Part

  1    1|          klausau tavęs. Žinai, tokia ten ta giminystė. Nuo pančio
  2    1|           girdint, ką tas čiulba. Ar ten buvo kas, jis neatsiminė.
  3    1|          nusiprausti, o nukrapeni ne ten, kur reikia, o daržinėn
  4    1|              su šviesa pareitų namo. Ten kas nors yra. Gal motina
  5    1|        sniegas rūksta. Kur sustojo - ten kaulas, kur prikrito - ten
  6    1|           ten kaulas, kur prikrito - ten nakvynė. Aš kartais norėčiau
  7    1|          plonas, kaip gysla. Ir tiek ten tos tvermės. Nugara įskaudo,
  8    1|               Geriau bandyti išėjus. Ten ir plačiau, ir vėjai kitokie.
  9    2|            tvarką. Jei ne namie, tai ten, ant kalniuko, Gužienės
 10    3|            nuo senių Striūnų mirties ten kažkas įtartina. Kasmet
 11    3|              žinosi.~    - O nemažai ten jų prislėgta. Kaip skiedros
 12    3|      susiskersuodavo, kad nė šen, nė ten.~    - Kur puoli, kaip uodegon
 13    3|        moteriški balsai kėlė nerimą. Ten vyko dalybos, uždarbio pasiskirstymas
 14    3|          musių numarginti.~    - Gal ten musių nėra ir, lašinius
 15    3|         tokio vyro reikia jai.~    O ten jos dukterys staiposi. Taigi
 16    3|              O nugarą siaubė šaltis. Ten stovėjo Agnė, septyniolikos
 17    3|          delnu per smakrą.~    - Kas ten skusis... O žinai, Agne?
 18    3|               jeigu nori. Baisūs jie ten ponai. Spjauti.~    - Oi!..
 19    3|         Spjauti.~    - Oi!.. O ką tu ten veiksi?~    - Tarnausiu.
 20    3|               Tik autobusu.~    - Ką ten autobusas... Nu matai, kokia
 21    3|        smaginosi toliau:~    - Darbo ten, žinoma, jokio. Bet man
 22    4|            durpes kas mašinomis. Kas ten besiterlens rankomis, kai
 23    4|   įgaliotinio. Ką tas driskis pasakė ten, prie bufeto, begėdiškai
 24    4|            jog tai Agnės. Neleisčiau ten nė kojos svetimiem įkelti.
 25    4|       pasilieję auksiniu sriautu. Va ten, už tų durų. Kur jos atsidaro,
 26    4|             atveda ir paguldo šalia. Ten va, už tų durų.~    Jo keliai
 27    5|            tai ir imk.~    Ji sukosi ten, kur ilgu nupikiuotu apsiaustu
 28    5|      klestėjo malkų ir šieno turgus. Ten triukšmo ir derybų mažiau,
 29    5|              pro sutinusią nosį.~    Ten pat kryždirbis Uogela, skaisčiais
 30    5|            ir balsingiausias turgus. Ten spietėsi silkininkai, surikiavę
 31    5|         Nesmagu dabar...~    - E, ką ten, - nekantriai numojo Petras. -
 32    5|             Agnės šilkiniai plaukai. Ten, už tų saulėje pasmėlusių
 33    5|        saulėje pasmėlusių miškų.~    Ten pat ir jo naujoji šeimininkė
 34    6|           dar niekuom nepakeistų. Ir ten, kaip kempinė ištroškusi,
 35    6|       baudėsi tokiu našiu žingsniu į ten, iš kur visą laiką veržte
 36    6|         patiks, pasiliksi.~    - Kur ten nepatiks? Su pagaliu nebeišvarys.
 37    6|            talkininko?~    - Ne kiek ten tų malkų, - kukliai pasiteisino
 38    6|    atgijusios tyrelio versmės.~    O ten, kirtimuose, darbavosi Petras,
 39    6|         skubėjo, nes vanduo nelauks. Ten lakstė Špicas, pametęs auksinį
 40    6|        juokais taip galėjo būti, nes ten viskas vertėsi per galvą,
 41    6|          buvo kalėjime?~    - Iš kur ten? Visai neblogai.~    - Bet
 42    6|            Nė sargų, nė prižiūrėtojų ten. Tik valsčiaus sargas, o
 43    6|          pripasakojo. O ką tu veikei ten?~    - Drybsojau, varčiausi
 44    6|              upės, tarp miškų.~    O ten, atokiau, vienkiemis, Basiuliškės.
