Part

2001   11|          grindiniu pasiekė turgavietę ir trankė išilgai krautuvių,
2002   11|              piktai puolami snaudulio ir įkyrių musių. Prie spaudos
2003   11|             Daugiau beveik nieko gero ir nesimatė apsnūdusioje aikštėje,
2004   11|          rankose kaduginius botkočius ir gyvai besitariančių, ką
2005   11|            tolimų jų kaimo dirvų. Net ir Lukošiaus nesimatė, patogiai
2006   11|              skambėjo. Galėtų sustoti ir užbėgęs išversti alaus kokį
2007   11|               labai patiko kaip nauja ir išradinga. ~    Ką nors
2008   11|               siūlyti įspėti. Bet ką? Ir tai jau ne taip paprasta.
2009   11|               paprasta. Laikrodininko ir auksakalio lange, atvirose,
2010   11|        išmuštose dėžutėse žvarbo mažų ir visai mažyčių, žėrinčiomis
2011   11|             žėrinčiomis grandinėlėmis ir puikiomis apyrankėmis laikrodėlių.
2012   11|             daiktelis. Tik ar užtektų ir viso mėnesio uždarbio, nes
2013   11|      mažiausiai turėtų būti auksinis? Ir žiedelis taip pat nepigus,
2014   11|            žiedelis taip pat nepigus, ir jo nenupirksi taip sau iš
2015   11|          baigė persivaryti turgavietę ir tuo pačiu visas bet kokias
2016   11|              šnervėmis patraukė vidun ir ko neužspringo valerijonais,
2017   11|              sausomis pudros dulkėmis ir tualetiniu muilu, kurs ilgai
2018   11|            išėjusį miestelio ponaitį. Ir chloroformo, karbolio ir
2019   11|              Ir chloroformo, karbolio ir jodo debesys, pasitinkąs
2020   11|              ar ligoninės koridoriun. Ir visa tai plūdo pro praviras
2021   11|              baltom etikečių juostom, ir iškilminga vaistininko statula.
2022   11|         suuodė jis tame kvapų sraute, ir tai buvo akimirka, jį ūmai
2023   11|       prasiskyrę ant jos balto kaklo. Ir du auskarai suposi, rausvai
2024   11|             gaisras pro mažą langelį. Ir plaukai, ir kaklas jam tapo
2025   11|             mažą langelį. Ir plaukai, ir kaklas jam tapo neatsiejamai
2026   11|            pakėlė akinius ant kaktos. Ir žiūrėjo iš pažemių, geru
2027   11|     susiaurindamas paraudusias akutes ir švytėdamas auksiniais dantimis,
2028   11|               dantimis, iš po stangių ir vešlių kaip dvi vantos ūsų.
2029   11|             mėtydama rausvus, žalsvus ir dar kitokius atšvaitus,
2030   11|               su spinduliais iš lauko ir nuo spalvingųjų stiklų.~    -
2031   11|          turime, kaipgis, mes turime. Ir šio, ir to mes prilaikome,
2032   11|          kaipgis, mes turime. Ir šio, ir to mes prilaikome, ir pasiruošę
2033   11|            šio, ir to mes prilaikome, ir pasiruošę tamstelei sąžiningai
2034   11|            norėtume iš karto sužinoti ir patirti tamstos pageidavimą,
2035   11|          malonu girdėti. Štai mes jau ir būsime pasiekę aiškumo ribą.
2036   11|    grybštelėjo savuosius atamano ūsus ir, jų galus raitydamas pirštais,
2037   11|                   O Agotėlė turbūt to ir telaukė. Ji pasirodė ir
2038   11|               ir telaukė. Ji pasirodė ir išplaukė begarsiais žingsniais
2039   11|               melodingi cingtelėjimai ir skysčio kliuksėjimai stikluose.
2040   11|               Akinamai balta apikaklė ir palaidinis net gurgždėjo
2041   11|        veidukas atrodė dar smulkesnis ir toks baltutis, lyg saulės
2042   11|          kvepalų jums, pone?~    - Aš ir nežinau... Kaip čia pasakius?
2043   11|      dailumėlis, užaugęs tarp kvepalų ir kodylų. Melsvai balta ir
2044   11|              ir kodylų. Melsvai balta ir permatoma mažytė rankelė
2045   11|       permatoma mažytė rankelė pakilo ir vedžiojo išdėstytus buteliukus.
2046   11|            baksnojo tai tą, tai kitą, ir ji kalbėjo, minėdama tokius
2047   11|         esencija. Jų buvo visokiausių ir gražiausiose dėžutėse. Ir
2048   11|             ir gražiausiose dėžutėse. Ir viskas ten atrodė nepaprastai,
2049   11|            karpoms, kremai, muiliukai ir kita gudrybė. Galėtum pasiusti,
2050   11|            gudrybė. Galėtum pasiusti, ir tai neišsirinktum. Kiek
2051   11|               kišenėje nėra per daug, ir jei jau pirkti, tai vieną
2052   11|          žvilgterėjo į kažkokį sąrašą ir pasakė:~    - Dvylika litų.~   
2053   11|           kaktos lyte lijo prakaitas, ir tokiais stambiais lašais,
2054   11|            vaikis, glemždamas pinigus ir siųsdamas save ir visus
2055   11|             pinigus ir siųsdamas save ir visus į pragarą ir šimtą
2056   11|               save ir visus į pragarą ir šimtą kartų keikdamas. -
2057   11|         vedžiojo didesnius buteliukus ir kartu sakė kainas. Ir juo
2058   11|      buteliukus ir kartu sakė kainas. Ir juo buvo didesnis daiktas,
2059   11|          žuvęs.~    - Odekolonas.~    Ir dar kažkoks neįsidėmimas
2060   11|             Gerai.~    Padėjo pinigus ir buvo pasiryžęs išversti
2061   11|            pasiryžęs išversti kišenes ir dar pridėti. Rautų velniai.
2062   11|              Kad tik greičiau paduotų ir nesiveltų, vyniodama popierėliais.
