Part

3001   15|             per daug mokytų. Priveisė ir nebeturi kur padėti. Viršaičio
3002   15|               ne iš paskutiniųjų. Tad ir atsiuntė tokį atsargos kapitoną.
3003   15|         galėjo nežiūrėti į kalendorių ir nesirausti po metrikų knygas
3004   15|          nesirausti po metrikų knygas ir tada kaip iš pirties, močiutės
3005   15|          apvalkstytas. Tiek dar jėgos ir žavesio gyvenimu. Iš kitos
3006   15|               Iš kitos pusės paėmus - ir nebuvo kada dairytis. Jis
3007   15|               visais dešimtimi pirštų ir žiūrėti, kad rankovių neprisimelžtų.
3008   15|                ko pageidavo, nupirko. Ir dar daugiau, ko ji neprašė,
3009   15|          nuomone, jai galėjo patikti. Ir jam pavykdavo nutaikyti.
3010   15|             nutaikyti. O tai vis geri ir nepigūs dalykai. Geri, kad
3011   15|             jos troškimai turėjo būti ir jo taipogi.~    O paskui
3012   15|       darbininkų klausimą. Užkalbino, ir Tilius be žodžių sutiko.~    -
3013   15|         kariškai. Tas reiškia drausmę ir pareigą. Ir nuo savęs neketino
3014   15|           reiškia drausmę ir pareigą. Ir nuo savęs neketino likti
3015   15|          vidun, surašė darbo sutartį, ir abu pasirašė.~    - Monikut, -
3016   15|            pasirašėm svarbų dokumentą ir turim antspaudą primušti.
3017   15|            tai būtum perėmusi rankas, ir atlikta. O dabar - jau antspaudo
3018   15|        pasižiūrėjo. Jeigu reikia, tai ir muškit. Vyras nusijuokė:~    -
3019   15|        drėgmės prisilaiko?~    - Taip ir sakykit, kad norit išgerti. ~   
3020   15|             įvairios matėsi. Pilnuose ir pusiau nugertuose buteliuose.~    -
3021   15|          nugertuose buteliuose.~    - Ir sau, ir sau stiklinaitę.~    -
3022   15|             buteliuose.~    - Ir sau, ir sau stiklinaitę.~    - Ir
3023   15|             ir sau stiklinaitę.~    - Ir man? - abejingai pastebėjo
3024   15|      susimušti, kad skambėtų. Tai bus ir rankų perėmimas. Ir ženklas,
3025   15|               bus ir rankų perėmimas. Ir ženklas, jog gyvensime ir
3026   15|             Ir ženklas, jog gyvensime ir dirbsime santaikoje ir susiklausyme.~   
3027   15|      gyvensime ir dirbsime santaikoje ir susiklausyme.~    Doveika
3028   15|         Doveika pakėlė pirmas savąją, ir stiklinės suskambėjo.~    -
3029   15|               nedraudžia, tai moterys ir prasunkia, rudenį uogų parankiojusios.~    -
3030   15|               dienos. O subjurs orai, ir po uždarbio, - samprotavo
3031   15|             vasarai pasipirkti, - lyg ir pasiteisino vyras.~    -
3032   15|               pro šalį. Užvada kojoms ir laikui. Tą galėsi padaryti.
3033   15|              Kada važiuosim į miestą, ir išsirinksi bendrovėje. Aš
3034   15|       aplinkui, - pritarė Doveikienė. Ir Doveika tam pritarė, pilna
3035   15|           buvo nepatogu, tai girdint. Ir jos toks keistas šypsnys,
3036   15|         Kiaulė" - norėjo jai pasakyti ir atsikėlęs išeiti. Bet ji
3037   15|            jau po sandėrio aplaistymo ir draugiško pašnekesio Tilius
3038   15|               Tilius kažką prisiminė. Ir įniko svarstyti, ant kokios
3039   15|               galėjo laikinai dirbti. Ir staiga - pasiliko. Jis net
3040   15|             aplink. Pradės upę kasti. Ir ką jis galės pasakyti Petrui?
3041   15|            kastuvais pereiti durpynus ir nudainuoti pasroviui, žemyn
3042   15|             pasakys Raudonajam Petrui ir Veronikai - jo šauniai pusseserei?
3043   15|     pusseserei? Jos troboj jie tarėsi ir spaudė rankas kaip seniausi
3044   15|           ankštai, jog, rodės, kitaip ir nebegalės gyventi.~    Kažin
3045   15|           graužė, kas įsimetė užantin ir smukdė nuotaiką. Lyg kojas
3046   15|             jam taip visuomet išeina. Ir tasai nesmagumas tartum
3047   15|             kai veiksmas jau atliktas ir atitaisyti jo nebėra kaip.
3048   15|             bet sau? Kas jį pastūmėjo ir privertė pasilikti vienkiemy,
3049   15|               kai to jis visai nemanė ir planavo ką kita? Kas jį
3050   15|              atsikeršyti vachmistrai? Ir dar tokį, kai jį galėjo
3051   15|            priežastys ilgainiui bluko ir tapo bereikšmėmis. Be reikalo,
3052   15|          paaiškėjo žymiai vėliau.~    Ir anksčiau, ir tolimoje praeityje
3053   15|              vėliau.~    Ir anksčiau, ir tolimoje praeityje jis galėjo
3054   15|             pavyzdžių, kai jo žodžius ir mintį diktavo kažin kas
3055   15|             iš šalies. Po to gailėtis ir jausti neskonį burnoj, bijoti
3056   15|              didžiai vengė susidūrimo ir su Špicu, ir su Žeimiu.
3057   15|               susidūrimo ir su Špicu, ir su Žeimiu. Ir ne baimindamasis
3058   15|               su Špicu, ir su Žeimiu. Ir ne baimindamasis jų keršto,
3059   15|       netinkamų pasielgimų, kurie vėl ir vėl iš naujo, naujais priekaištais
3060   15|               kiek nebuvo atsileidusi ir pavakary, kai jį užkalbino
3061   15|               sustabdė arklius paežy, ir užsirūkę pūtė dūmus į dangų
3062   15|           užsirūkę pūtė dūmus į dangų ir šnekučiavosi. Ilga eile
3063   15|               Kregždės šaudė pažemiu, ir, joms praskrendant saulės
3064   15|          sugniaužė.~    - Tvirtos dar ir maniškės. Tvirtos. O pačiam -
3065   15|               Visi buvom jauni.~    - Ir aš buvau jaunas. Kaipgis.
