Part

4001   19|               ketino tučtuojau kristi ir išsimiegoti bent kartą iki
4002   19|       tratėjimo, iki šonams atbunkant ir po to ką nors susirasti.
4003   19|              gailėjosi čia pasilikęs, ir tai kilo ne iš noro daug
4004   19|              ne iš noro daug uždirbti ir pasipelnyti, o iš baimės
4005   19|              pasipelnyti, o iš baimės ir šiurpo, slankiojančio už
4006   19|            slankiojančio už marškinių ir tarpais nukrečiančio tokiu
4007   19|            dar vieną priežastį įmatė, ir buvo tai ne kas kitas kaip
4008   19|             neatsikratomas nuo mažens ir persekiojantis dieną ir
4009   19|               ir persekiojantis dieną ir naktį. Viskas per ūmai atėjo.
4010   19|       pasiruošęs. Jis tebebuvo žalias ir nesubrendęs dideliems įvykiams.
4011   19|       dideliems įvykiams. O jie atėjo ir nusivedė. Viena užuomaršties
4012   19|              geriau susitvarkytų. Kad ir Petras, visos gilios žiemos
4013   19|         draugas. Kas buvo toji žiema, ir kas joje verto atsiminti?
4014   19|           viduryje einantį, brendantį ir nežinantį, jog už kelių
4015   19|                už dienos kitos įžengs ir apžvarbs nuo šviesos ir
4016   19|               ir apžvarbs nuo šviesos ir netikėtumo. Jis laukė ko
4017   19|            kas pasikeičia po nakties. Ir ne dėl to, kad šviesa būtų
4018   19|             tai, kad jau ji praeityje ir nebepasiekiama nė ranka,
4019   19|             atgal. Už nugaros - siena ir akligatvis.~    Kiek ilgai
4020   19|           kaip iki saulės grąžos. Jos ir nebuvo, tai tik apgaulė
4021   19|               nebuvo, tai tik apgaulė ir nevykęs graibstymasis patamsyje.
4022   19|               nepalyginamai lengviau. Ir jis ten turėjo būti ir mokytis
4023   19|                Ir jis ten turėjo būti ir mokytis iš jų, pradėti nuo
4024   19|          nedrąsiai, lyg prasikaltėlis ir išdavikas. Ten, žalioje
4025   19|          krūmais, nuošaliai nuo kelių ir akių. Ten maudėsi duburyje,
4026   19|              duburyje, sriūbčiojo alų ir pasakojosi tas pačias istorijas
4027   19|       pasakojosi tas pačias istorijas ir klausėsi, pasirėmę ant alkūnių.~    -
4028   19|            ieškoti. Šok tik pakalnėn, ir jau prasideda geras gyvenimas.~    -
4029   19|                O nepagalvoja...~    - Ir aš tą sakau.~    - Kodėl?~    -
4030   19|               tol gerai. O ką paskui? Ir nebežinome.~    - Ką tu
4031   19|            muzikanto daina?~    - Kad ir žiogo. Lenk butelio kaklą
4032   19|             žiogo. Lenk butelio kaklą ir dainuok.~    - Prisilenkėm
4033   19|            Senos nuoskaudos, neviltis ir netikrumas gaižiais maurais
4034   19|               tarp dantų lyg pakulos, ir kartkartėmis jam trūko oro.
4035   19|         neturi, kur padėti, tai tegul ir neserga ne savo liga, -
4036   19|               Tugaudis permetė baltom ir atsakė jam:~    - Kad tu
4037   19|              jam:~    - Kad tu durnas ir nedašutęs ir kad tavo puodynė
4038   19|            Kad tu durnas ir nedašutęs ir kad tavo puodynė kaip kazalėko,
4039   19|              suka. Bet iš draugų akių ir linksmybės sumoję, pasiėmė
4040   19|           pamokslo nesako, - pasikėlė ir Tugaudis, pasišiaušęs kaip
4041   19|              Petras trenkė per ranką, ir iškeltas butelis nuriedėjo
4042   19|      nuriedėjo į žolę. Kur ugnis, ten ir Petras. Každaila atsisuko
4043   19|                  Eik dabar į krautuvę ir atnešk pilną vietoj to,
4044   19|                   Tu išvertei, tai tu ir statyk.~    - Už pabaudą
4045   19|        Supranti?~    Každaila niurzgė ir šnypštė, bet kėlėsi lyg
4046   19|               lyg sulankstomas metras ir nukrypavo krautuvėn.~    -
4047   19|             dar jis klauso.~    O kad ir neatneštų? Baisus čia daiktas.
4048   19|        neatneštų? Baisus čia daiktas. Ir taip visko užteko žalioje
4049   19|              jis. Nugirdo kreivą žodį ir tuoj į dūdas.~    Tilius
4050   19|              žolę kaip tikras žolėdis ir spjaudėsi žaliomis seilėmis.~    -
4051   19|         eigulį prisiglaudęs.~    - Nu ir ką?~    - Nebesileidžia
4052   19|         gražiai sutilpo.~    - Išgerk ir užmiršk.~    - Duokš! -
4053   19|          visos širdies atsikrenkštęs, ir uždėk. O tam patykojęs strėnas
4054   19|          strėnas nuleisk su vėzdeliu. Ir bus tvarka. Aš taip tau
4055   19|              šypsojosi taip pagirtas. Ir tuo drauge Tugaudis tą prisiėmė
4056   19|            nuoskaudą:~    - Nesijuok. Ir tavo Agnė jau valkiojasi
4057   19|              kas čia blogo? - įsikišo ir Petras.~    - Aišku, - burbtelėjo
4058   19|              talkon? Jis ėmė stiklinę ir vienu gurkšniu ją išgėrė.~    -
4059   19|              stiklinę Každailai į jau ir taip randuotą snukį.~    -
4060   19|           veidas liepsnote liepsnojo, ir pro marškinių antį veržėsi
4061   19|          galvos jau mažai bebuvo likę ir tie patys saulės ir vėjų
4062   19|              likę ir tie patys saulės ir vėjų nušiurinti.~    Jie
4063   19|              nušiurinti.~    Jie gėrė ir laistė nesigailėdami. Tilius
4064   19|              Tilius išsitraukė pinigų ir prašė, kad atneštų daugiau.
