| Table of Contents | Words: Alphabetical - Frequency - Inverse - Length - Statistics | Help | IntraText Library | ||
| Alphabetical [« »] ipusta 1 ipustas 1 ipute 1 ir 6077 irankiai 1 irankiais 1 irankiams 1 | Frequency [« »] ----- ----- ----- 6077 ir 1361 jis 1065 ji 1030 iš | Marius Katiliškis Miškais Ateina Ruduo IntraText - Concordances ir |
Part
3501 17| šviesos arba laikraštį. Gali ir muzikos pasiklausyti arba 3502 17| pasiklausyti arba žinių ir kitų naudingų patarimų, 3503 17| stebėjosi. Doveika tai matė ir sunkiai nuslėpė pasitenkinimą 3504 17| visa gyvenimėlį turi muštis ir neprasimušti prie galo, 3505 17| neprasimušti prie galo, tai ir suabejoji kartais. Žinoma, 3506 17| nemėgsi?~ Na, jis taip ir manęs. Moteriškosios vis 3507 17| prieš namus. Žalitvores ir takus naujus išvesti.~ 3508 17| rašinėjo tėvams laiškus ir laukė paskyrimo rašto, jos 3509 17| daryti.~ Praėjo vasara, ir, rudeniui verčiantis vis 3510 17| rudeniui verčiantis vis gilyn ir niūryn, ji galėjo persižegnoti 3511 17| ji galėjo persižegnoti ir pasakyti amen. Net berno 3512 17| negrėsė joks šešėlis. Jis ir buvo tas, kurs gailėjosi 3513 17| ji lankėsi Basiuliškėse ir iš jų grįždavo tartum pailsėjusi. 3514 17| to ūkio, prie jo žmonių, ir nieko nebuvo nuostabaus, 3515 17| pamažu ėmė priprasti. Kitaip ir negalėjo būti, kitaip ji 3516 17| negalėjo būti, kitaip ji ir negalvojo, kad bus. Viena 3517 17| Doveika puolė jai į kojas ir pasisakė taip ją mylįs, 3518 17| pripratusi prie tos minties ir prie to žmogaus, jog tuojau 3519 17| reikalą. Doveika džiūgavo ir visom keturiom skubino pritarti, 3520 17| į namus. Išdėstė padėtį ir prašė patarimo. Namiškiai 3521 17| Namiškiai ją laike suaugusia ir visiškai pasikliovė jos 3522 17| visiškai pasikliovė jos skoniu ir pasirinkimu. Ar jie savo 3523 17| vaizdus ūkio aprašymas. Jis ir jaunikio amžių tėvų akyse 3524 17| mane kad negera skubėti. Ir jis be žodžio sutiko. Doveika 3525 17| Taip, prieš užgavėnes, kaip ir būdavo senovėje. Paskutinę 3526 17| Tik, žinoma, jie neulios ir išviso jokių vestuvių nekels. 3527 17| jaunikis visoje aukštumoje, ir toks, kurs parveda žmoną, 3528 17| keliose parapijose. Tad tegul ir girdi, ir mato. Dėl tų pačių 3529 17| parapijose. Tad tegul ir girdi, ir mato. Dėl tų pačių priežasčių 3530 17| tyliausiai. Geriau, kad nematytų ir negirdėtų. Ji nė tėvų nenorėjo 3531 17| O susipažinti bus kada ir vėliau. Jokių giminių nenoriu.~ - 3532 17| pavakary, tik su liudininkais ir...~ - Ir jau mano žmonelė 3533 17| liudininkais ir...~ - Ir jau mano žmonelė brangiausia 3534 17| nes ji pati kai ką galėjo ir užmiršti. Ūkį užrašyti jis 3535 17| jau turėtų savo žmonai. Ir dar prieš vestuves. Tik 3536 17| pareiga sutvarkyti, kad žmona ir vaikeliai, kurių, Dievo 3537 17| keista, kad toks senis, kad ir Dievo padedamas, dar tikisi 3538 17| galvojo. Jis turėjo spręsti ir rinktis greitai. Basiuliškės 3539 17| nupirktų iš savanorių. Ir tai nemažai prie to, ką 3540 17| Basiuliškes. Taip turi būti, nors ir kaip tas sūnui nepatiklų. 3541 17| itin painius klausimus. Ir visada juos taip išsukti, 3542 17| pridedant kuo mažiausiai. Ir šiuo atveju jis vylėsi laimėti 3543 17| Jaunikis ne juokais atjaunėjo ir tryško tokia sveikata, kad 3544 17| nebekėlė jokių abejonių.~ Ir taip belyginant tokį nuostabų 3545 17| tokį nuostabų laikotarpį ir nekantriai laukiant didžiojo 3546 17| nesugriovė jo. Kitam gal ir būtų, bet ne Doveikai. Jis 3547 17| Doveikai. Jis ėjo tiesiai ir nesvyruodamas. Atleido jį 3548 17| dantis, sugniaužė kumštis ir niekam neparodė, kaip skaudžiai 3549 17| ilgėjosi didelės meilės ir jos teikiamos palaimos. 3550 17| verstis gegutės papročiais ir dėlioti kiaušinius į svetimas 3551 17| dvasios didybę, ramindamas ir guosdamas išrinktąją. Gerai 3552 17| teikianti daugelį galimybių ir atlyginama visai neblogai. 3553 17| buvo siuvamas daugelį mėtų ir pripildytas iki varvėjimo. 3554 17| pripildytas iki varvėjimo. Užteks ir dar liks.~ Ji irgi taip 3555 17| žodin, kaip buvo sutarta ir numatyta. Nedalyvavo jos 3556 17| jos gimines, nedalyvavo ir jaunojo. Ir sūnus neatvažiavo. 3557 17| nedalyvavo ir jaunojo. Ir sūnus neatvažiavo. Dargi 3558 17| negražiai pasijuokti. Iš savęs ir iš savo sūnaus.~ O tegul 3559 17| gudresnis už savo tėvą, tai ir gerai. Tėvo jau jis nepagąsdins. 