3066   15|             aš buvau jaunas. Kaipgis. Ir Doveika. Jis ir dabar dar
3067   15|              Kaipgis. Ir Doveika. Jis ir dabar dar toks. Aš nuo karvės
3068   15|           Pradėjau piemeniu, piemeniu ir baigsiu. Kažin, kur mane
3069   15|            nori duoną užsidirbti kaip ir visi žmonės. Vieni žagre,
3070   15|              Juodus akuliorius dėvėjo ir akliu davėsi. O matė geriau
3071   15|               kraštą, sukdamas ratus. Ir vis toliau nuo namų. Namie
3072   15|               bravoro jautis, raudona ir išsiganiusi. Kai dukterį
3073   15|          ubagaitė gyvena. Prisisuksiu ir aš, - karčiai nusijuokė
3074   15|                 Nežinau to. Nežinojau ir tada. O Doveika žinojo.~    -
3075   15|                Ji kyštels, kada nori, ir atitrauks ranką, kai jau
3076   15|           tavo dantys prisivels vaško ir neišsispjaudysi veikiai.
3077   15|              apsisuko.~    - Tai kas? Ir tu apsisuktum, jei nieko
3078   15|             ne?~    - Patinka, matau, ir tau. Patinka, velny.~    -
3079   15|                 Ar tau vienam? Kurgi. Ir gerai, kad pabūsi su mumis. ~   
3080   15|          Karvės baubė. Jautis šnypštė ir niaurojo, ragu versdamas
3081   15|          Šalti, rasoti snukiai pakilo ir didelės drėgnos akys sekė
3082   15|       aukštumėlėje bus regimi kasdien ir kasnakt. Jis neišklys toliau
3083   15|       surandami džiaugsmo trupinėliai ir pasitenkinama tuomi, kas
3084   15|             dar reikia save paspausti ir pasipratinti džiaugtis kartu
3085   15|           kartu su tais, kurių naudai ir gerovei plaukia iš laukų
3086   15|        gerovei plaukia iš laukų uorės ir vežimai į daržines, klėtis
3087   15|            vežimai į daržines, klėtis ir viralines, lyg būtumei jų
3088   15|              neatsiejamas dalininkas. Ir nesileisti į svarstymus,
3089   15|            nurūks su vėjais, be žymės ir pėdsako. Ar taip nedaroma
3090   15|     dalykėliai gali patapti svarbiais ir reikšmingais, bent jau tokiais,
3091   15|               visais kitais priedais. Ir skurdžios dienos po to -
3092   15|         duonos.~    Žmonės čia ateina ir pasilieka. Kaip šlubasis
3093   15|           siejantis visus ateinančius ir nebeišeinančius? Ir jį patį.
3094   15|       ateinančius ir nebeišeinančius? Ir jį patį. Ir šeimininkę.
3095   15|          nebeišeinančius? Ir jį patį. Ir šeimininkę. Jos tikriausiai
3096   15|           tikriausiai nieks neatvarė. Ir nušvito tarpumiškės aikštė,
3097   15|     pasirodžius lyg dienos po darganų ir purvynų.~    Ji jau bent
3098   15|               barstė geltona smiltimi ir eglišakėmis. Ir vartus iškėlė,
3099   15|              smiltimi ir eglišakėmis. Ir vartus iškėlė, perpintus
3100   15|          iškėlė, perpintus vainikais, ir po jais duonos riekė ir
3101   15|               ir po jais duonos riekė ir druskos žiupsnelis.~   
3102   15|                Jo mintys krypo į ją - ir taip, tartum ji būtų į vyno
3103   15|        nejudinamų, aptrauktų dulkėmis ir slepiančių savyje nuodus,
3104   15|         vienkiemį tebevaldė Striūnos. Ir jos kaklą regėjo, prasiskleidus
3105   15|           prasiskleidus jos plaukams. Ir tebejuto jos standžias krūtis
3106   15|               ji buvo ją pasigriebusi ir prisispaudusi, kad geriau
3107   15|              manyti, kad ji per jauna ir per puiki žmona tokiam žmogėnui
3108   15|             Jam dar toli iki šimto. O ir šimto sulaukęs, dar šį tą
3109   16|            traukė žmonės su kastuvais ir tarbelėmis. Tilto turėklai
3110   16|             nukorusių žemyn, rūkančių ir spjaudančių į vandenį. Griovių
3111   16|          medžiais susimetę būreliais, ir ant kelio, pasirėmę į kastuvus.
3112   16|           marškinių rankovėmis, klegą ir šūkaują taip, kad skardėjo
3113   16|            taip, kad skardėjo miškas, ir aplinkiniai šunes susiriesdami
3114   16|       susiriesdami draskėsi kiemuose. Ir vyresnio amžiaus, niūriai
3115   16|               veidais, vešliais ūsais ir retai skutamomis barzdomis.
3116   16|          skutamomis barzdomis. Malėsi ir itin senyvų ir apnykusių,
3117   16|      barzdomis. Malėsi ir itin senyvų ir apnykusių, kuriems geriau
3118   16|          laiko, kas norėjo užsidirbti ir netingėjo, drąsiai galėjo
3119   16|              galėjo traukti prie upės ir pradėti. Taip skelbė turguje
3120   16|         padirbsi, tad jokios atrankos ir skirstymo. Darbo užteks
3121   16|               visiems.~    Nenuoramos ir rūpestingieji su saulės
3122   16|             bijodami prasnausti eilę. Ir taip be paliovos. Aštuntą
3123   16|               gerokai per šimtą vyrų. Ir dar vis ėjo. Miesto bedarbiai,
3124   16|          Miesto bedarbiai, moką viską ir einą, kur tik skylė atsiranda.
