Part

  1    1|             poilsio valanda jau čia pat. O Petras, žaltys, neparodo,
  2    1|           visas sagas išbarstai. Iš pat ryto nesiseka, painioja
  3    1|             žinelė? Net ir šiandien pat, tarkim... Ar būtų kas nepaprasta?~    -
  4    2|          lenkėsi iš linksmumo. Taip pat buvo žinoma, kad Pleikys
  5    2|     nesėkmių kaltininko ieškojo čia pat. Turės sutikti ir jis, jei
  6    3|              mito žemuogėmis ir čia pat sugauta žuvimi, bet atkakliai
  7    3|         Basiuliškių vienkiemy, taip pat netvarka. Jau nuo senių
  8    3|             visuotinis polaidis čia pat.~    Rogių pavažos sunkiai
  9    3|            Bene sugautų? Miškai čia pat.~    - Pamėgink, tai žinosi.~    -
 10    3|                 Bene ji žino. Tokia pat višta, nemokyta.~    - Bus
 11    3|              nė vaikai. Petrui taip pat nepagailėjo žodelio:~    -
 12    3|                  jis pasilenkė prie pat ausies ir šnabždėjo kaip
 13    4|            Gužien. Bus gerai ir čia pat. O kad lyja, lyg brolių
 14    5|    pakaltomis langinėmis, ir tokias pat duris užšovė skersine geležimi.
 15    5|             sutinusią nosį.~    Ten pat kryždirbis Uogela, skaisčiais
 16    5|         jaunystės laikus, kada taip pat buvo ir muštynių, ir daboklių
 17    5|             apnešė plėnimis. Tuojau pat, nelaukdamas net vakaro,
 18    5|           pasmėlusių miškų.~    Ten pat ir jo naujoji šeimininkė
 19    6|       paukštis. Ir jos plaukai taip pat.~    - Ko tu nenorėjai?~    -
 20    6|           Basiuliškės. Ir ten tokie pat vargo kamuojami, ir jis
 21    6|           jis man? Juk aš būsiu čia pat. Nuo kalniuko pora gerų
 22    7|          lyg dovanoms siunčiamo pro pat jų pirtį dailiai metrais
 23    7|            kiek melų tarnauja. Tiek pat greičiausia ir Jonas. Jiedu
 24    7|            klausimą jis sprendė nuo pat ryto, šerdamas arklius,
 25    7|       minties apsėstas kamavosi nuo pat aušros, kai Jonas paklausė,
 26    7|           Ji tyvuliavo sklidina iki pat krantų. Ir ten suposi, atsimušdamos
 27    8|             iš jo po stiklinę tokia pat eile susigėrė. O daugiau
 28    8|            Jei ir išbėgsiu, tai čia pat, už tilto.~    - Aha...
 29    8|      gražuole, mėlynake?~    - Toks pat turbūt. Nežinau, - niūriai
 30    8|       neapsakomai. Ar būtų jis taip pat šokęs ant to su odinėmis
 31    9|            aptrauktas botkotis taip pat. Kaip galios ženklas ir
 32    9|            akis ir svilina odą. Čia pat ji, aukšta ir tiesi, šventiškai
 33    9|         nevešiu. Aš galiu išeiti šį pat vakarą. Galit mane atleisti.
