Part

  1    1|      Ankštis dar, - numetė vaikinas ranka. - Kad taip Veronika, vyrelis,
  2    2|             ilgesingai. Ir tai buvo ranka, sulaikanti įlūžusį kirlį
  3    3|            medinę nosį, išdžiūvusią ranką ir širdin įsmigusį aštrų
  4    3|             senio pagąsdinti, kaire ranka peržegnojo gautas žemes.
  5    3|     pridurtos prie didžiosios, kita ranka ir kitokiomis raidėmis buvo
  6    3|       velniai težino, ką rodė. Kita ranka traukė iš karmono pinigus.
  7    3|            suvalgęs visa, ką galėjo ranka pasiekti. Šeimininkė neskųsdama
  8    3|        Petras klusniai atitraukdavo ranką. Ok, ta moterėlė - rąžėsi
  9    3| prisilietimo. Jis braukė atvirkščia ranka per burną, mėgindamas nutrinti
 10    4|         Grobus paleisiu! ~    Viena ranka įsikirto į Doveikos kailinių
 11    4|           Veronika ir, droždama per ranką, išvadavo belaisvio kailinius.~    -
 12    4|             patogu.~    - Kodėl ne? Ranka tavo įtaisyta policijoj
 13    4|            Peilio tik nesugraibė po ranka,~    - Kad ne gaspadinė,
 14    4|      išsipešę.~    Jis sugriebė jos ranką, ir, staigiai truktelėta,
 15    4|           virš galvos, ilsisi Agnės ranka. Jos plaukai pasilieję auksiniu
 16    4|         pavyko išvaduoti pagniaužtą ranką, atsitraukti tiek, kad užtektų
 17    4|            pažino Petro balsą ir jo ranką ant pečių. Publika grūdosi,
 18    5|           toks atsakančiai rinkosi, ranką sugrūdęs iki alkūnės į atrištą
 19    5|         orkestro, kariškai pridėjęs ranką prie kepurės. Ant tilto
 20    5|           jei ne, tai tėkšiu atbula ranka per valgomąją.~    Lukošiaus
 21    5|          Baikšty!~    - O kaip tavo ranka? Ar jau sugijo? - susidomėjo
 22    5|           susidomėjo eigulys.~    - Ranka? Niekai. Šašelis užsidėjęs,
 23    5|           ką jam pasiūlė, numodamas ranka, lyg tai, ką darė, tebuvo
 24    5|       šešėlyje. Gal matė jo numuštą ranką, tai ir viskas. Ji daug
 25    6|           atsigręžti, ilgai mojuoti ranka ir pagaliau eiti atbulam,
 26    6|        pasiusiu daužyti. Žinai, kad ranka įtaisyta, - juokais vertė
 27    6|     Pagaliau ir nebuvo ko varžytis. Ranka įtaisyta ir malkoms skaldyti,
 28    6|           ir, nejausdamas to, viena ranka apkabinęs, spaudė mergaitę
 29    6|       pirmosios bitės. Ji glostė jo ranką.~    - Skauda labai?~    -
 30    7|           galėjo parodyti, mesdamas ranka į kirtimų plynes, abipus
 31    7|              O Agnė bėgo per kiemą, ranka prilaikydama verčiamą ant
 32    8|          sugraibė pastalėje Tiliaus ranką ir suspaudė ją, suleisdama
 33    8|       skruosto ir jos mažą, smulkią ranką ant savosios.~    Takelis
 34    9|            toks nepavojingas. Pikta ranka jį pastūmėjo tada ir tuomi
 35    9|             atsikelti, tik ištiesti ranką ir nulaužti aštriais spygliais
 36    9|             ir pelkių. Kas yra, tai ranka pasiekiama. O ko daugiau?~   
 37   10|           plūktinės krosnies, viena ranka semdama viralą, o antrąja
 38   10|          pradėjau, - parodė ateivis ranka, koks buvo, kai išmoko arti.~    -
 39   10|      Striūna. - O sėti kartais? Man ranka ar tai prieš kokias darganas,
 40   10|       maišus, vaikis pagavo klebono ranką, stovinčio čia pat ant prieklėčio,
 41   10|             mokslus. Ūkį vedė kieta ranka pati, o jis valsčių ir visa
 42   11|          Agnė, pritūpusi palangėje, ranka suglemžusi marškinius ant
 43   11|             purtantis noras kėlė jo ranką prie lango. Pastumti jį,
 44   11|         praverti, pagauti mergaitės ranką, apglėbti pirštais prilaikomų
 45   11|           atkištą didelę ir sakuotą ranką.~    - Tai kas ten naujo
 46   11|             laikraštį į šalį, viena ranka jį prispaudė, lyg saugodamas,
 47   11|           Dvylika litų.~    Tiliaus ranka nukrito. Piniginė barkštelėjo
 48   12|         spruduklį. Paskui mostelėjo ranka.~    - Va, ir parašyta,
 49   12|           piniginės, ir vežėjas jos ranką sulaikė, patraukdamas už
 50   12|            laukėm,- žmogėnas atkišo ranką, panelė pasikėlė iš užustalės.
