Part

  1    1|            atpalaiduojąs iš savęs visa, ką buvo sugėręs per ilgus
  2    1|           ir pašaipi nuomonė apie visa, ką nukalbėjo. Negreitas
  3    1|        savyje nesitverdamas. Argi visa, ką jis darys, jau iš anksto
  4    1|         daręs savaites, mėnesius, visą ilgą ir gilią žiemą. Visa
  5    1|         visą ilgą ir gilią žiemą. Visa tai jis galėjo atlikti be
  6    2|      Kelias bėga. Ne tik kelias - visą sniegą velniop nuleis ir
  7    2|         nuotaika krito minutėmis. Visa tai, kuom jis gyveno priešpiečiais,
  8    2|           priešpiečiais, ką telkė visą savaitę ir gėrė savin tartum
  9    3|            stambų žvyrą, akmenis, visa, ką aptiko artimiausiuose
 10    3|    ateiviai neprašyti, to tai ne. Visa didžiulė aikštė, užsigrūdusi
 11    3|         šniokštė miškų viršūnėmis visą naktį, rydamas sniegą besočiais
 12    3|         kelis stiklus ir suvalgęs visa, ką galėjo ranka pasiekti.
 13    4|         kad apsiverstų. Neši lažą visą amžių ir duodiesi jojamas.~    -
 14    4|     nesigailėk. Nenorėk, kad kiti visą laiką muštųsi dėl tavo mylimosios.
 15    4|        žemės. Gulės jis lovoje ir visą naktį mėgausis sužadintos
 16    4|      užtektų užsimojimui, ir vožė visa jėga. Apačioje žnektelėjo
 17    5|           bet nesiskubino sakyti. Visa atrodė tapę taip nereikšminga.
 18    5|    valkata paskutinis. Ir girtas. Visa bjauri istorija kilo ir
 19    6|      našiu žingsniu į ten, iš kur visą laiką veržte veržėsi. Kas
 20    6|         srovę. Poliai dundėjo, ir visa tilto apačia krebždėjo ir
 21    7|          sieksnius nuo žemės. Dar visa liuoba prieš akis, - atsiliepė
 22    7|         kibirų talpos. Po dešinei visą galą užėmė pašaro sandėlis
 23    7|         ir ne kažin kaip sudėtas. Visa Basiuliškių vyrija buvo
 24    7|         Sako, anas seilę varvinęs visą žiemą, o tą vakarą ir griebs
 25    7|        Pala. Ar teisybė, kad anas visą apkabą šūvių išvarė? Sieną
 26    7|        žemės darbus gerai išmanė. Visą vargą išnešė ant jaunos
 27    7|   laukiantį ko nors įsivaizduoto. Visa, kas buvo susikrovę per
 28    8|          tartum žąsinas, vesdamas visą viršininkų būrį. Įkandin
 29    8|     saugojo nušveistus batus, kai visa išeiga ir džiaugsmas dar
 30    8|      butelį Julė, kaip apdairi ir visą namų tvarką žinanti, buvo
 31    8|       gurkšnelį iš stiklinės.~    Visa gauja išlalėjo atgal. Tilius
 32    8|    akmeniu nugrimzdusį į širdį, į visą jo buitį.~    Aną vakarą...
 33    8|      mėšiu kaip mėžęs po senovei. Visą amžių. Trys mėnesiai...
 34    9|       stiklinę pusspiritės.~    - Visą, visą. Lig dugno. Smoko
 35    9|          pusspiritės.~    - Visą, visą. Lig dugno. Smoko nepermanysi
 36   10|         grūdant kruopas ir grucę. Visą padarynę, visą apyvoką nuo
 37   10|          ir grucę. Visą padarynę, visą apyvoką nuo siūlo iki kailinių,
 38   10|        dvi samdytas mergas, apėjo visą liuobą, apverpė, apaudė,
 39   10|               Jis laukė, teisybė. Visą laiką laukė. Bet tai nesiklojo
 40   10|    nesiklojo pagal jo valią, kaip visa kita. Tačiau laukdamas nesėdėjo,
 41   10|      ranka pati, o jis valsčių ir visa kita.~    O tas ir buvo,
 42   10|       našlelę ar merginą, bet tai visa tik tam kartui.~    Gal
 43   10|      pakasynas tokias iškėlė, kad visa parapija gėrė, ir visi pavargėliai
 44   11|           visu vaizdo platumu, ir visa šiurpia gelme atsivėrė ana
 45   11|        svorį, pažymėtą knygelėje. Visą įmonę sudarė mūrinis pastatas
 46   11|         dirbo. Vaikyštis spoksojo visą laiką į jį, ir tik vėliau
 47   11|          ligoninės koridoriun. Ir visa tai plūdo pro praviras duris
 48   12|      rodydamas patalpas, mašinas, visą inventorių ir įrengimus.