2063   11|           šypsojosi numirėlio šypsena ir krabždėjo lyg pelė, užlipindama
2064   11|          vežiman, rėžė kumelei botagu ir iš vietos pasileido risčia
2065   11|         akmenis, barškėdamas dantimis ir visais sąnariais, lyg tuomi
2066   11|             išpurtyti bjaurų sloguti. Ir reikėjo jam įsidriekti,
2067   11|         sugaišo toje raganų virtuvėje ir grįš tik vakare. O dar norėjo
2068   11|              šviežio šėko iš sodnelio ir patį sodino už stalo. Viskas
2069   11|            buvo ne tik apsisėjęs, bet ir apie mėšlavežį galvojo.
2070   11|               Tikru ūkininko įnirtimu ir narsa jis plėšėsi, atsisakydamas
2071   11|            skaitė ūkiškus laikraščius ir knygeles ir šventai dėjosi
2072   11|               laikraščius ir knygeles ir šventai dėjosi į galvą agronomo
2073   11|           niekad nebuvęs toks stropus ir niekad neišmušęs iš galvos
2074   11|            bendro neturėjusių su ūkiu ir aplinka. Brolis jau baigė
2075   11|               baigė jį pasivyti ūgiu, ir įdegę veidai stagaravo kaip
2076   11|    neatsikratė. Tik, įvažiavus miškan ir nieko, be dangaus ir žalumos,
2077   11|           miškan ir nieko, be dangaus ir žalumos, aplink save nebematant,
2078   11|            Miškas skardėjo paukščiais ir tvoskė vangarykščiomis taip
2079   11|         stipriai, jog mėlynė tavaravo ir keli debesys vertėsi kūliais,
2080   11|         paskutines vaistinės atčaižas ir jau ramesne širdimi guodėsi,
2081   11|       sprandai parado metu. Gerai bus ir odekolonas. Jo toks stambus,
2082   11|             sunkus buteliukas. Yra ką ir į rankas paimti.~    Minutei
2083   11|          pašniukštinėti, ar išvažiavę ir ar negrįš tėvai. Jo širdis
2084   11|        užlaužė kampe, bučiavo, spaudė ir pakėlęs kelis kartus apsuko
2085   11|               Tada... Ji kramtė lūpas ir sunkiai alsavo. Paskui įrėmė
2086   12|      mirkstančio stuobrio. Smulkučiai ir lipnūs lapeliai spėriai
2087   12|          lapeliai spėriai dengė šakas ir paukščių lizdus. Liepa smilko
2088   12|             smilko pavasario kvaptimi ir kas valandą ir kas rytą
2089   12|               kvaptimi ir kas valandą ir kas rytą iš po gaivios nakties
2090   12|            gaivios nakties tirštesniu ir kuplesniu kaubriu kilo kalnelio
2091   12|           vienkiemį. Išvedus vieškelį ir tiltą, šunkeliai apžėlė,
2092   12|           apžėlė, paskui juos išvarė, ir liepa gumšojo atokiai, viena,
2093   12|              tik ežia tarp vasarojaus ir dobilų. O kai sukildavo
2094   12|             su apatinėm medžio šakom, ir atrodė, jog medis yra aptūpęs
2095   12|         atrodė, jog medis yra aptūpęs ir apglėbęs javus. Inkilų bitėms
2096   12|      sustodavo prie vieškelio griovio ir kasydavosi antį, atskleidęs
2097   12|        Aukštai kilo pieninės kaminas, ir ten suvažiuodavo rytais
2098   12|        suvažiuodavo rytais daug bernų ir klegančių mergų. Daug vežimų
2099   12|       beieškojo atramos savo gyvenimo ir jo didelės veiklos akiratyje.
2100   12|              Miškus aplink išteriojo, ir už upės, kur nuo amžių ramiai
2101   12|           prie žemės, turtingi, ramūs ir sotūs, jau raudonavo čerpės
2102   12|           sotūs, jau raudonavo čerpės ir lentelėmis dengti, nulieti
2103   12|              Nuo skliautų kilo kartys ir kažkokios švėtrynės sparnai,
2104   12|              sparnai, kurie sukdavosi ir kaukdavo vėjuje. Iš Doveikos
2105   12|         vieškelio, iš miško išmaurojo ir dulkes keldamas nurūko kažkas
2106   12|         nurūko kažkas toks su langais ir durimis, pirties didumo,
2107   12|          dabar kas rytas eis pro juos ir vakare grįš. Būsią dabar
2108   12|               už arklį, tik įsisėdai, ir neša tave, kur nori. Jis
2109   12|            pačios išsikasa sau vagas, ir kokias nori. Ir tai ne jūsų
2110   12|            sau vagas, ir kokias nori. Ir tai ne jūsų nosiai.~    -
2111   12|              nosiai.~    - Pamėginsim ir mes, pamėginsim. Vagą padarysim
2112   12|          troboj vyrai apie tai šneka. Ir gal iššnekės? Dabar su jais
2113   12|           suakmenėjusios medžių šakos ir viršūnės. Didelės lydekos
2114   12|           lydekos nardo juodam ežere, ir jų kitaip nepaimsi, tik
2115   12|           meškere. O jos tokios rajos ir alkanos, kad sulaužo meškerių
2116   12|              sulaužo meškerių kablius ir nutraukia šniūrus.~    Senasis
2117   12|          baigsis ta velnystė. Kas upę ir nuleis ežerą. Tai kur pasidės
2118   12|             pasidės lietaus vandenys, ir kur susirinks polaidžių
2119   12|               atkrapenęs prie griovio ir ten jį apnešė dulkėmis nužviegusi
2120   12|             juoda kaip kurmis mašina. Ir už laidarių, už epušroto,
2121   12|            akim, jos rinkosi tabūnais ir po kelias, virvėmis susivijusios,
2122   12|          susivijusios, šliaužė paupin ir plaukė į kitą pusę. Miežių
2123   12|             pusę. Miežių sėjimo laiku ir kai jau rugys bamblyje.
