Part

  1    1|       dantimis nuo kelmo. Jis tvojo be sustojimo, kiekvieną kirtį
  2    1|             laiškelis. Vokas rudas, be pašto ženklo, antspaudais
  3    1|            žmogų aš kepurę keliu ir be prievartos.~    - Nenorėk,
  4    1|                    Reikia ir tokių. Be jų neapsieisi. Be jų ir
  5    1|            tokių. Be jų neapsieisi. Be jų ir mokytos galvos susisuktų.
  6    1|         vieno pusbonkio, kad galėtų be mažiausio rūpesčių krislo
  7    1|         geriausi metai praėjo suvis be naudos,- irzliai nusipurtė
  8    1|         Visa tai jis galėjo atlikti be vargo, nekliudydamas savo
  9    1|        didelis. Bet kietas tokiems, be paruošimo. O išeiti reikia.
 10    1|          papildomos tarnybos beveik be atlyginimo. Tai per daug.
 11    2|      juodalksnių kaip meldų, beveik be šakų ir vienodo storio nuo
 12    2|           Jau tada kojos nebeįkelsi be kitos žiemos.~    Eilių
 13    2|           Aš to negaliu. Aš negaliu be pono direktoriaus.~    -
 14    2|               Tokiam avinui iš viso be reikalo moka. Jis krioktų
 15    2|             neprieis prie jo medžių be kitos žiemos. Per vasarą
 16    2|              kad galima apsieiti ir be jo, nepražudžius šventiškos
 17    2|           putomis. Lėkė jis, matyt, be proto, visus lenkdamas ir
 18    2|         užgriautas akutes, smeigėsi be jokios baimės ir gailesčio
 19    3|      neieškojo. Jis gebėjo apsieiti be jų. Ir to gana. O kad šmeižtųsi
 20    3|         daug neįsivaizduoja. Mes ir be jo galėjom paimti gerą kainą.~    -
 21    3|         akis, ir jis vapėjo žodžius be sąryšio su aplinka. Ir be
 22    3|           be sąryšio su aplinka. Ir be tvarkos. Patsai jų nesuvokė,
 23    3|           vis pas tave atvažiuosiu. Be dviračio tai kaip šuva be
 24    3|           Be dviračio tai kaip šuva be uodegos.~    - Tai bus puiku! -
 25    3|         smaginosi vyras. - Teisybė, be arklio, kitos mašinos čia
 26    3|            Agnė atsiduso. Teisybė - be arklio, jokios kitos mašinos.
 27    4|              Apsieis tavo karvės ir be manęs. Karčemoje man ne
 28    4|            daug, Krivickai. Stačiai be gėdos taip ant žmogaus pulti.
 29    4|          krūmo šakos ir smego nakty be pėdsako. Nuovargis sunkėsi
 30    4|           Tilius. - Jei nenori, kad be laiko sudžiūčiau kaip rugelis
 31    4|         Gužas išėjo arklio kinkyti. Be daktaro juk neapsieis. Peštukus
 32    5|           karvės veršiavosi stačiai be tvarkos. Pieno ir mėsos
 33    5|          aklas elgeta vienodu balsu be atsikvėpimo traukė, pakratydamas
 34    5|           ir nieko nedirbo. Bet mat be saulės ir vėjo. Įdiržusi
 35    5|           ir staliukai su kėdelėmis be atlošų vidury, smilko dūmų
 36    5|            daboklėje. Ech, nelengva be jos išsiversti, - jis turbūt
 37    5|   juokaudami aną dieną nušnekėjome. Be ženklų - valdiškas, vadinasi.~    -
 38    5|              Ne, to aš nežinojau, - be džiugesio sutiko tą žinią
 39    5|         kresną žmogėną. Jaunystėje, be abejo, jis turėjo būti didesnis.