 49   12|     nešdintis kuo greičiausiai su visa lova. Jokia bendrovė, o
 50   12|           ekonomija jos netraukė, visa tai buvo svetima užaugusiai
 51   12|    kandžiojo rankas. Kam rūbai ir visa kita? Prieš ką ji galėjo
 52   13|          pakalnėn liepų keliu. Ji visa tai matė ir girdėjo.~    -
 53   13| įsismagino šveisti blynus, tai po visą iš karto, lyg būtų savaitę
 54   13|     neteko iškalbos, ūmai užmiršo visa, ką plepėjusi, ir nebesurado
 55   13|           jaukiai savo jauniklius visą audringą naktį. Reti pavargę
 56   13|          vystyklų, kažkur numetęs visą dvidešimtį metų.~    Daržinėje
 57   13|       duočiau ne siekelį, duočiau visą puspūrį - tiek, kiek paneštum.
 58   14|          į seserį - išdrebėjusios visą naktelę kaip epušės lapai.~    -
 59   14|         ir atsiplėšusi staiga nuo visa, kas dar vakar buvo, kas
 60   14|       numirti. Ir nieko kito.~    Visą dieną ji buvo nešama tų
 61   14|          geraširdis vaikinas.~    Visą ilgą dieną, niekieno netrukdoma,
 62   14|      tereikia jąja pasikliauti, o visa kita ateina savaime. Ir
 63   14|     savaime. Ir apskritai kas tas visa kita? Visa kita yra niekai.
 64   14|      apskritai kas tas visa kita? Visa kita yra niekai. Staiga
 65   14|           šiaudų, kurių buvo pats visą glėbį įsidėjęs išvažiuodamas.
 66   14|    smarkumu patraukdami iš vietos visą malūno kūgį ir tuojau kildami
 67   14|        atrodė niūra ir lyg piktas visą laiką, o kiti sakė, jog
 68   14|         gerumo liko tik tiek, kad visą kamaros sieną galėjo nulipinti
 69   14|       traukėsi savin, jis niekino visa, kas ne jo, ir kaip tik
 70   14|          pasiekiamai. Jis dainavo visa gerkle, atlikdamas pačius
 71   15|     gyvenant sutarime ir meilėje, visa kita yra niekai. Jis turėjo
 72   15|           apmąstymais apie žmoną. Visa, ką reikėjo, ko pageidavo,
 73   15|       svarstymus, jog kurią dieną visa tai nurūks su vėjais, be
 74   16|       tikslui jis turėjo sutelkti visa, kas įmanoma. Planą vykdydamas
 75   16|  sutraukti, grįžę prie tilto.~    Visa apylinkės liaudis, kiek
 76   16|           išklostyti. Ir išklosiu visą teisybę, kaip buvo. Teisybė
 77   17| ankstyvesnįjį sakinį.~    - Taip, visą laiką. Ji skundėsi man,
 78   17|        baltoje, minkštoje lovoje. Visa žemė knarkė įsisupusi miego
 79   17|        reikia. Kai pagalvoji, kad visa gyvenimėlį turi muštis ir
 80   17|          jos vienatvės, kurs darė visa, kad ji to nejaustų. Daug
 81   17|      lazdos negu už jauno botago. Visa liaudies išmintis kalbėjo
 82   17|           ėjo vis tiek prie savo. Visą amžių ilgėjosi didelės meilės
 83   18|     daikte, lyg patyčiai surenkąs visa, kas tik daugiau skaudintų
 84   18|            Kad ir kaip niekindama visa, kas jos tiesiogiai nelietė,
 85   18|        kas buvo surišta su juomi. Visa, už ką jis pirko jos jaunystę
 86   18|           šunis ir ne klausa, bet visa savimi, virpančiu ir degančiu
 87   18|       Trumpam žodelyty slėpėsi jo visa gyvenimo samprata. Jis turbūt
 88   18|        pilnumu. Žemė ir dangus ir visa, pasidriekę ir išsidėstę
 89   18| priešingoje pusėje miškas švitėjo visa grože ranka pasiekiamoje
 90   18|      galėjo matyti į visas puses. Visa kita buvo niekai, visam
 91   18|         Mudu su kalviu ištraukėme visą butelį degtienės, gražiai
 92   19|         Nusausinimo darbai varėsi visa sparta. Vyrai plėšėsi, netaupydami
 93   19|          tvaiko. Jis buvo išsėmęs visą skausmą ir ūmai aptilęs.
 94   19|          metų. Jis tebemanė turįs visą didelį gyvenimą prieš akis.
