Part

 1    1|        Pareini ir randi. Prašau, mes tamstą kviečiame užimti
 2    1|          prašau, ponas, atvykti. Mes laukiame tamstytės, reiškia...~   
 3    1|    džiaugsmui. Žiūrėk tik, kokie mes gražūs! O kad durni kaip
 4    2|      Ateina.~    - Nu ir kas? Ar mes bijom?~    Eigulys nešėsi
 5    2|          zuikinės ausimis.~    - Mes norim jums pasiūlyti nukirsti
 6    2|    pasigavo jo žodžius Špicas. - Mes galim prailginti dieną.~    -
 7    2|      Palaukit! Jūs lik palaukit! Mes siūlom dirbti naktį. Toks
 8    2|     Knygą gali skaityti...~    - Mes darbininkai, prasti žmonės.
 9    2|         būti vienybė, o jei ne - mes parodysime. Každaila, Tiliaus
10    2|      gauni už sukirstą erdmetrį? Mes mokame tvirtai ir pastoviai.
11    2|  sužinoti. Mums neskubu. Tą patį mes paimsime pirmadienį. Miškas
12    2|     nepabėgs. Bet kelias pabėgs. Mes turim skubėti. - Špicas
13    2|    dantis.~    - Kad jūs skubat, mes to galim nežinot. Mums tai
14    2|      nežinot. Mums tai nekliudo. Mes turim darbą ir žinom, kaip
15    2|       rimtai?~    - Labai rimtai mes. Už tą patį niekas nesutiks.
16    2|         Petras. Kelk atlyginimą! Mes nesutinkam! - riktelėjo
17    2|          direktorius? Jis sau, o mes sau.~    - Aš pažiūrėsiu,
18    2|      pripuolęs rankas laižytų. O mes dar pažiūrėsim.~    - Pažiūrėsim!
19    2|        numanai reikalą. Šiandien mes galim kalbėti. Šiandien
20    2|       Kalbėk tamsta ir dėl mūsų. Mes jau magaryčių neskųsim, -
21    2|    tikrąją vertę.~    - Sakom ir mes tą patį, - keliose vietose
22    3|    Išgerk su mumis po lašelį. Ką mes būtume uždirbę, jei ne tavo
23    3|         per daug neįsivaizduoja. Mes ir be jo galėjom paimti
24    3|        Nuo kada tokie įstatymai, mes norėtume žinoti? Aha...
25    3| atsiimkim lig soties...~    - Tą mes sąžiningai atliksim. Duok!
26    3|          ir silkių rasalą.~    - Mes geriam ir žibalą. Kas mums? -
27    4|        geriau pasilikus. Tik kur mes jį paguldysim? Teks mergas
28    4|               O kur liudininkai? Mes nieko nežinom ir nematėm, -
29    5|        laišką. Tikrai toks, kaip mes juokaudami aną dieną nušnekėjome.
30    6|    laikas pavakariams.~    - Jau mes matėm. Suko ratus viršum
31    6|          iš miesto.~    - Už tai mes jiems kudlas nurausim.~   
32    6|       nors. Kada nors, Agne. Juk mes dabar būsim kaip namie.~    -
33    7|       Sako, jau arti bus galima. Mes tad taip, greitomis.~   
34    7|      Žinoma, kad reikia.~    - O mes jau be piršto apsieinam.
35    8|    kvietė valgyti.~    - Neisim. Mes nenorim. Mes svečiuose pavalgysim,
36    8|             Neisim. Mes nenorim. Mes svečiuose pavalgysim, ko
37    8|          juos šaukė vidun.~    - Mes norim pasisupti. Ar leisi,
38    8|      leisi nugriauti tą klojima, mes norime padūkti? Griaukit,
39    8|       nuo žemės.~    - Dar, dar, mes nieko nebijom!~    - Užteks!
40    8|          ar ta būdelė prekiauja? Mes norime šio to pasipirkti.~    -
41    8|      uždarytos.~    - Maža bėda. Mes ir per galines duris galėsim
42    8|         skrybėle.~    - Nenešiu. Mes jums ne tarnai - ryžtingai
43    9|         Kur išmokau, klausi? Ogi mes ją dainuodavom, veždami
44    9|           jam žmogaus pagailo... Mes jam tuoj uždėsim. Kur tas
45   10|         čia nėra gaspadorių. Tik mes ir medsargis Baikštys ten,
46   10|           Pala, pala, be vadžių. Mes gražiuoju pasišnekėsim.
47   11|          kas? Važiuojam...~    - Mes turėsim namus saugoti. Tėtis
48   11|        Negirdėjote?~    - Ne, to mes negirdėjome.~    - Nekels.