3125   16|          skaldą malkas, daužą akmenis ir kasą žvyrą statyboms ir
3126   16|               ir kasą žvyrą statyboms ir keliams. Aplinkinių kaimų
3127   16|          Aplinkinių kaimų kampininkai ir įnamiai, gebą prasiversti
3128   16|             gebą prasiversti su karve ir pora paršų ir daržu prie
3129   16|    prasiversti su karve ir pora paršų ir daržu prie savo menkos trobos.
3130   16|             menkos trobos. Mažažemiai ir smulkūs ūkininkėliai, turintys
3131   16|             paaugusios šeimynos namie ir niekad neatsisakantys uždarbio
3132   16|          uždarbio iš šalies, nors tai ir būtų pačioje rugiapjūtėje.
3133   16|              iš miestelio turgavietės ir net moksleiviai iš gimnazijos.~   
3134   16|             kad galėtų baigti mokyklą ir siekti toliau. Kai prasitarė,
3135   16|            veiks vasarą, labai patiko ir kitiems. Daugumas buvo skautai
3136   16|        kitiems. Daugumas buvo skautai ir manė niekur geriau nerasią
3137   16|              savo patyrimui pagilinti ir išmonės pasisemti kaip miške,
3138   16|         pasisemti kaip miške, pelkėse ir prie vandens, atliekant
3139   16|              vandens, atliekant sunkų ir reikšmingą darbą. Vieni
3140   16|              palengvindami namiškiams ir sau, kitus traukė nuotykiai
3141   16|                kitus traukė nuotykiai ir neatsiejama draugystė. Vieno
3142   16|          tėvas turėjo didelę krautuvę ir sūnui galėjo leisti bastytis
3143   16|              kitas, iš turtingo ūkio, ir turėjo išbėgti slapčia,
3144   16|              kad išeina pas zimagorus ir užtrauks jam nešlovę. O
3145   16|        makštyse, atlapomis krūtinėmis ir vėjo suveltais ir saulės
3146   16|          krūtinėmis ir vėjo suveltais ir saulės nublukintais plaukais.
3147   16|              smulkiai buvo apsvarstęs ir viską numatęs. Jie turėjo
3148   16|       apkarstytas puodais, keptuvėmis ir kitomis virtuvės reikmenimis.
3149   16|             žuvimi - tam tos meškerės ir samteliai. Jie gyvens palapinėse,
3150   16|             kam tie brezentų ryšuliai ir virvės. Kiekvienas iš eilės,
3151   16|             darbus. Virs, keps, lopys ir kurstys ugnį. Jie stengsis
3152   16|            maistu, pirkdami tik duoną ir pieną. Žuvies ir vėžių,
3153   16|            tik duoną ir pieną. Žuvies ir vėžių, grybų ir uogų užteks.
3154   16|                Žuvies ir vėžių, grybų ir uogų užteks. Jie mielai
3155   16|           užteks. Jie mielai verstųsi ir rimta medžiokle, pamušdami
3156   16|               prisiekę gamtos draugai ir įstatymų gerbėjai.~    Buvo
3157   16|           įstatymų gerbėjai.~    Buvo ir daugiau masinančių dalykų,
3158   16|      pašnabždomis, puoselėjamų savyje ir ketinamų atlikti atskirai.
3159   16|              galės užsileisti barzdas ir ūsus. Jie rūkys pypkes,
3160   16|           kitaip apsiginsi uodų. Teks ir išgerti su vyrais, susimetus
3161   16|               nors pamiškės smuklėje, ir palošti kortomis, prieš
3162   16|         suomišką peilį stalo lentoje. Ir pasimušti teks - to, kad
3163   16|              pasimušti teks - to, kad ir kaip saugosies, neišvengsi.
3164   16|          sukelti. Prisigaudys gyvačių ir jomis nukarstys palapinių
3165   16|          geriau. Nusimesim tas pačias ir braidysim be kelnių, kaip
3166   16|             Laumes mes prisijaukinsim ir pristatysim skalbti mūsų
3167   16|       Išskalbs ne tik marškinius, bet ir nugaras. Po dienos nebeliks
3168   16|           neatneš arbatos prie lovos, ir ką tada?~    - Gersim degtienę.
3169   16|                rodė vaikinas pirštais ir burna, kaip jis gers, užsivertęs
3170   16|           Žodžio nereikėjo skolintis. Ir tvirtai pasiryžę viskam.~    -
3171   16|               kitas, ne mažiau piktas ir nedraugiškas kasėjas.~    -
3172   16|                  Griovkasys nusikeikė ir dar atsikrankštė. Pasidėjo
3173   16|        atsikrankštė. Pasidėjo kastuvą ir spjovė porą kartų sau į
3174   16|               aukšto juodėkšnio vyro, ir nemanė trauktis. Kai jis
3175   16|             žingsnių. įtraukęs pečius ir suspaudęs kumščius, iš eilės
3176   16|               šlakuota nosimi vyrukas ir sušuko:~    - Na, tai duok!
3177   16|              garbanius tik linktelėjo ir galva movė tiesiai į pilvą,
3178   16|            drebėjo nuo juoko. Pakelės ir pievutė po medžiais suklego
3179   16|           pievutė po medžiais suklego ir suūžė, tartum kilstelėdama
3180   16|               jį pasičiupęs už peties ir pastūmė atgal.~    Pradžia
3181   16|              Tuo metu sustojo brikutė ir iššokęs viršaitis ėjo ant
3182   16|     prisistatė prie vežimėlio. Išlipo ir sekretorius. Sukišę galvas,
3183   16|    sekretorius. Sukišę galvas, tarėsi ir mėčiojo rankomis. Jie lėkę
3184   16|               pusę eigulys.~    - Kad ir automobilium, o visgi penkiasdešimt
3185   16|              jau išvažiavo. O gal dar ir ne, - samprotavo ir girininkas.~   
3186   16|               dar ir ne, - samprotavo ir girininkas.~    Darbininkai
3187   16|         Darbininkai vis arčiau slinko ir tankesniu ratu supo besiartinančius.
