Part

1501    9|              svečių Basiuliškėse. Gal ir daug, bala juos žino. Bet
1502    9|              valdininkėliai. Kai alga ir ūkis, tai bent gyvenimas!
1503    9|             ant gausaus vaišių stalo. Ir juos dar paragina pati šeimininkė.
1504    9|          šeimininkė. Ji sėdi priešais ir šypsosi. O jie sau daro,
1505    9|              O jie sau daro, ką nori, ir nemano važiuoti toliau pas
1506    9|            pas savo ūkininkaites. Kad ir vietoje gerai.~    Tilių
1507    9|             Jis juk Doveikos samdinys ir niekas kitas. Kartą savo
1508    9|           valgai. Bet jis sugrįš? Gal ir sugrįš. Ir Lauryno laukia
1509    9|            jis sugrįš? Gal ir sugrįš. Ir Lauryno laukia karvės. Jiedu
1510    9|        painiojosi už pašalinių daiktų ir rankos graibstė ne tą, ką
1511    9|           graibstė ne tą, ką reikėjo. Ir tuo metu jis planavo keršto
1512    9|               jis planavo keršto žygį ir pyko ant savęs, kad toks
1513    9|             čia?~    - Nesisakys, jei ir klaustum.~    Arklys geras.
1514    9|       Valdiškas. Su visais pakinktais ir vežimu. Ir lendrinis, šikšna
1515    9|          visais pakinktais ir vežimu. Ir lendrinis, šikšna aptrauktas
1516    9|              pat. Kaip galios ženklas ir įnagis žmonėms pliekti.
1517    9|                Kas sako, kad ne jauna ir ne graži?~    Šlubasis krizeno,
1518    9|         įžvelgti.~    - Kad tu jaunas ir tvirtas, o galva lėtai dirba.
1519    9|         tvirtas, o galva lėtai dirba. Ir aš buvau jaunas... Paminėtų
1520    9|           jaunas... Paminėtų tą vietą ir keiktų vėją iš tos pusės.~    -
1521    9|              Tilius giliai įkvėpė oro ir leido jį pamažėle, tartum
1522    9|       pasienyje, žėlė tankūs serbentų ir agrastų krūmai. Šlubiui
1523    9|         atsikelti, tik ištiesti ranką ir nulaužti aštriais spygliais
1524    9|                   Še. Atkabink pavadį ir pabruk po uodega. Tik apgręžk
1525    9|         Paskui nuėjo prie arklio.~    Ir niekas po to nepasikeitė.
1526    9|          pakalnėje sužvingavo arklys. Ir to nebesigirdėjo. Nieks
1527    9|        paukščiai uždaro savo birbynes ir vėjas prisiploja prie žemės
1528    9|             krūmuose. Jis dribo lovon ir, sunėręs rankas virš galvos,
1529    9|            Snaudulys kaustė sąnarius, ir jie atsileido, patogiai
1530    9|           dideliam kieme su pastatais ir sodais pasiliko jis vienas.
1531    9|           Pagautas abejingumo, gulėjo ir klausėsi. Ir galėjo klausytis
1532    9|       abejingumo, gulėjo ir klausėsi. Ir galėjo klausytis dar valandą
1533    9|             palauks. Nors ten gal jau ir muzika groja, ir įšilęs
1534    9|              gal jau ir muzika groja, ir įšilęs Petras jaukiai šnekina
1535    9|          Palauks. Kur jie išbėgs?~    Ir apskritai juk nėra ko puldinėti.
1536    9|          viskas vietoje, vidury miškų ir pelkių. Kas yra, tai ranka
1537    9|        bilsnojo žingsniai. Jie praėjo ir nutilo netoli šeimyninės,
1538    9|             norėdamas įsigauti vidun. Ir daugiau nieko. Jei kas ir
1539    9|             Ir daugiau nieko. Jei kas ir ėjo, tai nuėjo savo keliu,
1540    9|            ėjo, tai nuėjo savo keliu, ir jis tęsė toliau savo nuovargiu
1541    9|            tęsė toliau savo nuovargiu ir abejingumu persunktus apmąstymus.
1542    9|      pasikeltų ar bent sušukti galėtų ir išsivaduotų iš nejaukaus
1543    9|               rėmė keliais jo krūtinę ir dusino. Jis pasikėlė ir,
1544    9|               ir dusino. Jis pasikėlė ir, trindamas akis, atsisėdo.~   
1545    9|                viena koja atsispyrusi ir antrąja peržirgdžiusi slenkstį.
1546    9|              jos galva atrodė iškelta ir pravira burna parengta žodžiui.
1547    9|              kokia, įžengusi be garso ir nežinia kodėl.~    - Maniau,
1548    9|          nieko. Beveik nieko. Ji gali ir nesiklausti. Aišku, kad
1549    9|          nieko nėra.~    - Miegojote? Ir aš jus prižadinau?~    -
1550    9|            garais, kurie graužia akis ir svilina odą. Čia pat ji,
1551    9|               odą. Čia pat ji, aukšta ir tiesi, šventiškai pasipuošusi,
1552    9|             sapnavo?~    - Tai tiesa. Ir aš atsiprašau, kad įsilaužiau
1553    9|           Teks jums pasikinkyti arklį ir pavėžėti.~    Jis krūptelėjo,
1554    9|             krūptelėjo, bet nežymiai, ir, tai norėdamas pridengti,
1555    9|        pajudėjus. Ji atsirėmė į stalą ir sunertas rankas nuleido
1556    9|            Apyrankė švitėjo ant riešo ir auskarai suposi, laidydami
1557    9|         būtumėt pasilikus pas kleboną ir bendravusi su dorais parapijiečiais.~    -
1558    9|              nevežiosiu, - jis bijojo ir nekentė tos gražios įsibrovėlės.
1559    9|         mielai būtų suėmęs jos rankas ir apgręžęs į duris. Ir pastūmęs.
