Table of Contents | Words: Alphabetical - Frequency - Inverse - Length - Statistics | Help | IntraText Library
Alphabetical    [«  »]
uteliai 1
uteniškiais 1
ušvila 1
už 287
užantin 2
užartos 1
užauga 3
Frequency    [«  »]
312 prie
311 lyg
291 jei
287 už
278 to
270 ten
258 nieko
Marius Katiliškis
Miškais Ateina Ruduo

IntraText - Concordances


    Part
1 1| sausgėla, tai šnekėjo geriau visus kalendorius. Unkštė 2 2| erdmetrių susikraus ir kiek tau juos atskaičiuos įgaliotinis 3 2| bet ir patyrimo daugiau kitus. Jis išgalanda skerspjūklį, 4 2| Kas mums? Kirvius juostos, tarbas ant pečių, 5 2| rankom. Gausit pinigą kaip keturias. Taip sako ponas 6 2| norės užsidirbti, tas dirbs. kitus nešnekėk, - didžiai 7 2| Žabelis patraukė skverno prasižiojusį Pleikį 8 2| Petrai, nežinai, kiek gauni sukirstą erdmetrį? Mes mokame 9 2| prakaitui nusišluostyti.~    - nakties darbą juk kitaip 10 2| Labai rimtai mes. patį niekas nesutiks. 11 2| reikalo moka. Jis krioktų ir dyką, ir dar pripuolęs rankas 12 2| tas vienas sušvinkėlis. centą tėvą motiną parduotų. 13 2| kad miesto darbininkai mus gudresni. Nėra čia ko 14 2| tai jau kirsčiau patį. Ne kokio išdykumo, 15 2| kiek dar stačio miško. Ne šimtą ir ne už tūkstantį. 16 2| miško. Nešimtą ir ne tūkstantį. Dešimtimis tūkstančių 17 2| nuovoką tvirtą. Derėkis ir mus, Petrai.~    - Už dyką 18 2| irmus, Petrai.~    - dyką nevežkit. Reikalaukit 19 2| šviesesnę valandėlę atiduos kelis sutrintus centus. 20 2| tuo pačiu brangiai moka vakarą, visos savaitės lūkesčių 21 2| kad...~    - Ar pašėlai? gi? - kreivai pasižiūrėjo 22 2| žymių.~    - Kiek gaunat erdmetrį?~    - Žiu, ponas 23 2| po litą ir penkiasdešimt. , kas bus padaryta nuo 24 2| sustojusių širdis. Pustrečio lito erdmetrį - klausėsi ir netikėjo 25 2| Išbalo tie, kurie būtų kirtę senąją kainą. Ir tie nusigando, 26 2| moku po du ir pusę lito sukirstą ir sukrautą popiermalkių 27 2| popiermalkių erdmetrį. Pakėlimas nakties ir rytojaus dienos 28 3| kitame krašte, aukštumose, gerų šešių septynių kilometrų.~    29 3| seniūnų, keikėsi ne prasčiau barzdylas, kirsdami medžius 30 3| tai buvo matininkų kerštas nedraugišką priėmimą.~    31 3| vidurį buvusios jaujos.~    upės, Basiuliškių vienkiemy, 32 3| atskaitomi dešimtukai, o nugarų, krautuvės, traškūs 33 3| kirtėjų ir gėrė ne mažiau juos. Jis mėgo draugiją, 34 3| tiek pinigo gavo...~    - tai tu gausi per šnerves, - 35 3| langų stiklus. Pavasaris jau sienų, ir turi prasidėti 36 3| Gužaitės pasikeisdamos laikėsi prekystalio, nors šiaip 37 3| motinos, kad leistų Agnę manęs. , manai, neleis? 38 3| Drožk jam per prusnas tokias kalbas! - nirtulingai 39 3| atleido rankas, kad griebtųsi akių. Keli krauju pasruvę 40 4| trankiai, jog per lietų ir vėją kelių varsnų girdėjosi. 41 4| nemušęs, būdamas tarnybiniu. kitus jis neatsakąs. Kiti 42 4| Vargdienis užlindo krosnies. Patirtos skriaudos 43 4| sudrebino stalą.