Part

  1    1|         Gerai galvai to nereikia. Ji pati per save pagarbą kelia,
  2    1|        Tvirto nusistatymo arklys. Jo pati išvaizda nenoromis tai primena.
  3    2|           sužinoti. Mums neskubu. Tą patį mes paimsime pirmadienį.
  4    2|              Labai rimtai mes. Už tą patį niekas nesutiks. O gal yra
  5    2|            Aš tai jau kirsčiau už tą patį. Ne iš kokio išdykumo, o
  6    2|         vertę.~    - Sakom ir mes tą patį, - keliose vietose pagaliau
  7    3|       žydelkų. Kam reikėjo - rado jį patį. O jis jau neieškojo. Jis
  8    3|            ir ganė, kur panorėjo. Tą patį jis darė senu įpratimu ir
  9    3|        toliau tilto ir nenueidavo. O pati didžiausia naujovė atėjo
 10    3|           pavertęs raštinės stalu, o patį kambarį - savo darbo kabinetu,
 11    3|              pritardamas, nors ir jį patį būtų išjuokę. Drumzlino
 12    3|        Niekas jo galvos nelaužė - nė pati, nė vaikai. Petrui taip
 13    3|         pagalbon Agnė.~    - Palauk. Pati Milė jį sudoros. O Turgaudis,
 14    4|                     Tai klausykitės. Pati naujausia žinia. Ką tik
 15    5|             Biručio malūne?~    - Tą patį. Nesivedė žmogui.~    -
 16    5|             jis tik stikliuką, ir tą patį perpus. Aplaistymui užtenka.
 17    6|         nebūtų patikėjęs, jog tai ta pati Vilkija, per žiemą snaudusi
 18    6|            viso to lyg ir nematė. Ji pati savimi buvo pavasaris, pali
 19    6|           miestelyje ir namie. Ir ji pati gerai atsiminė ir daug ką
 20    6|              Ar jos nebeleidę, ar ji pati nenorėjusi? O kaip jai būtų
 21    7|             be barnių ir nesantaikų. Pati upė sunešdavo į plačias
 22    7|          išreikšti. Pylė po antrą, o pati vos nusiurbusi lašelį. Jei
 23    7|              papjaučiau su dalgiu. O patį - į akį tyrely. Suburbsėtų
 24    7|              tik nusimanyti, o nauda pati renkasi į aruodus ir sandėlius.
 25    7|              nebebus. Va Julė jau nė pati nebesuskaito, kiek melų
 26    7|              ir jėgos netrūko - buvo pati sulapojusi jaunystė. Skurdo
 27    8|         ariamomis dirvomis. Bažnyčia pati viena nepajėgė suburti kaimo
 28    8|        paliktų tą pačią meliodiją ir pati klausytųsi. Neramūs pirštai
 29    8|          kėlė balsus.~    - Išsirink patį gražiausią, - Agnė laikė
 30    8|             neišsirinksiu. Geriau tu pati. ~    Ji išrinko. Ji tyčia
 31    8|              akimirką, po kurios jau pati tėkmė būtų pasinešusi grasinančiai
 32    9|          stalo. Ir juos dar paragina pati šeimininkė. Ji sėdi priešais
 33    9|          nusijuokė Tilius.~    - Ne. Pati mačiau.~    Stiprus kvepalų
 34   10|             skundėsi Striūna.~    Ir pati ne mažiau dejavo:~    -
 35   10|           šeimyna išmanė pasigaminti pati. Nė daktaro, nė aptiekoriaus
 36   10|   grasindamas kurią dieną užželdinti patį vienkiemį.~    Kol arė mediniais
 37   10|            antriems metams. Ir už tą patį. Dar didžiau nudžiugino
 38   10|             avižų tokį pat saiką. Tą patį gavo ir klapčiukas - varpininkas.~   
 39   10|            jiems dangų duok. Zuzana, pati mažoji - tokia jau buvo.
