Part

  1    1|         tamsiai drumstai pamėlo, jog atrodė vakaras būtų ir suotėmis
  2    1|       kaip atsitinka skalbėjoms, jog net gurgždėjo braukiant
  3    1|       dar būtų per mažai. Gerai, jog šeštadienis ir poilsio valanda
  4    1|          tau nėra taip atsitikę, jog atsikeli rytą ir niekaip
  5    1|           kad aš noriu pasakyti, jog uniformas išgalvojo ubagų
  6    1|      aišku ir norai tokie menki, jog užtenka vieno pusbonkio,
  7    1|   mokomojon kuopon. Jis įtikino, jog ir puskarininkio laipsnis
  8    2|          visi stipruoliai tokie, jog duodasi pusberniui braukyti
  9    2|       Jis išgalanda skerspjūklį, jog dantys patys smenga į medieną.
 10    2|        pajuto neapykantą Špicui, jog mielai būtų rėžęs į jo rūpestingai
 11    2|        miško įstatymų, kur sako, jog nevalia miške pasilikti
 12    2|         Pleikį taip nemandagiai, jog tas ant pelenų atsisėdo,
 13    2|     pluta. Ir žlibam buvo aišku, jog naktį nebešals, kad sniegas,
 14    2|       kurio velnio įsivaizduoti, jog kažką ypatinga pasiekia.
 15    2|         mėšlu ir purvinu sniegu, jog niekas nebūtų įtaręs, kad
 16    2|       palūpį ir taip jau siaurą, jog neliko vietos net menkiausiems
 17    3|  išvarytas pagal ištemptą virvę, jog, esant giedrai, matėsi sparnai
 18    3|     barzdą tokią vešlią ir ilgą, jog galėjo ją diržu prisijuosti.
 19    3|         liepa, skarota ir kupli, jog iš apačios nė dangaus nesimatė,
 20    3|     visas komisijas ir sakydami, jog nėra tėvo užmušę, kad eitų
 21    3|         prausėsi, kas pranašavo, jog visuotinis polaidis čia
 22    3|         raidėmis buvo prirašyta, jog dar ir svaiginamųjų gėrimų
 23    3|          skysčio, tokio saldaus, jog iš gryno cukraus nieko saldesnio
 24    3|          ir paveikslėliais rodė, jog čia ilsisi Gužo dukterys
 25    3|          Mokančių šiandien tiek, jog gali sudegti degtienėje
 26    3|     nebespėjo tramdyti, tardama, jog netinka katalikams paskutines
 27    3|        tiesiai, ir taip tiesiai, jog drąsiai galėjo mėginti pereiti
 28    3|         Vasarą čia nuobodu taip, jog gali numirti. Tik balos
 29    4| pasiteiravo svečias.~    - Sako, jog mažai kas belikę.~    -
 30    4|       linksminosi taip trankiai, jog per lietų ir vėją už kelių
 31    4|         uodegytę. Čiups trumpai, jog nespės dėkoti. Kol gerai,
 32    4|         šviesų plauką ir pažino, jog tai Agnės. Neleisčiau ten
 33    4|      duodama, lyg ir parodydama. jog ji žino tai, ko kiti nežino.~    -
 34    4|          ir puolė taip staigiai, jog Špicas nespėjo atitraukti
 35    5|        kiaušiniai. Jų tiek daug, jog baugu pajudėti vežime, kad
 36    5|        ir mėsos išdirbinių tiek, jog šeimininkė tik rankomis
 37    5|        tokiom brangiom drapanom, jog širdis salo bežiūrint.~   
 38    5|       iki pasimatymo.~    Aišku, jog prie visų kvailysčių reikia
 39    6|        labai nusiminė sužinojęs, jog negaus atostogų. Kaip krimtosi,
 40    6|       subrendusiu. O gal dėl to, jog nesuvokė, koks naujas bruožas
 41    6|        seniai buvę, taip seniai, jog žmonės per tą laiką spėjo
 42    6|   reikalui esant, taip padaužys, jog tyrelio kipšas nešis užsimerkęs.
 43    6|       buvo sukilęs taip aukštai, jog betrūko kelių pėdų iki grindinio.
 44    6|          Nieks nebūtų patikėjęs, jog tai ta pati Vilkija, per
 45    6|    mokytesnis. Eigulys tvirtina, jog tau ne vieta miške medžius
 46    7|         gerai ir kietai miegojo, jog nejuto praėjusio smarkaus
 47    7|          tokio storumo riekėmis, jog žandai narinosi kandant.
