zuikio
 182    2|               portfelį, o dar didesnį ir storiau prigrūstą Melamedo
 183    2|           klūpčiojo tartum ant kūjokų ir nuolat daužė kojas į pasipainiojančius
 184    2|              pasipainiojančius kelmus ir gulinčias pliuskes, atmušdami
 185    2|                    Prie laužo rinkosi ir daugiau kirtėjų. Gandas
 186    2|           Garavo padžiautos pirštinės ir drabužiai. Garavo arklių
 187    2|         gruzdėjo vartoma duonos riekė ir eglišakių dūmai debesiu
 188    2|                 pasisveikino eigulys. Ir, pirštine nubraukęs sniegą
 189    2|           pagalio, atsisėdo, tuo kaip ir prisijungdamas prie darbininkų.
 190    2|         klajojo po medžius, po kelmus ir, neužkliūdamas susėdusių
 191    2|          smaugtų per ankšta apikaklė, ir prabilo šitaip:~    - Tai
 192    2|              baigiančio išeiti apavo. Ir staiga pajuto neapykantą
 193    2|          juodos barzdos tankių šaknų. Ir, pasivėlus į sniegą, pakočioti
 194    2|            šilkinis, marškiniai balti ir kieta apikaklė. Kailiniukai
 195    2|            ratu apstojęs ugnį. - Tiek ir vaikas dar sugraibo. Prie
 196    2|              vieno piršto lenk antrą, ir bus du.~    Įgaliotinis
 197    2|              Šis, nuošaliau atsisėdęs ir nusitraukęs batą nuo kojos,
 198    2|           darbininkai, prasti žmonės. Ir laiko neturim knygų skaitymui.~    -
 199    2|       pasilikti po saulės laidos. Kad ir šviesiausia būtų, - perspėjo
 200    2|      linktelėjo galvą, patvirtindamas ir lėtai paaiškindamas:~    -
 201    2|          polaidžio pavojui. gali būti ir išimčių. Aš išsiaiškinsiu
 202    2|       pareigonių priežiūra, - pridėjo ir eigulys. Jis save turbūt
 203    2|             Tilius susikeikė bjauriai ir garsiai, lyg vėl būtų suirusios
 204    2|              būti derybos, kai viskas ir taip aišku? Yra šeštadienis
 205    2|           taip aišku? Yra šeštadienis ir - namo, vyručiai!~    -
 206    2|   susiglemždamas. Ne tik išgerti, bet ir parūkyti nedavė. Tilius
 207    2|             Tilius pastebėjo, kad yra ir daugiau besigviešiančių
 208    2|          daugiau besigviešiančių nors ir keliais eiti, bet tik uždirbti.
 209    2|            arkliai palieka ik valiai, ir tik tada kalbėti.~    Senis
 210    2|              miškakirčių ratas lošėsi ir lenkėsi iš linksmumo. Taip
 211    2|                 Palauk, palauk. Leisk ir kitam pasisakyti. ~    Raudonasis
 212    2|          atsilošęs į eglišakių krūvą, ir nė blakstienų nekrutino.
 213    2|          erdmetrį? Mes mokame tvirtai ir pastoviai. Gerai mokame.
 214    2|               skiedrelę:~    - Tai tą ir norėjau sužinoti. Mums neskubu.
 215    2|             nekliudo. Mes turim darbą ir žinom, kaip ir kada jis
 216    2|            turim darbą ir žinom, kaip ir kada jis dirbamas. O jūs
 217    2|              nakties darbą juk kitaip ir moka.~    - Ar jūs rimtai?~    -
 218    2|        kirtėjai iš visų pusių skatino ir mėgdžiojosi. Tikriausiai
 219    2|             kažko paklausė girininko, ir tuojau abu nuskubėjo ant
 220    2|            visą sniegą velniop nuleis ir atsivers lieknai. Šilto
 221    2|               jau pavasaris. Netrukus ir čia. Aš pats klausiausi
 222    2|         padarysi tokiam ponui? Supyks ir nebeduos nė to, ką gavom.~    -
 223    2|             reikalo moka. Jis krioktų ir už dyką, ir dar pripuolęs
 224    2|               Jis krioktų ir už dyką, ir dar pripuolęs rankas laižytų.