 40    6|             aukštyn. Buvo uždara ir be jokio pašalinio garso, išskyrus
 41    6|               Kur nebūsi.~    - Kas be to - visų kelių galas.~    -
 42    6|                  Gal patsai bėgsiu, be pagalio.~    - Tas tiesa, -
 43    6|     rūbeliai gražūs, jai patiko ir, be abejo, jai būtų dailiai
 44    7|            vyko ramiai, sklandžiai, be barnių ir nesantaikų. Pati
 45    7|           žuvys mušasi į pakraščius be nuovokos ir aklai. Geriausia
 46    7|             reikia.~    - O mes jau be piršto apsieinam. Ir šis,
 47    7|             Miegojau kaip užmuštas, be sapno. O gal?..~    - Jei
 48    7|             eik. Kas sakė?~    - Ir be sakymo žinau. Sako, anas
 49    7|             pasaulio, aplenkiantis, be niekur nieko peršokantis
 50    8|              Ji mat namų sargyboje. Be jos mat nueitų ūkis vėjais.
 51    8|           kiaušinio nemokėtų padėti be jos. Ir nežinia, dar kas
 52    8|             O šlubasis pasakojo vis be paliovos.~    Gužo trobos
 53    8|      nuolatinėje pavojaus grėsmėje. Be jo juk nieko daugiau ji
 54    9|              Ir tuojau, nelaukiant. Be reikalo jis niovėsi andai
 55    9|             andai su žydeliu. Visai be reikalo. Jis toks nepavojingas.
 56    9|   nepasitikinti baustu piliečiu ir, be to, kerštinga. Jis turėjo
 57    9|         kaip šmėkla kokia, įžengusi be garso ir nežinia kodėl.~    -
 58    9|             meldžiu, tamstyte, būti be baimės. ~    Ir jie lingavo
 59    9|         išpūsdamas krūtinę, kuri ir be mundieriaus atrodė įspūdingai.
 60    9|            numušti mirtinai, kad nė be, nė me nebeatsimintų. Tada
 61   10|          nukirsta.~    - Esu sėjęs. Be biržytojo galiu. Nepaliksiu
 62   10|            kūle į kaktą ir tada sau be vargo padurti. Bet Striūna
 63   10|            sviesto, medaus, sūrių - be skaičiaus ir be nuovokos.
 64   10|             sūrių - be skaičiaus ir be nuovokos. O kūtėse baubė
 65   10|            Jauja rūko kasdien, kur, be spragilo, kitos mašinos
 66   10|           motina.~    - Pala, pala, be vadžių. Mes gražiuoju pasišnekėsim.
 67   11|            staiga paliko kaip karvė be uodegos, Laurynui išėjus.
 68   11|            kurpaites, nors blauzdos be kojinių ir itin suskirdusios.~   
 69   11|          pliki, kiaurom alkūnėm ir, be skudurų maišo, nieko neturėję,
 70   11|        pastatų kaip tikram fabrike. Be šešių malimo gangių, be
 71   11|             Be šešių malimo gangių, be valcavimo įtaisų, kruopų
 72   11|             Kam man receptas?~    - Be jo, tamstele, mes nevaliosime
 73   11|           šokio meliodiją.~    - Gi be to bieso recepto ar jau
 74   11|          taikstėsi užmesti už ausų. Be to, dar pliaukštelėjo liežuviu.-
 75   11|          įvažiavus miškan ir nieko, be dangaus ir žalumos, aplink
 76   12|             ir graužti sūrius. Jie, be abejonės, mokės daugiau
 77   12|              tai klausa ją nunešė į be galo margą ir turtingą pasaulį.