3560 17| keršijo savo jaunystės skurdui ir niekad neišsipildžiusiom 3561 17| niekam už tai dėkoti.~ Ir už ką? Iš tikrųjų?~ 3562 18| Vartosi, girgždina lovą ir pūkščia, lyg slogučio slegiamas. 3563 18| lyg slogučio slegiamas. Ir ji nemiegojo ir svarstė, 3564 18| slegiamas. Ir ji nemiegojo ir svarstė, kas dar galėtų 3565 18| aukštinelka, išmestomis rankomis ir sukeistomis kojomis. Taip 3566 18| tokioje nukryžiavimo padėtyje. Ir užsimerkus, sutirštinus 3567 18| apkabinanti geležiniu lanku ir nebeatleidžianti. Galinti 3568 18| žadą. Nieko neklausianti ir nepaisanti. Imanti ir pasiimanti, 3569 18| neklausianti ir nepaisanti. Imanti ir pasiimanti, kas jai reikia.~ 3570 18| Ji pati ją buvo pasiėmusi ir tartum netyčiomis prisispaudusi 3571 18| lašais išsipylė jo kakta, ir tik per plauką susilaikė 3572 18| išsitempęs, kad netrukteltų ir nesukliudytų jai baigti 3573 18| būtų aptaškęs jos veidą ir pasilikęs sūriu skoniu ir 3574 18| ir pasilikęs sūriu skoniu ir nenutrinamai, visam laikui.~ 3575 18| negalėjo užmigti.~ Ji ir nebandė užmigti, tartum 3576 18| sąnarius, atbukinti juos ir įvilkti grubion ašutinėn. 3577 18| negailestingai, palikdama save vieną ir beginklę įaudrintos vaizduotės 3578 18| beginklę įaudrintos vaizduotės ir jausmų valiai. Ją supo, 3579 18| įšėlusi jūra. O ji buvo viena ir nematė niekur išsigelbėjimo, 3580 18| vilnių nulaižyto smėlyno. Ir apaugusio medžiais su paunksne 3581 18| apaugusio medžiais su paunksne ir užuovėja. Kuriame atsileistų 3582 18| sudrėktų perdžiūvęs gomurys, ir palaiminga miego ranka užspaustų 3583 18| išėstos sūraus prakaito. Ir blakstienos lūžo nuo įtempimo, 3584 18| turėti bet kokius apvadus ir bet kokias formas, tik būti 3585 18| kokias formas, tik būti gyvas ir deginantis ugnimi. Gaisrą, 3586 18| ugnimi. Gaisrą, šėlstantį ir siaubiantį viską pakeliui, 3587 18| galvugalyje, pasiekiama ranka ir dideliu daiktu juoduojanti 3588 18| skale. Saldi muzika sunkėsi, ir sklido žodžiai ir kalba, 3589 18| sunkėsi, ir sklido žodžiai ir kalba, tiek tesuvokiama 3590 18| kalba, tiek tesuvokiama ir paliečianti kaip kalba iš 3591 18| už kelių sienų. Didelis ir neprieinamas pasaulis kaupėsi 3592 18| kas tik daugiau skaudintų ir primintų.~ Medžio šakose 3593 18| svirplys ar žalias žiogas ir gal ne vienas jų, dar pasitelkę 3594 18| vasaros nakties skraiduolių. Ir grojo jie ir smuikavo, ir 3595 18| skraiduolių. Ir grojo jie ir smuikavo, ir pūtė švilpynes 3596 18| Ir grojo jie ir smuikavo, ir pūtė švilpynes nepavargdami, 3597 18| vienu atsikvėpimu pradėję ir tuo pačiu baigią savo jaunas 3598 18| nėrinius lyg paspęstus tinklus ir krito čia pat į žolę. Ant 3599 18| žalitvorių, ant plačių lapų ir aštriai smigių gėlių laiškų 3600 18| akimis žvelgiančių iš aukštai ir sėjančių nerimą.~ Iš 3601 18| Iš toliau, iš laukų ir miško jis atėjo. Nakties 3602 18| nustojusiu tikrojo vardo ir apibūdinimo. Gal tai brasta 3603 18| sukeltas vandens teliūškavimas ir duslus kanopų dūžis į dugno 3604 18| piktai užtrenkiamos durys ir po to seką garsai? Arba 3605 18| Arba atsargus barbenimas ir tylus girgždesys rėmo, atsiveriant 3606 18| prisiminti, ar taip buvo ir pirmąją jos vasarą? Gal 3607 18| vasarą? Gal buvo kas, o gal ir ne. Buvo tai visgi nauja, 3608 18| ne. Buvo tai visgi nauja, ir tai pareikalavo šiek tiek 3609 18| pareikalavo šiek tiek įsitempimo ir veiklos. Kad ir kaip niekindama 3610 18| įsitempimo ir veiklos. Kad ir kaip niekindama visa, kas 3611 18| daugeliu niekad nepatirtų ir nenujaustų reiškinių. Pro 3612 18| Kai kas net jai patiko ir su pomėgiu mėtėsi, įsitraukdama 3613 18| pomėgiu mėtėsi, įsitraukdama ir rasdama malonumo. Žvalios 3614 18| turėjo kur pasireikšti, ir tai netrukus buvo pastebima 3615 18| buvo pastebima visur. Buvo ir iš ko pritaikyti įgimtą 3616 18| sugebėjimą, teikiantį jaukumo ir sukeliantį pavydo kitiems. 3617 18| pavydo kitiems. Praėjo vasara ir ruduo, turtingas ne vien 3618 18| turtingas ne vien derliaus, bet ir jo sudorojimo būdų ir priemonių. 