Part

 1    1|    pratrintu tarp kelmų ir atvašų, vienas po kito šliaužė popiermalkių
 2    1|      priešpriešiais, pūsdami dūmus vienas kitam į akis. Drėgmė krito
 3    1|           laikas. Iš eilės prašymų vienas gali būti pilnas. Kuopos
 4    2|           ir daugiau tokių. Ne tas vienas sušvinkėlis. Už centą tėvą
 5    2|          Per mažai.~    - Kalbėkit vienas, - pasiūlė Melamedas.~    -
 6    2|           jei ryt vakare liks nors vienas nenukirstas medis. Jūs patys
 7    3|         medžius ir klodami skersai vienas prie kilo. Ne lik per kelio
 8    3|         slinko prie raštinės durų. Vienas prisėdęs ant silkių, kitas
 9    3|       maigėsi sulipinti ant sienų. Vienas iš nuobodumo pamėgino perskaityti
10    3|   išsimarkstę iki pažastų, lipdami vienas kitam ant apivarų, grūdosi
11    4|             prilaikydami broliškai vienas kitą. Krapinėjo Jatulis
12    4|            tos kalbos. Ir Gužienei vienas kartas nemeluos - priskverbs
13    4|              Duos į teismą, - manė vienas.~    - Tegul duoda. Abudu
14    5|            mūrinių namų. Visi kaip vienas, suskirstyti vienodais perdarais,
15    5|            ir monotoniškai dainavo vienas. O kitas, karštesnio sudėjimo,
16    6|     sugrįždamos kaip virvė, kurios vienas pluoštas turėjo kitą storį
17    6|             iškildami, skandindami vienas kitą, susiremdami galais,
18    7|            įkėlęs koja pro vartus. Vienas ir nebūtų taip pigiai susivokęs,
19    7|             kad tik nesimaišytų nė vienas vyras troboj. Kai pačią
20    7|            Netrukus prisistatė dar vienas vyriokšlis, metų apie dvidešimtį
21    8|           pirty vakar nebuvai?~    Vienas kitą prašė, vienas kitam
22    8|                 Vienas kitą prašė, vienas kitam prižadėjo, visi norėjo
23    8|         barė, kam nepakėlęs ir kam vienas teriojęsis. Jis jau būtų
24    9|   pastatais ir sodais pasiliko jis vienas. Pagautas abejingumo, gulėjo
25    9|         Netruko žinia ateiti, kaip vienas iš pamiškiečių susidomėjęs,
26   10|      atsidžiaugti mažiuku. Grobstė vienas nuo kito. Išsiėmė didelę
27   11|         svarstyklių ir, pasidėdami vienas kitam, dviese kibę už ąsų,
28   11|          matytas kažkur ir kad jis vienas iš eigulio vaikų. Dvi paauglės,
29   11|          Mes tik padieniai.~    Nė vienas iš jų nebuvo nuolatiniai
30   11| nuolatiniai įmonių darbininkai. Ne vienas jų vylėsi tokie pasidaryti,
31   11|       Supranti?~    Vyrai išraudo, vienas į kitą pasižiūrėję. Tugaudžiui
32   12|         raštais austo kaklaraiščio vienas galas siekė juosmenį, o
33   12|     imančių algas ir besitrinančių vienas su kitu kaip vėžių kerna
34   12|            ir sužiuro guviom akim. Vienas toks, pavarde Braslauskas
35   12|            tarpsnio, kurį bandė ir vienas, ir kitas savaip paįvairinti.
36   13|             ir jie spaudėsi arčiau vienas kito, ieškodami išsigelbėjimo
37   13|             tartum būtų atsimušę į vienas kitą didžiuliai akmenys.
38   13|      tolimam lauko rėžyje jis buvo vienas su savo darbo įrankiais
39   13|         Nėra už ką.~    - Kaip jūs vienas įsikelsit? - susidomėjo
40   14|        gulėjo ant žolės, o sparnai vienas po kito lyg iš debesų leidosi,
41   14|            anksti turėjo atsidurti vienas, ir tai suformavo nevykusį,
42   14|           vyriausias. Jis negalėjo vienas ant savo galvos užsikrauti
43   14|           miesto sodo pakraščiais. Vienas įvykėlis jį galutinai nustatė
44   14|         jis įniko rašyti prašymus. Vienas kartas nemeluos. Tai tikrai.