 45    6|          vienkiemis, Basiuliškės. Ir ten tokie pat vargo kamuojami,
 46    6|              jau nebeatvažiuočiau iš ten.~    - Tai labai toli? -
 47    6|            taškė liūgnelius.~    - O ten, matai, Laurynas su krytimi
 48    6|              negalėjau suprasti, kas ten ir ką dirba. Kaip didelė
 49    7|                         SEPTINTAS ~O ten, upės ištakose, ežero pusėje,
 50    7|              kepurę Tilius. - Iš kur ten dviračiu? Atėjau pėsčias.~    -
 51    7|             Sunkiau įsimušti. Bet ko ten? Julė tai karvutė, ar tau,
 52    7|        šūkavo įkaitusios moterys. Ir ten plevėsavo skalbiniai, sūkuriavo
 53    7|          sklidina iki pat krantų. Ir ten suposi, atsimušdamos lyg
 54    8|              miškais į mokyklą, nors ten ir tikri šokiai, tikras
 55    8|           tai ir ateis. Och, kur jau ten neišleis. Kur tai girdėta?~    -
 56    8|             jaunosios ponios lūpose, ten, pašventory. Tokia, jog
 57    8|              jis puolė į tvartus, ir ten jį pasitiko žvingaudamas
 58    8|            būtų padėjęs.~    E, tiek ten tos bėdos. Va, Laurynas
 59    8|           Dvi raidės gudriai įpintos ten buvo, ir Agnę suėmė liūdesys,
 60    8|                  Eime, eime, Tiliau! Ten yra sūpynės. Išsidumsim
 61    8|                 Juos šaukė iš kiemo. Ten vaikai ridinėjo margučius
 62    9|           pradedant kitus gaudyti ir ten talpinti.~    Sunkiai pagiriojo
 63    9|              kelio galas. Jie mergas ten turi įsitaisę. Prie turtingų
 64    9|             kramtęs žvyro saują. Jie ten tik sustojo. O koks skirtumas?
 65    9|             užmigtų. O kad laukia jo ten, tai nesvarbu. Dar palauks.
 66    9|          nesvarbu. Dar palauks. Nors ten gal jau ir muzika groja,
 67    9|            nutilo netoli šeimyninės, ten, kur sustatyti svečių arkliai.
 68    9|             pas kaimynus.~    - O ko ten?~    - Ten žmonės geri gyvena,
 69    9|      kaimynus.~    - O ko ten?~    - Ten žmonės geri gyvena, ponas
 70    9|          vietą.~    - Mergų ar rasim ten?~    - Kiek tik nori. Mergos
 71    9|           šonais susiglaudę.~    - O ten kas gyvena? Kieno tos šviesos? -
 72    9|           mums tai reiškia? Ir kuris ten velnias - uždainuokim trankią
 73    9|             sutiko iš visų pusių. Ir ten tas ant kanapos, mergą apsikabinęs.
 74    9|           rietėsi iš džiaugsmo. - Iš ten, atspėjai. Pataikei kaip
 75    9|      atpažinę. Kur jau.~    Kaip jis ten atsiradęs, tai visiškai
 76   10|            mes ir medsargis Baikštys ten, už Vilkijos. Aplink tik
 77   10|           jos iš viso valdė, tai kas ten galėjo pasakyti. Už patyrelio
 78   10|             vis dar papildomas. Kiek ten to gero buvo, žinojo tik
 79   10|            tarybos narys. Pamažu jis ten tvirčiau jautėsi, kad iki
 80   11|      Kruopiškius, pas seserį, našlę. Ten jo priebėga.~    Ne naujiena
 81   11|      nepasirodys. Langelis atdaras - ten miega Agnė ir sapnuoja rytmečio
 82   11|          Apsirenk ir atbėk. Aš busiu ten, - mojo pieninės link. -
 83   11|             ir paleisiu.~    - Tokia ten ir kelionė. Keliauk sau
 84   11|             o kita mažesne mašinoms. Ten ir motoras burzgė, ir iš
 85   11|             ir motoras burzgė, ir iš ten, išvestas pro stogą, kyšojo
 86   11|         sakuotą ranką.~    - Tai kas ten naujo pas jus? Ten, už miškų? ~   
 87   11|           Tai kas ten naujo pas jus? Ten, už miškų? ~    Nenusakomai
 88   11|              Žinai... Greitai ir mes ten pasirodysim.~    - Perduosiu
 89   11|         dviratėlį, arba pasiskolins. Ten jis dar mojuoja jam nuo
 90   11|             suverstas vagas. Maurojo ten traktorius, žviegė pjūklai,
 91   11|     gražiausiose dėžutėse. Ir viskas ten atrodė nepaprastai, visos
 92   11|              sodino už stalo. Viskas ten ėjosi gerai. Brolis jau
 93   12|            kilo pieninės kaminas, ir ten suvažiuodavo rytais daug
 94   12|          veiklos akiratyje. Maža kas ten bebuvo likę. Miškus aplink
 95   12|           atkrapenęs prie griovio ir ten jį apnešė dulkėmis nužviegusi
 96   12|           tad voverys nešėsi kelmais ten, kur nei lazdynų, nei ąžuolų?