3188   16|             kastuvų įsmeigti? Gal dar ir kunigas turės atvažiuoti
3189   16|           turės atvažiuoti su krapyla ir pašventinti pelkes? Jeigu
3190   16|             taip, tai šią dieną nieko ir nebeišeis. Nes kol atlaikys
3191   16|           veda, nieko nelaukdami.~    Ir taip, ir ne. Bet pagaliau
3192   16|              nelaukdami.~    Ir taip, ir ne. Bet pagaliau ko čia
3193   16|          sekretorium nutarė pasilikti ir sutikti atvykstančius. Su
3194   16|        sutikti atvykstančius. Su jais ir eigulys nelyginant koks
3195   16|          pasiuntinys. Kultūrtechnikas ir girininkas patraukė paupiu
3196   16|              šunes prie numesto kaulo ir, sustoję į savo vietas,
3197   16|          daugiau neužsiregistravusių. Ir gerai. Samdyti darbo jėgai
3198   16|            neviršyti numatytos sumos. Ir juo daugiau sutelks, daugiau
3199   16|              daugiau sutelks, daugiau ir bus atlikta per trumpą vasarą.
3200   16|                 išsilaužti iš tyrelio ir miško. Jie traukė ankštyn
3201   16|         krūmus, susimetusius pudurais ir iškilusius statmenai nuo
3202   16|             nuo kelmo, teikusio sultį ir gyvybę senomis storomis
3203   16|            šaknimis iš podirvio molio ir baltos kaip sniegas saulėje
3204   16|           sakais žvynelių senos eglių ir pušų skujos, nukritusios
3205   16|                nukritusios nuo medžių ir išnokusios kaitroje. Jie
3206   16|        aikšteles, išsisukdami užtakių ir pranykdami tarp storų senų
3207   16|         aplipusi pablyškusiais lapais ir sirpstančiomis uogomis.~   
3208   16|           krantas, nuplikintas saulės ir nugairintas vėjų, bėrėsi
3209   16|                versdami jas į vandenį ir plukdydami žemyn aukšta
3210   16|               plukdydami žemyn aukšta ir smarkia polaidžio srove.
3211   16|            pjuvenų, atlaužų priversta ir nutrypta pakrantė ne vienam
3212   16|              ne vienam priminė žiemos ir ankstyvojo pavasario darbus.
3213   16|          ankštais, liaunais kamienais ir žaliais šakų kuokštais viršūnėse,
3214   16|             vėjų, atskirtos nuo miško ir paliktos tartum liudininkės
3215   16|          liudininkės buvusios didybės ir dabartinio skurdo ir išniekinimo.
3216   16|          didybės ir dabartinio skurdo ir išniekinimo. Tik ankstyvesnių
3217   16|               retais ilgais spygliais ir papurusiomis ūglių šakutėmis,
3218   16|           Toliau jos jau dengė kelmus ir išvartų griaučius ir smigiais
3219   16|           kelmus ir išvartų griaučius ir smigiais dygsniais varėsi
3220   16|       susiliejančio tyrelio. Nusekusi ir aptingusi, apsivertusi šakomis
3221   16|        aptingusi, apsivertusi šakomis ir pagraužusi durpinės samanos
3222   16|          juodu, neįžvelgiamu vandeniu ir saulės nesiekiančiu gyliu.
3223   16|                įsisupusio į klampynes ir liūnus. Augmenija jau ėjo
3224   16|        storais, gumbuotais stuobriais ir sakais persigėrusiomis šakomis
3225   16|               šakomis pakeitė aukštus ir tiesius medžius. Jos gumbais
3226   16|             iš bruknienojų, iš viržių ir gailių krūmokšnių, aplipusių
3227   16|       aplipusių siauručiais lapeliais ir tvoskiančių galvą suimančia
3228   16|         samana, nusidraikiusi mėlynių ir spanguolių vaškiniais lapais,
3229   16|            pėdoje sunkėsi vanduo.~    Ir toje akimi neaprėpiamoje,
3230   16|               neūžaugų berželių baltu ir bjauriai susproginėjusiu
3231   16|              akis.~    Žmonės sustojo ir žiūrėjo. Prieiti prie jo
3232   16|               prieš einančiojo kojas, ir jis jautėsi lyg duobėje,
3233   16|              duobėje, liumpuojančioje ir besisupančioje. Vasarą jo
3234   16|       besisupančioje. Vasarą jo nieks ir nemėgino pasiekti. Net pačios
3235   16|      uogautojos, nepaisančios gyvačių ir uodų, jo vengė, nors neišsemiami
3236   16|               vengė, nors neišsemiami ir nepaliesti bruknių, mėlynių
3237   16|           nepaliesti bruknių, mėlynių ir vaivorų derliai ir masino.
3238   16|            mėlynių ir vaivorų derliai ir masino. O žiemą čia ėjo
3239   16|               O žiemą čia ėjo kelias, ir čia taip neapsakomai tyku
3240   16|             čia taip neapsakomai tyku ir gūdu, jog važiuojantis žegnojo
3241   16|               prasmukus. Naktį geriau ir nemėginti.~    - Tai čia
3242   16|            griovius, kai nusausinsim, ir pradės. ~    Ežeras tvaskėjo
3243   16|            indas, sklidinai pripiltas ir užmirštas viduryje kemsotų,
3244   16|               viduryje kemsotų, žalių ir nepereinamų plotų. Be krantų
3245   16|          nepereinamų plotų. Be krantų ir priėjimo, sumerkęs savin
3246   16|             reikia parako, - atsirado ir praktiškų iš moksleivių
3247   16|             nepaimtum. Kas iš to? Čia ir gervių nuo seno perisi, -
3248   16|             Šunį vižlą reiktų turėti. Ir gervių sakote?~    - Rudenį
3249   16|       sieksninių. Taip sako, nežinau. Ir kas čia gali žinoti, jei
3250   16|        palyginti. Jei tai būtų laukas ir ant jo pastatytum trobas,
3251   16|         apžėlusių skurdžia augmenija, ir visiškai nenaudingo ploto -
3252   16|            kad prilygstanti briketams ir rudajai angliai. Jos čia
3253   16|            neseniai baigusių mokyklas ir išėjusių plėšti krašto dirvonų.