 48    7|        marmūzę nagais išakėjusi, jog tikra motina nepažintų.~    -
 49    7|  pasijusdavo nejaukiai supratęs, jog giliose slaptose tūno užkištas
 50    8|          ten, pašventory. Tokia, jog atšokanti atšvaitu juodoje
 51    8|             Akys raibsta. Matau, jog neišsirinksiu. Geriau tu
 52    8|       liūdesys, ir ji pyktelėjo, jog pali turėjo atkreipti jo
 53    8|   linksma nuo to. Ne vien žinia, jog ateis Petras, bet tai, kad
 54    9|     draugauti ir apgailestaująs, jog kartu atvažiavęs, tai yra
 55    9|        Svečiai beveik žegnojosi, jog nagų nekišę. Bus gyvulys
 56    9|        Negražu taip. Atsiminkit, jog ir ponių turim savo tarpe, -
 57    9|   kriuksi kaip kiaulė, manydama, jog laidary į mėšlą įsiknisus, -
 58    9|      vien tarnystė.~    - Matos, jog atsakančiai kiaulėms šonus
 59    9|       taip klastingai išsišiepė, jog, rodos, visas girtumas tebuvo
 60    9|        žagsėdamas taip smarkiai, jog pakaušis skambėjo.~    -
 61    9|           Nusigandęs, nes manęs, jog negyvas. Vietoj kepurės
 62    9|         pasižiūrėjęs prisiminęs, jog iš miesto. Kas, jei ne tyrelio
 63   10|         per strėnas tokia plati, jog, eidama kamaron, tarpdury
 64   10|      didžiau nudžiugino pasakęs, jog nė poilsio neis. Jis įkosėjo
 65   10|    gabalėlius. O tyli. Tik sako, jog iš miško, tėveli, - giedojo
 66   10|         Tigi, iš miško. Ir sako, jog apžėlęs ir dūmai iš nasrų
 67   10|   pasakyta Dievo paties taipogi, jog šaka, kuri neveda vaisiaus,
 68   10| pasivadinti. Ir piemenį įtikino, jog niekur geriau nerasiąs.
 69   10|         kita.~    O tas ir buvo, jog tos smulkmenos nesidavė
 70   11|        kvapą užimančiai troškus, jog salo širdis, ir mintis pavargusi
 71   11| pasakysiu, kad tu toks kalaušas, jog neverta tau nė kelnių dėvėti.
 72   11|          dvi vantos ūsų. Atrodė, jog visi plaukai buvo susitelkę
 73   11|        tokiais stambiais lašais, jog girdėjosi papsint toje prakeiktoje
 74   11|      apsijuokintų. Jam pasirodė, jog kelias valandas sugaišo
 75   11|   vangarykščiomis taip stipriai, jog mėlynė tavaravo ir keli
 76   12|         medžio šakom, ir atrodė, jog medis yra aptūpęs ir apglėbęs
 77   12|    paaiškino, kad tai autobusas. Jog autobusai dabar kas rytas
 78   12|                 Va, ir parašyta, jog čia. Juk skaityti, panele,
 79   12|        Pravers ir pačiai. Matau, jog iš geros vietos paeini.
 80   12|          suartėję iš visų pusių, jog ji jautėsi esanti viduryje
 81   12|       lovą, pagyrė ir paaiškino, jog ją atsiuntė bendrovė. Bendrovė
 82   12|          gyvai, taip purtančiai, jog niekad jo vėliau nebeatsikratė.
 83   12|          niekus. Tik atsimenant, jog ji atvažiavo pusplikė, ir
 84   12|      surasti. Iš karto pareiškė, jog sodinsis į vidurį ir vešis
 85   13|        pasakom.~    - Nesigirdi, jog per toli. Palaukim valandą
 86   13|          Dabar tai tikrai gausi, jog atsiminsi.~    Susikabino
 87   13|         viduje vynas. Milė sako, jog galima pasigerti, ir man
 88   13|         Toks nakties šiltumėlis, jog nebegali tiesiog.~    Jie
 89   13|        Toks milžinas ir stiprus, jog kalnus galėjo versti, ir
 90   13|        jau po visko, kai atrodo, jog žemėje nieko nėra likę,
 91   13|     Laurynas galėtų patvirtinti, jog širdies minkštos buvusi
 92   13|           nė spirtis. Nors manė, jog tai be reikalo. Tik palaikytų
 93   14|        ir taip klaikiai žaibavę, jog jos maniusios abi su Agne,
 94   14|       Agnyt, pasakysiu naujieną, jog iš karto išsižiosi, - pradėjo
 95   14|    glaudėsi, nes tarpais rodėsi, jog jai vienai bus per daug
 96   14|       prisiminė, kaip mama sakė, jog teta jau jai ir jaunikį
 97   14|  užkimšti, nebijok.~    - Žinau, jog tu labai smarkus. Ir tavęs
 98   14|    mėlynus taškus. Tėvas tikino, jog tai akmens anglių dulkės,
 99   14|         visą laiką, o kiti sakė, jog tai aukso širdies žmogus.
