Part

  1    1|              pusiau, išlenkta kupra, nors pjovė pačioje pašaknėje.
  2    1|             Tokį jis turėjo paprotį, nors jaunasis vaipėsi rangydamasis
  3    1|           kažin kas, dilina sprandą, nors pasiusk.~    - Nebekrutės,
  4    1|         šviesa pareitų namo. Ten kas nors yra. Gal motina sirguliuoja
  5    1|        savaitę negalėjo ateiti kokia nors gera žinelė? Net ir šiandien
  6    1|             mat tai kaip girtuoklis, nors šleikštu ant širdies, bet
  7    1|         turėtų savaime atsirasti kas nors pakabesnio.- Jis išpūtė
  8    1|              per save pagarbą kelia, nors ir nuplikusi būtų taip kaip
  9    1|     užsikabinčiau. Ir prasitrynęs ko nors geresnio pasiekčiau. Juk
 10    1|            kai sudygo. Ak tu, sakau, nors eik keliais per dirvą. Bliaunu
 11    2|              pavasaringo vėjo. Tegul nors kraujais pagauna lyti. Ir
 12    2|         susižvalgė.~    - Jie, sako, nors ir per naktį. Sako, viską
 13    2|              daugiau besigviešiančių nors ir keliais eiti, bet tik
 14    2|              dar nebuvo prasižiojęs, nors eigulys prisikišdamas pašnabždom
 15    2|            Spjauti ir - namo. Reikia nors kartą kaip žmogui pasielgti.
 16    2|           patsai slaptai vylėsi kada nors patapti. Ir visi žmonės
 17    2|           vis tiek nieko nenuveiksi. Nors gal jau perėjo tas karštis
 18    2|            talkon savo ponui Špicas, nors tas nerodė jokių erzlumo
 19    2|          pažado, jei ryt vakare liks nors vienas nenukirstas medis.
 20    3|              atliko patys ūkininkai. Nors ir savo gerovei suvaryti
 21    3|   prieškalėdy išsiruošdavo į miestą. Nors liepos avilys ir buvo rūpestingai
 22    3|              galvą, vis pritardamas, nors ir jį patį būtų išjuokę.
 23    3|             visus viešuosius darbus, nors jie vyktų ir tris šimtus
 24    3|         perlūždamas pusiau. Gužienę, nors ir gryną kaimietę, laikė
 25    3|          tarnybos, vis vien teks kur nors užsikabinti. Kur? Gal pats
 26    3|         sienų, ir turi prasidėti kas nors nauja. Kas nors kita. Kas
 27    3|        prasidėti kas nors nauja. Kas nors kita. Kas nors - nesvarbu
 28    3|            nauja. Kas nors kita. Kas nors - nesvarbu kas.~    Jis
 29    3|              laikėsi už prekystalio, nors šiaip jokių pirkėjų nesimatė.~   
 30    3|              jos, ir kuri iš jų kuom nors pranašesnė? Tilius užsikniaubė,
 31    3|          bjaurus žagulys. Turiu kuom nors užpilti jį, nes kitaip išnarstys
 32    4|           Rodos, kad turi dvi kojas, nors vieną ir trumpesnę. Ir gerklę
 33    4|                  O kas - tegul stato nors malūną kelmams malti. Upę
 34    4|                  Duok susimildama ką nors ant danties užlieti, - pasigavęs
 35    4|          Dabar aš galiu dieną naktį, nors ant pilvo atsigulęs iš lovio.
 36    5|      rankovių savo silkinais nagais, nors būtum ir brangiausia gelumbe
 37    5|             į jį gynė visom išgalėm. Nors ir liesas, duris galėjo
 38    5|               Ne.~    - Nesijuokiam. Nors Špicas vėlė kažin ką. Bet
 39    5|        pastebėjo. Veidas pailgesnis, nors nebadavo ir nieko nedirbo.
 40    5|        paupiais su meškere ir vis ko nors besitikinčių.~    - Nu,
 41    5|         kunigas iš sakyklos, kad kas nors yra atsitikę. Tam arklys
 42    5|             baustas karo komendanto. Nors ir labai geras rekomendacijas
 43    5|            tesėjęs išgerti su visais nors ir po vieną? Su tiek žmonių
 44    5|                pasakė Tilius, nes ką nors turėjo sakyti tokiu nelemtu
 45    5|             dviračiu.~    - Vis kaip nors. Tad iki pasimatymo.~   
 46    6|        tesilaiko plėšikai ir žvėrys, nors, važiuojant per jį, klegėjo
 47    6|              nusikaltėlį žvilgterėti nors iš tolo. Bet to jis ir negalėjo
 48    6|          kada, ir jis suko iš kelio, nors nieks nemojo pro langą ir
 49    6|            liek to, jis ir nemanė ko nors nuslėpti. Pagaliau ir nebuvo
 50    6|                     Palydėtum, Agne. Nors iki tilto. ~    Jiedu išėjo
 51    6|              daugiau ir nėra, jei ko nors iš šalies neprasimanytumei.
