Part

  1    1|        skaudžių kirvio smūgių.~    Tada pridėjo skerspjūvio dantis
  2    1|         Jeigu iki trijų šimtų, tai tada viskas bus gerai. Bet kas
  3    1|          kultūros pamokas. Bet jau tada pasinešęs į ponystę, - sviestu
  4    1|      sunkią donę saviškiams ir tik tada pagalvoti apie save. Kai
  5    2|         Melamedo popiermalkės. Jau tada kojos nebeįkelsi be kitos
  6    2|          palieka ik valiai, ir tik tada kalbėti.~    Senis visai
  7    2|            laikytis taip, kad bent tada, kai galim, įkinkyti ir
  8    3|        kaip tik eiguvos palangėse. Tada ir jos trobesius perkrovė,
  9    3|      prasidėdavo miško darbai.~    Tada ir lentą valsčius prikalė,
 10    3|      pagrindinė dalis, statyta dar tada, kai nesivaideno tokie auksiniai
 11    3|           kur aš jį paimsiu?..~    Tada jis pasikėlė žvaliai ir
 12    4|        Užteks, užteks, Tiliau!~    Tada tik jis pažino Petro balsą
 13    5|       senos stadalos griuvėsiuose. Tada pasimaišo ir pora čigonų.
 14    5|       krautuvėje - perbėgo mintis. Tada jis buvo apžėlęs, šlapias
 15    6|            tiktai miške - manė jis tada, tesilaiko plėšikai ir žvėrys,
 16    6|          vakarus, buvo kitaip. Bet tada kam rūpėjo. Buvo kiti laikai,
 17    6|             Ir ta krūvelė netruko. Tada juos kvietė užkąsti.~    -
 18    6|           savo snukį...~    - O aš tada per tą snukį, per tą snukį.
 19    7|         save praplaukti miškui. Ir tada jie vėl atsities ir žaliuos
 20    7|            raštą lyg audinyje.~    Tada pasirodė Doveikienė ir pasisveikino.~    -
 21    7|         neįtiksiu, ir pavarys. Kas tada? - teisinosi vaikis džiaugdamasis,
 22    7|            nors ką būtų daręs. Bet tada jis to nežinojo. Turėjo
 23    8|   dvieilėmis lentomis, statyta dar tada, kai žmonės mokėjo dirbti
 24    8|    pranokdamas velyknakčio būgnus. Tada nuskrido į šiaurę tūtuodamos
 25    8|                   Šaukštai bus jau tada po pietų, - grasino merga,
 26    8|      juodos. drumstos nakties. Gal tada užeitų audra ir prasivertų
 27    9|           Pikta ranka jį pastūmėjo tada ir tuomi suraizgė viską.
 28    9|            dar praėjo valandžiukė. Tada jau pareikalavo trumpai:~    -
 29    9|            arklį prisirišti, o tik tada važiuoti.~    - Tu manęs
 30    9|           be, nė me nebeatsimintų. Tada tau leidimai ir valstybinės.
