Part

  1    3|           pamatyti, kuris atsilaikytų jai - jei ji gražiai paprašytų
  2    3|        pavargęs. Ne tokio vyro reikia jai.~    O ten jos dukterys
  3    4|               per ploni pirštai. Toli jai dar iki sesers. Daugiausia,
  4    6|               pati nenorėjusi? O kaip jai būtų tikę rudas moksleivės
  5    6|            Taip, tie rūbeliai gražūs, jai patiko ir, be abejo, jai
  6    6|              jai patiko ir, be abejo, jai būtų dailiai gulusi anoji
  7    8|            jaunoji Doveikienė, ir tai jai didžiai tiko. Laumakių šventoriaus
  8    8|               ji prašė neaukštai, nes jai sukantis galva ir ledaka
  9    8|               dar didžiau. Ne, negali jai užtekti, kad ir labai puikios,
 10    8|           metų viltimi. Ne, neužtenka jai to - svarstė Tilius, jausdamas
 11    8|            gražiai šypsojosi ir merkė jai. sakydamas: sese geltonkase?~    -
 12    9|      prapuolęs amžinai. Nebeįsiteiksi jai. Valdžia neatiaidi, nepasitikinti
 13    9|               dūstelėjo su oro srove, jai pajudėjus. Ji atsirėmė į
 14    9|             Ir pastūmęs. Kurių velnių jai landžioti po bernų kamaras?~    -
 15    9|             Juokai juokais, o širdelė jai spurdėjo vis vien. Ir biesas
 16   10|           pabalinusi, lūpą patempusi. Jai taipogi didžiai rūpėjo,
 17   10|          Zuzana tokia, sakai? Tai jau jai visos keturios. A?~    -
 18   10|           taisė. Bet sunkus čereslas, jai tėvų patikėtas, nėjo menkyn,
 19   10|           trauks senoji, ir tu dėl to jai nieko neprikiši. Pajuodusi,
 20   11|        atsikėlė? Kur ji kelsis, ir ko jai keltis? Ji guli išsitiesusi,
 21   11|            skradžiais. Jis pasistengs jai daugiau į akis nepasimaišyti.~   
 22   12|              su tėvais, ir šis kampas jai tapo namais, beveik tėviške,
 23   12|             Ale aš imsiu ir nesakysiu jai. Ar sužinos? Va, pabėgsiu
 24   12|      Autobusui sustojus miestelyje ir jai pasiteiravus šios vietos,
 25   12|         mieliau snaudžia, negu kalba. Jai knietė šio to pasiklausti,
 26   12|               pusryčių stalo.~    Ir, jai bedėkojant už pusryčius
 27   12|           neišmaldavo nieko geresnio? Jai pasirodė suvis kvaila buvus
 28   12|             remti jų senatvę. Rinktis jai nebuvo iš ko, ir stojant
 29   12|          ruošia šauliai. Nuobodžiauti jai neteksią.~    - Šokti nemoku.~    -
 30   13|              jos kudlas.~    - O būtų jai darbo, kol išsišukuotų!~    -
 31   13|              dviejų nedavė.~    - Kad jai daugiau liktų, todėl. E,
 32   13|          sutinka, ar ne. Ir jis nieko jai nebegalėjo padėti šią minutę.
 33   13|                kol užauga, paskui jau jai reikia rasti vietos. O jei
 34   13|       sugriebus išrauti. Juk dar toli jai iki trisdešimties, o jau
 35   14|      Nebeprikels jos niekas. Tada bus jai geriau. Tik jai nepatiko,
 36   14|              Tada bus jai geriau. Tik jai nepatiko, kad greičiausiai
 37   14|               nes tarpais rodėsi, jog jai vienai bus per daug ir ji
 38   14|                vakaras turėjo atnešti jai suraminimą. Nevažiuos ji
 39   14|               mama sakė, jog teta jau jai ir jaunikį parinkusi. Ir
 40   14|              užsigeidė.~    - Na, kas jai užėjo?~    - Ir užrašyti
 41   14|               pasižiūrėti. Jis aprodė jai bažnyčias, aikštes, parkus.
 42   15|         neprašė, bet kas, jo nuomone, jai galėjo patikti. Ir jam pavykdavo
 43   15|         istorijoje. "Kiaulė" - norėjo jai pasakyti ir atsikėlęs išeiti.
 44   15|                  Ką kalbėt, - pritarė jai vyras. Jis galvojo praktiškai.
 45   15|            Kai dukterį leido už vyro, jai pasogos du pūru pinigų davė.
 46   15|           nušvito tarpumiškės aikštė, jai pasirodžius lyg dienos po
 47   17|        Mergaitė numykė patylomis, lyg jai tikrai nemažai būtų tekę
 48   17|                aš nesuprantu? Kad jau jai atsibodę. Ir kad ji norėtų?