 40   10|        mokslus. Ūkį vedė kieta ranka pati, o jis valsčių ir visa kita.~   
 41   11|             nuglostyti, pasiguosdama pati, padūsaudama.~    - Ir kurgi
 42   11|              kambarėlyje, tai pro tą patį langą jis ateitų, nakčiai
 43   11|             įsikišo Každaila. - Nors pati Gužienė dar verta pasimesti
 44   11|          šviežio šėko iš sodnelio ir patį sodino už stalo. Viskas
 45   12|       pakeleivingo lupti nepritinka. Pati man kudlą nurautų, jei pasakyčiau.
 46   12|            Tuoj ateis mama.~    - Tu pati plepi. Mama neateis, kol
 47   12|             galu, antru žemesniu, ir pati tik per pėdą tepakilusi
 48   12|     nebeatsikratė. Moteriukė kažkaip pati moterišku įžvalgumu susivokė
 49   12|         Kodėl ji nesipriešino, kodėl pati, viska palikusi, nelėkė
 50   12|              ar susilaužys ranką, ji pati spės nunokti ir galės pasiprašyti
 51   13|                    Mama sakė, kad ji pati netrukus išeisianti. Jonas
 52   13|        pataikyti ten, kur jo reikia. Pati šeimininkė, neužsileisdama
 53   13|           pinkles. Ir dar tokiu metu pati pasirodė, kai nebebuvo nė
 54   14|             laimių, kai laimę jau ji pati laikė savo rankose, ir laimės
 55   14|             Ji nieko neprašė, nes ji pati turėjo viską. Meilė yra
 56   14|            netekę savo aštrumo ir ji pati prisisėmusi narsos ir besąlyginių
 57   14|            ūbavimu nakties paukščio. Pati naktis užeina.~    O ten
 58   15|            tai kodėl ne?~    - Aš tą patį ir sakau.~    - Nu matai.~   
 59   15|             tavim nebus galo. Vis ta pati giesmelė. Antraip apsukus -
 60   15|          paniūrų, galvą nuleidęs. Ta pati nenuorama musė akėjo jo
 61   15|             dieną to atsiekiama. Jei pati domėtųsi, tai kita byla,
 62   15|            toliau nuo namų. Namie gi pati kaip bravoro jautis, raudona
 63   15|       laižysi tik tiek, kiek ji duos pati, atkišusi korį. Ji kyštels,
 64   15|  neišsispjaudysi veikiai. Ana kur ji pati.~    Pamiškės taku ėjo Doveikienė.~   
 65   15|        galvoj neturėtum. Jo gi burna pati juokiasi, mergą pamačius.
 66   15|            ir nebeišeinančius? Ir jį patį. Ir šeimininkę. Jos tikriausiai
 67   16|              pirmaeiliai atlikta. Ir pati turės apsirengti. Acto reikia.
 68   17|            Ir sakė taip Doveikai, aš pati girdėjau. Saugok, saugok
 69   17|             norėtų? Ko ji norėtų? Ji pati nebežino ko. Taip, ji dar
 70   17|      atstangiai laikėsi prieš visus, pati būdama viena ir nenorėdama
 71   17|          prileisi, - šnabždėjo Milė, pati neatsitraukdama ir nejučiom
 72   17|           turi knarkti išsižiojęs. O pati, pagal Dievo prisakymą,
 73   17|           nieko blogo, - pasiteisino pati.~    - Ir tiek čia blogo,
 74   17|          apjuosiančią žemės plotelį. Pati stovėjo jo vidury. Išeiti
 75   17|         nenuneigiama sau pačiai - ji pati norėjo.~    - Važiuokim,
 76   17|             sudarymą? Turbūt, nes ji pati kai ką galėjo ir užmiršti.
 77   18|          pajutusi visai neseniai. Ji pati ją buvo pasiėmusi ir tartum
 78   18|             Ji pamatė grįžtanti į ta patį tašką, nuo kurio pradėjo.
 79   18|          laikui. Doveika ir dabar ta patį tebemanė ir, nepajėgdamas
 80   18|              ji iš karto gali turėti patį geriausia ir kaip tik tą,
 81   18|            Ji iš anksto lenkė galvą, pati purtė pavalkus nuo sprando.
