Part

1001    6|            viena Gužienė. Ką ji mano? Ir ką mano Agnė? Ji greitai
1002    6|            dingo nuo stalo. Pasilikti ir mikčioti visgi buvo kvailoka,
1003    6|              visgi buvo kvailoka, bet ir išeiti nesiskubino.~    -
1004    6|                  juokais vertė Tilius ir galvojo, kad čia viskas
1005    6|        galvojo, kad čia viskas žinoma ir kad niežti mergai liežuvis.
1006    6|            liežuvis. Bet liek to, jis ir nemanė ko nors nuslėpti.
1007    6|               nors nuslėpti. Pagaliau ir nebuvo ko varžytis. Ranka
1008    6|              varžytis. Ranka įtaisyta ir malkoms skaldyti, ir snukiams
1009    6|         įtaisyta ir malkoms skaldyti, ir snukiams daužyti. Ir dar
1010    6|        skaldyti, ir snukiams daužyti. Ir dar jis padaužys, dievaži,
1011    6|         pamėginta, tai, žinai, paskui ir nejučiom susigniaužia kumštis.~   
1012    6|              kybojo aukštai ant miškų ir blizgėjo vandeny. Traukdama
1013    6|            velėnos, aižydama pumpurus ir sprogdindama ąžuolo gilės
1014    6|           pasidarbuoti Gužo skiedryne ir tai laiku nueiti pas Doveiką.
1015    6|              smūgiais smulkino storas ir šakotas kalades. Ėmė iš
1016    6|         kalades. Ėmė iš vienos krūvos ir mėtė į kitą, lyg rūšiuotojas
1017    6|             savo pirštus perleisdamas ir atiduodamas vartotojui.
1018    6|       dainuojant paukščiams nuo tvorų ir stogų ir vėjui duskinant
1019    6|         paukščiams nuo tvorų ir stogų ir vėjui duskinant atsegiotą
1020    6|         nevėpsojo prisiplojęs veidas. Ir vis tiek jis šilo ir neatsikratė
1021    6|          veidas. Ir vis tiek jis šilo ir neatsikratė to jausmo.~   
1022    6|              Aišku. Sustojęs parūkyti ir šnekučiuodamas su Gužu,
1023    6|              Gužu, netikėtai pasisuko ir užkliuvo žvilgsniu dvišypį
1024    6|              Ak tu, - pagrasė pirštu, ir nuo to jam pasidarė nuostabiai
1025    6|            pasidarė nuostabiai lengva ir gera. Mergaitė pasislėpė,
1026    6|                   Dar tą krūvelę.~    Ir ta krūvelė netruko. Tada
1027    6|            ratus viršum eigulio uosio ir nusileido į slėnelį, - pasigyrė
1028    6|               tilto. ~    Jiedu išėjo ir iki tilto nepratarė nė žodžio.
1029    6|                tempė, iki ji atsirišo ir pagriebta vėjo suplazdėjo
1030    6|     suplazdėjo kaip didelis paukštis. Ir jos plaukai taip pat.~    -
1031    6|             rankų...~    - Aha.~    - Ir lenda artyn. Kiša savo snukį...~    -
1032    6|              kaišiotis, kur nereikia? Ir gerai - daugiau jau nebenorės.
1033    6|          apačios vaikiškai bugščiomis ir vaikiškai giedriomis akimis.~    -
1034    6|             priešingai, kad jūs visi, ir tu, ir tavo motina, mane
1035    6|      priešingai, kad jūs visi, ir tu, ir tavo motina, mane baisiausiai
1036    6|           baisu tą naktį...~    - Gal ir buvo? O kas taip baisu? -
1037    6|            polius, trynėsi, brūžinosi ir vienu ištisiniu ošimu, viena
1038    6|              snaudusi po ledu, siaura ir vingiuota. Tilius, niekad
1039    6|        nuostabos šūksnį. Galva sukosi ir svaigo, nugara lakstė keisti
1040    6|              lakstė keisti šiurpuliai ir, nejausdamas to, viena ranka
1041    6|            spaudė mergaitę vis arčiau ir tvirčiau, lyg pabūgęs, kad
1042    6|            susiremdami galais, plaukė ir plaukė popiermalkių pagaliai,
1043    6|             draskė juodalksnių žievę. Ir žemyn, tokiu greičiu, kokiu
1044    6|            Petras, Každaila, Tugaudis ir kili, dviem pamainom versdami
1045    6|         Špicas, pametęs auksinį dantį ir proklamacijomis apsilipdęs,
1046    6|           jiems gerai moka, bet greit ir pasibaigs.~    Vėjas šiaušė
1047    6|           Vėjas šiaušė vandens klanus ir priguldamas pažemiu lėkė
1048    6|         traukė iš rankų Agnės skarelę ir vertė jos sijonėlį aukštyn.
1049    6|         nusidaužęs dveigys žvengdamas ir spardydamasis draskėsi tarpmiškėje.~   
1050    6|                    O Agnė viso to lyg ir nematė. Ji pati savimi buvo
1051    6|             žymę padariau. ~    Taip, ir ne juokais taip galėjo būti,
1052    6|                     Kas?~    - Sargai ir prižiūrėtojai. Su šikšnos
1053    6|              vandenį iš vieno šulinio ir pildavai į kitą? O kai tą
1054    6|             kvailino?~    - Gi Petras ir Baikštys, vakar grįžę iš
1055    6|                   Gera jiems juokauti ir štukas krėsti. Čia, Virsnėse,
1056    6|           Virsnėse, juk nieko daugiau ir nėra, jei ko nors iš šalies
1057    6|               dunda jo apačia medžiai ir šniokščia sukilęs vanduo -
1058    6|             vanduo - bet jie nuplauks ir viskas nurims. Ir sugrįš
1059    6|            nuplauks ir viskas nurims. Ir sugrįš į savo vagą upė,
1060    6|           žmonės, naršus vėjas nurims ir sulapoję medžiai užkamšys
1061    6|              medžiai užkamšys spragas ir labiau sugniauš kaimelį
1062    6|              vienkiemis, Basiuliškės. Ir ten tokie pat vargo kamuojami,
1063    6|            tokie pat vargo kamuojami, ir jis pats eina prie jų prisidėti.