 78   12|         naktį ir pakilus manė, kad, be ją priglaudusios šeimynos,
 79   12|             vieną, tai antrą akį ir be paliovos sukinėjo savo plunksnakotį.~    -
 80   12|  meškininkais, kurie tokią gražuolę be atsidūsėjimo kaip uogą murkt
 81   12|            ne viena ir šiandien jau be pirštinių nebepaimama. Juk
 82   12|       švarko. Kaip jis būtų atrodęs be švarko? Įdubusia krūtine,
 83   13|              Skubėjo vyrukas.~    - Be saldainių, jis dar ir vyno
 84   13|         gelme. Nė laiko, nė erdvės, be jų pačių, be jų vienų, dūstančių
 85   13|             nė erdvės, be jų pačių, be jų vienų, dūstančių ankštame
 86   13|         išgąsdinęs. Vieną ankstų ir be galo skaistų rytmetį, panašų
 87   13|          priešingas puses. Ji avėjo be kojinių lengvas, guminiais
 88   13|         spirtis. Nors manė, jog tai be reikalo. Tik palaikytų po
 89   13|        vaistininko padėjėja. Pempė, be kraujo lašelio ir milžinišku
 90   14|       trenkėsi ant jos ir paliko ją be žado. Nesibaigiantis, perpintas
 91   14|          jau ji buvo pasirinkusi ir be kurio negalėjo būti nieko
 92   14|      tvarsčio ritinėlis. Nors tasai be reikalo, nes lygiai gerai
 93   14|             nenusakomą žodį, kai ir be jo, tik pauosčius, puikiausiai
 94   14|             greitai. Tuo labiau kad be jokio pasiruošimo ir perėjimo
 95   14|            paniekinimu. Kam, jei ir be jo tūkstančiai gyveno ne
 96   15|       nubaudė komendantas mėnesini. Be teismo. Kam ten teismas,
 97   15|          užėjus - tada, kai žmogaus be spąstų nė miesto Varlinėje
 98   15|              kaip su grioviais.~    Be to, Jonas. Geras ir sąžiningas,
 99   15|      klausimą. Užkalbino, ir Tilius be žodžių sutiko.~    - Gerai, -
100   15|         bluko ir tapo bereikšmėmis. Be reikalo, visai be reikalo.
101   15|     bereikšmėmis. Be reikalo, visai be reikalo. Bet tai paaiškėjo
102   15|             prie šėlstančio gyvulio be baimės, ramių ramiausiai.
103   15|          visa tai nurūks su vėjais, be žymės ir pėdsako. Ar taip
104   15|            skurdžios dienos po to - be pinigo, be darbo, be duonos.~   
105   15|           dienos po to - be pinigo, be darbo, be duonos.~    Žmonės
106   15|           to - be pinigo, be darbo, be duonos.~    Žmonės čia ateina
107   15|             jau susitvarko - būkite be baimės. Jam dar toli iki
108   16|            prasnausti eilę. Ir taip be paliovos. Aštuntą valandą
109   16|             tas pačias ir braidysim be kelnių, kaip gandrai. Juk
110   16|             Kurių velnių laukti? Ar be apskrities ponų jie nemokės
111   16|         žalių ir nepereinamų plotų. Be krantų ir priėjimo, sumerkęs
112   16|        durpė, tokia kieta, kad gali be jokio paruošimo vartoti
113   16|            grožį ir turtą - miškus, be atodairos niokojamus kurui
114   16|             būti. Vai neapsieis jau be triukšmo. Viršaitis vos
115   16|             tingiu.~    - Apsieisim be to malonumo. Tik gerti norisi.~    -
116   16|          Šunį suėsčiau. Juk išlėkėm be pusryčių, nors prie Dievo
117   16|           ūkiškai. Alaus dar yra. O be alaus, aš žinau, kas ką
118   17|        kmynais ir jo riekes šveitęs be duonos ir sviesto, užsigerdamas
119   17|        Tiliau. Nežinau, ką daryčiau be tavęs, - ir ji glaudėsi
120   17|        ištisai nuo vakaro iki ryto, be paliovos, be poilsio, be
121   17|       vakaro iki ryto, be paliovos, be poilsio, be nuovargio. Ir
122   17|            be paliovos, be poilsio, be nuovargio. Ir vėjas snaudė
123   17|            sudarančių tartum tvorą, be spragų ir be vartų taisyklingu
124   17|          tartum tvorą, be spragų ir be vartų taisyklingu lanku
125   17|            tada? Čia ji pali atėjo. Be piršlių ir tarpininkų pasirinko
126   17| atvažiavusiu pasipirkti. O Doveikai be galo smagu įvažiuoti i savo
127   17|          velnias, ir tą jis atlieka be priekaistų. Matyt jau iš
128   17|          kad negera skubėti. Ir jis be žodžio sutiko. Doveika visur
129   18|      daktaro. Nors aišku, kad visai be reikalo. Ką čia daktaras?
