Part

  1    1|      pratįsusios. Kai saulė įspindi pro šakas, sniegas nebeatsilaiko
  2    1|               Sukasi vikriai ir vis pro langą, ar nepareina Petras.~    -
  3    2|             Bet kai iš bado, bus ne pro šalį, - prisidėjo atokiau
  4    2|           kurstė. Paskui ramiausiai pro kramtomą skiedrelę paklausė:~    -
  5    2|      nuleisdamas vieną lūpos kampą. Pro tą plyšį sužibo auksinis
  6    3|          naujas stogas prasimušdavo pro šakas, nauji balsai atklysdavo
  7    3|          kitos niro iš tankumynų ir pro eiguvos pasodą traukė prie
  8    3|             tarbą kapt nuo stalo ir pro duris. Bene sugautų? Miškai
  9    3|            grindų lenta išilgai. Ir pro duris pataikė, ir gražiai
 10    3|         vyrai iš didžiojo kambario, pro dūmus ir garus spėję apžvelgti
 11    4|         Tilius, žiūrėdamas tuo metu pro langą.~    Mergos suprunkštė.~    -
 12    4|             atsiprašinėjamas, smuko pro duris į savo važį. Užmiršo
 13    4|  mirkstančią žemę. Šviesos ruoželis pro langinės plyšį skurdžiai
 14    5|   prigatavotas specijalnai! - šaukė pro sutinusią nosį.~    Ten
 15    5|             to.~    Tilius žvalgėsi pro langą. Turgininkai drumstėsi
 16    5|             į atskirą kambarį ir ne pro didžiąsias duris. Paklausiu
 17    5|            tai tįso, tartum žiūrint pro langą, kur įdėtas prastos
 18    6|            kelio, nors nieks nemojo pro langą ir nieks neišbėgo
 19    6|          kad jo judesiai yra sekami pro langą ar iš kur kitur. Staigiai
 20    6|         tyrelio plotus. Kitoj pusėj pro retas medžių šakas prasimušė
 21    7|    pavasario lyg dovanoms siunčiamo pro pat jų pirtį dailiai metrais
 22    7|    nusprendė vyras, lik įkėlęs koja pro vartus. Vienas ir nebūtų
 23    7|            žmona.~    - Nežinau, nė pro kur čia? - žvalgėsi Tilius.~    -
 24    7|             o kaip mums, tai geriau pro virtuvę.~    Nuo vartų į
 25    7|          žemės ryšulį. Katinas nėrė pro tarpkojį. Laurynas nusikeikė.
 26    7|        rikiavosi dailios spintelės. Pro kai kurių praviras dureles
 27    7|     griovelius. Žemė garavo, tačiau pro ūkanas mušėsi rausvi aušros
 28    7|        Jonelis, - užspringo kosuliu pro pypkės čirškesį kreivakojis.~   
 29    7|        gyvulių, ir saulė prasisunkė pro sodo šakas. Ir pašokėjo
 30    7|             ant tako - nepraleidžia pro šalį. Kol senoji buvusi
 31    8|           velke iš vidaus užšovę ir pro langą išlindę. Neveikė tą
 32    8|           senovei, kimiai šnarėdama pro juodalksnius, patiltėmis,
 33    8|           kumelės, tiesdamos kaklus pro gardų kartis. To šventiškumo
 34    8|      pavasario šviesos, plūstančios pro plačias duris ir susikertančios
 35    8|         kampuose su šviesos ruožais pro langus. Jis užsirėmė ant
 36    8|            daiktas! Kartelę iškišai pro skliautus ir turi kijatrą
 37    8|         taip tolimą, vos beįžiūrimą pro aistros rūką, sunkiu akmeniu
 38    9|          nieko nematančiu žvilgsniu pro kaktą, susiliejančiu į judantį
 39    9|             Jo manymu, esą visai ne pro šalį susipažinti praktiškai
 40    9|             Pasisaugoti visuomet ne pro šalį.~    Jis svarstė šitaip,
 41    9|             brėško. Medžiai, matomi pro langą, juodai įsipjovė šventiškai
 42    9|         baimės. ~    Ir jie lingavo pro vartus pakalnėn. Susikabinę
 43    9|        žerglino pravertų durų link, pro kurias matėsi krautuvės
 44   10|             šuva ilgai nepasilaiko. Pro vartus, ir jau dulka vilnos.~   
 45   10|             galima sakyti! Nepraėjo pro šalį, to ar to neužkalbinęs,
 46   10|           miškus. Vieškelis dulkėjo pro pat jo kiemą. Sūnų atidavė
