Part

  1    1|       sukrautos medžiagos. Iš čia, kiek siekė akys, tyvuliavo neūžaugų
  2    1|   nesielgia su ugnim.~    - Kažin, kiek laiko?~    Petras irgi neturėjo
  3    1|            pasikark, jei turi bent kiek drąsos. Kitos išeities nėra.~   
  4    1|          tiek šeštadienis, ir nebe kiek jau to darbo liko. Po pietų
  5    2|       įpusėjus, jau įmanu apmesti, kiek erdmetrių susikraus ir kiek
  6    2|        kiek erdmetrių susikraus ir kiek tau už juos atskaičiuos
  7    2|     skiedrelę paklausė:~    - O po kiek mums mokėsit?~    - Po kiek?
  8    2|        kiek mums mokėsit?~    - Po kiek? Ar tu, Petrai, nežinai,
  9    2|            Ar tu, Petrai, nežinai, kiek gauni už sukirstą erdmetrį?
 10    2|           jo žodį išgirdo.~    - O kiek manai prašyti? Taip, tarp
 11    2|       svyla pauodegys. Atsiminkit, kiek yra pagaminto ir kiek dar
 12    2|  Atsiminkit, kiek yra pagaminto ir kiek dar stačio miško. Ne už
 13    2|           kitos žiemos. Per vasarą kiek medžiagos nueis niekais.
 14    2|        gera jau buvo praėjusi, gal kiek ir viršaus. Jeigu jau tektų
 15    2|            nakčiai, tai pirmiausia kiek įveikiant prisileisti medžių
 16    2|         jokių erzlumo žymių.~    - Kiek gaunat už erdmetrį?~    -
 17    2|              Žiu, ponas nežino, po kiek mums moka!~    - Nugi po
 18    3|          ir žėlė samanom. Jis arė, kiek spėjo, šienavo, kol atsibosdavo,
 19    3|      kaimelių gyventojams ne kažin kiek rūpėjo toji žinia. Jie patys
 20    3|           stoti akivaizdoje.~    - Kiek?~    - Ogi, pons, čia parašyta.
 21    3|           tas darbas jam sekėsi nė kiek ne geriau, negu pirmamečiui,
 22    3|       Gaspadorius man tiek terūpi, kiek tavo išvėsusi kumelė. Nė
 23    5|      praskirdamas plunksnas.~    - Kiek šauki už tą gegutę?~    -
 24    5|          savo sermėgos.~    Paėjus kiek į šoną, pačiame turgavietės
 25    5|          už kviečius nebežinojo nė kiek beprašyti, kai mirkytų linų
 26    5|       mokestį.~    - Nenori mokėt, kiek parašyta, tai statyk pusbonkį.
 27    5|          mojavo rankomis ir bliovė kiek išgali:~    - Susirinkit!
 28    5|       plonyte srovele, bandydamas, kiek ilgai jo išteks. - Ta istorija
 29    6|      nereikia talkininko?~    - Ne kiek ten tų malkų, - kukliai
 30    6|           pečius kraipė, matydama, kiek padaryta.~    - Tėvui dvi
 31    6|       Pasakos. Taigi kad būtų bent kiek daugiau akis prakrapštę,
 32    7|       plaukė miškas Vilkija žemyn. Kiek jo nuplaukė, tik eigulys
 33    7|          ir seniai ne tiek žuvies, kiek plaukiančių medžių tykojo
 34    7|            visai kaip kokliai, kur kiek aukščiau rikiavosi dailios
 35    7|          jau nė pati nebesuskaito, kiek melų tarnauja. Tiek pat
 36    9|          Mergų ar rasim ten?~    - Kiek tik nori. Mergos kaip lydekos,
 37    9|               įsižeidė Laurynas. - Kiek nori, gali gauti.~    -
 38    9|        kažin ar toj troboj tilptų, kiek esu išgėręs? - didžiavosi,
 39   10|         vienąkart reikės - vilkino kiek galėdami. Metų metus duktė
 40   10|     tedirbo gal ketvirtąją dalį. O kiek jos iš viso valdė, tai kas
 41   10|          ką. Tai klebonas paklaus, kiek jų dukteriai metų.~    -
 42   10|           jų dukteriai metų.~    - Kiek čia būtų? Ar tu neatsimeni,
 43   10|        vaikui... O rodos, piemenė. Kiek čia seniai lakstė paskui
 44   10|        kartais vis dar papildomas. Kiek ten to gero buvo, žinojo
 45   11|         dvelksmu, bent tiek ilgai, kiek jis išsilaikė aname kambary.~   
 46   11|    pasiusti, ir tai neišsirinktum. Kiek tai kainuoja, jis nesusivokė,
 47   12|          tai niekad negali žinoti. Kiek čia pačios sunkumo, kaip
 48   12|            kas buvo galima ir bent kiek įdomu. Traškios mergiotės
 49   12|            tai būtinai reikalinga, kiek leis galimybės, įrengti
 50   12|     pastatyti tiek naujų pieninių, kiek mokykla sugeba paruošti
 51   12|      keturių klasių - lygiai tiek, kiek buvo jų progimnazijoje.