100   14|          žmogus. Dargi sakydavo, jog jis moka taip papasakoti.
101   14|       apimdavęs tokis liūdnumas, jog giedodavęs šventas giesmes,
102   14|       Kas kartas jam atrodydavę. jog jis gyvas leidžiasi į kapą
103   14|  išnarstęs kišenes taip vikriai, jog jis nenorėjęs priimti jam
104   14|        vietoje - kad nepasakytų, jog tai negerai. O tačiau jis
105   14| kasyklose po kalnais, žinodamas, jog, išlipęs iš jų, galės daryti
106   14|          Ir džiaugėsi matydamas, jog brolis kiečiau imasi ir
107   14|         pasitenkinimu nusprendė, jog anksčiau prie to niekaip
108   14|        daug. Taip daug iš karto, jog sukosi galva. Jis viską
109   15|     rankų perėmimas. Ir ženklas, jog gyvensime ir dirbsime santaikoje
110   15|         susimylėję taip ankštai, jog, rodės, kitaip ir nebegalės
111   15|  nusišnypštė nosį taip trankiai, jog arkliai suskliaudė ausis.~    -
112   15|         nesileisti į svarstymus, jog kurią dieną visa tai nurūks
113   15|  reikšmingais, bent jau tokiais, jog niekai prieš juos rūstus
114   15|         rasti geriau? Bei tikra, jog pasielgė geriausiai, ką
115   16|        neapsakomai tyku ir gūdu, jog važiuojantis žegnojo arkliams
116   16|         apeitum. Tyrimai parodė, jog čia geriausios rūšies durpė,
117   16|         nuo olos. Ir tai reiškė, jog nesulaikomai veršis prie
118   17|        Doveikai, tai ji maniusi, jog pečius sudaužys, beplodami
119   17|      nugarą braukomas. Apsimeta, jog nieko. O vis tiek matosi,
120   17|     palangėn, persilaužusi taip, jog vienas petys buvo iškilęs
121   17|          skyrė. Net ir manydami, jog pastangų nemažai buvus įdėta.
122   17|   priekaistų. Matyt jau iš viso, jog dykai neleidęs laiko ir
123   17|   viralines ir leisti pastebėti, jog tie pastatai iki lubų prikrauti
124   17|         su langais tokio dydžio, jog ir mokyklai nebūtų per maži,
125   17|      minties ir prie to žmogaus, jog tuojau galėjo suraminti
126   17|         iš karto pasidarė aišku, jog atidėliojimai gali tik pakenkti.~    -
127   17|     neatvažiavo. Dargi pareiškė, jog niekad nebekels kojos į
128   18|         Ir kalvis buvo girdėjęs, jog kapuose reikia išgerti.
129   19|         kas tada? Vienas gyrėsi, jog dviratį per dvi savaites
130   19|           gaunąs apyniekiai, na, jog po metų kelių ūkį, kaip
131   19|          toks pašėlęs graudumas, jog, rodos, akmenį graužtum
132   19|        įmetęs, tik apsižiūrėjau, jog ženklo nėra. O kur gausi
133   19|          brendantį ir nežinantį, jog už kelių žingsnių, už posūkio,
134   19|        reikia. Tik aš pasakysiu, jog dėl mergos neverta ėstis.
135   20|       drumsčia. Maišo ir verčia, jog net dumblai į viršų kyla.
136   20|          Ir jam buvo paaiškinta, jog tik geros. Mat ten valdiška
137   20|         galėjo tuojau nustatyti, jog čia būta žmonių visai neseniai.
138   20|       tave...~    - Ar tu manai, jog ir tu esi tasai, man arčiausias
139   21|           o griovkasiai keikėsi, jog rodėsi - perskirs debesis
140   21|         ir pasigviešusių pinigo, jog nė ledai, nė žliaukiantis
141   21|   nuostabūs dainininkai. Atrodo, jog jie nieko kito ir neveikia.