1064    6|               kol kas jis nesiskubino ir pasakojo mergaitei, ką matęs
1065    6|          pasakojo mergaitei, ką matęs ir girdėjęs miestelyje ir namie.
1066    6|          matęs ir girdėjęs miestelyje ir namie. Ir ji pati gerai
1067    6|         girdėjęs miestelyje ir namie. Ir ji pati gerai atsiminė ir
1068    6|             Ir ji pati gerai atsiminė ir daug ką pažinojo, nes gyveno
1069    6|           rūbeliai gražūs, jai patiko ir, be abejo, jai būtų dailiai
1070    6|               o spirti nieks nespyrė. Ir apskritai neaišku, kodėl
1071    6|             pasakos. Kad tu už žvalgą ir už viršaitį Doveiką mokytesnis.
1072    6|      nedraudžia. Tas tai tiesa.~    - Ir tu gali būti geležinkelių
1073    6|          linksmumo užspringo vaikinas ir apsikabino mergaitę. - Ne,
1074    6|            vadu. Nebūsiu, Agne.~    - Ir tarnybos neužimsi?~    -
1075    6|                      Neužimsiu.~    - Ir gerai, - suplojo rankomis. -
1076    6|       kalniuko pora gerų pasispyrimų, ir pas tave. Mažiau vargo.
1077    6|            ištraukė iš kišenės laišką ir padavė.~    - Matau. Bet
1078    6|            Bet geriau neskaitysiu. Aš ir taip žinau, kad tu nemeluoji.~    -
1079    6|             nemeluoji.~    - Galėčiau ir pameluoti. Bet taip jau
1080    6|            Taip.~    Jis paėmė laišką ir perplėšė į keturias dalis.
1081    6|           skiautės skrido iš jo rankų ir, supamos vėjo, nusileido
1082    6|            vietos.~    - Nebegalėsiu. Ir nereikia man jos.~    Iš
1083    6|              jos.~    Iš miško plaukė ir plaukė medžiai, talpniai
1084    6|        užpildę srovę. Poliai dundėjo, ir visa tilto apačia krebždėjo
1085    6|           visa tilto apačia krebždėjo ir brazdinosi lyg prisigrūdusi
1086    6|           Virsnių vienkiemių languose ir toli toli gailiu nuovargiu
1087    6|             stogai Basiuliškių tvartų ir klėties. Tilius pasiėmė
1088    6|               abiem rankom jo alkūnėn ir, galvą pakreipusi, žiūrėjo
1089    6|           žiūrėjo aukštyn į jo veidą. Ir pasišokėdama taškė liūgnelius.~    -
1090    6|           negalėjau suprasti, kas ten ir ką dirba. Kaip didelė varlė
1091    6|                Gerai.~    Jos skarelė ir sijonėlis plevėsavo, bėgant
1092    7|            kranto, tą turėjo suversti ir vandenin.~    Juodas, nepermatomas
1093    7|               save praplaukti miškui. Ir tada jie vėl atsities ir
1094    7|              Ir tada jie vėl atsities ir žaliuos ant vandens.~   
1095    7|         pasišiaušusias menku atžalynu ir susiliejančias su skursnų
1096    7|     apsiginklavę kartimis su smailuma ir kabliu galuose. Brido jie
1097    7|        nugriuvimuose, lenkėsi užtakių ir skubėjo ardyti sangrūdų.
1098    7|              kur slūgstąs vanduo juos ir paliks, užkliuvusius už
1099    7|               už krūmų, apneštus žole ir dumblu.~    O kaimiečiai,
1100    7|           prie vandens, atidžiai sekė ir laukė, kad viskas vyktų
1101    7|          viskas vyktų priešingai. Kad ir kaip brangino savo turtą
1102    7|               nustoję krantus, lydėtų ir saugotų kiekviename žingsnyje.
1103    7|              žingsnyje. Su žeberklais ir krytimis pusberniai ir seniai
1104    7|     žeberklais ir krytimis pusberniai ir seniai ne tiek žuvies, kiek
1105    7|             plaukiančių medžių tykojo ir gabiai išnaudojo atsiradusius
1106    7|         paupiečiai. O riksmų, keiksmų ir grasinimų buvo sodriai persipildęs
1107    7|        Popiermalkių plukdymu domėjosi ir senoji Doveikienė, nors
1108    7|              miško nespėjo praretinti ir net lūžtvių išvežti, tačiau
1109    7|            Jos vyras sėdėjo valsčiuje ir draugavo su ponais, o ji
1110    7|         ramiai, sklandžiai, be barnių ir nesantaikų. Pati upė sunešdavo
1111    7|            sunešdavo į plačias pievas ir karklynuose palikdavo nemažus
1112    7|              iešmais, baisūs keikūnai ir priekabingi kitose vietose,
1113    7|               čia laikydavos padoriai ir nieko nematydavo. Jie net
1114    7|            užvesdavo, išsitraukę vyno ir užkandę sočiai dešrų iš
1115    7|               koja pro vartus. Vienas ir nebūtų taip pigiai susivokęs,
1116    7|             ledus, kol vanduo aukštas ir drumstas, žuvys mušasi į
1117    7|              į pakraščius be nuovokos ir aklai. Geriausia naktį ir
1118    7|             ir aklai. Geriausia naktį ir užlakiuose, kur nekliudo
1119    7|              Bet seniau viskas kitaip ir buvo. Žuvis ėjo neršti grioviais
1120    7|         neršti grioviais net į laukus ir, vandeniui slūgstant, pasilikdavo.