4065   19|           atneštų daugiau. Jie išgers ir pasikalbės. O paskui ir
4066   19|               ir pasikalbės. O paskui ir uždainuos. Kas jiems gali
4067   19|       Každaila. - Apie bobas kalbant, ir man noris šį tą pasakyti.
4068   19|             noris šį tą pasakyti. Kad ir man dantį gelia. Ir aš griebsiu
4069   19|               Kad ir man dantį gelia. Ir aš griebsiu kada nors Veroniką
4070   19|                Kokių jų nebuvo? Juodų ir baltų. Mergų. Je. Jei kas
4071   19|            kas sustatytų į vieną eilę ir lieptų skaityti, tai pasimesčiau.
4072   19|             buvo išsėmęs visą skausmą ir ūmai aptilęs. Jis turėjo
4073   19|         pasaulis vėl atrodys šviesiau ir linksmiau.~    Galva sukosi.
4074   19|               Degtienė plikino gomurį ir ant akių traukė žalią valktį.
4075   19|           vienam būtų tekę tai matyti ir išgyventi, ką jis išgyveno
4076   19|                 Jie tokie kvailučiai. Ir nieko jiems nepadėsi. Jis
4077   19|            Jis galėtų tuojau pat eiti ir susirasti tą narsų moksleivį
4078   19|               prie diržo iš palapinės ir paklausti, ar labai jam
4079   19|             vieną kartą. Liks pelenai ir plėnys iš jo, iš Tiliaus.
4080   19|               kaip galvažudžių žmonos ir lygiai kraujo ištroškusios
4081   19|               ištroškusios kaip anos. Ir ji iš čia nebeišeis. Monika.
4082   19|               vingiu išsilenkti visų. Ir dabar gali dainuoti ramių
4083   19|         puslankiais - priešpriešiais. Ir dabar aš negaliu nusivilkti
4084   19|           mulkiai vaikinai, nežinote. Ir nežinosite. Ji turi gintis
4085   19|              tebebuvo toks pat jaunas ir ištikimas, kaip ir tada,
4086   19|             jaunas ir ištikimas, kaip ir tada, labai seniai. Kaip
4087   19|              tada, labai seniai. Kaip ir aną tolimą pavasarį, kai
4088   19|              tolimą pavasarį, kai dar ir jis nieko nežinojo ir buvo
4089   19|             dar ir jis nieko nežinojo ir buvo laimingas. Jis tebebuvo
4090   19|         tebebuvo toks pat jaunas kaip ir prieš dvidešimtį metų. Jis
4091   20|                Balzgani lašai lipnaus ir otriai saldaus skysčio kabėjo
4092   20|               spiečiais krito vabalai ir peteliškės ir, įklampinę
4093   20|           krito vabalai ir peteliškės ir, įklampinę kojas ir sparnus,
4094   20|        peteliškės ir, įklampinę kojas ir sparnus, nebeištrūkdami
4095   20|                besvyrančia vis arčiau ir arčiau žemės. Rugiagėlių
4096   20|               užsileisti rugio varpai ir laisvai pro ją apžvelgti
4097   20|       stipriai buvo pasigavęs Doveiką ir nešė skersai ir išilgai
4098   20|               Doveiką ir nešė skersai ir išilgai jo laukų pakraščiais.
4099   20|             pasijuto ūkininku, tvirtu ir sužiedėjusiu savo raumenimis
4100   20|          sužiedėjusiu savo raumenimis ir krauju, ne anuo - šventadieniniu,
4101   20|           savo gerą. Balti marškiniai ir šiaudinės skrybėlės sumirgėdavo
4102   20|      skrybėlės sumirgėdavo palaukėse, ir kaimiečiai traukdavosi iš
4103   20|     traukdavosi iš kelio, susikūprinę ir patylomis keikdamiesi, karčia
4104   20|         turtingųjų. Miesto valdininkų ir tų plačios apylinkės prakutėlių,
4105   20|             pelną semiančių iš malūnų ir lentpjūvių ir kitų naudingų
4106   20|               iš malūnų ir lentpjūvių ir kitų naudingų įmonių. Madingas
4107   20|       nualintus buvusių dvarų centrus ir, juos aplopę, apgenėję,
4108   20|               kampą atvertų pasauliui ir padarytų prieinamą visiems.~   
4109   20|              visi nešė savo vandenis, ir ne karščiausia saulė jų
4110   20|               per pirštus, skambliojo ir trynė saujoje. Pjaunamųjų
4111   20|          Pjaunamųjų dantys išgaląsti. Ir daržinės iššluotos. Viskas
4112   20|              Viskas parengta pjūčiai. Ir nusalusi žemės širdis, išvarvinusi
4113   20|               išvarvinusi savo sultis ir kraują ir atidavusi iki
4114   20|     išvarvinusi savo sultis ir kraują ir atidavusi iki paskutiniojo.
4115   20|           atidavusi iki paskutiniojo. Ir darbininkų rankos, ir sėjėjo
4116   20|   paskutiniojo. Ir darbininkų rankos, ir sėjėjo giedriai žibanti
4117   20|         žibanti po prakaitu akis. Kad ir talpios daržinės, bet nesuims
4118   20|             padaugėjo, pagerėjo sėkla ir visi įdirbimo būdai. Jei
4119   20|           upeliai nebe tokie sraunūs. Ir skalsos tokios nebėra.~   
4120   20|             penkių neišmanąs. Gal jis ir nešiauštų akuoto, jei nebūtų
4121   20|          aplink visur drumsčia. Maišo ir verčia, jog net dumblai
4122   20|          nebeatleisi nė pamokysi. Jis ir po skundu pasirašė. Jis
4123   20|              organizavo jo nuvertimą. Ir nieko jam. Jis netgi dedasi
4124   20|         ežiomis į savo laukų gilumas, ir tarpais jo galva dingdavo
4125   20|            Basiuliškių žemėse. Eglyno ir pušyno - rinktinio, statybinio
4126   20|             nepaliesto, tik išretinto ir išskinto apačioje. Kol aplinkui
4127   20|          augliumi didėjąs, prisidedąs ir brangstąs, gudriai taupomas
4128   20|         arklys. Bet kojos dar tvirtai ir žangiai neša, ir toks nuostabus
4129   20|              tvirtai ir žangiai neša, ir toks nuostabus pavakarys.
