Part

  1    1|           eidamas, turėjau ne tik sau duoną užsidirbti, bet ir
  2    2|   nusikvatojo Tilius.~    - Tegul sau kerta, kas mums?~    - Jis
  3    2|         čigonas kuiną, jo uždarbį sau susiglemždamas. Ne tik išgerti,
  4    2|          kada jis dirbamas. O jūs sau skubėkit.~    - Och... -
  5    2|         Kas mums direktorius? Jis sau, o mes sau.~    - Aš pažiūrėsiu,
  6    2|       direktorius? Jis sau, o mes sau.~    - Aš pažiūrėsiu, aš
  7    2|    pasižiūrėjo Petras.~    - Taip sau. Iš nuobodumo.~    Valanda
  8    3|          ir gryną kaimietę, laikė sau lygia, įvertindamas jos
  9    3|         Jis turėjo iš ko ir leido sau daryti, ką nori. Niekas
 10    3|           nelenda. O jei užeitų - sau juoko pasidarytų. Ar draudžiama
 11    5|    Pagaliau juk ir nesvarbu. Gali sau žinoti.~    - Štai ir turime
 12    5|          nuėjo ir išsiskirstė kas sau. Jis pasiliko vietoje ir
 13    7|          jau čia neįkrapensi taip sau juokais ir nepabelsi į mergų
 14    7|          lenktinio peilio ašmenis sau į šlaunį šlubasis.~    Ji
 15    7|          Laurynai, ko laukiate? - sau ji tebuvo įsipylusi tik
 16    8|          besąlyginį priklausomumą sau ir kaip brangią savastį
 17    9|        priešais ir šypsosi. O jie sau daro, ką nori, ir nemano
 18    9|      Nepasius arkliai.~    Ką jie sau galvoja? Jis juk Doveikos
 19    9|      matęs.~    - Galėtų driektis sau po velnių.~    - O ko? Ar
 20    9|         nėra ko puldinėti. Jis tą sau kalte norėjo įkalti. Reikalai
 21    9|       Atsileido pavadis, ir nuėjo sau, - ramiausiai pypkiavo šlubasis
 22    9|         manęs bet kas! - baksnojo sau pirštu krūtinėn Žeimys.~    -
 23    9|           kaip daina?~    - Nieko sau. Kur tu tokią išmokai?~    -
 24    9|           Kokį valdininką jis čia sau vaizduoja?~    - Kas toks
 25   10|           ar kūle į kaktą ir tada sau be vargo padurti. Bet Striūna
 26   10|       patikėto čereslo. Ir gyveno sau kaip niekur nieko. Su siaubu
 27   10|           gyvai prigimčiai. Leido sau per šalį pasiglemžti kokią
 28   11|           ten ir kelionė. Keliauk sau sveikas.~    - Tai kas?
 29   11|        bus atleisti, ir tesižinai sau. Jie guodėsi prasidedančiais
 30   11|    nepigus, ir jo nenupirksi taip sau iš akies. Kipšas rautų,
 31   12|         kasa? Jos pačios išsikasa sau vagas, ir kokias nori. Ir
 32   12|                 Vieškelį jis vedė sau. Nes, jei po teisybe, tai
 33   12|           neiškentęs Gužas.~    - Sau tai sau, o ir kitiems iš
 34   12|   neiškentęs Gužas.~    - Sau tai sau, o ir kitiems iš to kliuvo.~    -
 35   13|          atrėmė jo skaudamą ranką sau į krūtinę.~    - Dabar.
 36   13|       pusėj.~    Daržinėje arklys sau ramiausiai gremžė bulvių
 37   14| nukaršintų, jos gražiai nugyventų sau, viena kitai padėdamos.
 38   14|         klausė? Ji šnabždėjo taip sau. Ji nereikalavo jokių priesaikų
 39   15|          susikeikė ir plojo delnu sau per kaktą. Musė krito po
 40   15|          teisę pasilaikydamas tik sau ir sau taikydamas kuo didžiausias
 41   15|         pasilaikydamas tik sau ir sau taikydamas kuo didžiausias
 42   15|         begales. Vieškelį, girdi, sau prasivedęs, sausinimo darbus
 43   15|   įsigauti jos vidun, pasiglemžti sau visiškai. Tad jos troškimai
 44   15|   nugertuose buteliuose.~    - Ir sau, ir sau stiklinaitę.~    -
 45   15|      buteliuose.~    - Ir sau, ir sau stiklinaitę.~    - Ir man? -
 46   15|        niekam blogo nepadarė, bet sau? Kas jį pastūmėjo ir privertė
 47   15|     sugraibė vadžias.~    - Nieko sau moterėlė. O senis žvaliai
 48   16|       palengvindami namiškiams ir sau, kitus traukė nuotykiai
 49   16|    pasiėmę dėl visų ligų, - plojo sau per kišenę vienas iš moksleivių,
 50   16|      kastuvą ir spjovė porą kartų sau į delnus. Juos trindamas,
 51   17|  tinkamiausio laiko, naudingo tik sau. Nepaisymo kitų nuomonės
 52   17|     Teisinga buvo ir nenuneigiama sau pačiai - ji pati norėjo.~    -
 53   17|        miesto gatve pereiti. Taip sau, kaip su dėde, atvažiavusiu
 54   17|           visai pakenčiamai. Gali sau knygą pasiskaityti prie
 55   18|            Bet ji negalėjo leisti sau minties, kad prasivertų
 56   19|           pakilo ir skirstėsi kas sau - į savo kaimus, į miestelio
 57   19|      samdyti svetimus tėvas, o tu sau draikiojies po svietą kaip
 58   19|        senosios varpines, ar taip sau, nuo žemės pakilęs ir jo
 59   19|       drauge Tugaudis tą prisiėmė sau kaip nuoskaudą:~    - Nesijuok.