3619 18| bet ir jo sudorojimo būdų ir priemonių. Skambėjo linksmos 3620 18| žėrinčiai šerkšnai ant medžių ir žolių stagarų. Gūdžiomis 3621 18| kas reikėjo, susirikiavusi ir paleidusi eiti kiekvieną 3622 18| tašką, nuo kurio pradėjo. Ir tuštuma atsivėrė priešais, 3623 18| tuštuma atsivėrė priešais, ir ji pakibo jos pagairėje, 3624 18| ji pakibo jos pagairėje, ir pasijuto įsukto vilkelio 3625 18| jo vienodumą, nuobodulį ir beprasmę. Kur ji pasidės, 3626 18| sujaukė dulkes ant kelio ir pakėlė debesiu į viršų. 3627 18| apžlibęs nuo gyvenimo sėkmės, ir naivus nesubrendėlio pasitikėjimu. 3628 18| moterį parsivesti į namus ir manyti ją jau padaręs savo 3629 18| savo visam laikui. Doveika ir dabar ta patį tebemanė ir, 3630 18| ir dabar ta patį tebemanė ir, nepajėgdamas nubraukti 3631 18| rankomis slankiojo aplink ir neaiškumo priežasčių ieškojo 3632 18| įsitikinęs jau viską jai suteikęs ir dar lengvai galįs pridurti 3633 18| lengvai galįs pridurti bet ką ir bet kada. Jis galvojo apie 3634 18| Jis galvojo apie gražius ir nepigius daiktus, tasai 3635 18| patsai neturėjo - tai meilės ir jaunystės.~ Tas buvo 3636 18| jam pradžioje. Jo karštį ir aistrą ji priėmė su šaltu 3637 18| Tik trupučiuką kantrybės, ir susiras takelis iš tos nuobradžios 3638 18| takelis iš tos nuobradžios ir slogiu rūku aptrauktos pelkės. 3639 18| su padėtim, ištyrinėjus ir galinti spręsti vienaip 3640 18| laikas tačiau atėjo staigiai ir greičiau, negu ji manė. 3641 18| apsireiškimai dar smarkesni ir palydimi audrų.~ Ji gulėjo 3642 18| kritęs nuo šakos į žolę ir laukias, kol kas ateis ir 3643 18| ir laukias, kol kas ateis ir pasiims. Ją galėjo pasiimti 3644 18| minties, kad prasivertų durys ir tykiais katės žingsniais 3645 18| žingsniais atšlepsėtų senis ir atsisėstų šalia. Juo didžiau 3646 18| ji išsisuks iš jo glėbio ir nuolatinio maldavimo. Kapu, 3647 18| tykojimas pirštų galais ir minkštos, nesudirbtos rankos 3648 18| spūsnį, kad galėtų šokti ir bėgti laukais. Bet ji kentė 3649 18| bėgti laukais. Bet ji kentė ir drebėdama laukė vis pasikartojančių 3650 18| laukė vis pasikartojančių ir nesibaigiančių meilikavimų. 3651 18| Koks karštis būtų tvilkęs ir koks ilgesio tvaikas būtų 3652 18| pasijusdavo įnešta eketėn ir tik dantis sukandusi ištverdavo. 3653 18| kalbėjo apie savo laimę ir apie vaikus, kurių jau pats 3654 18| turėtų padovanoti jauna ir jo taip mylima žmona. Dieve 3655 18| didžiau.~ Ją suėmė staigus ir baisus pyktis. Ji galėjo 3656 18| ką jis pirko jos jaunystę ir kraują. Ir už tą jo begėdiška 3657 18| jos jaunystę ir kraują. Ir už tą jo begėdiška drąsą, 3658 18| manė, galėtų jį pasmaugti ir, ramiai palikusi, nueiti 3659 18| tebesivarto, geismo kamuojamas, ir stiklinėmis akimis žiūri 3660 18| stiklinėmis akimis žiūri į lubas ir, žadą užgniaužęs, stengiasi 3661 18| krabždesį iš jos. Ji priėjo ir uždarė duris. Tada įžiebė 3662 18| rausvo stiklinio gaubto ir, numetusi palaidinį, atsistojo 3663 18| Tegul jis dabar įeina ir pamato ją. Jeigu turi drąsos 3664 18| pamato ją. Jeigu turi drąsos ir nebijo sudegti jos neapykantoje. 3665 18| neapykantoje. Tegul jis pamato ją ir susiriečia savo senatvėje 3666 18| susiriečia savo senatvėje ir bejėgiškume, ir atatupstas 3667 18| senatvėje ir bejėgiškume, ir atatupstas atsitraukia, 3668 18| suimdama plaukus užpakalyje ir atmesdama galvą, tartum 3669 18| šniokščiančiu krūmų šakose ir metaliniu skambėjimu susigeriančiu 3670 18| pribrendusia vasaros saulėje ir tvankių naktų nepasotintame 3671 18| spausdama krūtis, lyg maldoje ir bejėgiame nuolankume nesulaukianti 3672 18| nuolankume nesulaukianti grubaus ir nieko nepaisančio delno, 3673 18| nepaisančio delno, apglėbiančio ir nusinešančio užuomarštin. 3674 18| nusinešančio užuomarštin. Ir, kramtydama lūpas, šnabždėjo: 3675 18| nematai, kaip esi laukiamas ir geidžiamas?~ Jis neateis. 3676 18| dar nesupranti?~ Kaip ir kur jis galėtų ateiti? Net 3677 18| galėtų ateiti? Net jeigu ir žinotų, ir durys pačios 3678 18| ateiti? Net jeigu ir žinotų, ir durys pačios prasivertų. 3679 18| prasivertų. Jis turi kur eiti ir turi kas jo laukia. Išbėga 3680 18| laukia. Išbėga Agnė ant tilto ir žiūri, persisvėrusi į vandenį. 3681 18| balta kaip palazdė, traški ir linksma kaip vėjas mergina. 3682 18| persikreipusi žiūrėti į jo akis ir kedenti jo stangią kudlą. 3683 18| galės ji palaukti. Galės ir paverkti, jei graudu ir 3684 18| ir paverkti, jei graudu ir nyku pasidarys nesulaukus. 