 225    2|              ko nusileisti!~    - Yra ir daugiau tokių. Ne tas vienas
 226    2|              motiną parduotų. Ko kito ir neįkalsi į medinę mužiko
 227    2|         Petras susirinko savo daiktus ir nuėjo.~    - Žio, koks mandras
 228    2|           nepavojingas. ~    Jo nieks ir nepaisė. Jis mirkčiojo kvailai
 229    2|          mirkčiojo kvailai išsišiepęs ir traukė nosį patenkintas,
 230    2|          traukė nosį patenkintas, kad ir jo žodį išgirdo.~    - O
 231    2|                   Kodėl manęs klausi? Ir patsai turi galvą. Ir numanai
 232    2|         klausi? Ir patsai turi galvą. Ir numanai reikalą. Šiandien
 233    2|        Atsiminkit, kiek yra pagaminto ir kiek dar stačio miško. Ne
 234    2|             stačio miško. Ne už šimtą ir ne už tūkstantį. Dešimtimis
 235    2|           vežimu?~    - Kalbėk tamsta ir dėl mūsų. Mes jau magaryčių
 236    2|       magaryčių neskųsim, - spraudėsi ir vežėjai.~    - O ką, ar
 237    2|                Pats ne tik galvą, bet ir liežuvį turi. Ir nuovoką
 238    2|           galvą, bet ir liežuvį turi. Ir nuovoką tvirtą. Derėkis
 239    2|               nuovoką tvirtą. Derėkis ir už mus, Petrai.~    - Už
 240    2|            dyką nevežkit. Reikalaukit ir gausit. Nepaliks popiermalkių
 241    2|    priešpiečiais pagavusi dulkti, lyg ir aprimo. Palšas rūkas pjovėsi
 242    2|         prietema praskydo kirtimuose, ir vyrai šmaikštėsi kaip šmėklos
 243    2|            taip neseniai dengė sniego ir ledo pluta. Ir žlibam buvo
 244    2|           dengė sniego ir ledo pluta. Ir žlibam buvo aišku, jog naktį
 245    2|          tartum druskos ėdamas, korės ir slūgs, ir vanduo pradės
 246    2|               ėdamas, korės ir slūgs, ir vanduo pradės semti slėsnumas.~   
 247    2|             gero nesitikėjo iš derybų ir senu įpratimu keiksnodami
 248    2|          sniegą. per kelmus, išvartas ir šaknis.~    Tiliaus nuotaika
 249    2|  priešpiečiais, ką telkė visą savaitę ir gėrė savin tartum gryną
 250    2|            gryną miško gaivą, apkarto ir degėsiais padvelkė. Kažkokia
 251    2|               velnystė susidėstė ūmai ir visai nenumatytai ir grėsė
 252    2|             ūmai ir visai nenumatytai ir grėsė jo planams ir užmačioms.
 253    2|       nenumatytai ir grėsė jo planams ir užmačioms. Pagaliau kas
 254    2|              Pagaliau kas gi? Spjauti ir - namo. Reikia nors kartą
 255    2|               naktį. Ko čia džiūgauti ir kurio velnio įsivaizduoti,
 256    2|              gelsvoje lempos šviesoje ir pypkorių dūmuose šmėkščioja
 257    2|         pavidalai, traškios jų šnekos ir uždegantis juokas. Taip
 258    2|           taip reikalingas po žiaurių ir alinančių dienų miške. Negausus
 259    2|           įsiraižė savitomis formomis ir išsidėstė keliose vietose.