 60   19|       mergos neverta ėstis. Tegul sau - ar nupliš? Juk ne naginė.~    -
 61   19|        nori?~    - Niekas, - mušė sau krūtinėn neabejotinas narsuolis
 62   20|      vaisingais žiedais. Jis pats sau pasidarė šią nelengvą operaciją
 63   20|      susiprotėjo, kad tai ne taip sau ir ne savaime atsiradę pėdsakai.
 64   20|     daiktelį ir vėl padėjo. Tegul sau, gal atbėgs ieškoti pasigedusi,
 65   20|          kur norėjo. Ilgai jis to sau neprisipažino ir kaltės
 66   21|       sušauks visus keturis vėjus sau talkon. O buvo ir tokių
 67   21|         aiškiai taisosi. Užsikurs sau pirtį kada nors. Motera
 68   21|       praplepėtų iki vidurnakčio, sau ant lovos susėdę. Och, ant
 69   21|         iš naujo išgyventi? Ji to sau negalėjo išsiaiškinti ir
 70   21|                 Liurškale. Giedok sau sveikas.~    - Ar ne teisybė?
 71   21|    įjunkai? Ir man vis tiek. Gali sau.~    - Julė vestuvėms ruošiasi.
 72   21|           kiekvieną rylą. Miegosi sau iki priešpiečių, vartysies
 73   21|           tiesą ir pasisavinti ją sau. Į didelį, stambų, vėjo
 74   22|       mūsų krašte? Įsitaisys tekį sau parankiui, ir tu jai galėsi
 75   22|      įsižiūrėti.~    - Toks nieko sau...~    - Nieko sau, - įsigrūdo
 76   22|          nieko sau...~    - Nieko sau, - įsigrūdo tarpan jaunasis
 77   22|     atsilygintų seseriai. - Nieko sau gaidys iš policijos. Simpatija
 78   22|          jį, kas norėjo, ir vergė sau. O kad savo ką nors išlaikytų -
 79   22|           kaip. Jis nebepriklausė sau - Telesforas Gelažius, didelėmis
 80   22|          kada kitoks? Ar jis kada sau priklausė? Nė vienos šviesesnės
 81   22|      galėtų būti. Kad žmogus tėra sau, ir niekam kitam. Kad jis
 82   22|        paminos akmenį.~    - Taip sau. Mat viskas atsibosta.~    -
 83   22|           nematomas. Jis tvirtino sau primygtinai, kad niekas
 84   23|       trumpas minutes ji teturėjo sau ir visą ilgą dienų sriūtį
 85   23|     pasirodė. Laiku, tinkamiausiu sau ir niekam kitam. Seno ūkininko
 86   23|         visišką praradimą ir galą sau. Ką sakytų apdovanotasis
 87   24|       daugiau. Rūpesčių užsikrovė sau ant sprando. Pjauna vidurius
 88   24|            Ir čia Julė pokštelėjo sau per kaktą, staigios, šviesios
 89   24|      rankoje kaip žvakė, norinčio sau kapą apsišviesti.~    -
 90   24|          tu čia atėjai, aš tuojau sau tariau, kad štai vaikinas,
 91   25|       pilnai pasikliaudama. Nieko sau ir už savęs nepasilikdama.
 92   25|         nebeįsivaizdavo pavasario sau ir bemeilijo užmigti visam
 93   25|           pasielgimo. Ji negalėjo sau atleisti, kaip kvailai darė
 94   25|     nelabai būtų iš ko. Tai tegul sau sveika ir važiuoja. Nors
 95   25|  atsikabink nuo manęs. Ir įsikišk sau tą Tilių ir tą šlubį raganių.
 96   25|      neieškojo jokio palengvinimo sau, laikydama tai netinkamu
 97   26|        linkėjimų siunčia. Aš taip sau. Įdomu.~    - Kas čia įdomaus?
 98   26|        kuras ir šviesa. Švilpauji sau po mišką. Nes koks gi ten
 99   26|       Tilius grįžo, nepalengvinęs sau naštos. Priešingai - ji
100   26|   neišmanydamas, kaip palengvinti sau. Būdamas vienas ir būdamas
101   27|      atsižadėjimas, težiūrint tik sau naudos ir patogumų? Negi
102   27|        Niekas. Jis pats jų niekad sau nerodė ir nepripažino širdies
103   27| skeveldras, kad kili turėtų iš to sau naudos ir patogumo. Jis