Part

  1    1|         praėjo, nebeatšauksiu. Jei dabar stočiau mokyklon, vis tiek
  2    1|            Jis žinojo, kad tai, ką dabar šnekėjo Petrui, jau buvo
  3    2|       netikra lygybe.~    - Tu jau dabar, Laurynai, nešk savo kavalšes
  4    2|          atvejais, kaip pavyzdžiui dabar - iškilus staigaus polaidžio
  5    2|      urėdijoje.~    - Nu, tai kaip dabar? Ponas girininkas leidžia.~    -
  6    2|           kuriems rūpėjo uždarbis, dabar nustebo užvis labiau pamatę,
  7    2|         vaikas, raganos išvelėtas, dabar tai jau bus. Girininkas
  8    2|        bemokėjo šlykščiau.~    - O dabar vežėjus sušaukit.~    Melamedas
  9    3|        pašones.~    - Tai kad taip dabar tą šikšninę tarbą kapt nuo
 10    3|           žodelio:~    - Nė penkių dabar tie suopiai neišmanytų.
 11    3|           Tu labai pavargęs.~    - Dabar aš jau savo kojose, - drąsinosi
 12    3|        sienos baltumu išblyškęs. - Dabar tai kad pasiusim gerti!~    -
 13    3|   Persiautumei batais. O barzdą ir dabar gali nusiskusti. Paduosiu
 14    4|               Panelė Monika. Ponia dabar jau.~    - Nutilkit, - sudraudė
 15    4|            viršaitis, nebuvo kaip. Dabar jau jis pradrįso ir surado
 16    4|             visuomet gerai pamoka. Dabar bus iki tol, - braukė pagerklin
 17    4|            ne nuo šito vandenėlio. Dabar aš galiu dieną naktį, nors
 18    4|           dešine, Tiliau! Ot taip. Dabar abiem... ~    Tiliui pavyko
 19    5|        geresnių neaptiks. Parduoti dabar sunkiau, negu buvo prieš
 20    5|            išgerti. Pasitikdavo ir dabar, bet tik susnos moterėlės
 21    5|         Bala nematė.~    - Nesmagu dabar...~    - E, ką ten, - nekantriai
 22    5|          norinčių tave pavaišinti. Dabar nuo manęs. Į sveikatą!~    -
 23    5|            pridėčiau... Valkiojasi dabar proklamacijomis nulipintu
 24    6|     nenugalimai.~    Gal traukė ir dabar, tik jis nenorėjo prisipažinti,
 25    6|            ūkio reikaluose. Jis ir dabar ėjo arti, tik svetimų dirvų.~   
 26    6|            ir virpąs kaitroje.~    Dabar jis artėjo, ir priešingas
 27    6|            Gal kai manęs nėra? Bet dabar man nusispjauti.~    - Tikrai
 28    6|          vaizdžiai pasakė eigulys. Dabar jau jiems gerai moka, bet
 29    6|           ant vandens.~    - Vaje. Dabar tai jau nebegalėsi užimti
 30    6|           Kada nors, Agne. Juk mes dabar būsim kaip namie.~    -
 31    7|           Gaspadinė žino, ką daro. Dabar ant antros kojos. Jei pila,
 32    7|       pačią parsivedė. Kaip gaidys dabar su bobų būriu. O mums dar
 33    7|          Dieve. Akį vieną išgėręs. Dabar, sako, su stikline vaikščiojąs.
 34    7|            pasivesdavęs nuošaliau. Dabar tai, gink Dieve, neužsimink.
 35    7|            jo neišėjo, nors karvių dabar nebegano, o riša ar leidžia
 36    8|         nasrus užkiščiau, ir tiek. Dabar jau ji tyko, ar kas neatvažiuos.
 37    8| kurtinantis paukščių alasas.~    - Dabar į vidų, mūsų rūgšties paragauti. ~   
 38    8|        remtis į ką nors, kaip Agnė dabar remiasi į jo petį, koja
 39    8|         pridėjo:~    - Taip, taip! Dabar jau trims mėnesiams uždarysim.
 40    8|     daboklėn uždarė.~    - Tai kas dabar bus?~    - Nieko dabar nebus.~    -
 41    8|         kas dabar bus?~    - Nieko dabar nebus.~    - Tai kodėl?~    -
 42    9|        istorija susiklostė. Žinotų dabar, ar grįš tuo pačiu keliu.