1560    9|           rankas ir apgręžęs į duris. Ir pastūmęs. Kurių velnių jai
1561    9|           ponai! Man tiek terūpi jie. Ir viskas, - jeigu jau taip,
1562    9|           jeigu jau taip, tai nėra ko ir varžytis.~    - Baisu, kad
1563    9|                 Eik po velnių!~    Ji ir nuėjo.~    Arklio pasigedo
1564    9|              jis nebelinkęs draugauti ir apgailestaująs, jog kartu
1565    9|             Jį parvešiąs bet kas, kad ir ponas Valašinas, sakysime.~    -
1566    9|      Valašinas, prasisiekęs ūkininkas ir Doveikos tolimas kaimynas.~    -
1567    9|             krečia tokias kiaulystes, ir bus nubausti. Visu griežtumu.
1568    9|                Ne išlaužė, o paleido. Ir tu būsi tas kenkėjas.~    -
1569    9|             karvių jodinėti.~    - Na ir chamas, nepraustaburnis.
1570    9|         Negražu taip. Atsiminkit, jog ir ponių turim savo tarpe, -
1571    9|            kartas? Atsileido pavadis, ir nuėjo sau, - ramiausiai
1572    9|        Valašinas, geras žmogus, siūlė ir Žeimiui sėsti, nes vietos
1573    9|            valdžią. Arklys valdiškas. Ir vežimėlis. Jis nejudėsiąs
1574    9|          Laurynas išėjo iš savo kampo ir užkalbino patamsėje plavinėjantį
1575    9|   plavinėjantį viršininką. Paguodė jį ir pasisiūlė palydėti pas kaimynus.~    -
1576    9|            tokie, kur arklius kankina ir apyjuokai pastato.~    -
1577    9|                 susidomėjo miestietis ir pasilenkė geriau įsižiūrėti,
1578    9|            matau, jei taip sakai. Bet ir kvailas, jei ari žemę. Ot
1579    9|        tamstyte, būti be baimės. ~    Ir jie lingavo pro vartus pakalnėn.
1580    9|           vartus pakalnėn. Susikabinę ir šonais susiglaudę.~    -
1581    9|    degtindarius. Ką mums tai reiškia? Ir kuris ten velnias - uždainuokim
1582    9|             dainelę, kad mus išgirstų ir išeitų pasitikti. Ir pagarbą
1583    9|         išgirstų ir išeitų pasitikti. Ir pagarbą prideramą atiduotų.
1584    9|             širdys, - tikino raišasis ir pradėjo dainuoti: ~    Šimts
1585    9|            tyrely, ne tik raganų, bet ir velnių, ir kipšų visokio
1586    9|            tik raganų, bet ir velnių, ir kipšų visokio plauko.~    -
1587    9|           plauko.~    - Duok šen, kad ir šlykščiausią raganą. Paduok
1588    9|                brazdino kišenę Žeimys ir žvelgė į tamsą.~    - Gausi,
1589    9|               įkrapeno Gužo priemenėn ir trobon. Stalą apsėdusi publika
1590    9|              apsikabinęs per strėnas, ir tuoj sukomandavo:~    -
1591    9|            sukomandavo:~    - Išgerti ir užkąsti!~    - Prašom, prašom,
1592    9|                  sodino juos už stalo ir skubino pilti stiklines.
1593    9|       Jaunasis svečias čiupo stiklinę ir, kol pasiruošė gerti, jau
1594    9|         priešais, tad į jį pirmiausia ir kreipėsi, žodžio sustiprinimui
1595    9|          žiaunų. ~    Petras nekraipė ir net nesiklausė, ką tas veikia,
1596    9|            kažkuris pastebėjo taikiai ir nuolankiai. Policija pasisuko
1597    9|              aukštyn! Atbelsk laipsnį ir pavardę. Kariškai. Kaip
1598    9|           žmogus?~    - Sėdi už stalo ir kriuksi kaip kiaulė, manydama,
1599    9|              jį sutiko iš visų pusių. Ir ten tas ant kanapos, mergą
1600    9|           kanapos, mergą apsikabinęs. Ir anas su armonika prie lango.
1601    9|               su armonika prie lango. Ir tam sagos blizgančios. Kokį
1602    9|              būsi? Ar ne iš Meiliūnų? Ir iš kur tą uniformą nudžiovei?
1603    9|               būsiu surašęs protokolą ir daboklėn įgrūdęs. A?~    -
1604    9|               uodegą, bėgai iš paskos ir klausei: tpriukš, kur eini,
1605    9|            kiti tuo visiškai patikėjo ir dėjo nuo savęs.~    - Matyt,
1606    9|        širdelė jai spurdėjo vis vien. Ir biesas atjojo jį čia.~    -
1607    9|              išpūsdamas krūtinę, kuri ir be mundieriaus atrodė įspūdingai.
1608    9|              leidimą? - jis atsistojo ir žerglino pravertų durų link,
1609    9|             matėsi krautuvės lentynos ir gėrybės jose. Jis taip klastingai
1610    9|       nuduotas. Gužienės sąžinė, nors ir po velykinės, matyt, nebuvo
1611    9|          kalbama apie valdišką tvarką ir įstatymus. Būk tu nors ir
1612    9|             ir įstatymus. Būk tu nors ir švenčiausias, o protokolui
1613    9|             Man tai nebeaišku. Išgerk ir pasakyk.~    - Duok! Aš
1614    9|               čia su niekais.~    Kad ir laistydamas, bet išrovė
1615    9|               laistydamas, bet išrovė ir antrą. Sąnariai suglebo.
1616    9|      nebeatsimintų. Tada tau leidimai ir valstybinės. Jis paprašė
1617    9|           arklį, įversti glėbį šiaudų ir, kai tai jau buvo atlikta,
1618    9|                griebę keliese išbugdė ir paguldė drangose. Laurynas
1619    9|              Laurynas pasiėmė vadžias ir botagą.~    - Aš netruksiu.~    -
1620    9|              lakstydami ratu, skalija ir loja. Prie senobinio klojimo,
1621    9|              senas kibiras ant galvos ir pantis po kaklu vietoj kaklaraiščio.
1622    9|        kaklaraiščio. Klynas atsegtas, ir kelnės spalių privarytos,
1623    9|             kelnės spalių privarytos, ir dar taip degutu priveltos,
1624    9|              Jis net užmiršęs, iš kur ir kas toks esąs. Tik į popierius
1625    9|        atjojęs? Plėšikas būtų pinigus ir laikrodį atėmęs, žiedus
1626    9|             dabar tik šonai aplamdyti ir pagirios kaip šunio iš veselios.