130   18|            Pasakiau, kad reikia, ir be žodžio. Pilnas butelis.
131   18|       netrukus priprastų prie to ir be didelio gailesio sutiktų.
132   19|          sukurtas laužas iš viršaus be vėjo ir paunksmės skurdžios
133   19|           savo prakaitu sulieti. Ir be viso to jis buvo laimingas.
134   19|      Merginas myli. Tik vargsti čia be reikalo.~    - Gal jau pasibaigs
135   19|              Užpjautų ten mane visi be peilio. Ne, ne... Geriau
136   19|           perleidau per savo rankas be skaičiaus. Kokių jų nebuvo?
137   20|          būdai. Jei būtų kaina, tai be niekur nieko prisipildytų
138   20|        keliais į pasaulį išleistam. Be reikalo vaikas pasišiaušė.
139   20|           tai liko tolima ir atrodė be reikšmės. Sūnus jį mokė,
140   20|        miglos. Ji lengvai išsivertė be tų rūpesčių. Saulė čia košėsi
141   20|          tik taip pasigirdo. Niekas be jo čia negalėjo užklysti.
142   20|         negalėjo užklysti. Niekas - be jo ir be tų, čia neseniai
143   20|         užklysti. Niekas - be jo ir be tų, čia neseniai buvusių.
144   20|           tų, čia neseniai buvusių. Be tų, be tų - jo lūpos sausai
145   20|            neseniai buvusių. Be tų, be tų - jo lūpos sausai vapėjo.
146   20|      tesuprato vėliau. Jis pasiliko be jokių sąlygų ir nebeprisiminė,
147   20|        bučiuodama šnabždėjo žodžius be sąryšio ir tvarkos, tartum
148   20|            tada? Ir kur tada?~    - Be mūsų nieko nėra Basiuliškėse.
149   20|       patikėjęs. Ir todėl nenorėjau be reikalo draskyti ir erzinti
150   20|          per jos galvą.~    - Visai be reikalo.~    - Aš nenorėsiu
151   21|  apsitraukdavo maišu ir dulksnodavo be pertraukos nuo ryto iki
152   21|            ir šūkalojimai ir posmas be pradžios ir galo, išvirkščiu
153   21|       padorus, bet lygiai suskis ir be tarnybos. Jei gaus, kad
154   21|            ten viską žinosi, kai ir be to esama įvairių bėdų.~    -
155   21|     Juozapas su rykšte rankoje. Tik be barzdos.~    - Su akiniais?~    -
156   21|                  Su akiniais?~    - Be. Gal dar nežlibas? Tik prieš
157   21|           aikštės su keleta sėdybų. Be jokio išskaičiavimo jį buvo
158   22|         paremti. Šiuose reikaluose, be abejo, jis šį tą daugiau
159   22|           kurį Agnė drįso pasvajoti be baimės ir tik su rūpesčiu,
160   22|           Jis visai ne toks blogas. Be to, mokytas ir mandagus
161   22|         Agnė jauste jautė, jog taip be niekur nieko, taip pigiai
162   23|          šalia. Nieko kito nebeliko be jos. Jis darėsi niūresnis
163   23|           ir kas ir kaip bus po to, be gilaus rando jis jau nebegalėjo
164   23|            kad galėtų ramiausiai ir be įtarimo jaustis savo namuose,
165   23|            giedra, ir svilino saulė be gailesčio ir meilės artojų
166   23|          atsimetę.~    - Apsiėjo ir be jo. Taip ar taip jau jo
167   23|             tai po to ramiau miega. Be sapno.~    - Gavo ausų tasai
168   23|            pilvą ėjo - štai kas. Ir be reikalo jis nežiopčiojo.