4130   20|             spiečiaus leidimą. Tuojau ir atlaidai šventos Onos. Teks
4131   20|               teks parsivežti į namus ir pasivaišinti, gražiai susėdus.
4132   20|            jau kito rankose, o dėl to ir daugelis reikalų žmonėms
4133   20|                Bet tas gerai. Užtenka ir savų. Tik kad sūnus nebeatvažiuoja.
4134   20|              gimtinės atsižadėti kaip ir nepriliktų. Ir dar mokytam,
4135   20|        atsižadėti kaip ir nepriliktų. Ir dar mokytam, gražiai užaugintam,
4136   20|      Neužginsi, vaikel. Ne. Tėvas ėmė ir paėmė, kas jam buvo reikalinga.
4137   20|                kad įrodytų savo valią ir nepriklausomumą. Toks jau
4138   20|   nepriklausomumą. Toks jau jo būdas, ir tokie įpročiai nuo mažens. ~   
4139   20|              visas paskendęs kmynuose ir vėdrynuose. Laukų muselės
4140   20|             vėdrynuose. Laukų muselės ir peteliškės sukinosi apie
4141   20|        peteliškės sukinosi apie galvą ir bitelė kruopščiai rausėsi
4142   20|         krūmai, laukinių žolių vešlūs ir stangiai sužėlę pudurėliai
4143   20|          užklostė šakelėmis, varpomis ir žiedais. Ir dūmelis iš jo
4144   20|       šakelėmis, varpomis ir žiedais. Ir dūmelis iš jo pypkutės švilavo,
4145   20|            lopas, lyg langas į tolimą ir Dievo laiminamų pasaulį,
4146   20|              pasaulį, kybojo virš jo. Ir nieko daugiau. Jo minčių
4147   20|      skaidulomis. Jos grįžo į praeitį ir glostė tuos vaizdus, apčiupinėjo
4148   20|          apčiupinėjo lengvai, meiliai ir nuosaikiai sena, ilstelėjusia
4149   20|               Nukrinta kelios ašaros, ir jis sutirpsta. Jis vis tebekartojo
4150   20|          viena pati nykiai klaidžioja ir paklysta. Ką gi veikia sūnus?
4151   20|            dabar visa tai liko tolima ir atrodė be reikšmės. Sūnus
4152   20|          reikšmės. Sūnus jį mokė, gal ir negeisdamas pikto. Tėve,
4153   20|            gali, sako, atsirasti bėdų ir nemalonumų. Nebejaunas esi.
4154   20|             nori vesti, tai atsižvelk ir į metus. Taip jis tada sakė.
4155   20|            tada sakė. Jis matė Moniką ir jos nė pagyrė, ne išpeikė.
4156   20|            puse burnos. Kai taip, tai ir išmušta lazda iš rankų.~   
4157   20|               lazda iš rankų.~    Bus ir vaikis apsišovęs, iš anksto
4158   20|         anksto nudėdamas savo pamotę. Ir visi, kurie tik ir laukė
4159   20|            pamotę. Ir visi, kurie tik ir laukė pragaro iš pat pirmos
4160   20|          tokių nebesą. Visos pliuškės ir padraikos. Tik paėsti ir
4161   20|              ir padraikos. Tik paėsti ir lovoje žargstytis. Tas Monikai
4162   20|               Tas Monikai netinka. Ji ir mokyta, ir nepasileidusi.
4163   20|        Monikai netinka. Ji ir mokyta, ir nepasileidusi. Čia jau retai
4164   20|            dorybė. Iš pradžių jai gal ir nyku buvo tarp miškų. Bet
4165   20|            rodo narsybės nesiskųsdama ir nerūgodama. Visą žiemą skaitė
4166   20|             Visą žiemą skaitė knygas, ir tai yra geriau, negu daužytis
4167   20|            visokios žinios, naujienos ir naudingi patarimai. Laikraštis -
4168   20|          Laikraštis - tai tas pats ką ir mokykla, tuo tarpu knygos
4169   20|       aprašyti visokie vagys, niekšai ir kitokios pasibaisėtinos
4170   20|        blogosios knygos. Tačiau esama ir gerų. Jis teiravosi, kokios
4171   20|          Monika kas savaitę važinėjo. Ir jam buvo paaiškinta, jog
4172   20|       piliečių padaryti paleistuviais ir valkatom. Priešingai - jai
4173   20|                ramesni išaugtų, Dievą ir valdžią gerbtų ir bijotų.~   
4174   20|               Dievą ir valdžią gerbtų ir bijotų.~    Bet kodėl jis
4175   20|             Jam pasirodė nesuprantama ir neišsprendžiama mįslė šis
4176   20|             savo jauną jėgą stuobriui ir šaknims ir iš naujo sulapotų
4177   20|             jėgą stuobriui ir šaknims ir iš naujo sulapotų šviežiais
4178   20|              naujo sulapotų šviežiais ir vaisingais žiedais. Jis
4179   20|       pasidarė šią nelengvą operaciją ir užtikrintai tikėjosi aiškiai
4180   20|         aistra tvinkčiojančias gyslas ir iš jų pasisemti atgajaus
4181   20|              iš jų pasisemti atgajaus ir viso to, ko ilgainiui galėjo
4182   20|             ištrintų nokstančią varpą ir bendrai pajustų šviežios
4183   20|         nuvargusiame nuo žemės gausos ir jos palaiminto dosnumo.