~    - Nutilkit! žinią Baikštį negyvai 44 4| kaimyno Baikščio. Ji greičiau kitus sumojo, kad nauja 45 4| akis. Ir skaičiavo pinigus kubinį metrą žemių, už kubinį 46 4| piniguskubinį metrą žemių, kubinį metrą durpių. Ne, 47 4| begėdiškai grabinėdamas Milę? tai jis atsiėmė, atsiėmė. 48 4| katalikui kamuotis troškuliu. pagirdymą dangaus karalystė 49 4| skiemenavo mergaitė. Patraukė marškinių. - Marškiniai 50 4| auksiniu sriautu. Va ten, durų. Kur jos atsidaro, 51 4| tamsių priemenės grindų. sienos lošiančių murmėjimas 52 4| ir paguldo šalia. Ten va, durų.~    Jo keliai palinko. 53 5| kiaušelės?~    - Dvylika litą.~    - Ar neužperėti? - 54 5| plunksnas.~    - Kiek šauki gegutę?~    - Jei pirksi, 55 5| sakyk.~    - Du litai.~    - du kalakutą kaip veršį 56 5| brieklis.~    - Du tuzinas lytų, venas dykų, o trečas 57 5| stovėjo ties šulinio pompa, pančio užsikišęs kirvį ir 58 5| žuvies pardavėjai graibstė skvernų ir rankovių savo 59 5| gyvulių, kuriems vietą įtaisė tilto, senos stadalos griuvėsiuose. 60 5| laikais, kai kaimietis ėmė rugių centnerį trisdešimt 61 5| centnerį trisdešimt litų, o kviečius nebežinojo kiek 62 5| nekalbinti, nes Lukošius prižadinimą lupo mokestį.~    - 63 5| Dvi savaites atpyliau. tėvynę, kaip sakoma. Vakar 64 5| administracine tvarka dviem savaitėm muštynes ir triukšmo kėlimą.~    - 65 5| baudžiamaisiais įstatymais. - Bet snukio aplyginimą niekad 66 5| Susirinkit! Susirinkit!~    puslitrį senis šaukė visam 67 5| giriasi. Trauksiąs į teismą medžiaginius nuostolius.~    - 68 5| vietoj daboklės pinigais? parą - penkiolika litų.~    - 69 5| Kada pradės kasti?~    - kokių poros mėnesių.~    - 70 5| kilo ir vėl nėrėsi kažkur jo atminties ribų. Apie 71 5| šilkiniai plaukai. Ten, saulėje pasmėlusių miškų.~    72 6| jis turėjo būti dėkingas retą dvasios pakilimą 73 6| nuotolio, žvelgiant ilgesingai miško?~    Jis palygino 74 6| būsiu užmiršęs užsikišti aulo. Šiaip viską turiu.~    - 75 6| kas reikia.~    - Ačiū pietus.~    - Nėra. 76 6| Ačiūpietus.~    - Nėra . Nepatiko gal, tik ar 77 6| Gužas.~    - Reikia, reikia. pietus turi atidirbti, - 78 6| O tas niekšas sugriebė rankų...~    - Aha.~    - 79 6| giedriomis akimis.~    - ? Varge tu mano... 80 6| vakar grįžę miesto.~    - tai mes jiems kudlas nurausim.~    81 6| tai ne pasakos. Kad tu žvalgą irviršaitį Doveiką 82 6| pasakos. Kad tu už žvalgą ir viršaitį Doveiką mokytesnis. 83 7| ir paliks, užkliuvusius krūmų, apneštus žole ir 84 7| ir tokia raudona, geriau bet liudijo šių namų 85 7| besigirdamos savo dėslumu. O tvartų, užuodęs svetimą 86 7| gelsva smiltimi.~    Ir upės, kur žvangėjo kalvio 87 7| žvangėjo kalvio priekalas, ir didžiosios liepos, kur vėjas 88 8| bėgo pašventoriu toliau ir kelių varsnų kabinosi į 89 8| biro gaili rasa, atnešta tūkstančių mylių.~    Doveika 90 8| taip. Šešis šimtus mokėjo juodąjį akmenį, raides auksu 91 8| juos kvietėsi pas save, net alkūnės kabinosi, o Doveika 92 8| paprotys, kad su šeimyna sėda vieno stalo ir daužo velykaičius. 93 8| ir išbėgsiu, tai čia pat, tilto.~    - Aha... Gražios 94 8| nematomos ir tolimos, nors tik sienos, jaukiam jos kambary, 95 8| žmonėmis. Tai susės tie stalo, o ta kaip driežas, 96 8| pasisupti!