169   23|            taip nušnekėti. Ir visai be reikalo vargo pelkėse ir
170   24|  troškinantį kvapą. Žmonės žiopsojo be žado ir rankas nuleidę iš
171   24|         ožių - kliuksėjo ir jose. O be to, antrininko. Negi gaila
172   24|          savo nuplikusią kaktą. Jis be reikalo piršto nejudins -
173   24|           kraujo. Jie buvo vieni ir be vietos apsigręžti.~    Nepraėjus
174   24|      Veronikos krautuvę. Ji davė ir be pinigo. Ji patikėjo geru
175   24|          trenkta. Lyg kokio radinio be galo maloniai nuteikta.
176   24|       Tilius.~    - Kam tau? Yra ir be tavęs kam. Ir jei tu norėsi,
177   25|         savęs kamaraitės duris.~    Be skundų, be priekaištavimų,
178   25|    kamaraitės duris.~    Be skundų, be priekaištavimų, be garbstymo
179   25|          skundų, be priekaištavimų, be garbstymo ir atsižadėjimų,
180   25|            ir nutarimo taip pigiai, be kovos pasitraukti. Juk kodėl
181   25|             Kad atsirado kita, kuri be gėdos ir sąžinės išskėtė
182   25|       ketverius kokius gali traukti be baimės. Gal anas, jai peršamas,
183   25|         galvą ištrūkti. Juk niekur, be bažnyčios, dar ir nebuvo.
184   25|              Taip nukirsdama, Agnė, be abejo, žinojo, kad jai jokios
185   25|         visa tai ji turėsianti?~    Be abejonės, kad visa. Ar kitaip
186   26|         Basiuliškėse. Kas liko, tai be skubėjimo ir lakstymo bus
187   26|   išsigulėti šiaude ir išnokti, kad be baimės aruoduose sulauktų
188   26|           dideliuose nuotoliuose ir be jokių akivaizdžių ženklų,
189   26|   savarankiškas statėsi Tilius, lyg be jo čia nieko kito nebūtų. -
190   26|           atrodė daug nepaprasčiau. Be praktikos, be nieko. Ir
191   26|         nepaprasčiau. Be praktikos, be nieko. Ir į žvalgus. Gilią
192   26|         pakviesti.~    - Apsieis. O be to, jis labai skubėjo. Biesas
193   26|           ji viską matė. Šeimininkė be priekaištų. Nuo jos akių
194   26|       Monika, Monika, ką aš darysiu be tavęs? Kaip aš išsiversiu
195   26|           tavęs? Kaip aš išsiversiu be tavęs? Ką tu padarei su
196   26|       giliai, kaitriai ir iki galo. Be prieštaravimo, be pasipriešinimo,
197   26|             galo. Be prieštaravimo, be pasipriešinimo, klusniai
198   26|             ir pagirios. Kartais ir be piktos mįslės imi ir padaugini.
199   26|          patarti Petras. Netraukia. Be to, vis neprisiruošiu. Ir
200   26|   nepagilinus žaizdos. Neapsieinama be gilaus pjūvio. Ir drauge
201   26|         paskaityk.~    - Per tamsu. Be to, juk sakei, kad negrįžta, -
202   26|          Kodėl?~    - Mes apsieisim be jos.~    - Kas mes?~    -
203   26|     neįsivaizduoju, kaip išsiversiu be tavęs, Monika. Ir čia dabar
204   27|     pusryčius, sužiūrėjo rūbus, kad be priekaištų atrodytų mieste.
205   27|             tave bučiuoju? Pasirašė be viso to - Petras Doveika.
206   27|           miškas. Jis bus nugyvenęs be reikalo. Tuščiai. Nieko
207   27|            Pramoga visiems. Teatras be pinigų. Juk nuobodu pasidaro,
208   27|     šaltiniu laikė netvarką. Kaipgi be jos?~    Ir ko jis buvo