4184   20|          žmogaus širdį, į pačią sielą ir išstumia visa, kas nereikalinga
4185   20|       išstumia visa, kas nereikalinga ir negera.~    Jis stūmėsi
4186   20|           pėdų buvo nuėję tąja ežia - ir jo paties, ir jo žmonos,
4187   20|             tąja ežia - ir jo paties, ir jo žmonos, jau mirusios
4188   20|            žmonos, jau mirusios kada, ir jos tėvų, protėvių. Tik
4189   20|             lauką kaip ūkininko žmona ir niekad nepasiteiravo, kas
4190   20|           susipynusių į žalią dangtį, ir, norint praeiti, reikėjo
4191   20|             abiem rankom skirtis taką ir laužtis lyg praamžina, neįžengiama
4192   20|           kaitroje šiaudas spraginėjo ir lūžo, čia pamaldžiu šnabždesiu
4193   20|         akuotai. Čia stingdė alsavimą ir iki kaulų smelkėsi nuošalė
4194   20|               ežios einančių gilumon. Ir lik truputį vėliau susiprotėjo,
4195   20|      susiprotėjo, kad tai ne taip sau ir ne savaime atsiradę pėdsakai.
4196   20|            savaime atsiradę pėdsakai. Ir kad joks gyvulys negalėjo
4197   20|           skleisdamas į šalis rugius, ir sustojo prieš išgulėtą plotmelę
4198   20|               su visu dirvos pilkumu. Ir pelenų žiupsnelis, susidaręs
4199   20|     žiupsnelis, susidaręs iš numestos ir iki paskutinio trupinėlio
4200   20|          nuorūkos. Doveika krūptelėjo ir pasigūžino, tartum pajutęs
4201   20|              užklysti. Niekas - be jo ir be tų, čia neseniai buvusių.
4202   20|               sausai vapėjo. Jie buvo ir nuėjo ir nebegrįš. O tačiau
4203   20|             vapėjo. Jie buvo ir nuėjo ir nebegrįš. O tačiau jis nukaito
4204   20|        nebegrįš. O tačiau jis nukaito ir, keistu nerimu degdamas,
4205   20|               smalsumui. Čia jo žemė, ir jis turėjo žinoti, kas joje
4206   20|               traukdamasis atatupstas ir vis negalėdamas atsiplėšti
4207   20|              Pilni laukai griovkasių, ir mergų klėtys neatlaiko jų
4208   20|             spaudimo. Pilnos daržinės ir pakrūmės zimagorų. Ir gerai
4209   20|        daržinės ir pakrūmės zimagorų. Ir gerai jis padarė, neįsileisdamas
4210   20|             nė vieno savo kieman. Gal ir nepadegtų, gal ir neapvogtų,
4211   20|         kieman. Gal ir nepadegtų, gal ir neapvogtų, bet vis tikriau,
4212   20|              tikriau, kai namuose yra ir kitokio turto, reikalingo
4213   20|            reikalingo švelnios globos ir godonės, šventa savasties
4214   20|        sušvitėjo, jam jau nusisukant. Ir tai buvo šukos. Gražios,
4215   20|         spalvos, smeigiamos į plaukus ir blizgančios jaunos dabitos
4216   20|         aikštėje. Jis pakėlė daiktelį ir vėl padėjo. Tegul sau, gal
4217   20|            atbėgs ieškoti pasigedusi, ir nuslūgs sunkumas nuo širdies,
4218   20|             palaužtų rugio stiebelių. Ir dabar netikrumas varsto
4219   20|               varsto vargšės krūtinę. Ir jam pačiam po to pasidarė
4220   20|              savo vardo, o būtų juoko ir nesmagumo. Žinoma, kad būtų.
4221   20|               velniai, tai nesnaudžia ir šienauja plačia pradalge
4222   20|              šienauja plačia pradalge ir iš peties.~    Tada jis
4223   20|        nusiteikęs visai kita kryptimi ir užmiršęs savo ankstyvesnes
4224   20|              jaunuomenė. Bet ji tokia ir pasiliks. Tokia ji buvo
4225   20|             ji buvo prieš šimtą metų, ir jis pats toks buvo, kai
4226   20|          keliu į šį vienkiemį. Visada ir visi tokie buvo. Medžiai
4227   20|          Medžiai tingiai judino lapus ir raminamai ošė virš jo gausių
4228   20|                Štai kas yra geriausia ir patikimiausia - tai namai.
4229   20|                Doveika grįžo pailsėti ir atsigauti su pilnu meilės
4230   20|           pilnu meilės šypsniu lūpose ir parengtu žodžiu savo numylėtai:~    -
4231   20|           miške sukurtas, plėšdamasis ir tratėdamas pro eglišakių
4232   20|        versdamas milijonus kibirkščių ir tirštų dūmų debesis. Karščiu
4233   20|              debesis. Karščiu žioravo ir tvanka slėgė prakaitu aplietas
4234   20|       prakaitu aplietas vyrų nugaras. Ir nenurimdama nė naktim, lik
4235   20|         sutelkdama galybes žvaigždžių ir susisupdama balzganame rūke.~   
4236   20|              Toji pati vasara keistai ir neišaiškinamai slėgė ir
4237   20|               ir neišaiškinamai slėgė ir jo samdinį. Tą vyrą, kuriam
4238   20|               galia pančiojo jų kojas ir našta kaip kalnu užsivertė
4239   20|            žiogą. Jis šalinosi žmonių ir mieliau taikėsi pasilikti
4240   20|              Jį vedžiojo už pavadžio. Ir kas - jis tesuprato vėliau.
4241   20|              pasiliko be jokių sąlygų ir nebeprisiminė, kad ketino
4242   20|         kitaip. Jį traukė už pavadžio ir pririšo ten, kur norėjo.
4243   20|              jis to sau neprisipažino ir kaltės ieškojo visai kitur.~   
4244   20|            mergaitė, kaip žolė gležna ir lengvai numinama koja, bet
4245   20|              koja, bet lygiai lengvai ir pakylanti, sudrėkinus lietui
4246   20|          pakylanti, sudrėkinus lietui ir saulei iš po nakties įspindus.
4247   20|            įspindus. Visa jo patirtis ir susidėjo iš to, ką jis išgyveno
4248   20|              ką jis išgyveno pavasarį ir pirmomis vasaros dienomis.
4249   20|               anksčiau, tai tik menki ir niekuom nepasižymį niekeliai.