3254   16|            Besidominčiam jaunimui jis ir papasakojo šį tą.~    Todėl
3255   16|           papasakojo šį tą.~    Todėl ir prasideda šieji nusausinimo
3256   16|   magistralinį griovį, seks šoniniai, ir tai įgalins prieiti prie
3257   16|              Ji išsaugos krašto grožį ir turtą - miškus, be atodairos
3258   16|            atodairos niokojamus kurui ir statybai. Durpėmis kūrens
3259   16|               amžių nejudintą velėną. Ir, kad čia ne juokais užsimota,
3260   16|  besiskubindamas.~    - Pagers ponybė ir išsiskirstys. O kas mums
3261   16|     kuoleliais, statydami vyrų grupes ir duodami aiškius nurodymus.~   
3262   16|          nusiėmė kepurę, persižegnojo ir, pasispjaudęs delnus, smeigė
3263   16|                   Pirma sunki, drėgna ir juoda velėna atsiskyrė nuo
3264   16|        atsiskyrė nuo kastuvo plokštės ir, švystelėjusi oru, nukrito
3265   16|               nurodys vietą, apsisuko ir pasileido atgal į palaukę.~   
3266   16|            sekretorium, spėję atvėsti ir vėl sušilti. Sekretorius
3267   16|             negalėjo nuryti skubėjimo ir niurzgėjo neatsileisdamas.~    -
3268   16|         neatsileisdamas.~    - Va tau ir atvažiavom laiku. Va tau
3269   16|              atvažiavom laiku. Va tau ir punktualumas. Jis niekad
3270   16|           išvertė iš lovos šeštą. Nu, ir kas iš to? Netvarka. Lėkė,
3271   16|        išbarškino toji biesų brikelė. Ir dabar turi snausti ant kelio.
3272   16|            Judėjo lėtai, bet tiksliai ir apskaičiuotai. Atrodė panašus
3273   16|              Atrodė panašus į tinginį ir lervą, bet savo darbą atliko
3274   16|             savo darbą atliko puikiai ir buvo nepakeičiamas įstaigoje.~    -
3275   16|    Punktualumas pirmiausia. Tada gali ir iš kitų to paties pareikalauti,-
3276   16|      Pareikalauk iš jų. Tiek jie jūsų ir boja, - šaipėsi sekretorius.~    -
3277   16|              kareivis visais kampais. Ir toks, kurs niekad nesijaučia
3278   16|          mielai dėvėjo aulinius batus ir, per petį žvelgdamas, nuolat
3279   16|              Čia toks puikus duburys, ir galėtume išsimaudyti. Bet
3280   16|             jau nesiplukdysi. Tą žino ir apskrity. Tik aš tingiu.~    -
3281   16|           piktinosi.~    - Kai sotus, ir merga ne pro šalį. Gi tereikėtų
3282   16|                jei atvažiuos. Bet mes ir taip spėsim sukarti. Negaiškim.~   
3283   16|        Sekretorius atsikėlė nuo olos. Ir tai reiškė, jog nesulaikomai
3284   16|            paukščius, padūko lakstyti ir puldinėti. Net veidrodį
3285   16|       puldinėti. Net veidrodį nuvertė ir sudaužė. Svečiai pasirinko
3286   16|        vėlesniam.~    Spėjo atsigerti ir dar po dūmą sutraukti, grįžę
3287   16|        pradedant Gužienės mergaitėmis ir baigiant Basiuliškių Doveika,
3288   16|               Doveika, akylai stebėjo ir sekė sujudimą paupy. Doveika
3289   16|           kada bepasilaikys, kad tiek ir tokių svarbių asmenų sulėktų
3290   16|     sekretorius. Kiek kartų čia gėręs ir valgęs. O gal ir viršaitis
3291   16|            čia gėręs ir valgęs. O gal ir viršaitis naujasis? Gal?..
3292   16|                Blogas tai nėra, sako. Ir kodėl jau turėtų būti blogas?
3293   16|            tačiau nejauku kažin kaip, ir tiek... Ar vieną kartą jis,
3294   16|             pradžias! Kiek kartų net. Ir pakalbėti tekdavo viešai.
3295   16|             pakalbėti tekdavo viešai. Ir pakalbėdavo. Ir, sako, išeidavę
3296   16|               viešai. Ir pakalbėdavo. Ir, sako, išeidavę pusėtinai.
3297   16|             sako, išeidavę pusėtinai. Ir širdį žmogui nudiegė, ir
3298   16|              Ir širdį žmogui nudiegė, ir graudu pasidarė, kad jau
3299   16|          viršaitis, bet tokios žmonos ir viršininkas neturi. Aha.
3300   16|              Išėdė iš visur, sudirbo, ir dabar kažkoks nesmagumas.
3301   16|                Va, kas kelia abejones ir lyg kirminas graužia paširdy.~    -
3302   16|        Doveika. - Ar tu sugebėsi? Tau ir nereikia to. Aš jau viską.
3303   16|           viskas pirmaeiliai atlikta. Ir pati turės apsirengti. Acto
3304   16|              actas? Ji išbėgo į kiemą ir apsidairiusi šaukė:~    -
3305   16|            gerutis. Sėsk ant dviračio ir nulėk į krautuvę. Acto neturim
3306   16|            Gerai. Porą minučių.~    - Ir žinai ką? Paprašyk Gužienės,
3307   16|          pasiutėlė, šnekėli, kad, jei ir kas, negalėtum atsisakyti.
3308   16|      savotiškai smagu, kad Agnė ateis ir pabus čia keletą valandų.~   
3309   16|             miško išlindo automobilis ir, dusliai suūžęs, girgždindamas
3310   16|             girgždindamas kelio žvyrą ir čiuoždamas per jį, sustojo.
