Part

  1    1|       ūkininkas.~    Kirtėjai neturėjo kada su pravažiuojančiais rietis.
  2    2|                darbą ir žinom, kaip ir kada jis dirbamas. O jūs sau
  3    2|             koks patsai slaptai vylėsi kada nors patapti. Ir visi žmonės
  4    3|          risdavosi tarpmiškėmis. Retai kada teįsiverždavo raitų vijikų
  5    3|             vieni mazgai, bet nežinai, kada tau ištrauks iš rogių koks
  6    3|            savo troboj pavaišinti? Nuo kada tokie įstatymai, mes norėtume
  7    3|         įsitaisyčiau.~    - Tarnybą? O kada ją gausi?~    - Jau gavau.
  8    5|            grimzdo į jaunystės laikus, kada taip pat buvo ir muštynių,
  9    5|           Atsižadėk, sako, vilties bet kada patekti ton tarnybon ir
 10    5|    Nebesutalpina. O darbo gausi.~    - Kada pradės kasti?~    - Už kokių
 11    5|             kas tavęs laukia. Taigi. O kada galėtumėt pareiti?~    -
 12    6|                Tačiau svarstyti nebuvo kada, ir jis suko iš kelio, nors
 13    6|     valstybinės bibliotekos.~    - Tai kada tu semdavai vandenį iš vieno
 14    6|               kaip jam sekasi.~    - O kada užeisi pas mus?~    - Kada
 15    6|             kada užeisi pas mus?~    - Kada nors. Kada nors, Agne. Juk
 16    6|              pas mus?~    - Kada nors. Kada nors, Agne. Juk mes dabar
 17    7|                 Ir išeini, ir pareini, kada nori.~    Rausvai saulės
 18    7|             apie alų, apie tai, kas ir kada eis bažnyčion velykinės.
 19    7|           ieško jaučio, niekas nežino, kada ji veršiuosis, kada ją užleisti,
 20    7|            nežino, kada ji veršiuosis, kada ją užleisti, kada šerti
 21    7|          veršiuosis, kada ją užleisti, kada šerti sustiprintu pašaru.
 22    8|       pastabiausioje vietoje ir laukė, kada jis pamatys jam skirtąjį.
 23    9|          šventišką džiaugsmą. Spės bet kada sužinoti, jeigu kas. Spės.
 24   11|            taip atsitinka. Tik nežinia kada, rudenį ar pavasarį, užeis
 25   12|          išbėgtų priimti. O jei reikės kada ko, tai tik žinią man duokit.
 26   13|               O Tilius kantriai lauke, kada jis atsiguls ir užmigs.
 27   13|         savaitę nevalgęs.~    - Nebuvo kada. Skubėjo vyrukas.~    -
 28   13|            galvoju... Aš tau pasakysiu kada nors, ką galvoju dabar.
 29   14|                   Mile, Miliute... Ok, kada nors aš tau pasakysiu...~   
 30   14|                apėmusi. Aš ketinau tau kada pasakyti. Mane traukė po
 31   14|       Nusispjauti, kas ką šneka. Nebus kada ir gyventi, kai visų klausysies.
 32   14|                 prižadėdami susitikti, kada tik bus galima. Eikliu stirnos
 33   15|              grąžinti. Nu, reikės, bet kada dar... O kad nuošimčiai
 34   15|               pusės paėmus - ir nebuvo kada dairytis. Jis turėjo gyventi.
 35   15|            laikui. Tą galėsi padaryti. Kada važiuosim į miestą, ir išsirinksi
 36   15|             atkišusi korį. Ji kyštels, kada nori, ir atitrauks ranką,
 37   16|                tikino viršaitis.~    - Kada tai buvo? Tą žinau iš praktikos.~    -
 38   16|        eksploataciją, iškas.~    - Dar kada pradės, nežinia.~    - Kai
 39   16|              išsimaudyti. Bet nežinai, kada atbirbs mašinos. Būtų juoko,
 40   16|                 po žodelį. Vargiai jau kada bepasilaikys, kad tiek ir
 41   16|                su sekretorium jau kuri kada lūkuriuoja. Geras žmogus
 42   17|       žiburėlis tebespingsi jos lange. Kada ji beužmigs, jei jau aušra
 43   17|            gerai. O norėtum paklausti, kada jau, meldžiamoji, pasijausi
 44   17|           užuovėją žmogui atneštų. Gal kada, o gal jau ir nebeteks čia
 45   17|        pareiškė sutinkanti. O vestuvės kada? Juo greičiau, tuo geriau.
 46   17|           Apsieisim. O susipažinti bus kada ir vėliau. Jokių giminių
 47   18|           galįs pridurti bet ką ir bet kada. Jis galvojo apie gražius
 48   18|              vis susiras iki to laiko. Kada jau ji bus visapusiškai
 49   18|               atėjo savo laiku - tada, kada jis turi ateiti. Taip, kaip
 50   18|            prieglobstis nuo vabalų. Ir kada bus kinkoma pienui ir vandenini
 51   18|                jo kelias. Ar jis bandė kada iš jo išsukti? Gal ir bandė,
 52   18|               popietė. Viena iš tokių, kada viskas lyg sutirpsta būsimųjų
 53   18|              bauginanti slogia didybe. Kada žmonės vaikšto kaip lunatikai,
 54   18|            pailso? Nėra žiūrėti į tai. Kada jie dainuos, ar kai patys
 55   19|             ant žolės paupy.~    O gal kada nors ir sugrįš? Gal?.. Tik
 56   19|            dantį gelia. Ir aš griebsiu kada nors Veroniką trumpai. O
 57   19|                tau, Petriuk, pasakysiu kada nors. Viską pasakysiu. Viską...~    -
 58   20|                jo žmonos, jau mirusios kada, ir jos tėvų, protėvių.