 52    6|           užeisi pas mus?~    - Kada nors. Kada nors, Agne. Juk mes
 53    6|           mus?~    - Kada nors. Kada nors, Agne. Juk mes dabar būsim
 54    7|       domėjosi ir senoji Doveikienė, nors savo miško nespėjo praretinti
 55    7|             negalėjo. Tik mieste kas nors panašaus galėjo būti. Su
 56    7|              pasisuko prie krosnies. Nors ir turėjo pasirišusi mažą
 57    7|        atkaišė. Bet namiškis šnekus, nors čia ir nebūtų ko įsiteikti.~    -
 58    7|         dantų Gužienės troboj, sako, nors su sauja semk.~    - Eik,
 59    7|           piemeniu ir iš jo neišėjo, nors karvių dabar nebegano, o
 60    7|              Iš jo nepajėgė išlipti, nors ką būtų daręs. Bet tada
 61    7|          pavienį žmogų, laukiantį ko nors įsivaizduoto. Visa, kas
 62    7|             geidė išvysti šeimininkę nors iš tolo tartum būtinybę,
 63    8|          Diena kad graži. Šilta bus, nors į upę eik plukdytis...~    -
 64    8|           mušiesi miškais į mokyklą, nors ten ir tikri šokiai, tikras
 65    8|         lygiai nematomos ir tolimos, nors tik už sienos, jaukiam jos
 66    8|           Kai Gužienė pasiūlė kuriam nors pabėgti ir parsivesti eigulį
 67    8|       geidžiama tame nuošalume? Kuom nors žmonės turi gyventi, remtis
 68    8|            turi gyventi, remtis į ką nors, kaip Agnė dabar remiasi
 69    8|              pinigas tokiu ir lieka, nors didžiausia šventė.~    -
 70    9|           kerštinga. Jis turėjo kaip nors gelbėtis - pabėgti, pasislėpti,
 71    9|              atliko, kas reikalinga, nors kojos painiojosi už pašalinių
 72    9|        klausytis dar valandą ar dvi, nors iki vidurnakčio. Nedaug
 73    9|           tai nesvarbu. Dar palauks. Nors ten gal jau ir muzika groja,
 74    9|             gauti.~    - Parodyk man nors vieną, tuoj sutvarkysiu! -
 75    9|           nuduotas. Gužienės sąžinė, nors ir po velykinės, matyt,
 76    9|          tvarką ir įstatymus. Būk tu nors ir švenčiausias, o protokolui
 77   10|              eiti išimtinėn. Paskui, nors piršlių kas žiemą dar vis
 78   10|            nelaboji. Nesako. Sukapok nors į gabalėlius. O tyli. Tik
 79   10|             Seniai šnypštė, ir tiek. Nors tu ką. Tai klebonas paklaus,
 80   10|             Ne. Ir tėvas nebežinojo, nors lenkė pirštus ir stiebėsi
 81   10|            Zuzana atkuto, pajaunėjo, nors tai ir nesidavė nustatyti
 82   10|             liuobą, apverpė, apaudė, nors visko buvo perpilniui kad
 83   10|         didėjo šeimyna. Vyras vis ką nors naujo vežė iš miesto, pirko,
 84   10|          suvėlino Doveikos gyvenimą, nors ką tu...~    Tuo metu jau
 85   11|            įsispyrusios į kurpaites, nors blauzdos be kojinių ir itin
 86   11|         pakelio, įsikišo Každaila. - Nors pati Gužienė dar verta pasimesti
 87   11|            kaušą. Arba nupirkti kokį nors dailų niekelį. Ta mintis
 88   11|          nauja ir išradinga. ~    Ką nors tinkama nejučiom įsprausti
 89   11|           ribą. Čia jau kita sritis, nors mums taip pat gimininga.