 260    2|             vylėsi kada nors patapti. Ir visi žmonės aplink niekingi
 261    2|           visi žmonės aplink niekingi ir šleikštūs su savo menkais
 262    2|               savo menkais rūpesčiais ir kasdieniniu skurdu. Viskas
 263    2|             kurie druskos gaižumu ėda ir graužia, pajuto tai ir siekėsi
 264    2|            ėda ir graužia, pajuto tai ir siekėsi pirštais užgriebti
 265    2|            siekėsi pirštais užgriebti ir išmėtyti. Dėl skatiko jie
 266    2|              Štai kas bus iš viso to, ir dar tuom nesibaigs. Kaip
 267    2|        supratimo, kad galima apsieiti ir be jo, nepražudžius šventiškos
 268    2|             Ašaka įsirėmė jo gerklėje ir niūriu, juodu, bekraščiu
 269    2|             apnuogintų rankų grakštus ir vylingas mostas, jų prisilietimas
 270    2|   išniūniuojamos liūdnai, ilgesingai. Ir tai buvo ranka, sulaikanti
 271    2|             grąžino į akivaizdų plotą ir visų nesėkmių kaltininko
 272    2|        ieškojo čia pat. Turės sutikti ir jis, jei Petras laimės derybas.
 273    2|                  Petras turėjo liniją ir žinojo, ką darąs. Darbas
 274    2|            darąs. Darbas nėra pramoga ir pasimėgavimas. Darbas dažniausiai
 275    2|          Darbas dažniausiai prievarta ir išnaudojimas. Reikia laikytis
 276    2|             tada, kai galim, įkinkyti ir darbą savo naudai. Ne darbo
 277    2|              štai ką pasakysiu. Jeigu ir būtų kas tavo vardu atėję,
 278    2|            gal jau perėjo tas karštis ir taip nebemanai?~    - Ne,
 279    2|               jis tegalėjo išsikeikti ir grūmoti. O nagai niežtėjo
 280    2|             grūmoti. O nagai niežtėjo ir krumpliai pabaldami gniaužėsi. -
 281    2|               buvo praėjusi, gal kiek ir viršaus. Jeigu jau tektų
 282    2|          šviesa. Kad užtektų genėjimo ir pjaustymo. Mėnuo dar neišėjęs
 283    2|               netrukus po sutemų. Kad ir stipriai apsiniaukę, bet
 284    2|          storai nutaškyti kelio mėšlu ir purvinu sniegu, jog niekas
 285    2|               susigarbanavusiu plauku ir nusidrabstęs putomis. Lėkė
 286    2|             be proto, visus lenkdamas ir blaškydamas į šalis. Numetęs
 287    2|               į šalis. Numetęs botagą ir vadžias, paprašė girininko
 288    2|         sušaukti vyrus vienon vieton. Ir daug nelaukęs prašneko:~    -
 289    2|             sustojusį ratą. Primerkęs ir taip pabliurkusių vokų užgriautas
 290    2|             smeigėsi be jokios baimės ir gailesčio į kiekvieną iš
 291    2|              greičiau violetinė, kaip ir obuolių dydžio dėmės grioviais
 292    2|               tų pačių spalvų deriniu ir, lyg replėmis nutempta žemyn,
 293    2|              užklojo viršutinį palūpį ir taip jau siaurą, jog neliko
 294    2|         suželti. Ūgio jis galėjo būti ir vidutinio, ir aukštesnio,
 295    2|             galėjo būti ir vidutinio, ir aukštesnio, itin pilvotas
 296    2|            tikrąją vertę.~    - Sakom ir mes tą patį, - keliose vietose
 297    2|              moka!~    - Nugi po litą ir dvidešimt penkis.~    -
 298    2|          penkis.~    - Gausit po litą ir penkiasdešimt. Už tą, kas
 299    2|             Petras, gaišta? Baisu juk ir prasižioti. Pasakysi per
 300    2|           Petras prasispraudė priekin ir pakšnojo lūpom, taikydamas
 301    2|            rimtai užsiėmęs savo darbu ir lyg nematąs, koks didikas
 302    2|          stovi.~    - Na?~    - Po du ir pusę.~    Šiurpi tyla nusiaubė
 303    2|           lito už erdmetrį - klausėsi ir netikėjo miškakirčiai. Su
 304    2|              tas nusikeiks, nusijuoks ir, sėdęs į važį, suplieks
 305    2|    fabrikantas nori žmoniškai kalbėti ir susitarti? Išbalo tie, kurie
 306    2|           būtų kirtę už senąją kainą. Ir tie nusigando, kuriems pasiūlyti
 307    2|               jį kur, tokį rudnugarį! Ir iš kur drąsa tokią kainą
 308    2|           Špicas sumažėjo, susitraukė ir dairėsi, į kurią pusę pasinešti,
 309    2|          įsidėmėti kai kuriuos veidus ir atpažinti juos, laikui atėjus.