1627    9|              žmogui už parvežimą.~    Ir pasaulio mačiusiam nejauku
1628    9|        klausėsi, žiūrėjo viens į kitą ir pečiais trūkčiojo.~
1629   10|          žiemkeliu atėjo jaunas vyras ir pasiprašė nakvynės. Senis
1630   10|            išgrėbstė linpelius iš ūsų ir paklausė:~    - Ko taip
1631   10|             čia klaidūs. Gali kartais ir nebeišeiti, jei susuks tave
1632   10|                Pūtė sugrubusius nagus ir brukosi arčiau ugnies. Ir
1633   10|             ir brukosi arčiau ugnies. Ir alkanas taip pat, nes dubenį
1634   10|             supilstė nė nekramtydamas ir dar aplaižė medinį šaukštą.~   
1635   10|           antrąja pridegdama šakalius ir juos kaišiodama į žibinčių,
1636   10|           pritaisytą galvos aukštyje, ir bailiai dėbčiodama baltom
1637   10|       pakeleivį.~    - O kur keliauji ir ko ieškai?~    - Darbo ieškau.
1638   10|              nėra gaspadorių. Tik mes ir medsargis Baikštys ten,
1639   10|          Vilkijos. Aplink tik tyrelis ir eglynai per geras dvi mylias.~    -
1640   10|              giedote užgiedojo plonai ir verksmingai moteriškė.~    -
1641   10|               mums išvilko peniukšlį. Ir šuva ilgai nepasilaiko.
1642   10|              nepasilaiko. Pro vartus, ir jau dulka vilnos.~    Pabuvęs
1643   10|          darbo jis negaus.~    - Kaip ir praverstų. Tamstai strėnos
1644   10|             drangas nukėlei, tai taip ir galuojies.~    - Dėl strėnų
1645   10|             kaip pelenas, perdžiūvusi ir sušokusi gabalais. Tigi,
1646   10|              nesiderėjo. Pasakė savo, ir tiek. Bandą sudarė po pūrą
1647   10|            Bandą sudarė po pūrą avižų ir miežių, sėjamų po pūdymu.
1648   10|              pūdymu. Tris pūrus rugių ir du kviečių gatavai nuo klojimo.
1649   10|               darysi. Mūsų duktė, kad ir tvirta kaip išdaris jautis,
1650   10|                 skundėsi Striūna.~    Ir pati ne mažiau dejavo:~    -
1651   10|               ne mažiau dejavo:~    - Ir tam raišeliui juk trys rubliai.
1652   10|               kampe ant pakulų krūvos ir, dantyse įsikandus, vejančios
1653   10|           vejančios apivarą.~    Taip ir prasidėjo bandininko dienos
1654   10|           gaidykste, sugiedoję adynas ir apsiliuobę, ėjo mušti peniukšlio.
1655   10|              buvo lygiai tvirta, kaip ir negraži. Nuo jos žingsnių
1656   10|         storom, suskirdusiom blauzdom ir per strėnas tokia plati,
1657   10|              staktų. Ji galėjo turėti ir trisdešimt, ir penkiasdešimt
1658   10|          galėjo turėti ir trisdešimt, ir penkiasdešimt metų. Bjauriai
1659   10|        Bjauriai raupų išėstas, tamsus ir platus kaip duonkubilio
1660   10|              kirpente ar kūle į kaktą ir tada sau be vargo padurti.
1661   10|             namuose augintą, jau būtų ir gaila, ir negražu. Jie turėjo
1662   10|           augintą, jau būtų ir gaila, ir negražu. Jie turėjo savo
1663   10|             Jie turėjo savo papročius ir būdą. Piemuo švietė sakų
1664   10|          suviliota, ji ūmai pasilenkė ir stvėrė už kojos per papilvę
1665   10|              apžergusi, sėdėjo Zuzana ir laikė priekines kojas, kol
1666   10|           kojas, kol senis prisitaikė ir, apčiupinėjęs pagerklį,
1667   10|                    Lovelį jis padavė, ir putoto, garuojančio kraujo
1668   10|               ūkės darbuose, paklusni ir nuolanki tėvams. Ir dievobaimingai
1669   10|          paklusni ir nuolanki tėvams. Ir dievobaimingai išauginta,
1670   10|             kriošintį krikštasuolėje, ir į piršlį, liežuviu keliantį
1671   10|         neverti į žentus tokios senos ir pagirtos vietos, kaip Basiuliškių
1672   10|             upėje, užgožtoje karklais ir juodalksniais, apvytoje
1673   10|      juodalksniais, apvytoje apyniais ir karklavijomis. Vaikinas
1674   10|          persiimti, kuom laikosi ūkis ir jo gyventojai.~    Iki pavasario
1675   10|      prasiniovė skiedryne su malkomis ir žabais, ant senų, baigiančių
1676   10|       susmegti, kurių pilnos pastogės ir pašiūrės, metų metais nejudinamos,
1677   10|       nejudinamos, kur veisėsi šeškai ir žebenkštys, kraudami naujus.
1678   10|           tašė, skaldė beržus, uosius ir ąžuolus įvairiai namų reikmenei.
