Part

  1    1|              Pasakos.~    - Nu ne. Juk ir tu nesisakytum, jeigu
  2    1|          uniformos siekiu, Petrai? Juk tu žinai, kaip yra iš tikrųjų...-
  3    1|          nors geresnio pasiekčiau. Juk dar jaunas esu...~    -
  4    2|            lyti. Ir tai bus gerai. Juk šiandien šeštadienis.~   
  5    2|        paimsime pirmadienį. Miškas juk nepabėgs.~    - Oi, Petrai.
  6    2|                   Už nakties darbą juk kitaip ir moka.~    - Ar
  7    2|        skambink, skambink. Tam esi juk, - atsigavę kirtėjai iš
  8    2|   Raudonasis Petras, gaišta? Baisu juk ir prasižioti. Pasakysi
  9    3|  neišsisuksi. Teks ir tau statyti. Juk Petrą turim pagerbti priguliančiai, -
 10    3|             ir dar su paveikslais? Juk daiktą gali ir į prastą
 11    3|        turėjo savo rūpesčių.~    - Juk galėtume ir pašokti. Kalvis
 12    3|           su manim?..~    - Kodėl? Juk žadėjai?~    Tilius nudelbė
 13    4|           tokių rudnugarių. Baisūs juk čia žmonės tarp miškų, kai
 14    4|         arklio kinkyti. Be daktaro juk neapsieis. Peštukus atskyrė
 15    5|          spanguoline". O mėlynasis juk pačius niekus tekainuoja.~   
 16    5|         tai puikiai žino. Pagaliau juk ir nesvarbu. Gali sau žinoti.~    -
 17    6|        tiesa, - linkčiojo Gužas. - Juk ne ponauti eina. Dvaras
 18    6|      štukas krėsti. Čia, Virsnėse, juk nieko daugiau ir nėra, jei
 19    6|         pirksi?~    - Kam jis man? Juk aš būsiu čia pat. Nuo kalniuko
 20    6|        Kada nors. Kada nors, Agne. Juk mes dabar būsim kaip namie.~    -
 21    7|           draugavo su ponais, o ji juk turėjo tvarkytis namie.
 22    8|           pavėjui.~    Bet skubėti juk nepritinka. Nueis. Ir kur
 23    8|           pavojaus grėsmėje. Be jo juk nieko daugiau ji neturėjo.
 24    9|         sužinoti, jeigu kas. Spės. Juk kur tu čia labai nupulsi.
 25    9|            Ką jie sau galvoja? Jis juk Doveikos samdinys ir niekas
 26    9|           išbėgs?~    Ir apskritai juk nėra ko puldinėti. Jis tą
 27    9|            sutvarkyti iš pagrindų. Juk tai vyriausybės įžeidimas.
 28   10|                   Ir tam raišeliui juk trys rubliai. Nu, ar matyta
 29   10|             to nė velnias neatims. Juk ar geriau būtų žydo karčemoj
 30   11|          pat vakarą, darbą baigęs. Juk turi dviratį dar?~    -
 31   11|               Ir tu būsi?~    - Aš juk kaip ir namie. Kas man?~    -
 32   12|           bus ko pasiklausyti.~    Juk čia nieko ir nebuvo, iš
 33   12|          Va, ir parašyta, jog čia. Juk skaityti, panele, moki?     
 34   12|      pakelio, tai jau kits kuškis. Juk man vis vien pakeliui buvo.~   
 35   12|      kaimyn, davatkos iš špitolės. Juk žinai, kad kuo mažiau vietos,
 36   12|          be pirštinių nebepaimama. Juk visos jos laidos merginos
 37   12|            viršaitis. Ir kodėl ne? Juk jis našlys ir kasdien pasiriša
 38   13|        noras jį sugriebus išrauti. Juk dar toli jai iki trisdešimties,
 39   14|          ir geras visada. Ir dabar juk jis pasakė:~    - Neužsipulk
 40   14|        Visai rimtai, Tiliau.~    - Juk tu ne daiktas, kad atiduotų
 41   14|           nenoriu. Aš nevažiuosiu. Juk tu mane myli?~    - Agne?~   
 42   14|          Amžinai, amžinai. Bet tai juk nelabai gudru?~    - Ne,
 43   14|        svarbu?~    - Aš nežinau... Juk mes nesusituokę. Ir ką tada
 44   14|            ar įsipjauna. Dėl niekų juk nelėksi į miestą. Ir aprišimui
 45   14|           jauna, sakė...~    - Bet juk tu ne kareivis? Tu puskarininkis?
 46   15|           nuversti.~    - Kaimynai juk ir esam, tai kodėl ne?~    -
 47   16|       užkeltas šauklys. Bus mokama juk už tai, kiek padirbsi, tad
 48   16|           be kelnių, kaip gandrai. Juk bobų nebus tenai, tėvel?
 49   16|       patraukė paupiu aukštyn.~    Juk taip jau iš karto, kokiam
 50   16|            atvirai. Šunį suėsčiau. Juk išlėkėm be pusryčių, nors
 51   17|     griovkasių į savo ūkį. Svetimi juk nieko gero negalėjo jam
 52   17|        prie širdies. Moteriškė tai juk namo širdis, raktas, dvasia.