1121    7|           ašuto kilpa. Užnėrei kilpą, ir žuvis kaip branktas lekia
1122    7|         Reikia.~    Du šunes pasitiko ir, sukdami ratu, taikstėsi
1123    7|            juokais pas jus.~    - Yra ir ką saugoti.~    Teisybė,
1124    7|          neįkrapensi taip sau juokais ir nepabelsi į mergų kamaros
1125    7|         kamaros langą. Ne vien mergas ir šunis turi prisijaukinti
1126    7|          matyt, gerus šautuvus laiko. Ir tik vamplelėjus, tuoj nuo
1127    7|         užtaisytą rankulipkėm. Tokiam ir miegas budrus, kai turi
1128    7|        atsiminė vakarykštį susidūrimą ir pokalbį su Doveika ir jo
1129    7|      susidūrimą ir pokalbį su Doveika ir jo žmona.~    - Nežinau,
1130    7|           stikliniais šonais verandos ir, apsukęs ratą, grįžo atgal.
1131    7|          apskritime augo kelios tujos ir sidabrinės eglės, apdėti
1132    7|        sidabrinės eglės, apdėti mėšlu ir šiaudais parišti karpomų
1133    7|              karpomų rožių stiebeliai ir kiti dekoratyviniai krūmai.
1134    7|            nusitrynė kojas į plaušinį ir nuleido ant žemės ryšulį.
1135    7|           priežados, pasisuko į duris ir apmirė. Storos, trumpų rankovių
1136    7|              jas brūkštelėjo į sijoną ir apvalainas veidas išplito
1137    7|              bet taip tvirtai suremta ir tokia raudona, geriau už
1138    7|               matėsi visokiausių indų ir indelių eilės. Grindys išklotos
1139    7|              Tada pasirodė Doveikienė ir pasisveikino.~    - O, jau
1140    7|               Tai ne tik alkanas, bet ir pavargęs. Kažin kaip vakarienė? -
1141    7|          pasisuko prie krosnies. Nors ir turėjo pasirišusi mažą priejuostėlę,
1142    7|          vienos spintelės išėmė sūrio ir sviesto. Iš kitos duonos
1143    7|       šlubasis.~    Ji prašapo minutę ir įnešė padėklą su buteliu
1144    7|              įnešė padėklą su buteliu ir stiklinaitėmis.~    - Jūsų
1145    7|          kreipėsi? Šlubis raikė duoną ir nesiruošė priimti butelio
1146    7|             įvarytas - kalte įkaltas, ir jo pirštai sudrėko, kol
1147    7|                   Geras vynelis. Tokį ir mirdamas gertum, jei kas
1148    7|          skaldė malkas, su tom pačiom ir atkaišė. Bet namiškis šnekus,
1149    7|             namiškis šnekus, nors čia ir nebūtų ko įsiteikti.~    -
1150    7|              jau be piršto apsieinam. Ir šis, ne tik išgerti, bet
1151    7|              šis, ne tik išgerti, bet ir prie darbo. Karštas darbininkas.
1152    7|               iš anksto. O neįtiksiu, ir pavarys. Kas tada? - teisinosi
1153    7|                 užtikrino merga. ~    Ir išėjo jie grįstu taku į
1154    7|           sandėlis su aruodais bulvių ir burokų, su mažesniais miltų,
1155    7|              mažesniais miltų, sėlenų ir išspaudų. Maišai avižų,
1156    7|          Loviai, kubilėliai, kaponės, ir jų tiek, kad tik takas praėjimui.
1157    7|              į kambarius su grindimis ir dažytomis sienomis. Po dvi
1158    7|      dažytomis sienomis. Po dvi lovas ir stalą talpino kiekvienas
1159    7|        kambarys. Po spintą drabužiams ir suolus bei kėdes.~    -
1160    7|        krienas, tuoj pašaukė meistrus ir prie viralinės surėmė tas
1161    7|             būriu. O mums dar geriau. Ir išeini, ir pareini, kada
1162    7|           mums dar geriau. Ir išeini, ir pareini, kada nori.~   
1163    7|               bildėjo klumpės. Tvirta ir raudonveidė Julė, pasidavusi
1164    7|               Julė, pasidavusi pirmyn ir taip smarkiai mušdama kojas,
1165    7|              Lašą užliejo ant danties ir jau blūdija apie lovas.
1166    7|                Nabagėli tu?~    - Jau ir sakysiu aš tau. To tai nesulauksi.
1167    7|               baravykas, - niekinamai ir iššaukiamai įsisprendė į
1168    7|       žemlūžis vyras žilais paausiais ir riesta pypkele dantyse.~    -
1169    7|             Tai tas, tai tas negerai. Ir vis lyg pasižymėti stengdamasi.
1170    7|           apie dvidešimtį gal, plonas ir ne kažin kaip sudėtas. Visa
1171    7|              buvo susirinkusi į krūvą ir pasiplepėdami rūkė. Jonas
1172    7|            Tyrelis smilko bekraštėje. Ir pavienio šunies vampsėjimas
1173    7|             žemei.~    Braškanti lova ir garsus žiovulys gretimam
1174    7|         gretimam kambary jį pažadino, ir minutę nesusivokė, kur esąs.
1175    7|       nesusivokė, kur esąs. Jis gerai ir kietai miegojo, jog nejuto
1176    7|           koja kažkaip keistai kabėjo ir suposi, perlaužta lyg vežlankis,
1177    7|          rąžėsi, braškindamas kaulus, ir grabinėjo drabužių neįprastoje
1178    7|             boba atsistojusi kojūgaly ir vasnoja vanta. Sakytumei,
1179    7|                tik kad su drabužiais. Ir mat jau vienuolikti metai...~    -
1180    7|             pasikišę po pasoste. Taip ir nebuvai kojūkų iškėlęs.
1181    7|           Kieno mintuvai geresni, tas ir spalių daugiau išlaužia.
1182    7|                nesileido toliau Jonas ir nurodė Tiliui. - Pats eisi
1183    7|            Paskui juos šukavo šukomis ir šepečiais. Gražūs arkliai,
1184    7|            šepečiais. Gražūs arkliai, ir šeimininkas juos myli.~    -
1185    7|            Doveika? Jis mažai kišasi, ir dėl jo gali vargti. Šeimyna
1186    7|              kaip žiurkė po pašalius. Ir tai nebuvusi bloga samdininkui.