 52   12|       medžių viršūnėmis tiek toli, kiek leido mėlynėje susiliejęs
 53   12|         eigulio tėvas. Tik jis gal kiek kuklesnis ir stebėjo ją
 54   13|             tik su Tiliumi laikėsi kiek mandagiau. Jis mat tebebuvo
 55   13|          ir išilgai. Ir netikėtum, kiek jų dar akėčių virbalai iškelia
 56   13|       duočiau visą puspūrį - tiek, kiek paneštum. Visas bulveles,
 57   13|      Bulvių maišus, po centnerį ar kiek daugiau, lengvai kilnojo
 58   13|          nesubrendėliu. Ir laikėsi kiek galėdamas ramiau.~    -
 59   13|          nage jis nepastebėjo. Gal kiek siauresnis. Bet visi jos
 60   14|          apsistumdymus ir barnius. Kiek čia seniai stovėjo atremtas
 61   14|           Jis išgulėjo taip ilgai, kiek truko pripildyti prie latako
 62   14|      tikrai iš maišo. Žinoma, tiek kiek uždirbta. o uždarbiai buvę
 63   14|          WHISKEY. Galėjo aiškinti, kiek tik nori, kad tas žodis
 64   15|           ežia su ežia sueina.~    Kiek ašarų, kiek piktumų. Girdi,
 65   15|            sueina.~    Kiek ašarų, kiek piktumų. Girdi, nebūtų pardavę,
 66   15|          Sakytum lendrė paežery. O kiek čia seniai šeštą skyrių
 67   15|     Basiuliškėse?~    Jo širdis nė kiek nebuvo atsileidusi ir pavakary,
 68   15|           medaus laižysi tik tiek, kiek ji duos pati, atkišusi korį.
 69   16|             Bus mokama juk už tai, kiek padirbsi, tad jokios atrankos
 70   16|            ne. Užtat laumių tyrely kiek nori, - traukė kitas per
 71   16|            Visa apylinkės liaudis, kiek lik jos buvo, pradedant
 72   16|            žmogus tas sekretorius. Kiek kartų čia gėręs ir valgęs.
 73   16|            viešųjų darbų pradžias! Kiek kartų net. Ir pakalbėti
 74   16| susilikdavę dažniau, bet dabar jau kiek ir nutolę.~    - Girdėjau,
 75   17|      miesto. Nušvitęs, gal išgėręs kiek, gal gerai išrišęs kokius
 76   17|          takus naujus išvesti.~    Kiek tegalėjo būti įvairumo grietinės
 77   19|         išėjo pelnytis duonos.~    Kiek čia seniai tai buvo? Ir
 78   19|    galėsiąs atpirkti. Gal pasigyrė kiek, bet nedaug. O su draugais
 79   19|           siena ir akligatvis.~    Kiek ilgai jis ištvėrė savo vienatvėje?
 80   20|       krautuvėlėj gali nusipirkti, kiek tik nori. Gerai, kad neįrėžė
 81   21|       geriau neįsileisti per toli. Kiek toli jaunųjų nueita, ji
 82   21|           esą galima kokį pusmetį. Kiek ji tada turės metų? Ogi
 83   22|          vyro, net pusbernio, bent kiek pakeverzoti galinčio, kurio
 84   22|   padaigsliai.~    - Beveik.~    - Kiek šimtų paklojai?~    - Nemažai.~    -
 85   23|           tavo barkštinę ir žinai, kiek kartų esi lindęs pas moteras.
 86   24|         plėtėsi upės link, bet jei kiek vėjas pasisuktų, jo ištausotas,
 87   24|            juostoje išpylė parako. Kiek jo buvo atvežęs urėdas,
 88   24|         upę ir plaukė kiton pusėn. Kiek jų sudegė, kiek neišbėgo,
 89   24|       kiton pusėn. Kiek jų sudegė, kiek neišbėgo, kas suskaitys.
 90   24|        jaujos grįžę po linų mynės. Kiek tūkstančių būtų surijusi
 91   24|            ką tik buvo apžiūrėjęs, kiek likę alaus po švenčių. Dvi,
 92   24|         Alaus po kaušelį išgersim. Kiek bus, tiek užteks.~    Eiguliai
 93   24|          iš ko. Jam tas tereiškia, kiek tau pusbonkis su silkės
 94   25|    nutolstant nuo vaikystės vartų. Kiek ilgai visa tai truko, ji
 95   25|            Jie abu man tiek terūpi kiek ir tas tavo klišas išsiviepėlis.~   
 96   25|           tą rytą. Tik aukščiau ji kiek prasiskiedė, ir medžių viršūnės
 97   26|            Atvanga atėjo staigiai, kiek nelauktai. Prie jos turima
 98   26|           čia nieko kito nebūtų. - Kiek dabar laiko?~    - Bus netoli
 99   26|         laiko?~    - Visas avižas, kiek jų tavo žemėje užauga, surytų.
100   26|        užpakaly.~    Gal ir pavydo kiek jautėsi seno eigulio nuotaikoje.
101   26|         moko Petras. Kad neišeina, kiek bandau, vis neišeina, mielas
102   26|        atbėgau, kad ir tu žinotum. Kiek vėliau tu ateisi pas mane
103   27|     pakylantį ir bėgantį. Jis bėgo kiek iškerta, pasidavęs priekin,
104   27|      Krivicko? Už daržinę - žmogų. Kiek metų už tai? Kiek kažin
105   27|           žmogų. Kiek metų už tai? Kiek kažin metų?~    - Baigia
106   27|           rodė Doveika. Ir suriko, kiek išgalėdamas. - Mergos, gult!~   
107   27|        Laurynas pasakė, skubėdamas kiek išgali. Ir jei nespėjo,