1679   10|               lūžo medžiagų atsargom, ir senio patyrimas besurado
1680   10|              su kamaromis, su grėdais ir prieklėčiais nebetalpino
1681   10|          miltų, kruopų, linų, kanapių ir mėsos. Taukų, lydyto sviesto,
1682   10|          medaus, sūrių - be skaičiaus ir be nuovokos. O kūtėse baubė
1683   10|             karvės, veršiai, mituliai ir žindukliai, jautukai ir
1684   10|               ir žindukliai, jautukai ir telyčios. Maži, pašiaušę
1685   10|         smailiasnukės kiaulės veisėsi ir dauginosi, kaip ir paukščiai,
1686   10|            veisėsi ir dauginosi, kaip ir paukščiai, nesulaikomai
1687   10|               paukščiai, nesulaikomai ir nesukontroliuojamai. Jei
1688   10|    nesukontroliuojamai. Jei ne vilkai ir lapės, ne šeškai, šermuonėliai,
1689   10|          žebenkštys, žiurkės, vanagai ir varnos. Jei ne marai, raudonligės
1690   10|             Jei ne marai, raudonligės ir juodligės visokios, šita
1691   10|              visokios, šita plaukuota ir plunksnuota gyvūnija būtų
1692   10|           užliejusi gyvu tvanu laukus ir miškus.~    Vedėsi Striūnai
1693   10|              nuo rankos gyvuliai. Jis ir nesiskundė ir nerūgojo Dievui.~   
1694   10|           gyvuliai. Jis ir nesiskundė ir nerūgojo Dievui.~    Vakarais,
1695   10|           moterys sukosi su rateliais ir vėliau staklėmis, vyrai
1696   10|              vadžias, viržius iš linų ir kanapių ir gyvuliams rišti
1697   10|            viržius iš linų ir kanapių ir gyvuliams rišti iš liepų
1698   10|              gyvuliams rišti iš liepų ir vinkšnų karnų. Piemuo vijo
1699   10|           karnų. Piemuo vijo apivarus ir botagus, mezgė krytis, narpliojo
1700   10|               piesta, grūdant kruopas ir grucę. Visą padarynę, visą
1701   10|            Senoji pažino visas pelkių ir miškų žoles. Ji mokėjo atsodyti
1702   10|             nekėlė kojos toliau kiemo ir laukų su ganyklom. Tik žiemos
1703   10|            žiemos keliu prasilauždavo ir pasiekdavo miestą, kad pratuštintų
1704   10|               kad pratuštintų aruodus ir pastoges naujam derliui
1705   10|               pastoges naujam derliui ir tuo pačiu papildytų tarbelę
1706   10|               arė mediniais žambriais ir akėjo medinėmis akėčiomis,
1707   10|             kad jau po saulės grąžos. Ir vasarą, mojuojant dalgiais
1708   10|          mojuojant dalgiais gyvatynus ir aukštas atuorėčių dirvas.
1709   10|              žemės neskundė. Išvėčius ir susėmus nuo klojimo ir supylus
1710   10|       Išvėčius ir susėmus nuo klojimo ir supylus į maišus, senis
1711   10|              jie tavo klėty, tai kaip ir tavo. Bet neilgai jie pabuvo,
1712   10|               sutiko antriems metams. Ir už tą patį. Dar didžiau
1713   10|             poilsio neis. Jis įkosėjo ir piemeniui pasilikti. Kurgi
1714   10|             rasiąs tiek šeškų, zuikių ir kitokių žvėrelių gaudyti
1715   10|         karvelių gaudyti su kretilais ir su kilpom?~    Kai vieną
1716   10|               apšarmojusiais arkliais ir apiedijusiais ūsais sužvangėjo
1717   10|             tik trobą apsikuopti, bet ir ragaišių prikepti, padaryti
1718   10|          padaryti alaus, pamušti žąsų ir paršų. Pritinka pavaišinti
1719   10|        svečius vieną kartą per metus. Ir tikrai, moterys nustebo,
1720   10|               turėjo savo nusistatymą ir, kas priklausė bažnyčiai,
1721   10|             Klebonui po puspūrį rugių ir kviečių ir pūrą avižų jo
1722   10|              puspūrį rugių ir kviečių ir pūrą avižų jo arkliams.
1723   10|               arkliams. Vargonininkui ir zakristijonui - po sieką
1724   10|             ant prieklėčio, pabučiavo ir nusižeminęs paklausė:~    -
1725   10|             Ką čia iš tavęs imsi, kad ir taip esi plikas kaip kuilio
1726   10|               ką man Dievas davė, tuo ir norėčiau pasidalinti. Paaugo,
1727   10|            Pats iškūliau, pats bėriau ir vėčiau. Grūdas į grūdą.~    -
1728   10|              iš savo bandos aruodėlio ir vertė į pražiodintus maišus.
1729   10|         miežių suvožė, o klebonui dar ir avižų tokį pat saiką. Tą
1730   10|               pat saiką. Tą patį gavo ir klapčiukas - varpininkas.~   
1731   10|    varpininkas.~    Striūna pažaliavo ir ūsai sulindo tarp dantų,
1732   10|              ūsai sulindo tarp dantų, ir nebesikęsdamas suriko:~    -
1733   10|             zuikių, pasmaugtų kilpom, ir įbruko į roges.~    - Iš
1734   10|        Moterys dar apdalino pirštinėm ir stuomenim. Tie neužsileisdami -
1735   10|          neužsileisdami - saldainiais ir šventais paveikslėliais.
1736   10|              neužsileisti bandininkui ir todėl vedėsi antrą kartą
1737   10|              kalėdninkai išlėkę gulom ir dainuodami, neužsibuvę ilgiau
1738   10|              bijojo vilkų.~    Vaikis ir galvą sukrią turėjo, ir
1739   10|               ir galvą sukrią turėjo, ir nagus kabrius. Padirbo dantytą
1740   10|             javams kulti. Tuoj pamatė ir pripažino, kad spartina
1741   10|         pripažino, kad spartina darbą ir užvaduoja rankas. Įtaisė
1742   10|         tokius lovius, kad neišknistų ir nereiktų žargstytis, norint
1743   10|             knatu, kurioje lajus dega ir duoda gerą šviesą. Lajaus
1744   10|              išmislinčius, pasakorius ir štukorius, galima sakyti!
1745   10|               ar to neužkalbinęs, kad ir paties menkiausio. O jau
1746   10|             menkiausio. O jau Zuzanai ir nykščiu pašonėn neįdūręs.
1747   10|           Pats gražumas, pats augimas ir brandis. Jis padėjo Zuzanai
1748   10|         Zuzanai nunešti žlugtą paupin ir valandžiukę drybsojo ant
1749   10|       žiūrėdamas į dangaus debesėlius ir leisdamas dūmus iš pypkės.