 31   10|        kirpente ar kūle į kaktą ir tada sau be vargo padurti. Bet
 32   10|       išmanė.~    Nemažėjo jie net tada, kai Doveika pradėjo naujas
 33   11|            kartu patraukė išilgai. Tada kyštelėjo išgąstingas Milės
 34   11|            matyti, kas dėjosi jame tada, kai jis bėgo nuo jos lango
 35   11|            aš ateisiu. Temstant... Tada... Ji kramtė lūpas ir sunkiai
 36   12|        pirštų koks smulkus, tai ką tada. Aš jau toks, kad negailiu
 37   12|      laikas kam nors geresniam. Ir tada, kai ji buvo pačiame laukimo
 38   13|             jį judino iš vielos ir tada leido riedėti jau nebesulaikomai,
 39   13|       sūpynėse nesisuko?~    - Ne, tada nesisuko.~    Prie sienos
 40   13|        nustojusį savo reikšmės. Ir tada vėl juos glemžė tamsa ir
 41   14|          ir nusiskandins. Ir galės tada džiaugtis, galės žinotis
 42   14|            Nebeprikels jos niekas. Tada bus jai geriau. Tik jai
 43   14|          Bet aš tavęs neduosiu. Ką tada tos tavo tetulytės darys?~    -
 44   14|          ir tą atsiminė. Jie kažką tada kalbėjo.~    - Ir kokia
 45   14|         Juk mes nesusituokę. Ir ką tada kalbėtų žmonės apie mus.~    -
 46   14|          išbūti kandidatais ir tik tada laukti pilno atlyginimo
 47   15| pasiučiausiam darbymečiui užėjus - tada, kai žmogaus be spąstų nė
 48   15|    nesirausti po metrikų knygas ir tada kaip iš pirties, močiutės
 49   15|           Nežinau to. Nežinojau ir tada. O Doveika žinojo.~    -
 50   16|          arbatos prie lovos, ir ką tada?~    - Gersim degtienę.
 51   16|           Punktualumas pirmiausia. Tada gali ir iš kitų to paties
 52   16|    kalėjimą, ir varžytynes garsino tada...~    - Ką bepadarysi,
 53   17|            Išsiveš į miestą, ir ką tada?~    - Jau norėjo išsivežti.
 54   17|   prasmukti.~    Prasmukti. Ir kur tada? Čia ji pali atėjo. Be piršlių
 55   17|          nė rakto, nė dvasios. Kas tada namai, po perkūnais? Ar
 56   17|       nebūtų? Ką mes galim žinoti? Tada mane išvarys.~    - Kas
 57   18|      sutirštinus naktį virš savęs. Tada gali tvirčiau pajusti neramios
 58   18|             Jis atėjo savo laiku - tada, kada jis turi ateiti. Taip,
 59   18|            priėjo ir uždarė duris. Tada įžiebė lempą ant tualetinio
 60   18|        Kaip jis galėtų ateiti? Juk tada reikėjo jo ranką prispausti
 61   18|            nagus, reikėjo pasakyti tada tiesiog: kvaily, tu jaunas,
 62   18|      jaučia Petras, jis gi jau bus tada prisivaręs prie griovio
 63   19|            Jei pasius zylioti, kas tada? Vienas gyrėsi, jog dviratį
 64   19|         prieis striugė. Tai iš kur tada? Ir paliks bekėpsą sausais
 65   19|             Dar ant antro šono, ir tada tiesiai pamokslui, - atsikalbinėjo
 66   19|            atleido tik laikinai... Tada ir vesčiau.~    - O dabar
 67   19|       nuplyšusį? Tegul šunys, kaip tada buvau prirašęs. Dabar taip
 68   19|             Kai ji apsikabina, jau tada jos nieks nebeatplėš. Ką
 69   19|       jaunas ir ištikimas, kaip ir tada, labai seniai. Kaip ir aną
 70   20|     atsižvelk ir į metus. Taip jis tada sakė. Jis matė Moniką ir
 71   20|         pradalge ir iš peties.~    Tada jis grįžo namo, nusiteikęs
 72   20|            šių namų pastogėje. Jau tada krito valktis ant jo veido
 73   20|   šeimyninėn. Tavo lova tuščia. Ir tada atsiminiau, ką tu kalbėjai
 74   20|         šešėlis tarpduryje. Ir kas tada? Ir kur tada?~    - Be mūsų
 75   20|    tarpduryje. Ir kas tada? Ir kur tada?~    - Be mūsų nieko nėra
 76   20|          Tu galvojai apie mane jau tada?~    - Ne. Negalvojau. Tai
 77   20|          erzinti savęs. Kam?~    - Tada pasirinkai, kas arčiau ir
 78   21|        persimes į Doveikos. Ir jau tada tiesiai į Laumakius. Juo
 79   21|       prisiminė tetos apsilankymą. Tada tai buvo juoko. Nors namiškiai
 80   21|       galima kokį pusmetį. Kiek ji tada turės metų? Ogi aštuoniolika.