4250   20|            ilgėjosi tolimo, bevardžio ir beveidžio. Ir pustė, ir
4251   20|               bevardžio ir beveidžio. Ir pustė, ir gairino jį vėjai,
4252   20|               ir beveidžio. Ir pustė, ir gairino jį vėjai, ir iš
4253   20|           pustė, ir gairino jį vėjai, ir iš to beliko tik prisiminimas
4254   20|             tik dvidešimt treji metai ir žalias, kaip iš vandens
4255   20|          ištrauktas? Jis buvo alkanas ir perpilniui prisisunkęs norų
4256   20|           perpilniui prisisunkęs norų ir troškimų, niekad nepasiektų
4257   20|           troškimų, niekad nepasiektų ir niekad nepagirdytų. Ir metai
4258   20|     nepasiektų ir niekad nepagirdytų. Ir metai po metų susidėstančių
4259   20|            pabudo surištomis rankomis ir supančiotomis kojomis. Jis
4260   20|       staigumo. Pripratinti jo niekas ir nemėgino, lyg gerai pažindami
4261   20|               gerai pažindami jo būdą ir kraujo spalvą.~    Bauginanti
4262   20|            plevenimu pasiekia krūtinę ir skaudžiai susminga šaltais
4263   20|             nerimu laužia blakstienas ir praveria nustebusias akis.
4264   20|           akis. Žingsniai. Jie išnyko ir iš naujo pasigirdo kaip
4265   20|           apačioje, nors buvo tikras. Ir žinojo kas. Ji lipo atremtoms
4266   20|     kopėčiomis. Sustojo lyg dvejodama ir keliais šuoliais atsidūrė
4267   20|              išreikšti. Ji apsikabino ir bučiuodama šnabždėjo žodžius
4268   20|          šnabždėjo žodžius be sąryšio ir tvarkos, tartum užvyta ir
4269   20|             ir tvarkos, tartum užvyta ir ieškodama išsigelbėjimo.~    -
4270   20|                kur, pasakyk? Ieškojau ir laukiau tavęs. Nebežinau,
4271   20|            spausdama delnais jo galvą ir pirštais kedendama plaukus.
4272   20|          Žiedo akis svaidė kibirkštis ir judėjo prietemoje tartum
4273   20|             akyse atsimušė tas tamsus ir niekaip neatsekamas švitėjimas,
4274   20|             iš viršaus mažam šapeliui ir sujudinus amžinai įsnūdusį
4275   20|               pačiu alkiu, ją vijusiu ir atvedusiu nuošalion daržinėn.
4276   20|                    Jis laikė jos mažą ir baltą ranką. Su žiedo akimi,
4277   20|        prasisunkusi pro lentų plyšius ir pro duris kažkur labai toli,
4278   20|          galvą. Jis vėl matė jos ilgą ir baltą kaklą ir juodą plaukų
4279   20|               jos ilgą ir baltą kaklą ir juodą plaukų vilnį, pasidriekusią
4280   20|         šeimyninėn. Tavo lova tuščia. Ir tada atsiminiau, ką tu kalbėjai
4281   20|                O jie tikrai neis čia. Ir jie mums netrukdys.~    -
4282   20|              Labai jau. Aš nežinau... Ir bijau...~    - Ko tu bijai?~   
4283   20|        neatsakė. Tik suraukė antakius ir neramiai pasimuistė.~    -
4284   20|              myli, tai ko tau bijoti? Ir apskritai - kas tau? Kas
4285   20|           šypsniu sutiko Tilius. ~    Ir ji, lyg to negirdėjusi,
4286   20|              vieversėlio.~    O jeigu ir taip būtų, tai ji čia mažiausiai
4287   20|        pasirodyti šešėlis tarpduryje. Ir kas tada? Ir kur tada?~    -
4288   20|              tarpduryje. Ir kas tada? Ir kur tada?~    - Be mūsų
4289   20|           Įsiveržė kaip vėjo blūškis, ir padvelkė baisia kaitra.
4290   20|       varinius, surinktus bažnyčioje, ir svarstys, ką už juos nupirkti.
4291   20|                ranką pakišęs po galva ir apglėbęs pečius. Ir žiūrėjo
4292   20|             galva ir apglėbęs pečius. Ir žiūrėjo į ją iš taip arti,
4293   20|         alsavimas šiureno jo antakius ir blakstienas. Lūpomis jautė
4294   20|           jautė jos veido odos sūrumą ir smulkučius pūkelius, tamsiu
4295   20|           suprakaitavę kūnai glaudėsi ir ieškojo vienas kito.~   
4296   20|              iš taip arti. Jis svaigo ir sotinosi tuo nuostabiu reginiu
4297   20|              įsilaužęs miesto iždinėn ir rankas iki alkūnių panėręs
4298   20|            šeimininkė, gulėjo paslika ir pavargusiais pirštais kedeno
4299   20|                Kaip visa tai atsitiko ir kaip susiklostė toji istorija?
4300   20|           medžiaga, kaip medžio šaka, ir todėl staigiai užlūžtantis.
4301   20|            užlūžtantis. Ji buvo mįslė ir migla, užtemdanti sąmonę.
4302   20|              sąmonę. Bet ji buvo gyva ir pertekusi atsiilsėjusiu
4303   20|               pertekusi atsiilsėjusiu ir alkiu pulsuojančiu krauju
4304   20|             alkiu pulsuojančiu krauju ir atsiduodanti kaip niekas
4305   20|              atsiduodanti kaip niekas ir niekada iki šiol.~    -
4306   20|               Tu sapnavai mane?~    - Ir ilgai po to negalėjau atsiminti,
4307   20|              negalėjau atsiminti, kur ir kokiomis aplinkybėmis buvau
4308   20|           lūpų buvo likęs vyno lašas, ir man visas pasaulis nusidažė
4309   20|              Jis buvo baisiai tolimas ir nepasiekiamas.~    - Tu
4310   20|            niekad nebūčiau patikėjęs. Ir todėl nenorėjau be reikalo
4311   20|         nenorėjau be reikalo draskyti ir erzinti savęs. Kam?~    -
4312   20|           Tada pasirinkai, kas arčiau ir lengviau pasiekiama?~    -
4313   20|           nutilo po paskutinio, lėtai ir nutęsiamai pasakyto sakinio,
4314   20|                lyg būtų susisvajojusi ir bandžiusi ką nors atšaukti
4315   20|             pasakyti.~    - Žinau ką. Ir suprantu.~    - Apie mergaitę?~    -
4316   20|        mergaitę?~    - Apie ją. Taip. Ir apie tave...~    - Ar tu
4317   20|                      Ar tu manai, jog ir tu esi tasai, man arčiausias
4318   20|             esi tasai, man arčiausias ir lengviausiai pasiekiamas?