 90   12|          Pasišokimų prasimanys kieno nors daržinėje ar upės vingyje,
 91   12|      pamačius smarkius jaunus vyrus, nors ir įkaušusius, mušeikas
 92   12|         lydėjo nirtulinga pempė, kas nors turėjo laužtis paskardžių
 93   12|       Doveika nuo savęs pasiūlė kaip nors naktį kitą pavargti. Paskui
 94   12|            delnus, kad nepasiųstų ko nors seniui į kaktą. Ir nesuriktų,
 95   12|        pienines. Visos, išskyrus ją, nors ji buvo laikoma gražiausia
 96   12|         seniai pribrendęs laikas kam nors geresniam. Ir tada, kai
 97   12|         dviejų savaičių kurselių. Ir nors pažanga esanti didelė, visgi
 98   12|            ji galėjo jiems nusiųsti? Nors ji ryžosi spaustis ir pasidaryti
 99   13|    išsirinkti gerai matomą vietą kur nors pamiškėje, pabalyje ar ant
100   13|                Aš tau pasakysiu kada nors, ką galvoju dabar. Tikrai
101   13|         išvengti susidūrimo su kokiu nors daiktu. Tai buvo priestatas
102   13|      gaspadinei rankas. Susimildama, nors bulvių siekelį - badu mirštame.
103   13|              krūva maišų.~    - Kaip nors.~    - O gal padėti? Nors
104   13|            nors.~    - O gal padėti? Nors aš jau tokia ir padėjėja. ~   
105   13|             į vidų! Pažiūrėsiu kokių nors vaistų, - ji griebė už rankovės
106   13|              priešintis, nė spirtis. Nors manė, jog tai be reikalo.
107   14|            ir eiti ten, kur jis eis, nors jis eitų ir nežinia kur.~   
108   14|            Mile, Miliute... Ok, kada nors aš tau pasakysiu...~   
109   14|                   Agne?~    Ar ji ko nors klausė? Ji šnabždėjo taip
110   14|        aprišimui tvarsčio ritinėlis. Nors tasai be reikalo, nes lygiai
111   14|            ir jos siaubingus planus. Nors jie jau ir buvo netekę savo
112   14|            ką šnekėti. Grįžęs iš kur nors ir išgėręs alaus, jis neidavo
113   14|              banką ir jau dairėsi ko nors geresnio. O iš to gerumo
114   14|       Pasiklausti jau nebebuvo kaip, nors ir didžiai knietėjo. Ir
115   14|              ir didžiai knietėjo. Ir nors jo nelaikė nė labai išmintingu,
116   15|             ir pasišnekėti vienu du. Nors, po teisybe, to šnekėjimo
117   15|             jau pradėjo jį varginti. Nors kas čia tokio, kas čia ypatinga?
118   15|       vyriškąją pusę jis vylėsi kaip nors įveikti, tai moteriškoji
119   15|             vedami suskundė, susuko, nors nieko tokio baisaus jis
120   15|             ėjosi. Mat vis jaunystė. Nors savo metais Doveika dar
121   15|             daugiau. Lyg ji būtų kuo nors dėta toje istorijoje. "Kiaulė" -
122   16|   neatsisakantys uždarbio iš šalies, nors tai ir būtų pačioje rugiapjūtėje.
123   16|            vyrais, susimetus kurioje nors pamiškės smuklėje, ir palošti
124   16|           gyvačių ir uodų, jo vengė, nors neišsemiami ir nepaliesti
125   16|             Juk išlėkėm be pusryčių, nors prie Dievo stalo eik.~    -
126   17|         išmušti, kurie tave kalbins, nors ir kažin kaip smarkus būčiau.~    -
127   17|           gerai?~    Išeina, kad kas nors negerai. O kas, tai nepasako.
128   17|             apžiūrėtų ir patikrintų? Nors... Taigi seniau į tokias
129   17|           vietoje. Bet galėjo laukti nors iki šiol, vargiai kas būtų
130   17|         Basiuliškes. Taip turi būti, nors ir kaip tas sūnui nepatiklų.
131   17|           jis nenusineš. Ji teks kam nors. O kam - koks skirtumas?~   
132   18|          rūku aptrauktos pelkės. Kas nors jau vis susiras iki to laiko.
133   18|         suaudrinto jos alsavimo. Kas nors turėjo eiti keliu ir pasukti
134   18|       Eigulys ėjo kinkytis, daktaro. Nors aišku, kad visai be reikalo.