~    Seserys griebė rankų ir tempdamos, lalėdamos 97 8| pats, vaikai pirma traukė klėties, kur buvo permestas 98 8| jo negėrei. išgėriau tave.~    - Tau nieko. Tau 99 8| remiasi į jo petį, koja kojos žengdama paupio taku. 100 8| Trys mėnesiai? Dievuliau, ? Jis tai begėdis, paršas 101 9| reikalinga, nors kojos painiojosi pašalinių daiktų ir rankos 102 9| taip pasirodė.~    Ji buvo kelių žingsnių, tame pačiam 103 9| tame pačiam kambary. Durys jos užsidarė. Nemaloni tyla 104 9| sveteliai mieli, - sodino juos stalo ir skubino pilti stiklines. 105 9| tavo žmogus?~    - Sėdi stalo ir kriuksi kaip kiaulė, 106 9| viršininką. Pamiškėje jam akių užbėgo Tilius.~    - 107 9| Gerai pamokėjęs žmogui parvežimą.~    Ir pasaulio 108 10| medsargis Baikštys ten, Vilkijos. Aplink tik tyrelis 109 10| ūmai pasilenkė ir stvėrė kojos per papilvę priešingoje 110 10| kas ten galėjo pasakyti. patyrelio balas, už paupio 111 10| pasakyti. Už patyrelio balas, paupio užliejamus karklynus, 112 10| paupio užliejamus karklynus, miško lūžtančius plotus 113 10| sutiko antriems metams. Ir patį. Dar didžiau nudžiugino 114 10| žvėrelių gaudyti spąstais, kurių kailiukus nejučiom 115 10| geriau būtų žydo karčemoj kertės prašlapinti?~    116 10| tokia šeimininkė. Ji dirbo dvi samdytas mergas, apėjo 117 11| nevažiavo. Jis užsuko vadžias šalydrangio ir, nušokęs 118 11| geležis žaizdro, kritusi ančio, degino geismo 119 11| vienas kitam, dviese kibę ąsų, pylė į sveriamąjį baką. 120 11| išgręžtas. Geresnių daiktelių auksą turėjo būti lazdoje, 121 11| ten naujo pas jus? Ten, miškų? ~    Nenusakomai 122 11| pasilikęs, patempė Tiliui skverno.~    - Ir nuo manęs... 123 11| pagunda, mintis. Ir, griebęs peties, savo ruožtu papurtė 124 11| žvelgiant girtom akim, jo matėsi bonkučių eilės, 125 11| pirštais, taikstėsi užmesti ausų. Be to, dar pliaukštelėjo 126 11| aštuoni litai su centais. nugaros lyg sniego gniūžtę 127 11| žingsniais, koja kabarkštelėjo slenksčio. Įkritęs vežiman, 128 11| sodnelio ir patį sodino stalo. Viskas ten ėjosi 129 12| Miškus aplink išteriojo, ir upės, kur nuo amžių ramiai 130 12| pirties didumo, tik ilgesnis pirtį. Marti paaiškino, 131 12| miestą. Mašina daug greitesnė arklį, tik įsisėdai, ir 132 12| juoda kaip kurmis mašina. Ir laidarių, už epušroto, kur 133 12| mašina. Irlaidarių, epušroto, kur prasideda 134 12| sugriebus nejučiom, užkišti balkio juodai dienai. Ir 135 12| ranką sulaikė, patraukdamas švarkelio rankovės.~    - 136 12| pasivaikščioti, ir paskubomis nešėsi pirmųjų medžių ir krūmų. 137 12| kurios veidas buvo tamsesnis plaukus, net sambrėškoje 138 12| stabdė arklį kaimietis ir ėjo artimiausių medžių pasivaikščioti... 139 12| Ir, jai bedėkojant pusryčius vaišingai šeimininkei, 140 12| arba "Tėve mūsų".~    - dėkoti? Tai mano kaip 141 12| Žinoma, kad taip. Būsiu tai jums labai dėkinga.