1750   10|         iškaitus, suplukus. Pasirūkęs ir pelenus iškrėtęs, prisitaikė
1751   10|          pelenus iškrėtęs, prisitaikė ir griebė per pusiaują, koja
1752   10|         geruoju jau jos nepergriausi. Ir įniko volioti po žolę ir
1753   10|              Ir įniko volioti po žolę ir kutenti kaip pašėlęs. Pasivoliojo
1754   10|  juodalksniais. Ši tik kikeno, kikeno ir užsimerkė.~    O vėlai rudenį
1755   10|              darbe, nė elgesy. Storyn ir dukslyn ėjo, apniukusi,
1756   10|             pjovimui užleista.~    Ji ir nerijo daugiau, rodos, o
1757   10|               vis tiek nebesuėjo.~    Ir saulę, rodos, kas nuo dangaus
1758   10|               nubraukė. Nejauku, gudu ir laukstu kažko. O ko, nepasakysi.~   
1759   10|          plušėdamas per dienų dienas. Ir švilpiniavo taip gudriai
1760   10|          močia susirinko švęstų žolių ir pagavo ją smilkyti. Tėvas
1761   10|              Tėvas subrandino vadžias ir, kertėje ją prispyrę, klausė
1762   10|                Ar jo kojos apžėlusios ir su nagom? Atsiliepk gi,
1763   10|         kailiniais išvirkščiais buvo, ir dūmai su siera iš nasrų
1764   10|              atvažiuojančio kalėdoti. Ir puolė jam į kojas, melsdami
1765   10|            kojas, melsdami susimylėti ir atitolinti koronę nuo namų.~    -
1766   10|          miško?~    - Tigi, iš miško. Ir sako, jog apžėlęs ir dūmai
1767   10|           miško. Ir sako, jog apžėlęs ir dūmai iš nasrų ėjo.~    -
1768   10|               tartum į žemę suvaryta, ir krūpčiodama laukė smūgių.~    -
1769   10|             kad įniks kutenti pašones ir paširdžius... Ugi...~    -
1770   10|            paširdžius... Ugi...~    - Ir užkuteno. Nu, žinoma, taigis.
1771   10|              Pas duris stovėjo vaikis ir iš padilbų vėpsojo. Klebonas
1772   10|           komandavo:~    - Eikit šen! Ir tu, ir tu, Petrai. Klaupkitės,
1773   10|                     Eikit šen! Ir tu, ir tu, Petrai. Klaupkitės,
1774   10|            Jau kai prisipažįstat, tai ir išrišimą gausit.~    Jaunuosius
1775   10|                   Jaunuosius suklupdė ir netruko palaiminti.~    -
1776   10|              karalių atsibus tretieji ir pats juos surišiu į krūvą
1777   10|             Toks vyras, tokios rankos ir širdis, - klebonas dar gerai
1778   10|           kalėdą.~    Seniai šnypštė, ir tiek. Nors tu ką. Tai klebonas
1779   10|           neatsimeni, tėvai? ~    Ne. Ir tėvas nebežinojo, nors lenkė
1780   10|        nebežinojo, nors lenkė pirštus ir stiebėsi pasižiūrėti po
1781   10|                ženkliną visus įvykius ir skaičius.~    - Nebenutuokiu.~    -
1782   10|          tokia jau buvo. Tik ta viena ir beužsikorė.~    - Aha, -
1783   10|              Tigi, tigi. Tiek jau gal ir bus vaikui... O rodos, piemenė.
1784   10|               kaip staklės subudavota ir nunokus jau ant to paskutiniojo.
1785   10|          pasakė Dievas, kad veiskitės ir dauginkitės? Ir kad pasakyta
1786   10|             veiskitės ir dauginkitės? Ir kad pasakyta Dievo paties
1787   10|          vaisiaus, turi būti nukirsta ir sudeginta ugny. A? Klaupkitės
1788   10|         sudeginta ugny. A? Klaupkitės ir jūs. Ir kad man nebūtų jokių
1789   10|           ugny. A? Klaupkitės ir jūs. Ir kad man nebūtų jokių barnių
1790   10|               man nebūtų jokių barnių ir rūgojimų.~    Nebebuvo rūgonių.
1791   10|               širdies. Vestuvėse gėrė ir šoko Zuzanos krikšto tėvas,
1792   10|   Baltramiejus Kaziūnas iš Šunkiškių, ir medsargis Baikštys su šeimyna.~   
1793   10|              Pavasaris išaušo gražus, ir vasara brendo, ir ruduo
1794   10|             gražus, ir vasara brendo, ir ruduo auksinis, versdamas
1795   10|            versdamas glėbiais į klėtį ir klojimus. Zuzana atkuto,
1796   10|           atkuto, pajaunėjo, nors tai ir nesidavė nustatyti iš raupų
1797   10|             tokia gera, tokia malonia ir nuolankia šviesa, kai sekiojo
1798   10|               sekiojo vaiko žingsnius ir nejučiom savo jauną vyrą.
1799   10|             rasojo palaiminga drėgme, ir ji buvo laiminga.~    Ir
1800   10|              ir ji buvo laiminga.~    Ir seniai negalėjo atsidžiaugti
1801   10|               pamažu traukėsi iš ūkio ir iš viso gyvenimo. Devintą
1802   10|               dešimtį einančius vieną ir kitą nulydėjo į Laumakių
1803   10|       ateidamas. Jis nebelaukė žiemos ir nebesitenkino rogių keliu.
1804   10|               jodavo miškų šunkeliais ir parsinešdavo tai tą, tai
1805   10|         Medžius nugenėjo aplink trobą ir langus iškirto didesnius.
1806   10|           nelaukęs, parsivedė vaikiną ir mergą. Yra duonos, yra iš
1807   10|               Kad šeimyna pasilaikytų ir jos liūdnumas neužpjautų,
1808   10|             savaitė siuntė į bažnyčią ir pasižmonėti. Armoniką įtaisė
1809   10|          pasižmonėti. Armoniką įtaisė ir pats pagroti pasirodė sugebąs.
1810   10|            pašnekinti, juos aplankyti ir pas save prie alaus pasivadinti.