1187    7|             Eik, eik. Kas sakė?~    - Ir be sakymo žinau. Sako, anas
1188    7|               visą žiemą, o tą vakarą ir griebs jau per gvoltą jaunąją
1189    7|          galvą vyriokas. - Patykočiau ir papjaučiau su dalgiu. O
1190    7|               tyrely. Suburbsėtų tik, ir amen.~    Kol apėjo daržinės
1191    7|                    Kol apėjo daržinės ir viralinės sandėlį, kol apsitvarkė
1192    7|           apsitvarkė su tiek gyvulių, ir saulė prasisunkė pro sodo
1193    7|            prasisunkė pro sodo šakas. Ir pašokėjo per keletą sprindžių.
1194    7|             Daug Basiuliškėse krosnių ir kaminų, daug žmonių ir gyvulių.
1195    7|        krosnių ir kaminų, daug žmonių ir gyvulių. Tai mat daug ir
1196    7|              ir gyvulių. Tai mat daug ir išeina dūmais.~    Julė
1197    7|               apie alų, apie tai, kas ir kada eis bažnyčion velykinės.
1198    7|    nesusijauktų, kad spėtų apsikuopti ir pasiruošti orei. Žemė spėriai
1199    7|             orei. Žemė spėriai brinko ir jau bolavo aukštumose. Didieji
1200    7|              nenusėsdamas nuo arklio, ir vis dairėsi į langus, ar
1201    7|            žvengė net užkimdamas.~    Ir iš veislinio padaro nemažai
1202    7|      veislinio padaro nemažai pinigo, ir Jonui krinta kišenėn po
1203    7|          nauda pati renkasi į aruodus ir sandėlius. Šeimyna čia nepersidirba,
1204    7|         šakniavaisių kaupimui. Rudens ir žiemos vakarais nekinko
1205    7|        Doveika viską perka iš miesto, ir tokiais kiekiais, kad kitur
1206    7|           šeimynos neskiria, užtat ji ir pasilaiko. Beveik nėra kaip
1207    7|           pasilaiko. Beveik nėra kaip ir išeiti. Iki pietų Tilius
1208    7|            kur tu matęs? Mušeika toks ir ambininkas. Nutvėrė jį prie
1209    7|          vanojosi. Išpėrė gerai kailį ir išvarė. Bet jis ir gauna,
1210    7|              kailį ir išvarė. Bet jis ir gauna, kur bepasisuka. Gužaitė
1211    7|               motina nepažintų.~    - Ir aš dar jam koja pridėjau, -
1212    7|              pasisukdamas jam padėjo, ir atrodė, kad kuo greičiausiai
1213    7|        tarnauja. Tiek pat greičiausia ir Jonas. Jiedu subloškia skudurus
1214    7|               senoji buvusi gyva, tai ir pats Doveika pasivesdavęs
1215    7|       neužsimink. Apie Lauryną niekas ir nebešneka. Jis čia beveik
1216    7|              Jis čia beveik gimė, čia ir mirs. Kur dėsis žmogelis?
1217    7|             Tarnystę pradėjo piemeniu ir iš jo neišėjo, nors karvių
1218    7|          kontrolasistentu, jis melžia ir į pieninę veža. Su dviem
1219    7|              Lauryną. Jį greičiau tad ir liktų prie mergų kategorijos
1220    7|               skirti. Jo rankos ilgos ir liežuvis apyilgis, o patsai
1221    7|             pašarui, klėtis iš vienos ir viralinė iš kitos pusės
1222    7|                kur taip erdvu, stambu ir tvirta. Nieko panašaus jo
1223    7|             daugelis ūkininkų smulkūs ir tik pasiturį. Visus žemės
1224    7|               Buvo linksma, sveikatos ir jėgos netrūko - buvo pati
1225    7|       nežinojo. Turėjo savo svajones, ir jos lėkė, žemės nesiekdamos,
1226    7|              Jie vis vien buvo tolimi ir neprieinami. Dar toliau
1227    7|              knygose aprašomi miestai ir šalys su jų žmonėm ir stebuklais,
1228    7|         miestai ir šalys su jų žmonėm ir stebuklais, tetinkami tik
1229    7|          pasipasakojimams vakarojant. Ir jis pasijusdavo nejaukiai
1230    7|            aplinkinį. Šis buvo realus ir per aiškiai bylojo savo
1231    7|            leido skleistis fantazijai ir lengvais sparnais nešė,
1232    7|            per žiemą žemės paviršiuje ir tapę nereikalingu šlamštu,
1233    7|          šlamštu, šmeižiančiu panames ir lakus, turėjo būti nustumta
1234    7|           turėjo būti nustumta į šalį ir sudeginta. Švenčių vardu
1235    7|              žemę, ją purens, draskys ir bers grūdą. Nes diena, suvėluota
1236    7|               atvažinėjo savo kelius. Ir platų, juodu laku padengtą
1237    7|             dulkino grindų patiesalus ir lakus, vėdino patalynes
1238    7|               lakus, vėdino patalynes ir duknas. Ant ištiestų virvių
1239    7|        plakėsi pavasario vėjuje balti ir margi skalbiniai. Kimšosi
1240    7|         keičiant pagalvių užvalkčius. Ir kliombų lakai nušvito, pabarstyti
1241    7|       pabarstyti gelsva smiltimi.~    Ir už upės, kur žvangėjo kalvio
1242    7|            žvangėjo kalvio priekalas, ir už didžiosios liepos, kur
1243    7|            Gužienės krautuvės iškabą, ir toliau, giliam miško įlinkyje
1244    7|         perstatytoje eiguvoje, lakstė ir šūkavo įkaitusios moterys.
1245    7|            šūkavo įkaitusios moterys. Ir ten plevėsavo skalbiniai,
1246    7|          skalbiniai, sūkuriavo dulkes ir gręžėsi į dangų tirštų dūmų
1247    7|               tamsaus į šviesų žalumą ir į melsvą, ūkuojant tolumoje,
1248    7|              tolumoje, kai vėjas dūko ir laužė jas, skrisdamas iš
1249    7|             skrisdamas iš nežinia kur ir čia lyg užtvaroj susisukdamas.
1250    7|               senosios liepos inkilas ir krūpčiojo perdžiūvę Šventieji.