3685 18| pirmuosius žingsnius žengia. Ir kodėl ji iš karto gali turėti 3686 18| gali turėti patį geriausia ir kaip tik tą, kuris ir kitiems 3687 18| geriausia ir kaip tik tą, kuris ir kitiems taip būtinas. Tegul 3688 18| Tegul paverks, paliūdės ir susiras kitą. Ir tai nebus 3689 18| paliūdės ir susiras kitą. Ir tai nebus jai sunku. Monika 3690 18| sunku. Monika sprendė kietai ir nesivaržydama. Ji turėjo 3691 18| žvyre? Ji puolė prie lango ir, tamsoje prisiplojusi, sustingo 3692 18| veikiamas nakties vėsos dvelksmo ir suaudrinto jos alsavimo. 3693 18| Kas nors turėjo eiti keliu ir pasukti namo, nes šunes 3694 18| pasukti namo, nes šunes pažino ir bėgo pasitikti. Ji pajuto 3695 18| pajuto anksčiau už šunis ir ne klausa, bet visa savimi, 3696 18| bet visa savimi, virpančiu ir degančiu kūnu, kiekvienu 3697 18| neužsiversti ant kokio daikto ir neprikelti žmonių. Prie 3698 18| lovį. Jis gėrė, vilgė kaktą ir akis, pasisemdamas delnu. 3699 18| ji liko viena kaip buvusi ir laukė aušros. Pro medžius 3700 18| įstrižai plūdo saulė, šakų ir lapų suskaldyta ir sukapota 3701 18| šakų ir lapų suskaldyta ir sukapota į šimtus taškų, 3702 18| sukapota į šimtus taškų, lašų ir lopinėlių, mirgančių asloje 3703 18| medyje, vilkdama plunksnas ir šapus ir plyšaujanti pilna 3704 18| vilkdama plunksnas ir šapus ir plyšaujanti pilna gerkle. 3705 18| iškirtime stovėdamas, iškilniai ir pilnas valdančiojo didybės 3706 18| pilnas valdančiojo didybės ir malonės lyg bajoras tėvūnas 3707 18| žmogui ji kėlė jausmus, ir jis kalbėjo karštai, tos 3708 18| jau aplopė savo lizdelį ir patupdė patelę. Ir rėkauja 3709 18| lizdelį ir patupdė patelę. Ir rėkauja dabar, nesiliaudamas 3710 18| žmonelyt?~ Nepritarė ir nesiginčijo. Ne to palyginimo 3711 18| derlinga laime. Ji gyveno, ir tiek. Taip ji pildė savo 3712 18| pienines grįžo Laurynas ir, strapinėdamas savo vargana 3713 18| sprando. Pati ėjo apluokan ir nerišama ir nepančiojama 3714 18| ėjo apluokan ir nerišama ir nepančiojama ganėsi. Ir 3715 18| ir nepančiojama ganėsi. Ir kur atsigerti, ir kur paunksmė 3716 18| ganėsi. Ir kur atsigerti, ir kur paunksmė ir prieglobstis 3717 18| atsigerti, ir kur paunksmė ir prieglobstis nuo vabalų. 3718 18| prieglobstis nuo vabalų. Ir kada bus kinkoma pienui 3719 18| kada bus kinkoma pienui ir vandenini vežti. Ji žinojo. 3720 18| nežiūrėdama į laikrodį ir neplėšdama kalendoriaus 3721 18| papasakoti, grįžęs iš pieninės. Ir tas žinių tiekimas buvo 3722 18| aiškiai pasigviešęs juoktis ir šaipytis.~ Laurynas kilojo 3723 18| Laurynas kilojo šaukštą ir nesiskubino. Tam paršui 3724 18| nesiskubino. Tam paršui jis galėtų ir neatsakyti. Bet yra ir daugiau 3725 18| galėtų ir neatsakyti. Bet yra ir daugiau žmonių.~ - Baikštys 3726 18| susidomėjo Jonas.~ - Suėmė. Ir jau nebekels. Eigulys ėjo 3727 18| reikia mirti? - įsikišo ir Julė.~ - Žino. Jis jau 3728 18| manydamas gudriai pasakęs ir laukdamas visuotinio juoko.~ - 3729 18| Senas jau, - susimąstė ir Doveika. - Senas taip, kad 3730 18| senesnių. Gali būti, kad ir šimto bus pasiekęs.~ - 3731 18| betrūksta. Kitokio aš jo ir nemačiau nuo atėjimo į Basiuliškes. 3732 18| atėjimo į Basiuliškes. O ir man jau artėja prie kapos.~ - 3733 18| Baikščio metus sukarti, ir ką tau? - taisė slogią ir 3734 18| ir ką tau? - taisė slogią ir nejaukią ryto nuolaiką Jonas.~ - 3735 18| Doveika turi jauną pačią, ir jis negali leistis į tokius 3736 18| Piktas tai buvo žmogus ir nedraugiškas. Kam, jei ne 3737 18| piemenio - jo neklausyti ir per akis brautis ten, kur 3738 18| ten, kur užginta. Ten juk ir žolės vešliau, ten juk patys 3739 18| ponas mano? Kaip spėju, jau ir kunigas turėtų atvažiuoti.~ - 3740 18| keliu. Matė dar ant tilto ir stebėjosi, kaip tiksliai 3741 18| stebėjosi, kaip tiksliai ir nuovokiai jis ėjo prie visko. 3742 18| turbūt niekad neklaidžiojo ir neklaidino kilų. Toks aiškus 3743 18| neklaidino kilų. Toks aiškus ir ryškiai apibrėžtas jo kelias. 3744 18| kada iš jo išsukti? Gal ir bandė, bet tikriausiai to 3745 18| tikriausiai to niekam nepasisakė. Ir drauge ji lygino abu šio 3746 18| ūkio senuosius - piemenį ir šeimininką, abu pradėjusius 3747 18| kelionę iš to paties kiemo ir atsivariusius iki šiol. 3748 18| jų išeis laimėtoju? Gaiži ir nejaukiu šiurpu paliečianti 3749 18| įsipynė jos galvon.