 47   11|            dirvose.~    Važiuodamas pro Gužo trobą, prilaikė arklį
 48   11|         pusę lango. Ir Agnės veidas pro juos šypsojosi toks pat
 49   11|       miegotų savo kambarėlyje, tai pro tą patį langą jis ateitų,
 50   11|         burzgė, ir iš ten, išvestas pro stogą, kyšojo juodos skardos
 51   11|            laikėsi visam pastate ir pro duris puolė lauk. Aižiai
 52   11|         medžiais. Dešinėj jis krito pro atvirus šliuzų vartus, sudalintus
 53   11|       koridoriun. Ir visa tai plūdo pro praviras duris iš tokios
 54   11|           kaip saulėleidžių gaisras pro mažą langelį. Ir plaukai,
 55   12|       autobusai dabar kas rytas eis pro juos ir vakare grįš. Būsią
 56   12|         braidant paupiu, žiūrinčius pro trikojo viršų, tempiančius
 57   12|           kaimietis, sužibo šviesa. Pro duris prasiveržė traški
 58   12|           pasiekti ją savo viršūne. Pro vieną ir pro antrą langą
 59   12|          savo viršūne. Pro vieną ir pro antrą langą palšai mėlynavo
 60   12|       žmonės. Saulės sriautas tvino pro langą, pro rasotus krūmų
 61   12|           sriautas tvino pro langą, pro rasotus krūmų lapus, pro
 62   12|            pro rasotus krūmų lapus, pro langines gėles - pirmąjį
 63   12|        teisybe, tai jis turėjo eiti pro Laumakius, o ne pro jo klėtį,
 64   12|            eiti pro Laumakius, o ne pro jo klėtį, kad paskui vėl
 65   12|          dužo į šipulius, pažvelgus pro langą. Juoda miško siena
 66   12|      dienomis vešlesnė ir gražesnė. Pro įdegusius skruostus prasimušė
 67   12|     prasimušė raudonumas kaip aušra pro išretėjusias medžių šakas.
 68   13|        pataikyti.~    Pietų pusėje, pro sodo šakas, virš juodo miško
 69   13|             savo tarpe ir iš savęs. Pro ploną jos bliuzelės audinį
 70   13|           savo duoklę. Aušra mušosi pro šakas, kopė vis aukštyn,
 71   13|          užtat greičiau sugis. ~    Pro išteptų ir žeminuotų, plačiai
 72   13|             Žiūrėjo virš jos galvos pro praviras duris, pro oleandrus
 73   13|          galvos pro praviras duris, pro oleandrus ir fikusus, užglemžusius
 74   14|          jau, nu jau?~    Ji išlėkė pro duris ir, sukritusi ant
 75   15|            vyras.~    - Dviratis ne pro šalį. Užvada kojoms ir laikui.
 76   16|              Kai sotus, ir merga ne pro šalį. Gi tereikėtų palipti
 77   17|        butelių šukėmis. Arba kastis pro apačia. Bet vienu ir kilu
 78   17|           netrukus, nes linija eina pro šalį.~    - Stebina mane.~   
 79   18|            ir nenujaustų reiškinių. Pro vienus jų ji galėjo praeiti,
 80   18|             buvusi ir laukė aušros. Pro medžius įstrižai plūdo saulė,
 81   18|           blogesnėn.~    Ji žiūrėjo pro langą į kelią, matoma pro
 82   18|           pro langą į kelią, matoma pro medžių šakas, į du vyru
 83   18| šūktelėjimais ir juoku. Monika bėgo pro šalį, jusdama jų žvilgsnius
 84   18|             krintančioje nuo medžių pro langus prietemoje, vaško
 85   18|             Ten... Jis tikrai išėjo pro vartus...~    - Tiliau!~    -
 86   19|            mišką ir įkypai smelkėsi pro lentų plyšius. Karkė vištos,
 87   19|      kregždės švytravo, narstydamos pro duris į savo lizdus pašelmenėse.
 88   19|     užkalbinęs drąsiai ženk kamaron pro duris - jos jau praviros
 89   19|             liepsnote liepsnojo, ir pro marškinių antį veržėsi tokie
 90   20|             rugio varpai ir laisvai pro ją apžvelgti apylinkę.~   
 91   20|           jis mokėjo pataikyti. Jei pro vienur leidžia, tai prisisunkti
 92   20|          rūpesčių. Saulė čia košėsi pro išsikerojusių medžių šakas.