 51   12|     užustalės. Ji pastebėjo, kad jo ranka sausa ir kieta ir kaip vyrui
 52   12|            kas numirs ar susilaužys ranką, ji pati spės nunokti ir
 53   13|    nepaliestą guolį. Akmeninė miego ranka jį užslėgė tuo pačiu akimoju.
 54   13|          pražirgdinusi kojas. Viena ranka įsisprendė į šoną, o antrąja
 55   13|          Lentos galas pakilo. Viena ranka prilaikė maišą, kad jis
 56   13|             tai nutoldami. Jis supo ranką, antrąja prilaikydamas ir
 57   13|     stipriau.~    - Laikau.~    Bet ranka vis tiek judėjo. Ji paėmė
 58   13|       antrąja ir atrėmė jo skaudamą ranką sau į krūtinę.~    - Dabar.
 59   13|       pluoštais, lietė ir kuteno jo ranką. Kažkada, ankstyvojo pavasario
 60   14|             nuo jos akių, suspaudęs ranką savo delne ir antrąja mėgindamas
 61   14|           vėl prisiglaudė ir užmetė ranką ant jo tamsiai įdegusio
 62   14|          užuodžiu, - ji apžiūrinėjo ranką, pilna susirūpinimo ir nerimasties,
 63   14|               įsikibdama tvirčiau į ranką. sušnabždėjo sesuo.~    -
 64   14|           Jis viską turėjo čia pat, ranka pasiekiamai. Jis dainavo
 65   15|         Tilių jis vertino. Jo kietą ranką, jo išmonę. Užaugęs ir išvargęs
 66   15|                 Ar skaudžiai užgavo ranką? - klausė, pamatęs aną dieną.~    -
 67   15|        ašmenys.~    Šlubasis pakėlė ranką, sugniaužė.~    - Tvirtos
 68   15|             kada nori, ir atitrauks ranką, kai jau griebsi išsižiojęs.
 69   15|          šiurkščia, kietai sudirbta ranka, kai ji buvo ją pasigriebusi
 70   16|        markstydamos laidary, - rodė ranka Basiuliškių pusėn kitas,
 71   16|           seniai laukiat? - atkišęs ranka, sveikinosi akiniuotas vyras.~    -
 72   17|            Apsilaižydami. Paima jos ranką, pakelia beveik iki smakro
 73   17|         taip, kaip moterys, klebono ranka pasigavusios. O rankos,
 74   17|           senoji. Kol ji savo juodą ranką laikė uždėjusi ant Basiuliškių,
 75   17|           nekantriai atitraukė savo ranką žmona.~    - Aha, rytoj.