2124   12|       bamblyje. Neee, ne tokiu laiku. Ir ko tad voverys nešėsi kelmais
2125   12|          kruvinai, negražiai raudoną. Ir juodalksnių žirginiai barstė
2126   12|             klebonas, žmogus saviškis ir prantus. Dar kol Striūnos
2127   12|             jau velniui dūšią užrašęs ir susidėjęs su juodašimčiais.~   
2128   12|           krautuvę. Pieninė gal dėlto ir sumažins grietinės apyvartą,
2129   12|         griovkasių pasius lakti pieną ir graužti sūrius. Jie, be
2130   12|               abejonės, mokės daugiau ir šeimininkėms pravers čia
2131   12|              už balkio juodai dienai. Ir mergos, ravėdamos daržus,
2132   12|       pasiklausyti.~    Juk čia nieko ir nebuvo, iš tikrųjų. Nieko,
2133   12|            vandenį, niekas tos vietos ir nežinotų. Bet jie nudainuoja,
2134   12|         nežinotų. Bet jie nudainuoja, ir, nubrinkus arklių mėšlui
2135   12|           arklių mėšlui ant žiemkelių ir ant jų prasikalus pavasarinei
2136   12|              metų atsikėlė su tėvais, ir šis kampas jai tapo namais,
2137   12|           įsimetus krūtinėn ilgesiui. Ir tokiam, kuriam ji neturėjo
2138   12|               penkiolika ar šešiolika ir pamačius smarkius jaunus
2139   12|           smarkius jaunus vyrus, nors ir įkaušusius, mušeikas ir
2140   12|               ir įkaušusius, mušeikas ir keikūnus.~    O ką jautė
2141   12|         nuleido kojas nuo šalydrangio ir išlipęs pasakė:~    - Būsim
2142   12|           pakeltos sėdynės. Ji sėdėjo ir laukė. Žmogus irgi kažko
2143   12|               Žmogus irgi kažko laukė ir, garsiai nusižiovavęs, patampė
2144   12|          nusižiovavęs, patampė kelnes ir paveržė spruduklį. Paskui
2145   12|            mostelėjo ranka.~    - Va, ir parašyta, jog čia. Juk skaityti,
2146   12|         panele, moki?      Ji mokėjo. Ir perskaitė gelsvai pilkoje,
2147   12|             sienoje tarp durų viršaus ir pastogės - P.P.B-vės "DOBILAS"
2148   12|        tirštai juodomis raidėmis, kad ir tamsiausią naktį jos turėtų
2149   12|           kaip įpjauti medžio žievėje ir neišnykstą augant medžiui,
2150   12|             Ji pabudo. Lipo iš vežimo ir vos nepavirto - koja buvo
2151   12|       prisiminė, kad reikia užmokėti, ir nusigando supratusi, ko
2152   12|          supratusi, ko žmogus gaišta, ir stebėjosi, kaip ta mintis
2153   12|           nukėlė kepurę, paėmė pinigą ir, sukdamas pirštuose, kišosi
2154   12|           pilietis dar norėjo kalbėti ir todėl tęsė:~    - Jau aš
2155   12|              Sakiau, kad atvešiu, tai ir atvežiau. Jau kad ir kaip,
2156   12|              tai ir atvežiau. Jau kad ir kaip, nebūčiau palikęs vidury
2157   12|              pasakyčiau. Ale aš imsiu ir nesakysiu jai. Ar sužinos?
2158   12|             Va, pabėgsiu iki Gužienės ir paimsiu pusbonkį. O ką?
2159   12|        pusbonkį. O ką? Išeis arklinės ir dar ant popierosų, kai tuščią
2160   12|          sulig miera. Rėmuo tave ėda, ir seilėtekis toks va, čia,
2161   12|        kartais dar koks puslitis, tai ir alaus išgerčiau.~    Ji
2162   12|               Ji vėl siekė piniginės, ir vežėjas jos ranką sulaikė,
2163   12|               daug. Turi tai turi, nu ir turėk. Pravers ir pačiai.
2164   12|            turi, nu ir turėk. Pravers ir pačiai. Matau, jog iš geros
2165   12|              ką pradedu, tai iki galo ir, taip sakant, ne dėl pinigo
2166   12|          degina, kad jį kur nelaboji. Ir pasakysiu, kad išbėgtų priimti.
2167   12|             tik žinią man duokit. Kad ir vidurnakty pribūsiu, - skersas
2168   12|        vidurnakty pribūsiu, - skersas ir atsisukdamas skubino krautuvėn
2169   12|         Autobusui sustojus miestelyje ir jai pasiteiravus šios vietos,
2170   12|             paklausinėjo susirinkusių ir netrukus pristatė sutinkantį
2171   12|             Jis buvo gerokai įsmilkęs ir iš tarpo tų, kurie išgėrę
2172   12|                kurie išgėrę aptingsta ir mieliau snaudžia, negu kalba.
2173   12|          knapsėti, linkčioti į priekį ir kraipytis į šonus. Arklys
2174   12|               surikdavo, susikeikdavo ir droždavo botagu išilgai
2175   12|           dantų pypkė, bet tai pajuto ir sustojęs ėjo ieškoti. Porą
2176   12|            turįs eiti pasivaikščioti, ir paskubomis nešėsi už pirmųjų
2177   12|              nešėsi už pirmųjų medžių ir krūmų. Vežimėlio šalydrangiai
2178   12|             žmogėno nublukusi sermėga ir pašiurę ūsai.~    Bet jie
2179   12|             atvažiavo visai neblogai. Ir, atsupusi nutirpusią koją,
2180   12|               mantos - poros lagaminų ir didesnio ryšulio. Sutemos
2181   12|              prasiveržė traški kalba. Ir du šešėliai artinosi, perkirsdami
2182   12|        atvažiuosit, - skubinosi plona ir šmaikšti kaip vijurkas mergiščia,
2183   12|     sambrėškoje nepraradusius spalvos ir švitėjimo. Ją nutraukė antroji,
2184   12|             nutraukė antroji, ramesnė ir tingesnė, bet svariu, apystoriu
2185   12|             Bet dabar jau jie sumigę, ir kaip juos prikelsi?~    -
2186   12|            tamsu, o jau motoras ūžia. Ir jūs turėsit taip pat. Vaje,
2187   12|            Seserys griebė po lagaminą ir įsitempė vidun, kur pasiūlė
2188   12|        nusiprausti, paruošė vakarienę ir patalą seklytėlėje. Ja taip
2189   12|                o ne svetima, kelionės ir nežinios išvarginta mergina,
2190   12|                atsiųsta pradėti naują ir savarankų gyvenimą, pelnomą
2191   12|       gyvenimą, pelnomą savo rankomis ir mokykloje įgytu paruošimu.