1811   10|               prie alaus pasivadinti. Ir piemenį įtikino, jog niekur
1812   10|          tarnystę tose pūstynėse, tai ir pabūkim, žiūrėsim, kas išeis.~   
1813   10|            kas išeis.~    Šlubiui jau ir ūsai stagarojo, ir kaulai
1814   10|        Šlubiui jau ir ūsai stagarojo, ir kaulai sustembo. Rankos
1815   10|           būtų prisireikę. Bet augumu ir pasiliko iš pupų nevaromas.
1816   10|                    Gera buvo gudrauti ir vaikščioti gūžį išvertus,
1817   10|             visko buvo perpilniui kad ir dvidešimčiai metų. Savo
1818   10|         nugriovė senuosius laidarius, ir jų vieton iškilo nauji mūriniai
1819   10|               per akis, tad tik darbo ir nusimanymo. Tik su gyvenamąja
1820   10|           pirmų dienų jodinėjo raitas ir darbavosi sušilęs, kol koją
1821   10|                Vieną dieną jį išrinko ir patvirtino. Jis tapo ne
1822   10|              ūkininkas valsčiuje, bet ir galios daugiausia turįs.~   
1823   10|             vykdyti savo senus planus ir užmačias. Prakirsti spragą
1824   10|             nuošalųjį kampą, parodyti ir kitiems, kas tai per daiktas
1825   10|             ranka pati, o jis valsčių ir visa kita.~    O tas ir
1826   10|               ir visa kita.~    O tas ir buvo, jog tos smulkmenos
1827   10|            sutvarkomos. Senė laikėsi, ir tiek, lyg iš ketaus nulieta.
1828   10|                lyg iš ketaus nulieta. Ir tai, kad devynioliktais
1829   10|       devynioliktais metais belaisvių ir plėšikų gauja juos siaubė,
1830   10|            plėšikų gauja juos siaubė, ir ją po balkiu buvo pakabinę,
1831   10|        atlaikė, neišdavė tėvų palikto ir vyro patikėto čereslo. Ir
1832   10|             ir vyro patikėto čereslo. Ir gyveno sau kaip niekur nieko.
1833   10|      susimanys savo motiną pralenkti? Ir viena, ir kita, jau iš anksto
1834   10|           motiną pralenkti? Ir viena, ir kita, jau iš anksto numatyta
1835   10|               tik tam kartui.~    Gal ir iki šimto trauks senoji,
1836   10|              iki šimto trauks senoji, ir tu dėl to jai nieko neprikiši.
1837   10|               laikui.~    O garbstymo ir giedojimo tai nepagailėjo
1838   10|             giedojimo tai nepagailėjo ir nepamažino. Ir pakasynas
1839   10|            nepagailėjo ir nepamažino. Ir pakasynas tokias iškėlė,
1840   10|               kad visa parapija gėrė, ir visi pavargėliai buvo sotūs.
1841   10|               buvo pasirodžiusi jauna ir graži pienininkė Virsnių
1842   11|            Tiliui išvažiuoti su pienu ir iš punkto su grietine pačion
1843   11|            savaitę išėjo statytojams, ir tai jau buvo šiokia tokia
1844   11| paklibykšt-paklebokšt, o savo padaro, ir niekam nė rūpesčio, nė žinios.
1845   11|               žaltys, gerai, ką gali, ir todėl ežiu riečiasi. Susiėdė
1846   11|          riečiasi. Susiėdė su Doveika ir išėjo. Išsidergė paskutiniais
1847   11|              žodžiais, kepurę pasuko, ir sudiev. Tegul, girdi, atveža
1848   11|            toks jam tesąs ponas, kaip ir Žebris prie būdos antai
1849   11|              pati, padūsaudama.~    - Ir kurgi tu eisi dabar, Lauriuk?
1850   11|       Lauriukas duodavosi nuglostomas ir pamažu, pamažėliais atsileisdavo.~    -
1851   11|           širdžiai mirtinai apkartus. Ir jis veikdavo Doveiką. Visada.
1852   11|           Kinkydavosi žmogus arkliuką ir leisdavosi miškais ieškoti
1853   11|            niekas kitas, kaip atvanga ir poilsis tokiu laiku, kai
1854   11|            Gužo trobą, prilaikė arklį ir žiūrėjo į langus, ar kas
1855   11|              atdaras - ten miega Agnė ir sapnuoja rytmečio sapną.
1856   11|              buvo perpus išsiskleidę, ir saldaus kvapo dulksnis patraukė
1857   11|             iš tos pusės. Visas namas ir sėdyba atrodė kažkaip kitaip
1858   11|            veja klojosi išilgai kelio ir namo, kaip tik toje vietoje,
1859   11|              Išdaigi mintis jį suėmė, ir jis nusijuokė, apžvelgęs
1860   11|         užsuko vadžias už šalydrangio ir, nušokęs nuo vežimo, keliais
1861   11|          šuoliais atsirado prie krūmo ir barkštelėjo botkočio galu
1862   11|                subildėjo kėdė ar kas, ir vėl nieko. Užmigo vėl, matyt,
1863   11|       tinginės mergos - pamanė bernas ir antru kartu patraukė išilgai.
1864   11|           Milės veidas, pravira burna ir susivėlusiais plaukais.~    -
1865   11|            susikišęs kelnių kišenėsna ir cigaretę prisilipdęs palūpy.~    -
1866   11|         anksti išsiruošęs? - pasirodė ir Agnė, pritūpusi palangėje,
1867   11|          išplėtė akis mergiščia.- Imk ir mane kartu.~    - Gerai.