142   21|         Ją paėmė staigus pyktis, jog būtų galėjusi išbėgti lauk
143   21|       jis naujas ir taip blizga, jog net dantys šimpa. Jeigu
144   21|     spėję. Duobę išvertėm tokią, jog baisu patiems pasidarė.
145   21|         mylėjo. Kas jai pasakys, jog yra kitaip? Ji pati turės
146   22|      gyvai įsivaizduota padėtis, jog nebėra į ką atsiremti. Tai
147   22|          jaunuolis taip smagiai, jog alus laistėsi iš jo laikomo
148   22|     išleisti. Namiškiams atrodė, jog per daug anksti jis skuba,
149   22|      trenkė jį lauk, tai maniau, jog durys su visom staktom išlėks
150   22|    gudresnis. Agnė jauste jautė, jog taip be niekur nieko, taip
151   22| prisigalvos tiek ir tokių niekų, jog užteks visam amžiui prisiminti.
152   22|          viela. Ji buvo čia pat, jog lengvai būtų išgirdusi savo
153   22|       nebuvo ribų, kai sužinojo, jog Tilius išvažiuoja - užuot
154   22|         neišeina, ir tiek. Sako, jog mergišius, o neatrodo. Niūra,
155   22|        dar pridūrė: - Ir atrodo, jog Gužo kieme.~    Vieškeliu
156   23|     įgijo viską ir tokiu kiekiu, jog viena diena atstojo dvidešimtį
157   23|       negera taip?~    Jis manė, jog negalima žodžiu to atsakyti,
158   23|         už tai. Tegul žino visi, jog nevalia nagų kišti prie
159   23|        Nes kartais jis manydavo, jog dar ne viskas atlikta. Jį
160   23|        maivytis, pradėjo manyti, jog labai gražios ir šaunios,
161   23|        atvejais pasikėlė lermas, jog muzika pražuvo triukšme,
162   23|     virtęs pro duris. Nesakytum, jog tyčia laukė, prisispaudęs
163   24|          toks. Komisija nustatė, jog ugnis savaime kilti negalėjo.
164   24|      duris. Kiekvienam pasirodė, jog dega jų kieme. Pašvaistė,
165   24|          suokia?~    - Ogi sako, jog alaus duosią išgerti.~    -
166   24|          pilna burna samprotavo, jog mišką bus padegęs vienas
167   25|        ir nusisuko.~    - Sakau, jog nė tabokos nebeužeina nusipirkti, -
168   25|    tyrelio dievui. Ir Agnė manė, jog amžiams pasiliks jos akyse
169   25|          ji aptiko tiek apsčiai, jog galėjo braukti visais pirštais
170   26|  sprandai įsidega tokiu karščiu, jog prakaitas išgaruoja dar
171   26|        dirvų. Iš viso ko matėsi, jog jis žinojo, ko ieško, stumdamasis
172   26|          nuotaika.~    - Maniau, jog šoksi ant vienos kojos.
173   26|        jie gyvena. Bet čia rašo, jog vyresniu eiguliu.~    -
174   26|           Nors Tilius žegnojosi, jog jis čia niekuo dėtas, bet
175   26|         susimaizgo. Tilius manė, jog šiuo metu jam būtų geriau
176   26|     laikas dirbti - mes dirbame, jog vilnos dulka. Suprantama,
177   26|     Taigi, būk. Bet tai reiškia, jog turiu prarasti tai, ką turiu.
178   26|     netenka savo vertės. O sako, jog laimę pasiutusią turiu.
179   26|        Jis sėdosi taip staigiai, jog vos nepargriovė jos, priklaupusios
180   26|        skaudžiai ir taip giliai, jog jis vos nesuriko. Jis siekėsi
181   27|       visai atsitiktinai. Aišku, jog tik taip ir tegalėjo sužinoti.
182   27| sulyginusi ir suliejusi į vieną, jog tik rūbai beleido išskirti,
183   27|        ir užkąsti. Jis atsiminė, jog portfelyje jos įdėta užkanda -
184   27|         judesius. Jie įsitikino, jog esama ir tokio, ramaus,
185   27|  pakuždėtas. Kažkas sakyte sakė, jog dar ne viskas. Viena vieta,
186   27|    tratėjo ir kilo taip aukštai, jog laižė patį dangų ir siekė