 82   18|          purtė pavalkus nuo sprando. Pati ėjo apluokan ir nerišama
 83   18|          paskutinį budynių vakarą ji pati išsiruošė aplankyti mirusiojo.
 84   19|             tai didžiai gerai. Nejau pati Agnė bus atėjusi jam talkon?
 85   19|            čia nebeišeis. Monika. Ji pati pasiliko. Savo noru. Tik
 86   20|            geru kaimynu, nors gyvatė pati kandžiausia.~    Jis traukė
 87   20|             žodžius, kad laimė viena pati nykiai klaidžioja ir paklysta.
 88   20|            balzganame rūke.~    Toji pati vasara keistai ir neišaiškinamai
 89   20|           žymią vietą savo ūkyje. Ta pati vasara savo neapskaičiuojama
 90   20|            seniai praėjo? Ne, tai ta pati akimirka, tas patsai mostas.
 91   21|       atsivežė kavalierių, lyg viena pati nebūtų kelio radusi? Kelią
 92   21|             Julė vestuvėms ruošiasi. Pati sakei. Ir kad mus abu kvies, -
 93   21|             tau surado? Ar tik ne tą patį, kuriam tavo nuotrauka labai
 94   21|     nuotrauka labai patiko?~    - Tą patį, - patvirtino Agnė.~    -
 95   21|             į jo veidą, lyg siekdama pati tiesiogiai sugauti jo žodžių
 96   21|        gyvenimu. Ji tikėjo meile. Ji pati mylėjo. Kas jai pasakys,
 97   21|          pasakys, jog yra kitaip? Ji pati turės visa tai patirti.
 98   22|              Broliui knietė pamatyti patį ūkį - jis rimtai ruošėsi
 99   22|            ar taip galima? Juk prieš patį Dievą priesaiką ėmė, ir
100   22|         Tiliaus ir ano nuotraukas. Į patį geriausią lapą, kur iš karto,
101   22|             nugirdo ir nenurimo, kol pati nepersitikrino, kad jis
102   23|          bažnyčion išleisdama jas ir pati atsikratydama vyro. Jį pasiųsdama
103   23|        visiško pasitenkinimo buvo ji pati, viską žinanti, visur mokanti
104   23|         mokąs daugiau negu tą vieną, patį pirmąjį posmelį. Jis galįs
105   23|              tik tuo metu, kai viduj pati bjauriai surikusi.~    Lėtas
106   23|                   Gužas pakartojo tą patį. Ką atsakė Každaila, nebebuvo
107   24| rūpestingumas.~    - Pasisaugok, kad pati neišsiveltum.~    - Bus
108   24|             Tilių ir tvirtino jam tą patį.~    - Sakau tau, kad padegė.~   
109   25|           upės, kuri jau nebebuvo ta pati miela ir vėsiai gili, bet
110   25|               Juk ji jau nebebuvo ta pati, lengva ir skaidri, nieko
111   25|           nesakytų. Tik apsisuktų ir pati nueitų. Ką besakyti tokiam,
112   25|              nebeprisimins. O norėtų pati nubėgti ir aplakstyti visus
113   25|            iškepsianti tai dienai ir pati išeisianti pasitikti. O
114   25|             į trobas. Ji matė viską, pati likdama priedangoje. Lauko
115   26|           pasirodė rūsio angoje, kad pati įsitikintų, kaip reikalai
116   26|          tokį bandininką, kurs už jį patį vertesnis.~    Taigi. Turbūt
117   26|      išverstas iš lovos, pasakytų tą patį kaip išmankštintas kareivis,
118   26|              Nežinau, nežinau...- tą patį kartojo, užsirėmęs ant arklių
119   26|           erdvę užpildė tie žodžiai. Pati mintis jau buvo garsiai
120   27|              taip aukštai, jog laižė patį dangų ir siekė žvaigždžių.
121   27|         nuobodu pasidaro, kasdien tą patį ir tą patį tematant.~   
122   27|      pasidaro, kasdien tą patį ir tą patį tematant.~    Doveika kiūtino
123   27|              didingu gaisro reginiu. Pati šeimininkė, apsupta ūkio