 59   20|          prisuktos plunksnos, kuri bet kada galėjo jį išmesti iš vietos
 60   20|                žiemos speigą, į naktį, kada žvaigždės begarsiu plevenimu
 61   20|            neatsekamas švitėjimas, kai kada pastebimas šulinio dugne,
 62   20|            persivilkti kitais nebebuvo kada.~    - O kur Doveika?~    -
 63   20|               savaites.~    Ar stovėjo kada nors kitas toks prie to
 64   21|                visiems, tai jau nebėra kada vaipytis ir kaitintis saulėje.~   
 65   21|            taisosi. Užsikurs sau pirtį kada nors. Motera nuleidžia per
 66   21|            jaunųjų nueita, ji neturėjo kada apsvarstyti. Bet, jos manymu,
 67   21|          klėtelė. Tilius galėtų ateiti kada nori, ir jie praplepėtų
 68   21|             Dienomis gal ir dirba, bet kada jie miega? Iki vėlumos kas
 69   21|               Laikas jau ir man.~    - Kada ateisi?~    - Kai tik galėsiu.
 70   22|             laike kaip liepos pabaiga, kada nuo karščio ne tik rugiai
 71   22|           Kurgi Tilius ruošiasi? Kaip? Kada apylinkė plati suvažiuoja
 72   22|           ūkininkauti.~    - Atvažiuok kada, apžiūrėsi.~    - Labai
 73   22|                pasikalbėti draugiškai. Kada tai visa buvo? Seniai, seniai...
 74   22|           sekėsi Virsnėse?~    - Ne. O kada jis ten buvo? - sukluso
 75   22|                 Jis turėjo laukti, kol kada sušluos trupinius nuo stalo,
 76   22|              samdinys.~    Ar jis buvo kada kitoks? Ar jis kada sau
 77   22|               buvo kada kitoks? Ar jis kada sau priklausė? Nė vienos
 78   23|               pačiam kiemo vidury, bet kada galįs pakelti sumintą velėną.
 79   23|              ją pačią nustums - nebuvo kada svarstyti. Monika mylėjo,
 80   23|             geriau buvo ir su vyšniom. Kada jie gulėjo ir kada ilsėjosi?
 81   23|            vyšniom. Kada jie gulėjo ir kada ilsėjosi? To senieji nesusigaudė.
 82   23|          nenorėjo.~    - Ar tu suaugsi kada į protą? Tau tik bobelės
 83   23|              atsakė Každaila, nebebuvo kada nė susigaudyti. Jei kas
 84   23|           neišėjo. Gal kitą kartą. gal kada nors. Jis nyrino pakrūmėmis
 85   23|              jo baisaus nupuolimo.~    Kada nors. Kada nors.~    O vargšas
 86   23|              nupuolimo.~    Kada nors. Kada nors.~    O vargšas Doveika
 87   24|               iki kraujo. Dievas žino, kada belijo. Rugiai suplaukė
 88   24|         netikėti senio žodžiams dabar, kada jo piktas lėmimas pildėsi.~   
 89   24|            Negirdėta, kad Basiuliškėse kada nors sausai gyventų.~   
 90   24|            galo maloniai nuteikta. Nuo kada taip prašvito jaunoji ponia?
 91   24|            tvirtinti mačiusi, kad būtų kada užėjęs anksčiau. E, moka
 92   24|                     Ar Doveika matė jį kada nors tokį? Pamatęs tą pačią
 93   25| nebeatvažiuojanti? Ir, jei ketino, tai kada? Va tai tau, kas gi čia
 94   25|             tai tau, kas gi čia dabar? Kada reikėjo, tai nieks negalėjo
 95   25|             pradėjo laukti tos dienos, kada atvažiuos jos pasiimti.
 96   25|               tik nebuvo kaip. Na, gal kada pasirodys. Tada tai jau
 97   25|              nebuvo patyrusi anksčiau. Kada norėjo lėkti, skristi padebesiais,
 98   25|         nusikamavus, tyrelio samanose. Kada miško viršūnės smego lyg
 99   25|             Ten ir nebuvo ko eiti. Jei kada atvažiuos, gal viskas bus
100   26|          švelnių ūselių. - Juk ketinau kada nors pas jus užsukti. Pasižiūrėti
101   26|              kambaryje, krabždėjo. Bet kada galėjo prasiverti durys.
102   26|              Kas dar? O pasakyk, ar tu kada girdėjai tokią dainelę,
103   26|        susirasi kitą, lyg mergų sviete kada trūko. Nesusirasiu, Petrai,
104   26|          valkata ir paleistuvi? Ar tau kada teko taip nešti savo juodą
105   27|        Nupirkti niekniekius galėjo bet kada ir bet kur. Ir iš viso jie