 310    2|              portfelio iš įgaliotinio ir, jo padedamas, pervertė
 311    2|        kuriuos pabraukdamas pieštuku. Ir vėl atsisuko.~    - Aš moku
 312    2|         atsisuko.~    - Aš moku po du ir pusę lito už sukirstą ir
 313    2|              ir pusę lito už sukirstą ir sukrautą popiermalkių erdmetrį.
 314    2|        erdmetrį. Pakėlimas už nakties ir rytojaus dienos darbą. Pinigus
 315    2|           darbą. Pinigus gausite kaip ir visad. Viena sąlyga: pakėlimas
 316    2|            sąlyga: pakėlimas negalios ir aš nevykdysiu savo pažado,
 317    3|                TREČIAS ~    Vieškelis ir medinis tiltas per upę tebebuvo
 318    3|                Tilto kriauklai, dilės ir apsauginės atramos tebesisunkė
 319    3|            atramos tebesisunkė sakais ir tuo pačiu mišku, kuriame
 320    3|        kuriame užaugo, buvo sukirstas ir suręstas.~    Tiltą rėmė
 321    3|            turėjo barzdą tokią vešlią ir ilgą, jog galėjo ją diržu
 322    3|          atliko patys ūkininkai. Nors ir savo gerovei suvaryti seniūnų,
 323    3|           barzdylas, kirsdami medžius ir klodami skersai vienas prie
 324    3|      sieksnius iš abiejų pusių išvarė ir visus sumurdė į grindinį.
 325    3|           artimiausiuose kalneliuose. Ir po to dar vieškelis ilgą
 326    3|          vieškelis ilgą laiką siūbavo ir drebėjo, važiuojant sunkesniam
 327    3|              neilgtrukus po vieškelio ir tilto taip, kad iš senųjų
 328    3|           senų medžių, augančių kieme ir pašaliuose. Kas nepasikeitę
 329    3|           pašaliuose. Kas nepasikeitę ir seniausia - tai liepa, skarota
 330    3|        seniausia - tai liepa, skarota ir kupli, jog iš apačios nė
 331    3|        neprasisunkė. Kitas netaisomas ir giliai provėžomis išmaltas
 332    3|            sekėsi prasimušti lieknais ir pasiekti patyrelį, tad raitoriai
 333    3|            tad raitoriai su šluotomis ir karvių barškalais pasimesdavo
 334    3|           beregint. Jų spiečius, kaip ir visas apsčias miško dovanas,
 335    3|           apsčias miško dovanas, sėmė ir dorojo senis eigulys, dabartinio
 336    3|         skaičiaus jis niekad nežinojo ir medaus liepinių statinaičių
 337    3|            miestą. Nors liepos avilys ir buvo rūpestingai išteptas
 338    3|            virintu su aviečių uogomis ir kita tyrelio žole, tačiau
 339    3|              tačiau bitės lygiai mėgo ir inkilą su šventaisiais.
