Part

  1    1|           visų pusių gilyn į pačią miško širdį. Garbanota ir širma
  2    1|           apskaičiuoti, parėjus iš miško, ar jau užtenka, ar dar
  3    1|          keiksmus vežėjų. Jie kėlė miško nuotaikas, jie buvo tartum
  4    1|         nuotaikas, jie buvo tartum miško papuošalas ir didelė jo
  5    1|         saujomis pažerdamos žemyn. Miško pareigūnai brido iš biržės
  6    2|     užvaryti. Kai buvo priėję gero miško - juodalksnių kaip meldų,
  7    2|         kirtimuose. Dar neiškirsto miško nemažas plotas siūbavo.
  8    2|           ir vieną kartą pasibaigs miško istorija, jau spėjusi gerokai
  9    2|               Pons, matyt, nežinai miško įstatymų, kur sako, jog
 10    2|        leidžia. Bet tik su stipria miško pareigonių priežiūra, -
 11    2|       pagaminto ir kiek dar stačio miško. Ne už šimtą ir ne už tūkstantį.
 12    2|            gėrė savin tartum gryną miško gaivą, apkarto ir degėsiais
 13    2|            krūtinę.~    Jauną vyrą miško glūdumose smelkė šiurpuliais
 14    3|    spiečius, kaip ir visas apsčias miško dovanas, sėmė ir dorojo
 15    3|        žemes, po metų kitų duobėtu miško šuntakiu atsilaužė matininkai
 16    3|     paprašė eiti kartu ir aprodyti miško sienas. Baikštys, supratęs,
 17    3|    krautuvė žiemą, kai prasidėdavo miško darbai.~    Tada ir lentą
 18    3|          nuo talpniai susidribusių miško vyrų. Jau ir daina sklido,
 19    3|          lyg stiklu pavožta. Juoda miško siena, rodos, nutolo, praplėsdama
 20    3|          nušviesta aikštelė vidury miško, kur norėtum prikristi poilsio
 21    4|     prilenkdama prie žemės. Juodas miško lankas vis ankščiau veržė
 22    4|        snapą kyštelti kamaron, kur miško vyrai linksminosi taip trankiai,
 23    4|        eigulys. Pats paskutinis iš miško, kaip ir pridera miško sargui.
 24    4|          iš miško, kaip ir pridera miško sargui. Nusilakusi kirtėjų
 25    6|            žvelgiant ilgesingai už miško?~    Jis palygino rytą su
 26    6|        žiemos dusulį. Budo kraujas miško gyslose ir gausiai tvino
 27    6|        Kalė kietai ir nenuilstamai miško širdis galingu genio snapu.~   
 28    6|           nereikia man jos.~    Iš miško plaukė ir plaukė medžiai,
 29    7|       senoji Doveikienė, nors savo miško nespėjo praretinti ir net
 30    7|       pavasario nakties migloj. Iš miško, iš pelkių, iš dangaus,
 31    7|          iškabą, ir toliau, giliam miško įlinkyje naujai perstatytoje
 32    7|         tirštų dūmų kamuoliai.~    Miško viršūnės mainėsi iš tamsaus
 33    8|      Antraeilis kelias, išnėręs iš miško ir persigavęs brasta, bėgo
 34    8|     juodalksnius, patiltėmis, nešė miško šapus ir skiedras ir Melamedo
 35    8|       tokiuose metuose, išaugus su miško gėlėmis, su pakalnutėmis.
 36    8|          žalumynai tebetvoskė gyva miško kvaptimi. Pušų šluotelės,
 37    8|           saulės spindulys, tartum miško tankmėn prasigavęs, šokinėjo
 38    8|           švytuoklė smego ir kilo. Miško viršūnės bėgo artyn ir staiga,
 39    8|            galva ir ledaka darąsi. Miško užuolankoje, apsaugotoje
 40    8|       beržiukai ir šermukšniai. Iš miško tvoskė vėsa ir kurtinantis
 41    8|          prasidėjusią paprastai su miško darbais ir nesibaigiančią
 42    8|        panamėj.~    Netoli namų iš miško išnėrė vežimėlis ir smarkia
 43    9|      Kambary buvo tylu kaip vidury miško, kai vidudienio kaitros
 44   10|           užliejamus karklynus, už miško lūžtančius plotus mokesčių
 45   10|            kur jis atėjo? Ar ne iš miško? Sakyk tu, nederla.~    -
 46   10|       nederla.~    - Rodos, kad iš miško, - unkštė vargdienė, engiama
 47   10|           O tyli. Tik sako, jog iš miško, tėveli, - giedojo pamaldžiai
 48   10|    pamaldžiai Striūnienė.~    - Iš miško?~    - Tigi, iš miško. Ir
 49   10|           Iš miško?~    - Tigi, iš miško. Ir sako, jog apžėlęs ir
 50   10|             viralinė, rūsiai. Savo miško turėjo per akis, tad tik
 51   11|     nakčiai užskleidus sparnus ant miško ir užsnūdus tėvams kitame
 52   11|   suimantis jų kvaptis, suspaustas miško ankštumoje, dusino krūtinę.