1251    7|                gagėjo laukinės žąsys, ir einantį paupio taku neatlyždama
1252    7|             išgerti, kišo skardinėlę, ir Jonas pylė iš sunkaus žalio
1253    7|             jis galvojo pusryčių metu ir prie pietų stalo, nežymiai
1254    7|              kitą garsą anam kambary. Ir vėliau kieme pasirodydavo
1255    7|           pasirodydavo moteriškosios, ir jis pakeldavo galvą nuo
1256    7|              sklidina iki pat krantų. Ir ten suposi, atsimušdamos
1257    7|              lyg vandenyje, žvaigždės ir akys. Ir kodėl jis geidė
1258    7|         vandenyje, žvaigždės ir akys. Ir kodėl jis geidė išvysti
1259    8|             mokėjo dirbti neskubėdami ir padaryti atsakančiai, galvodami,
1260    8|               ateis pasimelsti vaikai ir vaikų vaikai. Ir varpinė
1261    8|               vaikai ir vaikų vaikai. Ir varpinė su špitole, ir klebonija
1262    8|                Ir varpinė su špitole, ir klebonija su visais nemažam
1263    8|               pačias gero darbo žymes ir galėjo tverti dar daugelį
1264    8|              kelias, išnėręs iš miško ir persigavęs brasta, bėgo
1265    8|               bėgo pašventoriu toliau ir už kelių varsnų kabinosi
1266    8|     nepatraukė žmonių prie bažnyčios, ir ji liko viena, apsupta kapinių
1267    8|              apsupta kapinių kryžiais ir ariamomis dirvomis. Bažnyčia
1268    8|           pastatyti kryžkelėje smuklę ir parsitraukti žydelį jos
1269    8|       parsitraukti žydelį jos valdyti ir girdyti ištroškusius.~   
1270    8|          tarpmiškių liaudį mišparams. Ir aukšti langai žėrėjo, šviesas
1271    8|         kartus aplinkui, tekėjo saulė ir pakibo ant eglių smailumų,
1272    8|           smailumų, skaisčiai raudona ir didelė, lyg monstrancija
1273    8|           lizdan. Triliavo vieversiai ir švilpavo kiti paukščiai.
1274    8|            tyrai nuauksintu skliautu. Ir jų sparnų plunksnos žėrėjo
1275    8|            plunksnos žėrėjo raudoniu, ir nuo jų biro gaili rasa,
1276    8|            priklaupė prie žmonos kapo ir sukalbėjo poterį. Gera buvo
1277    8|            buvo moteriškė, o nuolanki ir tyki, kas didžiausiai pagirtina.
1278    8|            didžiausiai pagirtina. Jei ir nesulaukė čia kažin kokios
1279    8|              danguje užtikrinta vieta ir linksmybės amžinos. Ir užkietėjusios
1280    8|          vieta ir linksmybės amžinos. Ir užkietėjusios širdys tokiu
1281    8|          akmenį, raides auksu nupūtė, ir aniuolas su palmės šaka
1282    8|           žmona jo laukė tarpvartėje, ir čia ant jos užkrapeno klebonas,
1283    8|    zokrastijos. Pasveikino su šventėm ir gražiai šnekino, iki atsirado
1284    8|              pats Doveika, pasimeldęs ir prisigraudinęs. Klebonas
1285    8|              spyrėsi lygiai atkakliai ir tikino, kad jau nuo senovės
1286    8|           šeimyna sėda už vieno stalo ir daužo velykaičius. Tai pagirtina,
1287    8|             pagirtina, tai pavyzdinga ir krikščioniška, - džiaugėsi
1288    8|             ne? Jo žmona tik klausėsi ir šypsojosi. Ji mokėjo šypsotis -
1289    8|        šypsotis - jaunoji Doveikienė, ir tai jai didžiai tiko. Laumakių
1290    8|         tarpvartėje pasidarė šviesiau ir linksmiau.~    Važiuoti,
1291    8|        linksmiau.~    Važiuoti, raiti ir pėsti traukė namolei su
1292    8|            Šmėkščiojo baltos skarelės ir blizgėjo kepurių matikai.
1293    8|          duris velke iš vidaus užšovę ir pro langą išlindę. Neveikė
1294    8|          patiltėmis, nešė miško šapus ir skiedras ir Melamedo popiermalkes.~   
1295    8|               miško šapus ir skiedras ir Melamedo popiermalkes.~   
1296    8|           merginos, kalvis su vaikais ir moterim, pienininkas, eigulio
1297    8|          pienininkas, eigulio šeimyna ir Basiuliškių žmonės. Kas
1298    8|              o iš šonų suartos dirvos ir molėtas krantas. Jaunuomenė
1299    8|     nušveistus batus, kai visa išeiga ir džiaugsmas dar prieš akis.~   
1300    8|         žmonės skyrėsi, virtinė suiro ir susimetė krūvon kaip darni
1301    8|                  Gi mūsų birbilo taip ir nemėginot dar.~    - Pamėginsim,
1302    8|             visi norėjo kartu aplėkti ir būti visur. O jei kalvis
1303    8|             dėžutę! Kur jis nesutiks? Ir Gužo troba nemaža. Negi
1304    8|           miškais į mokyklą, nors ten ir tikri šokiai, tikras vakarėlis.
1305    8|              lyg ant delno išsidėstęs ir suimamas į saują, ruošėsi
1306    8|         neateisi. Jei tik išleis, tai ir ateis. Och, kur jau ten
1307    8|               kelis žingsnius atbula. Ir apsisukusi nuliuoksėjo,
1308    8|            nuo kvėptelėjimo pakylanti ir nuskrendanti, nuskrendanti
1309    8|        skubėti juk nepritinka. Nueis. Ir kur benupulsi šiame ramiam
1310    8|           viskas teturi vieną kryptį. Ir taip pamažu, pamažu...~   
1311    8|                atleidę diržus, įtingę ir žiovulio ninkami, kėlėsi
1312    8|              vyrai nuo gausybės stalo ir vilkosi į savo kamaras.