~ Ir kuris ten prie stalo gudravo, 3750 18| Laurynui jis taikė, ar neturėjo ir Doveikos galvoj? Kodėl ne? 3751 18| išpustytų plieno dantų į žalią ir kvapniai sodrų vasaros kūną. 3752 18| į pačią vasaros tvankumą ir jos brandžią motinystę. 3753 18| žvalgydamas žemę, savo maitintoją, ir klegėdamas džiugesiu saulei 3754 18| klegėdamas džiugesiu saulei ir vėjui. Ūkininkas sekė jo 3755 18| jo skrydį galva užvertęs ir su didele viltimi tikėjosi 3756 18| parapijai. Ilgai ilgai dūsavo ir gaudė varpas senoje varpinėje, 3757 18| senoje varpinėje, medinėje ir šiek tiek pakrypusioje, 3758 18| musių, išvertę liežuvius ir smarkiai kilsuodami šonais. 3759 18| Žmonės plušėjo pievose ir dirvose, ir varpas liūliavo 3760 18| plušėjo pievose ir dirvose, ir varpas liūliavo per jų galvas, 3761 18| sukeldamas nenusakomą liūdesį. Ir valandėlei guldė ant žemės 3762 18| ant žemės darbo įrankius ir žegnojosi. Amžiną atilsi 3763 18| atilsi jam, atsidirbusiam ir pavargusiam pačioje darbymetėje. 3764 18| darbymetėje. Visam yra laikas ir poilsis, ir, kurį pašaukia, 3765 18| Visam yra laikas ir poilsis, ir, kurį pašaukia, turi eiti 3766 18| liūliavo iš pašiurusios, kaitrų ir darganų nugaląstos varpinės, 3767 18| susimąsčius apie šienapjūtę ir kitus po jos einančius darbus. 3768 18| po jos einančius darbus. Ir vėl pakylančiu gausti smarkiai 3769 18| pakylančiu gausti smarkiai ir nirtulingai kaip gyvenime 3770 18| gyvenime žmogui - siūbuojant ir linkstant. Geras buvo, ir 3771 18| ir linkstant. Geras buvo, ir koks būt, vis vien jau to 3772 18| atsišliejęs varpinės sienos ir įsikibęs į virvę. Ir varpininkas 3773 18| sienos ir įsikibęs į virvę. Ir varpininkas šventai tikėjo, 3774 18| ištiktas svetimuose miškuose ir plynėse.~ Basiuliškių 3775 18| seno kapo kaulus. Taip jam ir buvę kartą, kai kažin kokį 3776 18| giminaitį tekę palaidoti ir jis buvęs išsiųstas su kitu, 3777 18| pasirinko smagesnį kastuvą ir laukė užeinant kalvio, pasižadėjusio 3778 18| patraukė išversti duobės.~ Ir kalvis buvo girdėjęs, jog 3779 18| štai jis praėjęs krautuvę ir nepaėmęs.~ - Jei jau 3780 18| Jei jau būtina, pasukim ir pasiimsim, - pasidavė visų 3781 18| skurdžią mantą, o virtuvėn. Ir grįžo netrukus su laikraštin 3782 18| niekur nieko.~ - Čia kaip ir mano. Pasakiau, kad reikia, 3783 18| mano. Pasakiau, kad reikia, ir be žodžio. Pilnas butelis. 3784 18| Dar lakas nenutrintas. Ir užkandos.~ - Gera jūsiškė. 3785 18| pats tinkamiausias.~ Ir ta geroji moteriškė galavosi 3786 18| galavosi savo rūpesčiais ir nematė iš niekur pagerėjimo. 3787 18| kažkokių sprendimų išvakarėse ir, to gerai nenujausdama, 3788 18| perstatančioje keistais pavidalais ir suteikiančioje klaidingus 3789 18| prietema, ji ėjo užsimerkusi ir pakilia širdim, vienkart 3790 18| viliojama žavinčio lūkesčio ir spaudžiama kraupios baimės. 3791 18| nesuvokiant, kurion pusėn. Gal dar ir blogesnėn.~ Ji žiūrėjo 3792 18| kastuvais ant pečių, einančiu ir nueinančiu. Medžiams uždengus 3793 18| susirado vietą prie kito lango ir iš ten lydėjo juos tol, 3794 18| jo eisena būtų atskyrusi ir tamsoje vien iš jo šešėlio, 3795 18| iš jo šešėlio, iš aukšto ir sunkaus silueto, lyg medžio, 3796 18| medžio, augančio nuošaliai ir atskirai nuo kilų. Lyg medis 3797 18| skurdaus kelio posūkyje, ir ji ieškojo paunksmės po 3798 18| sąnarius apima nuovargiu ir mieguista šiluma išsilieja 3799 18| paviršiuje. Retai tepasitaikanti ir dar rečiau suvokiama neatšaukiamos 3800 18| pragaišties pilnumu. Žemė ir dangus ir visa, pasidriekę 3801 18| pilnumu. Žemė ir dangus ir visa, pasidriekę ir išsidėstę 3802 18| dangus ir visa, pasidriekę ir išsidėstę tarp jų, snaudė 3803 18| išsidėstę tarp jų, snaudė ir mėgavosi poilsio saldumu. 3804 18| tolybėse, vėjo prislopinta ir vėlei jo iškeliama ir nešama 3805 18| prislopinta ir vėlei jo iškeliama ir nešama išilgai sodrių storų 3806 18| storų pradalgių, vystančių ir kvėpiančių sukaupta vasaros 3807 18| medžių, krūmų, nuo einančio ir niūniuojančio piemens. Ir 3808 18| ir niūniuojančio piemens. Ir priešingoje pusėje miškas 3809 18| šviesos pynę, mirguliavo ir suposi lyg sklidiname inde 3810 18| erdvėje, sudalintoje šešėlių ir šviesos. Žmones brido per 3811 18| šviesos. Žmones brido per ją ir dingo, pasimetę begarsiuose 3812 18| susiklosčiusių raštų įvairumu ir bauginanti slogia didybe. 