 43    9|              sutiko Doveika. - Tik dabar kebelės su tokiu.~    -
 44    9|                    Tai būdavo... O dabar nebėra.~    - Kaip nebėra? -
 45    9|                  Nuje. O, kad taip dabar jį į kūčiukę, pas žaląsias,
 46    9|        atėmęs, žiedus numaustęs. O dabar tik šonai aplamdyti ir pagirios
 47   10|            klėties kampe... Kur aš dabar vešiu?~    Toks pasakymas
 48   10|        netruko palaiminti.~    - O dabar klausykit, ausis patempę.
 49   11|                   Ir kurgi tu eisi dabar, Lauriuk? Kurgi? Pabūkim,
 50   11|            arba nuo gydytojo, kaip dabar sakome.~    - Kam man receptas?~    -
 51   11|      Žinoma.~    Baltoji peteliškė dabar vedžiojo didesnius buteliukus
 52   12|           autobusas. Jog autobusai dabar kas rytas eis pro juos ir
 53   12|         juos ir vakare grįš. Būsią dabar gerai, arklių nebereikėsią
 54   12|            šneka. Ir gal iššnekės? Dabar su jais tu nesipirksi. Ežerą.
 55   12|           šniūrus.~    Senasis jau dabar gali pasakyti, kuom baigsis
 56   12|      pieninėn.~    - Yra, yra. Bet dabar jau jie sumigę, ir kaip
 57   12|          Darbininkas su žmona. Bet dabar jie turės išsikelti, kai
 58   13|            skandinantį rūką.~    - Dabar tai tikrai gausi, jog atsiminsi.~   
 59   13|           tau nepadėkojau dar. Tai dabar. Ačiū, ačiū. Kokį šimtą
 60   13|    pailsėti.~    - O ką jie veikia dabar?~    - Kas?~    - Jaunikiai.~    -
 61   13|    galėčiau žiūrėti ir žiūrėti. Aš dabar galvoju... Aš tau pasakysiu
 62   13|    pasakysiu kada nors, ką galvoju dabar. Tikrai mus ištrinks. Bėkim!~   
 63   13|   sulaikyti niekad neištartą žodį, dabar jau vis tiek nustojusį savo
 64   13|        imliodama naujas dėžules. - Dabar užtepsime kamparo mostimi.
 65   13|         ranką sau į krūtinę.~    - Dabar. Na, taip.~    Jis stengėsi
 66   14|          ramus ir geras visada. Ir dabar juk jis pasakė:~    - Neužsipulk
 67   14|       pilnais lapais braukė veidą. Dabar jau jis yra baigęs darbą
 68   14|                 Jis norėjo gyventi dabar, tuojau pat. Toli toli yra
 69   14|       paprasčiausiai. Ir nejau tik dabar suaugo į vyrus ir pajuto
 70   14|           ir pasiimti.~    Jis tik dabar tesužinojo, kaip baisiai
 71   15|       draugiškai aiškinęsi. Ir vėl dabar iš naujo. Geriau jau juokais
 72   15|           sutarę? Nesakau, kad ne. Dabar jau per vėlu.~    Žmogus
 73   15|        neklaužadas, tai ką jau čia dabar. Žmonos nepaslankumus jis
 74   15|           gabumais, tuo labiau kad dabar jam ir beliko rūpintis tik
 75   15|     perėmusi rankas, ir atlikta. O dabar - jau antspaudo reikia.~   
 76   15|        Kaipgis. Ir Doveika. Jis ir dabar dar toks. Aš nuo karvės
 77   16|   Lankytojų netrūks. Mergiotės jau dabar plėšosi iš smalsumo.~    -
 78   16|  išbarškino toji biesų brikelė. Ir dabar turi snausti ant kelio.
 79   16|      parsivedė Moniką. Vaizdas jau dabar kitoks. Jis nebe viršaitis,
 80   16|        Išėdė iš visur, sudirbo, ir dabar kažkoks nesmagumas. Va,
 81   16|           susilikdavę dažniau, bet dabar jau kiek ir nutolę.~    -
 82   17|      atliko savo užduotį, ir todėl dabar taip nelengva.~    To jai
 83   17|           rūpesčiai likdavo namie. Dabar iš jo juokiasi, jo nieks
 84   17|  daugiausiai šitaip atsitinka kaip dabar. Ateini pasiilgęs, perpilniui
 85   17|            sausai pasitraukti kaip dabar nuo savo tikros, nuosavos
 86   18|           visam laikui. Doveika ir dabar ta patį tebemanė ir, nepajėgdamas
 87   18|            veidrodį.~    Tegul jis dabar įeina ir pamato ją. Jeigu
 88   18|         patupdė patelę. Ir rėkauja dabar, nesiliaudamas iš džiaugsmo.