4319   20|        šapelių prisivėlusius plaukus. Ir šypsena jos buvo kažkaip
4320   20|                Rimtumo, pasitenkinimo ir išsemto išdykumo mišinys.
4321   20|                Galima tikėti - galima ir ne. Jis gyveno kitu kuom.
4322   20|               Tu gali eiti, kur nori, ir daryti, ką nori. Tu mat -
4323   20|           vyras.~    - Tai kas?~    - Ir žinai, kad pradėsiu pavydėti.
4324   20|                   Tilius kramtė lūpas ir žiūrėjo per jos galvą.~    -
4325   20|             Ne, Tiliau...- ji sukluso ir pasisvėrė, lyg pasirengdama
4326   20|              prie durų. Ji pasigriebė ir apsižvalgiusi nėrė į šalį.
4327   20|               tuojau pat, už tų slyvų ir vyšnių. Tarp medžių, kur
4328   20|           valandas. O kur dar vakaras ir naktis ir kitos dienos po
4329   20|             kur dar vakaras ir naktis ir kitos dienos po jos. Greitosiomis
4330   20|               galvoje. Ji lyg sukosi, ir akys, tartum atpratusios
4331   20|         daikto. Jis turėjo būti senas ir stiprus, tai rodė apipelijęs
4332   20|              galėtų tvoti kaip sunkiu ir patogiu puolamuoju ginklu.
4333   20|              Jis nesiskubino atkimšti ir paragauti. Jis delsė, prailgino
4334   20|          niekas kitas kaip svaigulys. Ir jos tęsinį jis laikė sugniaužęs
4335   20|               laikė sugniaužęs delne. Ir žinojo, kad dar ilgai jaus
4336   20|             jos skonį ne tik gomuryje ir sąnariuose, bet ir širdyje,
4337   20|           gomuryje ir sąnariuose, bet ir širdyje, ir už jos. Ir lango
4338   20|           sąnariuose, bet ir širdyje, ir už jos. Ir lango iškarpoje
4339   20|            bet ir širdyje, ir už jos. Ir lango iškarpoje su medžių
4340   20|            medžių šakomis, su slogais ir vasaros tvanka, puolančia
4341   20|              tvane jis buvo atsidūręs ir nejučiomis baigė sutirpti.~   
4342   20|         žandenos jį darė dar liesesnį ir daugiau pakritusį. O antakiai,
4343   20|           veidrodėlio? Toks pasalūnas ir taip užsislėpęs tų namų
4344   20|       Laurynas nubraukė rankove burna ir pliaukštelėjo liežuviu,
4345   20|       pasiruošdamas būsimoms vaišėms. Ir žvelgė linksmom akim. Nieko
4346   21|      DVIDEŠIMT PIRMAS ~    Saulė kilo ir leidosi. Troški, kvapi,
4347   21|          vystančių žolių, lapų, žiedų ir šaknų skonius ir sultis.
4348   21|                žiedų ir šaknų skonius ir sultis. Žemė virpėjo dantytais
4349   21|             pūkais, geltonais snapais ir besotėmis gerklėmis. Ir
4350   21|               ir besotėmis gerklėmis. Ir padaigslius, mėginančius
4351   21|     mėginančius atsiplėšti nuo gūžtos ir pasiekti pirmąja šaką, kad
4352   21|            saulę, į debesis, į mėlyną ir ištirpusį kaip žiogo akis
4353   21|           pilnomis minkštomis lūpomis ir blūsčiojo nuo jo lyg įpūstas
4354   21|       sidabriniu žalumu avižų laukas. Ir pūdymai užlieti skaudaus
4355   21|             skaudaus svėrių geltonumo ir jo aitrios kvapties.~   
4356   21|            kopė pušies žieve aukštyn, ir gyva sakų versmė ją palaidojo
4357   21|              sakų versmė ją palaidojo ir nusinešė, tikšdama gintariniais
4358   21|                ant senų spyglių sauso ir blizgančio patalo. Voratinkliai
4359   21|             karolių, prikritę šapelių ir vabalų, nemaloniai vėlėsi
4360   21|              iš ežero jo širdyje kaip ir seniau. Tik pritilusi, pasekusi
4361   21|               Tik pritilusi, pasekusi ir vienodai linguodama žoles
4362   21|         vandeniu. Griovkasiai dainavo ir skverbėsi palaukėn. Kultūrtechnikai
4363   21|             palaukėn. Kultūrtechnikai ir dešimtininkai ėjo pirma,
4364   21|    dešimtininkai ėjo pirma, matuodami ir žiūrėdami per trikojo viršų
4365   21|           žiūrėdami per trikojo viršų ir smaigstydami taką kuoleliais.