 97   12|        palikusi, nelėkė į centrą ir, ten verkdama, rankas grąžydama,
 98   12|     pasikliauti paskyrimo raštu. Kas ten sėdi tame centre? Ar ne
 99   12|             smilkdamas ir ūkuodamas. Ten tai telkšojo baisus ir paslaptingas
100   12|             žmogaus ar žvėries akis. Ten gyvačių šipšynai, verdenės,
101   12|        akivaros ir liumpuoją liūnai. Ten burliokai arkliavagiai suslėpdavo
102   12|         suslėpdavo pavogtus arklius. Ten lindėjo gauja pabėgusių
103   13|       leidosi pakalnėn, jį traukė iš ten, iš apačios, iš svaigios
104   13|             audros šėlimu. Ir nešėsi ten, kur panorėjo neklausdamas,
105   13|           klėties įvairiam podėliui. Ten stovėjo spinta rečiau naudojamiem
106   13|         patin žydrynės dugnan, ir iš ten jos paleisti spinduliai
107   13|             darbas ir poilsis po jo. Ten, už tilto, anapus upės,
108   13|              žinojo, kad turėtų būti ten. Ten traukė jį.~    Arkliai,
109   13|         žinojo, kad turėtų būti ten. Ten traukė jį.~    Arkliai,
110   13|               stengdamasis pataikyti ten, kur jo reikia. Pati šeimininkė,
111   13|       įspaudei koja į žemelę, ir jos ten supuvo verkdamos, rūgodamos.~   
112   13|            žvangėjo ir barškėjo, lyg ten viskas būtų kritę iš rankų.
113   14|            apsvarstyti, ar verta, ar ten ji rimtai galvoja. O jei
114   14|        namuose, ar jos labai trūksta ten, pas krikštomočią. Ji aiškiai
115   14|              žinojo viena: turi būti ten, kur jos mylimasis. Ji turi
116   14|            jo glėbin. Ji turėjo būti ten, kur jis, ir eiti ten, kur
117   14|           būti ten, kur jis, ir eiti ten, kur jis eis, nors jis eitų
118   14|         sėdyba ir dirbo joje žmonės. Ten jis, ten jo žingsniai ir
119   14|          dirbo joje žmonės. Ten jis, ten jo žingsniai ir ten jo didelių
120   14|             jis, ten jo žingsniai ir ten jo didelių tvirtų rankų
121   14|    apsisukdama pasakojosi, kaip buvę ten ir kaip gerai viskas pavykę.
122   14|             suraminimą. Nevažiuos ji ten, tegul nemano, kad taip
123   14|              Labai skauda?~    - Kur ten skaudės?~    - Neapgausi
124   14|          kraujo iki pat vežimo dugno ten, kur gulėjo tėvo galva.
125   14|        darbus kasyklose. po kalnais. Ten jį apimdavęs tokis liūdnumas,
126   14|              gyvulių skerdyklose. Ir ten jam nepatikę su negrais -
127   14|              iš jo paties piniginės. Ten mat ir vagys laikąsi tvarkos -
128   14|       dviračio ir su kitais važiuoti ten, kur jie, jei jis dėvėjo
129   14|            Pati naktis užeina.~    O ten ji stovi ant tilto ir laukia.~
130   15|             mėnesini. Be teismo. Kam ten teismas, jei byla per daug
131   15|            rankovių neprisimelžtų. Į ten, kur reikia, į tam skirtą
132   15|               Gi, Tiliau, ar ne pats ten ramulę suki? Mačiau, mačiau,
133   15|             Bet aš neisiu. Nenuvarys ten manęs. Ten sugrūdo visus
134   15|         neisiu. Nenuvarys ten manęs. Ten sugrūdo visus pavargėlius.