1313    8|             butelį Julė, kaip apdairi ir visą namų tvarką žinanti,
1314    8|             kitais valgomais daiktais ir kartu pašventinta prie altoriaus,
1315    8|          alaus ąsotis stovėjo vidury, ir iš jo po stiklinę tokia
1316    8|               savęs po kelias išvertė ir aukštinelki pasidrėbė, kojas
1317    8|            patsai ar neisi?~    - Jei ir išbėgsiu, tai čia pat, už
1318    8|               barkštelėjo ant grindų, ir Jonas užknarkė.~    Myli
1319    8|              sudėtos. Stalai apdengti ir po aukštą puodynėlę su blindžių
1320    8|         pasimerkti pavasario šakelių? Ir prie jų labai tinka svogūnų
1321    8|          labai tinka svogūnų lukštais ir šieno pabiromis dažyti kiaušiniai.
1322    8|               Ausys spengia nuo tylos ir sočios ramybės. Blakstienos
1323    8|            ramybės. Blakstienos lūžta ir pridengia akis.~    Ir per
1324    8|          lūžta ir pridengia akis.~    Ir per miegus skambina visais
1325    8|             linguoja aplink bažnyčią. Ir gandras kalena aukštoje
1326    8|              besukančių ratus aplink. Ir šimtai baltų pakalnučių
1327    8|             gėlėmis, su pakalnutėmis. Ir šypsena tokia geliamai balta
1328    8|           Paskui jis puolė į tvartus, ir ten jį pasitiko žvingaudamas
1329    8|           kartis. To šventiškumo kaip ir nesimatė tvartuose, nes
1330    8|               nesimatė tvartuose, nes ir šiaudai, ir tas pats mėšlo
1331    8|            tvartuose, nes ir šiaudai, ir tas pats mėšlo kvapas, ir
1332    8|             ir tas pats mėšlo kvapas, ir daugelio dantų grikšėjimas,
1333    8|         plūstančios pro plačias duris ir susikertančios tolimiausiuose
1334    8|       paveiktas savotiškos nuotaikos, ir svarstė valandėlę. Lyg poilsio
1335    8|    tvokstelėjo visu pločiu į jo veidą ir pasiliko, tartum drėgno
1336    8|           išplauto žvyro kruopelyčių? Ir patsai nustebęs, tai išvysdamas?
1337    8|            jam buvo nuostabiai lengva ir gera. Kažin ką linksmo užtraukė,
1338    8|       pabaigtuvėse doras talkininkas. Ir Jonas susivėlusiais plaukais,
1339    8|        draugiškai barė, kam nepakėlęs ir kam vienas teriojęsis. Jis
1340    8|       Laurynas jau seniai susidorojęs ir smagiai snūduriuoja prieš
1341    8|             klausa, pirmyn pasidavęs. Ir šaukė neiškentęs:~    -
1342    8|         Kartelę iškišai pro skliautus ir turi kijatrą namie.~   
1343    8|        sūpuojanli. Sužavėjusi šlubąjį ir privertusi sušukti nesitveriant.
1344    8| nepaprastesnio, neišpasakytai gražaus ir net neįsivaizduojamo, kad
1345    8|            tokių garsų iš viso esama. Ir vis tai nematomų rankų iškelta
1346    8|            tai nematomų rankų iškelta ir pasiųsta erdvėn. Ir kitos
1347    8|           iškelta ir pasiųsta erdvėn. Ir kitos rankos, lygiai nematomos
1348    8|              rankos, lygiai nematomos ir tolimos, nors tik už sienos,
1349    8|              kaip grįžo iš bažnyčios. Ir eržilas tebesidaužo užtvaroj.
1350    8|          tebesidaužo užtvaroj. Ar tai ir nevažiuos patys į svečius?
1351    8|        sugargaliavo, jaučiu sumaurojo ir vėl švelniai, tykiai, lyg
1352    8|            paliktų tą pačią meliodiją ir pati klausytųsi. Neramūs
1353    8|      klausytųsi. Neramūs pirštai jos, ir širdis nerimsta, jei negali
1354    8|               nemokėtų padėti be jos. Ir nežinia, dar kas atsitiktų,
1355    8|            tik koją iškeltų. Ji todėl ir rūgsta per dienų dienas
1356    8|           sako. Jis tiek daug patyręs ir matęs. Jis riejasi su ja,
1357    8|                Jis riejasi su ja, bet ir privengia kartais jos liežuvio.
1358    8|         mirkytomis, nasrus užkiščiau, ir tiek. Dabar jau ji tyko,
1359    8|        pernykštę žolę. Pamažu, tykiai ir tačiau sodriai permerkdami
1360    8|             paskutinis drėgmės lašas? Ir tokią nuostabią pavasario
1361    8|               tuo tarpu aplink gyvens ir dainuos. Kaip kraujas iš
1362    8|     paslaptingos dėžės namo gilumoje. Ir tokios klaikios mintys...
1363    8|       neatpažino. Ne tik kad ištrinta ir išblizginta, bet taip jau
1364    8|               Pušų šluotelės, bruknių ir spanguolių blizgantys lapai,
1365    8|          gležnų žibuoklin pluošteliai ir baltų kaip sniegas palazdžių.
1366    8|               kaip sniegas palazdžių. Ir saulės spindulys, tartum
1367    8|          tankmėn prasigavęs, šokinėjo ir dūko žalsvų dulkių sūkuriu.~   
1368    8|           putele alus taisė nuotaikas ir kėlė balsus.~    - Išsirink
1369    8|       padėjusi pastabiausioje vietoje ir laukė, kada jis pamatys
1370    8|       rėželiais eglutėmis, paparčiais ir žiedeliais lyg žvaigždėmis
1371    8|             gudriai įpintos ten buvo, ir Agnę suėmė liūdesys, ir
1372    8|               ir Agnę suėmė liūdesys, ir ji pyktelėjo, jog pali turėjo
1373    8|         vasarą. Bus lengvas lengvutis ir išsilaikys ilgai, - gyrėsi
1374    8|     išsilaikys ilgai, - gyrėsi Tilius ir didžiavosi, aprodydamas
1375    8|              iš šaltos rūsio drėgmės. Ir pasirodė jam, kad tą jau
1376    8|           pasiūlė kuriam nors pabėgti ir parsivesti eigulį su pačia,
1377    8|            Seserys griebė ją už rankų ir tempdamos, lalėdamos skuto
1378    8|             lakstė jau vienmarškiniai ir basi.~    - Vaikai, vaikai,
1379    8|              Tiek jaunystės džiaugsmo ir traškumo atnešė su savim
1380    8|             dviejų senų ruplių beržų. Ir ilgos šmaikščios kartys,
1381    8|              glemžte glemžė, rankomis ir visu stuomeniu pasiduodamas.