4366   21|         pasilies vanduo. Nauja, gilia ir tiesia kaip ištempta virvė
4367   21|            virvė vaga. Plačia viršuje ir gulsčiais šonais, lyg aštraus
4368   21|              kastuvai, užgavę akmenį, ir velėnos skrido per galvas,
4369   21|              iš tyrelio. Baigė išeiti ir iš miško. Jų kastuvai smego
4370   21|        stambaus išplauto žvyro klodus ir daug akmenų. Kitus teįveikė
4371   21|            tik su talka, įrėmę pečius ir dalbas. Bet toks akmuo įsiskaitė
4372   21|            akmuo įsiskaitė kubatūron, ir todėl nesitrukdė dėl to
4373   21|           Padangė apsitraukdavo maišu ir dulksnodavo be pertraukos
4374   21|           vakaro. Ūkininkai džiaugėsi ir laimino lietų, o griovkasiai
4375   21|             rodėsi - perskirs debesis ir sušauks visus keturis vėjus
4376   21|              vėjus sau talkon. O buvo ir tokių atkaklių ir pasigviešusių
4377   21|              O buvo ir tokių atkaklių ir pasigviešusių pinigo, jog
4378   21|        žliaukiantis lietus nesulaikė. Ir akmenimis sningant, jie
4379   21|             jie būtų pastoviai varęsi ir nė pėdos nesitraukę. Bet
4380   21|              vėl laužėsi pro debesis, ir vėl garavo vyrų nugaros,
4381   21|              vėl garavo vyrų nugaros, ir kastuvai žvangėjo, užgaudami
4382   21|           eigulio pievą. Dar dienelė, ir jis palįs po tiltu ir persimes
4383   21|        dienelė, ir jis palįs po tiltu ir persimes į Doveikos. Ir
4384   21|               ir persimes į Doveikos. Ir jau tada tiesiai į Laumakius.
4385   21|              ruduo.~    Sunkiai dirbo ir gerai uždirbo vyrai. Ūkininkėliai
4386   21|              vylėsi apsilopyti trobas ir patogiau praleisti žiemą.
4387   21|               praleisti žiemą. Vaikai ir moterys plėšėsi vieni su
4388   21|              vieni su šienu, su mėšlu ir kitais darbais, tėvo tesulaukdami
4389   21|            skaičiavo, ką galės pirkti ir kaip sunaudoti vasaros pelną.
4390   21|               gerai užderėjus laukams ir pelningai pardavus surinktą
4391   21|        likusieji ketino ištverti, kad ir kas besidarytų. Jokios pagundos
4392   21|          jaukią krautuvėlę, užbėgdavo ir jie. Ji ir buvo toji smuklė,
4393   21|      krautuvėlę, užbėgdavo ir jie. Ji ir buvo toji smuklė, aprašyta
4394   21|             aprašyta nuotykių knygose ir Laukinių Vakarų filmuose.
4395   21|         Laukinių Vakarų filmuose. Kad ir nelabai tokia, kad ir skurdoka,
4396   21|             Kad ir nelabai tokia, kad ir skurdoka, bet vis jau. Veronika
4397   21|         žvaliai sukosi. Jei pradžioje ir ne taip sklandžiai ėjosi,
4398   21|              vyrai pamažu įsismagino, ir jos pavasarį apmesti planai
4399   21|          savaitę jis leidosi į miestą ir girgždėjo atgal pilnu vežimu.
4400   21|             nebuvo iš kur tokiu metu. Ir jaunąją lepūnę įkinkę nepaisydami,
4401   21|              jau nebėra kada vaipytis ir kaitintis saulėje.~    Tokios
4402   21|        vasaros čia niekas neatsiminė. Ir gerai padarė senasis eigulys
4403   21|           nusmailintų kūgių. Klegesys ir šūkalojimai ir posmas be
4404   21|               Klegesys ir šūkalojimai ir posmas be pradžios ir galo,
4405   21|     šūkalojimai ir posmas be pradžios ir galo, išvirkščiu grauduliu
4406   21|                       Paskui iškrinka ir užlieja pievas, takais ir
4407   21|             ir užlieja pievas, takais ir ežiomis traukdami nakvynės
4408   21|               Ant tilto sustoja būrys ir ilgai nesutaria.~    - Eime.
4409   21|            eitum, iš visur ji matyti, ir taip sunku pranyrinti pro
4410   21|              Parvežė. Kinkėsi arklius ir lėkė tuojau pat.~    - Alus
4411   21|            tau galva? Ne raštininkas. Ir su savaime griovį gali kasti.~   
4412   21|             medžiais, rūksta dūmelis, ir vakarienė gudriai ruošiama.
4413   21|            Jau jie išėję iš gyvatynų, ir, kai dainuoja vakare, tai
4414   21|              tai linksta juodalksniai ir krūmai skiriasi. O mergos
4415   21|           mergos prisimelžia rankoves ir pieną sukošia į kiaulviedrius
4416   21|              anos brezentinės būdelės ir rudenį išbėgsianti į miestą.
4417   21|               nes nežinai, ką ji mano ir ką sumanys ryt. Petras tai
4418   21|            patvirtinti. Petras dėl to ir paliko senas stuobrys ir
4419   21|              ir paliko senas stuobrys ir visai nesigraužia. Ir Každaila
4420   21|        stuobrys ir visai nesigraužia. Ir Každaila panašus, tik tas
4421   21|        vedžioti mergiščią bernui, kad ir tokio Doveikos. Jos laukia
4422   21|             Moteriukė išmano reikalus ir užuodžia, iš kurios pusės
4423   21|            darys Agnė su plikabambiu, ir kur jis dės ją, kai neturi
4424   21|         manymu, ne toliau, kaip dera. Ir antroji taip pat su tuo
4425   21|            padorus, bet lygiai suskis ir be tarnybos. Jei gaus, kad
4426   21|               tarnybos. Jei gaus, kad ir tą pačią, tai kita kalba
4427   21|             tilto jau ne vieną vakarą ir ašarodama parbėgo ir blaškėsi
4428   21|           vakarą ir ašarodama parbėgo ir blaškėsi lovelėje iki aušros.
4429   21|         apskritai viskuom patenkinta, ir svarbiausia jai - tai gerai
4430   21|         griovkasių užsėsti. Nieks jos ir neleistų. Motina budresnė
4431   21|              galėtų ateiti kada nori, ir jie praplepėtų iki vidurnakčio,
4432   21|          pačios. Kai daužėsi perkūnai ir žaibai akino, prasiverždami
4433   21|             prasiverždami pro plyšius ir pro uždangstytą langelį.
4434   21|             kažin kaip gūdžiai liūdna ir ilgu, prisiminus aną nuostabiąją
4435   21|             naktį. Kas ją taip veikė, ir kodėl ji vis grįždavo atgal
4436   21|           kodėl ji vis grįždavo atgal ir mėgindavo sukauptai iš naujo
4437   21|             sau negalėjo išsiaiškinti ir nerado žodžių kitiems pasiguosti.~   
4438   21|             jis tikrai galėtų ateiti. Ir būtų taip kraupiai miela
4439   21|        žingsnių. Jis neitų pro vartus ir neitų per kiemą. Jokiu būdu.