2192   12|         beveik viską, kas buvo galima ir bent kiek įdomu. Traškios
2193   12|               esanti viduryje aikštės ir tokio dydžio, kad kiekvienas
2194   12|               savo viršūne. Pro vieną ir pro antrą langą palšai mėlynavo
2195   12|               nuplaudama juodalksnius ir išsikedendama čia pat, pasienyje,
2196   12|        žvilgsniu negalėjo nieko tikro ir aiškesnio apčiuopti, tai
2197   12|             ją nunešė į be galo margą ir turtingą pasaulį. Nesibaigiantis
2198   12|                monotoniškai migdančio ir sūpuojančio staiga pereidavo
2199   12|              įsibrovę dešimtys gandrų ir savo snapais įnikę šienauti.
2200   12|             atbrisdama po pat langais ir iš čia, suplojusi bukais
2201   12|          grįždama atgalios į platumas ir naktį. Sausai, kapotai vampsėjo
2202   12|            vampsėjo šunes, palaukdami ir įsiklausydami savo aido
2203   12|  įsiklausydami savo aido iš pamiškės. Ir iš miško gelmių atklystantis
2204   12|            pakeltų ančių kryksėjimas, ir jaukus, minkštas putpelės
2205   12|        minkštas putpelės plastėjimas, ir geležinis, kurčiai prikimęs
2206   12|          laužtis paskardžių lazdynais ir pakelti jerubių pulkelį.
2207   12|              pakelti jerubių pulkelį. Ir čia pat, po pamatais, griežė
2208   12|            pamatais, griežė svirplys, ir daužė stiklus sunkūs karkvabaliai,
2209   12|          stiklus sunkūs karkvabaliai, ir muistėsi karvė diendaržyje,
2210   12|          barškindama stalinį. Balkšva ir trumpa vasarvidžio naktis
2211   12|       nelygumuose. Gramzdino į daubas ir į juodą miško tankmę, kur
2212   12|      tamsiaplaukis kilojo jos daiktus ir pasilenkdamas stengėsi įžvelgti
2213   12|          kartų stabdė arklį kaimietis ir ėjo už artimiausių medžių
2214   12|           pasivaikščioti... Ji sėdėjo ir sėdėjo mėšlavežiuose ratuose
2215   12|              įsikibusi į vežimo galą, ir neprisiprašė pavėžinama.~   
2216   12|            Paskui dar prisidėjo naujų ir nepatirtų vaidinių. Springdamas
2217   12|              tiltas po vežimų ratais. Ir prunkštė arkliai, ir šūkavo
2218   12|          ratais. Ir prunkštė arkliai, ir šūkavo pieną suvežę apylinkės
2219   12|           rytą.~    Ji atsirado naktį ir pakilus manė, kad, be ją
2220   12|               gyventojai apie tai tik ir tekalbėjo tą rytą, sėsdami
2221   12|              prie pusryčių stalo.~    Ir, jai bedėkojant už pusryčius
2222   12|               subildo krautuvės durys ir, pasisveikinęs labu rytu,
2223   12|         Laurynas, pons Doveika.~    - Ir jau, sakai, atsikėlusi?~    -
2224   12|          Gužienei tespėjus susimerkti ir ištarti: "Šekit, koks kavalierius", -
2225   12|              tarpdury pasirodė vyrai, ir Gužas pasakė:~    - Čia
2226   12|               panelyte. Štai mes jūsų ir sulaukėm vieną kartą. O
2227   12|         pastebėjo, kad jo ranka sausa ir kieta ir kaip vyrui maža.
2228   12|               jo ranka sausa ir kieta ir kaip vyrui maža. Ir pūslėmis
2229   12|             kieta ir kaip vyrui maža. Ir pūslėmis nesudirbta kaip
2230   12|        viršaitis? Esu Doveika Petras, ir tiek. Jei pasakysiu, kad
2231   12|              bendrovės valdybos narys ir kad galiu šį tą padėti,
2232   12|               padėti, tai gal panelei ir bus įdomiau.~    - Ačiū.