135   16|           šašais plikų kelmų gruodu. Ten buvo pasidarbavę miškakirčiai,
136   16|         krantais, lėtais vingiais iš ten, iš ano, su dangumi susiliejančio
137   16|          Žinok tu, žmogus. Ilgai jie ten po balas nesivels. Priešpiečiam
138   16|            jūsų velniabalė?~    - Ot ten, tenajos, - eigulys spėjo
139   16|            šeimininkas.~    - O kaip ten nubristi?~    - Takelis
140   16|               Velniai žino, kaip mes ten ir nuklamposim. Ir ko man
141   16|            ir nuklamposim. Ir ko man ten vilktis, aš visai nesuprantu?
142   16|            pusbalsiu barėsi. - O kas ten toks? Ko tas žmogus nori?~    -
143   17|           viežlyba poniutė, kaip jau ten... Ką, viežlyba? Bjauri
144   17|        Tilius.~    - Sakiau tau, kad ten tų gėrimų tiek, kad ir apsakyti
145   17|              jiems.~    - Gera jiems ten gyventi, - atsiduso Agnė
146   17|             Mačiau aš...~    - Ką tu ten galėjai matyti?~    Mergaitė
147   17|           taip tave myliu.~    - Jūs ten, kaip girdžiu, gerokai pasiplepėjote, -
148   17|             paukščio nagais gale. Ir ten daugiau kaulo negu kraujo.~    -
149   18|          Monika mylėjo.~    Ar ne jo ten žingsniai kelio žvyre? Ji
150   18|       neklausyti ir per akis brautis ten, kur užginta. Ten juk ir
151   18|            brautis ten, kur užginta. Ten juk ir žolės vešliau, ten
152   18|            Ten juk ir žolės vešliau, ten juk patys brandžiausi riešutai,
153   18|             jos galvon.~    Ir kuris ten prie stalo gudravo, neva
154   18|          vietą prie kito lango ir iš ten lydėjo juos tol, kol kelias,
155   18|        svyravo ant pakilesnių pečių. Ten ėjo jis, iškėtęs galvą,
156   18|              negalėjo prasiveržti ir ten pat dingo, susivėlusi javuose
157   18|             pusėn, iki vieškelio, ir ten sustojo. Ji dairėsi neramiai,
158   18|                     Ar tu žinai, kas ten taip gražiai dainuoja? -
159   18|                     Puikūs berniokai ten miške.~    - Iš kur tu žinai,
160   18|           kitam ji buvo pasiruošusi. Ten... Jis tikrai išėjo pro
161   19|           grįžti nėra kaip. Užpjautų ten mane visi be peilio. Ne,
162   19|           rytą paėmęs pažiūrėjau, ką ten privėliau, tai visos pagirios
163   19|       nepalyginamai lengviau. Ir jis ten turėjo būti ir mokytis iš
164   19|        prieitų prie tvarkos. Jis ėjo ten nedrąsiai, lyg prasikaltėlis
165   19|          prasikaltėlis ir išdavikas. Ten, žalioje pievelėje, po ūksmingais
166   19|         nuošaliai nuo kelių ir akių. Ten maudėsi duburyje, sriūbčiojo
167   19|            ne tuščiai.~    - Kur jau ten? Jis, žaltys, akis muilina,-
168   19|         nuriedėjo į žolę. Kur ugnis, ten ir Petras. Každaila atsisuko
169   19|             Ei, neimk į galva. Ką tu ten su niekais,- ramino jį Petras.~    -
170   19|            daug nenudėk, Tugaudi. Nė ten valkiojasi, nė ką. Jei pasikalba,
171   20|              miškai - savo negalima. Ten žaliavo turtas, lobiai,
172   20|             plėšikais išvirstąs. Mat ten esą labai gražiai aprašyti
173   20|       paaiškinta, jog tik geros. Mat ten valdiška įstaiga, o jokia
174   20|              nepasiteiravo, kas gero ten šiuo metu. Ką gali atnešti
175   20|        traukė už pavadžio ir pririšo ten, kur norėjo. Ilgai jis to
176   20|           praėjusi toji valanda? Kas ten begalėjo žinoti? Tilius
177   20|             su Laurynu.~    - Tvanku ten.~    - Vasara, - svajingai
178   20|    dobilienoje. ~    Tikriausiai jis ten.~    - Laurynas mums nepavojingas, -
179   20|        parapijos komiteto narys. Jis ten skaičiuos varinius, surinktus
180   20|           šūktelėjo:~    - Vyno rasi ten, po lova!~    Tilius neturėjo
181   20|            dydžio sienoje. Vyras, jį ten pakabinęs, matyt, buvo žemesnio
182   21|        smaigstydami taką kuoleliais. Ten jau netrukus pasilies vanduo.