4440   21|          praskirdamas sėklinių burokų ir pupų virkščias. Jis taip
4441   21|           virkščias. Jis taip apeina, ir prie langelio. Ne, nereikėtų
4442   21|            pabelsti, nes ji nemiegotų ir jau stovėtų prie durų įsitempusi
4443   21|          stovėtų prie durų įsitempusi ir virpanti, pasiruošusi skląstį
4444   21|             žinos. Neįleis į klėtelę, ir tiek. Ak, jei ji ten gulėtų!
4445   21|            nusipirko butelį degtienės ir su plaštaka pokštelėjo per
4446   21|               turėtų vietoje užmušti. Ir jis tą padarytu beregint.
4447   21|              kad bandė tik pabučiuoti ir dar dorai nė nespėjo prisiglausti,
4448   21|               Tai ką jau čia. Na, tai ir žinotų. Tokio rudnugario
4449   21|               Tokio rudnugario niekas ir nesigailėtų. Bet ten tai
4450   21|            Atrodo, jog jie nieko kito ir neveikia. Tik dainuoja.
4451   21|            Tik dainuoja. Dienomis gal ir dirba, bet kada jie miega?
4452   21|               naktį. Tas, kurs plonai ir aukštai užgriebia ir kurio
4453   21|           plonai ir aukštai užgriebia ir kurio balsas ilgiausiai
4454   21|           būti geltonplaukis, aukštas ir lieknas kaip pušelė skynime.
4455   21|           Kitas jau tikrai stambesnis ir tamsia kudla. Tasai, kurs
4456   21|             kudla. Tasai, kurs storai ir lyg būgnas dudena. Ar tai
4457   21|              andai lankėsi krautuvėje ir prisipirko visokių valgomų
4458   21|           Kelnės jų per trumpos būtų, ir baisiausiai įdegę saule,
4459   21|               įdegę saule, bet žvalūs ir kiekvieną žodį palydi, išsišiepdami
4460   21|            įsmuktų tarpdurin, tai gal ir nebūtų baisu. Bet su Tilium
4461   21|              tai jos vos neužengė. Ko ir norėti iš tetulės - moteriukė
4462   21|             tetulės - moteriukė gera, ir tiek. Bet kam ji atsivežė
4463   21|           pasakyti, kur nori išlipti, ir viskas. Tačiau tetulytė
4464   21|            įsižiūrėjo Agnės nuotrauką ir mirtinai užsigeidė ją pačią
4465   21|           Agne, panele Agnyte. Panelė ir panelė. Koks jo kvailumėlis!
4466   21|              Pasiėmė, kas jam reikia, ir viskas. Tiesa, ir Tilius
4467   21|             reikia, ir viskas. Tiesa, ir Tilius toks pat iš miško
4468   21|              Tilius toks pat iš miško ir balų zimagoras, bet tokio
4469   21|         veikia per dienų dienas, taip ir neaišku jai. Gerai, kad
4470   21|            jis toks bjaurus. Mandagus ir aptrintas gerokai. Kakta
4471   21|                tvirtino krikštomočia. Ir labai daug - mergelės ten
4472   21|           užsigeidžia būtinai tokios, ir jau baigta. Taip atsilikę
4473   21|             jau baigta. Taip atsilikę ir su ponu Mečislovu. Tekėti
4474   21|      Aštuoniolika pilnų metų! Na, tai ir būsiąs patsai laikas. Jau
4475   21|                 Agnė nubėgo ant tilto ir laukė. Motina atėjo ir parsivarė
4476   21|          tilto ir laukė. Motina atėjo ir parsivarė namo. O Tilius
4477   21|          tilto sijos galėjo susprogti ir pražysti iš to ilgesio.~   
4478   21|           pražysti iš to ilgesio.~    Ir dar keletą dienų po to.~   
4479   21|               keletą dienų po to.~    Ir dar savaitę.~    Jis atvažiavo
4480   21|               sandėlio. Atrėmė sienon ir į krautuvę. Agnė puolė,
4481   21|              Agnė puolė, apvertė kėdę ir skaudžiai užsigavo kelį.
4482   21|            būtų galėjusi išbėgti lauk ir, pagriebusi aštrų peilį,
4483   21|         dviračio. Kas, kad jis naujas ir taip blizga, jog net dantys
4484   21|           Jeigu jis toks begėdis, tai ir ji nesirodys...~    - Sveika,
4485   21|        Doveikos bandininkas? Iš manęs ir nėra ko norėti. Užtat Tugaudis
4486   21|                 Jis nusipirko tabokos ir, sukdamas cigaretę, brazdino
4487   21|             Petras, - jis pabaigė alų ir pastatė tuščią butelį ant
4488   21|                  Nuje. Išbėgo. Reikės ir man judintis. Buvau mat
4489   21|                   Agnė jau buvo lauke ir apibėgusi namo kampą, kai
4490   21|           savo mamytę. Aš čia, matai, ir ieškau.~    - Aš einu pas
4491   21|            visi.~    - Man reikia, aš ir einu.~    Ji vėl pasistūmė
4492   21|             pasistūmė kelis žingsnius ir sustojo vidury kelio. Tilius
4493   21|                  ji apsisuko staigiai ir pasileido eiti. Turbūt pas
4494   21|           Tavo motina žiūri pro langą ir jau dairosi kokio pakabesnio
4495   21|               su kočėlu ar šluotražiu ir kad pasius aižyti mano kaulus.
4496   21|              tavo mama?~    - Rimtai. Ir aš pykstu.~    - Abidvi.
4497   21|     nesibaidyk. Darže ji, už klojimo, ir nemato tavęs.~    Tilius
4498   21|              ranka uždėjusi ant vairo ir su dviračiu slinko kartu.
4499   21|               kartu. Kaip ranką, taip ir kojas statė nejučiom. Jie
4500   21|          tikrai... - Ji pakėlė galvą, ir jos akys buvo arti ašarų.