3311   16|         Šoferis iššokęs atidarė duris ir padėjo išlipti pirmam, sėdinčiam
3312   16|          sekretorium, o jiems įkandin ir eigulys metėsi ton kupeton.~    -
3313   16|           spėjo pirmas parodyti. Rodė ir kiti. Mėčiojo rankomis,
3314   16|              vyru. Į jį visi kreipėsi ir vadino ponu viršininku,
3315   16|               vadino ponu viršininku, ir jis dėl to nesivaržė.~    -
3316   16|              balas, beruošiant planus ir projektus.~    - Tikrai
3317   16|         didžiausias šių vietų žinovas ir beveik šeimininkas.~    -
3318   16|           muistėsi sekretorius. - Va, ir Doveika!~    - Laba diena,
3319   16|           gyvuoji? Sveikinosi, spaudė ir kratė rankas. Visi tebebuvo
3320   16|           dažniau, bet dabar jau kiek ir nutolę.~    - Girdėjau,
3321   16|                kad vedęs? Ar teisybė? Ir jauną, puikią žmoną?~    -
3322   16|              buvęs viršaitis. - Todėl ir norėčiau supažindinti su
3323   16|           savąja. Prašau neatsisakyti ir užsukti valandžiukei. Užkąsim,
3324   16|                 Bravo Petras! Aš taip ir maniau. Būtinai užsuksim -
3325   16|           kartą gėręs Basiuliškių alų ir šveitęs dešras.~    - Tai
3326   16|           neilgai. Už valandos kokios ir sugrįšim.~    - Velniai
3327   16|            Velniai žino, kaip mes ten ir nuklamposim. Ir ko man ten
3328   16|               mes ten ir nuklamposim. Ir ko man ten vilktis, aš visai
3329   16|        viršaitis jį kumščiojo pašonėn ir pusbalsiu barėsi. - O kas
3330   16|       apskričio, - suskliaustom ausim ir išbarto šunies šypsniu suvargusiam
3331   16|           suvargusiam veide linkčiojo ir dairėsi Krivickas.~    -
3332   16|               buvo ištūnojęs po krūmu ir nusiklausęs, kas ką ir kaip
3333   16|          krūmu ir nusiklausęs, kas ką ir kaip vadina. - Aš norėjau
3334   16|               savo giesmę, Krivickai. Ir negaišink. ~    Aukštesnių
3335   16|               uždarė mane į kalėjimą, ir varžytynes garsino tada...~    -
3336   16|                atsirėmęs automobilio, ir nė lūpų nekrutino. Viršaitis
3337   16|         viršininkui turiu išklostyti. Ir išklosiu visą teisybę, kaip
3338   16|            mano pusėj - tą visi žino. Ir daržinė mano...~    - Aš
3339   16|           teismui, ar ką.~    - O kad ir teisine tokie pat vagys
3340   16|               teisine tokie pat vagys ir...~    - Blogai, jeigu taip, -
3341   16|              taip, - pasakė padėjėjas ir peršoko griovį. Atsisukęs
3342   16|                bet jo balsas susivėlė ir sausai sudžeržgė.~    -
3343   16|                 Tai jis mat čia stovi ir tyčiojasi. Pirmą kartą po
3344   16|               pasijuto toks nedidelis ir taip suniekintas. Ir senas
3345   16|        nedidelis ir taip suniekintas. Ir senas toks, ir taip suvargęs,
3346   16|           suniekintas. Ir senas toks, ir taip suvargęs, kad nebūtų
3347   16|               kad nebūtų drįsęs šokti ir pasmaugti savo priešo.~   
3348   16|               kepurę. Paskui užsidėjo ir koja paspyrė akmenį, kuris,
3349   17|             bebraidžiodami po tyrelį, ir, ką radę, tas buvę gerai.~   
3350   17|           labai mėgęs sūrį su kmynais ir jo riekes šveitęs be duonos
3351   17|              riekes šveitęs be duonos ir sviesto, užsigerdamas alum.
3352   17|      atsispirdamas gyrė sausas dešras ir skilandį. O inžinierius
3353   17|             tai actą su šaukštu srėbė ir dorojo šaltieną. Išgerti
3354   17|            pylė iš keleriopų butelių, ir vis kitokios spalvos ir
3355   17|               ir vis kitokios spalvos ir turbūt skonio, nes svečiai
3356   17|          raukėsi, tai purtėsi išgėrę. Ir netruko įsismaginti.~   
3357   17|            viską atpasakojo iš naujo. Ir tai, ko namiškiams nedrįso.
3358   17|             pakelia beveik iki smakro ir paskui pabučiuoja. Bučiuoja
3359   17|            pabučiuoja. Bučiuoja ilgai ir bučiuodami žiūri į akis
3360   17|               pasigavusios. O rankos, ir pabučiavę, dar tuojau nepaleidžia,
3361   17|          apgniaužę, pirštus čiupinėja ir vis - į akis. Doveikai,
3362   17|           beplodami plas plaštakomis. Ir vis stebėdamies, ir vis
3363   17|      plaštakomis. Ir vis stebėdamies, ir vis girdami jo žmoną.~    -
3364   17|         Petrai Doveika, sako, pasakyk ir mums, kur tokios gražuolės
3365   17|      gražuolės auga. Mesiu savo varną ir pradėsiu iš naujo. Nu nu,
3366   17|                sako tasai tvarkytojas ir barškina stalą, net lėkštelės
3367   17|                net lėkštelės šokinėja ir šakutės laksto ant žemės.~    -
3368   17|            taip pasakė, - nusistebėjo ir Tilius.~    - Sakiau tau,
3369   17|               ten tų gėrimų tiek, kad ir apsakyti nėra kaip. Doveika
3370   17|       užsisvajojusi. Užtat tik mergos ir terūpi. Mačiau aš...~    -
3371   17|           kurį anas geistų nusiskinti ir prie širdies prisisegti.