45   15|        buteliuko dar buvo likę, ir vienas prie stalo Krivickas apmaudui
46   15|    seniausi draugai, prisižadėdami vienas kito neapleisti. Beveik
47   16|               plojo sau per kišenę vienas iš moksleivių, artėdamas
48   16|     Girininkas neatrodė pasipūtęs, vienas iš tų, neseniai baigusių
49   17|          radę, tas buvę gerai.~    Vienas iš jų labai mėgęs sūrį su
50   17|            kambarį ir gulo į lovą. Vienas.~    Monika sėdėjo, galvą
51   17|             persilaužusi taip, jog vienas petys buvo iškilęs aukščiau
52   18|            žalias žiogas ir gal ne vienas jų, dar pasitelkę gaują
53   18|           nekviečiami, neraginami. Vienas barzdą nuskuto, kitas važiavo
54   18|         sukilusių rugių aukštumos. Vienas kastuvas matėsi dar kelias
55   18|        sumirga išvargintose akyse. Vienas kito nerasdami, apsilenkdami,
56   18|            neapkęsdami ir geisdami vienas kito. Geisdami šiurpiai
57   18|           tą, kuriuo turėjo išeiti vienas ir patsai seniausias šios
58   19|          pasius zylioti, kas tada? Vienas gyrėsi, jog dviratį per
59   19|             Pora vyrukų atsiskyrė: vienas išsinarino kojos riešą,
60   19|            traukė žalią valktį. Nė vienas jų nežino. Nieko jie nežino.
61   20|       rinktinio, statybinio miško. Vienas į viena, nepaliesto, tik
62   20|          bijotų.~    Bet kodėl jis vienas? Kodėl žmona neišėjo kartu
63   20|         švelnesni pasidaro, labiau vienas prie kito prisiriša, giliau
64   20|          prisiriša, giliau pajunta vienas kitą tokiame didingame nuošalume.
65   20|       šnabždesiu ošė, besitrindami vienas į kitą, žalvariniais spinduliais
66   20|          mieliau taikėsi pasilikti vienas, dėdamasis labai užsiėmęs.~   
67   20|          kūnai glaudėsi ir ieškojo vienas kito.~    Jis regėjo ją
68   20|                 Paprasčiausiai. Ar vienas tu taip padarei? - ji nutilo
69   20|        atšaukti iš praeities. - Ar vienas? Aš juk ne tą norėjau pasakyti.~    -
70   21|       nelyginant žagrės verstuvės. Vienas toks andai nusipirko butelį
71   21|          Julės vardą.~    - Galėsi vienas linksmintis. Manęs nebus.~    -
72   21|       darbas, nemanyk.~    - Ne tu vienas. Ir kalvis kasė.~    - Tiesa.
73   22|           kalbino ir derėjosi.~    Vienas toks, apynvirpčio aukščio
74   22|         Ant žolės drybsančių tarpe vienas nenuorama ir nevaleika reiškėsi
75   22|          nebeliko.~    Tilius buvo vienas. Ir jis vylėsi nieko nesulikti
76   22|        vadinamų visokiais vardais. Vienas jų vadinamas - meile. Gal
77   22|          gūžius atkraginę, mindami vienas kitam ant kojų? Jis tarė
78   22|             Šunes lojo ir skalijo. Vienas dar ilgiau dejavo, skaudžiai
79   22|       Dantys kaleno, nepataikydami vienas ant kito. Jis patikėjo,
80   23|       brolio kaip draugo. Jis augo vienas tarp mažesnių. Ir blogai
81   23| neprižiūrėjo. Prastas medis užauga vienas, jei aplink tik brūzgynai
82   23|         našias pavilkio pievas. Ne vienas šieno vežimas pasiliko po
83   23|          Stalelis prie įėjimo, kur vienas atkakliai siūlė įeinantiems
84   24|       šokdami iš miego, klausinėjo vienas kitą - baimės, siaubo ir
85   24|           Eiguliai tik pasižiūrėjo vienas į kitą.~    - Ačiū, ačiū.
86   24|  samprotavo, jog mišką bus padegęs vienas iš tų nevalyvųjų griovkasių.
87   24|           jis prisiminė. Ir ne jis vienas girdėjo. Daugelis tą dieną
88   25|        pragręžtu kamienu, paliktas vienas pavasario apyaušryje, sula
89   26|         miško, kur lapai, lenkdami vienas kitą spalvų turtingumu,
90   26|            taip staigiai prasidėjo vienas audringas pavasaris. Ir
91   26|           palengvinti sau. Būdamas vienas ir būdamas toks menkas klaikiai
92   26|            Taigi, taigi, įsidėmėk. Vienas kartas nemeilios. Turėtum
93   26|        lovon. Garsai nyko iš kiemo vienas po kito, ir po valandėlės,
94   26|           jis.~    - Ne. Nes tu ne vienas. Aš esu tavo. To neužmiršk.
95   27|         pabaigos. Doveika pasijuto vienas ir apsuptas nedraugų. Anksčiau
96   27|       privertė sudejuoti.~    Toks vienas, toks apleistas ir apsuptas
97   27|       kažin kur. Žmones žvalgėsi į vienas kitą. Ugnies niekas ir nemanė
98   27|      atokiau ir paguldė ant ežios. Vienas užspaudė jam akis.~    -