 95   20|          didžiai užgavęs. O dabar visa tai liko tolima ir atrodė
 96   20|       nesiskųsdama ir nerūgodama. Visą žiemą skaitė knygas, ir
 97   20|           pačią sielą ir išstumia visa, kas nereikalinga ir negera.~   
 98   20|           iš po nakties įspindus. Visa jo patirtis ir susidėjo
 99   20|        žinosi. Jis pagalvojo, kad visa tai vienu brūkšniu gali
100   20|           sužėlusią krūtinę. Kaip visa tai atsitiko ir kaip susiklostė
101   20|       kokiomis aplinkybėmis buvau visa tai matęs. Ant tavo lūpų
102   21|        baisu patiems pasidarė. Su visa troba senelį galėjo palaidoti.~    -
103   21|         juom. Buvo gera Veronika. Visą žiemą jie taip kalbėjo ir
104   21|           pokaičio pertrauką. Dar visa pusė dienos. Dar daug prakaito
105   21|         yra kitaip? Ji pati turės visa tai patirti. Nusivilti,
106   22|      puodus išvirti šaltienai. Ir visa tai ištaikyti, kad nesugestų
107   22|  pasikalbėti draugiškai. Kada tai visa buvo? Seniai, seniai...
108   22|        muštynės, daboklė. Ir kaip visa tapę nebereikšminga, kaip
109   22|        begalėjo laukti? Jis laukė visą laiką. Ištisai. Ar dar sakyti
110   23|        minutes ji teturėjo sau ir visą ilgą dienų sriūtį prieš,
111   23|          virto, nustumdami į šalį visa kita. Visa kita niekai.
112   23|      nustumdami į šalį visa kita. Visa kita niekai. Nieko nebeliko,
113   23|      Slogios nuotartys jį kankino visą vasarą. Bet jis guodėsi,
114   24|           volę ir tekės gyslomis, visą pasaulį nudažydama skaisčiai
115   24|            O paskui jau kalbės po visą valsčių. Žiūrėkit, koks
116   24|       atsigulti ir išsimiegoti už visą prarastą laiką. Senis jį
117   25|     kasdien smigo tolyn ir gilyn. Visa linksmųjų vyrų šutvė pleškėjo
118   25|      slenkstį į vargą, į vėjus, į visa, kas pasitinka, nutolstant
119   25|       vaikystės vartų. Kiek ilgai visa tai truko, ji neatsiminė.
120   25|           sunkiai besusivokė, kad visa tai jau praeityje ir nebesugrąžinama.
121   25|        buvo ragavusi džiaugsmo ir visa jam atidavusi, viskuom tikėdama
122   25|        visko ir neišvardysi... Ir visa tai ji turėsianti?~    Be
123   25|  turėsianti?~    Be abejonės, kad visa. Ar kitaip ji keltųsi ten? ~   
124   25|         taip pat nejaukiai ir dėl visa ko klausė, ar mieste būsią
125   25|      Senis išvažiuoja, ir Monikai visa dienelė. Laisvė neribota.
126   26|        Savo vietą ji užleido, bet visa kita pasiliko. Ji - nubrėžusi
127   26|        gomurio gale, jo neapleido visą rytą ir visą dieną. Jis
128   26|         jo neapleido visą rytą ir visą dieną. Jis krankštė, spjaudėsi,
129   26|           seni ir prityrę žmonės, visą amžių praleidę gamtoj, taip
130   26|  pasimetęs ir paklydęs ir pajutęs visą klaikumą nakties, miško
131   26|         užliejusio akis ir protą, visą žemę nudažiusio neįtikimai
132   26|        išsidalindama beribėje. Ir visa tai nuplėšti vienu trūkiu?
133   26|   nugeriama, trupučiuką per daug. Visa vasara vien latravojimas
134   26|          mes tau to nepavydime, o visa širdimi linkime.~    Kas
135   26|        pas tolimesnį kaimyną, kur visą dieną darbavosi Basiuliškių
136   26|         atsišaukė tame šnabždesy. Visą kambario erdvę užpildė tie
137   27|           Jis pradėjo iš nieko ir visą laiką lipo tik aukštyn.
138   27|         senyvu žmogumi, išgėrusiu visą ropinę degtienės ir išlaikiusiu
139   27|      visas jėgas į vieną tašką ir visą dėmesį viena, nebesikeičiančia
140   27|        ateinančių balsų. Ji gaudė visa ir virpėjo lyg įsisiūbavusi
141   27|           Jis alsavo sunkiai, lyg visą kelią būtų atbėgęs risčia.
142   27|        turinti tiek daug laisvės. Visą ilgą rudens naktį.~    Doveika
143   27|    sieksnių, iš tamsos išplėšdama visą daržinės sieną, nukarusią
144   27|         geležinės tvarkos žmogus. Visą amžių pravertė, besiremdamas
145   27|       daryli? Ir kam jis pravertė visą mielą dieną, ar ne tam,
146   27|       surišti.~    Visu grožiu ir visa jėga pašvaistė kopė rugsėjo