Part

  1    1|             Vegi, mano...~    - Kam tau pirštinių, jei ką tik gimusį
  2    1|             smulkių raukšlelių. - O tau, rodos, jaunoji po širdžia?~    -
  3    1|           dantį į visokią duoną. Ar tau nėra taip atsitikę, jog
  4    1|        nesiseka, painioja kažin kas tau kojas. Ir tik paskui pradedi
  5    1|        susipažinti pradžiai. Dar ir tau darbo parūpinčiau. Kokiu
  6    1|                  Tas ir blogai, kad tau to užtenka.~    Tilių regimai
  7    1|              Petrai, neužtenka. Kas tau sakė, kad tik tiek aš tenoriu?
  8    1|        kažkokios velnių, baigti. Va tau...~    - Tai kas?~    -
  9    1|           ką kita darysi. Ar geriau tau bus, jei aš po senovei mėšlą
 10    1|        pakiemiais bandininku? Nebus tau geriau.~    - Atlydys užkutrino
 11    2|         erdmetrių susikraus ir kiek tau už juos atskaičiuos įgaliotinis
 12    2|            ėdąs ar ne.~    - Ot tai tau! Uždėjo kaip su mėšlakabe
 13    2|       nesudėtingo triukšmo.~    - O tau štai ką pasakysiu. Jeigu
 14    3|           pinigais.~    - Ar girdi, tau geriau tiktų mašinistu.~    -
 15    3|          įkirptas!~    - Nesvyla ir tau. Spėsi nusilakti dar...~    -
 16    3|       Šiandien neišsisuksi. Teks ir tau statyti. Juk Petrą turim
 17    3|            savo grobį.~    - O kuom tau blauzdas apgenėsiu? - išsiviepė
 18    3|           mazgai, bet nežinai, kada tau ištrauks iš rogių koks kručas.~    -
 19    3|       kirpente rėžė.~    - Ištrinks tau čiuprą gaspadorius. Ištrinks, -
 20    3|            dėku, nė išgrauš jam. Ir tau va špyga. Aš geriu savo, -
 21    3|         netikėk nė vienu žodžiu, ką tau vakar privėliau. Aš ir pats
 22    3|             užkrito ant akių.~    - Tau bloga darosi, Tiliau? -
 23    3|          todėl pirksiu dviratį, kad tau netektų liūdėti. O gal ir
 24    3|                   Matai... Kaip čia tau pasakius? Aš gaunu tarnybą.
 25    3|  geležinkelių. Kokiu viršininku. Ar tau patinka traukiniu važiuoti?
 26    3|        pridėk, Miliute.~    - O kas tau, zimagoro šmote? - sutikęs
 27    3|            nėrė prie durų.~    - Aš tau padėsiu, jei jau Tugaudis,
 28    4|        Ubagais paleido...~    - Kas tau liepia žiūrėti? Jei nepatinka,
 29    5|     Kavalerai, sueikit! Aš turu dėl tau vena dalikus, kai tu eisi
 30    5|            Negirdėjau.~    - Va tai tau, - atsilošė Baikštys. -
 31    6|           susirėmė ragais.~    - Ar tau labai bloga buvo kalėjime?~    -
 32    6|        valgyti tik kartą.~    - Kas tau sakė?~    - Visi taip sako.~    -
 33    6|   mokytesnis. Eigulys tvirtina, jog tau ne vieta miške medžius kirsti.
 34    7|           ten? Julė tai karvutė, ar tau, tokiam jaunikaičiui?~    -
 35    7|                   Jau ir sakysiu aš tau. To tai nesulauksi. O labai
 36    8|             saulutę panamy. Kur jis tau snūduriuos. Jis kaip gaidys,
 37    8|             išgėriau už tave.~    - Tau nieko. Tau dar geriau. Kokia
 38    8|           už tave.~    - Tau nieko. Tau dar geriau. Kokia aš niekam
 39    8|                   Gražuole, netinka tau prie veido piktumas. ~   
 40    8|         Gerai, Agne.~    - O ką jis tau pasakė?~    Degtukų dėžulė
 41    9|        vietos užteksią. Bet kur jis tau. Jis ketino tą reikalą sutvarkyti
 42    9|         Nesijuok, nesijuok. Kas čia tau juokingo?~    - Rodos, jis
 43    9|           nė me nebeatsimintų. Tada tau leidimai ir valstybinės.