 49   17|           dabar taip nelengva.~    To jai nieks nepasakė, kol ji gyveno
 50   17|        nekiltų kitokia mintis. Tik ne jai. Jeigu kokios, jei geras
 51   17|             gimusių po gera žvaigžde. Jai tokią žvaigždę skyrė. Net
 52   17|      kukliausių užuominų, jos manymu, jai nebuvusių reikalingų. Ji
 53   17|           maži, su gyvūnija, užėmusia jai skirtas vietas prie ėdžių,
 54   17|            pagrindų. Ji laukė to, kas jai priklausė, ji laukė tinkamos
 55   17|        susiradusi - štai kaip puikiai jai klojosi. Bet Doveika ji
 56   17|             Viena dieną Doveika puolė jai į kojas ir pasisakė taip
 57   17|     susilauksim, gautų savo dalį.~    Jai pasirodė itin keista, kad
 58   17|               turi kuom rūpintis.~    Jai nereikėjo laiko nė priprasti,
 59   17|               Tai, kas vienu grybšniu jai atiteko, buvo jos. Ji nesiruošė
 60   18|             Imanti ir pasiimanti, kas jai reikia.~    Tokią ranka
 61   18|           netrukteltų ir nesukliudytų jai baigti darbo. Po kieta,
 62   18|        pasiėmė savo dalį. Kai kas net jai patiko ir su pomėgiu mėtėsi,
 63   18|       nužymėtu ratu. Vieno apsisukimo jai užteko, kad pajustų jo vienodumą,
 64   18|             Jis niekad nepaklausė, ar jai ko netrūksta, ar jai ko
 65   18|               ar jai ko netrūksta, ar jai ko dar nereikėtų, visiškai
 66   18|         visiškai įsitikinęs jau viską jai suteikęs ir dar lengvai
 67   18|       žmogutis. O to jis negalėjo, ko jai trūko, nes patsai neturėjo -
 68   18|            susiras kitą. Ir tai nebus jai sunku. Monika sprendė kietai
 69   18|           uždarytos ankštame rate. Ir jai neatrodė ne baisu čia pasilikti,
 70   18|            pačia tvarka sukosi ratas. Jai nebuvo ko būgštauti, tik
 71   18|        išsiruošė aplankyti mirusiojo. Jai neliko išsiskirti iš kilų,
 72   18|              Didžiausias būrelis sekė jai įkandin, kaip tik į eigulio
 73   18|                  Dar toli iki to, kol jai pačiai bus giedamos jos,
 74   19|               bus patogu. Ne tau, bet jai. Pamatys, kad netingi, ir
 75   19|               nenori būti viena. Ilgu jai vienai. Baisu jai vienai
 76   19|                Ilgu jai vienai. Baisu jai vienai išdabintoje Doveikos
 77   20|     tepasitaikanti dorybė. Iš pradžių jai gal ir nyku buvo tarp miškų.
 78   20|             ir valkatom. Priešingai - jai rūpi, kad kuo geresni, ramesni
 79   20|          pavydėsi jaunuomenei to, kas jai priklauso - guodė save žmogus,
 80   20|             pavydėti. Supranti?~    - Jai. Tai mergužėlei, - pridėjo
 81   21|         lepūnę įkinkę nepaisydami, ar jai tas patinka, ar ne. Kai
 82   21|            patenkinta, ir svarbiausia jai - tai gerai išsimiegoti.
 83   21|             stačiusieji meistrai.~    Jai rūpi vis dėlto klėtelė.
 84   21|               jau niekad nebesulauks. Jai darėsi graudu, kažin kaip
 85   21|               dienas, taip ir neaišku jai. Gerai, kad vargonininkas.
 86   21|               Rinkit, rinkitės, o kas jai?~    Agnė nubėgo ant tilto
 87   21|              veikli.~    - Ar užginsi jai?~    - Vežios, vežios ir
 88   21| nebeatsigręždama ji nuėjo. Atsiskirti jai visada buvo sunku. Bet ji
 89   21|               O net rankai pakelti ir jai nuleisti reikia patyrimo.~   
 90   21|            meile. Ji pati mylėjo. Kas jai pasakys, jog yra kitaip?
 91   22|            motina visom keturiom. Kam jai pinigai, kam tos dovanos,
 92   22|           brolio paramos:~    - O kas jai tas senis? Ar jaunų vyrų
 93   22|             tekį sau parankiui, ir tu jai galėsi pašvilpauti.~    -
 94   22|           Dievą priesaiką ėmė, ir jis jai vyras, ir jį turi gerbti
 95   22|         kristų visų domėn. Bet niekas jai nesakė, kaip tiedu vyrai
 96   22|        krautuvės. Tilius ir nesiruošė jai to atskleisti. Bet sesers
 97   22|               supranta, kad knygos ne jai ir kad tai tik išdykumas.
 98   23|            veltui būtų ieškoję kitur. Jai patiko uogauti, nors gyvačių
 99   23|          Monika žinojo, ką daro ir ko jai reikia. Ji atėjo subrendusi
100   23|         rankomis, kas ir kokio dydžio jai patiko. Ji sugebėjo tai
101   23|              kas nusaugojo mergą. jei jai pačiai užėjo pasiutimas?
102   25|              mažiausiai kalta. Viskas jai pasidarė nebemiela. Viskas
103   25|              saulė, matoma pro dūmus, jai buvo nebe saulė, švietusi
104   25|          pasalūnę ir apgavikę. Nuo to jai nepasidarė lengviau, bet
105   25|         motina ją ramino ir guodė. Ir jai pagailo vaiko. Ne tiek daug
106   25|          traukti be baimės. Gal anas, jai peršamas, ir nieko. Bet,
107   25|               išvažiuoja, tai savaime jai viskas lieka, ir viena galės
108   25|              sveika ir važiuoja. Nors jai pačiai irgi ne pro šalį
109   25|           Agnė, be abejo, žinojo, kad jai jokios bėdos su bernais.
110   25|            kuom.~    Iš sesers kalbos jai ir nepaaiškėjo, ar ji ką
111   25|           atsitolinti nuo jo. Bet vėl jai staiga pagailo kažin ko.
112   25|        Monikos nebuvo, ir vėliau, jau jai esant. Jai pagailo, kad
113   25|             ir vėliau, jau jai esant. Jai pagailo, kad išvažiavus
114   26|            tokia gaivališka jėga, kad jai pasipriešinti būtų beprasmė -
115   27|          kitoje rankoje.~    - Kas aš jai, kad man sakytųsi, kur eina?~    -
116   27|             kaimynams. Mieliems... Ir jai taipogi. Užtataigi. Ji net