 340    3|               nosį, išdžiūvusią ranką ir širdin įsmigusį aštrų kalaviją
 341    3|           nulaužė senis Baikštys, kad ir kaip švelniai šlavinėdamas
 342    3|             traukdavo šventas giesmes ir litanijas, nuo ko jam pasidarydavo
 343    3|      pasidarydavo tvanku paširdžiuose ir kartu gerklėje ir todėl,
 344    3|        paširdžiuose ir kartu gerklėje ir todėl, pasilengvinimui su
 345    3|         šuntakiu atsilaužė matininkai ir sustojo eiguvoje. Pasiskleidė
 346    3|              popierius, pabraižė juos ir paprašė eiti kartu ir aprodyti
 347    3|            juos ir paprašė eiti kartu ir aprodyti miško sienas. Baikštys,
 348    3|            kad neturi krepšių grybams ir net neprašo, kad leistų
 349    3|         šulams nusigerti, išvarė juos ir paleido šunis nuo grandinių.
 350    3|              vandenį, mito žemuogėmis ir čia pat sugauta žuvimi,
 351    3|              skynė susivijusių karklų ir apynių lūžtves, markstėsi
 352    3|         kemsynuose, vilkdami grandinę ir kasdami ežių kaupus. Eiguvai
 353    3|               to reikalavo įstatymas, ir nebūtinai geros žemės -
 354    3|          prunkštė begėdiškiausiu būdu ir valdžios paniekinimui matininkų
 355    3|          prisižiūrėti visokių pamaivų ir žydelkų. Kam reikėjo - rado
 356    3|            Jis gebėjo apsieiti be jų. Ir to gana. O kad šmeižtųsi
 357    3|          didžiulė aikštė, užsigrūdusi ir sandariai užsisklendusi
 358    3|       sandariai užsisklendusi miškais ir lieknais, žliaukiama upės
 359    3|             lieknais, žliaukiama upės ir užtverta tyvuliuojančio
 360    3|               vienam, kur jis kerpėjo ir žėlė samanom. Jis arė, kiek
 361    3|             šienavo, kol atsibosdavo, ir ganė, kur panorėjo. Tą patį
 362    3|           patį jis darė senu įpratimu ir dar gerokai po išmatavimo.
 363    3|              eigulynės, tik pasidairė ir, dar senio pagąsdinti, kaire
 364    3|              Keikdami visas komisijas ir sakydami, jog nėra tėvo
 365    3|                  Tačiau vedė vieškelį ir surentė tiltą kaip tik eiguvos
 366    3|               eiguvos palangėse. Tada ir jos trobesius perkrovė,
 367    3|             tvartų, dvariškos klėties ir dešimties sieksnių gyvenamosios
 368    3|            trobos padarydami smulkius ir jaukius, kaip ir tiko šešių
 369    3|             smulkius ir jaukius, kaip ir tiko šešių hektarų ūkiui.
 370    3|              sustojančius prie liepos ir toliau, gražesnėse vietose,
 371    3|             Baikštys vis ruošėsi eiti ir pasibarti ant basiuliškiečių,
 372    3|      basiuliškiečių, bet toliau tilto ir nenueidavo. O pati didžiausia
 373    3|           gonkų. Po jos įkandin kalvė ir grietinės nugriebimo punktas.
 374    3|    prasidėdavo miško darbai.~    Tada ir lentą valsčius prikalė,
 375    3|              žambai trupėjo, leidosi, ir iš po sunkios jų priespaudos
 376    3|                užversdamas tarpdurius ir palanges. Vakaris vėjas
 377    3|        atsikniojusias skliautų lentas ir šniokštė miškų viršūnėmis
 378    3|          besočiais kąsniais. Drumstas ir tamsus, pritvinkęs garų,
 379    3|             suveldamas juos į medžius ir toliau sulydydamas į vieną
 380    3|              tvoras nutirpusius šonus ir kasėsi ragus. Šunes skalijo,
 381    3|          grakščiai lenkė ilgus kaklus ir prausėsi, kas pranašavo,
 382    3|               kitos niro iš tankumynų ir pro eiguvos pasodą traukė
 383    3|           prie didžiosios, kita ranka ir kitokiomis raidėmis buvo
 384    3|               buvo prirašyta, jog dar ir svaiginamųjų gėrimų parduotuvė.~   
 385    3|     parduotuvė.~    Kaip iškaba, taip ir patsai namas buvo dvilypis.