 34   10|             ugnies. Ir alkanas taip pat, nes dubenį baltintos putrienės
 35   10|        pagerklį, panėrė geležtę iki pat kriaunų.~    - Lovį duok,
 36   10|        klebono ranką, stovinčio čia pat ant prieklėčio, pabučiavo
 37   10|          klebonui dar ir avižų tokį pat saiką. Tą patį gavo ir klapčiukas -
 38   10| pripildydamas dvikarčius maišus iki pat kerpių. Tokio nuotykio neturėję,
 39   10|         tvertis savai valdžiai, nuo pat pirmų dienų jodinėjo raitas
 40   10|       miškus. Vieškelis dulkėjo pro pat jo kiemą. Sūnų atidavė į
 41   11|             pro juos šypsojosi toks pat jaunas ir traškus, kaip
 42   11|            pienu? Ar ji dėvėjo taip pat baltu palaidiniu ir avėjo
 43   11|           pats imk ir atvažiuok. Šį pat vakarą, darbą baigęs. Juk
 44   11|           ką daryti. Jų arkliai čia pat garksojo, nuleidę galvas,
 45   11|          auksinis? Ir žiedelis taip pat nepigus, ir jo nenupirksi
 46   11|         kita sritis, nors mums taip pat gimininga. Čia jau kosmetika,
 47   11|            lyg saulės neregėjęs nuo pat užgimimo dienos.~    - Kokių
 48   12|            šeimininkėms pravers čia pat, sugriebus nejučiom, užkišti
 49   12|         buteliuką grąžinsiu. Aš čia pat. E, prastai, kai žmogus
 50   12|           ūžia. Ir jūs turėsit taip pat. Vaje, kai pats miego saldumas!~    -
 51   12|       mokykloje įgytu paruošimu. Tą pat vakarą jau ji spėjo sužinoti
 52   12|   juodalksnius ir išsikedendama čia pat, pasienyje, sužydusiuose
 53   12|            vasarojumi atbrisdama po pat langais ir iš čia, suplojusi
 54   12|             jerubių pulkelį. Ir čia pat, po pamatais, griežė svirplys,
 55   12|             pasirengusi. mes tuojau pat galėtume pradėti pieninės
 56   12|              nustvėrę už rankų, nuo pat lopšio, paplakdami, pakumščiuodami
 57   12|        žvilgsniai ją būtų išviję tą pat dieną iš namų. Jie jau manė
 58   12|            ji tegalėjo svajoti taip pat sėkmingai kaip ir apie filmus
 59   12|           daugiau kaip dešimt tokių pat vežimų. Iš savo aukšto kambarėlio
 60   12|          gausaus panamės būrio, čia pat jam sprandą nusukus. Ir
 61   13|        ružavu kaspinu, ir ant tokio pat pasietas šilkinis krepšelis.
 62   13|             galėjau ir aš tau tokių pat.~    - Kas tie saldainiai
 63   13|         rykšte suplakė dangų ir čia pat trenkė plėšiančiai aštriai,
 64   13|            pievokšlių ir krūmų. Tuo pat metu ištryško saulės skritulys,
 65   14|           žvilgsniai ir mintys taip pat nukreipti jos pusėn, ir
 66   14|          buvo prižliurkę kraujo iki pat vežimo dugno ten, kur gulėjo
 67   14|           Poakiuose apie nosį, taip pat ant rankų buvo pilna mėlynų
 68   14|        norėjo gyventi dabar, tuojau pat. Toli toli yra šalys, kurias
 69   14|          patogaus gyvenimo jam taip pat atrodė kvaila ir visų tų
 70   14|         galva. Jis viską turėjo čia pat, ranka pasiekiamai. Jis
 71   15|            taip.~    - Galim ir čia pat.~    - Tai nieko. Užeikim.~   
 72   15|      žodžiuose.~    Ir Doveika taip pat galvojo. Ne pirmą kartą
 73   15|           Jo akys krypo į Tilių. Iš pat pirmos dienos tas berniukas
 74   15|           važiuosi? Aplaistykim čia pat. Gal koks lašelis drėgmės
 75   16|              O kad ir teisine tokie pat vagys ir...~    - Blogai,
 76   17|            kol ponai vaišinsis. Čia pat, po mišką.~    - Tai kodėl
 77   17|         gerai žinau. Ir Monika taip pat. Žinai, ką ji sakė? Kad
 78   17|          pasigėrė, tai lygiai tokie pat kiaulės, ar iš kaimo srutyno,
 79   18|            tegalėjo užgesinti tokia pat ugnimi. Taip daro beviltiškoje
 80   18|      paspęstus tinklus ir krito čia pat į žolę. Ant žalitvorių,
 81   18|       grindyse. Paukštė giedojo čia pat, po langais. Ji nuo pat
 82   18|             pat, po langais. Ji nuo pat ankstyvo pavasario, kai
 83   18|            išsiųstas su kitu, tokiu pat nepatyrusiu.~    - Degtienės
 84   18|          kalvio, pasižadėjusio taip pat pagelbėti savo senam kaimynui
 85   18|           vartančių giesmynus. Taip pat pora apšutusių kaimiečių
 86   18|         negalėjo prasiveržti ir ten pat dingo, susivėlusi javuose
 87   19|        marškinių antį veržėsi tokie pat raudoni gaurai. Plaukų ant
 88   19|         nepadėsi. Jis galėtų tuojau pat eiti ir susirasti tą narsų
 89   19|         nepaliks. Jis tebebuvo toks pat jaunas ir ištikimas, kaip
 90   19|        laimingas. Jis tebebuvo toks pat jaunas kaip ir prieš dvidešimtį
 91   20|             tik ir laukė pragaro iš pat pirmos dienos. Protinga
 92   20|          nėrė į šalį. Daržas tuojau pat, už tų slyvų ir vyšnių.