1382    8|          Pabrukusi sijonėlį tarp kojų ir keliais jį suspaudusi, vėjo
1383    8|               plaukais, pravira burna ir švytinčiomis akimis.~   
1384    8|            Milžiniška švytuoklė smego ir kilo. Miško viršūnės bėgo
1385    8|             Miško viršūnės bėgo artyn ir staiga, lyg pradalgėn mušamos,
1386    8|         duodančios pradžią upokšniams ir upėms.~    - Aukščiau, daugiau!~    -
1387    8|     Berazumiai jūs!~    - Aš supčiaus ir supčiaus, dieną ir naktį,
1388    8|           supčiaus ir supčiaus, dieną ir naktį, kol užmigčiau. Kol...-
1389    8|            švytuoklei lėtinant spartą ir mažinant skriejimo lanką.~   
1390    8|                nes jai sukantis galva ir ledaka darąsi. Miško užuolankoje,
1391    8|     užuolankoje, apsaugotoje nuo vėjų ir atviroje saulei, jau pylėsi
1392    8|          Sprogdino pumpurus beržiukai ir šermukšniai. Iš miško tvoskė
1393    8|     šermukšniai. Iš miško tvoskė vėsa ir kurtinantis paukščių alasas.~    -
1394    8|              nebūtas vietas. Paklysti ir klaidžioti iki juodos. drumstos
1395    8|        nakties. Gal tada užeitų audra ir prasivertų žemė. Ir miškas
1396    8|             audra ir prasivertų žemė. Ir miškas dejuotų, pliekiamas
1397    8|            dejuotų, pliekiamas žaibų. Ir debesys prasiskirtų kaip
1398    8|            prasiskirtų kaip atklanės, ir išverktų sutvenktą metų
1399    8|        išverktų sutvenktą metų sopulį ir bejėgiškumą. Krūtinė kilojosi
1400    8|         bejėgiškumą. Krūtinė kilojosi ir lūpos pleišėjo nuo išvidinio
1401    8|        pleišėjo nuo išvidinio karščio ir įtampos. Ji sugraibė pastalėje
1402    8|               pastalėje Tiliaus ranką ir suspaudė ją, suleisdama
1403    8|       apvilktas, apkarpytais plaukais ir nuskusta barzda.~    - Kieno
1404    8|             burnon ragaišio trupinius ir nusiurbdamas po gurkšnelį
1405    8|          gauja išlalėjo atgal. Tilius ir Agnė lėtino žingsnius, atsiliko
1406    8|           žingsnius, atsiliko tarpelį ir tarė:~    - Neikim į vidų.
1407    8|             nežinai, kad ateis Petras ir gal Tugaudis? Dėl to taip
1408    8|             taip linksma pas mus.~    Ir Tiliui pasidarė linksma
1409    8|               jis taip yra laukiamas. Ir apie keistą bičiulystės
1410    8|            paprastai su miško darbais ir nesibaigiančią dar lig šiol.
1411    8|          nesibaigiančią dar lig šiol. Ir kaip ji gali baigtis, būdama
1412    8|           kojos žengdama paupio taku. Ir to taip sunku atsisakyti,
1413    8|               negali jai užtekti, kad ir labai puikios, radijo muzikos
1414    8|               puikios, radijo muzikos ir gerai įruoštų kambarių.
1415    8|               gerai įruoštų kambarių. Ir didelio ūkio su visais rūpesčiais
1416    8|             ūkio su visais rūpesčiais ir gerų metų viltimi. Ne, neužtenka
1417    8|            švelnumą ant savo skruosto ir jos mažą, smulkią ranką
1418    8|         aikšteles, įkaitusias saulėje ir užgožtas krūmų ir medžių.
1419    8|             saulėje ir užgožtas krūmų ir medžių. Jie uždengė reginį
1420    8|           sprindžio plotelį į vandenį ir didelę mėlynę virš galvos.
1421    8|               virš galvos. Jie galėjo ir toliau taip eiti, sutardami
1422    8|              glausdamiesi, susikabinę ir nieko nekalbėdami. Ir nežinia,
1423    8|      susikabinę ir nieko nekalbėdami. Ir nežinia, kur būtų baigusis
1424    8|             medžių pumpurams plyštant ir išvyniojant gležnus lapelius,
1425    8|              svetimų akių, nuo saulės ir vėjo dūstelėjimų. Bet takelis
1426    8|            klampynę, prižėlusią ajerų ir viksvų parudavusiais pernykščiais
1427    8|               vakarą.~    - Kai gėrėm ir mušėmės. Aną vakarą...-
1428    8|                Ji sėdėjo ant jo kelių ir, kaklą apsikabinusi, laikėsi
1429    8|           būtų siūbuojančioje valtyje ir nuolatinėje pavojaus grėsmėje.
1430    8|               bučiavo primerktas akis ir plaukus, kutenančius padrika
1431    8|              buitį.~    Aną vakarą... Ir tai buvo įspėjimas jam.
1432    8|              nebeatšaukiama kryptimi. Ir atsimerkė jis. Lyg nagais
1433    8|          besąlyginį priklausomumą sau ir kaip brangią savastį siekėsi
1434    8|            Jos visiškas pasitikėjimas ir atsisakymas savęs padėjo
1435    8|             savęs padėjo jam nugalėti ir pralenkti save.~    - Eime.~   
1436    8|         slaptybėje jie buvo atsidūrę! Ir kas buvo užgniaužęs žadą
1437    8|                Nutildęs jos paukščius ir vėją sustabdęs atokiai?