3372   17|             ji patempė lūpą. - Būčiau ir aš nieko, gyvendama jos
3373   17|            jos vietoje.~    - Kad tau ir nereikia jos vietos. Tu
3374   17|               nereikia jos vietos. Tu ir taip graži, Agne.~    -
3375   17|          apkabinti. Tik aš pasprukau. Ir sakė taip Doveikai, aš pati
3376   17|           manai? Užpulsim kuria naktį ir pagrobsim. Doveika jam atrėžė,
3377   17|           neteksiu. Išsiveš į miestą, ir ką tada?~    - Jau norėjo
3378   17|                 Jau norėjo išsivežti. Ir žinai kas? Gi šoferis jų
3379   17|               Jis visai mažai tegėrė. Ir tai tik slaptai, virtuvėje.
3380   17|           juokai. Sėsk, sako šoferis, ir dumiam į miestą. Nueisim
3381   17|           Visai ne. Jis labai puikus. Ir dar nevedęs. O tie kiti -
3382   17|              tie kiti - jau su pačiom ir vaikais apsikrovę. Bet tu
3383   17|               vis tiek man puikesnis. Ir jis manęs klausė, ar aš
3384   17|               Tai jis man siūlė lipti ir pasivažinėti, kol ponai
3385   17|        nežinia, kur būtų nuvežęs... O ir tu būtum pamatęs ir taip
3386   17|                 O ir tu būtum pamatęs ir taip primušęs jį, kaip nežinau
3387   17|              kurie tave kalbins, nors ir kažin kaip smarkus būčiau.~    -
3388   17|               ką daryčiau be tavęs, - ir ji glaudėsi taip kietai
3389   17|               ji glaudėsi taip kietai ir lenkė galvą ant jo krūtinės
3390   17|              prie jo nebuvo glaudęsis ir tokia kaitra bučiavęs.~   
3391   17|         skardis alsavo dienos karščiu ir kaip siena uždarė jų mažą,
3392   17|             be poilsio, be nuovargio. Ir vėjas snaudė tuo metu, pagulęs
3393   17|             metu, pagulęs savo sparnų ir medžiai suglaudė lapus,
3394   17|         vidurvasario nakčiai. O kmynų ir barkūnų žydėjimas klostė
3395   17|              akutes, lūputes...~    - Ir išbučiavo?~    - Ne.~    -
3396   17|          davęs ausų, ar ne?~    - Gal ir būčiau?~    - Būtum, būtum,
3397   17|                būtum, tą gerai žinau. Ir Monika taip pat. Žinai,
3398   17|               Užtat aš tokia laiminga ir taip tave myliu.~    - Jūs
3399   17|                kad liūdna esą kartais ir nyku kaip kapuose. Kad iš
3400   17|     nesuprantu? Kad jau jai atsibodę. Ir kad ji norėtų? Ko ji norėtų?
3401   17|              aušra pasikelia iš miško ir namo sienose išsiskiria
3402   17|               pailsėti, atgauti jėgas ir žinoti viską, kas dedasi
3403   17|           savo senos, žilos tėviškės. Ir gerai ji darė, kad taip
3404   17|              visus, pati būdama viena ir nenorėdama mirti. Ji gerai
3405   17|            gerai atliko savo užduotį, ir todėl dabar taip nelengva.~   
3406   17|               nepasakė, kol ji gyveno ir ėjo savo įprastinį kelia.
3407   17|              žinojo, kad jos pasiges, ir todėl kantriai išnešė. Ji
3408   17|              neprašė nieko iš jo, bet ir nekliudė jam laisvai šienauti
3409   17|            laisvai šienauti iš kairės ir iš dešinės. Jis buvo valdininkas,
3410   17|            buvo valdininkas, ji gerbė ir jo bijojo. O rūpesčiai likdavo
3411   17|               dienos. Praeina kartais ir naktis, ir vis nieko gero.
3412   17|            Praeina kartais ir naktis, ir vis nieko gero. Vaišinosi
3413   17|         Vaišinosi ponai jo geru, gėrė ir gyrė jo žmoną. Ir jei jie
3414   17|                gėrė ir gyrė jo žmoną. Ir jei jie susimanytų dažniau
3415   17|              tasai bjaurus kaimietis. Ir nieko jam nebegali. O seniau
3416   17|            galėjo, tai nieko panašaus ir neatsilikdavo. Jis liko
3417   17|               vadžių, nejučiom galėjo ir iš kelio išsimušti. Bet
3418   17|      išsimušti. Bet atlaikyti reikia. Ir jis atlaikys. To dar nebuvo,
3419   17|               kitokių eibių pridarys. Ir su padieniai samdomais darbymečiams
3420   17|                 Griovkasiai ėjo kitur ir rado. Raudonasis Petras
3421   17|           apsistojo pas Gužą. Su juom ir Každaila, ir Tugaudis. Pas
3422   17|            Gužą. Su juom ir Každaila, ir Tugaudis. Pas eigulį susimetė
3423   17|            liepsnojo skaistus laužas, ir ant vąškaro pasietame katile
3424   17|             Sekdami čigonų papročiais ir patirtimi, jie dažniausiai
3425   17|              pilvus apsimušdami srėbė ir gyrė. Jei prie akėtvirbalio
3426   17|          įleisi, dar žirnį, dar bulvę ir morką kokią. Vaikinai nepaikino
3427   17|               Jau kur tu girdėsi, jei ir aš nesu, - atlaidžiai dūsavo
3428   17|          moterys, parėjusios iš daržų ir laukdamos vakarienės, su
3429   17|              nebetilpdama tarp medžių ir vandenų, kaip ji netilpo
3430   17|           kaip ji netilpo Basiuliškių ir Virsnių žmonių širdyse.
3431   17|                įsrūdama jų šventoriun ir padūzgendama šviesius klebonijos
3432   17|            Milė, pati neatsitraukdama ir nejučiom apkabindama seserį.~    -
3433   17|        atšipinusi spindulių žėrėjimą, ir sliuogė į šiaurę miškų dantytomis
3434   17|        pasidraikė juodalksnių šakose. Ir pakalnėje baltais kmynų
3435   17|              Monika sėdėjo prie lango ir klausėsi.~    Kai jau viskas
3436   17|            Kai jau viskas buvo nurimę ir lauke, ir namo viduje, brakštelėjo
3437   17|          viskas buvo nurimę ir lauke, ir namo viduje, brakštelėjo
3438   17|            brakštelėjo už sienos lova ir šlepsėjo žingsniai prie
3439   17|            atleidę kelnių spruduklius ir marškinių sagas.~    Daržinėse
3440   17|          kamarose, vėsiose seklyčiose ir ant rasotos žolės, ganyklose.