 386    3|              ieškoti. Mielai ją lankė ir vežėjai, kartais net trejetą
 387    3|      statinius ištraukydavo muštynėms ir vaidams greiti jauni vyrai.
 388    3|             prasikals pinavijų daigai ir kaip išsilaikė rūtos, trempiamos
 389    3|               skyrėsi savo paskirtimi ir išdėstymu. Senoji ir pagrindinė
 390    3|       paskirtimi ir išdėstymu. Senoji ir pagrindinė dalis, statyta
 391    3|            kaimiečių trobose. Virtuvė ir šeimynos kambarys su plačiu
 392    3|              kambarys su plačiu stalu ir tvirtai suremtais suolais
 393    3|            pasieniuose vienoje pusėje ir krautuvė su kamaromis kitoje.
 394    3|       popieriais, dažytomis grindimis ir lubomis, kurių dailiai obliuotos
 395    3|               kurių dailiai obliuotos ir meistriškai suleistos lentos
 396    3|           sėdėjo Melamedo įgaliotinis ir skaičiavo pinigus.~    Plati
 397    3|       nėriniais apsiūtomis pagalvėmis ir puikia lamstuota antklode.
 398    3|         antklode. Stalelis su gėlėmis ir sienos su fotografijomis
 399    3|              sienos su fotografijomis ir paveikslėliais rodė, jog
 400    3|              čia ilsisi Gužo dukterys ir dūsauja po sunkių darbų
 401    3|               dūsauja po sunkių darbų ir gausių įspūdžių. Špicas
 402    3|              kurių merginos šukuojasi ir gražinasi, pasistaipydamos
 403    3|           patiko, pagal savo įpročius ir pomėgius. Ir kvapą jau buvo
 404    3|            savo įpročius ir pomėgius. Ir kvapą jau buvo spėjęs įgyti
 405    3|       kambarėlis, kvapą tokį ypatingą ir stiprų, susidedantį iš odekolono,
 406    3|     susidedantį iš odekolono, česnako ir galbūt silkės su svogūnu,
 407    3|                Jis pats sėdėjo kampe, ir prasiveriančios durys jį
 408    3|           ypačiai, kas padaryta naktį ir šiandien, - kišo antrą popieriuką.~    -
 409    3|              trankė pirštais raudonas ir baltas ropeles kasininkas.
 410    3|         vielomis, sausai kaukšėdamos, ir velniai težino, ką rodė.
 411    3|            karmono pinigus. Po penkis ir po dešimt, apystoriais pakeliais,
 412    3|               matyt, ką tik iš banko. Ir toliau stovintieji kamšėsi
 413    3|         šikšninę tarbą kapt nuo stalo ir pro duris. Bene sugautų?
