Part

 1    1|          nesielgia su ugnim.~    - Kažin, kiek laiko?~    Petras
 2    1|            ryto nesiseka, painioja kažin kas tau kojas. Ir tik paskui
 3    1|           ant kojų sumainęs. Kruta kažin kas, dilina sprandą, nors
 4    2|   kailiniukus.~    - Pavasaris tai kažin dar... O vandens vis dėlto
 5    2|        prie kito.~    - Kad Petras kažin ko nori, - šnypštė anasai
 6    2|       popiermalkių liekne.~    - O kažin ar besugrįš?~    - Eik tu,
 7    3|            kaimelių gyventojams ne kažin kiek rūpėjo toji žinia.
 8    3|       kokios karalystės tai paeina kažin? - sprendė mieguistas miškakirtys.~    -
 9    3|       manęs. Ką, manai, neleis? Nu kažin... Į visas tarnybas aš šitaip.
10    4|       sustingo stulpu. Jam, matyt, kažin kas visai negero pasivaideno.
11    4|        tokią ant rankų ir nešiesi. Kažin kur galėtum nunešti. Šiltas,
12    4|       pajusdamas dieglį prieširdy. Kažin kas tame tarpe buvo užmiršta.
13    4|          tame tarpe buvo užmiršta. Kažin kas svarbaus. Ir jis pradėjo
14    4|       Moterys sukliko kaip pempės, kažin kas suriko: duok! Ir davė.
15    5|      Nesijuokiam. Nors Špicas vėlė kažin ką. Bet kas juom tikės?~    -
16    5|            pečių, ir žemyn, žemyn. Kažin ar jie atsimena tą vakarą
17    7|          alkanas, bet ir pavargęs. Kažin kaip vakarienė? - šeimininkė
18    7|       dvidešimtį gal, plonas ir ne kažin kaip sudėtas. Visa Basiuliškių
19    8|    pagirtina. Jei ir nesulaukė čia kažin kokios laimės, tai danguje
20    8|         nuostabiai lengva ir gera. Kažin ką linksmo užtraukė, pabaigęs
21    8|           mušamos, braukėsi šalin. Kažin koks pasiutimas buvo apėmęs
22    9|        reikėjo atramos. Jis žvelgė kažin kur į tolį, į kelią, prapuolantį
23    9| gurkšnodamas iš kairės ir dešinės. Kažin kas jo klausė, ar daug svečių
24    9|      valstybinę nuo šniūrinės. Jau kažin ar toj troboj tilptų, kiek
25   10|           tai per kelį vis girgžda kažin ko.~    - Girgždėlė bus
26   10|         kad jau keturiolikos metų. Kažin, ar nuganys?~    - Nuganysiu.~   
27   11|           gale.~    - Judėsiu. Jau kažin kas atvažiuoja. Dar sakys...~    -
28   11|            varstymas ar girdėtųsi? Kažin ar ji jau atsikėlė? Kur
29   11|           ji žinotų? Ar išsigąstų? Kažin... Tik aklas negalėjo matyti,
30   11|           dūmų nuo savęs, ir smego kažin kokiose tolybėse. Ir malūno
31   13|        lentinio stogo gaudimo kaip kažin ko nepaprasto, nereikalingo
32   13|            jūs tik pamanykite. Tik kažin kaip senis į tai būtų pasižiūrėjęs?
33   13|        pasidarė šleikštu, ir akyse kažin kokie žalsvi ratilai vėlėsi,
34   14|          skambina, skambina... Tik kažin ar mus laidotų šventintoje
35   14|            didesnis ir svarbesnis. Kažin kas paslaptingai iškilnaus.
36   14|      pasidaryti puskarininkiu. Dar kažin ar to laipsnio jis būtų
37   15|          ir nebegalės gyventi.~    Kažin kas jį graužė, kas įsimetė
38   15|           žodžius ir mintį diktavo kažin kas iš šalies. Po to gailėtis
39   15|     piemeniu, piemeniu ir baigsiu. Kažin, kur mane dės, kai nebepaslinksiu
40   16|           vietos. O tačiau nejauku kažin kaip, ir tiek... Ar vieną
41   17|      vaišindamos Doveikos svečius. Kažin ko ypatinga nebuvę ant stalo,
42   17|        kurie tave kalbins, nors ir kažin kaip smarkus būčiau.~    -
43   17|   susimanytų dažniau lankytis, jau kažin, ar beišturėtų. Vargina,
44   18|          Jis žiūrėjo per jos galvą kažin kur, išsitempęs, kad netrukteltų
45   18|        Taip jam ir buvę kartą, kai kažin kokį tolima giminaitį tekę
46   19|            išsitiesus ir pasijutus kažin kur toli ir nuošaliai. Ir
47   20|           daugiau. Jo minčių tėkmė kažin kaip suiro, jos tirpo lyg
48   20|            klausimas. Jis rėmėsi į kažin ką neaiškaus, į kažką tokio,
49   20|          jam pačiam po to pasidarė kažin kaip gaižiai šleikštu paširdžiuose.