2233   12|              Ji nutarė, kad viršaičio ir valdybos nario pareigoms
2234   12|         nuošalume jis atrodė didesnis ir iškilesnis. Ir elgesy su
2235   12|               didesnis ir iškilesnis. Ir elgesy su jaunomis moterimis
2236   12|              laikė rankoje taip oriai ir tokiu išnašiu mostu, lyg
2237   12|              lyg išreikšdamas pagarbą ir tuo pačiu nuolankumą. Taip
2238   12|              kuopos vadą patikrinimui ir giedodami savo vakarinę
2239   12|              ką dėkoti? Tai mano kaip ir darbas. Jeigu panelė jau
2240   12|             jums labai dėkinga.~    - Ir vėl tas pats, - jis pakėlė
2241   12|             pats, - jis pakėlė juodus ir stangius antakius, tuo pačiu
2242   12|              rūpesčio raukšlių. Kieti ir šiurkštūs antakių šeriai
2243   12|              priekin, sudarydami kaip ir slogelius virš akių, tepastebimi
2244   12|                jo veidui teikė gyvumo ir traškumo. Jo nemažino ir
2245   12|              ir traškumo. Jo nemažino ir gerokai žili plaukai, ir
2246   12|              ir gerokai žili plaukai, ir visai balti, rūpestingai
2247   12|                ko čia taip daug. Eime ir pamatysim.~    Punkto darbininkas
2248   12|       kaukšėjo klumpėmis, vedžiodamas ir rodydamas patalpas, mašinas,
2249   12|              mašinas, visą inventorių ir įrengimus. Punkto vedėjui
2250   12|          susirgus, jis tapo vyriausiu ir, kad būtų kam ir kaip tą
2251   12|            vyriausiu ir, kad būtų kam ir kaip tą vyresniškumą pareikšti,
2252   12|            centrinės pieninės vyrukas ir paimdavo pavyzdžius, reikalingus
2253   12|             išnaudojo visus galimumus ir, nieko nelaukęs, atsikraustė
2254   12|      priklausė tikram punkto vedėjui, ir Doveika davė įsakymą tučtuojau,
2255   12|             turėdama truputį išmanymo ir skonio. Ji galėjo naudotis
2256   12|               raštinės stalu, kėdėmis ir lentynomis. Virtuvėje stovėjo
2257   12|      Virtuvėje stovėjo daili krosnelė ir vanduo, šaltas ir karštas,
2258   12|            krosnelė ir vanduo, šaltas ir karštas, patsai bėgo, atsukus
2259   12|           snapus. Tik miegamasis toks ir pasiliko kaip iššluotas,
2260   12|             įtaisymui, bent laikinai. Ir Doveika nuo savęs pasiūlė
2261   12|         patsai arba padėjėją atsiųstų ir kaip reikiant supažindintų
2262   12|           darbu. Nes, jo nuomone, kad ir patyręs žmogus, naujoje
2263   12|                  No, visgi mokykla. O ir praktikos darbai. Tai man
2264   12|              jo įstaigos tarnautojas. Ir tai sakydamas, jis sukinėjo
2265   12|              Jei jau ką jis daro, tai ir bus padaryta. Gužienė paaiškino,
2266   12|               galėję čionai atsikelti ir pradėti gyventi ant žemės,
2267   12|         pravedęs vieškelį per miškus, ir tik tokiu būdu pasidarė
2268   12|              pasidarė žemė prieinama. Ir dar daug ko.~    - Vieškelį
2269   12|           Gužas.~    - Sau tai sau, o ir kitiems iš to kliuvo.~    -
2270   12|               grįžtąs Doveikos vyras. Ir kad tai toks daiktas, niekam
2271   12|             ant miltų maišų užkrautus ir virve pririštus grebežius,
2272   12|          aukštu galu, antru žemesniu, ir pati tik per pėdą tepakilusi
2273   12|         grindų. Su ja kartu atkeliavo ir maigūnas. Tokias tik mieste,
2274   12|         mieste, tik prakutę verteivos ir valdininkai tesistatė į
2275   12|                apžiūrėjo lovą, pagyrė ir paaiškino, jog ją atsiuntė
2276   12|               leis galimybės, įrengti ir inventorių. Jis manąs, kad
2277   12|                Gindamasis nuo karščio ir troškulio šalto alaus aprasojusiu
2278   12|              tai vieną, tai antrą akį ir be paliovos sukinėjo savo
2279   12|               Tegul bala...~    - Lyg ir per siaura dviem būtų, pons
2280   12|         liežuvio smailumu neatsilikti ir Gužienė, trumpom rankovėm,
2281   12|          išraudo. Ji norėjo apsisukti ir išbėgti laukan, palikusi
2282   12|          Šleikštumas atlipo iš vidaus ir sustojo gerklės viduryje,
2283   12|                Ji pažvelgė į jo mažas ir darbo nesuvargintas rankas
2284   12|            darbo nesuvargintas rankas ir pajuto jų prisilietimo šaltį
2285   12|         nusuokusi į pūdymus, susigėdo ir, staiga surimtėjusi, taisė
2286   12|               sriūbčiojo antrą bulelį ir dar toli gražu nebuvo išsimušęs
2287   12|               ko nors seniui į kaktą. Ir nesuriktų, liepdama jam
2288   12|           parodyti savo mielaširdystę ir pasišvaistyti turtais jos,
2289   12|               Tas šlykštynė ožys.~    Ir ko ji čia atvažiavo? Kodėl
2290   12|             palikusi, nelėkė į centrą ir, ten verkdama, rankas grąžydama,
2291   12|     neatsikratą senstančiom meilužėm. Ir tokie, kurie, baigią penkiasdešimtuosius,
2292   12|         tebeieško aštuoniolikos metų, ir būtinai nekaltų mergaičių
2293   12|       pasižiūrėti į akis? Pasižiūrėti ir apsisukti porą kartų aplink.
2294   12|                Kaip apsisuko ne viena ir šiandien jau be pirštinių
2295   12|                akis su sietuvos gelme ir kaitrių lūpų siekė įsimylėję
2296   12|             įsimylėję vaikinai. Siekė ir gal pasiekė, bet jie buvo
2297   12|        skurdūs, jauni, gyveną ateitim ir laipioją padangėmis, bet
2298   12|            kas kitiems buvo atliekama ir nebereikalinga. Ji darė
2299   12|          galingesni. Jie buvo skurdas ir nedalia. Jie vedėsi ją,
2300   12|            paplakdami, pakumščiuodami ir kiekviename žingsnyje duodami
2301   12|               pajusti. Ji nepamėgo jų ir neįprato prie jų. Ji vylėsi
2302   12|        ištrūkti, sulaukusi pilnų metų ir savarankumo.~    Dvidešimt
2303   12|            laikas kam nors geresniam. Ir tada, kai ji buvo pačiame
2304   12|      mažiausiu nervu pasidavusi kilti ir šuoliu mestis pirmyn, atėjo
2305   12|             dviejų savaičių kurselių. Ir nors pažanga esanti didelė,
2306   12|               mokykla sugeba paruošti ir išleisti specialistų. Ji
2307   12|             viena iš pačių didžiausių ir stipriausių, turinti platų
2308   12|             Rinktis jai nebuvo iš ko, ir stojant pienininkystės mokyklon.