 93   21|      Kinkėsi arklius ir lėkė tuojau pat.~    - Alus tai gerai. Tik
 94   21|          kaip dera. Ir antroji taip pat su tuo susiuosčiusi. Vaikinas
 95   21|       viskas. Tiesa, ir Tilius toks pat iš miško ir balų zimagoras,
 96   21|          sudegs. Ir jis sudegs taip pat. Bet kol sudegama, kol virstama
 97   22|        apynvirpčio aukščio ir tokio pat plonumo, nublukusiais lyg
 98   22|         merginos krypavo ratu, taip pat susikibusios ir traškiai
 99   22|         šviesiaplaukio draugai taip pat nepėsti ir, jei ne tokie
100   22|         ištempta viela. Ji buvo čia pat, jog lengvai būtų išgirdusi
101   22|            iki lovos, ar virsti čia pat vietoje ant šono ir užknarkti.
102   22|           patežusį sviestą ir tomis pat kojomis rėpliojo sūrio riekutėmis.
103   22|           gyvo žmogaus balsą. Tokio pat kaip ir jis. Vargstančio
104   23|      patyrimų. Ji juk tebebuvo toks pat vaikas ir savo širdį statė
105   23|          pagairėje žarstė save taip pat negudriai kaip ir visi,
106   23|           Ir ji jau praeity. Ir čia pat paglemžta, užlieta. Jis
107   23|         mums tarnaus. Ir žiema taip pat. Ir tada aš tave turėsiu.
108   24|          lysvelėse. Ir vakarai taip pat leidosi tykiai ir pamažu,
109   24|             raudonus žaibus. Tokios pat šviesos ropinėjo namų sienomis
110   24|           jūra. Kai ji buvo jau čia pat, paraką padegė ir liepsnos
111   24|          Per Basiuliškių kiemą taip pat buvo praėjusi audra. Nusiaubusi
112   25|       pasielgusi teisingai. Ji taip pat su ja pačia pasielgtų, tik
113   25|            išsiruošęs?~    - E, čia pat. Žinai, kad mano kelias
114   25|         surimtėjusią, pasijuto taip pat nejaukiai ir dėl visa ko
115   25|             Na tokią, oho!.. Ir ten pat, prie vietos...~    - Žiūrėk,
116   26|             po kojų. Ir atgal tokiu pat žingsniu, atsiremiant parudusio
117   26|            susitinką tik su tokiais pat. Tai, ką jis iš to vaikino
118   26|     pasakyti. Vėliau. Gerai? - taip pat staigiai atšokdama, sunkiai
119   26|            baugino. Aš nujaučiu. Iš pat ryto kažin koks bjaurus
120   26|             Ir vakaras buvo jau čia pat. Jis lydėjo gęstančią saulę
121   27|         miesto parke jį supurtė iki pat pašaknų. Bet jis turėjo
122   27|             popieriaus ir voką. Ten pat parašė, kad šį vakarą negalėsiąs
123   27|          nes ir jo norai buvo tokie pat kaip ir jos - džiaugtis
124   27|      kambaryje. Ir jo kambarys taip pat. Minutę jis ilsėjosi. Jis
125   27|           pasileido bėgti. Jis taip pat tenorėjo, kaip ir Krivickas,
126   27|          tave, Doveika, reiktų tuoj pat. Prie liudininkų, - pasakė
127   27|             kelnių kišenėn ir tokiu pat greičiu keldamas aukštyn.