 414    3|        prislėgta. Kaip skiedros čeža. Ir nebijo žydelis su tokiu
 415    3|                     O tu, Čepuli, imk ir surizikuok. Kuliamą mašiną
 416    3|          mašiną su traktorium paperki ir eini per svietą gerdamas,
 417    3|             jis gi, ne tik skaičiuoti ir išmokėti vienu metu sugebėjo,
 418    3|              vienu metu sugebėjo, bet ir girdėti, ką kas šneka pačiam
 419    3|             su pinigų gniužulu saujoj ir abu kailiniuoti susiskersuodavo,
 420    3|               įkirptas!~    - Nesvyla ir tau. Spėsi nusilakti dar...~    -
 421    3|             Kad taip kas nedėlią, tai ir aš eičiau lempelę kokią
 422    3|            Šiandien neišsisuksi. Teks ir tau statyti. Juk Petrą turim
 423    3|              nosimi slogos kamuojamas ir vis didžiau nusiminiman
 424    3|           ašarojo, išėstos dūmų, vėjo ir bemiegės nakties. Pasilenkdamas,
 425    3|               klausėsi, kas ką šneka, ir lingavo galvą, vis pritardamas,
 426    3|          galvą, vis pritardamas, nors ir jį patį būtų išjuokę. Drumzlino
 427    3|                palikę žymes ant veido ir sprando ir tikras krūvas
 428    3|            žymes ant veido ir sprando ir tikras krūvas purvo sunešę
 429    3|          krūvas purvo sunešę prie ūsų ir paausių, rodė, kaip smarkiai
 430    3|          turėjo tą pačią pavardę, tad ir priedo prie jos ne vienam
 431    3|            nenugalimai lenkė sprandus ir laužė blakstienas. Kiti
 432    3|        uždarbio pasiskirstymas porose ir pirmo stiklo susimušimas.
 433    3|         paveikslai: gražios pusplikės ir begėdiškai besižargstančios
 434    3|              vaizdai, ponai su pypkėm ir cigarais, šunys, arkliai,
 435    3|           pačiom stambiausiom raidėm, ir tas darbas jam sekėsi nė
 436    3|       tidningen...~    - Griausmų čia ir kalba? Iš kokios karalystės
 437    3|                  Tai kam jie prirašo, ir dar su paveikslais? Juk
 438    3|          paveikslais? Juk daiktą gali ir į prastą supti? - abejojo
 439    3|               nagais būtų nučiupinėti ir musių numarginti.~    -
 440    3|                    Gal ten musių nėra ir, lašinius valgydami, ima
 441    3|     mažažemiai, laiką po arklį ar du, ir iš to sudarą didesnę dalį
 442    3|           pragyvenimo. Tačiau netrūko ir tvirtų ūkininkų su trejetu
 443    3|               Geras uždarbis patraukė ir tokius kaip Doveika. Du
 444    3|             kaip Doveika. Du jo vyrai ir piemuo vilko trejomis porinėmis
 445    3|           šlajomis. Su tokia padaryne ir tokiais gyvuliais tai gali
 446    3|         žmogėnas. Teisybė, botagą jis ir į valsčių, ir į krautuvę
 447    3|              botagą jis ir į valsčių, ir į krautuvę nešasi. Kad ir
 448    3|             ir į krautuvę nešasi. Kad ir nekoks, bolkotis kaduginis,
 449    3|           nekoks, bolkotis kaduginis, ir papliauška vieni mazgai,
 450    3|              Každaila buvo miestietis ir į kaimo liaudį žiūrėjo su
 451    3|              žiūrėjo su panieka. Kaip ir Raudonasis Petras, jis turėjo
 452    3|              praeities. Teko jam būti ir tikruose miestuose, kaip
 453    3|             miestuose, kaip Klaipėda, ir duoną pelnytis beveik iš
 454    3|           beveik iš jūros. Jis pažino ir fabrikus. Sakysim, Frenkelio
 455    3|             iš tolo apima pasiutimas, ir jie šoka su vežimais plaukti
 456    3|              renčiami tiltai per upes ir pylimai per balas. Jis turėjo
 457    3|             balas. Jis turėjo reikalų ir susidūrimų su uteniškiais
 458    3|     viešuosius darbus, nors jie vyktų ir tris šimtus kilometrų nuo
 459    3|               Su barzdylom burliokais ir kacapais, gatvių grindėjais
 460    3|           kacapais, gatvių grindėjais ir griovkasiais nuo Zarasų.