 44   10|     graudingai moteriškė.~    - Jau tau čia girgždėlė. O kad aš
 45   10|            vargšė.~    - Tai ką jis tau darė?~    - Ugi kad įniks
 46   11|         Gužaitė, sakyk. Mačiau, kas tau rūpi, - glemždamas taboką
 47   11|             jeigu kartais?~    - Ar tau gaila? Nenupliš.~    Špicas
 48   11|              Ateik arčiau, palamdys tau šonus iš naujo. ~    Tilius
 49   11|          toks kalaušas, jog neverta tau nė kelnių dėvėti. Ir kad
 50   11|                  Prašau.~    Kur ji tau nežinos, toks dailumėlis,
 51   11|           gerkle aukštyn.~    - Čia tau, Agne. Lauktuvių.~    Ją
 52   13|          linksmybių, Agne!~    - Aš tau pabarstysiu, - ji bandė
 53   13|             todėl. E, galėjau ir aš tau tokių pat.~    - Kas tie
 54   13|             tu man dovanojai? Ir aš tau nepadėkojau dar. Tai dabar.
 55   13|              Aš dabar galvoju... Aš tau pasakysiu kada nors, ką
 56   13|              Visas bulveles, kurios tau buvo žadėtos. Tik kad tu,
 57   13|    bijodamas pasižiūrėti.~    - Kas tau? - suriko, priėjusi arčiau. ~   
 58   14|            kaip epušės lapai.~    - Tau, Agnyt, pasakysiu naujieną,
 59   14|         Miliute... Ok, kada nors aš tau pasakysiu...~    Pripuolusi
 60   14|            buvo apėmusi. Aš ketinau tau kada pasakyti. Mane traukė
 61   14|            visiems patiktų.~    - O tau?~    Jis lėtai judino galvą.~    -
 62   14|             graži margaitė, ir kaip tau ne gėda vazotis su kareiviu?
 63   14|      kareivis? Tu puskarininkis? Ir tau kiti pagarbą atiduoda, -
 64   15|           ne tas, tai kitas būtinai tau turi kutenti pažastis.~   
 65   15|     Prisijaukinti tai, kas naudinga tau, o kas ne, pastumti toliau,
 66   15|         pragyvenimo, tai jie tuojau tau prieš valdžią susimokys,
 67   15|                  Patinka, matau, ir tau. Patinka, velny.~    - Kas? -
 68   15|           atsilošė Tilius.~    - Ar tau vienam? Kurgi. Ir gerai,
 69   16| užsikabinėti!~    - Každaila, sakau tau, nelįsk! - įspėjo Raudonasis
 70   16|             atidarymas. Bet kur jie tau atvažiuos.~    - Aš sakiau,
 71   16|           neatsileisdamas.~    - Va tau ir atvažiavom laiku. Va
 72   16|             ir atvažiavom laiku. Va tau ir punktualumas. Jis niekad
 73   16|             neužmirštu.~    Kur jis tau užmirš. Jam nereikėjo nė
 74   16|             stalo eik.~    - Ot tai tau. Kur čia tokią prabangą
 75   16|          Doveika. - Ar tu sugebėsi? Tau ir nereikia to. Aš jau viską.
 76   17|             ir Tilius.~    - Sakiau tau, kad ten tų gėrimų tiek,
 77   17|           sako, tai turbūt.~    - O tau?~    - Kas man?~    - Ar
 78   17|                   Kas man?~    - Ar tau graži Monika Doveikienė? -
 79   17|    gyvendama jos vietoje.~    - Kad tau ir nereikia jos vietos.
 80   17|         pralinksmėjo.~    - Kur jie tau nesakys? Aš manau, kai tik
 81   17|                    Bet dar nesakiau tau, kaip jis norėjo mane pabučiuoti.~    -
 82   18|          senis atsigulė?~    - Tiek tau galiu pasakyti, kad jaunas
 83   18|       Baikščio metus sukarti, ir ką tau? - taisė slogią ir nejaukią
 84   18|           reikėjo išgerti, va ką aš tau pasakysiu, - mokė Laurynas.~   
 85   19|           paskui jau bus patogu. Ne tau, bet jai. Pamatys, kad netingi,
 86   19|       Geriau palauksiu.~    Kur jis tau grįš? Už jokius pinigus.
 87   19|           nemoki kaip reikiant. Bus tau nelengva šioje ašarų pakalnėje.~   
 88   19|            statyk.~    - Už pabaudą tau. Supranti?~    Každaila
 89   19|     žaliomis seilėmis.~    - Tai ką tau Milė? - tempė Tilius.~    -
 90   19|           dėl mergos, tai žinai, ką tau pasakysiu? Spjauk, iš visos
 91   19|              Ir bus tvarka. Aš taip tau sakau, nes žinau, - mokė
 92   19|          ramių ramiausiai.~    - Aš tau, Petriuk, pasakysiu kada
 93   20|            Jei tu mane myli, tai ko tau bijoti? Ir apskritai - kas
 94   20|          bijoti? Ir apskritai - kas tau? Kas tau gali atsitikti?