1868   11|          kartu.~    - Gerai. Apsirenk ir atbėk. Aš busiu ten, - mojo
1869   11|     Užsisodinsiu ant grietinės bidonų ir nubugdysiu. Gerai kaulus
1870   11|               Gerai kaulus pakratysiu ir paleisiu.~    - Tokia ten
1871   11|             paleisiu.~    - Tokia ten ir kelionė. Keliauk sau sveikas.~    -
1872   11|               sesuo.~    - Išvažiuoja ir parvažiuos. Baisus čia daiktas.~    -
1873   11|         žiedelio, uždengė pusę lango. Ir Agnės veidas pro juos šypsojosi
1874   11|             šypsojosi toks pat jaunas ir traškus, kaip rytas ir tie
1875   11|         jaunas ir traškus, kaip rytas ir tie žiedai, ir svaigus,
1876   11|             kaip rytas ir tie žiedai, ir svaigus, kaip jų susitelkusi
1877   11|          marškinėlių dengiamą krūtinę ir išbučiuoti ją. Ir tas kaitriai
1878   11|             krūtinę ir išbučiuoti ją. Ir tas kaitriai jaunas ir ryto
1879   11|                Ir tas kaitriai jaunas ir ryto rausvumu gundančias
1880   11|            rausvumu gundančias lūpas, ir baltą kaklą su švelniu ir
1881   11|             ir baltą kaklą su švelniu ir minkštu įdubimu virš sulenktos
1882   11|          užskleidus sparnus ant miško ir užsnūdus tėvams kitame gale.~    -
1883   11|        užėmusi kvapą, pakirtusi kojas ir po to likusi juoduoti tamsia,
1884   11|             kas jį buvo taip galingai ir nenuslepiamai užvaldęs šią
1885   11|      susidūrimo su mergaite akimirką. Ir visu vaizdo platumu, ir
1886   11|               Ir visu vaizdo platumu, ir visa šiurpia gelme atsivėrė
1887   11| nepasikartojanti kelionė paupio taku, ir besąlyginio atsidavimo valandėlė
1888   11|        kritusi iš aukšto, kaip tvanki ir aistri naktis, nusileidusi
1889   11|                nusileidusi iš viršaus ir užspaudusi akis ir užėmusi
1890   11|            viršaus ir užspaudusi akis ir užėmusi žadą. Jei ji nebepasikartojanti -
1891   11|             nesu vokdamas jų prasmės. Ir gniaužė kumštis, braškindamas
1892   11|               pieno indai. Pusberniai ir mergos ar koks senesnis
1893   11|             traukė arčiau svarstyklių ir, pasidėdami vienas kitam,
1894   11|               patalpa pieno priėmimui ir išdavimui, jo išskyrimui,
1895   11|            kita mažesne mašinoms. Ten ir motoras burzgė, ir iš ten,
1896   11|                Ten ir motoras burzgė, ir iš ten, išvestas pro stogą,
1897   11|             retkarčiais užsikosėdamas ir išspjaudamas mėlynų dūmų
1898   11|         tvaikas laikėsi visam pastate ir pro duris puolė lauk. Aižiai
1899   11|              kaip gera ariama varsna, ir girdėjo vištų katėjimą,
1900   11|              atsikėlė? Kur ji kelsis, ir ko jai keltis? Ji guli išsitiesusi,
1901   11|         užsimerkusi, o lūpos minkštos ir praviros - lyg šypsniui,
1902   11|            kai jis bėgo nuo jos lango ir šoko vežiman. Jis išspjovė
1903   11|         vežiman. Jis išspjovė nuorūką ir pasimuistė, tartum bandydamas
1904   11|             spoksojo visą laiką į jį, ir tik vėliau atsiminė, kad
1905   11|                kad jis matytas kažkur ir kad jis vienas iš eigulio
1906   11|     pasakojosi, juokėsi pasilenkdamos ir vėl rimtais, baikščiais
1907   11|    žvilgsniais dėbčiojo jo pusėn. Jos ir išsirengusios buvo kaip
1908   11|           bažnyčion, gėlėtom suknelėm ir dar dailesnėm skarelėm pasirišusios
1909   11|        skarelėm pasirišusios plaukus. Ir įsispyrusios į kurpaites,
1910   11|              nors blauzdos be kojinių ir itin suskirdusios.~    O
1911   11|           turi keltis. Su aušra, kaip ir visi dori kaimo darbininkai.
1912   11|               dori kaimo darbininkai. Ir ji keldavosi ir skubėdavo
1913   11|          darbininkai. Ir ji keldavosi ir skubėdavo žemyn cementiniais
1914   11|          žemyn cementiniais laiptais. Ir ką veikdavo paskui per visas
1915   11|         paskui per visas ilgas dienas ir naktis? To nieks nepasakys.
1916   11|           naktis? To nieks nepasakys. Ir kaip ji atrodė toje patalpoje,
1917   11|       patalpoje, dvelkiančioje šalčiu ir drėgme ir atsiduodančioje
1918   11|        dvelkiančioje šalčiu ir drėgme ir atsiduodančioje sukartusiu
1919   11|             taip pat baltu palaidiniu ir avėjo basnirčia medinėmis
1920   11|         pačios. Kuom jis ją suviliojo ir kaip jis ją gundė, tas žilis
1921   11|         vešliais antakiais, klastinga ir gudria šypsena kaimietis?
1922   11|               turėjo atrodyti kitaip. Ir saulės daugiau, ir juoko
1923   11|            kitaip. Ir saulės daugiau, ir juoko mūriniame name prie
1924   11|     varžydavosi dėl eilės pieną vežti ir, sienas ramstydami, pliaukšdavo
1925   11|               ramstydami, pliaukšdavo ir žvengdavo, kad atkreiptų
1926   11|               atkreiptų jos domę.~    Ir buvo taip gera ilsėtis,
1927   11|               vadžias, išmetus rankas ir kojas, užsimerkus ar įsižiūrėjus
1928   11|              tuščias. Kelią žino sena ir ištikima kumelė. Balkšva
1929   11|          juosta pjovė atgijusį mišką, ir jis skardėjo paukščiais,
1930   11|              jis skardėjo paukščiais, ir toks jis garsus, pilnas,
1931   11|             garsus, pilnas, turtingas ir kvapą užimančiai troškus,
1932   11|             troškus, jog salo širdis, ir mintis pavargusi leidosi
1933   11|      pavargusi leidosi snaudulin.~    Ir pats ievų žydėjimas buvo,
1934   11|      sriautais sviro šakos iki žemės, ir galvą suimantis jų kvaptis,
1935   11|              savotiškas, niekur kitur ir niekad kitu laiku neaptinkamas,
1936   11|               gegužinių grybų kvapas. Ir jis kėlė ankstyvuosius vaikystės
1937   11|                sprausdavosi tankynais ir iš po senų pernykščių lapų
1938   11|             pūkuoti epušių žirginiai, ir pušų sidabriniai ūgliai
1939   11|              sidabriniai ūgliai plyšo ir žiojosi, pažerdami sakuotų
1940   11|     miškakirčių laužų dūmų nuo savęs, ir smego kažin kokiose tolybėse.