 89   18|          vakaro. Va taip kaip mudu dabar. Ar ne, žmonelyt?~    Nepritarė
 90   18|            pakėlusi galvą.~    - O dabar?~    Jis šyptelėjo, išpūsdamas
 91   19|            nieks tiek neuždirba, o dabar kur - balose. Rado mat vietą.
 92   19|           Tada ir vesčiau.~    - O dabar negali?~    - Galėčiau.
 93   19|           negalėčiau. Taip kaip tu dabar.~    - Vieną kartą jau taip
 94   19|          kaip tada buvau prirašęs. Dabar taip nė nemokėčiau. Parašiau,
 95   19|           ir sugrįš? Gal?.. Tik ne dabar. Kai sutiko merginą, ir
 96   19|           dantų nevaldo?~    - Eik dabar į krautuvę ir atnešk pilną
 97   19|     Priešpiet viskas buvo gerai. O dabar matai kas. Tugaudis kramsnojo
 98   19|         vingiu išsilenkti visų. Ir dabar gali dainuoti ramių ramiausiai.~    -
 99   19|    pasakysiu. Viską...~    - Sakyk dabar. Tu manęs nebijok, - skatino
100   19|   puslankiais - priešpriešiais. Ir dabar aš negaliu nusivilkti marškinių
101   20|            buvo didžiai užgavęs. O dabar visa tai liko tolima ir
102   20|       palaužtų rugio stiebelių. Ir dabar netikrumas varsto vargšės
103   21|       zimagors -~    Kur aš vargšė dabar pasidėsiu?~    Kur aš vargšė
104   21|       pasidėsiu?~    Kur aš vargšė dabar pasidėėėėsiu?.. ~    Paskui
105   21|         pas eigulį? Pokaičio miega dabar visi.~    - Man reikia,
106   21|         darbo trūksta pas Doveiką? Dabar jis taip pradėjo spausti,
107   21|       žinai kodėl?~    Ne taip jau dabar svarbu kodėl. O jei ir žinojo,
108   21|          žiūrėdavo į mane.~    - O dabar nebenori, kad su tavim susitikčiau.~   
109   22|          prarastieji metai. Ir dar dabar tebegrimzdo lyg sunkus akmuo
110   22|           atrodyti patraukliai. Ir dabar toks perkaręs susna pasivadžios
111   22|            dėduk?~    - Va, ten ji dabar. O tu nieko. Tu stovi ir
112   23|           žodžiais ji kreipiantis. Dabar pats laikas esąs parodyti,
113   24|            netikėti senio žodžiams dabar, kada jo piktas lėmimas
114   24|           Susipjovė su visais, tai dabar nori prisigerinti. Kas jam,
115   24|     Doveika nesikvietė pas save, o dabar praleisi tokį kirtį.~    -
116   24|            ir tada pašvilpauk. Jau dabar Doveika pasikeitęs. Lyg
117   24|       džiaukis. Labai norėjai, tai dabar žinokis. Jei dar taip nėra,
118   24|           patirtos pramogos. Būsią dabar apie ką pasišnekėti, susitikus
119   24|            savo rankas, kaip aš va dabar tą butelį. Petras Doveika
120   25|             Va tai tau, kas gi čia dabar? Kada reikėjo, tai nieks
121   25|            nebebus nė vieno iš tų, dabar dirbančių. O gal? Kas žino?~   
122   25|                Jeigu eiti, tai tik dabar. Ir ji pyko ir niršo ant
123   26|          nesibaigiančių darbų. Bet dabar jau krautuvėlėje nykiai
124   26|          šoksi ant vienos kojos. O dabar jis... Nesakai, ne kur ir
125   26|          nieko kito nebūtų. - Kiek dabar laiko?~    - Bus netoli
126   26|     pasigirdo Tiliui.~    - Taigi. Dabar tik pakeitė pavadinimą.
127   26|          Petrai, Petreli, ką gi tu dabar pasakytumei? Ką gi tu dabar,
128   26|        dabar pasakytumei? Ką gi tu dabar, senas valkata ir paleistuvi?
129   26|           be tavęs, Monika. Ir čia dabar tokia velnystė... Tu supranti
130   26|     turėsime, tai bus grynai mūsų. Dabar kaip tik gera proga, - jis
131   27|  žlungančiu, o jis tą sužinojo tik dabar ir visai atsitiktinai. Aišku,
132   27|           nieko nebūtų išgirdęs ir dabar vaikščiotų ramiausiai, kaip
133   27|            nebebuvo prasmės. Tegul dabar saugosi kiti. Šunes jį apipuolė
134   27|       nebus pasikeitę. Geriau, kad dabar niekas nesipainiotų ant