135   18|          ieškančią į ką įsikibti, ko nors tvirčiau nusitverti. Kelio
136   19|             atveju turėtų reikšti ką nors iš tokių dalykų kaip žmona
137   19|          žolės paupy.~    O gal kada nors ir sugrįš? Gal?.. Tik ne
138   19|         šonams atbunkant ir po to ką nors susirasti. Jis gailėjosi
139   19|       priešingiausią kryptį.~    Kas nors kitas tuose reikaluose geriau
140   19|           gelia. Ir aš griebsiu kada nors Veroniką trumpai. O jau
141   19|              Petriuk, pasakysiu kada nors. Viską pasakysiu. Viską...~    -
142   20|           gaivalas tasai Vargdienis, nors pažiūrėti nė penkių neišmanąs.
143   20|           netgi dedasi geru kaimynu, nors gyvatė pati kandžiausia.~   
144   20|       pasivaišinti, gražiai susėdus. Nors to jau nebebus kaip seniau,
145   20|          nieko nematė, kas apačioje, nors buvo tikras. Ir žinojo kas.
146   20|           žinai, ką jos daro, jei ko nors mirtinai įsigeidžia?~   
147   20|        susisvajojusi ir bandžiusi ką nors atšaukti iš praeities. -
148   20|        savaites.~    Ar stovėjo kada nors kitas toks prie to veidrodėlio?
149   21|              Užsikurs sau pirtį kada nors. Motera nuleidžia per akis
150   21|    apsilankymą. Tada tai buvo juoko. Nors namiškiai už tai jos vos
151   21|            Jis parsinešė nuovargį ir nors valandėlę taikstėsi prikristi
152   21|       pasibaigs, ar ne vis tiek? Kas nors turėjo primesti savo valią
153   22|      nebegrįžtų atgalios. Jis turėjo nors dantimis atsikąsti gabalą
154   22|          eilės. Tik išsilaikyti kaip nors, tik neišsiduoti nė menkiausio
155   22|          šalis, bijodamas sutikti ką nors, su kuom neišvengiamai būtų
156   22|              bemeilijo prasmegti kur nors ir pratūnoti tas baisias,
157   22|          kito ji ir nebegalėjo būti, nors juos ir skyrė kliūtys didesnės
158   22|             vergė sau. O kad savo ką nors išlaikytų - jis nesuvokė
159   23|           kitur. Jai patiko uogauti, nors gyvačių ir miško vabalų
160   23|           žinojo, kad ji planuoja ką nors. Ji ką nors nujaučia, ir
161   23|              planuoja ką nors. Ji ką nors nujaučia, ir kas nors bus.
162   23|             ką nors nujaučia, ir kas nors bus. Ir niekad nebuvo kitaip.
163   23|              patsai Doveika jį audė. Nors ten ir buvo už ką.~    -
164   23|      Krivickas prašneko, tai bus kas nors. Gal lietaus? - kaži kas
165   23|             kad atsiras vis tiek kas nors ir Doveikai sugros suktinį.
166   23|       Každaila va irgi iltį galanda, nors visai dėl niekų, kad nedavęs
167   23|             Gal kitą kartą. gal kada nors. Jis nyrino pakrūmėmis lyg
168   23|          baisaus nupuolimo.~    Kada nors. Kada nors.~    O vargšas
169   23|       nupuolimo.~    Kada nors. Kada nors.~    O vargšas Doveika nė
170   24|           galima atsipūsti. Dar kaip nors išturėti, nes giedra amžinai
171   24|              dešimtis jų rinkosi kur nors senose rugienose ir stovėdavo,
172   24|        tolimo jau ir nebepasiekiamo. Nors medžiai tebežaliavo kaip
173   24|           valdiškas miškas. Ne kieno nors daržinė su javais, ne klėtis
174   24|            Žmonės lengviau atsiduso, nors ten ugnis rijo šimtus daržinių,
175   24|              užliesi, nė užslopinsi, nors viso valsčiaus marškinius
176   24|          pritrūks, gal statinėse kas nors rasis, - guodėsi Doveika.
177   24|     Negirdėta, kad Basiuliškėse kada nors sausai gyventų.~    Skirstėsi
178   24|              kaip nesavi, lyg dar ko nors bjauresnio tikėdamiesi.