~    - 142 12| karto buvo pasiryžęs viską pasirašyti, net nesusipažinęs 143 12| vertė kiti. Tie kiti buvo galingesni. Jie buvo 144 12| Jie vedėsi , nustvėrę rankų, nuo pat lopšio, paplakdami, 145 12| to. Pragyventi ji galėjo niekus. Tik atsimenant, 146 12| atvedęs mėšliniuose ratuose, kelių varsnų smego po eglėmis, 147 12| pasirankioti? Ut, tinajos, mūsų laidarių kirtime, kaip 148 13| lauk. Jis sagstėsi kelnes šeimyninės kampo, ir įtraukta 149 13| negirgždėtų, ir pritūpti žalitvorės. O senis nesėdi 150 13| nusidavė, kad jie yra girdimi ariamų varsnų ir kad širdies 151 13| galima pasigerti, ir man tai daugiau dviejų nedavė.~    - 152 13| savo didžiuliame delne. , kažkur toli, sudundėjo. 153 13| pasileido pirma, tempdama rankos per kiemą ir, stabtelėjusi 154 13| kambaryje, tamsesniame naktį šulinio dugne, kur 155 13| griaustinio. Ačiū Dievui skalsą. Tokio gražaus lietaus 156 13| tolimiausią lauko rėžį, pievokšlių ir krūmų. Tuo 157 13| gyvybės, traškumo ir žavesio. pievų, už krūmų, tolimam 158 13| traškumo ir žavesio. Už pievų, krūmų, tolimam lauko rėžyje 159 13| darbas ir poilsis po jo. Ten, tilto, anapus upės, už blizgančiai 160 13| už tilto, anapus upės, blizgančiai tamsių juodalksnių 161 13| jo pakilo tik tampomas kojos, purtomas už peties, 162 13| tampomas už kojos, purtomas peties, tačiau toks lengvas, 163 13| Bulvė galinti ir atkeršyti paniekinimą. Jo žmonai, 164 13| daržinės duris.~    - Ačiū parvežimą.~    - Nėra už 165 13| už parvežimą.~    - Nėra .~    - Kaip jūs vienas 166 13| neišsiverstų, o antrąja griebė apačios. Maišas permainė 167 13| nors vaistų, - ji griebė rankovės ir tempėsi per 168 13| Trankydama duris ir jas palikdama savęs neuždarytas, per priemenę 169 13| aptamsintame. Ji sėdėjo stalelio, užmetusi koją 170 14| karsto neleis nešti ir laidos tvoros, kur jau keletas 171 14| kitai padėdamos. išleistų vyro. Ji jau turinti numačiusi 172 14| paupio pievute, slapstydamos medžių, stabtelėdama ir 173 14| į šonus, ir paduskeno marškinių.~    - Nusispjauti, 174 14| dolerio, manydamas, kad tai akių prikrėtimą. O jis buvo 175 14| turėjo užimti jo vietą. Visi jaunesni, o motina prispausta 176 14| patinka. Jis daugiau žinojo tėvą, ir jo akiratis buvo 177 15| Ūmus pakvietimas atsisėsti stalo sujaukė jo užmačias, 178 15| pons Doveika. užmokėsiu pusbonkį, pastatei.~    - 179 15| akliu davėsi. O matė geriau paukštvanagį. Jis traukė 180 15| išsiganiusi. Kai dukterį leido vyro, jai pasogos du pūru 181 16| šauklys. Bus mokama juk tai, kiek padirbsi, tad 182 16| trauktis. Kai jis sustojo kelių žingsnių. įtraukęs 183 16| Petras jau buvo pasičiupęs peties ir pastūmė atgal.~    184 16| žemę burokams netoliese, klėties.~    - Būk gerutis. 185 16| klausys.~    Užkabinęs vadžias medžio, apžergęs dviratį, 186 16| Mes čia neilgai. valandos kokios ir sugrįšim.~    - 187 16| Viršaitis paėmė Krivickui rankovės.~    - Užteks, 188 17| kaip nežinau .~    - mušiu?~    - Už 189 17| Už mušiu?~    - ? Tai tu manęs jau nebemyli?~    - 190 17| pabūgo?