3813 18| apskaičiuotais judesiais ir kaip vaidiniai sumirga išvargintose 3814 18| į žingsnius, neapkęsdami ir geisdami vienas kito. Geisdami 3815 18| kito. Geisdami šiurpiai ir iki kraujo. Alkani ir ištroškę, 3816 18| šiurpiai ir iki kraujo. Alkani ir ištroškę, grobiui paruoštais 3817 18| grobiui paruoštais nagais ir pagaląstomis iltimis. Tam 3818 18| visus pojūčius, prikeldami ir prisišaukdami išblėsusius 3819 18| prisišaukdami išblėsusius ir primirštus instinktus - 3820 18| primityviausių formų. Iš prakaito ir kraujo kvapo, iš mosto ir 3821 18| ir kraujo kvapo, iš mosto ir atodūsio, iš neramaus akių 3822 18| neramaus akių žvilgsnio ir godžiai išplėstų šnervių 3823 18| šnervių atsekami pėdsakai, ir prasideda vytis.~ Visai 3824 18| Vienu žvilgsniu apžvelgiamos ir vienu apvedimu uždarytos 3825 18| uždarytos ankštame rate. Ir jai neatrodė ne baisu čia 3826 18| kuriuo turėjo išeiti vienas ir patsai seniausias šios vietos 3827 18| saulės užlietoje pamiškėje. Ir čia, kaip visur, galiojo 3828 18| galiojo tie patys įstatymai, ir tąja pačia tvarka sukosi 3829 18| dobilieną, pasilenkiantį ir pasiimantį saują vystančios 3830 18| vaizdą iš eigulio sėdybos, ir sutalpinti jį gražiai surikiuota 3831 18| Petras, apkaišytas žalumynais ir parengtas tolimon kelionėn? 3832 18| tą pastebėtų praeivis, o ir kili netrukus priprastų 3833 18| netrukus priprastų prie to ir be didelio gailesio sutiktų. 3834 18| didelio gailesio sutiktų. Ir ta mintis lengvai slydo 3835 18| ta mintis lengvai slydo ir ilgai sukinosi jos vaizduotėje, 3836 18| stebindama ją pačią paprastumu ir beveik kasdienišku pilkumu. 3837 18| negalėjo būti?~ Antrąjį ir paskutinį budynių vakarą 3838 18| kilų, jeigu jau kartą atėjo ir pasidarė šio kaimo gyventoja. 3839 18| priebučio jis turėjo platų ir pilną reginį į savo ūkį, 3840 18| žmones. Sukaitęs, atsilapojęs ir persiėmęs vasaros darbų 3841 18| pridera pavyzdingam vyrui. Ir džiūgavo, sugavęs nauja 3842 18| Jau ji pradeda domėtis ir užsiimti vietos gyvenimu 3843 18| užsiimti vietos gyvenimu ir jo apsireiškimais.~ - 3844 18| jo apsireiškimais.~ - Ir Dievo yra šitaip pasakyta, 3845 18| palaidoti. Jį mes rytoj ir palaidosim gražiai.~ 3846 18| įdegusių vyrų būrys, purvinų ir išsimarksčiusių skystame 3847 18| pasikeisdami trumpais šūktelėjimais ir juoku. Monika bėgo pro šalį, 3848 18| šalį, jusdama jų žvilgsnius ir pusbalsius aptarimus. Didžiausias 3849 18| langus prietemoje, vaško ir deginamų kadugių kvapas, 3850 18| nuotaikoms. Lankytojų kaip ir nebuvo, jei ne ta pora moterėlių, 3851 18| pavykusį alų. Ji išėjo į kiemą ir čia šnekėjosi su eiguliu, 3852 18| sustygavusios savo įgižusius balsus ir pradėjo giesmę. Pašaliuose 3853 18| pradėjo giesmę. Pašaliuose ir po medžiais kuisėsi griovkasiai. 3854 18| studentai.~ Vakaro gražumėlis ir daina iš miško! Lyg nieko 3855 18| įsikūręs. Pasistatė palapines ir gyvena kaip čigonai.~ - 3856 18| dainuoti tokiu metu kaip ir nepritiktų, - šnekėjo tas 3857 18| nušutintas vidaus tvankos ir nuo visokių smilkalų tvaiko 3858 18| pusėn eigulys. - Jų dienos ir naktys. Tai ar jiems labai 3859 18| jaunimas. Jų daina plaukė ir pripildė visas žemės duobeles 3860 18| visuose pamiškės kampeliuose, ir ką ji galėjo kliudyti giesmei 3861 18| ji negalėjo prasiveržti ir ten pat dingo, susivėlusi 3862 18| dingo, susivėlusi javuose ir žolėje, šešėliuose ir nakty 3863 18| javuose ir žolėje, šešėliuose ir nakty kaip gaili rauda pavargusio 3864 18| kaip gaili rauda pavargusio ir nebeįstengiančio kovoti. 3865 18| kovoti. Monika klausėsi, ir nuostaba kilo jos širdyje. 3866 18| klausimų. Ji girdėjo sprendimą, ir tokį aiškų, ir taip gyvai 3867 18| sprendimą, ir tokį aiškų, ir taip gyvai perteiktą, kad 3868 18| Ji turi eiti su gyvenimu ir su jaunyste. Jaunystė netelpa 3869 18| Jaunystė netelpa jos kraujuje, ir jis gaivališkai plūsta lyg 3870 18| plūsta lyg daina iš miško, ir jis užlieja viską pakeliui 3871 18| jis užlieja viską pakeliui ir nustebina kaip daina skurdžią 3872 18| pačiai bus giedamos jos, ir negudru būtų pasilikti su 3873 18| kai žemė pačiam gražume ir žydėjime? Veidas liepsnojo 3874 18| liežuviu pleišėjančias lūpas ir kalbino Agnę, atlėkusią 3875 18| sutemę, ar jau laikas bėgti ir užimti savo vietą. Ji ėjo 3876 18| ton pusėn, iki vieškelio, ir ten sustojo. Ji dairėsi 3877 18| neramiai, bijodama išsiduoti ir bijodama prarasti bent dalelytę 3878 18| bent dalelytę savo laimės. Ir gailėjosi, prasidėjusi su 3879 18| prasidėjusi su Monika, kuri ir nesiruošė jos palikti ir 3880 18| ir nesiruošė jos palikti ir užsiėmė niekais, kaip buvo 3881 18| iš savo kiemo, ji galėjo ir ilgiau užgaišti ir klausė 3882 18| galėjo ir ilgiau užgaišti ir klausė mergaitės:~ - 3883 18| per kelius staiga nutirpo, ir tie žodžiai išsprūdo savaime.