49   11|          paisot.~    - Kas mums? Mes tik padieniai.~    Nė vienas
50   11|      dienas. Žinai... Greitai ir mes ten pasirodysim.~    - Perduosiu
51   11|                 Be jo, tamstele, mes nevaliosime tamstai paruošti
52   11|      kaupė drąsą vaikinas.~    - Mes turime, kaipgis, mes turime.
53   11|             Mes turime, kaipgis, mes turime. Ir šio, ir to mes
54   11|        mes turime. Ir šio, ir to mes prilaikome, ir pasiruošę
55   11|        aha, malonu girdėti. Štai mes jau ir būsime pasiekę aiškumo
56   12|      nosiai.~    - Pamėginsim ir mes, pamėginsim. Vagą padarysim
57   12| Krivickas, užėjęs krautuvėn. Bet mes jau žinojom anksčiau, kad
58   12|          labutis, panelyte. Štai mes jūsų ir sulaukėm vieną kartą.
59   12|     panelė jau būtų pasirengusi. mes tuojau pat galėtume pradėti
60   12|        padėlį:~    - Taip, taip, mes čia plepam, o viešnia gal
61   13|      vyno atsivežė.~    - Tai ir mes užeisim vynelio pagerti.~    -
62   14|      Argi?~    - Ir pameni, kaip mes ketinome po jos šakom pasislėpti
63   14|                Aš nežinau... Juk mes nesusituokę. Ir ką tada
64   15|          kiti sako, tai šiandien mes nesibartume.~    - Aš nesibaru.
65   15|      Monikut, - pašaukė žmoną. - Mes čia pasirašėm svarbų dokumentą
66   16|          per dantį.~    - Laumes mes prisijaukinsim ir pristatysim
67   16|    bulvinės kokį lašelį, kaimyn? Mes čia turim pasiėmę dėl visų
68   16|      Palauks, jei atvažiuos. Bet mes ir taip spėsim sukarti.
69   16|        gerai, tai lauksim.~    - Mes čia neilgai. Už valandos
70   16|               Velniai žino, kaip mes ten ir nuklamposim. Ir ko
71   16|      daržinę, ponali...~    - To mes nedraudžiam.~    - Kad neleidžia,
72   16|                 Užteks, pilieti. Mes turim eiti.~    - Aš ne
73   17|        jei jų kartais nebūtų? Ką mes galim žinoti? Tada mane
74   18|      reikia mirusį palaidoti. Jį mes rytoj ir palaidosim gražiai.~   
75   19|        Kodėl?~    - O todėl, kad mes kaip šunes, kaulą radę.
76   19|            Nieko nenoriu. Tik ką mes uždainuosim, kai vasara
77   19|       dainuok.~    - Prisilenkėm mes jau iki atsiraugėjimo. Senos
78   19|       kas pakasytų. Ne taip kaip mes valkatos - vienadieniai.~    -
79   20|     žmonele, ar mums ne gera, ar mes ne laimingi?..~    O vasara
80   20|    sėlinančios katės akis.~    - Mes turime valandą laiko. Aš
81   20|                Tik valandą laiko mes teturime... O taip tavęs
82   22|               Kam čia? Nereikia. Mes išsiverčiam, ačiū Dievui. ~   
83   23|   atsakyti, ir tylėjo.~    - Kur mes rastume geriau? Jei tu žinai,
84   26|       kai ateina laikas dirbti - mes dirbame, jog vilnos dulka.
85   26|  važiuoti. Gražiai pagyvensi, ir mes tau to nepavydime, o visa
86   26|     Nesąmonė.~    - Kodėl?~    - Mes apsieisim be jos.~    -
87   26|      apsieisim be jos.~    - Kas mes?~    - Tai mudu, jaunuoli
88   26|      mane?~    - Tu žinai.~    - Mes negalime skirtis.~    -
89   26|            Jau turbūt gana vėlu? Mes netrukus eisime, - pasimetusiu
90   26|          kvapą užgniaužęs.~    - Mes turėsime kūdikį.~    - Mes? -
91   26|       Mes turėsime kūdikį.~    - Mes? - krūtinė švokštė, išleisdama
92   26|           Tik truputį kantrybės. Mes turime ištverti, mes turime
93   26|  kantrybės. Mes turime ištverti, mes turime sulaukti savo laiko.
94   26|               Aš bijau... Geriau mes bėkime iš čia. Aš dirbsiu,
95   26|          Monika, tu pagalvok. Ką mes turėsime, tai bus grynai
96   27|  ieškojau? - paklausė.~    - Kas mes? - atsiliepė klausdama jaunoji