1438    8|               vėją sustabdęs atokiai? Ir nieks jiems nebuvo pakuždėjęs,
1439    8|          tokių valandų. Jie ėjo patys ir surado.~    Ir viskas vėl
1440    8|              ėjo patys ir surado.~    Ir viskas vėl lyg iš naujo
1441    8|             besilinksminančių kaimynų ir klegesį laimingų vaikų,
1442    8|           susiradusių begales žaidimų ir pramogų pievokšliuose ir
1443    8|              ir pramogų pievokšliuose ir dirvonuose panamėj.~   
1444    8|             iš miško išnėrė vežimėlis ir smarkia risčia artėjo. Agnė
1445    8|         tvirčiau įsikabino jo rankos, ir jie pasitraukė į kelio pakraštį,
1446    8|        įtemptas arklys panėrė sprandą ir, krimsdamas žąslus, sustojo.~    -
1447    8|               balsą. - Ne tik ši, bet ir visos kitos šiandien uždarytos.~    -
1448    8|       uždarytos.~    - Maža bėda. Mes ir per galines duris galėsim
1449    8|            Tilius nežymiai kumštelėjo ir Agnė pasakė:~    - Neįeisit
1450    8|           Agnė pasakė:~    - Neįeisit ir per galines. Niekas jūsų
1451    8|         geltonkasė! Na, tai pali įbėk ir išnešk mums porą pakelių "
1452    8|          pakelių "Regatos". O gal dar ir skaidriosios paimsime? -
1453    8|            antrasai su pinigu rankoje ir atlošta ant pakaušio skrybėle.~    -
1454    8|          įspėdamas, kad pinigas tokiu ir lieka, nors didžiausia šventė.~    -
1455    8|          galvos jaunai mergaitei, nes ir antrą tarnybą pateriosi.~   
1456    8|        Raudonumas susiskirstė dėmėmis ir pamažu išnyko. Jis išblyško
1457    8|             areštavo.~    - Areštavo? Ir ką?~    - Ir daboklėn uždarė.~    -
1458    8|                Areštavo? Ir ką?~    - Ir daboklėn uždarė.~    - Tai
1459    8|               manydamas galėsiąs būti ir policininku. Nebūsiu juo
1460    8|           begėdis, paršas nuplikintas ir kiaulė. Ir gerai jam, kad
1461    8|         paršas nuplikintas ir kiaulė. Ir gerai jam, kad taip pasakiau.
1462    8|        požeminiu balsu atsakė Tilius. Ir iš kur jis galėjo žinoti
1463    8|              iš kur jis galėjo žinoti ir pažinti visus pravažiuojančius,
1464    8|       vieškelio valkatas, valdininkus ir dykūnus, kuriems patinka
1465    8|               išmušti - kelias platus ir ilgas. Atvažiuos kiti, sustos,
1466    8|          arklį prie nugraužtos tvoros ir seilę varvins.~    O Agnė
1467    8|               baudėsi galvą panarinęs ir priekabingas neapsakomai.
1468    8|           kurs taip gražiai šypsojosi ir merkė jai. sakydamas: sese
1469    8|               griaudamas jos svajones ir žavesį.- Gyvendamas prie
1470    8|            prie kelio, visko išgirsi. Ir visokie belsis į tavo duris.
1471    8|             vaikai ridinėjo margučius ir didieji strapinėjo netoliese.
1472    8|               Pažiūrėsim, pažiūrėsim. Ir kodėl ne?~
1473    9|          degtienė, sunkiama nuo šaknų ir pakišama į tarpą slapčiom.
1474    9|               Jis vėl kaleno dantimis ir visomis išgalėmis tramdė
1475    9|           ašarą, atkylančią iš vidaus ir įsiremiančią gomury. Jį
1476    9|          gomury. Jį reikėjo nuplauti. Ir pačiam reikėjo atramos.
1477    9|         susiliejančiu į judantį tašką ir išsikedenantį migla.~    -
1478    9|       apsisunkinti jokiais rūpesčiais ir nebūtom bėdom ir taip apnuodyti
1479    9|           rūpesčiais ir nebūtom bėdom ir taip apnuodyti šventišką
1480    9|           labai nupulsi. Pamažiukais, ir perdegs. Jis tikėjo, kad
1481    9|      jaunikaitis. Baisia, gąsdinančia ir grūmojančia šmėkla atsistojo
1482    9|             laimės pasiųstas kliudyti ir persekioti. Tasai vachmistra
1483    9|             Gabiai išnaudojąs tarnybą ir uniformą, savo vietą tarp
1484    9|            galiu - ar norit sužinoti? Ir ką tokiam šungalviui? Nieko
1485    9|             aptraukto žaliu popierium ir bjauriai sulieto rašalu.
1486    9|           nemažai džiaugsmo, pramogos ir įvairumo nuobodokoje tarnyboje.
1487    9|               pradedant kitus gaudyti ir ten talpinti.~    Sunkiai
1488    9|               Kai beliko jam tik eiti ir pasiimti, kas pažadėta.
1489    9|             uodegos. Bet jis pasirodė ir antrą kartą, kai jis ėjo
1490    9|              kai jis ėjo su mergaite, ir tokia giedra, saldžiai nepatirta,
1491    9|               pakelės stačiai į akis. Ir jis nuvažiavo nesulaikytas
1492    9|            jis nuvažiavo nesulaikytas ir nenubaustas.~    Tą purvą
1493    9|               purvą reikėjo nuplauti. Ir tuojau, nelaukiant. Be reikalo
1494    9|               ranka jį pastūmėjo tada ir tuomi suraizgė viską. Tam
1495    9|              raizgymui galo nesimato. Ir nesimatys, kol vachmistra
1496    9|          vachmistra trankysis keliais ir švaistysis botagu manydamas,
1497    9|            akyse jau jis nusikaltėlis ir prapuolęs amžinai. Nebeįsiteiksi
1498    9|         nepasitikinti baustu piliečiu ir, be to, kerštinga. Jis turėjo
1499    9|         sumėtyti pėdas. Ne vien pykti ir neapkęsti.~    Bet jis nepasekė,
1500    9|                gurkšnodamas iš kairės ir dešinės. Kažin kas jo klausė,