 76   17|     palaukit, Doveika. Atimkit savo ranką. Ir taip jau šilta, - ji
 77   17|  išsisukdama vyro apkabinimo. Ar jo ranka šilta? Jeigu ji taip pasakė,
 78   17|       tvankos, bet ne iš vidaus. Ta ranka kaip pagalys su pritaisytais
 79   17|          dantimis kandžiotų pagultą ranką. Ne to, ne to ji nedarė.
 80   17|           pirmam išlipti ir paduoti ranką moteriškei. Žino, velnias,
 81   18|             spūsnį. Kieta, sunki ta ranka turėtų būti, apkabinanti
 82   18|           kas jai reikia.~    Tokią ranka ji buvo pajutusi visai neseniai.
 83   18|        gomurys, ir palaiminga miego ranka užspaustų perštinčias akis.~   
 84   18|             galvugalyje, pasiekiama ranka ir dideliu daiktu juoduojanti
 85   18|        malonumo. Žvalios moteriškės ranka turėjo kur pasireikšti,
 86   18|         ateiti? Juk tada reikėjo jo ranką prispausti taip, kad kraujas
 87   18|        nesitaškyk...- vaikis pakėtė ranką prisidengti.~    - Senas
 88   18|           susižvalgė. Šlubis numetė ranka kaip niekur nieko.~    -
 89   18|           miškas švitėjo visa grože ranka pasiekiamoje artumoje. Visi
 90   18|     apsikabino ją per liemenį viena ranka, truputį pasilenkdamas ir
 91   19|      praeityje ir nebepasiekiama nė ranka, ne šuoliu. Nebėra šuolio
 92   19|       šernas.~    Petras trenkė per ranką, ir iškeltas butelis nuriedėjo
 93   20|       nuosaikiai sena, ilstelėjusia ranka. E, tėvo širdis kaip ledo
 94   20|             laikė jos mažą ir baltą ranką. Su žiedo akimi, klaikiai
 95   20|            Jis suspaudė ją glėbyje, ranką pakišęs po galva ir apglėbęs
 96   21|        žingsnio. Agnė nejučiom buvo ranka uždėjusi ant vairo ir su
 97   21|         dviračiu slinko kartu. Kaip ranką, taip ir kojas statė nejučiom.
 98   21|                Tilius prispaudė jos ranką.~    - Agne, vaikeli. Argi
 99   21|                šaukė motina pašaly, ranka prisidengusi nuo saulės.~    -
100   21|            priebutyje ir kilstelėjo ranką, siųsdama bučinį oru. Ji
101   23|         galėjo nesirinkti ir lengva ranka numoti. Jau tuo pačiu jis
102   23|         galėjo nesirinkti ir lengva ranka numoti. Jau tuo pačiu jis
103   23|             Bet Petrui nieko. Petro ranką jam buvo tekę pajusti daug
104   24|        driekėsi išilgai, lyg drąsia ranka išvestas brūkšnys, ir blėso
105   24|          Tiek jau to - Jonas numojo ranka ir drauge skubino keletą
106   26|             Tilius ir pasekė brolio ranką, siekiančią vidaus kišenėn.~    -
107   26|            nepasislėps. Ji stovėjo, ranka įsisprendusi šonan, ir žiūrėjo.
108   26|          ant jos būtų uždėta nerami ranka. Plyšys pamažu didėjo, ir
109   26|         Tilius.      Ji sugraibė jo ranką patamsyje ir prispaudė prie
110   27|            prieš įlipdamas pamojavo ranka. Pasiliekantiems. O ji net
111   27|         slėnio. Ar jis būtų pakėlęs ranką atsisveikinti, nebūdamas
112   27|           vienam.~    Jis perbraukė ranka per žolę. Rasos nebuvo.
113   27|           įstatymų ėjo paremti sava ranka?~    Tegul atsako tie, kurie
114   27|              Tenai, - mojo atgaliom ranka. - Patariu nueiti ir vietoje
115   27|      judesiu, neįtikimu tokių metų, ranką nuleisdamas kelnių kišenėn
116   27|         Doveikos sprandą, o kita jo ranką, begrabaliojančią nukritusio