1941   11|               kažin kokiose tolybėse. Ir malūno sparnai kelio spindžio
1942   11|         aštrios, neramios bangos. Tai ir buvo viskas, ką užgriebė
1943   11|             viskas, ką užgriebė akis, ir apskritai viskas, kas buvo
1944   11|             kas buvo tapę jo gyvenimu ir jo pasauliu. Mėginimas prasilaužti
1945   11|       pasauliu. Mėginimas prasilaužti ir išeiti nesėkmingai baigėsi
1946   11|            baigėsi valsčiaus dabokle. Ir atėjo čia. Bet argi čia
1947   11|               Tuo atžvilgiu surimtėjo ir gal vyriškesnis ir suaugesnis
1948   11|          surimtėjo ir gal vyriškesnis ir suaugesnis tapo.~    Jis
1949   11|             kasdienine buitimi, žavią ir gundančią tikrovę. Jis buvo
1950   11|              nieko daugiau nebetroško ir užsimerkęs mėgavosi puikia
1951   11|               puikia poilsio valanda. Ir net nustebo pamatęs, kaip
1952   11|               kaip toli jon pasivaręs ir įpratęs, kad pasikeitimas
1953   11|              keliu nusileido pakalnėn ir tiltu persigavo antron pusėn.
1954   11|         apačią, taip aukštai sukeltas ir visu tvenkinio paviršiumi
1955   11|               trimis betono sienomis, ir virdamas šniokštė ir kunkuliavo
1956   11|        sienomis, ir virdamas šniokštė ir kunkuliavo dvidešimties
1957   11|               pamatais įsibridęs upėn ir prisiglaudęs šonu prie įkalnės,
1958   11|               daugybe kitų mūrų. Kaip ir pylimas, iškeltas ir įrengtas
1959   11|             Kaip ir pylimas, iškeltas ir įrengtas taip, kad tvertų
1960   11|             buvę raudonųjų komisarais ir gerai pasipelnę revoliucijos
1961   11|          grįžę pliki, kiaurom alkūnėm ir, be skudurų maišo, nieko
1962   11|        lazdoje, jei užteko jų malūnui ir kitiems vėlesniems įrengimams.~   
1963   11|              valcavimo įtaisų, kruopų ir grucės grūdyklų, sustatė
1964   11|               mašinas vilnoms šukuoti ir verpti, milui nukirpti,
1965   11|          nukirpti, nuspausti, suvelti ir dažyti. O paskui naujuose
1966   11|            pjovė žviegiantys tartokai ir malė vandeninės girnos.
1967   11|         Tugaudis - buvęs policininkas ir keletas kitų, žiemą kirtusių
1968   11|             vadovavo tas pats Špicas, ir Tilius, jį pažinęs, nejučiom
1969   11|           Atvežiau grietinę pieninėn. Ir pamačiau jus.~    Jis purtė
1970   11|              kiekvieno atkištą didelę ir sakuotą ranką.~    - Tai
1971   11|            žalumo Petro akys juokėsi, ir aplink išsivagojo smulkučių
1972   11|               Tugaudis irgi šypsojosi ir liežuviu vilgė vėjų suplaišiotas
1973   11|          manęs.~    - Gavo į skudurus ir tegul džiaugiasi.~    -
1974   11|      negirdėjome.~    - Nekels. O jei ir keltų, vis tiek iš pliko
1975   11|          vylėsi tokie pasidaryti, kur ir darbas pastovus, ir atlyginama
1976   11|               kur ir darbas pastovus, ir atlyginama pusėtinai. Popiermalkes
1977   11|               padieniai bus atleisti, ir tesižinai sau. Jie guodėsi
1978   11|              dienas. Žinai... Greitai ir mes ten pasirodysim.~    -
1979   11|          pasirodysim.~    - Perduosiu ir pasakysiu.~    - O teisybė,
1980   11|                 Tai užsirašyk. Galima ir pas eigulį. Kito mėnesio
1981   11|              Tiliui už skverno.~    - Ir nuo manęs... Milei. Pasakyk...~    -
1982   11|               svaigi pagunda, mintis. Ir, griebęs už peties, savo
1983   11|            vaikiną. - Ogi tu pats imk ir atvažiuok. Šį pat vakarą,
1984   11|         neverta tau nė kelnių dėvėti. Ir kad tu lakstai paskui žydelkėlas
1985   11|             lakstai paskui žydelkėlas ir vediesi jas į parką vakarais.
1986   11|         vediesi jas į parką vakarais. Ir pasakysiu, kad eini šokti
1987   11|          tėvai išvažiavo pas gimines, ir mergos vienos šiąnakt. Supranti?~   
1988   11|        Tugaudžiui pritrūko oro.~    - Ir tu būsi?~    - Aš juk kaip
1989   11|               būsi?~    - Aš juk kaip ir namie. Kas man?~    - Jeigu
1990   11|               Suartino bendras laikas ir vargas. Ir tos retos atvangos
1991   11|             bendras laikas ir vargas. Ir tos retos atvangos valandos,
1992   11|               skandinamos užuomaršoje ir svaigime. Ir iš tolo, kaip
1993   11|              užuomaršoje ir svaigime. Ir iš tolo, kaip nuo kalno
1994   11|           kalno žvelgiant, jos mielos ir žvarbančios linksmomis varsomis
1995   11|       žvarbančios linksmomis varsomis ir gaiva, tartum reginys į
1996   11|             sietuvą su dangaus mėlyne ir baltu debesiu, įgulusiu
1997   11|           vyrukai turėjo kažką bendra ir su tuom, ką jis tik nujautė
1998   11|             pusę aptemdindama šešėliu ir nuklodama paviršiuje, lyg
1999   11|               pjūklai, dundėjo girnos ir skaudžia garo švirkšle išsiveržė
2000   11|           Apačioje, po šliuzų putomis ir sūkuriais, kantriai darbavosi