3441   17|                Doveika buvo ūkininkas ir negalėjo užmigti. Jis turėjo
3442   17|               žmoną.~    - Laikas jau ir mums, žmonele, pailsėti.~    -
3443   17|          Doveika. Atimkit savo ranką. Ir taip jau šilta, - ji spaudėsi
3444   17|     nepagalvojusi. Ji įšilusi nuo oro ir tvankos, bet ne iš vidaus.
3445   17|    pritaisytais paukščio nagais gale. Ir ten daugiau kaulo negu kraujo.~    -
3446   17|               Pagal Dievo palaiminimą ir įstatymus. Tai kodėl aš
3447   17|         Doveika?~    Jis gi ūkininkas ir šiuo metu turi knarkti išsižiojęs.
3448   17|               pasiteisino pati.~    - Ir tiek čia blogo, ir tiek
3449   17|                    Ir tiek čia blogo, ir tiek čia gero. O gero tai
3450   17|          dykūnus. Jie punta tavo gerą ir išeidami palieka nesmagumą.~   
3451   17|            tas pasiruošimas, laukimas ir gadinimas nervų. Kai pasigėrė,
3452   17|          lovoj. Dievobaimingam žmogui ir nekiltų kitokia mintis.
3453   17|         perpilniui švelniausių jausmų ir pagatavas kojas nubučiuoti.
3454   17|      neturinti. Kokios čia nuotaikos? Ir kas per išmislas toji nuotaika?
3455   17|              nugabenti, kad apžiūrėtų ir patikrintų? Nors... Taigi
3456   17|               būtų pasižiūrėję kitaip ir pavadžiu, gerai subrankintu,
3457   17|           paslėpsnin, tai viskas geru ir išeidavo. Jau jani nepasitaikė
3458   17|          krapeno atgal į savo kambarį ir gulo į lovą. Vienas.~   
3459   17|             glaudžiai susietų visumon ir sudarančių tartum tvorą,
3460   17|               tartum tvorą, be spragų ir be vartų taisyklingu lanku
3461   17|         apnarpliotas spygliuota viela ir nubarstytas sudaužytų butelių
3462   17|          kastis pro apačia. Bet vienu ir kilu atveju sveika ir nepaliesta
3463   17|           vienu ir kilu atveju sveika ir nepaliesta negalėjo tikėtis
3464   17|             prasmukti.~    Prasmukti. Ir kur tada? Čia ji pali atėjo.
3465   17|             ji pali atėjo. Be piršlių ir tarpininkų pasirinko su
3466   17|     tarpininkų pasirinko su visu geru ir blogu. Pilnametė, blaiviai,
3467   17|       blaiviai, praktiškai svarstanti ir numatanti. Beveik visiems
3468   17|               tepasitaikąs itin retai ir tik nedaugeliui, gimusių
3469   17|             tokią žvaigždę skyrė. Net ir manydami, jog pastangų nemažai
3470   17|               Nepaisymo kitų nuomonės ir patarimų, atmetimo bet kokių,
3471   17|               atmetimo bet kokių, kad ir kukliausių užuominų, jos
3472   17|              reikalingų. Ji atėjo čia ir apsigyveno, ir iš karto
3473   17|              atėjo čia ir apsigyveno, ir iš karto galėjo pasijusti
3474   17|             Ji galėjo sakyti, ką nori ir kaip nori. Aiškintis, teisintis,
3475   17|               kaltinti. Teisinga buvo ir nenuneigiama sau pačiai -
3476   17|         važiuotum. O čia tik pakalnėn ir vėl į kalneli. Pėsčias nueitum
3477   17|              kalneli. Pėsčias nueitum ir dar nespėtum pypkės išrūkyti.~   
3478   17|             iš tiesų, žinant jo amžių ir padėtį. Bent jau taip, kad
3479   17|            jau taip, kad nesivaržytum ir miesto gatve pereiti. Taip
3480   17|          smagu įvažiuoti i savo kiemą ir sutempti vadžias prie gonkų.
3481   17|             kad reikia pirmam išlipti ir paduoti ranką moteriškei.
3482   17|            moteriškei. Žino, velnias, ir tą jis atlieka be priekaistų.
3483   17|              jog dykai neleidęs laiko ir braukęs nuo visų kampų.
3484   17|               braukęs nuo visų kampų. Ir prieš savo šeimyną jis moka
3485   17|            šeimyną jis moka laikytis, ir eina tartum žąsinas, kiekvienu
3486   17|              kiekvienu rankos judesin ir žodžiu ar juoku leisdamas
3487   17|        Pirmučiausia jis yra ūkininkas ir todėl turi aprodyti klėtį
3488   17|    priestatais, sandėliais, viralines ir leisti pastebėti, jog tie
3489   17|            lubų prikrauti to, kam jie ir skirti. Modernūs tvartai
3490   17|             langais tokio dydžio, jog ir mokyklai nebūtų per maži,
3491   17|             su gryno kraujo liudymais ir metrikomis. Daržines, rūsys,
3492   17|              ledainė. Jei būtų įdomu, ir į laukus vasarojaus ir kilo
3493   17|                ir į laukus vasarojaus ir kilo augliaus aplankyti
3494   17|         atsimenant viso amžiaus darbą ir rūpestį.~    O gyvenamas
3495   17|             namas - čia kas kita. Čia ir moterims jau kažkaip arčiau
3496   17|            kalbėti, to jam neprikiši. Ir moka nejučiom prasitarti,
3497   17|           vieta, kur pareini krimstis ir keikti savo dalią? Jis ir
3498   17|             ir keikti savo dalią? Jis ir statęs tam, kad užuovėją
3499   17|          atneštų. Gal kada, o gal jau ir nebeteks čia sėdėti, kūrenti
3500   17|            čia sėdėti, kūrenti ugnelę ir šildyti rankas. Kas tą galėtų