~    - Greičiausiai. tai jau jam būtum davęs 191 17| namo viduje, brakštelėjo sienos lova ir šlepsėjo 192 17| Senas geriau mylės. Geriau seno lazdos negujauno 193 17| Geriauseno lazdos negu jauno botago. Visa liaudies 194 17| liaudies išmintis kalbėjo tai.~    Jis vadino sužadėtuvėmis 195 17| paveldėtoja, gal ne menkesnio Basiuliškes. Taip turi būti, 196 17| jis mano esąs gudresnis savo tėvą, tai ir gerai. 197 17| anksto. Tai buvo jos kerštas savo nesėkmes, už savo bjaurią, 198 17| kerštassavo nesėkmes, savo bjaurią, šykščią dalį. 199 17| jos. Ji nesiruošė niekam tai dėkoti.~    Ir? 200 17| niekamtai dėkoti.~    Ir ? tikrųjų?~ 201 18| kaip kalba namo gilumos, kelių sienų. Didelis ir 202 18| padaryti žmogui, gulinčiam sienos. Ji neapkentė viso, 203 18| surišta su juomi. Visa, jis pirko jos jaunystę 204 18| jos jaunystę ir kraują. Ir jo begėdiška drąsą, ji 205 18| pasitikti. Ji pajuto anksčiau šunis ir ne klausa, bet 206 18| reikalinga?~    Šienapjūvė tarškė klojimo. Ji išvažiavo į 207 18| gimtojo kiemo pašaly ar jūrų marių, pamažu užgesęs 208 18| tartum debesys iškylančių miško. Nematomų, bet jaučiamų 209 19| pinigą zimagorai, nelyginant kviečius anais gerais laikais. 210 19| netruko ateiti iki šiol! Koja kojos, neskubant. Tokiu 211 19| palauksiu.~    Kur jis tau grįš? jokius pinigus. Kai tarnavo 212 19| nėra. Valgyti nebeturiu nusipirkti. Ir toks pašėlęs 213 19| Išgėręs buvau. Tai ir sėdau stalo rašyti laiško. Rašau 214 19| ir šiurpo, slankiojančio marškinių ir tarpais nukrečiančio 215 19| brendantį ir nežinantį, jog kelių žingsnių, už posūkio, 216 19| jogkelių žingsnių, posūkio, už dienos kitos 217 19| kelių žingsnių, už posūkio, dienos kitos įžengs ir apžvarbs 218 19| šuoliu. Nebėra šuolio atgal. nugaros - siena ir akligatvis.~    219 19| linksmybės sumoję, pasiėmė butelį kaklo.~    - Pakartok!~    - 220 19| tai tu ir statyk.~    - pabaudą tau. Supranti?~    221 19| pakėlė Tilius akis. Pirmiau tokius žodžius užtikrintai 222 20| kai miškas taps vertesnis auksą.~    Jis ėjo toliau. 223 20| neišmokytam arkliui. vedžiojo pavadžio. Ir kas - jis tesuprato 224 20| visai kitaip. traukė pavadžio ir pririšo ten, 225 20| galįs rasti tam pavyzdžių. upės dainavo mergaitė, kaip 226 20| bažnyčioje, ir svarstys, juos nupirkti. Tvorą naują 227 20| šalį. Daržas tuojau pat, slyvų ir vyšnių. Tarp 228 20| Jis stovėjo prie lango, kaklo laikydamas tamsiai 229 20| sąnariuose, bet ir širdyje, ir jos. Ir lango iškarpoje 230 21| taip gaus, kad atsimins. jau ji nedovanos. Tegul 231 21| padarytu beregint. Jeigu jau tai, kad bandė tik pabučiuoti 232 21| buvo juoko. Nors namiškiai tai jos vos neužengė. Ko 233 21| blizga kaip užkulas, bet jos tėvą vis tiek dar jaunesnis. 234 21| alų taip godžiai, kad net sienos girdėjosi.~    - 235 21| mamos, nesibaidyk. Darže ji, klojimo, ir nemato tavęs.~    236 21| jei mane nori išleisti vyro.~    - Jau? - jis sukluso 237 22| Tik nesuprantu, kaip tokio seno tekėjo.~    - 238 22| tokio seno tekėjo.~    - turto, nesenio, - pataisė 239 22| tekėjo.