 53   12|          atėjęs prie vieškelio, iš miško išmaurojo ir dulkes keldamas
 54   12|            nebūčiau palikęs vidury miško. O su kitu kuočes, tai niekad
 55   12|            taip visi pasiilgę!~    Miško šešėliai buvo taip suartėję
 56   12|            aido iš pamiškės. Ir iš miško gelmių atklystantis lapės
 57   12|      Gramzdino į daubas ir į juodą miško tankmę, kur po eglių šakom
 58   12|         pažvelgus pro langą. Juoda miško siena ją buvo apjuosusi
 59   13|     kariukuose iš jo sesers anapus miško kaip neparduotą veršį is
 60   13|         pro sodo šakas, virš juodo miško brūkšnio, ūmai blubtelėjo
 61   13|            miltais ir džiovintomis miško žolėmis, kambaryje, tamsesniame
 62   14|           neįstengta nuspėti. Viso miško, visų jaunų pavasarinių
 63   15|       kasnakt. Jis neišklys toliau miško aukštų juodų sienų. Čia
 64   16|           išsilaužti iš tyrelio ir miško. Jie traukė ankštyn paupiu,
 65   16|       daužomos vėjų, atskirtos nuo miško ir paliktos tartum liudininkės
 66   16|       žaluma, atsirėmusia į senojo miško sieną.~    Vilkija sruvo
 67   16|        artinosi prie tilto, kai iš miško išlindo automobilis ir,
 68   17|         jei jau aušra pasikelia iš miško ir namo sienose išsiskiria
 69   18|             Iš toliau, iš laukų ir miško jis atėjo. Nakties paukščio
 70   18|       dūmus, pasikeliančius viršum miško, rusvomis dėmėmis susiklostančius
 71   18|           debesys iškylančių iš už miško. Nematomų, bet jaučiamų
 72   18|         palaidosim gražiai.~    Iš miško traukė griovkasiai išmintu
 73   18|      Vakaro gražumėlis ir daina iš miško! Lyg nieko panašaus nebūtų
 74   18|    gaivališkai plūsta lyg daina iš miško, ir jis užlieja viską pakeliui
 75   20|            tebeaugo jo lauke. Daug miško tebežaliavo Basiuliškių
 76   20|              rinktinio, statybinio miško. Vienas į viena, nepaliesto,
 77   20|          prisiminimas kaip melsvas miško brūkšnys, kasdien vis paeinant
 78   21|                O Vilkija plaukė iš miško, iš tyrelio, iš ežero jo
 79   21|        tyrelio. Baigė išeiti ir iš miško. Jų kastuvai smego nebe
 80   21|       Tiesa, ir Tilius toks pat iš miško ir balų zimagoras, bet tokio
 81   22|     stamantriu vyruku, vadovavusiu miško darbams. Nieko ypatinga
 82   22|       žiemą garksojo galvas nukorę miško vežėjų arkliai, kurie neapsikęsdami
 83   23|           uogauti, nors gyvačių ir miško vabalų bijojo lygiai kaip
 84   23|        Monika baigė priprasti prie miško ir tyrelio. Ir tas taip
 85   23|       krūmai. Geram medžiui reikia miško ir užuovėjos kaip žmogui
 86   24|       niekas nekalbėjo. Kas gesina miško gaisrą? Ką ugnis jau buvo
 87   24|        viršum juodo ir bauginančio miško. Pririšti šunes daužė grandines,
 88   24|             Skaudus ūžimas kilo iš miško. Rodos, tūkstančiai iki
 89   24| susikrimtęs Doveika slankiojo savo miško rėžiu. Ugnis praūžė jo kampu.
 90   24|       gyvates, besitraukiančias iš miško? Jei jis matė, tai kodėl
 91   24|          kilo ne ką menkesnis kaip miško varžytynėse. Pašaliai, visi
 92   24|     tikėdamiesi. Dūmai plaukė virš miško, virš vienkiemių ir kaimų
 93   24|      pakristi. Įvykis sujaukė ramų miško gyventojų dienų tekėjimą
 94   25|         elgesiu primenančios jauną miško stirną, kuriai valia siausti
 95   25|      mirguliuojančių pievokšlių ir miško gelstančių lapų. Iš upės,
 96   25|     sutirpstančių neperžvelgiamoje miško sienoje. Ir tą rudenį ji
 97   25|     tankumyne, kaip daro kai kurie miško žvėrys. Jie pabunda tik
 98   25|        vieškeliu atidundantį ir už miško kampo pranykstantį autobusą.
 99   25|      nesuskaitomus paklotų žydai - miško pirkliai. O jei ugnelė -
100   25|        gerai...~    Bet vyresnioji miško sargo duktė domėjosi dar
101   25|             tyrelio samanose. Kada miško viršūnės smego lyg peiliu
102   25|            jos akyse tas padūmavęs miško vaizdas. Sujauktas paskutinių
103   25|          sumaitotas ir nuniokotas. Miško, kur nesuskaitomus kartus
104   25|            Bet jis laiku išnėrė iš miško, iš miglų ir, sucypęs stabdžiais,
105   26|  nuobodžioje ražienų platybėje iki miško, kur lapai, lenkdami vienas
106   26|          švitėti ir toliau, tartum miško tankmėje seno kelmo pūzras
107   26|          kai jis veržte veržėsi iš miško. Kai palaukė jį traukė lyg
108   26|        tumulais, krisdamos į žemę. Miško viršūnės skaisčiai nušvito,
109   26|            sezono pradžią nuuodžia miško žvėrys, niekur neišėję iš
110   26|      Moteriškė paieškojo ir surado miško uogomis uždažyto skysčio.
111   26|     pajutęs visą klaikumą nakties, miško ir pamažu, bet užtikrintai
112   27|            spalvingai nusidažiusio miško kampo pranykstantis laukų