~ - 3884 18| vos laikėsi savy iš pavydo ir apmaudo, kad gali ši niekadarė 3885 18| baltumui. Kelias buvo tuščias ir minkštai sugeriąs jos žingsnius. 3886 18| atvirą tarpą tarp tilto ir pirmųjų medžių ir pasijusti 3887 18| tilto ir pirmųjų medžių ir pasijusti saugiai nuo bet 3888 18| daužėsi pašėlusiu greičiu ir smarkumu. Ji dar nieko nematė, 3889 18| nieko nematė, bet žinojo ir buvo tikra. Užteko to, kad 3890 18| to, kad ji jautėsi viena ir galėjo matyti į visas puses. 3891 18| susėdę ant duobes krašto. Ir mažai betrūko, kad būtume 3892 18| stačiai į jo akis, įsitempusi ir pakėlusi galvą.~ - O 3893 18| šyptelėjo, išpūsdamas dūmą ir sumosuodamas degančia cigarete.~ - 3894 18| Aš atsidarysiu. Paimsiu ir perkelsiu į kitą vietą. 3895 18| ranka, truputį pasilenkdamas ir petim ją užgaudamas. Tuo 3896 18| įgytą kasant duobę, geriant ir mėginant uždainuoti. O tuo 3897 18| duobe kasėsi po jo kojomis. Ir palaidas smėlis čežėdamas 3898 18| biro stačiu duobes šlaitu ir traukė jį.~ Ji apsikabino 3899 18| Ji apsikabino jo kaklą ir prisispaudė, karštai bučiuodama.~ - 3900 18| peršokti balkšvą kelio juostą ir pražūti po eglėmis.~ 3901 19| perpinta trapiomis šaknimis ir lengvai išverčiamais kelmais, 3902 19| Pasitaikančios pušelės, kadugiai ir beržiukai virto kartu su 3903 19| beržiukai virto kartu su velėna, ir dvidešimties pėdų griovys 3904 19| dvidešimties pėdų griovys juoda ir garuojančia, lyg smaloje 3905 19| įrėžta vaga pjovėsi vis tolyn ir tolyn nuo ištakų.~ Vyrai 3906 19| užimdami atmatuotą plotelį ir stengdamiesi ji pabaigti 3907 19| sunkėsi dviejų pėdų gylyje, ir saulė kaip sukurtas laužas 3908 19| laužas iš viršaus be vėjo ir paunksmės skurdžios augmenijos 3909 19| niūrios vietos išsiveržti ir pasiekti palaukę, kur upė 3910 19| upė jau tekėjo pievomis ir turėjo krantus.~ Pirmosios 3911 19| kišenėje beturėjus smulkius ir nebesumojus, kaip sudurstyti 3912 19| klegėdamas būrys pakilo ir skirstėsi kas sau - į savo 3913 19| kaimus, į miestelio karčemas ir aludes atmirkyti suskeldėjusių 3914 19| atmirkyti suskeldėjusių gomurių ir nuplauti prakaito nuo kaktų. 3915 19| bažnyčios, turgaus aikštėje ir kitur stoviniavo ir, rankomis 3916 19| aikštėje ir kitur stoviniavo ir, rankomis plėstaudami, dalinosi 3917 19| kviečius anais gerais laikais. Ir ką tu jiems padarysi? Ūkininkai 3918 19| negaudo voverių eglyne. Kas ir būtų, jeigu taip? Ir Amerike 3919 19| Kas ir būtų, jeigu taip? Ir Amerike nieks tiek neuždirba, 3920 19| Nu, nu - pamažiukais. Kad ir valdžia moka, ir anai viena 3921 19| pamažiukais. Kad ir valdžia moka, ir anai viena dieną prieis 3922 19| striugė. Tai iš kur tada? Ir paliks bekėpsą sausais dantim.~ 3923 19| suvilioti, traukė nauji būreliai ir prašėsi priimami. Priėmė 3924 19| prašėsi priimami. Priėmė ir tuojau leido pelnyti didelį 3925 19| durpynu. Tiesus kaip styga ir gražiai nusvertu dugno nuotakumu, 3926 19| tik matavo, tik žymėjo ir saugojo nuotakumą. Darbas 3927 19| durpyne, uogienojams raustant ir sirpstant, gyvatėms spraudžiantis 3928 19| spraudžiantis į kelmų plyšius ir keriaužiams berželiams svarinant 3929 19| sekmadienį viskas nurimo, apsnūdo ir prisiglaudė prie tyrelio 3930 19| Moksleiviai paliko stovyklą ir dviračiais išsilakstė namo 3931 19| namo apsirūpinti maistu ir skalbiniais. Jie narsiai 3932 19| atlaikė visus antpuolius ir darbe susilygino su pačiais 3933 19| antrąjį namiškiai parsiviliojo ir nebeišleido. Likusieji šviesiom 3934 19| Sekmadienio sulaukus, jų sąnariai ir sielos atsileido kaip marškiniai, 3935 19| ant šieno, gulėjo Petras ir Tugaudis. Saulė jau gerokai 3936 19| buvo persisvėrusi per mišką ir įkypai smelkėsi pro lentų 3937 19| burkavo balandžiai ant čiukuro ir kregždės švytravo, narstydamos 3938 19| jau buvo gera pasivartyti ir pasimėgauti šieno guolyje, 3939 19| kol dar neįkaitęs stogas ir musės spiečiais neapninka.