2309   12|            sesuo gyveno prie mokyklos ir pas tetą ji galėjo pigiai
2310   12|               leistų baigti gimnaziją ir siekti aukščiau, ji tegalėjo
2311   12|               taip pat sėkmingai kaip ir apie filmus ir teatrą. Užteko
2312   12|         sėkmingai kaip ir apie filmus ir teatrą. Užteko keturių klasių -
2313   12|             buvo jau dailiai nuaugusi ir prastypusi mergiotė - kai
2314   12|               Nors ji ryžosi spaustis ir pasidaryti kaip sužiedėjęs
2315   12|           mažai, įskaitant butą, kurą ir šviesą prie to. Pragyventi
2316   12|            jog ji atvažiavo pusplikė, ir lagaminuose aptrinti rūbeliai.
2317   12|               rūbeliai. O ateis ruduo ir žiema. Bet visi užmanymai
2318   12|            lyg lanku, kad širdis šalo ir bėgo šiurpas nugara. Neviltis
2319   12|              varsnų smego po eglėmis, ir juomi per dieną praslinko
2320   12|               tolydžio vis smilkdamas ir ūkuodamas. Ten tai telkšojo
2321   12|               Ten tai telkšojo baisus ir paslaptingas ežeras, iš
2322   12|             įsisupę miglų marškiniais ir ugniniais liežuviais išliežią
2323   12|          šipšynai, verdenės, akivaros ir liumpuoją liūnai. Ten burliokai
2324   12|        paskutiniais karo metais, žudę ir deginę žmones.~    Ak ne.
2325   12|          verkė, įsikniaubus pagalvin, ir kandžiojo rankas. Kam rūbai
2326   12|           kandžiojo rankas. Kam rūbai ir visa kita? Prieš ką ji galėjo
2327   12| Suvažiuojantiems pieninėn vyrukams ji ir taip atrodė per gerai savo
2328   12|       palaidiniu, medinėmis klumpėmis ir skarele, perrišančia plaukus
2329   12|    kavalierius berods buvo viršaitis. Ir kodėl ne? Juk jis našlys
2330   12|              kodėl ne? Juk jis našlys ir kasdien pasiriša kaklaraištį.
2331   12|            Tik jis gal kiek kuklesnis ir stebėjo ją iš anapus vieškelio.~    -
2332   12|                Vis liek nėra gyvenimo ir išeities. Kol atsiras laisva
2333   12|           ranką, ji pati spės nunokti ir galės pasiprašyti klebono
2334   12|           klebono kampučio špitolėje. Ir gerai. Ji neis niekur. Ji
2335   12|               ano šiurpulingojo ežero ir pasiskandins. Bet, kol šilta
2336   12|          pasiskandins. Bet, kol šilta ir gražu, pasimaudys, pasivolios
2337   12|        smėlėtu dugnu, užgožtą medžių, ir kaip tik netoli. Saulėje
2338   12|               greičiau sudžius, suvys ir taip bus po viskam. Ir tegul
2339   12|          suvys ir taip bus po viskam. Ir tegul žinosi. Ji ir valgiu
2340   12|           viskam. Ir tegul žinosi. Ji ir valgiu nesirūpino, kad greičiau
2341   12|             greičiau sunaikintų save, ir tenkinosi šviežiu pienu,
2342   12|      tenkinosi šviežiu pienu, saldžia ir parauginta grietine, na,
2343   12|              pat jam sprandą nusukus. Ir dėl to kankinimosi, abejingumo
2344   12|               kankinimosi, abejingumo ir kasdieninio pasninko nenyko
2345   12|           kasdieninio pasninko nenyko ir nerodė jokių artėjančios
2346   12|              beveik dienomis vešlesnė ir gražesnė. Pro įdegusius
2347   12|          medžių šakas. Rankos, pečiai ir šlaunys įgavo senobinių
2348   12|            jos pasirodant miestelyje, ir patys ryžęsi vykti ir surasti.
2349   12|     miestelyje, ir patys ryžęsi vykti ir surasti. Iš karto pareiškė,
2350   12|       pareiškė, jog sodinsis į vidurį ir vešis pas save. Didelę,
2351   12|          Gauja vaikinų, imančių algas ir besitrinančių vienas su
2352   12|             policijos, iš kooperatyvo ir Melamedo įmonių - su viltimi
2353   12|                su viltimi ją pasitiko ir sužiuro guviom akim. Vienas
2354   12|             toks, pavarde Braslauskas ir pažįstamų vadinamas Česiune,
2355   12|           mazgą, kas buvo labai gražu ir madinga. Kirpėjas Šolumas
2356   12|              galva nuo kvapų dvelksmo ir akys perštėdavo nuo pudros
2357   12|         perštėdavo nuo pudros dulkių. Ir vasarą jis mūvėjo geltonas
2358   12|            mūvėjo geltonas pirštines, ir karščiausią dieną nenusivilko
2359   12|            kirmėlė, saulės nematanti. Ir šleikštu darėsi, vien apie
2360   12|               patiko. Apie jį svajojo ir dūsavo, sulaukusios mėnesienos.
2361   12|      mėnesienos. Po kelių apsilankymų ir dantį atkandęs, jis grįžo
2362   12|               to tarpsnio, kurį bandė ir vienas, ir kitas savaip
2363   12|       tarpsnio, kurį bandė ir vienas, ir kitas savaip paįvairinti.
2364   12|             kitas savaip paįvairinti. Ir kiekvienas gviešėsi iš to
2365   12|      nustumiant paskutinėn vieton. Ji ir pasiliko, kaip buvusi, tik
2366   13|              turgaus, kurio tik ragai ir uodega tekyšojo iš šiaudų.
2367   13|              karves. Pilnas grasinimų ir užslėptos didybės, jis šnypštė
2368   13|        užslėptos didybės, jis šnypštė ir rausėsi po savo daiktus,
2369   13|               Jis mat tebebuvo naujas ir neatsibodęs.~    O Tilius
2370   13|              lauke, kada jis atsiguls ir užmigs. Bet jis, atrodė,
2371   13|          atrodė, nesiruošė tam žygiui ir, braukdamas koją per grindis,
2372   13|           kelnes už šeimyninės kampo, ir įtraukta nuorūka rausva
2373   13|               pabalyje ar ant linijos ir laukti, kol virš galvos
2374   13|              galvos suskambės sparnai ir gęstančios vakaro žaros
2375   13|            taškai. Turi šauti į naktį ir pataikyti.~    Pietų pusėje,
2376   13|        pašvaistė, prislopinta tolumos ir išblukusi prietemoje.~    -
2377   13|                     Jei žaibuotų, tai ir griaustinį girdėtum. Sakau,
2378   13|                Palaukim valandą kitą, ir sudundės, kad sienos skirsis.~    -
2379   13|            gaubtu prigniaužtą lempelę ir turbūt skaitė savo kambary.