 53   17|               Tėvelius lai reikia. Juk susipažinti turim.~    -
 54   17|  daugiausia - jauną, gražią žmoną. Juk žemės jis nenusineš. Ji
 55   18|            Kaip jis galėtų ateiti? Juk tada reikėjo jo ranką prispausti
 56   18|     pasidarys nesulaukus. Tai kas? Juk ji dar tik pirmuosius žingsnius
 57   18|        daktaras? Žinia, kad nieko. Juk jis neserga. Ar tai liga,
 58   18|      brautis ten, kur užginta. Ten juk ir žolės vešliau, ten juk
 59   18|          juk ir žolės vešliau, ten juk patys brandžiausi riešutai,
 60   19|            dieną pašauks tarnybon. Juk atleido tik laikinai...
 61   19|         praviros gatavai. Uniforma juk, broluži, nutaisyta, nusiūta,
 62   19|    nesuprantu, kodėl tu nesigydai? Juk vasara, visokių žolelių
 63   19|             Tegul sau - ar nupliš? Juk ne naginė.~    - Kas sako,
 64   19|         pasiliko. Tik dėl jos. Jis juk plėšėsi iš tų raganystėmis
 65   20|         praeities. - Ar vienas? Aš juk ne tą norėjau pasakyti.~    -
 66   21|          vertėtų laikyti užšautas. Juk gali atsitikti taip, kad,
 67   21|     pamatęs, tai tikrai keista. Ji juk nė kalbėli su juom nenorėjo.
 68   21|            Kur tu manęs ieškai? Aš juk ne Basiuliškėse gyvenu.~    -
 69   21|            meliodijas išraitydami. Juk tai ne štukos. Jei man reikėtų,
 70   21|       tokiom ir vargstu. Ne visiem juk lemta ponauti. Reikia ir
 71   21|         kelio su vargonininku? Ne. Juk anksčiau nešaukdavo ir su
 72   22|            to, ką turėjo. Ne, tada juk nieko nebelieka. Ir negalvoti.
 73   22|             nujau, ar taip galima? Juk prieš patį Dievą priesaiką
 74   23|      bijodamas pakelti akis. Iš jų juk galėjo pažinti jo vidų,
 75   23|          ir skurdžiai patyrimų. Ji juk tebebuvo toks pat vaikas
 76   23|            ir kuo daugiau laimėli. Juk išlošta valanda - turtas.
 77   23|       dėjosi kažin kas nepaprasta. Juk jiedu vienu ėjo prieš visus.
 78   23|           ką jam ketini ištaisyti? Juk jis, sako, tave iš tarnybos
 79   24|                   Tik jis ir gali. Juk dar pernykščių aruodai neiškuopti.
 80   24|       vidurius piktas rėmuo. Ilgai juk netvers viena, toji miesto
 81   24|            reiktų paieškoti.~    - Juk norėjau ir aš padegti. Jau
 82   24|            žmonės dirbs ir gyvens. Juk ir Doveika svetimas. Zuzanos
 83   25|            jau nebegalėjo tikėtis. Juk ji jau nebebuvo ta pati,
 84   25|          kas buvo aplink. Pagaliau juk taip atsitinka visad, kai
 85   25|      pigiai, be kovos pasitraukti. Juk kodėl taip atsitiko? Kad
 86   25|       savaitei kur galvą ištrūkti. Juk niekur, be bažnyčios, dar
 87   25|        staiga pagailo kažin ko. Ji juk nebematys, gyvendama pas
 88   25|           ji suaugusi nuo mažumės. Juk tiek kartų ten lankėsi,
 89   25|     padegęs. Jis viską žinąs. Ehe. Juk Doveikos trobesiai apdrausti.
 90   26|      paryškinami švelnių ūselių. - Juk ketinau kada nors pas jus
 91   26|                 Argi?~    - Patsai juk išaiškinai. Bet tau sekasi.~    -
 92   26|            susipažinti su vietove. Juk tam ilgai ruošėsi ir laukė
 93   26|            į šoną.~    - Rupūžyte! Juk tarnybą gavai?~    - Taip
 94   26|                  Per tamsu. Be to, juk sakei, kad negrįžta, - jis
 95   26|      nesuprantanti.~    Kodėl? Bet juk tai vartai į gyvenimą. Jeigu
 96   27|          ji neįdėjo nuodų į valgį? Juk tai pats lengviausias būdas
 97   27|           širdis daužėsi smarkiai. Juk lik per plauką tetrūko,
 98   27|         knarkia savo kamaroje. Jos juk nieko nežino. Duris ji pasiliko
 99   27| paįvairinimas kasdienybės. Šiąnakt juk dar nieko neatsiliks. Iš
100   27|        visiems. Teatras be pinigų. Juk nuobodu pasidaro, kasdien
101   27|        senąjį Doveiką. Bet iš viso juk niekas ir nebus pasikeitę.