~ - 3940 19| tuojau. Dar ant antro šono, ir tada tiesiai pamokslui, - 3941 19| atsikalbinėjo Petras.~ Ir gera buvo girdėti šnekant 3942 19| žmones, pačiam išsitiesus ir pasijutus kažin kur toli 3943 19| pasijutus kažin kur toli ir nuošaliai. Ir žinoti, kad 3944 19| kažin kur toli ir nuošaliai. Ir žinoti, kad esi niekam neskolingas. 3945 19| tokių dalykų kaip žmona ir vaikai. Ir nė ūkis, nė namai, 3946 19| dalykų kaip žmona ir vaikai. Ir nė ūkis, nė namai, savo 3947 19| savo prakaitu sulieti. Ir be viso to jis buvo laimingas. 3948 19| laiko klojosi prieš akis, ir jis tebegyveno su tąja pačia 3949 19| Kiek čia seniai tai buvo? Ir kaip netruko ateiti iki 3950 19| galėjo dar ilgai keliauti. Ir gerai, kad neskubėjo. Jis 3951 19| neturint tam ypatingos laimės, ir pasitenkinimą dabartim. 3952 19| dabartim. Jis mokėjo ilsėtis ir džiaugtis. Jis mokėjo nereikalauti 3953 19| Jis mokėjo nereikalauti ir tenkintis tuo, ką nešė diena 3954 19| tenkintis tuo, ką nešė diena ir žadėjo rytas. Puikiai dorojosi 3955 19| Kas ėjo, išėjo bažnyčion, ir Veronika prisėdo valandėlę 3956 19| atitaisydami vakarykščią, ir patraukė paupin. Tugaudis 3957 19| pundelį.~ - Duotum mergai, ir ištrintų. Ką čia terleniesi, 3958 19| jai. Pamatys, kad netingi, ir savuosius lieps trinti. 3959 19| Tugaudis. - Kai išgeriu, tai ir atsiveria širdis. Tokia 3960 19| atleido tik laikinai... Tada ir vesčiau.~ - O dabar negali?~ - 3961 19| basomis kojomis dirvoną ir žlebeno, įsikandęs smilgą.~ - 3962 19| tik kol mergos, tai taip ir praeina karštis. O tavęs 3963 19| O tavęs aš nesuprantu, ir gana. Esi ūkininko sūnus. 3964 19| šuva perkaręs. Grįžtum namo ir ūkininkautum kaip žmogus. 3965 19| pavydo sprogo kaimynai, ir mergos sekiojo, akis pabalinusios. 3966 19| tartum nulieta ant kūno. Ir vyras nuaugęs jau neprastai. 3967 19| Nerasi - neieškok. Jis ir algos, sakėsi, gaunąs apyniekiai, 3968 19| tu nelabojo! O taip gal ir būtų buvę, gal ir būtų papirkęs 3969 19| taip gal ir būtų buvę, gal ir būtų papirkęs kokį centriuką 3970 19| pas tėvą, puolęs į kojas ir prašęsis priimti. Tik ne 3971 19| nutarė žūt būt laikytis ir neparodyti savo smukimo. 3972 19| vieno ženkliuko ant antpečių ir poros dešimtukų mėnesiui 3973 19| Kietas tu krienas, jau ką ir sakyti, - nuoširdžiai stebėjosi 3974 19| mėgaudamasis vasaros laisve ir poilsio smagumais.~ Tugaudis 3975 19| nebeturiu už ką nusipirkti. Ir toks pašėlęs graudumas, 3976 19| dantim. Išgėręs buvau. Tai ir sėdau už stalo rašyti laiško. 3977 19| stalo rašyti laiško. Rašau ir ašaras kaip pupas barstau 3978 19| gimdytojai mano vieninteliai, ir taip toliau. Rašau taip 3979 19| išalkusį, ar aprengsit sušalusį ir nuplyšusį? Tegul šunys, 3980 19| didžiau į ašaras įsiliedamas, ir jau nešiu pašto dėžutėn 3981 19| nešiu pašto dėžutėn įmesti. Ir būčiau įmetęs, tik apsižiūrėjau, 3982 19| palauksiu ryto. Spės nueiti ir taip. O kai rytą paėmęs 3983 19| ridenosi pievoje, šokinėjo ir trukčiojo visas iš linksmumo.~ - 3984 19| gegute raiboji.~ - Ei, tu ir nusikeikti nemoki kaip reikiant. 3985 19| kad bus nelengva. Bet jis ir gražių dienelių buvo praleidęs. 3986 19| paupy.~ O gal kada nors ir sugrįš? Gal?.. Tik ne dabar. 3987 19| dabar. Kai sutiko merginą, ir ji kaip akuotas užkrėtė 3988 19| neišplaunamai. Baigta. Ir nebėra daugiau ko norėti. 3989 19| Svajonės susipynė su sapnais, ir jie nunešė dar toliau. Visi 3990 19| dar toliau. Visi svajojo ir vargo, kamuojami neramių 3991 19| vasaros naktų sapnų. Svajojo ir dūsavo Agne, akimis ieškodama 3992 19| ieškodama būryje prie bažnyčios. Ir graužėsi nerasdama. Ir Tilius, 3993 19| Ir graužėsi nerasdama. Ir Tilius, slinkdamas ganyklomis 3994 19| eilės. Jis tikėjosi pailsėti ir pasitvarkyti apie save. 3995 19| apie save. Jis draskėsi ir dalijosi į visas puses, 3996 19| dalijosi į visas puses, ir pačiam nebebuvo likę nė 3997 19| nebebuvo likę nė valandos. Ir pereitą naktį jis mažai 3998 19| naktį jis mažai miegojo, ir galvoje ūžė vargonai, jį 3999 19| Sustojęs klausėsi varpų gaudimo ir nebuvo tikras, ar tai jie, 4000 19| taip sau, nuo žemės pakilęs ir jo ausin įsimetęs tilingavimas.~