183   21|             griovį gali kasti.~    O ten, po medžiais, rūksta dūmelis,
184   21|         klėtelę, ir tiek. Ak, jei ji ten gulėtų! Paskui ji pagalvojo,
185   21|           niekas ir nesigailėtų. Bet ten tai tikrai nuostabūs dainininkai.
186   21|            miestelio ponulis. Ką jis ten veikia per dienų dienas,
187   21|             Ir labai daug - mergelės ten kaip naudatkos, geroje žemėje
188   21|        žingsnių keliuku.~    - Ką tu ten pas eigulį? Pokaičio miega
189   21|            Manęs nebus.~    - Iš kur ten linksmybės, jei tavęs nebus.~    -
190   21|               Būtum...~    - Kur jau ten. Gužienė širsta ant manęs.~    -
191   21|             atvažiavusi. ~    Iš kur ten viską žinosi, kai ir be
192   21|           pakilimą gabenosi širdyje. Ten, svetimuose namuose, jis
193   22|       apiblukusios ar sutirštėjusios ten, kur jų jau beveik nebebuvo
194   22|       Virsnėse?~    - Ne. O kada jis ten buvo? - sukluso mergaitė.~    -
195   22|                    Velnias, sako, jį ten murdęs balose. Ir gaila,
196   22|        leidosi kelin. Monika stovėjo ten, kelio gale, ir jį šaukė.
197   22|        sename panamės danguje.~    O ten, ant kalnelio, kur žiemą
198   22|       valandas ir pataikęs tuštumon. Ten pilna svečių ir jo vieta
199   22|       žiopsančių senių ir vaikų.~    Ten sukosi Agnė kaip verpeto
200   22|        nepakartojama ir nenuperkama. Ten šoko mergaitė, jam vienam
201   22|      neturint kitos išeities. Viskas ten jam vienam tebepriklausė.
202   22|              Tai, Laurynai, kad mudu ten įsiveltume. Jau pašveistume
203   22|                     Neičiau aš. O ko ten?.. - pakėlė žmogus galvą.
204   22|               Ir tau jau? O kodėl ne ten?~    - Buvau.~    Šešėliai
205   22|              pridėjo palaukęs.~    O ten gyvena. Ten šviesu, ir šoka
206   22|          palaukęs.~    O ten gyvena. Ten šviesu, ir šoka jie. Su
207   22|          skaudžiai, dėduk?~    - Va, ten ji dabar. O tu nieko. Tu
208   22|             šimto velnių! - kažkuris ten panamėje drūtai nusikeikė
209   23|            dažniau ir ne ilgiau kaip ten esančių ir kaip būdavo pačioj
210   23|           vietomis paskubėti. Niekas ten nekalba apie neištikimybę,
211   23|          juodas kaip rašalas vanduo. Ten, pokaičio sulaukę, krisdavo
212   23|              piemenys ir pusberniai, ten markstėsi kanalo vyrai.~   
213   23|         patsai Doveika jį audė. Nors ten ir buvo už ką.~    - Doveikai
214   23|              toks paršas? O už ką jį ten šukavo? - susidomėjo kiti.~    -
215   23|          Každaila. - Geresnių dalykų ten buvo kaip Julė. Jis norėjo
216   23|           daug neimti galvon. Nė jis ten ką darys, nė keršys. Jei
217   24|       leisdavosi sutarton vieton. Ir ten, kur tyrelis išsilieja iš
218   24| Susirenkančių iš visų pasviečių, lyg ten, jų kraštuose, nebuvo kito
219   24|           numestos nuorūkos? Bet kas ten galėjo rūkyti? Tik jau ne
220   24|              lengviau atsiduso, nors ten ugnis rijo šimtus daržinių,
221   24|             šimtus klėčių ir tvartų. Ten šėlo ugnis, kurios nė užliesi,
222   24|           kryptį ir ugnies upes nešė ten, kur jos nieks nelaukė.