 81   21|        daboklės ir atkeliavus čia. Tada pavasaris tvino ir siautėjo
 82   21|            jomis nusigrūsti kartu? Tada, kai dar buvo vis tiek,
 83   21|            kažin, bet kažin?.. Ne, tada jau nebebuvo vis tiek kur.
 84   21|     pagalio ir užkeltu ant peties. Tada jau jis buvo plėšomas ir
 85   21|            jį ir pasiliko.~    Jau tada jį vedė nujautimas. Jį traukė
 86   22|      Atsižadėti to, ką turėjo. Ne, tada juk nieko nebelieka. Ir
 87   22|          jį išlydėjo ankstyvą rytą tada, kai šeimininkas nešė paprašytus
 88   22|            trupinius nuo stalo, ir tada juos surinkti. Ar tik trupiniai
 89   22|            palaukti, kol eis namo. Tada jau ne jos reikalas, tegul
 90   22|          palaukčiau jo. Ir keliais tada per muziką, keliais... Parpinus
 91   22|         norėjau trobas padegti, ką tada tu? A?~    - Ką aš?~    -
 92   23|     tarnaus. Ir žiema taip pat. Ir tada aš tave turėsiu. Ir žiema
 93   23|             spirdamas koja, ir tik tada sudaužytų jo šlykščią kramę,
 94   23|      baigta. Prie vėjo žmogus.~    Tada tik Petras išpuolęs ir žiūrėjęs,
 95   24|        diena kita, dar savaitė. Ir tada jau bus galima atsipūsti.
 96   24|          Tamsių, mėlynų naktų.~    Tada užsidegė, miškas.~    Ar
 97   24|      plėnimis laukus ir trobesius. Tada buvo panaudota paskutinė
 98   24|       rankas nuleidę iš nuostabos. Tada jau įniko kastuvais versti
 99   24|        Karštis netruks praeiti, ir tada pašvilpauk. Jau dabar Doveika
100   24|         norėjau ir aš padegti. Jau tada, kai jis prigavo Zuzaną.
101   24|            jis prigavo Zuzaną. Jau tada. O paskui... Jis ir maršalka,
102   24|         tėviškę ir užrašė Monikai. Tada aš ir tariau, kad Doveika
103   24|          sūnus svetur bastosi. Tai tada vis tiek. Ar tu nori Basiuliškes
104   25|       sutems galutinai. Ir kas bus tada? Praleisti tą laiką taip
105   25|           motinos. Dar vasarą, dar tada, kai laidojo eigulio tėvą,
106   25|            Na, gal kada pasirodys. Tada tai jau verčiau tepasisaugo.
107   25|          kapo ir atmininio.~    Ir tada Tilius sugrįžtų. Kur jis
108   25|         sugrįžtų. Kur jis besidėtų tada. Sugrįžtų, ateitų ir stovėtų
109   25|          buvusio džiaugsmo. Ir gal tada galės pradėti iš naujo?~   
110   25|            išeisianti pasitikti. O tada jau būsią gerai.~    Gerai?
111   26|          jos nematė gražesnės, net tada, kai buvo išsipusčiusi išeiginiais
112   26|     gundančios ir geidžiamos - net tada, kai sulaikė jį ant kelio,
113   26|         kas nors įvyksta ne laiku, tada, kai negalima pasinaudoti,
114   27|            jau jų neberado, net ir tada it kūdikis, supamas palaimingo
115   27|         pavyko iš karto užgriebti. Tada išsitraukė iš kišenės pistoletą
116   27|       atjodamas ir pradėjau rėkti. Tada numetė. Pasižiūrėkit! Jo