2380   13|             aušra, ji galėjo vakaroti ir tokiu metu, kai devintą
2381   13|             begyveną paskutinę vasarą ir vietoj kraujo beturį išrūgas.
2382   13|               kad žvyras negirgždėtų, ir pritūpti už žalitvorės.
2383   13|          Patiltėje pliauškėjo lydekos ir vienodais protarpiais begarsiai
2384   13|              girdimi už ariamų varsnų ir kad širdies plakimas pasiekia
2385   13|               plakimas pasiekia mišką ir, atsimušęs aidu, grįžta
2386   13|               išeinant į lauką sėjai. Ir išleidžiant vaikus į platų
2387   13|             nėra pakartojama jaunystė ir nėra pakartojama mirtis.
2388   13|               suliejąs pirštus drėgme ir odos ląsteles padarąs kraupiai
2389   13|             padarąs kraupiai jautrias ir imlias niekad nepatirtiems
2390   13|               iš apačios, iš svaigios ir troškiai tamsios daubos.
2391   13|            stūmė, jį judino iš vielos ir tada leido riedėti jau nebesulaikomai,
2392   13|              atplėšta miglos skiautė. Ir jį pasitiko.~    - Maniau,
2393   13|           nebeateisi.~    Ji sėdėjusi ir laukusi. Ji girdėjusi jo
2394   13|           išėjus iš Basiuliškių kiemo ir leidžiantis pakalnėn liepų
2395   13|               keliu. Ji visa tai matė ir girdėjo.~    - Laukiau,
2396   13|               Jonas turi žemės pirkęs ir pradės ant savęs. Vestuvės
2397   13|             bandė pasiekti jo plaukus ir papešti.~    - Išeina tokia
2398   13|               parišti ružavu kaspinu, ir ant tokio pat pasietas šilkinis
2399   13|     pirščiukais po gėlytę, po žiedelį ir pritūpdama, priklaupdama
2400   13|       ganyklos, tešmens neapžergdama, ir traiško Agnės gėlytes.~   
2401   13|             Buvo taip nuostabiai gera ir lengva niekus plepėti, taukšti
2402   13|               niekus plepėti, taukšti ir kvailioti. Žodžiais užslėpti
2403   13|              Žodžiais užslėpti nelygų ir išdavikiškai karštą alsavimą.
2404   13|               rankomis, atremti galva ir pečiais iš viršaus ir iš
2405   13|           galva ir pečiais iš viršaus ir iš visų pusių nusileidžiantį,
2406   13|             nusileidžiantį, apsupantį ir skandinantį rūką.~    -
2407   13|              jo alkūnę, parietė kojas ir bandė jį palenkti žemyn.
2408   13|           palenkti žemyn. Jis įsiręžė ir sukosi. Ji skriejo oru kaip
2409   13|          skriejo oru kaip karuselėje, ir ji buvo lygiai tokia mergaitė,
2410   13|             sulaukė.~    - Žinoma. Jo ir laukti nereikėjo. Dar su
2411   13|             mat.~    - Tai gal žinai, ir ką jis atvežė?~    - Saldainių.
2412   13|           sako, jog galima pasigerti, ir man už tai daugiau dviejų
2413   13|              liktų, todėl. E, galėjau ir aš tau tokių pat.~    -
2414   13|             tai, ką tu man dovanojai? Ir aš tau nepadėkojau dar.
2415   13|              Kokį šimtą kartų ačiū, - ir kiekvieną padėkos žodelį
2416   13|              bučiniu. Kur tik pasiekė ir kur pakliuvo.~    Savo ruožtu
2417   13|             pakliuvo.~    Savo ruožtu ir jis neliko skolingas, ir,
2418   13|              ir jis neliko skolingas, ir, kai pastatė ją ant žemės,
2419   13|             vargšė gaudė orą saujomis ir atsirėmė į jo nugara pailsėti.~    -
2420   13|                    Jie sėdi virtuvėje ir kalbasi. Aš manau. Milė
2421   13|                 Be saldainių, jis dar ir vyno atsivežė.~    - Tai
2422   13|              vyno atsivežė.~    - Tai ir mes užeisim vynelio pagerti.~    -
2423   13|             ją apkabinęs per pusiaują ir abi rankas savo didžiuliame
2424   13|       Žaibuoja. O aš nė nepagalvojau. Ir štai jau debesį matau atkylantį
2425   13|               dangaus erčią užguldami ir paglemždami po savim blyškias
2426   13|             nakties paukščio gerklės. Ir varlės vienu metu nutilo
2427   13|              varlės vienu metu nutilo ir, panėrusios vandenin, žvelgė
2428   13|        išsprogusiom akim. Siaubi tyla ir troški tamsa, teskrodžiama
2429   13|           savo pragaištingan sūkurin, ir jie spaudėsi arčiau vienas
2430   13|               ieškodami išsigelbėjimo ir paguodos tik savo tarpe
2431   13|               paguodos tik savo tarpe ir iš savęs. Pro ploną jos
2432   13|          grasindamas suplėšyti kevalą ir išsilieti. Ji staiga neteko
2433   13|           užmiršo visa, ką plepėjusi, ir nebesurado to vieno, vienintelio
2434   13|              tam, kas ją buvo tvirtai ir negailestingai pasigriebęs
2435   13|            negailestingai pasigriebęs ir nešėsi drauge su artėjančios
2436   13|            artėjančios audros šėlimu. Ir nešėsi ten, kur panorėjo
2437   13|   neklausdamas, ar ji sutinka, ar ne. Ir jis nieko jai nebegalėjo
2438   13|       pasviręs ant jos. Toks milžinas ir stiprus, jog kalnus galėjo
2439   13|             jog kalnus galėjo versti, ir tačiau bejėgis, tvirtom
2440   13|          tegalįs apglėbti jos liemenį ir sugniaužęs laikyti jos rankas.~   
2441   13|               alsavo, lyg būtų bėgusi ir skubėjusi. Ji nesuvokė,
2442   13|               jau viskas eina savaime ir nebeatšaukiamai. O jei ir
2443   13|             ir nebeatšaukiamai. O jei ir jautė ką, tai taip neaiškiai
2444   13|          jautė ką, tai taip neaiškiai ir miglotai. Ji baigė praeiti
2445   13|          saujas, bloškė jiems į akis. Ir kaukdamas nusirito medžių
2446   13|             kur tratėdamos lūžo šakos ir dejavo besibrūžindami kamienai.