 93   20|           plėšdamasis ir tratėdamas pro eglišakių glėbius, versdamas
 94   20|              skurdžiai prasisunkusi pro lentų plyšius ir pro duris
 95   20|   prasisunkusi pro lentų plyšius ir pro duris kažkur labai toli,
 96   20|          spindulio, prasiskverbusio pro skliautų plyšelį, neužteko
 97   21|   nesitraukę. Bet saulė vėl laužėsi pro debesis, ir vėl garavo vyrų
 98   21|            ir taip sunku pranyrinti pro šalį nejučiom.~    - Kažin,
 99   21|         žaibai akino, prasiverždami pro plyšius ir pro uždangstytą
100   21|        prasiverždami pro plyšius ir pro uždangstytą langelį. Tokios
101   21|            kitų žingsnių. Jis neitų pro vartus ir neitų per kiemą.
102   21|        neitų per kiemą. Jokiu būdu. Pro sodnelį, iš daržo pusės,
103   21|          nedrąsu. Tavo motina žiūri pro langą ir jau dairosi kokio
104   22|       stipriau riktelėjus, o tačiau pro vartelius jis nebegalėjo
105   22|             tai jis prasiskirs taką pro moteris ir vaikus ir patsai
106   22|            pasiruošusi šuoliui.~    Pro duris virto svečiai. Vieni
107   23|          kojų, kai jau Gužas virtęs pro duris. Nesakytum, jog tyčia
108   23|            nespėjo galvos linkčioti pro durų viršus. Išmetė į kiemą,
109   23|         sakot, kad tas, kur žiūrėjo pro pirties langelį, - lyg nenugirdęs
110   24|           geležinius lankus, veršis pro ištrauktą volę ir tekės
111   24|           kekių sunkumu tebesilaužė pro darželio tvorą, nebesutilpdamos
112   24|          vertėsi iš guolių ir puolė pro duris. Kiekvienam pasirodė,
113   24|        spraudėsi į pašalius ir košė pro dantis gailias dejones.
114   24|            Alaus stiklinė tikrai ne pro šalį. Eime, tik negaiškim.
115   24|             po kibirą. Alus šnypštė pro pirštus ir putomis pildė
116   24|       šeimininkė ir, prasispraudusi pro būrį, tirščiausiai nustojusį
117   24|        Imdamas kibirą, jis pasisuko pro duris. Lauke, saulės apšviesta,
118   25|     iškedenta vėjų, prasiveržiančių pro išretėjusias rudenio šakas.
119   25|         šešėliais. Ir saulė, matoma pro dūmus, jai buvo nebe saulė,
120   25|         pieninėn, ir motoro kalimas pro juodą skardos kaminą, ir
121   25|         regėjo save vienoje iš anų, pro langus matomų sėdynių, ir
122   25|       sutraukė ir karoliukus išbėrė pro langą. Tarp nuotraukų ir
123   25|             Nors jai pačiai irgi ne pro šalį būtų buvę kokiai savaitei
124   25|          važiuoti, o rodos, galėtų. Pro šalį eina. Sėstų ir nušvilptų.
125   25|       upeliais ir tiltais per juos. Pro kaimus, vienkiemius, kertant
126   26|        Kregždės vėl iš naujo šaudys pro durų viršų ir molinius lizdus
127   26|            vartai į gyvenimą. Jeigu pro juos tu praeitumei - kažin
128   26|          kiekvienas garsas sunkiasi pro plyšius, pro sienas ir pasiekia
129   26|        garsas sunkiasi pro plyšius, pro sienas ir pasiekia svetimas
130   27|         atrodytų mieste. Ir išleido pro duris, ir pasiliko stovėti
131   27|        šviesos sriautui plūstelėjus pro atveriamas duris, tai aptemdama,
132   27|           tvoskė gaiviu rudens vėju pro nematomą plyšelį sienoje.
133   27|             plyšelį sienoje. Atgal, pro tuos pačius kaimus ir jų
134   27|   įsisupusias galinguose medžiuose. Pro miškelius ir viensėdijų
135   27|          skaisčia šviesa ir didumu. Pro besimerkiančias blakstienas
136   27|            Eik po velnių! - prakošė pro sukąstus dantis Doveika
137   27|           Jau po visam, - užkalbino pro šalį einantis. Tai Laurynas
138   27|            suspaudęs dešinįjį šoną. Pro pirštus sunkėsi juodi, lipniai