50   20|            pas ją?~    - Ne.~    - Kažin. Kartais aš netikiu.~   
51   21|           pro šalį nejučiom.~    - Kažin, ar beturi alaus? Vakar
52   21|          pasviečio. Kiti net kalba kažin kokia tarme ar žemaičiuodami,
53   21|    nebesulauks. Jai darėsi graudu, kažin kaip gūdžiai liūdna ir ilgu,
54   21|       kurion pusėn pasileisti. Bet kažin, bet kažin?.. Ne, tada jau
55   21|         pasileisti. Bet kažin, bet kažin?.. Ne, tada jau nebebuvo
56   22|           apsisukimu. Jis tolo nuo kažin ko ir iš kitos pusės lyg
57   22|       gyvenimo.~    Ir jis paliko. Kažin kas buvo nugrimzdę jame
58   22|     neiškentė:~    - Jau tamstelei kažin ar vertėtų jį sulikti. ~   
59   22|          jis mėgintų kabintis, tai kažin ar ką bepeštų. Nes šviesiaplaukio
60   22|        lipo jo gomuriu iš gilumos. Kažin ką jis buvo praradęs, kažką
61   22|  šeimininko širdim. Jis išsitrenkė kažin kur, tas niekadarys storžievis.
62   22|      griebtų, Dieve susimylėk, jau kažin, ar beatsiturėtum. Silpnumas
63   22|               džiūgavo Laurynas su kažin kokiu gaižiu gergždesiu,
64   22|           Tutinėjo, tąsėsi. Rėkavo kažin ką ir atsiprašinėjo. Šlubis
65   23|          daug anksčiau. Čia dėjosi kažin kas nepaprasta. Juk jiedu
66   24|            atgal.~    O tačiau jau kažin kas pakibo virš žemės ir
67   24|       graudulį ir nykumą ir ilgesį kažin ko praėjusio. tolimo jau
68   25|         Bet vėl jai staiga pagailo kažin ko. Ji juk nebematys, gyvendama
69   25|            sienos, prie lovos.~    Kažin kaip nejauku Gužui po to.
70   25|          pradėti iš naujo?~    Bet kažin? Kažin, ar jau kas beišeis...~   
71   25|           iš naujo?~    Bet kažin? Kažin, ar jau kas beišeis...~   
72   25|            priedangoje. Lauko gale kažin kas darbavosi su arkliais.
73   25|        susimąstė. Nutilo. Dar sakė kažin ką, bet jau lyg ne savo
74   26|          Ir paukščiai, pasikėlę iš kažin kur, skrido ir nesustodami
75   26|         nuo šalčio ar drėgmės, tai kažin kaip keista, kai kakta rasoja
76   26|             Ir pamiršęs buvau. Tik kažin, ar verta ko nors?..~    -
77   26|      švitėjo auskarai ir akys degė kažin kuom, niekad nematytu. Ir
78   26|            jų liko šeimininkė. Ne. Kažin kas daugiau. Jokios šeimininkės,
79   26|            brūkštelėjimu - išėjimu kažin kur, kur visiškai tuščia.
80   26|           Aš nujaučiu. Iš pat ryto kažin koks bjaurus nujautimas
81   26|            esu tavo. To neužmiršk. Kažin kas grasaus ir nenumaldomai
82   26|           pro juos tu praeitumei - kažin kur toli, Laumakių pašventoryje,
83   26|          prie krūtinės. Jis pajuto kažin ką artėjantį, skubantį ir
84   27|           šis kelias. Ir pasijautė kažin kaip lengviau. Dar liko
85   27|          nutilę už varpinės sienų. Kažin kur kaukė ir maurojo kuliamoji,
86   27|         pusių piktų šunų ninkamas. Kažin kas bendra buvo abiejose
87   27|           Jis galėjo suklysti. Bet kažin? Ten tikrai degėsi cigaretę.
88   27|       Negyvas?~    Doveika žiūrėjo kažin kur į šoną.~    - Tai kas
89   27|                Doveika tebežiūrėjo kažin kur. Žmones žvalgėsi į vienas
90   27|             Kiek metų už tai? Kiek kažin metų?~    - Baigia degti.
91   27|           spalvą.~    - Nieko. Čia kažin kur truputį...- prasišiepė