179   24|            tinka pas svetimas bobas. Nors Julė negalėjo tvirtinti
180   24|           Doveikos. Negi Laurynas ką nors nujaučia? Išsipaišinęs,
181   24|              Ar Doveika matė jį kada nors tokį? Pamatęs tą pačią dieną
182   24|        garsiai, Laurynai. Išgirs kas nors.~    - Neišgirs. Aš išeisiu,
183   25|          ragus atstatę, ieškodami ko nors traškesnio.~    Tarpmiškėje
184   25|             pranykti. Pasislėpti kur nors miškų glūdumoje, lūžtvėje,
185   25|         grūdų ir nesirūpiną, kad kam nors čia negera ir sunku. Kas
186   25|             greičiau, juo geriau. Ko nors netikėto ir naujo ji nesivylė
187   25|           tėvą, ji buvo tokia meili, nors apkabinus išbučiuotum. Ir
188   25|              sau sveika ir važiuoja. Nors jai pačiai irgi ne pro šalį
189   25|             ir nepaaiškėjo, ar ji ką nors nutuokia. Turbūt nieko.
190   25|             O Agnei lygiai vis tiek. Nors ir kraujais lytų, kai ji
191   25|       saviškių kaip saviškių. Bet ko nors vis jau gaila, - primerkęs
192   26|              pievutėje prie klėties, nors tai reiškė ilgą ir sunkų
193   26|              nieko nepadėjo.~    Kas nors turėjo tą dieną atsitikti.
194   26|             nerimą kelią garsai. Kas nors turėjo atsitikti, ir darni
195   26|           ūselių. - Juk ketinau kada nors pas jus užsukti. Pasižiūrėti
196   26|        krūtinės. - O maniau, kad kas nors. Kad susirgo ar šiaip negero.~    -
197   26|            taip dreba? E, e, čia kas nors ne taip. Tiek daug jau ir
198   26|       užustalės ir nuėjo prie lango, nors šviesos ir vietos buvo pakankamai
199   26|               Tik kažin, ar verta ko nors?..~    - Ką? - vėl riktelėjo
200   26|              Nes koks gi ten darbas? Nors Tilius žegnojosi, jog jis
201   26|            kad tu iškrėsi mums kokią nors šunybę. Vyras - ne su pirštu
202   26|           negerai, labai negerai. Ką nors reikia daryti. Ir nors kartą
203   26|            Ką nors reikia daryti. Ir nors kartą padaryti tinkamai.
204   26|              vėliau, kai jau bus kas nors atsitikę. Bet čia nieko
205   26|               prakeikimas! Visad kas nors įvyksta ne laiku, tada,
206   26|           kibirkštėlę. O gal dar kas nors ir kaip nors?.. Gal to nereikės?
207   26|             gal dar kas nors ir kaip nors?.. Gal to nereikės? Jis
208   27|      tarpvartėse, buvo tekę sutikti, nors tai ir kito valsčiaus gyventojai.
209   27|            ar pašto agentūrų vis kas nors įlipdavo ir nedrąsiai nusileisdavo
210   27|          pasiliko stovėti verandoje, nors žvarbus ryto rūkas ir traukė
211   27|           pašaknų. Bet jis turėjo ko nors griebtis, į ką nors įsikibti,
212   27|        turėjo ko nors griebtis, į ką nors įsikibti, įsikirsti nagais
213   27|            nė kvailas, nė juokingas, nors žinojo ne tokią kvailutę
214   27|              turėjo galvoj? Taip. Ką nors kita... Ką nors, bet ką
215   27|             Taip. Ką nors kita... Ką nors, bet ką ji galėjo tureli?
216   27|            bijojo prieiti prie kokio nors sprendimo ir nebuvo pasiruošęs
217   27|             Jis nesijautė padaręs ką nors ne taip. Visada darė tik
218   27| nesusiprotėjo.~    Ar iš viso jis ką nors žinojo apie ją? Jį gąsdino
219   27|                 Vieškelio jis vengė. Nors jau buvo galutinai sutemę,
220   27|     galutinai sutemę, bet galėjo kas nors pasivyti kelyje ir siūlytis
221   27|           įsisiūbavusi varpo širdis, nors jau varpininko ir žingsniai
222   27|           nepajustų. Viduje buvo kas nors, kas vėliau turėjo išeiti.
223   27|       Doveika.~    Jis dairėsi už ko nors nusitverti. Jis turėjo ištverti
224   27|             Per daug šviesu ir taip. Nors skaityk, atsisėdęs ant žolės.
225   27|                   Tylėk, gyvate!~    Nors tai ir netiko, bet parankesnio
226   27|           daugelį metų jam neįkirto, nors tūkstančiai jų šliaužiojo