223   24|       kupstais pasišiaušusia viksva. Ten ji ir buvo palikta, telkiant
224   24|              jau skubėjo į tyrelį ir ten dideliu atstumu kasė griovį -
225   24|            kur tu dedi?~    - Ką jis ten suokia?~    - Ogi sako,
226   24|            per trikojo viršų? Ko jis ten žiūri ir ką jis mato, jo
227   24|          Joniukai.~    - Bet kur tau ten... Kol nuklibuotum, kol
228   25|          gyventojų ir nemėgino kelti ten kojos, klausėsi pasakų ir
229   25|              visu įkarščiu naikinti. Ten mat šypsojosi Monika, įsispraudusi
230   25|         pasakytų jam, kad tegul eina ten, kur buvo anksčiau. Ji nieko
231   25|           knygose neskaitė. Ji darys ten, ką tik nori. Su kuom tik
232   25|            ir šoks. Šokių vakarėliai ten kiekvieną savaitę, o gegužinės -
233   25|            visai ne toks blogas. Kur ten blogas? Jis toks geras,
234   25|           ant viškų. Didelė bažnyčia ten, ir parapija turtinga, ir
235   25|             ir parapija turtinga, ir ten gyventi tai jau vieni džiaugsmai
236   25|    peržegnoti savo jaunas dienas. Iš ten nieko gero neišeina. Tik
237   25|              mažumės. Juk tiek kartų ten lankėsi, kol dar Monikos
238   25|              ugnelė būtų pasibaudusi ten, kur tasai norėjo, tai kokie
239   25|          pjausto. Tokie... Et...~    Ten būsią tiek ir tiek valdininkų
240   25|           šilkiniais kaklaraiščiais. Ten į dviratį nieks nė pažiūrėti
241   25|         važiuoja, tai tik motociklu. Ten rodo paveikslus, kur žmonės
242   25|         kalba ir dainuoja kaip gyvi. Ten... Na, ten visko ir neišvardysi...
243   25|       dainuoja kaip gyvi. Ten... Na, ten visko ir neišvardysi...
244   25|           visa. Ar kitaip ji keltųsi ten? ~    Paskui ji dar pasisupo
245   25|       moterys. Bet toliau nebedrįso. Ten ir nebuvo ko eiti. Jei kada
246   25|       Doveika kažkam pamojavo. Taip, ten, Basiuliškių tarpvartėje,
247   25|         geresnę? Na tokią, oho!.. Ir ten pat, prie vietos...~    -
248   26|           šiaip negero.~    - Iš kur ten? Visi sveiki ir tau linkėjimų
249   26|            vietos buvo pakankamai ir ten, kur sėdėjo. Jis skaitė
250   26|            sau po mišką. Nes koks gi ten darbas? Nors Tilius žegnojosi,
251   26|      parudavusioje Vilkijos pievoje, ten toli, Laumakin pašventoriuje,
252   26|              priekaištų nesigirdėtų. Ten jau - kaip Dievas duos.~   
253   26|           Tilių kartu patraukti, nes ten būsią linksma. Vaikinas
254   26|                     Miegi?~    - Kur ten.~    - Berniūkšti mano,
255   27|             kaip į visai svetimą. Iš ten atsišvietė kitas žmogus,
256   27|             atsišvietė kitas žmogus, ten buvo tikrasis Doveika, ne
257   27|          kažkokios jėgos traukiamas, ten užsuko ir jau jų neberado,
258   27|        nusipirko popieriaus ir voką. Ten pat parašė, kad šį vakarą
259   27|        palydovo, kad laišką perduotų ten, ton krautuvėlėn šalia pieninės,
260   27|          vietą gerai žinojo. Šį rytą ten įlipo jauna šviesiaplaukė.
261   27|             godžiais gurkšniais. Kas ten buvo - buvo nesvarbu. Jis
262   27|             plačių žvyruotų takų. Iš ten pasileido į laidarius, į
263   27|          sudėjo po gaisro miške.~    Ten, laukų gale, stovėjo vieniša
264   27|          galėjo suklysti. Bet kažin? Ten tikrai degėsi cigaretę.
265   27|              tikrai degėsi cigaretę. Ten buvo jie. Bausmės valanda
266   27|              Ir pasidairė.~    - Ogi ten šautuvas ant dirvono numestas.
267   27|       Doveika nespartino žingsnio. Į ten nebereikėjo skubėti. Jis
268   27|             reikėjo tik suprasti. Ir ten teisėjai į tai pažiūrės.
269   27|               apsupta ūkio samdinių, ten stovėjo ir gėrėjosi. Anksčiau,
270   27|       neskustą veidą.~    - O jūs ko ten snarpsot? Neškit šen vadžias