 461    3| besitrinančiais gatvėse, turgavietėje ir smuklėse. Su Pavenčių cukraus
 462    3|     darbininkais, žemaitiškai kietais ir atkakliais mušeikomis. Kad
 463    3|            Kad jis turėjo savo liniją ir narsiai jos laikėsi, liudijo
 464    3|               nosis, išretinti dantys ir įvairaus pobūdžio randai.
 465    3|               taturuočių ant krūtinės ir rankų. Kaimiečius jis krimto,
 466    3|             statiniu pripildo smukles ir vaišina, neskirdami kur
 467    3|     perlūždamas pusiau. Gužienę, nors ir gryną kaimietę, laikė sau
 468    3|            jos sugebėjimus prekyboje. Ir todėl jis kreipėsi labai
 469    3|            žemuogė - šmukšt, prarytum ir apsisukęs vėl norėtum, -
 470    3|        susiėmęs pirkinius.~    Petras ir Tilius, tartum į jungą sukinkyti
 471    3|          turėjusioje geresnę išvaizdą ir paskirtį. Šiluma ir tvanka
 472    3|          išvaizdą ir paskirtį. Šiluma ir tvanka juos vertė nusimesti
 473    3|              nuo plačios Petro kaktos ir sruvo paausiais ir kaklu
 474    3|             kaktos ir sruvo paausiais ir kaklu į raudonus krūtinės
 475    3|           buvo išvertęs kelis stiklus ir suvalgęs visa, ką galėjo
 476    3|            tučtuojau stiebėsi pilnas, ir jis nesirūpino, kieno dėka
 477    3|               gali sudegti degtienėje ir vis tiek neįveiksi. Prie
 478    3|        velykinės išpažinties atlikti, ir kiekvienas dėkingumo pritvinkusia
 479    3|             Jis reiškėsi skaidriosios ir alaus pavidalais ir visu
 480    3|      skaidriosios ir alaus pavidalais ir visu tuom, ką galėjo patiekti
 481    3|                Petrai, tu mūsų brolis ir tėvas. Išgerk su mumis po
 482    3|              ne tavo galva? - svyravo ir laistė ant aslos degtienę
 483    3|          sudėti vyrai, tačiau kantrūs ir kiblūs darbininkai, žiemas
 484    3|               kad apiekūną turim tokį ir užtarėją mūsų prasčiokų.
 485    3|          drąsiai laikėsi tarp kirtėjų ir gėrė ne mažiau už juos.
 486    3|            mėgo draugiją, mėgo žmones ir subuvimus. Amžinai rautis
 487    3|             kišenės suglamžytą pinigą ir tėškė ant stalo. Jis turėjo
 488    3|               stalo. Jis turėjo iš ko ir leido sau daryti, ką nori.
 489    3|              Nė dėku, nė išgrauš jam. Ir tau va špyga. Aš geriu savo, -
 490    3|            kumštį šlubasis.~    Lovos ir kanapėlė braškėjo. Daugumas
 491    3|          susidribusių miško vyrų. Jau ir daina sklido, ir Veronika
 492    3|            vyrų. Jau ir daina sklido, ir Veronika nebespėjo tramdyti,
 493    3|            Jei galim knabę lakti, tai ir dainuot mums neužgins, -
 494    3|           megztuko vieni skutai likę, ir pliki keliai lindo iš suplyšusių
 495    3|       kamuoliai mušėsi nuo lubų žemyn ir, duris pravėrus, uruliais
 496    3|          graibstėsi tvorų. Lauke lijo ir ledijo. Žemė blizgėjo lyg
 497    3|           tarpą su upės juodalksniais ir pora telefono stulpų, kurių
 498    3|        paputžandis bliovė vis garsiau ir į tarpus kaišiojo po žodelį,
 499    3|              daug neįsivaizduoja. Mes ir be jo galėjom paimti gerą
 500    3|          šnerves, - pasikėlė Každaila ir kaip kryžius galva braukdamas