 95   20|            apskritai - kas tau? Kas tau gali atsitikti? Velnias
 96   20|         ypatinga?~    - Aš pavydžiu tau, - gižiu, apkartusiu balsu
 97   21|         samanų prikimsta.~    - Kam tau galva? Ne raštininkas. Ir
 98   21|            lovelėje iki aušros. Kas tau, ko nemiegi, ko šniurksi
 99   21|             pagyvėjo. - Jau ir vyrą tau surado? Ar tik ne tą patį,
100   21|                  Senis, žinoma. Kas tau belieka? - ji staiga pakėlė
101   22|            Tilius. - O ar jis nieko tau nesakė, kaip jam sekėsi
102   22|          viskas atsibosta.~    - Ir tau jau? O kodėl ne ten?~    -
103   22|         kartu taip tiesiai:~    - O tau dar teks pagyventi. Tad
104   23|            tu suaugsi kada į protą? Tau tik bobelės ir bobelės.
105   23|           su žmogumi. O tas jau kur tau brolelis! Kaip jautis pasibaudęs
106   23|       paleisčiau gaidį. Nė man - nė tau. ~    Petras šaipėsi.~    -
107   23|         tokia mįslė neužeitų, o jis tau ima ir pasako. Kad apdrausta.
108   24|             Jam tas tereiškia, kiek tau pusbonkis su silkės galva.
109   24|             ir Baikštys. Ir kur jis tau neis. Šiaip jau jo Doveika
110   24|             Joniukai.~    - Bet kur tau ten... Kol nuklibuotum,
111   24|            jam tą patį.~    - Sakau tau, kad padegė.~    Greičiausiai.
112   24|         teisinosi Tilius.~    - Kam tau? Yra ir be tavęs kam. Ir
113   25|            ketino, tai kada? Va tai tau, kas gi čia dabar? Kada
114   25|          gentystė nutrūko?~    - Va tau, - Agnė parodė seseriai
115   25|       nesapnuojat...~    - Oi, kaip tau bus gerai!~    - Žinoma,
116   26|             kur ten? Visi sveiki ir tau linkėjimų siunčia. Aš taip
117   26|        vidaus kišenėn.~    - Laišką tau atvežiau.~    - Laišką?
118   26|          Patsai juk išaiškinai. Bet tau sekasi.~    - Sekasi... -
119   26|          pareigos tos pačios. O kam tau prisireikė?~    - Tai mane
120   26|      Skaityti aš moku. Bet kaip čia tau išėjo? Ar tu dėdę turi,
121   26|        narsiai ginti.~    - Duočiau tau į snukį už tokias šnekas,
122   26|             pirštu dirbtas. O, kaip tau tiks žalia miškininko uniforma!
123   26|          bučiuodama.~    - Aš turiu tau kai ką pasakyti. Vėliau.
124   26|        Vaike - pasakytų Petras - ar tau galvelė apsisuko, ar tu
125   26|           Gražiai pagyvensi, ir mes tau to nepavydime, o visa širdimi
126   26|          girdėjai tokią dainelę, ar tau ją kas dainavo taip, kad
127   26|           ir nebėra to vyro. Va tai tau. Įsikalbėjimai, daugiau
128   26|    nenujauti, kokią nuostabia žinią tau atnešu. Ši naktis mums vieniems
129   26|        laukiamas ir kaip viskas tik tau vienam. Tik tau... Ir ką
130   26|          viskas tik tau vienam. Tik tau... Ir ką dar tau pasakysiu... ~   
131   26|        vienam. Tik tau... Ir ką dar tau pasakysiu... ~    Nieko
132   26|          man atnešė laišką...~    - Tau? Iš kur?~    - Perskaityk.~    -
133   26|              Monika.~    - O ką jis tau žada?~    - Tarnybą. Eiguliu.
134   26|           valkata ir paleistuvi? Ar tau kada teko taip nešti savo
135   26|                    Tu turi mane. Ar tau neužtenka?~    - Aš to nesakau.
136   26|                    Taip. Mudu... Ir tau tik džiaugtis belieka. Nes
137   26|           Jis ateis netrukus. Sakau tau. ~    Jį supurtė baimė.