~    - Už turto, ne senio, - pataisė ir paaiškino 240 22| lyg keršydamas seseriai nuolatinį jo vyriškumo įžeidinėjimą 241 22| vietoje ant šono ir užknarkti. stalo snaudė Jonas, o jo 242 22| Stiklai su visais rėmais.~    upės garsiai šūkavo. Triukšmas 243 22| kvailai prasižiojus.~    sienos krizeno patenkinta 244 22| išeiti, kiti juos traukė skvernų atgal. Tutinėjo, 245 22| Tilius tuo tarpu nėrė klėties ir tamsiame šešėlyje, 246 22| kaklo. Ji drebėjo ne mažiau .~    - Kai senis užmigs, 247 23| žingsniais ir nepalikusi savęs pėdsakų. Kaip vėjas, 248 23| pusę žodelio man. Nieko man tai. Tegul žino visi, jog 249 23| audė. Nors ten ir buvo .~    - Doveikai jis nedovanos. 250 23| toks paršas? O ten šukavo? - susidomėjo 251 23| moterys prausėsi.~    - O! Tai ir trinko kailį. Nebūtų 252 23| jis būtų daręs kitam tokį malonų įspėjimą? To 253 23| jei nebūtų teisybė. teisybę visada.~    - Teisybės 254 24| staigiai apsisuko ir užlindo vyrų.~    Greičiausiai ji 255 24| tolumoj ir dingstančias medžių. Jis pylė alų į Monikos 256 24| atsigulti ir išsimiegoti visą prarastą laiką. Senis 257 24| prarastą laiką. Senis tampė skverno. Jis dar norėjo 258 25| Kanalo pjūvis jau rėžėsi Laumakių ir kasdien smigo 259 25| ašarų sriautu, užtrenkusi savęs kamaraitės duris.~    260 25| pakilęs savo lopšio, kad keleto valandų ateis saulėleidis? 261 25| pasikliaudama. Nieko sau ir savęs nepasilikdama. Kaip 262 25| vieškeliu atidundantį ir miško kampo pranykstantį 263 25| kapuose. Net ne kapuose. O tvoros, su pakaruokliais. 264 25| ir turto, kurį užrašo. Ir tai - tik nukaršinti senutę. 265 25| Toli bristi nereikėjo. eigulio pasodos, už kirtimų 266 25| nereikėjo. Už eigulio pasodos, kirtimų jau prasidėjo bruknienojai.~    267 26| pakeliant sparnus ir išsikeliant tūkstančio mylių, medžiams - 268 26| klojimo vaikas. kvietė stalo sėsti ir kartu papietauti.~    - 269 26| Duočiau tau į snukį tokias šnekas, tai ir žinotum, - 270 26| turėti tokį bandininką, kurs patį vertesnis.~    Taigi. 271 26| pirštais kedeno jo plaukus. sienos, mergų kambaryje, 272 26| jos sandariai susivėrė. liko šeimininkė. Ne. 273 26| vis tirštėjančion miglon, kurios nieko nėra, kuri 274 26| kvailystėms pasinešęs. Patsai save penkių centų nestatyčiau. 275 26| nežinia kur ir pasiliko durų. Ir nesiruošė eiti 276 26| atsiminęs, kad žmogus sėdi durų. Ir kad kiekvienas 277 26| Jis patikimesnis sargas bet kurį šunį.~    Jie pamiršo 278 26| kaip užsikabinti rankomis krašto ir sulaukti ryto. 279 27| medžiai ir daržinių stogai. spalvingai nusidažiusio 280 27| senas vėjinis malūnas, ir jo virš medžių išsikišęs 281 27| varpininko ir žingsniai nutilę varpinės sienų. Kažin kur 282 27| Doveika.~    Jis dairėsi ko nors nusitverti. Jis 283 27| beprotiškai moterį mylėjo. nieką pasaulyje negalėjo 284 27| raumenims. Jis griebė nušautąjį pažastų ir vilko atgal prie 285 27| Užmuštojo, nušautojo Krivicko? daržinę - žmogų. Kiek metų 286 27| daržinę - žmogų. Kiek metų tai? Kiek kažin metų?~    - 287 27| panyrino šešėlin ir užsiglaudė medžių, tikėdamosi šį


IntraText® (V89) Copyright 1996-2007 EuloTech SRL