2447   13|         statmena rykšte suplakė dangų ir čia pat trenkė plėšiančiai
2448   13|           nebijau. Tegul trenkia.~    Ir jis nebijojo. Kapojami vis
2449   13|               lašų, nušviečiami žaibo ir palydimi griausmo, pasiekė
2450   13|               griausmo, pasiekė namus ir prisiglaudė prie sienos,
2451   13|             vandens uždangą. Smarkiau ir smarkiau įsilijo, iki pagaliau
2452   13|               upės šniokštimu. Miškai ir visas pasaulis aplink ošė
2453   13|            tarpais siekė juos iš šono ir visu plačiu sriautu griuvo
2454   13|                   Aš galėčiau žiūrėti ir žiūrėti. Aš dabar galvoju...
2455   13|       tempdama jį už rankos per kiemą ir, stabtelėjusi prie durų,
2456   13|               traukimu atšovė skląstį ir jas atidarė. Jie atsirado
2457   13|       pelėsiais, suplėkusiais miltais ir džiovintomis miško žolėmis,
2458   13|     tvykstelėjime galėjo susigraibyti ir išvengti susidūrimo su kokiu
2459   13|         tvirtai suremta lova, paklota ir paruošta netikėtam pakeleiviui
2460   13|        nebebuvo likę toje sukilusioje ir krantus užliejusioje jūroje.
2461   13|           Grėsmingoje savo pragaištim ir neišmatuojama gelme. Nė
2462   13|             vienų, dūstančių ankštame ir alkaname glėbyje. Trumpomis
2463   13|              nepaprasto, nereikalingo ir beveik nesuvokiamo. Melsvame
2464   13|     blakstienomis, praviromis lūpomis ir sukąstais dantimis, lyg
2465   13|              nustojusį savo reikšmės. Ir tada vėl juos glemžė tamsa
2466   13|            tada vėl juos glemžė tamsa ir nešė pasroviui, pakalnėn,
2467   13|          erčią, nuskalautą, nušveistą ir geliančiai tyrą. Paukštės
2468   13|            gūžtų, išlaikiusios šiltai ir jaukiai savo jauniklius
2469   13|            sunkėsi iš šiaudinio stogo ir baigė prisotinti žemės troškulį.
2470   13|             pirmvedys, pravėręs duris ir sustojęs ant laiptelio,
2471   13|            juodu rankos krumpliu akis ir rąžėsi iš pasitenkinimo.~    -
2472   13|            tikras ūkininkas, rankomis ir galva, ir bandė atspėti,
2473   13|         ūkininkas, rankomis ir galva, ir bandė atspėti, ar tokio
2474   13|        atspėti, ar tokio lietaus gavo ir jo sklypas Vaidžiūnuose,
2475   13|          Jurgio jis ketino kraustytis ir pradėti pats, jau ir laikas,
2476   13|       kraustytis ir pradėti pats, jau ir laikas, prisidirbo kitiems
2477   13|         stūmėsi dviratį. Pasikūprinęs ir svyruodamas į šalis, pasileido
2478   13|               Prie šulinio nusiprausė ir, dar kelis kartus smarkiai
2479   13|               šaltis persmelkė kaulus ir nubėgo šiurpuliais išilgai
2480   13|         nugaros, nunešdamas nuovargio ir nemigos nuosėdas.~    Laurynas
2481   13|             neįsivaizduodami jo jauno ir manydami, kad jo širdis
2482   13|          šilto, kvepiančio ganyklomis ir karvių prakaitu pieno. -
2483   13|        patrauk. Prakoši per ūsus, jei ir papuls koks šapelis. Širdis
2484   13|                   Jis kinkėsi arklius ir išėjo į tolimiausią lauko
2485   13|             lauko rėžį, už pievokšlių ir krūmų. Tuo pat metu ištryško
2486   13|           saulės skritulys, varvantis ir tyškantis baltomis žarijomis,
2487   13|             žaizdro, kurį įpūtė vėjai ir audros slogią naktį. Tiltas
2488   13|              nuo pieną vežančių ratų. Ir pieninės motoras, užsikosėjęs
2489   13|         pieninės motoras, užsikosėjęs ir išspjovęs keletą kąsnių
2490   13|           darnaus aplinkos paveikslo, ir nieko sukeisto vietomis.
2491   13|      nusigauti patin žydrynės dugnan, ir iš ten jos paleisti spinduliai
2492   13|             smigo į permerktą velėną. Ir garai kėlėsi iš pajudintos
2493   13|          žemės kaip smilkalų dūmelis, ir kaito jon atgręžta grumsto
2494   13|       atgręžta grumsto pusė. Iš juodo ir suplakto dirvos kevalo laužėsi
2495   13|             daugiau gyvybės, traškumo ir žavesio. Už pievų, už krūmų,
2496   13|               su savo darbo įrankiais ir savim. Ir valandos lašėjo,
2497   13|             darbo įrankiais ir savim. Ir valandos lašėjo, prakaitu
2498   13|        prakaitu merkdamos marškinius, ir jos sprindžiavo milžiniško
2499   13|               Nejau tikrai nieko?~    Ir dienos turėjo slinkti, nustumdamos
2500   13|    paprasčiausių dalykų, iš nuobodaus ir neapibūdinamai pilko trūnėjimo,